Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018-11-06 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d., 281 str. 7 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda; taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemones – draudimas 2 metus vairuoti transporto priemones, įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei turto (automobilio) konfiskavimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2019-07-04 apie 20 val., vairuodamas transporto priemonę IVECO 35015, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdamas iš Latvijos Respublikos į Rusijos Federaciją, Latvijos Respublikos Karsavos srityje, Grebnevos 1 kategorijos pasienio kontrolės punkte, pasienio patikros metu Latvijos Respublikos valstybės pasienio apsaugos pareigūnams pateikė žinomai netikrą jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su jame atspausdinta savo nuotrauka.

Be to, A. T. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą ir juo disponavo, o būtent:

2017 m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, prie Karoliniškių mikrorajone esančių garažų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje tikslioje vietoje, susitiko su savo pažįstamu E. L. (mirusiu (duomenys neskelbtini), su kuriuo iš anksto buvo susitaręs, kad šis už 50 eurų atlygį pagamins jam netikrą vairuotojo pažymėjimą, pateikė jam savo nuotrauką bei asmens duomenis ir sumokėjo sutartą 50 Eur atlygį už netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimą, o po kelių dienų (duomenys neskelbtini), pašto dėžutėje iš E. L. gavo suklastotą jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su jame atspausdinta jo nuotrauka, kurį laikė iki 2019-07-04 20 val., t. y. kol Latvijos Respublikos Karsavos srityje, Grebnevos 1 kategorijos pasienio kontrolės punkte pasienio patikros metu jį paėmė Latvijos Respublikos valstybės pasienio apsaugos pareigūnai,

Tokiais veiksmais A. T. buvo kaltinamas įvykdęs BK 300 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

Be to, A. T. buvo kaltinamas tuo, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018-11-06 nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d., paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, žinodamas apie šį 2018-11-27 įsiteisėjusį teismo nuosprendį, vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2019-07-04 vairavo transporto priemonę – automobilį IVECO 35015, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol 20 val., jam vykstant iš Latvijos Respublikos į Rusijos Federaciją, Latvijos Respublikos Karsavos srityje, Grebnevos 1 kategorijos pasienio kontrolės punkte, pasienio patikros metu buvo sulaikytas Latvijos Respublikos valstybės pasienio apsaugos pareigūnų

Tokiais veiksmais A. T. buvo kaltinamas įvykdęs BK 243 str. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. T. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra suprantamas, dėl jam inkriminuojamų veikų, kaltę pripažįsta visiškai. Nori parodyti, kad netikrą vairuotojo pažymėjimą gavo maždaug prieš 2 metus Vilniuje, Karoliniškėse, prie garažų, iš pažįstamo E. L., gim. (duomenys neskelbtini) (jo žiniomis E. L. yra miręs, daugiau duomenų jo nežino), pažįstamui jis davė savo nuotrauką ir šis pažadėjo pagaminti jam netikrą vairuotojo pažymėjimą, už tai jam sumokėjo 50 Eur. Po kelių dienų vairuotojo pažymėjimą pagamino, kokiu būdu jo vardu buvo pagamintas vairuotojo pažymėjimas, nežino. Netikrą pagamintą vairuotojo pažymėjimą rado savo pašto dėžutėje. 2019-07-04 jis vairavo automobilį Iveco 35015, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kryptimi iš Latvijos į Rusiją. Automobilis priklauso jo pažįstamai I. (daugiau duomenų nežino), kontaktinį telefoną gali gauti, su kuria kartu norėjo kirsti Latvijos Respublikos sieną, kad vykti į Rusijos Federaciją. Su I. vyko su tikslų dirbti, t. y. maitinti žmones, dirbti virtuvėje. Iki pasienio kontrolės posto „Grebneva“ automobilį vairavo jo pažįstama I. Važiuojant keliu, jai atsirado sveikatos problemų, todėl ji paprašė, kad jis pavairuotų ir kirstų pasienio sieną. Pasienio kontrolės metu jis parodė visus būtinus dokumentus, įskaitant savo transporto priemonės vairuotojo pažymėjimą. Pasienio pareigūnai tikrino automobilį ir automobilio daiktų dėtuvėje rado jo suklastotą vairuotojo pažymėjimą, jis jiems paaiškino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, kadangi jį iš jo atėmė Lietuvoje dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Po dokumentų patikros jam buvo paaiškinta, kad jo vairuotojo pažymėjimas yra suklastotas, po ko jį sulaikė pasienio pareigūnai. Apie tai, kad jam yra atimtos teisės vairuoti transporto priemonę, jam yra žinoma, tačiau, atsiradus tokioms aplinkybėms, jis vairavo minėtą transporto priemonę ir dėl to labai gailisi (b. l. 85, 94).

Latvijos Respublikos generalinė prokuratūros su teisinės pagalbos prašymu dėl baudžiamojo persekiojimo perėmimo pateikta medžiaga, kurioje fiksuotos A. T. padarytos veikos aplinkybės (b. l. 10–72).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-12-11 specialisto išvadoje Nr. 11-2377 (19), konstatuota, kad tirti pateikto Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas išspausdintas ir personalizavimo duomenys jame įrašyti ne pagal spausdinimo reikalavimus, t. y. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) A. T. vardu yra netikras. Netikro vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas, duomenys, nuotrauka, parašas, pažymėjimo numeris išspausdinti naudojant terminį spausdintuvą, dokumente imituotos specialiosios apsaugos priemonės (optiškai kintantys elementai, liuminescuojantys piešiniai) (b. l. 77–79).

Teismo vertinimo motyvai bei išvados dėl pagal BK 300 str. 2 d. pareikštus kaltinimus

BK 5 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksą.

BK 8 str. nustatyta, kad asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus, numatytus šio kodekso 5 ir 6 str., atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio.

BK 300 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 4 metų.

Iš BK 300 str. 2 d. nuostatų matyti, kad šioje straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis objektyviai apibrėžiama alternatyviomis veikomis. Todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš numatytų veikų, atskiros asmens padarytos veikos vertintinos kaip baigtas nusikaltimas ir jos gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia.

Latvijos Respublikos Baudžiamojo įstatymo 275 str. 1 d. nustatyta, kad už dokumento, suteikiančio teises ar atleidžiančio nuo pareigų, antspaudo ar spaudo klastojimą bei už suklastoto dokumento, antspaudo ar spaudo realizavimą ar naudojimą, baudžiama laisvės atėmimu iki 1 metų arba trumpalaikiu laisvės atėmimu, arba viešaisiais darbais, arba pinigine bauda.

Byloje esančiais ir aptartais įrodymais – paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu teiktais parodymais, Latvijos Respublikos generalinės prokuratūros kartu su teisinės pagalbos prašymu dėl baudžiamojo persekiojimo perėmimo pateikta medžiaga – nustatyta, kad A. T. 2019-07-04 apie 20 val., vairuodamas transporto priemonę IVECO 35015, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vykdamas iš Latvijos Respublikos į Rusijos Federaciją, Latvijos Respublikos Karsavos srityje, Grebnevos 1 kategorijos pasienio kontrolės punkte, pasienio patikros metu Latvijos Respublikos valstybės pasienio apsaugos pareigūnams pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su jame atspausdinta kaltinamojo nuotrauka.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-12-11 specialisto išvadoje konstatuota, kad A. T. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikras – blankas išspausdintas ir personalizavimo duomenys jame įrašyti ne pagal spausdinimo reikalavimus; blankas ir jame nurodyti duomenys, t. y. nuotrauka, parašas, pažymėjimo numeris, išspausdinti naudojant terminį spausdintuvą, dokumente imituotos specialiosios apsaugos priemonės (optiškai kintantys elementai, liuminescuojantys piešiniai).

A. T. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad šį netikrą vairuotojo pažymėjimą jis įgijo iš trečiojo asmens, žinojo, kad jis netikras.

A. T. padaryta veika – žinomai netikro (suklastoto) vairuotojo pažymėjimo panaudojimas – tiek pagal BK 300 str. 2 d., tiek pagal Latvijos Respublikos Baudžiamojo įstatymo 275 str. 1 d., laikytina nusikaltimu, t. y. atitinka abipusiškumo sąlygos realizacijos kriterijų, kuris būtinas pagrindas veikos kvalifikavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2014, 2K-213/2013, 2K-302/2012).

Įvertinus aptartas aplinkybes, pripažintina, kad A. T. nagrinėjamu atveju panaudojo netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikdamas jį Latvijos Respublikos valstybės pasienio apsaugos pareigūnams ir šiais veiksmais įvykdė BK 300 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

Vertinant A. T. pagal BK 300 str. 2 d. pateiktų kaltinimų – netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimą ir jo laikymą – pagrįstumą, pirmiausiai pažymėtina, kad Latvijos Respublikos Baudžiamojo įstatymo 275 str. 1 d. nenumatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro (suklastoto) dokumento laikymą.

Taigi, A. T. padaryta ir BK 300 str. 2 d. alternatyviai numatyta veika – netikro (suklastoto) dokumento laikymas – neatitinka baudžiamosios atsakomybės taikymo abipusiškumo sąlygos.

Be to, kaip minėta, BK 300 str. 2 d. nusikaltimo sudėtis objektyviai apibrėžiama alternatyviomis veikomis. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad atitinkamame BK straipsnyje alternatyviai numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Dėl to konstatuojant, kad buvo padarytos kelios veikos, turi būti nustatytas kiekvienos jų padarymo faktas baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų straipsnyje kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų. Šis imperatyvas kildinamas inter alia iš baudžiamojo proceso paskirties, asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu ir baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio turiniui. Veikos, kurios buvo pagrįstos ne įrodymais, o tik prielaidomis, šalintinos iš kaltinimo.

Nors A. T. pateiktuose kaltinimuose nurodoma, kad jis netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagamino padedant E. L. (mirusiu (duomenys neskelbtini), šios aplinkybės, t. y. tai, kokiu būdu kaltinamasis įgijo minėtą netikrą vairuotojo pažymėjimą, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjamos, todėl byloje esančiais ir objektyviais laikytinais įrodymais neįrodytos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad A. T. pateikti kaltinimai toje dalyje, kurioje jis buvo kaltinamas BK 300 str. 2 d. alternatyviai nurodytų veikų padarymu – netikro vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimu bei jo laikymu Latvijos Respublikoje – nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais (netikro dokumento pagaminimas) bei neatitinka baudžiamosios atsakomybės taikymo abipusiškumo sąlygos (netikro dokumento laikymas).

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 420 str. 1 d. 3 d., teisėjas gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu gali nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 str. numatytais atvejais. BPK 424 str. 1 d. numatyta, kad nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą teisėjas priima nustatęs, kad yra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas.

BPK 3 str. 1 d. 1 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Remiantis tuo, kad išdėstyta, darytina išvada, kad A. T. nepadarė BK 300 str. 2 d. nurodytos veikos (netikro dokumento pagaminimas ir jo laikymas), todėl jo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis procesas šių kaltinimų dalyje nutrauktinas (BPK 420 str. 1 d. 3 d.).

Teismo vertinimo motyvai bei išvados dėl pagal BK 243 str. pareikštų kaltinimų

BK 243 str. nustatyta, kad tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.

Pagal Latvijos Respublikos Baudžiamojo įstatymo 312 str. 2 d., asmuo vengiantis atlikti teisių apribojimo bausmę, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki 1 metų, arba laisvės apribojimu, arba viešaisiais darbais, arba bauda.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018-11-06 nuosprendžiu A. T., be kita ko, buvo paskirta BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 2 metams.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. T. nagrinėjamu atveju vykdamas iš Latvijos Respublikos į Rusijos Federaciją vairavo automobilį IVECO 35015, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip elgdamasis kaltinamasis vengė vykdyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018-11-06 nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Taigi, A. T. padaryta veika – jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas – tiek pagal BK 300 str. 2 d., tiek pagal Latvijos Respublikos Baudžiamojo įstatymo 312 str. 2 d., gali būti laikoma nusikaltimu, t. y. atitinka abipusiškumo sąlygos realizacijos kriterijų.

Kita vertus, teisminėje praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta BK 243 str. numatyta nusikalstama veika. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos piktybiškumas, sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 str. neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-254-511/2018). Be to, teisminėje praktikoje išaiškinta, kad sistemingumo požymio nėra tais atvejais, kuomet asmuo tik 1–2 kartus nevykdė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra vairavo be teisės vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis 2K-254-511/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1S-147-309/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-81-843/2020, 1S-36-468/2019, 1S-310-891/2019, 1A-322-468/2019, 1A-296-468/2019, 1A-38-497/2020, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-405-594/2019 ir kt.).

Byloje esančiais įrodymais nenustatyta, kad A. T. po Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018-11-06 nuosprendžiu įsiteisėjimo (įsiteisėjo 2018-10-30) iki 2019-07-04, t. y. iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo, būtų pagautas vairuojantis transporto priemonę. Taigi, jo veiksmai nelaikytini sistemišku baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymu. Toks iš esmės analogiškos aptartai teisinės bei faktinės situacijos vertinimas ne kartą pateiktas ir teisminėje praktikoje (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-254-511/2018; Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-81-843/2020, 1A-180-843/2020, 1A-493-211/2018, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-310-891/2019).

Be to, pastebėtina ir tai, kad teisminėje praktikoje, net ir tuo atveju, kai asmuo, pažeisdamas jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – padaro naują nusikalstamą veiką (vairuoja būdamas girtas ar sukelia eismo įvykį, kurio metu nesunkiai sutrikdoma kito asmens sveikata), ši aplinkybė nelaikoma piktybiniu jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimu (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-81-843/2020, Nr. 1A-180-843/2020 ir kt.).

Todėl ir nagrinėjamoje byloje tai, jog A. T. vairavo transporto priemone pasinaudodamas netikru vairuotojo pažymėjimu, nelaikytina esmine aplinkybe vertinant kaltinamojo veiksmus BK 243 str. numatytos atsakomybės taikymo prasme.

Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į teisminėje praktikoje pateiktus išaiškinimus, teismas daro išvada, kad nagrinėjamu atveju A. T. veiksmai, t. y. transporto priemonės vairavimas ir tokiu būdu nevykdymas teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nelaikytini piktybiškais bei tiek pavojingais, jog būtų pagrindas jo atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Remiantis tuo, kad išdėstyta, darytina išvada, kad A. T. nepadarė veikos, turinčios BK 243 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl jo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis procesas aptartų kaltinimų dalyje nutrauktinas (BPK 420 str. 1 d. 3 d.).

Bausmės skyrimo, paskirtos kardomosios priemonės tolimesnio taikymo motyvai

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas baigtas, apysunkis nusikaltimas), motyvus ir tikslus, kaltės formą (tiesioginė tyčia), kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei gailisi (BK 59 str.1 d. 2 p.).

Nusikalstamą veiką A. T. įvykdė būdamas teistas ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Byloje esančiais įrodymais jokių kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. T. taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 107–111), nedirbantis (b. l. 106), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 104).

Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. T. už BK 300 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina sankcijoje numatytą bausmė – areštas, nustatant jo trukmę kiek mažesnę negu numatyta vidutinė, t. y. paskiriant 45 paras arešto.

Atsižvelgus į tai, kad A. T. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla išnagrinėta baudžiamojo įsakymo priėmimu, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirta bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 30 parų arešto.

A. T. paskirta kardomoji priemonė – raštinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 97) – paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 420 str. 1 d. 1 ir 3 p., 421 str., 422 str. 1 d., 424 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą toje dalyje, kurioje A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), buvo kaltinamas padaręs Baudžiamojo kodekso 243 str. ir 300 str. 2 d. (netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimas ir laikymas) numatytas nusikalstamas veikas, nutraukti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. T. pripažinti kaltu, padarius Baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d. numatytą nusikaltimą (netikro dokumento panaudojimas) ir skirti jam už tai 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., A. T., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 30 (trisdešimties) parų arešto.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – raštinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam A. T., kad atlikti nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės jis privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo. Jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių jis negalės nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo apie tai privalo pranešti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

1. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Šio baudžiamojo įsakymo dalis, kuria kaltinamojo atžvilgiu nutrauktas baudžiamasis procesas, prokuroro gali būti skundžiama per 7 dienas nuo pranešimo apie baudžiamąjį įsakymą priėmimą gavimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.