Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-02-10 · Civilinė byla Nr. e2A-52-618/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-10
Bylos Nr.
e2A-52-618/2022
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00352-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Insa LT“
Ieškovas
S. G., A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-52-618/2022Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00352-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.8; 2.6.16.5; 3.1.7.6; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Insa LT“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2151-995/2021 pagal ieškovų S. G. ir A. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Insa LT“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai S. G. ir A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Insa LT“ 6 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovai nurodė, kad 2020 m. spalio 1 d. tarp šalių buvo sudaryta nekilnojamojo turto nuomos sutartis (toliau – Sutartis), ja ieškovai laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d. išnuomojo atsakovei patalpas (kavinę su dengta vasaros terasa), adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovams 16 000 Eur nuomos mokestį, t. y. 3 000 Eur – iki einamųjų metų balandžio 1 d. ir 13 000 Eur – iki einamųjų metų liepos 1 d. Atsakovė ginčo patalpose vykdė veiklą, t. y. teikė teikti viešojo maitinimo paslaugas, tačiau 2021 m. vasario 18 d. pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, jo metu sudegė kavinė su dengta vasaros terasa. Atsižvelgusios į tai, jog po kilusio gaisro patalpos tapo nebetinkamos naudoti pagal paskirtį, jose reikėjo atlikti remontą, todėl atsakovė nebegalėjo vykdyti veiklos, šalys 2021 m. gegužės 19 d. sudarė susitarimą dėl Sutarties nutraukimo. Atsakovė ginčo patalpomis naudojosi laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. vasario 18 d., t. y. 4,5 mėn., todėl turėjo sumokėti ieškovams 6 000 Eur nuomos mokesčio (16 000 Eur/12 mėn. x 4,5 mėn.). Ieškovai, sudarydami 2021 gegužės 19 d. susitarimą, reikalavo iš atsakovės sumokėti 6 000 Eur skolą, tačiau pastaroji nurodė, jog šiuo metu atsiskaityti negali.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Insa LT“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsakovė nurodė, kad 2021 m. kovo 26 d. ji pateikė ieškovams pasiūlymą nutraukti Sutartį bendru sutarimu, šalims netaikant viena kitai jokių sankcijų. Ieškovai 2021 m. kovo 31 d. su atsakovės pateiktu pasiūlymu sutiko. Taigi šiuo atveju šalys Sutartį nutraukė anksčiau nei buvo sudarytas 2021 m. gegužės 19 d. susitarimas, t. y. Sutartis buvo nutraukta 2021 m. kovo 31 d., šalys susitarė, kad viena kitai pretenzijų dėl Sutarties nutraukimo neturi, todėl ieškovai neturi teisės reikalauti, kad atsakovė sumokėtų nuomos mokestį. Pažymėjo, kad Sutartis iš esmės buvo sudaryta vasaros sezonui, todėl atsakovė patalpomis žiemą faktiškai nesinaudojo. Šias aplinkybes patvirtina Sutartyje nustatyta nuomos mokesčio mokėjimo tvarka, pagal kurią atsakovė avansą turėjo sumokėti iki 2021 m. balandžio 1 d., t. y. iki vasaros sezono pradžios, o likusią sumą – iki 2021 m. liepos 1 d., t. y. vasaros sezono viduryje. Atsakovė nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. ji sumokėjo ieškovams avansą už 2020 m. lapkričio ir gruodžio mėn.

Šalies argumentai

3. Ieškovai pateikė dubliką, nurodydami, jog atsakovė nepagrįstai teigia, kad žiemos metu veiklos nevykdė. 2021 m. vasario 18 d. gaisrą ginčo patalpose sukėlė atsakovės kondicionavimo–šildymo sistema. Dėl kilusio gaisro metu padarytos žalos ginčo patalpos tapo nebetinkamos naudoti, o jų remontas būtų užtrukęs, todėl šalys susitarė nuo 2021 m. gegužės 19 d. nutraukti Sutartį. Vis dėlto minėtas susitarimas neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį iki kilusio gaisro, t. y. iki 2021 m. vasario 18 d.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė tripliką, nurodydama, kad 2021 m. gegužės 19 d. susitarimu šalys susitarė, kad viena kitai pretenzijų dėl sutarties nutraukimo neturi, dėl atsakovės pareigos sumokėti nuomos mokestį šalys nebuvo susitarusios, todėl ieškovų reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas. Be to, 2020 m. rugsėjo 2 d. atsakovė sumokėjo ieškovams po 3 332 Eur, iš viso 6 664 Eur, pagal jų pateiktą sąskaitą už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. Tai reiškia, kad atsakovė yra iš dalies atsiskaičiusi su ieškovais už 2020 m. spalio–gruodžio mėn.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovų S. G. ir A. G. ieškinį tenkino:

5.1. Priteisė iš atsakovės UAB „Insa LT“ 3 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 135 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui S. G.

5.2. Priteisė iš atsakovės UAB „Insa LT“ 3 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei A. G.

6. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

6.1. Teismas nurodė, kad, remiantis 2021 m. kovo 8 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – Palangos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba) pažyma, nustatyta, jog 2021 m. vasario 18 d. pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, jo metu sudegė kavinė ir dengta vasaros terasa, apdegė gyvenamojo namo pirmajame aukšte esančios patalpos; labiausiai tikėtina gaisro priežastis – avarinis elektros darbo režimas kondicionavimo–šildymo sistemos įrenginyje. Taigi, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, į tai, kad labiau tikėtina, jog dėl kilusio gaisro yra atsakinga atsakovė, kurios darbuotojai įvykio dieną dirbo pastate ir naudojo jiems priklausantį kondicionavimo–šildymo įrenginį, teismas vertina, jog ieškovai su atsakovės 2021 m. kovo 26 d. siūlymu dėl Sutarties nutraukimo sutiko ir susitarė nereikšti pretenzijų tik dėl kilusio gaisro metu atsiradusių nuostolių. Šią išvadą patvirtina tai, kad susitarimą dėl Sutarties nutraukimo šalys sudarė tik 2021 m. gegužės 19 d. Be to, atsakovė pripažino, jog laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. vasario 18 d., t. y. 4,5 mėn., ginčo patalpose vykdė veiklą, todėl jos argumentai dėl Sutarties nutraukimo momento nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi, kadangi ieškovai skolą prašo priteisti būtent už šį laikotarpį. Nuomos sutarties nutraukimas pats savaime nelemia šios sutarties šalių teisių ir pareigų pabaigos, kadangi, šalims nutraukus Sutartį, atsakovės pareiga sumokėti nuomos mokestį už naudojimąsi Sutarties dalyku neišnyko.

6.2. Teismas konstatavo, jog atsakovė nepateikė duomenų, kad yra atsiskaičiusi pagal Sutartį. Remiantis bylos duomenimis, tarp šalių 2019 m. spalio 1 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto nuomos sutartis Nr. 01, ja atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovams 10 000 Eur nuomos mokestį už vienus metus. Ieškovė A. G. pateikė atsakovei sąskaitą–faktūrą Nr. 2020-5 3 332 Eur sumos už patalpų nuomą 2020 m. (05-12 mėn.), ieškovas S. G. pateikė atsakovei sąskaitą–faktūrą Nr. 2020-6 3 332 Eur sumos už patalpų nuomą 2020 m. (05-12 mėn.). Pagal 2020 m. rugsėjo 2 d. kasos išlaidų orderius Nr. 00000334 ir Nr. 0000035 nustatyta, kad atsakovė sumokėjo 3 332 Eur už patalpų nuomą 2020 m. (5-12 mėn.) ieškovui S. G. pagal sąskaitą Nr. 2020-06 ir 3 332 Eur už patalpų nuomą 2020 m. (5-12 mėn.) ieškovei A. G. Atsižvelgęs į šalių ir jų atstovų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas vertina, kad minėtas pinigines lėšas atsakovė sumokėjo už patalpų nuomą pagal 2019 m. spalio 1 d. sutartį. Minėta sutartimi šalys susitarė dėl 833 Eur (10 000 Eur/12 mėn.) nuomos mokesčio per mėnesį. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovams sumokėjo būtent tokio dydžio nuomos mokestį. 2020 m. spalio 1 d. nuomos sutartimi šalys susitarė dėl didesnio, t. y. 1 333 Eur (16 000 Eur/12 mėn.), nuomos mokesčio per mėnesį. Teismui pasiūlius atsakovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius sumokėtą nuomos mokestį pagal 2019 m. spalio 1 d. nuomos sutartį, t. y. už šioje sutartyje numatytą nuomos laikotarpį, atsakovė šių duomenų nepateikė. Be to, nėra aišku, kodėl, esant atsakovės nurodytoms aplinkybėms, ji būtų sumokėjusi ieškovams nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn., t. y. iš anksto, nors naują nuomos sutartį šalys sudarė tik 2020 m. spalio 1 d., o joje atsakovės nurodyta atsiskaitymo tvarka nenumatyta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Insa LT“ (apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų S. G. ir A. G. ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai šalių susitarimu atsisakė pretenzijų tik dėl gaisru padarytos žalos atlyginimo. Šiuo atveju dėl kilusio gaisro yra atsakingi ieškovai, kadangi gaisrą sukėlė priklausančios įrangos gedimas. Atsakovės kaltė dėl gaisro šiuo atveju neįrodyta. Tai reiškia, kad ieškovai neturėjo teisės reikšti pretenzijų atsakovei dėl kilusios žalos dėl gaisro atlyginimo. Sąlygą šalims nereikšti viena kitai pretenzijų ieškovai pasiūlė savo atsakyme į atsakovės 2021 m. kovo 31 d. raštą. Atsakovė suprato, jog minėta sąlyga reiškia, jog šalys atsisako visų pretenzijų viena kitai, įskaitant reikalavimą dėl nuomos mokesčio sumokėjimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos šias sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas pažeidė šias įstatymo nuostatas ir minėtą sąlygą aiškino priešingai – ją pasiūliusių ieškovų naudai. Pažymėtina, kad 2021 m. kovo 31 d. rašte atsakovė buvo nurodžiusi, jog nėra atsakinga už kilusį gaisrą, o, nutraukus nuomos sutartį, nuomos mokesčio mokėti neprivalės, taip pat siūlė šalims netaikyti sankcijų viena kitai. Taigi ieškovai turėjo ir galėjo suprasti, jog sutikdami su nuomos sutarties nutraukimu sutinka atsisakyti teisės reikalauti sumokėti nuomos mokestį. Be to, ieškovai žinojo, kad ginčo turtas yra apdraustas, todėl kilusius nuostolius atlygins draudimo įmonė.

7.2. Sutartis iš esmės buvo sudaryta vasaros sezonui, todėl atsakovė patalpomis žiemą faktiškai nesinaudojo, t. y. jomis žiemos laikotarpiu naudojosi tik trumpą laiką. Šias aplinkybes patvirtina Sutartyje nustatyta nuomos mokesčio mokėjimo tvarka, pagal kurią atsakovė avansą turėjo sumokėti iki 2021 m. balandžio 1 d., t. y. iki vasaros sezono pradžios, o likusią sumą – iki 2021 m. liepos 1 d., t. y. vasaros sezono viduryje.

7.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. mokėjimus atsakovė atliko pagal 2019 m. spalio 1 d. sutartį. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 2 d. sumokėjo ieškovams 2 499 Eur avansą už 2020 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. Byloje pateiktose sąskaitose ir kasos išlaidų orderiuose nurodyta, jog atsakovė sumokėjo ieškovams po 3 332 Eur, iš viso 6 664 Eur, nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn., t. y. po 833 Eur per mėn. Kadangi nutraukdamos Sutartį šalys susitarė nereikšti pretenzijų viena kitai, atsakovė 2 499 Eur avansą už 2020 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. ieškovų grąžinti neprašė. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju būtent ieškovai turi pagrįsti, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. mokėjimai buvo atlikti tik pagal 2019 m. spalio 1 d. sutartį, t. y. nebuvo skirti avansui už 2020 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. sumokėti, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Šalis nuomos teisiniai santykiai sieja nuo 2014 m., t. y. šalys ne kartą pratęsė nuomos teisinius santykius, todėl ieškovai sąskaitas teikė avansu.

Atsiliepimas

8. Ieškovai S. G. ir A. G. atsiliepimu į atsakovės UAB „Insa LT“ apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Nagrinėjamu atveju ieškovai ginčo susitarimu sutiko nereikšti atsakovei pretenzijų būtent dėl kilusio gaisro metu padarytų nuostolių atlyginimo. Vis dėlto, šalims nutraukus Sutartį, atsakovės pareiga sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. vasario 18 d. išliko.

8.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad dėl kilusio gaisro yra atsakingi ieškovai, kadangi, anot atsakovės, gaisrą sukėlė jiems priklausančios įrangos gedimas. Šiuo atveju nuomos teisiniai santykiai šalis sieja nuo 2014 m. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 29 d. ginčo patalpose susimontavo jai priklausantį kondicionavimo–šildymo sistemos įrenginį. Minėtas įrenginys ieškovams nuosavybės teise nepriklausė, todėl tuo atveju, jeigu patalpose nebūtų kilęs gaisras, atsakovė, pasibaigus Sutarčiai, šį įrenginį būtų pasiėmusi.

8.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad yra sumokėjusi 2 499 Eur už 2020 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. Po 2020 m. spalio 1 d. sutarties sudarymo atsakovė nėra atlikusi ieškovams nė vieno mokėjimo. Tuo atveju, jeigu atsakovė būtų sumokėjusi ginčo nuomos mokestį ar jo dalį ieškovams, ji būtų šiuos duomenis pateikusi į bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl susitarimo nutraukti nuomos sutartį

12. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta priteisti iš atsakovės po 3 000 Eur skolos ieškovams, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Apeliantė nurodo, kad šalys, nutraukdamos Sutartį, susitarė, jog viena kitai pretenzijų dėl Sutarties nutraukimo neturi, todėl šiuo atveju ieškovai atsisakė pretenzijų į atsakovę ne tik dėl gaisro padarytos žalos atlyginimo, tačiau ir dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Be to, minėtą susitarimo sąlygą pasiūlė ieškovai, todėl, kilus abejonėms dėl šios sąlygos aiškinimo, ji turi būti aiškinama ieškovų nenaudai. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

14. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne remiamasi vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šioje normoje įtvirtintas subjektyvus sutarčių aiškinimo principas, pagal kurį pirmenybė teiktina ne lingvistinei sutarties teksto reikšmei, o šalių tikriesiems ketinimams nustatyti. Nustatant tikruosius šalių ketinimus atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį, skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, prioritetas teiktinas pažodiniam (lingvistiniam) sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020). Teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013).

16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).

17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. spalio 1 d. tarp šalių buvo sudaryta Sutartis, ja ieškovai suteikė atsakovei teisę naudotis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovams 16 000 Eur nuomos mokestį, t. y. 3 000 Eur avansą iki einamųjų metų balandžio 1 d., likusią 13 000 Eur sumą – iki einamų metų liepos 1 d. Sutarties 2.4 punkte nustatyta, kad turtas išnuomojamas 2021 m. (vieniems metams). Pagal Sutarties 2.5 punktą Sutartis baigia galioti 2021 m. spalio 1 d. 2021 m. vasario 18 d. patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, jo metu sudegė kavinė ir dengta vasaros terasa, apdegė patalpos, esančios gyvenamojo namo pirmajame aukšte. Atsakovė 2021 m. kovo 26 d. kreipėsi į ieškovus su pasiūlymu nutraukti Sutartį bendru sutarimu. Ieškovai 2021 m. kovo 31 d. raštu su atsakovės pasiūlymu dėl Sutarties nutraukimo sutiko. 2021 m. gegužės 19 d. šalys sudarė susitarimą dėl Sutarties nutraukimo, juo nutraukė 2020 m. spalio 1 d. Sutartį bendru sutarimu nuo 2021 m. gegužės 19 d.

18. Vertindamas apeliantės nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, remiantis byloje esančiais rašytiniai duomenimis ir šalių atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad Sutarties nutraukimą lėmė 2021 m. vasario 18 d. patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kilęs gaisras, t. y. dėl gaisro patalpos tapo nebetinkamos naudoti pagal tikslinę paskirtį. Narinėjamu atveju derybas dėl Sutarties nutraukimo inicijavo atsakovė, pateikdama ieškovams 2021 m. kovo 26 d. pasiūlymą dėl Sutarties nutraukimo šalių bendru sutarimu. Minėtame pasiūlyme atsakovė, be kita ko, siūlė šalims nutraukiant Sutartį netaikyti sankcijų viena kitai, kadangi atsakovė nėra atsakinga už kilusį gaisrą. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2021 m. kovo 26 d. pasiūlymu atsakovė pasiūlė, nutraukiant Sutartį bendru sutarimu, šalims atsisakyti pretenzijų (sankcijų) viena kitai būtent dėl kilusio gaisro, t. y. dėl su minėtu įvykiu susijusių nuostolių atlyginimo.

19. 2021 m. kovo 31 d. raštu ieškovai su atsakovės pasiūlymu sutiko, nurodydami, jog priima atsakovės pasiūlymą nutraukti Sutartį bendru Sutarimu, šalims nereiškiant pretenzijų viena kitai. Taigi, nors 2021 m. kovo 31 d. rašte ieškovai vartojo sąvoką „pretenzijos“, o ne „sankcijos“, kaip nurodyta atsakovės 2021 m. kovo 26 d. pasiūlyme, tačiau, atsižvelgusi į tai, jog minėtame rašte pastarieji naujų sąlygų dėl Sutarties nutraukimo nenurodė, priešingai, aiškiai įvardijo, kad priima atsakovės pasiūlymą nutraukti Sutartį, teisėjų kolegija vertina, jog labiau tikėtina, kad 2021 m. kovo 31 d. raštu ieškovai sutiko atsisakyti pretenzijų būtent dėl gaisro padarytų nuostolių atlyginimo ir su tuo susijusių reikalavimų. Be to, nei atsakovė 2021 m. kovo 26 d. pasiūlyme, nei ieškovai 2021 m. kovo 31 d. rašte nemini aplinkybių, susijusių su atsakovės atleidimu nuo pareigos mokėti nuomos mokestį už laikotarpį iki gaisro. Šiuo atveju šalys minėtuose raštuose išskirtinai aptaria tik aplinkybes, sudarančias pagrindą nutraukti Sutartį, t. y. aplinkybes, susijusias su kilusiu gaisru.

20. Atsižvelgusi į anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad susitarimu dėl Sutarties nutraukimo šalys siekė išvengti tarpusavio ginčų dėl aplinkybių, sąlygojusių Sutarties nutraukimą, t. y. kilusio gaisro ir su tuo susijusių padarinių.

21. Apeliantė teigia, jog 2021 m. kovo 26 d. pasiūlyme ji buvo nurodžiusi, kad ji nėra atsakinga už kilusį gaisrą ir, nutraukus Sutartį, nuomos mokesčio mokėti neprivalės, todėl ieškovai turėjo ir galėjo suprasti, jog minėtu susitarimu jie atsisako reikalavimo teisės į atsakovę dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

22. Įvertinus atsakovės 2021 m. kovo 26 d. pasiūlymo turinį, matyti, jog pastaroji jame nurodė, kad, ieškovams iki 2021 m. balandžio 1 d. nepateikus atsakymo į pasiūlymą ar su pasiūlymu nesutikus, ji kreipsis į teismą dėl Sutarties nutraukimo. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad, teismui nutraukus Sutartį, ji nuomos mokesčio mokėti neprivalės. Taigi 2021 m. kovo 26 d. pasiūlyme nurodytas aplinkybes, susijusias su atleidimu nuo nuomos mokesčio mokėjimo, atsakovė siejo būtent su Sutarties nutraukimu teismo tvarka, o ne šalių bendru sutarimu. Be to, atsakovės nurodytos aplinkybės yra laikytinos jos samprotavimais apie galimas teisminio šalių ginčo pasekmes, nėra aišku, kokį nuomos laikotarpį atsakovė mini pasiūlyme, t. y. ar, atsakovės vertinimu, teismui nutraukus Sutartį, ji neturėtų pareigos mokėti nuomos mokesčio už laikotarpį iki 2021 m. vasario 18 d. ar už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo priėmimo ir pan. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės 2021 m. kovo 26 d. pasiūlyme buvo įtvirtinta sąlyga dėl jos atleidimo nuo prievolės mokėti nuomos mokestį už laikotarpį iki kilusio gaisro.

23. Apeliantė taip pat teigia, kad ginčo susitarimu ieškovai neturėjo pagrindo atsisakyti pretenzijų dėl gaisro sukeltų nuostolių atlyginimo, kadangi atsakovės kaltė dėl kilusio gaisro neįrodyta, o gaisrą sukėlė ieškovams priklausančios įrangos gedimas. Teisėjų kolegija pažymi, jog, remiantis 2021 m. kovo 8 d. Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymos duomenimis, labiausiai tikėtina gaisro priežastis – avarinis elektros darbo režimas kondicionavimo–šildymo sistemos įrenginyje. Vis dėlto šalių kaltė nėra nustatyta įsiteisėjusiu teismo ar kitos įgaliotos institucijos sprendimu, minėtos aplinkybės taip pat nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šalių teisė dėl gaisro metu sukeltų nuostolių atlyginimo nėra pripažinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Kaip minėta, 2021 m. kovo 26 d. pasiūlyme ir 2021 m. kovo 31 d. rašte šalys mini būtent su kilusiu gaisru susijusias aplinkybes, todėl akivaizdu, kad šalys ginčo susitarimu, be kita ko, siekė išspręsti klausimą dėl tarpusavio atsakomybės už kilusį gaisrą.

24. Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog ginčo turtas buvo apdraustas, taip pat nesudaro pagrindo vertintini, kad ieškovai neturėjo pagrindo atsisakyti pretenzijų atsakovei dėl kilusio gaisro metu padarytų nuostolių atlyginimo. Pažymėtina, kad draudimo įmonė įvykį gali pripažinti nedraudžiamuoju, atlyginti tik dalį įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimo ir pan., todėl ieškovai, kaip turto savininkai, nepriklausomai nuo to, kad turtas yra apdraustas, gali turėti pagrindą reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo už, jų manymu, kilusį gaisrą atsakingiems asmenims. Be to, įtvirtindamos sąlygą dėl atsisakymo nuo pretenzijų ateityje, sutarties šalys, be kita ko, siekia apsaugoti savo teises ir teisėtus interesus, t. y. užkirsti kelią būtent joms reiškiamoms pretenzijoms. Šiuo atveju ginčo susitarimu ieškovai siekė užtikrinti, kad atsakovė ateityje jiems nereikš pretenzijų dėl kilusio gaisro ir Sutarties nutraukimo. Tai reiškia, jog nuostata, kad šalys nereikš pretenzijų viena kitai, ieškovams yra aktuali net ir tuo atveju, jei pastarieji buvo sudarę turto draudimo sutartį.

25. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovai, sutikdami su atsakovės 2021 m. kovo 26 d. pasiūlymu, įsipareigojo nereikšti pretenzijų tik dėl kilusio gaisro metu padarytų nuostolių atlyginimo ir su tuo susijusių reikalavimų, tačiau neatleido atsakovės nuo prievolės mokėti nuomos mokestį už laikotarpį iki 2021 m. vasario 18 d.

Dėl įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo

26. Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Šiuo atveju atsakovė pateikė ieškovų išrašytas sąskaitas už nuomos mokestį 2020 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn., taip pat duomenis, jog pagal šias sąskaitas yra atsiskaičiusi, todėl būtent ieškovai turėjo pagrįsti, kad minėti mokėjimai buvo skirti atsiskaityti už patalpų nuomą pagal 2019 m. spalio 1 d. sutartį, o ne nuomos mokesčiui už 2020 m. gegužės–gruodžio mėn. apmokėti, kaip tai nurodyta minėtose sąskaitose ir kasos išlaidų orderiuose. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.

27. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

28. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.

29. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

30. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

31. Kasacinio teismo konstatuota, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019).

32. Nagrinėjamu atveju ieškovai savo reikalavimą dėl nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. vasario 18 d. priteisimo grindė Sutartimi, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti jiems 16 000 Eur už ginčo patalpų nuomą. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, t. y. siekdama paneigti ieškovų nurodytas aplinkybes dėl skolos dydžio, pateikė teismui ieškovų išrašytas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitas–faktūras Nr. 2020-05 ir Nr. 2020-06 3 332 Eur sumos, iš viso 6 664 Eur sumos, už „patalpų nuomą už 2020 (05-12 mėn.)“, taip pat 2020 m. rugsėjo 2 d. kasos išlaidų orderius Nr. 00000334 ir Nr. 00000335, patvirtinančius, jog atsakovė sumokėjo ieškovams po 3 332 Eur, iš viso 6 664 Eur, už „patalpų nuomą už 2020 (05-12 mėn.)“. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė duomenis, sudarančius pagrindą vertinti, kad ji yra sumokėjusi dalį nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju būtent ieškovai turėjo paneigti anksčiau nurodytus duomenis, t. y. pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad jų parengtos 2020 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitos–faktūros ir atitinkamai jų pagrindu atsakovės 2020 m. rugsėjo 2 d. atlikti mokėjimai nebuvo skirti nuomos mokesčiui už laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. sumokėti. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas šią įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė atsakovei.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog 2020 m. rugsėjo 2 d. kasos išlaidų orderiais atsakovė sumokėjo nuomos mokestį pagal 2019 m. spalio 1 d. sutartį, kadangi juose nurodytas nuomos mokestis atitinka 2019 m. spalio 1 d. sutartyje nustatyto dydžio nuomos mokestį, t. y. po 416,50 Eur per mėn., iš viso 833 Eur per mėn. (10 000 Eur/12 mėn.). Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismo posėdžio ieškovų atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl ieškovai į 2020 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitas–faktūras įtraukė ne tik nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn., bet ir nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėn. iki gruodžio mėn., t. y. kodėl nurodytose sąskaitose įtrauktas nuomos mokestis ne tik už laikotarpį pagal 2019 m. spalio 1 d. sutartį, tačiau ir už laikotarpį pagal 2020 m. spalio 1 d. Sutartį. Kitų aplinkybių, kodėl 2020 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitose–faktūrose, be kita ko, įtrauktas nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn., pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesiėmė veiksmų nustatyti, kodėl 2020 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitos–faktūros ir 2020 m. rugsėjo 2 d. kasos išlaidų orderiai neatitinka 2019 m. spalio 1 d. sutartyje įtvirtintos atsiskaitymo tvarkos, pagal kurią atsakovė 3 000 Eur avansą turėjo sumokėti iki 2019 m. balandžio 1 d., o likusį 7 000 Eur nuomos mokestį – iki 2019 m. liepos 1 d., t. y. ar tarp šalių faktiškai buvo susiklosčiusi kita mokėjimo tvarka, nei numatyta nuomos sutartyse.

34. Nors įrodinėjimo pareiga, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka šalims, vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi ją patikslinti arba paskirstyti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Kaip minėta, teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2008).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nurodė, jog pasiūlė atsakovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad ji yra sumokėjusi nuomos mokestį pagal 2019 m. spalio 1 d. nuomos sutartį, tačiau teismas minėto siūlymo atsakovei nepateikė, tiesiog pateikė klausimą atsakovės atstovui apie tai, ar pastaroji yra atsiskaičiusi su ieškove pagal 2019 m. spalio 1 d. sutartį ir domėjosi, kokio pobūdžio duomenys galėtų patvirtinti šią aplinkybę. Vis dėlto anksčiau minėto siūlymo pirmosios instancijos teismas nei ieškovei, nei atsakovei nepateikė.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais CPK 327 straipsnyje nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

37. Iš naujo spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas privalo išsiaiškinti visas esmines aplinkybes dėl 2020 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitų–faktūrų ir jų pagrindu 2020 m. rugsėjo 2 d. atliktų mokėjimų paskirties, t. y. kodėl ieškovai 2020 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitose–faktūrose įtraukė nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn., ar šiuose dokumentuose mokėjimo paskirtis ir dydis nurodyti tinkamai, kokia 2020 m. rugsėjo 2 d. mokėjimų atlikimo metu buvo atsakovės skola ieškovei pagal 2019 m. spalio 1 d. sutartį, kokia buvo tarp šalių faktiškai susiklosčiusi atsiskaitymo tvarka ir kt.

38. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės, ir pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų pažeidimų teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti teisiniai pagrindai perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Skundžiamą apylinkės teismo sprendimą panaikinus ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

TeisėjosErinija KazlauskienėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė