Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys SIA „B2Kapital“, UAB „4Finance“, antstolis A. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad, kreditoriniai reikalavimai šiose vykdomosiose bylose nebuvo pareikšti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą ir pareiškėja - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neturi duomenų apie tai, kad šis terminas teismo būtų pratęstas, tokiu būdu tai negali būti pagrindas pripažinti, kad buvo tinkamai įgyvendinta teisė (ir pareiga) informuoti įpėdini apie palikėjo skolą.

Antstolis A. S., susipažinęs su pareiškėjos skundu, 2018 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti skundą ir perdavė jį nagrinėti teismui.

Antstolis nurodė, kad jo žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal 2014 m. spalio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-13238-122/2014 dėl 2 524,39 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko S. G. išieškotojos SIA“B2Kapital“ naudai. Bei antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal 2014 m. gruodžio 4 d. Kauno miesto 17 notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 404,46 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko S. G. išieškotojos UAB „4finance“ naudai.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 689 straipsnio redakcijoje, galiojusioje iki 2014 m. gruodžio 16 d., buvo nurodyta, kad antstolio patvarkymas areštuoti pinigines lėšas yra prilyginamas turto arešto aktui. Patvarkymo areštuoti pinigines lėšas (piniginių lėšų arešto) nereikėjo registruoti turto arešto aktų registre, tačiau tai nepakeitė paties dokumento esmės, kad tai yra - turto areštas, apie kurį informacija yra išviešinta banke.

Įsigaliojus naujai CPK 689 straipsnio redakcijai ir pradėjus veikti piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (PLAIS), visi antstolių taikyti skolininkų sąskaitoms areštai automatiškai buvo perkelti į PLAIS. Naujoje CPK 689 straipsnio redakcijoje iš esmės yra suformuluota ta pati mintis kaip ir prieš tai buvusioje, kad nurodymus PLAIS pateikia antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti skolininko turtą. Šis veiksmas savo esme yra priliginamas turto areštui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta daro išvadą, kad antstolio procesinis veiksmas areštuoti skolininko pinigines lėšas yra areštas, kuris pagal savo prigimtį yra išviešintas ne turto arešto aktų registre, bet banke ir PLAIS sistemoje, kurios naudotoja taip pat yra ir pareiškėja. Pažymi, kad PLAIS sistemoje matomi visi apribojimai (tame tarpe ir apribojimus priėmusi institucija bei apribojimų mastas) pritaikyti skolininko sąskaitoms.

Nurodo, kad teismų praktika, suformuluota 2011 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. 3K-3-243/2011, buvo pakeista 2011 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi Nr. 3K-3-359/2011 tuo aspektu, kad kai įpėdinis žino apie kreditoriaus reikalavimą vykdymo procese, tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai jam netaikomi.

Apie tai, kad įpėdinis žino apie vykdymo veiksmus patvirtina ir tai, kad antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko (palikėjo) turtą bei prisilaikydamas CK 5.62 straipsnio reikalavimų 2017 m. lapkričio 16 d. prašymu „Dėl bešeimininkio turto perėmimo valstybės nuosavybėn“ Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją pareiškėjai apie turtą, kurį turi paveldėti Valstybė. Šiame prašyme minimos visos vykdomosios bylos.

Esant galiojančiai informacijai apie prasidėjusį vykdymo procesą (išviešinta informacija antstolių informacinėje sistemoje, taikytus apribojimus turtui, piniginėms lėšoms) bei antstolio pareiškėjai pateiktą raštą apie turtą, kurį turi paveldėti Valstybė, teigti, kad paveldėtojas apie prasidėjusį vykdymo procesą nieko nežino yra negalima. Antstolis laikosi nuomonės, kad pareikštas skundas yra nemotyvuotas ir surašytas neatsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką. Patenkinti skundą reikštų, kad būtų pažeistas prievolių privalomumo (pacta sunt servanda) principas, o taip pat būtų nesilaikoma proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis). Pažymi ir tai, kad paveldėjimo procesas prasidėjo tik tada, kai pareiškėja gavo pranešimą iš antstolio, apie būtinybę paveldėti turtą. Iki to momento Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesiėmė jokių veiksmų turtui paveldėti.

Visa informacija apie vykdomąsias bylas yra nurodyta antstolių informacinėje sistemoje (AIS) bei bankuose, kuriuose yra nurodyti visi skolininko sąskaitoms taikyti apribojimai pagal vykdomąsias bylas. Antstolis mano, kad pareiškėja, atstovaudama valstybę, sąmoningai stengiasi suformuoti praktiką, kuri leistų valstybei išvengti prievolių vykdymo prieš kreditorius, kurių reikalavimus jau yra patvirtinusi pati valstybė (priteistų teismo sprendimu), ir kurie jau yra vykdomi priverstinai. Laikosi nuomonės, kad tokia pareiškėjos pozicija prieštarauja teisės tikrumo principui ir teismo sprendimo privalomumo principui.

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis A. S. atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-13238-122/2014 dėl 2 524,39 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš S. G. išieškotojo SIA „B2Kapital“ naudai ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2014 m. gruodžio 4 d. Kauno miesto 17-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 404,46 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko S. G. išieškotojos UAB „4finance“ naudai. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas S. G. (duomenys neskelbtini) mirė (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 116). S. G. palikimą 2018 m. rugpjūčio 7 d. priėmė Lietuvos Respublika (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 125).

Ginčijamais 2018 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) psl. 133-134) antstolis mirusį skolininką S. G. pakeitė paveldėtoja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

CK 5.63 straipsnyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto (1 dalis). Teismas gali atnaujinti numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (4 dalis).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad prieš priimdami palikimą įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Taigi pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys). Įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Ši įstatymo nuostata ir įtvirtinti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas skatina skolininko kreditorius domėtis skolos išieškojimo eiga ir nedelsti apie savo reikalavimus pranešti skolininko įpėdiniams, kai tik sužinoma apie skolininko mirtį. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, teismų praktika aptariamos kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad mirusio asmens kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos reikalavimų pareiškimo tvarkos bei terminų ir tais atvejais, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualiosios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1024-450/2017; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1304-614/2017; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1378-553/2017; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1464-881/2017; kt.).

Palikimo atsiradimo data – palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Skolininkas S. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl kreditoriaus reikalavimas galėjo būti pareikštas iki 2017 m. spalio 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką, nurodė, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, kad ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, 20, 21 punktai). Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad valstybei, kaip ir bet kuriam kitam įpėdiniui, paveldint mirusio asmens turtą, svarbu žinoti, kiek palikėjo kreditorių įgyvendins reikalavimus į palikimą sudarantį turtą. Atitinkamai valstybė, kaip ir bet kuris kitas įpėdinis, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad reikalavimus dėl palikėjo prievolių šio kreditoriai valstybei, kaip įpėdiniui, pareikš CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais bei tvarka. Valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauja bendrais pagrindais, todėl jai negali būti taikomi didesni reikalavimai, nei būtų taikomi visiems kitiems įpėdiniams. Valstybei, kaip įpėdiniui paveldėjimo teisiniuose santykiuose, negali būti keliamas reikalavimas žinoti ne tik valstybės registrų duomenis, kurie prieinami bet kuriam įpėdiniui ir kurių nežinojimu atidus, apdairus bei rūpestingas įpėdinis negali remtis, bet ir visų valstybės informacinių sistemų, kurios įsteigtos ir naudojamos kitiems konkretiems tikslams, duomenis. Taigi CK 5.63 straipsnyje įtvirtintas terminas, per kurį mirusio skolininko kreditoriai turi pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams, tarp jų – ir valstybei, itin svarbus teisiniam apibrėžtumui, civilinių santykių stabilumui užtikrinti. Dėl to įstatymo nustatyta, kad šis terminas gali būti pratęstas tik dėl svarbių priežasčių ir tik tuo atveju, jeigu nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1052-910/2018).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2015 m. sausio 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. balandžio 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkui S. G. priklausančias pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitose AB SEB banke (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 23, 45). Duomenų, kad šie areštai būtų panaikinti, vykdomojoje byloje nėra. Minėti patvarkymai buvo siunčiami skolininkui S. G.

Antstolis nurodo, kad pradėjus veikti piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (PLAIS), visi antstolių taikyti skolininkų sąskaitoms areštai automatiškai buvo perkelti į PLAIS. Šis veiksmas savo esme yra prilyginamas turto areštui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, antstolis daro išvadą, kad antstolio procesinis veiksmas areštuoti skolininko pinigines lėšas yra areštas, kuris pagal savo prigimtį yra išviešintas ne turto arešto aktų registre, bet banke ir PLAIS sistemoje, kurios naudotoja taip pat yra ir pareiškėja.

Paminėtina, kad, kaip pripažįstama teismų praktikoje, nei Antstolių informacinė sistema (AIS), nei Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS) nėra valstybės registrai, skirti tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurių duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis; Informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). Ta aplinkybė, kad nurodytų dviejų informacinių sistemų steigėja yra valstybė, savaime nereiškia, kad visos valstybės institucijos turi neribotą prieigą prie šių informacinių sistemų duomenų bei gali jais nevaržomai naudotis. Aptariamos valstybės informacinės sistemos įsteigtos konkretiems tikslams, teisės aktuose aiškiai apibrėžtas šių sistemų duomenų gavėjų ratas bei duomenų teikimo (gavimo) tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1052-910/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1884-450/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018).

Įvertinęs šiuos duomenis teismas daro išvadą, kad duomenys apie skolininko sąskaitų areštą buvo teikiami bankams ir skolininkui, o ne viešiesiems registrams. Taigi nėra pagrindo daryti išvados, kad duomenys apie skolininko turtinių teisių areštus buvo išviešinti ir turėjo būti žinomi paveldėtojai.

Kartu pabrėžtina, kad antstolis turtinę teisę į skolininkui S. G. priklausią kaupiamąją pensiją pagal 2005 m. sausio 1 d. sutartį sudarytą su pensijų kaupimo bendrove UAGDP „Aviva Lietuva“ turto areštais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo tik 2017 m. lapkričio 9 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 110-112, v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 22-24). Tą pačią dieną antstolis kreipėsi į Lietuvos notarų rūmus prašydamas įregistruoti registruose palikėjo S. G. būsimiems įpėdiniams informaciją apie kreditorinius reikalavimus pagal antstolio vykdomas vykdomąsias bylas (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 109). Atsižvelgiant į vykdomojoje byloje esančius duomenis sutiktina su pareiškėjos pozicija, kad kreditoriniai reikalavimai išviešinti praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.

Antstolis patvarkymu į pareiškėjos skundą nurodė, kad įpėdinis žino apie vykdymo veiksmus. Tai patvirtina, kad antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko (palikėjo) turtą bei laikydamasis CK 5.62 straipsnio reikalavimų 2017 m. lapkričio 16 d. prašymu „Dėl bešeimininkio turto perėmimo valstybės nuosavybėn“ Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją pareiškėjai apie turtą, kurį turi paveldėti valstybė. Šiame prašyme minimos visos vykdomosios bylos. Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad antstolis 2017 m. lapkričio 16 d. pranešimu informavo pareiškėją apie vykdomus išieškojimus bei apie galimai paveldėtiną turtą valstybės vardu (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 120). Sutiktina su antstolio pozicija, kad jis informavo paveldėtoją apie kreditorinius reikalavimus, tačiau tai padaryta praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad apie kreditorės SIA „B2Kapital“ ir kreditorės UAB „4Finance“ reikalavimą mirusiam skolininkui buvo išviešinta praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą, todėl nėra teisinio pagrindo skolininko teisių perėmimui vykdymo procese ir antstolio patvarkymai dėl skolininko pakeitimo yra neteisėti ir naikintini.

Kartu pažymėtina ir tai, kad teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujančios Lietuvos Respubliką, skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti.

Panaikinti antstolio A. S. 2018 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais miręs skolininkas S. G. pakeistas paveldėtoja valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.