Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio Donato Kisieliaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų tenkintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotojas UAB „Intrum Lietuva“, antstolis Donatas Kisielius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias skolininko vykdymo procese pakeitimą, kai, skolininkui mirus, jo turtą paveldi valstybė.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Donatas Kisielius, vadovaudamasis LR teisingumo ministro 2014 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1R-116 dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, ir antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolės Palmos Kisielienės įgaliojimams, toliau vykdo antstolei Palmai Kisielienei pateiktą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5964-67/2008 dėl 641,75 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės Snežanos Lemeševos III-os eilės išieškotojo UAB „Intrum Lietuva“ naudai. 2012 m. lapkričio 22 d. patvarkymu antstolė Palma Kisielienė areštavo skolininkės pinigines lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose Nr. LT727400032020123810, LT874010042402087125 ir LT127300010087371814. 2012 m. lapkričio 22 d. patvarkymu antstolė prisijungė prie antstolių Ramūno Kamarausko ir Ingos Karalienės vykdymo išieškojimo iš skolininkės Snežanos Lemeševos. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, skolininkė Snežana Lemeševa mirė 2014 m. balandžio 19 d. Testamentų registre 2016 m. vasario 29 d. įregistruotas Snežanos Lemeševos palikimo priėmimo faktas – jos palikimą priėmė Lietuvos Respublika, pateikusi pareiškimą Vilniaus miesto 43-ajam notaro biurui. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Snežanai Lemeševai nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai pagal 2016 m. vasario 29 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą. 2018 m. sausio 23 d. buvo priimtas patvarkymas dėl šalies pakeitimo, kuriuo mirusi skolininkė Snežana Lemeševa vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/15494 pakeista į skolininkę Lietuvos Respubliką. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pateikė skundą dėl antstolio 2018 m. sausio 23 d. patvarkymo pakeisti vykdymo proceso šalį – skolininką, remdamasi tuo, kad yra praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį mirusio skolininko kreditoriai turi pareikšti apie savo reikalavimus įpėdiniams, šiuo atveju – Valstybei, todėl antstolis nepagrįstai pakeitė vykdymo proceso metu mirusią skolininkę jos turtą paveldėjusia Valstybe.CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, inter alia (be kita ko), yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540//2011).Tuo atveju, kai nėra kitų mirusio asmens įpėdinių ir tokio asmens turtą paveldi valstybė (CK 5.62 straipsnis), ji tampa paveldėto turto savininke su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis bei pareigomis, išskyrus vieną ypatumą – už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).Nepaisant to, jog, valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), neaktualu, kad ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Apelianto teigimu, informacija apie palikėjos skolą ir kreditorių vykdomojoje byloje buvo išviešinta Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje (toliau – PLAIS), kuri priklauso pačiai paveldėtojai – valstybei, šis išviešinimas atitinka informavimo apie palikėjos skolas ir kreditorius kriterijus, kurių pakanka pripažinti, jog skolininkės įpėdinė valstybė apie nurodytą palikėjo skolą buvo tinkamai informuota CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka ir pažymi, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS) nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurių duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis; Informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). Ta aplinkybė, kad nurodytos informacinės sistemos steigėja yra valstybė, savaime nereiškia, kad visos valstybės institucijos turi neribotą prieigą prie šių informacinių sistemų duomenų bei gali jais nevaržomai naudotis. Aptariama valstybės informacinė sistema įsteigta konkretiems tikslams, teisės aktuose aiškiai apibrėžtas šios sistemos duomenų gavėjų ratas bei duomenų teikimo (gavimo) tvarka. Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) tikslai yra: centralizuotai tvarkyti duomenis apie skolininko piniginių lėšų apribojimo procesą, perduoti bankams apribojimo, konkrečios sumos apribojimo ir nurašymo nurodymus bei proporcingai paskirstyti skolininko pinigines lėšas nurašymo nurodymų teikėjams; automatizuoti skolininko piniginių lėšų apribojimo ir (ar) nurašymo procesų apibendrinimą, analizę, statistiką. Pagrindinės PLAIS sistemos funkcijos: informuoti bankus apie paskirtus konkretaus skolininko lėšų apribojimus; apdoroti nurodymų teikėjų pateiktų nurašymo nurodymų duomenis, sudaryti nurašymo eiliškumą; paskirstyti pinigines lėšas, esančias skolininko banko sąskaitoje, vadovaujantis CPK 689 straipsnyje nustatyta tvarka; teikti nurašymo nurodymus bankams; teikti bankams pranešimus apie apribojimų sumos pasikeitimą ir apribojimo nurodymo panaikinimą. PLAIS sistemos duomenų gavėjai yra: bankai, gaunantys duomenis, kurių reikia pateikto apribojimo, konkrečios sumos apribojimo ar nurašymo nurodymui įvykdyti; paskirtų apribojimų nurodymų duomenis teikiančios institucijos ir nurašymo nurodymų teikėjai; skolininkai, kuriems teikiami PLAIS sistemoje tvarkomi duomenys apie juos pačius. PLAIS sistemos tvarkytojas šios sistemos duomenis gavėjams teikia pagal duomenų teikimo sutartis (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126 patvirtintų Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų 7, 8, 14, 20 punktai). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvadą, kad valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujančios valstybės institucijos neturi laisvos prieigos prie nurodytos sistemos visų duomenų, todėl argumentai, jog duomenų apie vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/15494 vykdomą kreditorės UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimą buvimas PLAIS reiškia tinkamą šios kreditorės reikalavimo išviešinimą mirusios skolininkės įpėdinei Valstybei CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais ir tvarka, atmestini kaip nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina apelianto argumentus, kad jis informavo VMI prie LR FM apie vykdomą išieškojimą skolininkės turto atžvilgiu ir taip įgyvendino CK 5.63 straipsnio tikslą informuoti įpėdinį apie palikėjo turimus įsipareigojimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2015 m. rugsėjo 3 d. pranešimu informavo VMI prie LR FM apie vykdomą išieškojimą bei apie galimai paveldėtiną turtą valstybės vardu. 2015 m. rugsėjo 14 d. raštu VMI prie LR FM informavo, kad yra pradėjusi po skolininkės Snežanos Lemeševos mirties likusio turto paveldėjimo procedūrą valstybės vardu; 2016 m. kovo 2 d. raštu VMI prie LR FM informavo antstolį, kad perdavė VĮ Turto bankas vykdyti valstybės vardu paveldėto po skolininkės Snežanos Lemeševos mirties likusio turto administravimą. Taigi, antstolis apie vykdymą išieškojimą informavo VMI prie LR FM, o ne valstybę paveldėjimo santykiuose atstovaujantį VĮ „Turto bankas“. Be to, sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad antstolis turėjo pareigą periodiškai tikrinti skolininkės duomenis ir galėjo sužinoti apie skolininkės mirtį per trijų mėnesių terminą, kuris yra pakankamas tam, jog antstolis patikrintų konkrečioje vykdomojoje byloje vykdymo išieškojimo eigą ir praneštų palikimo atsiradimo notarui apie skolininko skolą.CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Tačiau CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs ir tai, kad vien pažodinis (gramatinis) šių būdų aiškinimas ne visada atitiktų pirmiau įvardytą termino kreditorių reikalavimams pareikšti paskirtį, nesudarytų sąlygų kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimą įpėdiniams, o šiems – galimybių sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visą reikšmingą tokiam sprendimui priimti informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011), tačiau tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2016, 24 punktas).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad vien tai, jog 2012 m. lapkričio 22 d. patvarkymu buvo prisijungta prie antstolių Ramūno Kamarausko ir Ingos Karalienės vykdymo išieškojimo, kurie buvo areštavę skolininkės Snežanos Lemeševos nekilnojamąjį turtą, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiai palikimą įpėdinei ir įpėdinė informuota apie palikėjos skolas, nes nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/15494 skolininkės turtui individualiai areštas taikytas nebuvo.Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas apskųstą 2018 m. sausio 23 d. patvarkymą, kuriuo skolininkė Snežana Lemešova pakeista į skolininkę Lietuvos Respubliką, teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias mirusio skolininko pakeitimą vykdymo procese jo teisių perėmėju. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atmesti suinteresuoto asmens antstolio Donato Kisieliaus atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį.