Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), ir jam paskirta bausmė – 5 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 8 parų areštą (bausmę atlikęs);

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi pakeista bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesiai 5 dienos laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai 5 dienos laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti 1 metų 6 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 6 MGL dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi jis atleistas nuo paskirtos bausmės – 6 MGL dydžio baudos atlikimo;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai 5 dienos laisvės atėmimo (bausmę atlikęs);

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 64¹ straipsnį jam paskirta galutinė bausmė – 68 MGL (3 400 Eur) dydžio bauda;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 16.10 val. prie namo, esančio Vilniuje, Rinktinės g. 40, būdamas neblaivus (nustatytas 1,94 promilių neblaivumas), konflikto metu tyčia trenkė D. S. į veidą, dėl ko D. S. įsikando į liežuvį, ir padarė D. S. nosies kaulų lūžį, o D. S. bandant jį sulaikyti ir jam priešinantis, D. S. kartu su juo pargriuvo ant žemės, nusibrozdindamas dešinę ranką. Taip E. S. padarė D. S. nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimą dešiniajame žaste, kąstinę žaizdą liežuvyje, nesunkiai sutrikdydamas jam sveikatą.

Tokiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusysis D. S. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 28 d. parodė, kad po įtariamojo smūgio galva į veidą, tiksliau į nosį, policijos pareigūnai paklausė, ar jam yra reikalinga medicinos pagalba, jis atsakė, kad reikalinga. Tuomet vienas iš pareigūnų į (duomenys neskelbtini), iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį nuvežė į Lazdynų ligonę. Buvo du greitosios medicinos pagalbos darbuotojai – vyras ir moteris. Atvykus į ligoninę greitosios medicinos pagalbos medikai jį palydėjo iki registratūros. Registratūroje jis pasakė, kad buvo iš matymo pažįstamo vyro užpultas ir sumuštas, daugiau detalių registratūroje nenurodė. Neprisimena, kokį atvykimo būdą nurodė registratūroje, tačiau registratūros darbuotoja turėjo matyti, kad jį atvežė su greitosios pagalbos automobiliu. Lazdynų ligoninėje jį apžiūrėję medikai jam padarė veido rentgeno nuotrauką ir paleido namo. Iš ligoninės į namus, esančius (duomenys neskelbtini), vyko su taksi automobiliu. Grįžęs namo persirengė ir su savo automobiliu vyko į Žalgirio kliniką, nes jautė skausmą dantyse ir liežuvyje. Nuvykus į Žalgirio kliniką priėjo prie budinčio gydytojo, kuris jam nurodė palaukti. Prisimena, kad jį gydytojas priėmė jau naktį. Gydytojas apžiūrėjo dantis ir užsiuvo liežuvyje esančią 1 cm žaizdą. Po apžiūros savo automobiliu grįžo į namus (1 t., b. l. 31–33).

Liudytojas K. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 8 d. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 16.10 val. Vilniuje, Rintinės g. 40, jį su kolega (kurie atvyko į įvykio vietą pagal iškvietimą) pasitiko D. S., kuris nurodė, kad ėjo Rinktinės gatve nuo Tuskulėnų gatvės parduotuvės „Maxima“ link savo namų, kurie yra (duomenys neskelbtini). D. S. taip pat nurodė, kad pro šalį ėjęs neblaivus pilietis E. S. pradėjo kabinėtis, o būtent mindžioti ant kojų. Tuomet D. S. prašė jo taip nebedaryti ir tarp jų įvyko konfliktas, jie prasivardžiavo, abu buvo agresyvūs ir E. S. rankomis kelis kartus sudavė jam į galvos sritį, taip sukeldamas D. S. fizinį skausmą. Po konflikto E. S. pasišalino į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, (duomenys neskelbtini) bute rado akivaizdžiai neblaivų E. S.. D. S. nurodė, kad jį sužalojęs asmuo yra būtent E. S.. Kai vedė iš buto E. S. į policijos automobilį, D. S. ėjo šalia jų ir tuo metu E. S. tapo agresyvus ir bandė su galva suduoti D. S., tačiau E. S. nepavyko ir jie nusivedė E. S. į policijos automobilį (1 t., b. l. 50–51).

Liudytojas L. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 27 d. parodė (liudytojas apklausta bendraujant telefonu), kad 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 16.10 val. Vilniuje, Rinktinės g. 40, gavo iškvietimą dėl asmens sumušimo. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu ir patruliavo kartu su kolega K. Š.. Kiek pamena, juos pasitiko nukentėjusysis, kuris teigė, kad prie parduotuvės ar Rinktinės gatvėje, netoli namų, įvyko konfliktas tarp jo ir kito asmens, kuris jau buvo nuėjęs į namus. Jie su kolega K. Š. užėjo į patalpą, kurioje buvo įtariamasis, jis jau miegojo. Jie jį pažadino ir vedė į tarnybinį automobilį, buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai. Vedant įtariamasis bandė kažką padaryti nukentėjusiajam, bet policijos pareigūnai jam to neleido ir jis nesudavė. Į įvykio vietą buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, tiksliai nepamena, kas ją kvietė. Jis su kolega greitosios medicinos pagalbos tikrai nekvietė dėl to, kad jų akivaizdoje buvo sumuštas nukentėjusysis. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis jau buvo sumuštas ir, kaip pats sakė, jam buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 53).

Iš 2019 m. rugsėjo 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. S. pateikė medicinos dokumentų išrašo / siuntimo kopiją iš VšĮ Respublikonės Vilniaus universitetinės ligoninės, kuriame D. S. buvo nustatytas nosies kaulų lūžis. Traumos data ir laikas – 2019 m. rugsėjo 4 d. 16.30 val. Traumos aplinkybės – sumušė iš matymo pažįstamas vyras, sąmonės paradęs nebuvo (1 t., b. l. 34–36).

Iš (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio K. Š. 2019 m. rugsėjo 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 16.13 val. patruliuodami kartu su vyriausiuoju patruliu L. V. ir Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sumuštas asmuo. Atvykus į vietą, juos pasitiko D. S., kuris paaiškino, kad eidamas Rinktinės gatve nuo Tuskulėnų gatvės parduotuvės „Maxima“ link savo namų, t. y. (duomenys neskelbtini), šalia eidamas akivaizdžiai neblaivus E. S. pradėjo kabinėtis, t. y. mindžioti ant kojų. D. S. paprašė to nebedaryti ir tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu jie prasivardžiavo, tapo agresyvūs ir E. S. rankomis kelis kartus smogė D. S. į galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po smūgių E. S. pasišalino į (duomenys neskelbtini) namą, 3 laiptinę, 2 aukštą. Nuvykus minėtu adresu, (duomenys neskelbtini) bute rado gulintį akivaizdžiai neblaivų E. S., kurį sulaikė 16.50 val. D. S. nurodė, kad jį sužalojęs asmuo yra būtent E. S.. D. S. apžiūrėjo GMP 0827 brigada, kuri nustatė galimai nosies pertvaros lūžimą, asmuo buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. E. S. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS (1 t., b. l. 43).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvados Nr. G 3130/2019 (01) matyti, kad: 1) D. S. nustatyta nosies kaulų lūžis, kąstinė žaizda liežuvyje, odos nubrozdinimas dešiniame žaste, paveikus kietu buku ir/ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina įvykio aplinkybėse nurodytu būdu; 2) makromorfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra, todėl labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito; 3) sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų lūžio atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes sveikata dėl šio lūžimo sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 4) atsakyta išvados 1‑ame punkte; 5) sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais; 6) sužalojimų vietose nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį; 7) atsakyta šios išvados 5‑ame punkte; 8) medicininiu tyrimu sužalojimų padarymo jėga nenustatinėjama (1 t., b. l. 46–47).

Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos pateiktų duomenų bei 2019 m. rugsėjo 24 d. specialisto apžiūros protokolo matyti, jog buvo atlikta D. S. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos ambulatorinio gydymo statistinės kortelės 1 lapo apžiūra ir padaryta išvada, kad D. S. 2019 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje buvo nustatyta nedidelė kąstinė liežuvio žaizda ir 41 danties panirimas. Žaizda liežuvyje galėjo būti padaryta sukandant dantis prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Danties panirimo galimybė, sukandant liežuvį smūgio per veidą metu neatmetama. Sužalojimas (liežuvio žaizda ir danties panirimas) atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 57–58, 60).

Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. rugsėjo 27 d. pateiktų duomenų bei 2019 m. spalio 25 d. specialisto apžiūros protokolo matyti, jog buvo atlikta D. S. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinės asmens sveikatos kopijos 3 lapų apžiūra ir padaryta išvada, kad D. S. nustatytas nosies kaulų lūžis, kuris padarytas ne mažiau kaip vienu kieto buko daikto smūginiu poveikiu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 62–64, 66).

Iš 2020 m. kovo 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas D. S. 2019 m. rugsėjo 4 d. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas. Įrašo metu girdisi, kaip D. S. prašo atsiųsti policijos ekipažą nurodytu adresu, kadangi girtas vyras pradėjo daužytis, trenkė jam į veidą, šalinasi iš įvykio vietos (1 t., b. l. 81–82).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. 17.18 val. E. S. nustatytas 1,94 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 83).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo E. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis E. S. savo kaltę dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam D. S. pripažino visiškai, pažymėjo, jog viskas vyko taip, kaip nurodyta kaltinime, t. y. kad 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 16.10 val. prie namo, esančio Vilniuje, Rinktinės g. 40, būdamas neblaivus (nustatytas 1,94 promilių neblaivumas), konflikto metu tyčia trenkė D. S. į veidą, dėl ko D. S. įsikando į liežuvį, o D. S. bandant jį sulaikyti ir jam priešinantis, D. S. kartu su juo pargriuvo ant žemės, nusibrozdindamas dešinę ranką, bei padarė D. S. nosies kaulų lūžį, taip nesunkiai sutrikdydamas jam sveikatą.

Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo D. S. ir liudytojų K. Š., A. G., L. V. duoti parodymai, pareigūno K. Š. tarnybiniame pranešime, policijos įvykių registro išraše, kitų objektų apžiūros protokole, alkotesterio kvite, medicininių dokumentų kopijų ir jų apžiūrų protokoluose bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys.

Taigi, atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais E. S. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, o jo veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius, E. S. pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.

Už BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Skirdamas kaltinamajam E. S. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat teismas vertina, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam nustatytas 1,94 promilių neblaivumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Teismas, skirdamas bausmę E. S., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – yra jauno amžiaus, nevedęs, tačiau, jo teigimu, turi sugyventinę bei mažametį vaiką, Lietuvoje oficialiai nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas (1 t., b. l. 125–127), Lietuvos Respublikos teritorijoje teistas 6 kartus – vyrauja viešosios tvarkos pažeidimai, smurtinio pobūdžio turtinės nusikalstamos veikos, 3 kartus teistas užsienyje, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 166–172), iki nusikalstamos veikos padarymo buvo 5 kartus nusižengęs administracine tvarka, visi pažeidimai dėl leistino greičio viršijimo, baudos sumokėtos, taip pat vieną kartą baustas po nusikalstamos veikos padarymo už viešosios tvarkos pažeidimą, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 122‑124), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti E. S. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis ir artimas minimaliam, t. y. laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, kad E. S. smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos kartojasi, jam skirtos kitų rūšių bausmės (bauda, viešieji darbai netgi laisvės atėmimas) nedavė rezultatų, jis nepakeitė savo nusikalstamo elgesio, kelis kartus laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam jau buvo atidėtas, tačiau panaikintas, nes E. S. nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, šiuo atveju nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (be kitų sužalojimų ir nosies kaulų lūžį) bei šią veiką padarė esant bent dviem jo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, todėl tokia bausmė ir jos dydis šiuo atveju nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi E. S. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Kaltinamasis E. S. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. 16.50 val. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. 14.38 val. (viena diena) (1 t., b. l. 85, 99), o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi nuo 2021 m. sausio 14 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams (2 t., b. l. 7–10).

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 66 straipsniu, visas šis sulaikymo ir suėmimo laikotarpis iki teismo nuosprendžio paskelbimo įskaitytinas į kaltinamajam skirtiną bausmę (1 suėmimo dieną prilyginant 1 laisvės atėmimo parai).

Kardomoji priemonė – suėmimas, nekeistina ir paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

Šiuo atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 67,28 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas D. S., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (1 t., b. l. 70). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo D. S. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 71). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, su juo sutiko ir kaltinamasis E. S., todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 67,28 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Byloje nukentėjusysis D. S. ikiteisminio tyrimo metu taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu. Civiliniame ieškinyje jis nurodo, jog dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, jautė diskomfortą, nes buvo ir yra apribota jo mityba, buvo sutrikęs miego režimas, patyrė didelį emocinį sukrėtimą (1 t., b. l. 54–55). Teisminio bylos nagrinėjimo metu papildė, jog dėl įvykio taip pat patyrė nepatogumų, dėl tokios sveikatos buvo apribotos jo galimybės pasirūpinti šeima bei savimi.

Kaltinamasis E. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog priteistą žalą galėtų atlyginti iš karto, tačiau norėtų, jog teismas nuspręstų, kokią žalą patyrė nukentėjusysis.

Minėta, jog neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, ją padarė prieš tai jam tik iš matymo pažįstamas asmuo – kaltinamasis, kai jie ėjo vienu šaligatviu, taip pat į veikos pobūdį – nukentėjusiajam, dėl nosies kaulų lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata dėl šio lūžimo buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, be to, įvykio metu jis taip pat dėl kaltinamojo veiksmų įsikando į liežuvį, bei nusibrozdino dešinę ranką. Taigi akivaizdu, jog nukentėjusysis jautė fizinį skausmą tiek veikos metu, tiek ir kurį laiką po jos, buvo apribotos jo galimybės maitintis, taip pat rūpintis savimi bei šeima, dėl to jis patyrė fizinį skausmą, stresą, emocinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai bei į naujausią teismų praktiką, iš kurios matyti, kad priteisiamas neturtinės žalos dydis panašiose bylose svyruoja nuo 600 Eur iki 7 000 Eur (1A-71-493/2020 – 600 Eur, 1A-98-616/2020 – 7 000 Eur, 1A-21-309/2020 – 1 000 EUR, 1A-528-935/2019 – 5 000 Eur, 1A-454-873/2019 – 2 000 Eur, 1A-689-873/2019 – 2 000 Eur, 1A-487-626/2019 – 1 700 Eur, 1A-550-468/2020 – 1 000 Eur), konstatuotina, kad nukentėjusiojo D. S. civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas visiškai ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Bylą nagrinėjant teisme taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų apskaičiavimo.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam E. S. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, paskirtas dėl to, kad jam buvo paskirta karomoji priemonė – suėmimas, o be gynėjo pagalbos jo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami, t. y. pripažinus būtinu kaltinamojo E. S. gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą. T. y. nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, šiuo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo E. S. netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro (prisegta prie 1 t. bylos veršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. S. nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. 16.50 val. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. 14.38 val. (viena diena), taip pat nuo 2021 m. sausio 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

E. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos (2021 m. kovo 12 d.).

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš E. S. 67,28 Eur (šešiasdešimt septynis eurus dvidešimt aštuonis centus) turtinės žalos atlyginimą. Jį pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už D. S. gydymą“.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. civilinį ieškinį tenkinti ir D. S. naudai priteisti iš E. S. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. S. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esantį kompaktinį diską su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.