- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-27
- Bylos Nr.
- e2A-632-889/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00750-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- V. C.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „Kalfo“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. C. (C.) dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „Kalfo“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. C.: 2 022,03 Eur negrąžintą kreditą, 331,93 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 30 d.), 382,16 Eur sutarties sudarymo mokestį, 1 213,62 Eur negautas pajamas, 246,25 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių. Ieškinio reikalavimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Atsakovas V. C. (toliau – atsakovas) su pirmine kreditore uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – pirminė kreditorė), naudodami nuotolinio ryšio priemones, 2023 m. sausio 8 d. sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią pirminė kreditorė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, o atsakovas Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant mėnesio įmokas, taip pat sumokėti kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas.
1.2. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų pirminei kreditorei, pirminė kreditorė su atsakovu sudarytą Sutartį 2023 m. birželio 30 d. nutraukė. Pirminė kreditorė reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ši 2023 m. kovo 15 d. Reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytu 2023 m. birželio 30 d. sutarties priedu visas iš Sutarties kylančias reikalavimo teises (įskaitant, bet neapsiribojant teise į palūkanas bei netesybas) į atsakovą perleido naujajai kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė).
1.3. Apie reikalavimo perleidimą ieškovė atsakovą informavo rašytiniu pranešimu, siųstu 2023 m. liepos 20 d. registruotu laišku. Nepaisant geranoriškų ieškovės bandymų taikiai susitarti, atsakovas savo įsiskolinimo nepadengė.
2. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2024 m. vasario 23 d. viešo paskelbimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo V. C. 2 022,03 Eur negrąžintą kreditą, 331,93 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 30 d.), 30,72 Eur sutarties sudarymo mokestį, apskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 30 d.), 246,25 Eur delspinigius, 43,20 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos dienos (2026 m. sausio 8 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto kredito grąžinimo grafike, skaičiuotinas pagal 2023 m. sausio 8 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimų grafiką ir neviršijant 1 213,62 Eur sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 630,93 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 59,57 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
4. Teismas nurodė, kad pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti 2 050,73 Eur kreditą, sumokėti 1 640,35 Eur palūkanas, 404,64 Eur Sutarties sudarymo mokestį, mokėdamas Sutarties specialiųjų sąlygų mokėjimo grafike nurodytas mėnesio įmokas nustatytais terminais (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.8. punktas, Specialiosios sąlygos), tačiau jis visų savo įsipareigojimų dėl įmokų nustatytu laiku ir tvarka tinkamai neįvykdė.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai dėl 2 022,03 Eur negrąžinto kredito, 331,93 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 30 d.), tenkintini.
6. Dėl Sutarties sudarymo mokesčio teismas nurodė, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, o sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Sutartis buvo nutraukta 2023 m. birželio 30 d., iš ieškinio duomenų nustatyta, kad atsakovas sumokėjo dvi mėnesines sutarties sudarymo mokesčio įmokas. Nutraukus Sutartį, sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl ieškovės teisėtas lūkestis apima tik iki Sutarties nutraukimo dienos 30,72 Eur (11,24 Eur * 2 (dvi) mėnesinės įmokos + 5 (penkta) mėnesinė įmoka 11,24 Eur / 30 d. * 22 d.) skaičiuotiną sutarties sudarymo mokestį.
8. Dėl negautų pajamų, delspinigių, ieškovė nurodė, kad jos prašomos priteisti negautos pajamos sudaro 1 213,62 Eur. Atsižvelgęs į kasacinio teismo aktualią praktiką, į tai, kad nėra žinoma, kokį laikotarpį atsakovas naudosis negrąžinto kredito suma, ieškovės reikalavimą dėl 1 213,62 Eur negautų pajamų priteisimo teismas tenkino iš dalies, kadangi, grąžinus kreditą anksčiau nei iki Sutarties pabaigos dienos, ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita atitinkama mokėjimo palūkanų (negautų pajamų) suma.
9. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo sutartinės (civilinės) atsakomybės sąlygų egzistavimas yra įrodytas, atsižvelgęs į naujausią kasacinio ir apeliacinės instancijos teismų praktiką, ieškovei iš atsakovo priteisė 43,20 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų nuo negrąžintos kredito sumos, nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 30 d.) iki viso kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos dienos (2026 m. sausio 8 d.), skaičiuotinų pagal 2023 m. sausio 8 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Mokėjimų grafiką ir neviršijant 1 213,62 Eur sumos.
10. Teismas nurodė, kad atsakovas laiku nėra sumokėjęs visų pagal sutartį mokėtinų sumų, todėl, ieškovės apskaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 246,25 Eur delspinigius už vėlavimą įvykdyti sutartines prievoles (2 736,12 Eur x 0,05 proc. x 180 d., už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 5 d. iki 2024 m. vasario 1 d.). Byloje konstatavęs sutartinių prievolių neįvykdymo faktą, ieškiniu reikalaujamo dydžio delspinigius teismas nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovo (CK 6.71 – 6.72 straipsniai, 6.256 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Ieškovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimą už akių ir ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
11.1. Sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl 404,64 Eur sutarties sudarymo mokesčio, kuris yra išdėstytas 36 mėn. laikotarpiui (11,24 Eur kiekvieną mėnesį), tačiau šios savo pareigos atsakovas tinkamai nevykdė. Ieškovės įsitikinimu, Sutarties sąlyga dėl 404,64 Eur sutarties sudarymo mokesčio yra aiški, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, mokant mokėjimo grafike nurodytas kasmėnesines įmokas.
11.2. Sudarius Sutartį, pradinė kreditorė (ieškovė, kaip jos teisių perėmėja) įgijo teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti sutartinę prievolę, visiškai nepriklausomai nuo tolimesnio Sutarties vykdymo ar nevykdymo (t. y. prievolės sumokėti Sutarties sudarymo mokestį atsiradimas nėra siejamas su jokiomis kitomis sąlygomis, jų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu). Aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu ar su sutartinių įsipareigojimų (netinkamu) vykdymu. Apeliantės įsitikinimu, atsižvelgiant į Sutartyje nurodytą Sutarties sudarymo mokesčio paskirtį, šis mokestis turi būti sumokamas visas, nepriklausomai nuo Sutarties trukmės.
11.3. Ieškovė pažymi, kad Sutarties 11.9 punktas įtvirtina sąlygą, jog „jei Kredito sutartis nutraukiama Bendrųjų sąlygų 11.6 ir 11.7.2 punktų pagrindu, Klientas po Kredito sutarties nutraukimo privalo sumokėti Bendras Kliento mokamas sumas, Nuostolius (ir / ar Netesybas) bei išlaidas, kurias Bendrovė patyrė reikalaudama sumokėti skolą bei ją administruodama <...>“. Daroma išvada, jog, nutraukus Sutartį su atsakovu, šiam nevykdant sutartinių įsipareigojimų, visos sumos tapo mokėtinos.
11.4. Pažymima, kad pagal Sutarties sąlygas, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovo mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, pradinė kreditorė, kurios teisių perėmėja yra ieškovė, įgijo pagrįstą lūkestį Sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovės visą Sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį, kadangi atsakovo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas tapo atsakovo pagal Sutartį vykdytinos prievolės dalimi.
11.5. Šalis atleidus nuo Sutarties vykdymo ir Sutarties pagrindu atsiradusį teisinį santykį, pagal kurį atsakovas privalo mokėti pelno palūkanas, pakeitus civilinės atsakomybės teisiniu santykiu, kurio pagrindu atsakovas privalo sumokėti ieškovei negautas pajamas, bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu (toliau – VKĮ) nereguliuojant Sutarties nutraukimo teisinių padarinių, sprendžiant negautų pajamų priteisimo klausimą, nebetaikytinos vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančios VKĮ teisės normos ir Sutarties nuostatos.
11.6. Pažymima, kad už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (pradedant skaičiuoti nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d.) iki 2026 m. sausio 8 d. (iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos dienos), atsakovas tuo atveju, jeigu Sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi įvykdyta tinkamai, būtų sumokėjęs kreditorei papildomai dar 1 213,62 Eur palūkanų. Taigi Sutarties tinkamo įvykdymo atveju pradinė kreditorė, kurios teisių perėmėja yra ieškovė, galėjo tikėtis būtent tokios mokėjimo palūkanų sumos, todėl yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovei priteisti negautas pajamas, kurios apskaičiuotos konkrečia suma, atsižvelgiant į šalių sulygtą palūkanų dydį, kredito grąžinimo terminą bei kredito grąžinimo grafiką.
11.7. Apeliantės nuomone, netenkinus ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas, susidarytų situacija, kai atsakovas, pažeidęs Sutarties nuostatas bei jos nevykdydamas, atsidurtų kur kas geresnėje padėtyje nei ieškovė, t. y. neatlikdamas dalinių mokėjimų paskolos sumai dengti, sutartinių įsipareigojimų nevykdantis skolininkas turėtų teisę naudotis visa pasiskolintų lėšų suma, kurią, vadovaujantis pirmosios instancijos vertinimu, turėtų teisę bet kada grąžinti nepatirdamas dėl to iš esmės jokių neigiamų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkinti ieškovės reikalavimai dėl sandorio sudarymo mokesčio ir palūkanų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
16. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas su pradine kreditore UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 8 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): (fiksuota metinė palūkanų norma – 43,20 proc., sutarties sudarymo mokestis 382,16 Eur, kredito grąžinimo terminas – 2026 m. sausio 8 d.). Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų pradinei kreditorei, pradinė kreditorė su atsakovu sudarytą Sutartį 2023 m. birželio 30 d. nutraukė. Pradinė kreditorė reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2023 m. kovo 15 d. tarp kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovui apie reikalavimo teisių perleidimą pranešta tinkamai. Ieškovė nurodo, kad atsakovas liko skolingas 2 022,03 Eur negrąžinto kredito, 331,93 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 382,16 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 1213,62 Eur negautų pajamų, 246,25 Eur delspinigių. Duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.
Dėl sutarties sudarymo mokesčio
17. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 382,16 Eur sutarties sudarymo mokestį. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 30,72 Eur sutarties sudarymo mokesčio už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, o kitą šio reikalavimo dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio, apskaičiuoto po sutarties nutraukimo iki sutarties pabaigos, atmetė. Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir prašo priteisti visą likusį nesumokėtą 382,16 Eur sutarties sudarymo mokestį.
18. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu už akių, teigia, kad sandorio sudarymo mokesčio paskirtis yra atskleista ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.13 punkte, iš kurio matyti, kad sandorio sudarymo mokestis (404,64 Eur) yra apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę, o specialiosiose sąlygose nurodyta konkreti sandorio sudarymo mokesčio suma – 404,64 Eur, kuri apskaičiuota nepriklausomai nuo to, ar vėluos atsakovas grąžinti kredito įmokas. Apeliantės nuomone, aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu ar su sutartinių įsipareigojimų (netinkamu) vykdymu, todėl darė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai mažino prašomą priteisti sandorio sudarymo mokestį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės išvada.
19. Pagal analizuojamos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.13 punktą, sutarties sudarymo mokestis – vienkartinis kliento mokamas sutarties sudarymo mokestis, kuris yra priskaičiuojamas specialiųjų sąlygų sudarymo metu, įskaitomas į finansuojamą sumą ir paskirstomas įmokose vienodomis dalimis. Taigi sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl 404,64 Eur sutarties sutarymo mokesčio, kuris yra išdėstytas 36 mėn. laikotarpiui (11,24 Eur kiekvieną mėnesį). Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punkte nustatyta, kad kredito kaina – palūkanų suma, taip pat sutarties sudarymo mokestis ir administravimo mokestis, kuriuos klientas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi kreditu.
20. Vadovaujantis analizuojamos vartojimo kredito sutarties bendrosiomis sąlygomis taip pat nustatyta, kad, finansuojama suma – bendra suma, kurią bendrovė suteikia ir (arba) finansuoja klientui, o klientas grąžina bendrovei pagal kredito sutartį. Finansuojamą sumą sudaro kredito suma ir bendrovės finansuojamas sutarties sudarymo mokestis. Pagal VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą, vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma ir visos šios normos apskaičiavimo prielaidos.
21. Iš byloje esančios vartojimo kredito sutarties matyti, kad bendrą vartojimo kredito kliento mokamą sumą sudaro 4 095,72 Eur, iš kurių: 2 050,73 Eur suteikiamas vartojimo kreditas, 404,64 Eur sutarties sudarymo mokestis, 1 640,35 palūkanos (43,20 proc. metinių palūkanų norma). Vartojimo kredito įstatymo nuostatos numato, kad į bendrą vartojimo kredito sumą įskaičiuotos visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis). Iš kartu su ieškiniu pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kas mėnesį (36 mėnesių laikotarpiui) paskolos gavėjui buvo numatyta mokėti po 11,24 Eur apskaičiuoto sutarties sudarymo mokesčio.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti sutarties sudarymo mokesčio suma – 404,64 Eur – yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų mėnesinių įmokų dydį. Tačiau tai savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso sutarties sudarymo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau.
23. Nors apeliantė pagrįstai teigia, kad specialiosiose sąlygose nurodyta konkreti sandorio sudarymo mokesčio suma – 404,64 Eur, kuri apskaičiuota nepriklausomai nuo to, ar vėluos atsakovas grąžinti kredito įmokas, o sandorio sudarymo mokestis atitinka sutarties sąlygas, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į nuosekliai analogiškose bylose plėtojamą kasacinio teismo praktiką. Tokio pobūdžio bylose kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarties sudarymo mokestis savo esme tai yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, įsipareigojimų rizikos valdymu, ir pan., t. y. tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-50-803/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2618-863/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1047-538/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-160-524/2024 ir kt.). Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad sutarties sudarymo mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, šiuo atveju iki 2023 m. birželio 30 d., o ne, kaip reikalauja ieškovė, už visą sutarties vykdymo laikotarpį.
24. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs tai, kad atsakovas sumokėjo dvi mėnesines sutarties sudarymo mokesčio įmokas, o nutraukus Sutartį, sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, pagrįstai nurodė, kad ieškovės teisėtas lūkestis apima tik iki Sutarties nutraukimo dienos 30,72 Eur (11,24 Eur * 2 (dvi) mėnesinės įmokos + 5 (penkta) mėnesinė įmoka 11,24 Eur / 30 d. * 22 d.) skaičiuotiną sutarties sudarymo mokestį.
25. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą nesiremti tiek skundžiamu sprendimu už akių, tiek ir šioje nutartyje pacituota teismų praktika. Taigi, įvertinęs tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju sutarties sudarymo mokestis turi būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo, nes šios išlaidos iš esmės priklauso nuo sutarties trukmės. Priešingu atveju būtų pažeista vartojimo kredito gavėjo ir kredito davėjo interesų pusiausvyra bei protingumo ir sąžiningumo principai.
Dėl negautų pajamų priteisimo
26. Ieškovė, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 1 213,62 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 30 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. sausio 8 d.) ir 246,25 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo sutartinės (civilinės) atsakomybės sąlygų egzistavimas yra įrodytas, atsižvelgęs į naujausią kasacinio ir apeliacinės instancijos teismų praktiką, ieškovei iš atsakovo priteisė 43,20 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų nuo negrąžintos kredito sumos, nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 30 d.) iki viso kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos dienos (2026 m. sausio 8 d.), skaičiuotinų pagal 2023 m. sausio 8 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Mokėjimų grafiką ir neviršijant 1 213,62 Eur sumos. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į kasacinio teismo aktualią praktiką ir į tai, kad nėra žinoma, kokį laikotarpį atsakovas naudosis negrąžinto kredito suma, ieškovės reikalavimas dėl 1 213,62 Eur negautų pajamų priteisimo teismo tenkinamas iš dalies, kadangi, grąžinus kreditą anksčiau nei iki Sutarties pabaigos dienos, ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita atitinkama mokėjimo palūkanų (negautų pajamų) suma.
27. Ieškovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad 1 213,62 Eur negautų pajamų suma turėjo būti priteista visa iš karto, o ne išdėstant ją pagal įmokų mokėjimo grafiką. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad, ieškovei nutraukus sutartį, abi šalys tapo atleistos nuo sutarties vykdymo. Šalis atleidus nuo sutarties vykdymo ir sutarties pagrindu atsiradusį teisinį santykį, pagal kurį atsakovas privalo mokėti pelno palūkanas, pakeitus civilinės atsakomybės teisiniu santykiu, kurio pagrindu atsakovas privalo sumokėti ieškovui negautas pajamas, bei Vartojimo kredito įstatymui nereguliuojant sutarties nutraukimo teisinių padarinių, sprendžiant negautų pajamų priteisimo klausimą, nebetaikytinos vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančios Vartojimo kredito įstatymo teisės normos ir Sutarties nuostatos. Negautų pajamų išmokėjimas negali būti priklausomas nuo vartojimo kredito sutartyje nustatyto įmokų mokėjimo grafiko, kuris yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie šios bylos kontekste yra pasibaigę dėl atsakovo kaltų veiksmų.
28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020 nurodė, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
29. Vertinant, ar kredito davėjas apskritai galėjo tikėtis gauti negautas pajamas, reikšminga aplinkybė yra VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolininko (vartotojo) teisė grąžinti kreditą bet kuriuo metu. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
30. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, koks buvo ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti paskolos davėjai (o nutraukus sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje. Be to, kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašomų priteisti negautų pajamų (pelno palūkanų) realumo vertinimas priklauso ir nuo sutarties nutraukimo momento. Nagrinėjamu atveju Sutartis sudaryta 2023 m. sausio 8 d., o nutraukta – 2023 m. birželio 30 d., t. y. sutartinių santykių pradžioje, todėl, įvertinus sutarties terminą, vartotojo teisę anksčiau termino grąžinti kreditą, sutarties nutraukimo pasekmes, prašomos priteisti negautos pajamos neatitinka realumo kriterijaus.
32. Atsakovė teigia, kad negautų pajamų dydis negali būti priklausomas nuo faktinių aplinkybių (faktinio paskolos grąžinimo momento), kurios yra teisiškai reikšmingos ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie, kaip minėta, šios bylos kontekste yra pasibaigę. Apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, pažymėdamas, kad ieškovės suformuluotas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), prašomų priteisti nuo sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos, viršija ne tik atsakovo sutartinės atsakomybės ribas, tačiau ir ieškovės (pradinės kreditorės) teisėtus lūkesčius, kurie ginami taikant atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę, nes atsakovas neturėjo pareigos sumokėti, o ieškovė negalėjo tikėtis gauti iš karto visą 1 213,62 Eur palūkanų sumą likus daugiau kaip 2 metams iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, o ne periodinėmis įmokomis mokėjimo grafike nustatytais terminais.
33. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 43,20 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų nuo negrąžintos kredito sumos nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 30 d.) iki viso kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos dienos (2026 m. sausio 8 d.), skaičiuotinų pagal 2023 m. sausio 8 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Mokėjimų grafiką ir neviršijant 1 213,62 Eur sumos.
34. Tokios pozicijos, kai priteisiamos kredito sutartyje numatytos pelno palūkanos, t. y. negautos pajamos, išdėstant palūkanas neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal sutartyje numatytą mokėjimo grafiką laikosi ir kiti teismai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-890-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1026-852/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3043-567/2021; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1997-1097/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2531-1012/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1-618/2022, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-885-852/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartos civilinėje byloje Nr. e2A-214-618/2024).
35. Apeliaciniu skundu ieškovė taip pat prašo priteisti ieškovei visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šis apeliantės apeliacinio skundo reikalavimas iš esmės siejamas su ieškinio reikalavimų visišku patenkinimu. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei priteisė atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Anksčiau išdėstytų motyvų pagrindu nustačius, kad materialinis ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas netenkinamas, nėra pagrindo kitaip perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, ieškovės patirtas pirmosios instancijos teisme.
36. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, bei vadovavosi galiojančia teismų praktika ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Įvertinęs visus kitus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
39. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ir ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas, jos prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.