Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-383-910/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-02
Bylos Nr.: 2A-383-910/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22020-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Ramunė Mikonienė
Ieškovas: D. M.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Prokontrolė“

Kategorijos

1.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.3.2.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
1.3.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-383-910/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22020-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.1; 1.3.2.9.10.8; 1.3.2.11; 1 1.3.5.5; 1.3.7.5.1; 1.3.9.2.2; 2.6.2.1; 3.3.1.20; 3.4.1.7 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) D. M. (D. M.) ir apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Prokontrolė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. M. (D. M.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prokontrolė“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prokontrolė“ priešieškinį ieškovui D. M. (D. M.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Prokontrolė“, prašydamas: 1) pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. 2019/05/27 dėl atleidimo iš darbo; 2) įpareigoti atsakovę išmokėti ieškovui 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją bei netesybas; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 218,48 Eur skolą pagal įmonės avansinę apyskaitą; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 000 Eur neturtinės žalos; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Darbo ginčų komisija 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. DGKS-4066 atsisakė nagrinėti ieškovo pareiškimą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, remdamasi tuo, kad keliamas ginčas dėl civilinės sutarties vykdymo. Ieškovo nuomone, inicijuojamas individualus darbo ginčas dėl jo atleidimo iš UAB „Prokontrolė“ komercijos direktoriaus pareigų teisėtumo.

Šalies argumentai

3. Ieškovas nurodė, kad UAB „Prokontrolė“ direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 2019/05/27 jis, po 4 metų nepriekaištingo darbo įmonėje, atleistas iš darbo be jokio įspėjimo ir atsiskaitymo, už tariamą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Jokio dokumento, patvirtinančio atleidimą, nebuvo įteikta, o apie atleidimą sužinojo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) paskyros. Bendrovės vadovas siūlė darbo sutartį nutraukti ieškovo noru, nesilaikant įspėjimo termino. Ieškovui atmetus pasiūlymą, atsakovė (darbdavė) pradėjo kurti fiktyvius darbuotojo nusižengimus, siekdama nutraukti darbo sutartį, neišmokant jokios išeitinės kompensacijos. Pažymėjo, kad atsakovė uždraudė buhalterinių paslaugų teikėjui mažajai bendrijai „Finansita“ suteikti bet kokią informaciją, susijusią su ieškovu. Kadangi atsakovė turėjo įsiskolinimą pagal įmonės avansinę apyskaitą, 2019 m. gegužės 13 d. ieškovas pareikalavo pateikti avansinės apyskaitos žiniaraštį ir sukauptų atostogų žiniaraštį, tačiau dokumentai nebuvo pateikti. 2019 m. gegužės 27 d. į ieškovo banko sąskaitą pervesti sukaupti atostoginiai, nenurodant jokio pagrindo. Pasitikrinus asmeninę Sodros paskyrą paaiškėjo, kad atsakovė nėra ieškovo darbdavė. Ieškovas pažymėjo, kad iki ieškinio pateikimo dienos nėra gavęs nei rašytinio, nei žodinio pranešimo apie tai, jog yra atleidžiamas iš einamų pareigų, taip pat nenurodytas atleidimo pagrindas.

Atsiliepimas

4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė ir UAB „Ekstila“ sudarė Inspekcinių paslaugų suteikimo abonentinę sutartį (toliau – Sutartis) Nr. 02/2017, pagal kurią šalys sutarė dėl užsakovą dominančių krovinio kokybės ir kiekio nustatymo paslaugų. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad kaina nustatoma pagal suderintą abonentinį tarifą ir yra 1 000 Eur + PVM per vieną kalendorinį mėnesį. UAB „Ekstila“ vadovas yra ieškovas D. M., kuris kartu ėjo komercijos direktoriaus pareigas UAB „Prokontrolė“. Atsakovės teigimu, ieškovas, pažeisdamas Sutarties 3 punktą, išrašinėjo atsakovei sąskaitas-faktūras, kurių suma gerokai viršijo šalių nustatytą abonentinį tarifą, dėl to atsakovei padaryta 41 100 Eur dydžio žala. Nuo 2018 m. spalio 12 d. mokėjimų pavedimų sumos nesutapdavo su sąskaitų-faktūrų sumomis, todėl skola buvo visiškai padengta 2019 m. vasario 21 d. mokėjimu Nr. 626, kurio suma – net 16 500 Eur. UAB „Prokontrolė“ direktorius, būdamas (duomenys neskelbtini) pilietis, dažnai nebūdamas Lietuvos Respublikoje, tokius didelius mokėjimus pastebėjo tik 2019 m. balandžio mėn. Ieškovas buvo įpareigotas pateikti paaiškinimą dėl visų išrašytų sąskaitų ir jų apmokėjimų, tačiau atsakymo iki nustatyto termino nepateikė. Atsakovė taip pat nurodė, kad UAB „Prokontrolė“ direktorius buvo priėmęs įsakymą Nr. K-2019/02, kuriuo įsakė komandiruoti ieškovą į Ispaniją laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. vasario 23 d. Komandiruotės tikslas – įmonės atstovavimas arbitražinėje laboratorijoje, susitikimas su verslo partneriu S. A. „Comismar Control“. Ieškovas atsakovei nepateikė jokios ataskaitos apie vykusią komandiruotę, ar buvo pasiekti komandiruotės tikslai, todėl atsakovė informacijos kreipėsi telefonu į S. A. „Comismar Control“ ir sužinojo, kad ieškovas nebuvo susitikęs su S. A. „Comismar Control“ atstovais Ispanijoje. Atsakovės teigimu, ieškovas ne kartą šiurkščiai pažeidė darbo sutartį ir padarė įmonei didžiulę žalą, todėl buvo atleistas pagrįstai, o jo atleidimo dieną, t. y. 2019 m. gegužės 27 d., mokėjimo pavedimu jam išmokėta 6 139,24 Eur suma.

5. Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, prašydama iš ieškovo priteisti 4 011,87 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Priešieškinyje nurodė, kad įmonės dokumentai buvo perduoti audito įmonei, kuri atliko įmonės veiklos auditą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. Išanalizavus avansinę apyskaitą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. nustatyta, kad likutis pagal apskaitą – 1 218,48 Eur, tačiau, atlikus auditą ir 2019 m. lapkričio 4 d. gavus UAB „Verus Auditus“ specialisto išvadą, paaiškėjo, kad ieškovas į avansinę apyskaitą įtraukė 14 pirkimų, kurie nesusiję su įmonės veikla. Telefono Huawei Y3 II DS Gold, rankinės, Samsung mikrobangų krosnelės su griliumi, spausdintuvo EPSON Inkjet L386, dviejų routerių, Wireless Dual Band Gigabit, iPhone 8 Plus 256 GB Silver, iPad Wifi 32 GB Gold (2018), N960F Galaxy Note 9 Blue pirkimų pirminiuose dokumentuose neaptikta duomenų, patvirtinančių, jog už pirkinius sumokėjo ieškovas, todėl, eliminavus šiuos pirkinius iš avansinės apyskaitos, koreguojant skolos sumą (5 230,36 Eur – 1 218,49 Eur), darytina išvada, kad ieškovas skolingas atsakovei 4 011,87 Eur.

Atsiliepimas

7. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad UAB „Verus Auditus“ 2019 m. lapkričio 4 d. specialisto išvada, kuria atsakovė remiasi priešieškinyje, yra prieštaringa, grindžiama tik prielaidomis ir atsakovės tendencingai pateiktais dokumentais. Auditas atliktas dėl ieškovo viso darbo laikotarpio UAB „Prokontrolė“, tačiau specialisto išvadoje vertintos tik keturiolika PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis buvo įsigytas priešieškinyje įvardytas kilnojamasis turtas. Dėl to laikytina, kad specialistas tyrė ne visus dokumentus, susijusius su ieškovo avansine apyskaita, bet tik tuos, kuriuos atrinko ir pateikė atsakovė. Iš specialisto išvados neaišku, kaip buvo nustatyta, kad įsigytas turtas nebuvo naudojamas įmonės veikloje. Ieškovo teigimu, išvadoje įvardytais daiktais naudojosi pats UAB „Prokontrolė“ vadovas Y. K. arba jo šeimos nariai (sutuoktinė ir sūnus), kurie taip pat buvo įdarbinti įmonėje. Pažymėjo, kad atsakovė, atleisdama ieškovą iš darbo, tokių pretenzijų nereiškė, nors po atleidimo ieškovas reikalavo atsakovės atsiskaityti su juo pagal avansines apyskaitas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies; atsakovės priešieškinį atmetė. Teismas pripažino ieškovo atleidimą iš darbo UAB „Prokontrolė” 2019 m. gegužės 27 d. pagal DK 58 straipsnio 1 dalį neteisėtu; nustatė, kad ieškovo ir atsakovės darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; iš atsakovės ieškovo naudai priteisė: 33 306,24 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos už dvylika mėnesių; 5 551,04 Eur kompensaciją; 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; iš atsakovės valstybės naudai priteisė 19,07 Eur bylinėjimosi išlaidų; pripažino, kad, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 27 d. sprendimas Nr.DGKS-4066 darbo byloje Nr.APS-131-10632 netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

9. Teismas iš byloje surinktų įrodymų nustatė, kad darbdavys iš esmės netyrė darbuotojo veiksmų ir nesiekė su juo išsiaiškinti visų priežasčių ir aplinkybių, ar iš tiesų buvo padaryti darbo pareigų pažeidimai.

10. Vertindamas darbo byloje ieškovo pateiktus tris pasiaiškinimus (2019 m. balandžio 26 d., 2019 m. gegužės 9 d. ir 2019 m. gegužės 23 d.), teismas sprendė, kad ieškovas teikė darbdavei pasiaiškinimus, kartu nurodydamas, jog siunčia juos elektroniniu paštu. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad įmonė negalėjo naudotis elektroniniu paštu, esą dėl ieškovo užimtos jos paskyros, nurodydamas, kad byloje nėra tokių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad byloje nepaneigta aplinkybė, jog įmonė turėjo bendrą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) , į kurį buvo siunčiama visa įmonei skirta korespondencija ir kuriuo taip pat naudojosi įmonės direktorius.

11. Teismas darė išvadą, kad, atleidžiant ieškovą iš darbo, iš esmės pažeistas DK 58 straipsnio 5 dalies reikalavimas sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo priimti tik įvertinus pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atsakovė, ignoruodama ieškovo (darbuotojo) pasiaiškinimus, nesiekusi išsamiai ištirti visų aplinkybių ir įvertinti darbuotojo veiksmų, priėmė neproporcingą sprendimą – atleisti ieškovą iš darbo.

12. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai, peržengdama protingumo ir sąžiningumo principų ribas, taikė neadekvačiai griežtą sankciją, piktnaudžiaudama savo kaip darbdavio padėtimi, įvertino ieškovo veiksmus kaip darbo pareigų pažeidimą, kai visos faktinės aplinkybės rodo, jog už įmonės finansinę drausmę, tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą ir mokesčių deklaravimą bei mokėjimą atsakomybė tenka pačiam įmonės vadovui.

13. Teismas atskirai neanalizavo Inspekcinių paslaugų suteikimo abonentinės sutarties, dėl kurios išvados padarytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitoje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-17626-466/2019 pagal UAB „Prokontrolė“ ieškinį atsakovams UAB „Ekstila“ ir D. M. dėl sąskaitų pripažinimo negaliojančiomis ir permokos priteisimo, 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1080-779/2020, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ginčijamų sąskaitų-faktūrų, patvirtino pirmos instancijos teismo išvadas, kad nėra pagrindo išvadai, jog D. M., būdamas UAB „Prokontrolė“ komercijos direktoriumi, veikė asmeniniais interesais. Apeliacinės instancijos teismo pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog labiau tikėtina, kad ieškovo direktoriui Y. K. buvo žinomos visos UAB „Ekstila“ išrašomos ir pateikiamos UAB „Prokontrolė“ sąskaitos, kurias, direktoriaus sutikimu, UAB „Prokontrolė“ apmokėdavo, nepareikšdama jokių pretenzijų.

14. Teismas padarė išvadą, kad 2019 m. gegužės 27 d. parengta specialisto išvada Nr. 19/05-27, kurioje nustatyta, jog Inspekcinių paslaugų suteikimo abonentinė sutartis Nr. 02/2017 buvo vykdoma netinkamai, nagrinėjamu atveju neturi sprendžiamosios reikšmės, nes UAB „Verus auditus“ auditorius neturi kompetencijos ir teisės vertinti, ar UAB „Prokontrolė“ komercijos direktorius D. M. gali būti atsakingas už netinkamą sutarties vykdymą. Taip pat ir dėl išvados antruoju klausimu – auditorius, darydamas išvadą apie D. M. komandiruotę į Ispaniją 2019 m. vasario 19-23 dienomis, turėjo tik UAB „Prokontrolė“ įsakymą dėl komandiruotės. Teismas vertino, kad, atsakovei (darbdavei) nepateikus įrodymų apie kokius nors ieškovo turėtus pasiekti komandiruotės metu tikslus, ataskaitos nepateikimas pats savaime niekaip negali būti pripažintas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

15. Teismas taip pat pažymėjo, kad įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo nenurodytas konkretus atleidimo pagrindas, neįvardytas konkretus punktas, kuriame įtvirtintas konkretus darbo pareigų pažeidimas. Teismas pripažino, kad, priimant įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, pažeista ir įstatymo nustatyta atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo įforminimo tvarka (nenurodytas atleidimo iš darbo pagrindas – konkretus DK 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas).

16. Teismas konstatavo, kad ieškovo atleidimas iš darbo yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaraujantis DK nuostatoms bei teismų praktikai.

17. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikytini DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyti neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisiniai padariniai: pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovas į darbą negrąžintinas, tačiau jam iš atsakovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirta neturtinė žala. Taip pat priteisė kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

18. Teismas, vadovaudamasis proporcingumo principu, atsižvelgdamas į priteistinas iš atsakovės kompensacines sumas, susijusias su neteisėto atleidimo iš darbo pasekmių taikymu, priėjo prie išvados, kad teisingam, proporcingam ir sąžiningam padarytos neturtinės žalos kompensavimui priteistina 200 Eur dydžio kompensacija.

19. Teismas, išanalizavęs avansinę apyskaitą, vertindamas jos duomenis kartu su pateikta specialisto išvada, teismo posėdyje liudytoju apklausto Č. M. parodymais bei visais įrodymais apie atliktus pirkimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat ir įrodymus apie D. M. išmokėtas pinigų sumas, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti nei atsakovę UAB „Prokontrolė“ buvus skolinga D. M. 1 218,49 Eur, nei tenkinti atsakovės reikalavimą dėl 4 011,87 Eur skolos priteisimo iš D. M..

20. Teismas sprendė, kad specialisto išvadoje nurodytų keturiolikos pirkimų pagal sąskaitas-faktūras nėra jokio pagrindo priskirti ieškovui, kaip ir nėra pagrindo iš jo priteisti nurodomą skolą, atsakovei neįrodžius, kad įvardytos sumos už pirkinius buvo išmokėtos ieškovui, kaip atskaitingam asmeniui, o ne atsakovės direktoriui ar kitam įmonės darbuotojui. Be to, avansinės apyskaitos darytos 2019 m. spalio pabaigoje, t. y. jau po ieškovo atleidimo iš darbo, kai šalių ginčas jau buvo teisme, tuo tarpu ieškovo atleidimo iš darbo dieną atsakovė ieškovui nenurodė jokių įmonei turimų skolų pagal avansines apyskaitas ar nepagrįstų pirkimų.

21. Teismas nurodė, kad ieškovo naudai iš atsakovės priteistos kompensacinės išmokos dėl neteisėto atleidimo iš darbo, siejamos su vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimu, jau yra sankcija darbdaviui, todėl, priteisus iš atsakovės ir procesines palūkanas, numatytas CK 6.37 ir 6.210 straipsniuose, atsakovė patirtų dvigubą finansinių sankcijų taikymą.

22. Nors ieškinys tenkintas ne visa apimtimi, teismas sprendė, kad sprendimas priimtas ieškovo naudai, todėl ieškovas turi teisę į patirtų 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

23. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti ir ieškovo naudai iš atsakovės priteisti: 1) 1 218,49 Eur skolos; 2) 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2 218,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) 1 886,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 5) 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 1 218,49 Eur skolos pagal avansinę apyskaitą priteisimo. Atsakovė neneigė 1 218,49 Eur skolos ieškovui buvimo fakto, tačiau nesutiko šių piniginių lėšų grąžinti, nes, anot atsakovės, ieškovas skolingas atsakovei didesnę sumą. Tai, kad atsakovė pripažino 1 218,49 Eur skolą, patvirtina atsakovės 2019 m. lapkričio 7 d. teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai, 2019 m. lapkričio 4 d. specialisto Č. M. išvada, taip pat avansinė apyskaita už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., kurios 24 lape aiškiai identifikuota, jog atsakovė skolingas ieškovui 1 218,49 Eur. Be to, atsakovės 1 218,49 Eur dydžio skolos ieškovui 2020 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu neneigė ir liudytoja J. J. (MB „Finansita“ vadovė), kuri prižiūrėjo ir tvarkė atsakovės buhalteriją. Atsakovės skolos ieškovui buvimo faktą neginčijamai patvirtina ir 2019 m. gegužės 13 d. MB „Finansita?“ darbuotojos R. G. elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad atsakovės skolos likutis ieškovui pagal avansinę apyskaitą sudaro būtent 1 218,49 Eur. Kadangi teismas sprendime konstatavo, kad atsakovės reikalavimas priteisti menamą 4 011,87 Eur skolą yra nepagrįstas, todėl ieškovo reikalavimas dėl 1 218,49 Eur skolos, kurią atsakovė pripažįsta (CPK 182 straipsnio 5 punktas), yra tenkintinas visa apimtimi. Kartu su 1 218,49 Eur skola ieškovui turėtų būti priteisiamos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

23.2. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 200 Eur. Ieškovo vertinimu, šis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine išraiška nėra pernelyg didelis, todėl tenkintinas visa apimtimi. Teismas, sumažindamas ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nevisiškai atsižvelgė į šiai bylai reikšmingas aplinkybes: 1) atsakovė (darbdavė) byloje neįrodinėjo, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis; 2) atsakovė neteisėtai, nepagrįstai, diskredituojančiais pagrindais nutraukė darbo sutartį su ieškovu. Prieš atsakovei nutraukiant darbo sutartį, ieškovas patyrė atsakovės neteisėtą spaudimą nutraukti darbo santykius jo paties iniciatyva. Ieškovo reputacija buvo nepagrįstai pažeminta, kaltinant nebūtais dalykais, netinkamu darbo pareigų vykdymu. Tai, kad atsakovė prieš ieškovą naudojo psichologinį smurtą, netiesiogiai patvirtina ir faktas, kad atsakovė buvo užvedusi du teisminius procesus, kuriais buvo siekiama be jokio teisinio pagrindo finansiškai susidoroti su ieškovu, daryti psichologinį spaudimą, bandant areštuoti ieškovo turtą ir sąskaitas bankuose; 3) atsakovės įmonėje ieškovas dirbo beveik 4 metus, užėmė vadovaujančias – komercijos direktoriaus – pareigas. Iki nepagrįstai priimto sprendimo atleisti iš darbo jam niekuomet nebuvo taikytos sankcijos už darbo pareigų pažeidimus. Dėl to prašomas priteisti neturtinės žalos dydis, t. y. 1 000 Eur, kuris sudaro tik apie trečdalį ieškovo mėnesinio darbo užmokesčio, negali būti laikomas aiškiai per dideliu.

23.3. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovo prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1 000 Eur. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovui suteiktos tokios teisinės paslaugos: 1) parengtas ieškinys dėl neteisėto atleidimo iš darbo (patenkintas didžiąja dalimi); 2) parengtas atsiliepimas į atsakovės priešieškinį, kuris atmestas; 3) rengtasi ir atstovauta 2019 m. spalio 16 d., 2019 m. gruodžio 3 d., 2020 m. liepos 16 d., 2020 m. spalio 2 d. teismo posėdžiuose. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas priteistinų maksimalių dydžių, ieškinys patenkintas didžiąja dalimi, o atsakovės priešieškinis – atmestas. Dėl to nebuvo pagrindo priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms mažinti. Teismo sprendimas šioje dalyje turėtų būti pakeistas, nustatant, kad ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos visa apimtimi – priteisiant iš atsakovės 1 886,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

24. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o atsakovės priešieškinį – patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad už įmonės finansinę drausmę, tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą ir mokesčių deklaravimą bei mokėjimą atsakomybė tenka pačiam atsakovės įmonės vadovui. Ieškovui buvo išduoti įgaliojimai, kuriais suteiktos plačios teisės – iš esmės vienasmeniškai sudaryti įvairius sandorius atsakovės vardu, taip pat atlikti mokėjimus atsakovės vardu. Atsakovės vadovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, dažnai būna išvykęs iš Lietuvos, dėl to daug sandorių, tarp jų – finansinių, atlikdavo būtent ieškovas.

24.2. Nors pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai kitoje civilinėje byloje atmetė atsakovės ieškinius UAB „Ekstila“ ir nustatė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas D. M., būdamas UAB „Prokontrolė“ komercijos direktoriumi, veikė asmeniniais interesais, tačiau akivaizdu, kad ieškovas taip pat neveikė ir atsakovės interesais – negynė jų ir mokėjo kelis kartus daugiau, nei privalo mokėti pagal UAB „Ekstila“ ir atsakovės pasirašytą sutartį. Dėl to teismo išvada, kad ieškovas negalėjo būti atleistas DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, yra nepagrįsta.

24.3. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad ieškovas negalėjo būti atleistas DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu dėl to, jog nepateikė ataskaitos apie komandiruotę Ispanijoje. Įsakyme Nr.K-2019/02 nurodyta, kad ieškovas turėjo susitikti su partneriais arbitražinėje laboratorijoje. Tai ir buvo pagrindinis komandiruotės tikslas. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas nesusitiko su verslo partneriais, nenurodydamas svarbių priežasčių, įrodo, jog jis neveikė įmonės interesais. Taip pat ieškovas nepateikė informacijos apie tai, ką dar nuveikė įmonės labui, būdamas penkias dienas Ispanijoje. Taigi ieškovas, nors ir įpareigotas atsakovės, nepateikė raštu ataskaitos, jokių paaiškinimų apie komandiruotę, jos metu pasiektus tikslus. Dėl to ieškovas visiškai pagrįstai atleistas ir darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teismas šiuo atveju turėjo vertinti ne tik tai, kad nebuvo pateikta ataskaita, tačiau ir tai, kad ieškovas apskritai nenurodė, ką jis veikė Ispanijoje atsakovės labui.

24.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas pateikė savo paaiškinimus. Atsakovė siuntė savo prašymus pateikti paaiškinimus registruotais laiškais. Ieškovas turėjo tokia pat forma atsakyti. Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovė 2019 m. kovo 29 d. buvo sudariusi Korespondencijos ir raštvedybos sutartį, pagal kurią paslaugos teikėjas UAB „Alfagra“ priimdavo ir išsiųsdavo atsakovės korespondenciją, todėl ieškovas savo pasiaiškinimus galėjo siųsti būtent šiai bendrovei.

24.5. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad atsakovė neva ignoravo ieškovo pasiaiškinimus, dėl to darbo sutartis tokiu pagrindu negali būti nutraukta, yra nepagrįstas bei prieštaraujantis kasacinio teismo praktikai, kurioje nurodyta, kad DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – darbdavio disponavimas visapusiška informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Ieškovas nepateikė jokių buvimo komandiruotėje rezultatų ir veiksmų, taip pat nepaaiškino, kodėl veikė prieš įmonės interesus, akceptuodamas su juo susijusios įmonės UAB „Ekstila“ sąskaitas-faktūras, todėl jo paaiškinimai (jeigu būtų gauti), nepakeistų atsakovės sprendimo priimti ginčo įsakymą, ir tai nėra pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo įsakyme nurodytu pagrindu neteisėtu.

24.6. Teismas, vertindamas ieškovo avansinę apyskaitą, teigė, neva lėšas gavo atsakovės vadovas, nes mokėtojas iš savo asmeninės banko sąskaitos buvo jis, nors pats ieškovas neneigė fakto, kad pinigus gavo būtent ieškovas. Šiuo atveju įrodinėjimo dalykas yra ne tai, kam buvo skirtos prekės, o tai, kam įmonė tas lėšas išmokėjo. Kadangi tos lėšos buvo nepagrįstai išmokėtos ieškovui, jis įtraukė jas į savo asmeninę apyskaitą, todėl atsakovė turi pagrindą jų reikalauti.

Atsiliepimas

25. Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovas tinkamai įvykdė pareigą pateikti paaiškinimus dėl jam skirtų kaltinimų, susijusių su darbo drausmės pažeidimais. Atsakovė neginčija teismo konstatuotos aplinkybės, kad atsakovės faktinės buveinės adresas nėra (duomenys neskelbtini), taip pat neginčija teismo pripažintos aplinkybės, jog šiuo adresu ieškovo siųsti paaiškinimai atsakovės nebūtų pasiekę. Atsakovė neįrodinėja, kad buvo nurodžiusi kokį nors kitą buveinės adresą, kuriuo ieškovas turėjo siųsti savo paaiškinimus, ar konkretų elektroninį paštą, kuris būtų prieinamas atsakovei. Kai atsakovė nebuvo nurodžiusi alternatyvaus buveinės adreso, kuriuo siunčiama korespondencija ją pasiektų, ieškovo elgesys, siunčiant paaiškinimus į atsakovės elektroninį paštą, buvo teisėtas ir logiškas. Atsakovės teiginiai, neva ieškovas galėjo siųsti atsakovei adresuotus paaiškinimus į UAB „Alfagra“, kuri priimdavo ir išsiųsdavo atsakovės korespondenciją, vertintini kritiškai, nes pati atsakovė turėjo nurodyti ieškovui paaiškinimus siųsti ne jai, o veiklos kontrahentei – UAB „Alfagra“. Ieškovas neturėjo jokio intereso siųsti paaiškinimus adresu elektroninio pašto, prie kurio prieigos atsakovė neturi.

25.2. Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, vykdydamas 2017 m. liepos 1 d. sutartį, nepadarė darbo drausmės pažeidimo, ir tai patvirtina įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl atleidimo pagrindu buvusio ginčo dalyko. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje konstatuota, kad 2017 m. liepos 1 d. sutartis, sudaryta atsakovės ir UAB „Ekstila“, buvo vykdoma tinkamai, UAB „Prokontrolė“ vadovui Y. K. apie mokėjimus pagal sutartį buvo žinoma, o ieškovas ir UAB „Ekstila“ jokios žalos UAB „Prokontrolė“ nepadarė, todėl sugrąžinti piniginių lėšų (35 400 Eur), kurias UAB „Ekstila“ gavo už suteiktas paslaugas, nėra pagrindo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose.

25.3. Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovui nebuvo nustatyti konkretūs komandiruotės Ispanijoje tikslai, o ataskaitos nepateikimas negali būti laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Joks lokalinis dokumentas nenumatė ieškovo pareigos teikti rašytinę ataskaitą apie komandiruotę. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė pripažino faktą, kad ieškovas labai dažnai buvo komandiruojamas į užsienį, tačiau nei ankstesniais kartais, nei ginčo komandiruotės į Ispaniją atveju atsakovė neprašė pateikti rašytinių ataskaitų apie komandiruotėje pasiektus tikslus. Nesant byloje įrodymų, kad ieškovas būtų turėjęs pareigą pateikti rašytinę ataskaitą, taip pat nesant byloje įrodymų, kad atsakovės įmonėje būtų susiklosčiusi praktika rašyti ataskaitas apie kitose komandiruotėse pasiektus tikslus, darytina išvada, jog atsakovės įrodinėjamas pažeidimas apie ataskaitos nepateikimą yra dirbtinis, sukurtas siekiant diskredituoti ieškovą ir atleisti jį iš darbo, įvykus konfliktui su Y. K.. Ieškovo teigimu, visa informacija, susijusi su ginčo komandiruote, atsakovės direktoriui Y. K. yra žinoma. Be to, atsakovės teiginiai, neva ieškovas buvo įpareigotas susitikti su atsakovės nurodytais S.A. „Comismar Control“ atstovais, yra melagingi. Į bylą nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie iki komandiruotės datos patvirtintų, kad ieškovui buvo duotas toks pavedimas.

Atsiliepimas

25.4. Teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 4 011,87 Eur skolos priteisimo. Atsakovės įmonė su ieškovu yra atsiskaičiusi už avansines apyskaitas, kurios buvo pateiktos iki 2019 m. vasario 7 d. Į šias avansines apyskaitas buvo įtraukti visi pirkimai, kurie priešieškinyje ir specialisto išvadoje nurodyti kaip ieškovo neapmokėti ir (ar) nesusieti su įmonės veikla. Visi pirkimai, kurie priešieškinyje ir specialisto išvadoje nurodyti kaip netinkami ir eliminuotini iš ieškovo avansinės apyskaitos, buvo atlikti su atsakovės vadovo Y. K. žinia. Be to, atsakovė niekada nereiškė jokių pretenzijų ieškovui dėl dokumentų, kurie buvo pateikti kartu avansinėmis apyskaitomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

26. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo ir atsakovės paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

Byloje nustatytos aplinkybės

28. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pagal 2015 m. birželio 30 d. sudarytą darbo sutartį ieškovas atsakovės įmonėje ėjo komercijos direktoriaus pareigas už 921,05 Eur atlyginimą. 2015 m. birželio 30 d. komercijos direktoriaus pareiginiuose nuostatuose įtvirtintos ieškovo pareigos ir atsakomybės. 2019 m. sausio 2 d. sudaryta darbo sutartimi Nr. 3 įmonės komercijos direktoriaus pareigas einančiam ieškovui atsakovė įsipareigojo mokėti 2 700,16 Eur darbo užmokestį per mėnesį (iki mokesčių).

29. 2017 m. liepos 1 d. tarp UAB „Ekstila“ (vykdytojos), atstovaujamos ieškovo D. M., kaip direktoriaus, ir atsakovės UAB „Prokontrolė“ (užsakovės), atstovaujamos direktoriaus Y. K., sudaryta abonentinė sutartis Nr. 02/2017 dėl krovinio kokybės ir kiekio nustatymo paslaugų, kuria sutarta paslaugų kaina pagal abonentinį tarifą (1 000 Eur + PVM per vieną kalendorinį mėnesį) bei nustatyta pareiga vykdytojui už papildomas paslaugas apmokėti pagal įkainius, nustatytus sutarties prieduose.

30. Atsakovė UAB „Prokontrolė“ 2019 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. K-2019/02 komandiravo ieškovą į Ispaniją nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. vasario 23 d. Komandiruotės tikslas – įmonės atstovavimas arbitražinėje laboratorijoje, susitikimas su partneriais.

31. Atsakovė UAB „Prokontrolė“ 2019 m. balandžio 17 d. įsakymu nurodė ieškovui iki 2019 m. balandžio 24 d. pateikti paaiškinimą, kokiu pagrindu 2018 m. sausio-gruodžio mėnesiais buvo mokamos nepagrįstai didelės vykdytojos UAB „Ekstila“ išrašytos sąskaitos faktūros (permoka 35 000 Eur), kodėl nebuvo pranešta atsakovės valdymo organams.

32. Atsakovė UAB „Prokontrolė“ 2019 m. balandžio 30 d. įsakymu nurodė ieškovui iki 2019 m. gegužės 10 d. pateikti paaiškinimą, kas buvo aptarta, pasiekta susitikimuose su partneriais, atstovaujant įmonę arbitražinėje laboratorijoje.

33. Atsakovė 2019 m. gegužės 15 d. pakartotinai paprašė, kad ieškovas iki 2019 m. gegužės 24 d. pateiktų paaiškinimus apie 2019 m. balandžio 17 d. ir 2019 m. balandžio 30 d. priimtuose įsakymuose nurodytas aplinkybes.

34. Ieškovas 2019 m. balandžio 26 d., 2019 m. gegužės 9 d., 2019 m. gegužės 15 d. raštais atsakė į atsakovės reikalavimus pasiaiškinti.

35. Atsakovės užsakymu UAB „Verus Auditus“ 2019 m. gegužės 27 d. parengė specialisto išvadą Nr. 19/05/-27, atsakydama į klausimus, ar atsakovės ir UAB „Ekstila“ sudaryta sutartis buvo vykdoma tinkamai, ar ieškovas pasiekė komandiruotės į Ispaniją tikslus.

36. UAB „Verus Auditus“ 2019 m. lapkričio 4 d. specialisto išvadoje ištirtos ieškovo avansinės apyskaitos už 2015 m. sausio 1 d. – 2019 m. balandžio 30 d. laikotarpį, siekiant nustatyti, kokia buvo atsakovės ir ieškovo skola 2019 m. gegužės 27 d. Išvadoje nustatyta, kad ieškovui atsakovė skolinga 1 218,49 Eur, ieškovas atsakovei – 5 230,36 Eur, todėl, atlikus įskaitymą, ieškovas atsakovei skolingas 4 011, 87 Eur.

37. UAB „Prokontrolė“ direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 2019/05/27 ieškovas atleistas iš darbo DK 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto pagrindu. Įsakyme nurodyta, kad ieškovas nepateikė pasiaiškinimų, kodėl jis apmokėjo nepagrįstai dideles UAB „Ekstila“ išrašytas sąskaitas-faktūras, kodėl nepateikė pasiaiškinimo apie komandiruotės į Ispaniją metu pasiektus tikslus.

38. Ieškovas 2019 m. birželio 3 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, laikyti, kad jis yra atleistas pagal DK 59 straipsnio 1 dalį (darbdavio valia), nes dėl komplikuotų asmeninių santykių su atsakovės (darbdavės) vadovu jis negalėtų grįžti į darbą, kadangi nebūtų sudarytos normalios sąlygos darbui.

39. Darbo ginčų komisija 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. DGKS-4066 atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą, motyvuodama tuo, kad ieškovo reikalavimo nagrinėjimas nepriskirtas darbo ginčų komisijai, nes keliamas ginčas dėl civilinės sutarties.

Dėl ieškovo atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto pagrindu teisėtumo

40. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl darbuotojo (ieškovo) atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atsakovė (darbdavė) ieškovo (darbuotojo) atleidimą iš darbo šiuo pagrindu grindė nepagrįstai didelių UAB „Ekstila“ išrašytų sąskaitų-faktūrų apmokėjimu, ieškovui veikiant atsakovės UAB „Prokontrolė“ vardu, ir ataskaitos apie komandiruotėje į Ispaniją pasiektus tikslus nepateikimą.

41. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis).

42. DK 58 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kas laikoma šiurkščiu darbo pažeidimu. Šioje teisės normoje nurodytas sąrašas nėra baigtinis. Atsakovės (darbdavės) įsakyme nurodyti kaip šiurkštūs ieškovo darbo pareigų pažeidimai (nepagrįstai didelių UAB „Ekstila“ išrašytų sąskaitų faktūrų apmokėjimas, veikiant ieškovės UAB „Prokontrolė“ vardu, ataskaitos apie komandiruotėje į Ispaniją pasiektus tikslus nepateikimas), patenka į DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto apimtį – kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

43. Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas).

44. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes. Taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29, 30 punktus).

45. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad, nors kitoje civilinėje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, atmetę UAB „Prokontrolė“ ieškinius UAB „Ekstila“, nustatė, jog nėra pagrindo išvadai, kad D. M., būdamas UAB „Prokontrolė“ komercijos direktoriumi, veikė asmeniniais interesais, tačiau akivaizdu, jog ieškovas taip pat neveikė ir atsakovės UAB „Prokontrolė“ interesais – negynė jų ir mokėjo kelis kartus daugiau, nei privalėjo mokėti pagal UAB „Ekstila“ ir atsakovės pasirašytą sutartį. Teisėjų kolegija tokius atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

46. Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 1 d. UAB „Ekstila“ ir atsakovė UAB „Prokontrolė“ sudarė Inspekcinių paslaugų suteikimo abonentinę sutartį Nr. 02/2017 dėl krovinio kokybės ir kiekio nustatymo paslaugų, kuria susitarta dėl paslaugų kainos pagal abonentinį tarifą (1 000 Eur + PVM per vieną kalendorinį mėnesį) bei nustatyta užsakovės pareiga vykdytojai apmokėti už papildomas paslaugas pagal įkainius, nustatytus sutarties prieduose. Taigi sutarties nuostatos nedraudė šalims susitarti dėl papildomų paslaugų, atitinkamai sumokant didesnę kainą.

47. Atsakovė, teigdama, kad ieškovas veikė priešingai atsakovės interesams, mokėdamas daugiau, nei privalėjo pagal šalių sudarytą sutartį, iš esmės ginčija faktą, kad papildomos paslaugos atsakovei nebuvo suteiktos.

48. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17626-466/2019 pagal UAB „Prokontrolė“ ieškinį atsakovams D. M. ir UAB „Ekstila“ dėl sąskaitų pripažinimo negaliojančiomis bei permokos priteisimo, teismas nustatė, jog UAB „Prokontrolė“ sąskaitas gaudavo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės vadovas Y. K. naudojosi juo, mokėtinos sumos pagal sąskaitas sudarė trisdešimt procentų atsakovės apyvartos ir įmonės vadovas tai turėjo matyti, sąskaitos buvo išrašomos ir atsakovės vadovo Y. K. apmokamos pakankamai ilgą – pusantrų metų – laiko tarpą. Dėl to teismas darė išvadą, kad UAB „Prokontrolė“ vadovas, žinodamas apie nuolat mokamas UAB „Ekstila“ sumas, pritarė didesniems įkainiams ir papildomoms išlaidoms pagal Inspekcinių paslaugų suteikimo abonentinę sutartį.

49. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kadangi nurodytoje byloje dalyvavo abi šalys, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, atmestinas atsakovės argumentas, kad ieškovas, veikdamas kaip atsakovės UAB „Prokontrolė“ komercinis direktorius, mokėjo UAB „Ekstila“ nepagrįstai dideles sumas ir veikė priešingai atsakovės interesams.

50. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog ieškovas pateikė savo paaiškinimus atsakovei (darbdavei) į jos paklausimus dėl didelių sąskaitų ir dėl komandiruotės į Ispaniją. Šie apeliantės argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

51. Byloje esantys ieškovo atsakovei siųsti elektroniniai laiškai (2019 m. balandžio 26 d., 2019 m. gegužės 9 d., 2019 m. gegužės 23 d.) ir jų išsiuntimo faktą (gavėjas – (duomenys neskelbtini)) patvirtinančios atspausdintos kopijos įrodo, kad ieškovas siuntė atsakymus ieškovei (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys, 197 straipsnio 1 dalis). Atsakovei siunčiant ieškovui registruotus laiškus, nepateikus susitarimo su ieškovu susirašinėti registruotais laiškais, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas pažeidė susirašinėjimo pareigą. Tai, kad atsakovė buvo sudariusi Korespondencijos ir raštvedybos sutartį, pagal kurią paslaugos teikėjas UAB „Alfagra“ priimdavo ir išsiųsdavo atsakovės korespondenciją, nepaneigia ieškovo pasirinkimo teisės susirašinėti su atsakove elektroniniu būdu. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-17626-466/2019, teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovės vadovas Y. K. naudojosi elektroniniu laišku (duomenys neskelbtini) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Dėl to ieškovo laiškai elektroniniu paštu darbdavei pripažintini įteiktais tinkamai.

52. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė ignoravo ieškovo pasiaiškinimus, dėl to neteisėtai nutraukė darbo sutartį. Teisėjų kolegija su šiuo atsakovės argumentu nesutinka.

53. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas analizavo audito įmonės UAB „Verus Auditus“ 2019 m. gegužės 27 d. specialisto išvadą dėl ieškovo komandiruotės į Ispaniją, Ryanair lėktuvo bilietus, UAB „Prokontrolė“ 2019 m. vasario 11 d. atsakovės įsakymą Nr. K-2019/02, t. y. nustatinėjo darbo pažeidimo padarymo aplinkybes ir ieškovo kaltę. Nagrinėjamoje byloje nėra atsakovės rašytinio nurodymo, kokius susitikimo su partneriais arbitražinėje laboratorijoje tikslus ieškovas turėjo įgyvendinti, kokius neigiamus padarinius sukėlė atsakovei ieškovo komandiruotė, kokie komandiruotės tikslai anksčiau buvo keliami ieškovui ir kokios buvo duodamos rašytinės ieškovo ataskaitos, nėra duomenų apie ankstesnių nuobaudų skyrimą ieškovui. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės įvardyto ieškovo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (komandiruotės tikslų neįgyvendinimo), pagrįstai vadovavosi tarp šalių faktiškai susiklosčiusia darbo organizavimo praktika, ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas (DK 58 straipsnio 5 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos darbo santykiuose

54. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė jam tik 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo įsitikinimu, pagal nagrinėjamu atveju nustatytas jo atleidimo iš darbo aplinkybes yra pagrindas priteisti ieškovo prašomo dydžio – 1 000 Eur – neturtinės žalos atlyginimą.

55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Nors reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir reikalavimas atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą yra susiję (tiek vienu, tiek kitu atveju ieškovas (darbuotojas) turi įrodyti atsakovo (darbdavio) veiksmų neteisėtumą nutraukiant darbo sutartį), tačiau reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą tenkinimo, ir priešingai – reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime nėra pagrindas atmesti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Taigi reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime neatima darbuotojui teisės įrodinėti, kad darbdavys, atleisdamas jį iš darbo, elgėsi neteisėtai ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų darbuotojas patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

56. Neturtinės žalos prigimtis lemia šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neįrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2015 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).

57. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis pripažįstama darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 punktas).

58. Nagrinėjamu atveju ieškovas, grįsdamas dėl neteisėto atleidimo iš darbo jo patirtą neturtinę žalą, remiasi tuo, kad jis nebuvo įspėtas apie atleidimą, byloje esanti medžiaga patvirtina, jog šiurkštaus darbo pažeidimo ieškovas jis nepadarė, darbo sutartis nutraukta diskredituojančiu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo priteista 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma yra aiškiai per maža.

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, vienas iš kriterijų – teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteisiami neturtinės žalos atlyginimo dydžiai. Kasacinio teismo praktikoje, įvertinus kiekvienos bylos faktinę individualią situaciją, neturtinės žalos atlyginimo darbo bylose paprastai priteisiama nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2012; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020).

60. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovas patyrė tokių stiprių neigiamų išgyvenimų, jog pablogėjo jo sveikata. Ieškovas yra jaunas, darbingo amžiaus, gebantis užimti vadovaujamas pareigas. Dėl to vertintina, kad atsakovės neteisėti veiksmai, atleidžiant jį iš darbo, nepadarė itin didelės žalos. Ieškovo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirti turtiniai praradimai, jam kompensuoti priteisiant 33 306,24 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 5 551,04 Eur kompensaciją už darbo atsakovės įmonėje trukmę.

61. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aptariamu atveju 200 Eur dydžio neturtinės žalos piniginė kompensacija yra pakankama ieškovo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtų neigiamų išgyvenimų satisfakcija.

Dėl atsakovės (buvusio darbdavės) skolos ieškovui (buvusiam darbuotojui)

62. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 1 218,49 Eur skolos pagal avansinę apyskaitą priteisimo. Ieškovo teigimu, atsakovė pripažino 1 218,49 Eur skolos ieškovui faktą (CPK 187 straipsnio 1 dalis), tačiau nesutiko šių piniginių lėšų grąžinti, nes, anot atsakovės, ieškovas skolingas atsakovei didesnę sumą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktų duomenų visumą, neturi pagrindo sutikti su ieškovo pozicija.

63. Pažymėtina tai, kad pagal CPK 187 straipsnio 2 dalį teismas gali laikyti šalies pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą.

64. Nagrinėjamu atveju Audito įmonės UAB „Verus Auditus“ 2019 m. lapkričio 4 d. išvadoje nurodyta, kad pagal avansinės apyskaitos duomenis atsakovės skola ieškovui – 1 218,49 Eur. Ši išvada paremta duomenimis, kurie įrašyti į avansinę apyskaitą (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.). Išvadoje nurodyta, kad, atliekant tyrimo procedūrą, daroma prielaida, jog ieškovės dokumentai yra teisingi. Tuo tarpu teismo posėdyje apklausta atsakovės finansinę apskaitą tvarkiusios MB „Finansita“ vadovė J. J. paaiškino, kad buvo tokia praktika, jog ieškovas atnešdavo sąskaitas, tačiau ne visada būdavo pateikiami sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai; ieškovui buvo išmokami pinigai pasitikint, kad jis apmokėdavo sąskaitas.

65. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, atsižvelgdama į tai, kad abi ginčo šalys viena kitai kelia skolines pretenzijas, kurių išspręsti objektyviai nėra galimybės dėl darbo santykių metu tarp darbuotojo ir darbdavio buvusios ir abi ginčo šalis tenkinusios finansinių klausimų tvarkymo praktikos, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovės 1 218,49 Eur skolos pagal avansines apyskaitas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl ieškovo (buvusio darbuotojo) skolos atsakovei (buvusiai darbdavei)

66. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 4 011,87 Eur skolos pagal avansines apyskaitas. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės pozicija.

67. Audito įmonės UAB „Verus Auditus“ 2019 m. lapkričio 4 d. išvadoje nurodyta, kad pagal avansinės apyskaitos duomenis ieškovo skola atsakovei – 5 230,36 Eur. Skola apskaičiuota pagal 14 sąskaitų. Audito įmonė nustatė, kad sąskaitose nurodytos prekės nepriklauso atsakovei, todėl sąskaitos neturi būti įtrauktos į buhalterinę apskaitą.

68. Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad iš audito įmonės UAB „Verus Auditus“ pateiktų 14 sąskaitų matyti, jog dalyje jų nurodytas atsakovės vadovo Y. K. asmeninės sąskaitos numeris, iš kitų – negalima nustatyti, kas jas apmokėjo. Iš patalpų nuomos sutarties Nr. 2017 m. liepos 13 d. matyti, kad atsakovės vadovas Y. K. išsinuomojo gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Dalis ginčo sąskaitų (pirktas elektrinis virdulys, Samsung mikrobangų krosnelė ir kt.) išrašyta panašiu metu, kai buvo sudaryta nuomos sutartis, taigi daiktų pirkimas galėjo būti panaudotas ne ieškovo, o atsakovės vadovo reikmėms, juolab kad už kai kuriuos pirkinius mokėta iš atsakovės vadovo banko kortelės.

69. Esant prieštaringiems įrodymams ir šalių pozicijoms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė atsakovės reikalaujamos iš ieškovo 4 011,87 Eur skolos pagal avansines apyskaitas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

70. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų

71. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

72. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1 000 Eur. Teigia, kad jo patirtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas neviršija pagal Rekomendacijas priteistinų maksimalių dydžių.

73. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose yra nustatyti civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalūs dydžiai. CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinti kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia, konkrečiu atveju nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį (pvz., bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas ir kt.). Teismas, vadovaudamasis šiais kriterijais, konkrečioje byloje gali sumažinti priteistinas išlaidas už advokato suteiktas paslaugas, net jeigu jų dydis ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino tokių išlaidų dydžio.

74. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

75. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų maksimalių dydžių, kartu atsižvelgė į galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, spręstų klausimų sudėtingumą, be kita ko, vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, taip pat atsižvelgė į ginčo šalių viena kitai pareikštų tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją.

76. Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ginčo šalims klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus ir argumentuotai pagrindė, kodėl ieškovo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti priteisia 1 000 Eur sumą. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šios išvados nepaneigia. Dėl to keisti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

77. Nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai atmesti, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro atsakovės už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir šalių išlaidos už apeliacinių skundų parengimą, apeliantams neatlygintinos.

78. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1 635 Eur išlaidų už atsiliepimo į atsakovė apeliacinį skundą parengimą. Nurodyta išlaidų suma neviršija pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktų nuostatas apskaičiuoto maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio. Kartu pažymėtina tai, kad vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas priteisti šių išlaidų atlyginimą visa apimtimi – išlaidų dydžio pagrįstumas vertintinas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies, Rekomendacijų 2 punkto nuostatas.

79. Spręsdama dėl ieškovui atlygintinų išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą parengtas advokato, atstovavusio ieškovui ir pirmosios instancijos teisme, atsiliepimui parengti nereikėjo analizuoti naujų ir (ar) sudėtingų teisės klausimų, taigi atstovo darbo ir laiko sąnaudos šiam procesiniam dokumentui parengti buvo mažesnės. Dėl nurodytų aplinkybių, pagrįsta ir atlygintina išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma šiuo atveju pripažintina 1 000 Eur (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys, Rekomendacijų 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prokontrolė“ (juridinio asmens kodas 302996560) ieškovui D. M. (D. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Teisėjos Ramunė MikonienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė