- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- 2A-1080-779/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12037-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė, Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- UAB „Prokontrolė“
- Atsakovas
- UAB „Ekstila“, D. M.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Prokontrolė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Prokontrolė“ ieškinį atsakovams UAB „Ekstila“, D. M. dėl sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiomis, permokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – mažoji bendrija „Finansita“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis UAB „Ekstila“ 2017-10-31, 2017-11-13, 2017-11-30, 2017-12-29, 2018-01-31, 2018-02-28, 2018-05-31, 2018-06-29, 2018-07-31, 2018-08-31, 2018-09-28, 2018-10-31, 2018-11-30, 2018-12-31 PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas UAB „Prokontrolė“ ir priteisti iš atsakovų 35 400 Eur permoką.
2. Nurodė, kad D. M. yra UAB „Ekstila“ vadovas ir kartu ėjo komercijos direktoriaus pareigas UAB „Prokontrolė“. D. M., pažeisdamas ieškovo ir UAB „Ekstila“ 2017-07-01 sudarytos Inspekcinių paslaugų suteikimo abonentinės sutarties Nr. 02/2017 3 punktą, davė nurodymus išrašyti ginčijamas sąskaitas, kurių sumos ženkliai viršijo Sutarties 3 punkte šalių sutartą abonentinio tarifo dydį.
3. Ieškovui išnagrinėjus 2018 m. finansinę atskaitomybę, paaiškėjo, kad atlikti nepagrįstai dideli mokėjimai UAB „Ekstila“. Ieškovas sustabdė D. M. įgaliojimus ieškovo įmonėje ir pareiškė jam pretenziją, tačiau atsakovas atsisakė grąžinti permoką. Nurodė, kad D. M. turėjo įgaliojimus kontroliuoti ieškovo pinigines lėšas ir veikdamas nesąžiningai bei siekdamas gauti naudos savo valdomai bendrovei, išrašinėjo ieškovui nepagrįstai dideles sąskaitas, duodavo nurodymus ieškovo finansus tvarkantiems asmenims apmokėti sąskaitas.
Atsiliepimas
4. Atsakovai su ieškovo reikalavimais nesutiko. Teigė, kad ieškinys pareikštas siekiant daryti spaudimą D. M., nes tarp ieškovo direktoriaus Y. K. ir D. M. susiklostė konfliktiniai santykiai, D. M. yra užginčijęs jo atleidimą iš UAB „Prokontrolė“. Visos ieškovo ginčijamos sąskaitos buvo išrašytos suderinus su ieškovo vadovu. Ieškovas ir UAB „Ekstila“ naudojosi tos pačios MB „Finansita“ buhalterinės apskaitos paslaugomis. D. M. vienasmeniškai nedavė jokių nurodymų išrašyti ir apmokėti sąskaitas. Jo, kaip komercijos direktoriaus, pareiginiai nuostatai UAB „Prokontrolė“ buvo patvirtinti tik 2018 m. gruodžio mėn.. D. M. negali būti atsakingas už UAB „Ekstila“ prievoles. Ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiomis PVM sąskaitas – faktūras nesukels teisinių pasekmių, nes sąskaitos nėra sandoriai.
5. Dublike ieškovas nurodė ieškinio teisinį pagrindą, jog atsakovai turi grąžinti be teisinio pagrindo įgytą turtą bei kad atsakovas D. M., kuris Sutarties vykdymo metu buvo ir ieškovo komercijos direktorius, pažeidė CK 2.87 str. 1-4 d., nurodytas juridinio asmens valdymo organo pareigas, nes Sutarties vykdymo metu nesilaikė patvirtintų ieškovo komercijos direktoriaus pareigybinių nuostatų.
6. Atsakovai triplike su dublike išdėstytais argumentais nesutiko. Nurodė, kad UAB „Ekstila“ tapo laboratorijos Ukrainoje, kuri buvo pagrindinė ir vienintelė ieškovo subrangovė, valdytoja, o pagal savo pasirašytas sutartis ieškovas paslaugų užsakovams atlikti negalėjo, nes neturėjo privalomų akreditacijų, ką turėjo UAB „Ekstila“. Visos ieškovo pajamos buvo uždirbamos per LLC FIE Prokontrol, kurios vientelė akcininkė buvo UAB „Ekstila“. Plečiantis verslui atsirasdavo ir papildomos sąnaudos, dėl ko sąskaitos ieškovui didėjo. Y. K. pretenzijų nereiškė ir sutiko apmokėti visas išrašomas sąskaitas. UAB „Ekstila“ pradėjus domėtis LLC FIE Prokontrol finansine būkle, paaiškėjo, jog įmonė gauna labai menką, vos 3000 Eur siekiantį pelną, kas galėjo reikšti įmonės lėšų švaistymą, dėl to tarp Y. K. ir D. M., kuris pradėjo aiškintis galimą lėšų švaistymą, kilo konfliktas ir buvo inicijuota ši civilinė byla.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-14 sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovų 35 400 Eur permoką pareiškė kaip reikalavimą grąžinti be pagrindo įgytas gautas lėšas. Kadangi atsakovą UAB „Ekstila“ ir UAB „Prokontrolė“ siejo 2017-07-01 Inspekcinių paslaugų suteikimo abonentinė sutartis Nr. 02/2017, kurios sąlygas vykdant atsakovas įgijo lėšas, dėl tos priežasties negali būti taikomos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto normos.
9. Teismas nurodė, jog ieškovas nepaneigė atsakovo argumentų, kad UAB „Prokontrolė“ direktoriui Y. K. buvo žinomos visos UAB „Ekstila“ išrašomos ir pateikiamos UAB „Prokontrolė“ sąskaitos ir su Y. K. sutikimu sąskaitas UAB „Prokontrolė“ apmokėjo nepareikšdama jokių pretenzijų. UAB „Prokontrolė“ direktorius Y. K. negalėjo nežinoti apie mokėjimus UAB „Ekstila“. Pažymėjo, kad ieškovo mokėjimai UAB „Ekstila“ sudarė apie 30 procentų visos UAB „Prokontrolė“ apyvartos, todėl bendrovės direktoriui pasirašant finansinės atskaitomybės dokumentus, neabejotinai turėjo būti žinoma apie atsakovui mokamas sumas.
10. Teismas, vertindamas Inspekcinių paslaugų suteikimo abonentinės sutarties Nr. 02/2017 3 ir 4 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad UAB „Prokontrolė“ direktorius Y. K., žinodamas apie UAB „Prokontrolė“ nuolatos mokamas UAB „Ekstila“ sumas, pritarė didesniems įkainiams ar papildomoms išlaidoms ir jokių ataskaitų apie paslaugų sutarties vykdymą per sutarties galiojimo laikotarpį nereikalavo (CK 6.722 straipsnis).
11. Teismas taip pat nurodė, jog ieškovas nepaneigė atsakovų nurodytos aplinkybės, kad UAB „Prokontrolė“ neturėjo reikiamų sertifikatų ISO 9001, GAFTA bei Fosfa, nors ieškovui jų reikėjo norint vykdyti specifinę veiklą. Šiuos sertifikatus turėjo UAB „Ekstila“, dėl ko nepaneigta, jog ieškovas per atsakovą pasiekdavo užsakymų įgyvendinimą, dėl ko susidarydavo papildomos išlaidos.
12. Teismas konstatavo, jog neturi pagrindo pripažinti negaliojančiomis UAB „Ekstila“ laikotarpiu nuo 2017-07-31 iki 2018-12-31 išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, nes jos nėra sandoriai, o tik patvirtina buvusias ūkines finansines operacijas ir prievolinius teisinius santykius tarp šalių. Teismas pažymėjo, kad reikalaudamas pripažinti negaliojančiomis PVM sąskaitas – faktūras, kurios viršijo abonentinėje sutartyje numatytą 1000 Eur sumą, ieškovas nepaaiškino, kodėl sąskaitos visa apimtimi turi būti negaliojančios, jei ginčijamose sąskaitose esanti iki 1 000 Eur suma bet kuriuo atveju atitiko sutarties sąlygas. Pastebėjo, kad ieškovas nenurodė jokio sandorio negaliojimo pagrindo, kuriuo, ieškovo teigimu, turi būti pripažintos negaliojančiomis ieškinyje nurodytos sąskaitos.
13. Teismas konstatavo, jog vertinti, kad D. M., būdamas UAB „Prokontrolė“ komercijos direktoriumi, veikė asmeniniais interesais ir Y. K. per pusantrų metų laikotarpį to nepastebėjo, nėra pagrindo, todėl D. M. neturi būti taikoma jokios atsakomybės forma.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pagal šalių sudarytą sutartį paslaugų kaina yra 1000 Eurų plius PVM. Paslaugų įkainiai negalėjo būti vienašališkai keičiami. Dėl to pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo direktoriui buvo žinomos visos UAB „Ekstila“ išrašomos sąskaitos;
14.2. pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar UAB „Prokontrolė“ buvo atstovaujama tinkamo asmens, sutikdama su paslaugų įkainių pakeitimu, todėl neatskleidė bylos esmės;
14.3. atsakovas UAB „Ekstila“ nepagrįstai išrašinėjo sąskaitas didesnėmis sumomis, nepateikdamas ataskaitų;
14.4. apelianto direktorius negaudavo informacijos apie atsakovo D. M. nurodymus apelianto buhalterinę apskaitą tvarkančiai MB „Finansita“ buhalterei;
14.5. pirmosios instancijos teismas nesivadovavo 2019-05-27 specialisto išvada, kurioje buvo konstatuota svarbi informacija apie gautas sąskaitas ir jų apmokėjimus;
14.6. pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl papildomai atliktų darbų aktų ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad didesnės sąskaitos apeliantui buvo išrašytos už realiai atsakovo suteiktas papildomas paslaugas;
14.7. pirmosios instancijos teismas nebandė nustatyti, kas turėjo reikiamus sertifikatus, ar jie buvo reikalingi sutarties vykdymui.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. M. prašo skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. teismas sprendime išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl ieškovo argumentų, kuriais piniginis ieškinio reikalavimas buvo reiškiamas atsakovo atžvilgiu ir visus ieškovo argumentus dėl permokos priteisimo iš atsakovo atmetė kaip nepagrįstus. Apeliaciniame skunde nėra nurodyti jokie argumentai, kuriais būtų kritikuojamos teismo išvados, kad atsakomybė atsakovo atžvilgiu negali būti taikoma (CPK 12 str., 178 str.). Ieškovas apeliaciniame skunde, kiek tai susiję su reikalavimu priteistą permoką iš atsakovo, tik deklaratyviai nurodo, kad teismas klaidingai vertino, kad pareiginiai nuostatai buvo patvirtinti atgaline data, tačiau nepateikia jokio savo deklaratyvaus teiginio pagrindimo, atitinkamai nepateikė teismo atliktos įrodymų vertinimo kritikos šiuo ginčo klausimu. Tokia situacija nėra suderinama su CPK 306 str. 1 d. 4 p.;
15.2. teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškinį, nes CK 2.87 str. reglamentuotos juridinio asmens valdymo organo pareigos atsakovo atžvilgiu netaikytinos - atsakovas nėra ieškovo valdymo organas, o ieškovas šioje byloje nereikalauja žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokias juridinio asmens valdymo organo pareigas atsakovas pažeidė. Pažymėjo, kad ieškovas dublike tik perrašė tam tikrus ieškovo komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų punktus, tačiau neįrodinėjo, kad atsakovas šiuos pareiginius nuostatus būtų pažeidęs. Kita vertus, minėti pareiginiai nuostatai buvo parengti tik 2018 m. pabaigoje, todėl atsakovas jų pažeisti net teoriškai negalėjo;
15.3. civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu, kuris nėra sutarties šalis, galėtų būti taikoma tik įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą, ko nagrinėjamu atveju net nebuvo bandoma padaryti;
15.4. ieškinio reikalavimas priteisti 35 400 Eur permoką iš D. M. yra nepagrįstas, nes atsakovas pagal įstatymą neatsako pagal UAB „Ekstila“ prievoles.
16. Atsakovas UAB „Ekstila“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. ieškovas šioje byloje pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis atsakovo ieškovui išrašytas sąskaitas faktūras ir tuo pačiu priteisti iš atsakovų 35 400 Eur „permokos“ sumą, tačiau ieškovas šioje byloje neginčijo sutarties CK numatytais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.81 str. – 1.93 str.), taip pat nereikalavo priteisti žalos atlyginimo, įrodinėjant atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas;
16.2. ieškovas neįrodė nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto taikymo pagrindų, taip pat to, kad laikotarpiu nuo 2017-07-31 iki 2018-12-31 išrašytos sąskaitos – faktūros nėra sandoriai;
16.3. apeliaciniu skundu ieškovas nekvestionuoja teismo išvadų, jog šioje byloje pareikštam reikalavimui dėl „permokos“ priteisimo negali būti taikomos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto normos. Tai reiškia, kad šios teismo išvados, kuriomis remiantis ieškinys buvo atmestas, nėra apeliacijos dalykas. Tai reiškia, kad „permoka“ iš atsakovo remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutais negali būti priteisiama, nes ieškovas su tuo sutiko ir jokio kito pagrindo, kuriuo remiantis atsakovas turėtų pareigą grąžinti pagal Sutartį gautas pinigines lėšas, ieškovas nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nenurodė;
16.4. apeliantas apeliaciniame skunde neginčijo ir kitų teismo padarytų išvadų, kad sąskaitos – faktūros nėra sandoriai, o ieškovas nenurodė ir pagrindų, kuriais remiantis sąskaitos –faktūros turėtų būti pripažintos negaliojančiomis. Apeliaciniame skunde šios teismo išvados nėra kritikuojamos jokia apimtimi. Tai reiškia, kad pastarosios teismo išvados, jog nėra pagrindo sąskaitų– faktūrų pripažinti negaliojančiomis, taipogi nėra apeliacijos dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Teismas konstatuoja:
17. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliaciniu procesu siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese neturėtų pakeisti pirmosios instancijos teismo, t. y. byla apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti nagrinėjama iš naujo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-499-790/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-767/ 2014).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
18. UAB „Ekstila“ ir UAB „Prokontrolė“ 2017-07-01 sudarė Inspekcinių paslaugų suteikimo abonentinę sutartį Nr. 02/2017. Pagal Sutarties 1 punktą, užsakovas (ieškovas) gauna paslaugas už mėnesinį mokestį, o vykdytojas (atsakovas UAB “Ekstila”) įsipareigoja suteikti dominančio užsakovą krovinio kokybės ir kiekio nustatymo paslaugas, taip pat paslaugas, nurodytas sutarties prieduose arba papildomai nominuotas užsakovo pagal šią sutartį. Teismo posėdžio metu atsakovas D. M. paaiškino, jog UAB “Ekstila”, kaip UAB “Prokontrolė” subrangovė, atlikdavo grūdų laboratorinius tyrimus, vykdė akreditacijas, atstovavo ieškovą visose tarptautinėse konferencijose, už tai išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras, kurias ieškovas apmokėdavo.
19. Remiantis sutarties 3 punktu, paslaugų kaina nustatoma pagal suderintą abonentinį tarifą ir sudaro 1 000 Eur plius PVM per vieną kalendorinį mėnesį. Užsakovas turi apmokėti Vykdytojui papildomas paslaugas pagal nustatytus įkainius, nurodytus šios sutarties prieduose. Vykdytojas turi teisę keisti įkainius. Jeigu yra būtina keisti įkainius, Vykdytojas perduoda abonentui (užsakovui) atitinkamo priedo naują redakciją, su kuria šis gali nesutikti atsisakydamas pasirašyti.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp šalių sudaryto susitarimo nuostatas bei atsakovų paaiškinimus teismo posėdyje dėl šalis siejusių sutartinių santykių, vertina, kad sutartimi buvo sutarta dėl atlygintinų paslaugų suteikimo.
21. Ginčo tarp šalių, kad ieškovui buvo suteiktos paslaugos nėra. Ginčas yra dėl apmokėjimo už papildomai suteiktas paslaugas, už kurias nebuvo teikiamos ataskaitos ir nebuvo pasirašyti atitinkami sutarties priedai.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Ekstila“ laikotarpiu nuo 2017-07-31 iki 2018-12-31 išrašė ieškovui eilę sąskaitų – faktūrų už bendrą 53 400 Eur sumą ir šias sąskaitas ieškovas apmokėjo.
23. Ieškovo teigimu, UAB „Ekstila“ kiekvieną sąskaitą galėjo išrašyti ne didesnei kaip 1 000 Eur sumai, dėl ko pagal Sutarties sąlygas laikotarpiu nuo 2017-07-31 iki 2018-12-31 turėjo susidaryti 18 000 Eur suma. Susidariusį 35 000 Eur skirtumą, ieškovo teigimu, atsakovai turi grąžinti kaip nepagrįstai gautas lėšas, o PVM sąskaitas faktūras, viršijusias sutartyje numatytą 1000 Eur sumą, reikia pripažinti negaliojančiomis.
Dėl reikalavimo panaikinti PVM sąskaitas faktūras
24. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad PVM sąskaitos faktūros nėra sandoriai. Teismas nurodė, kad reikalaudamas pripažinti negaliojančiomis PVM sąskaitas – faktūras, kurios viršijo abonentinėje sutartyje numatytą 1000 Eur sumą, ieškovas nepaaiškino, kodėl sąskaitos visa apimtimi turi būti negaliojančios, jei ginčijamose sąskaitose esanti iki 1 000 Eur suma bet kuriuo atveju atitiko sutarties sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir papildomai nurodo, jog dėl PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad PVM sąskaitų faktūrų teisinę prigimtį apibrėžia Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, kuris yra viešosios mokesčių teisės aktas bei turi specialiąją paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVM įstatymo 1 straipsnio 1 dalis) – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu nereglamentuojami civiliniai pirkimo – pardavimo ar kt. santykių aspektai. Taigi, PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra nėra sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009, 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju PVM sąskaitos faktūros turi tik procesinę teisinę reikšmę, nes yra vertintinos tik kaip įrodymas civilinėje byloje (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Reikalavimu pripažinti PVM sąskaitas faktūras negaliojančiomis, ieškovas siekia ginčo teisena nuginčyti įrodymą, kurio pagrįstumui patikrinti taikytinos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą bei vertinimą (CPK 176–185 straipsniai). Ieškovas turi galimybę paneigti ginčijamas PVM sąskaitas faktūras civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo kitais įrodymais, pagrįsdamas jų neatitikimą įstatymų reikalavimams, ginčydamas atliktų ūkinių operacijų turinį, ko šioje byloje jis nedarė.
27. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymas, kuris vertintinas konkretaus ginčo byloje pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiomis atmetė pagrįstai, todėl teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistu.
Dėl įrodinėjimo pareigos vykdymo pareiškus reikalavimą grąžinti be pagrindo įgytą turtą ir šio ginčo nagrinėjimo ribų
28. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.).
29. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.237 straipsnio normų taikymo prielaidas, nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019).
30. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas/ai praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui/ams.
31. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nurodė, kad atsakovą UAB „Ekstila“ ir ieškovą UAB „Prokontrolė“ siejo 2017-07-01 Inspekcinių paslaugų suteikimo abonentinė sutartis Nr. 02/2017, dėl tos priežasties negali būti taikomos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto normos.
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas tinkamai nustatė bylos faktus ir jiems kvalifikuoti tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turto gavimą be pagrindo bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, nepažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo, todėl pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą atsakovo UAB „Ekstila“ atžvilgiu tokiu teisiniu pagrindu, kokiu jis buvo suformuluotas.
Dėl atsakovo D. M. atsakomybės
33. Dėl atsakovo D. M. nepagrįstai gautų lėšų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog D. M., būdamas UAB „Prokontrolė“ komercijos direktoriumi, veikė asmeniniais interesais. Teismas taip pat nurodė, kad pagal CK 2.50 straipsnio 2 dalį, juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles bei kad D. M. neturi būti taikoma jokia atsakomybės forma.
34. Kadangi ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvis neatsako už juridinio asmens prievoles, nebent juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, o nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas buvo kildinamas iš sutarties, kurios šalys yra atsakovas UAB “Ekstila” ir ieškovas, atsakovui D. M. esant UAB „Ekstila” vadovui ir dalyviui, tai asmeniniu savo turtu pagal UAB “Ekstila” prievoles atsakovas D. M. negali atsakyti. Pagal CK 2.50 str. 3 d. nuostatas, atsakovas D. M. galėtų atsakyti pagal UAB “Ekstila” prievoles tik tuomet, jeigu įmonės turto nepakaktų kreditoriniams reikalavimams tenkinti, ir būtų nustatyta, kad įmonės negalėjimas vykdyti savo prievolių yra nulemtas tyčinių vadovo neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju į bylą nepateikti duomenys ir nebuvo įrodinėjama, jog UAB “Ekstila” turi vykdytinų prievolių ieškovui, kad atsakovas D. M. atliko tyčinius neteisėtus veiksmus, todėl atsakovo D. M. solidari atsakomybė nėra galima.
35. Apeliantas neginčijo tos aplinkybės, kad užsakytas paslaugas gavo, tik teigė, kad paslaugų įkainiai vienašališkai negalėjo būti keičiami ir ieškovas negavo jokios paslaugų ataskaitos.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokie apelianto argumentai atmestini dėl to, kad pagal CK 6.722 straipsnį paslaugų teikėjo pareiga pateikti ataskaitą yra nustatyta tik esant kliento reikalavimui. Šioje byloje nenustatyta, kad klientas (apeliantas) reikalavo iš paslaugos teikėjo kokios nors ataskaitos pateikimo, kai buvo teikiamos paslaugos (tame tarpe papildomos). Pažymėtina ir tai, kad ataskaitos pateikimas ar nepateikimas pats savaime niekuo neįtakoja kliento prievolės apmokėti už paslaugas, kurios buvo suteiktos (CK 6.720 str.), priešingu atveju, būtų sunku suprasti, kodėl ieškovas atsakovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras apmokėdavo.
37. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apeliantas kelia abejones dėl papildomai atliktų darbų aktų, patvirtinačių, kad didesnės sąskaitos apeliantui buvo išrašytos už realiai atsakovų suteiktas papildomas paslaugas, tačiau kadangi rašytinės ataskaitos iš atsakovo pusės niekada nebuvo teiktos tiek dėl tinkamai atliktų paslaugų, tiek dėl tų paslaugų dalies, kurias apeliantas įvardija kaip suteiktas papildomai, tai ši aplinkybė patvirtina faktą, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika rašytinių ataskaitų neteikti.
38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog labiau tikėtina, kad ieškovo direktoriui Y. K. buvo žinomos visos UAB „Ekstila“ išrašomos ir pateikiamos UAB „Prokontrolė“ sąskaitos, kurias su direktoriaus sutikimu UAB „Prokontrolė“ apmokėdavo, nepareikšdama jokių pretenzijų. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė analizuodamas šalių pateiktą susirašinėjimą, AB SEB banko ieškovui kas mėnesį siunčiamas ataskaitas apie praėjusios mėnesio atsiskaitymus, ieškovo direktoriaus visų finansinės atskaitomybės dokumentų, tame tarpe dokumentų už 2017-2018 m., kuriuose atsispindi ieškovo patirtos sąnaudos, apmokant atsakovo išrašytas sąskaitas – faktūras, tvirtinimą, taip pat įvertinęs atsakovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, kurių ieškovas, nedalyvavęs teismo posėdyje, nepaneigė.
39. Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pats apeliantas neturėjo reikiamų sertifikatų ISO 9001, GAFTA bei Fosta, o atsakovas šiuos sertifikatus turėjo, atmestinas kaip neįrodytas. Atsakovas D. M. į 2019-11-28 vykusį teismo posėdį nurodytus sertifikatus, reikalingus Sutarčiai vykdyti, buvo atsinešęs ir pateikė teismo apžiūrai. Kadangi tokių sertifikatų apeliantas teismui nepateikė, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas tokių sertifikatų neturėjo, nes jų į bylą nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). 40. Kiti apelianto argumentai (dėl specialisto išvados, dėl D. M. pareiginių nuostatų ir t. t.) neturi reikšmės šalių teisinių santykių kvalifikavimui, todėl plačiau neaptarinėtini.
41. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime analizavo ir įvertino ieškinyje, atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, taip pat į bylą pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nemotyvavo skundžiamo sprendimo ar nukrypo nuo kasacinio teismo. Pirmosios instancijos teismo išvados yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktines bylos aplinkybes bei yra padarytos nepažeidžiant teisės aktų, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo keisti ar naikinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
44. Kadangi apelianto apeliacinis skundas atmestas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas D. M. pateikė įrodymus, patvirtinančius turėtas 847 Eur bylinėjimosi išlaidas už jam suteiktas teisines paslaugas, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Nurodyta pinigų suma priteistina atsakovui iš ieškovo. Atsakovas UAB “Ekstila” pateikė įrodymus dėl 968 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų už jam suteiktas teisines paslaugas, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Nurodyta pinigų suma priteistina iš ieškovo atsakovui.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straispnio 1 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,-
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto (ieškovo) UAB “Prokonktrolė” apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB “Prokontrolė” atsakovui D. M. 847 Eur bylinėjimosi išlaidų apleiacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo UAB “Prokontrolė” atsakovui UAB “Ekstila” 968 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.