Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajai-civilinei ieškovei A. Š.-G. ir jos atstovui advokatui Vaidui Paltanavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirba(duomenys neskelbtini), gyv. vieta(duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis N. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2021 m. gruodžio 18 d., apie 16.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , konflikto metu tyčia sudavė smūgį ranka į kairę veido pusę A. Š.-G., dėl ko A. Š. -G. konstatuota klausos nervo pažeidimas kairėje ausyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sudavė smūgį koja į pilvo kairės pusės sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. Š.-G. fizinį skausmą

Kaltinamasis N. G. kaltu neprisipažino. Parodė, kad pagal teismo sprendimą 2021-12-18 buvo pasiėmęs dukrą, nuvyko su ja į Kauną ir apie pusę keturių sugrįžo į Marijampolę. Grįžus paprašė, kad žmona A. Š.-G. nusileistų į namo kiemą. Ji atėjo, dukrą paėmė ant rankų, nes ši norėjo į tualetą, o jis pasakė, kad nori įteikti sūnui dovaną. Buvo seniai jo nematęs, jokios provokacijos tokias veiksmais nedarė. Žmona neprieštaravo. Pakilus liftu prie buto, žmona su dukra užėjo į vidų, o jis liko už durų, nenorėdamas provokacijų, paprašė sūnų pakviesti prie durų. Tada iš virtuvės pasigirdo uošvienės (D. Š.) balsas, kad skersvėjis. Tuomet jis užėjo į prieangį, bet durų neuždarė. Sūnus neatėjo ir dovanos nepasiėmė. D. Š. išėjo iš virtuvės, stovėdama prie virtuvės durų, pasakė, kad nori šitam melagiui į akis pasižiūrėti, o jis atsakė, kad jos matyti nenori. Tarp jų buvo poros metrų atstumas, jai jokių nepagarbių gestų nerodė. Tuo metu A.Š. -G. buvo kambaryje pas sūnų. Tada išėjo žmona iš sūnaus kambario, sakė, kaip jis čia kalba su jos mama, ką jis čia daro, spjovė jam į veidą, vadino įžeidžiančiais žodžiais ir išstūmė rankomis į krūtinę pro duris. Jokio gesto ranka, kad jis išeitų, A. Š. -G. jam nerodė. A. Š. buto koridoriuje nebuvo. Jis išėjo, durys užsidarė. Leidosi laiptais žemyn, valėsi seiles. Jau buvo nusileidęs iki pirmos laiptų aiktelės, kai pribėgo A. Š., šoko ant jo, pavadino įžeidžiančiu žodžiu ir rankomis bei kojomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, daugiau nei 3-4 kartus pataikė į veido sritį. Į laiptinę buvo išėjusi žmona ir uošvienė, jos sakė, kad jį muštų –„duok jam“. Buvo vienas stiprus smūgis į nosį, kraujas iš pačios nosies pasipylė po kelių smūgių. Buvo kraujo ant striukės, rankinės, laiptinėje ant grindų. Nukritęs nebuvo. Kai įsėdo į mašiną, buvo šalta, išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Jam pamatavo kraujo spaudimą, jis buvo apie 200, davė vaistų, po to ligoninėje lašino lašelines. Neserga liga, nuo kurios kraujas iš nosies bėgtų, nebuvę tokių atvejų, kad kristų be priežasties. Iki skambinimo policijai dar paskambino savo advokatui, papasakojo vykius ir jis pasakė, kad kviestų policiją. Pas teismo medicinos specialistą buvo darbo dieną po įvykio. Kitų sužalojimų, išskyrus nosį, ant kūno nebuvo. Pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl smurto prieš jį gal pamiršo įrašyti, kad nukentėjusioji su mama buvo išėję į laiptinę. Nuo 2019-06-25 su A. Š. -G. kartu negyvena, neveda bendro ūkio. Santuokos nutraukimo byla teisme nevyksta, kadangi geruoju susitarti nepavyksta, o teisminiam procesui reikia pinigų. Mano, kad tai yra eilinė provokacija, siekiant palankesnio sprendimo santuokos nutraukimo byloje. Kadangi sūnus nuteiktas prieš jį, bendrauja tik su dukra. Kauno teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios civilinių ieškinių nepripažįsta, kadangi nepadaręs to, kuo kaltinamas.

Nukentėjusioji A. Š.- G. parodė, kad 2021-12-18 N. G. pagal teismo sprendimą susitikti su mažamečiais vaikais buvo išvykęs du dukra į Kauną, sūnus važiuoti nenorėjo. Kai paskambino, kad jau sugrįžo į Marijampolę, ji nusileido prie automobilio. Atrakino mamos automobilį, N. G. perdėjo dukros kėdutę. Po to jis nuėjo į savo automobilį, paėmė krepšelį su dukrytės gertuve bei maistuku ir pasiėmė dar du krepšius. Ji, nešdama ant rankų dukrytę, ėjo pirma, o jis iš paskos. Kildami į butą liftu nieko nekalbėjo. N. G. užeiti nekvietė, tačiau prieštaravimų, kad užėjęs paduotų vaikams dovanas, taip pat jam neišsakė. Įėjus į butą N. G. pasakė, kad pakviestų vaikus, nes nori paduoti jiems dovanas. Jis stovėjo prie buto durų slenksčio, o durys buvo atidarytos. Mergaitė pasiėmė dovanėlę ir nubėgo į savo kambarį. Sūnus įkalbėtas atėjo, pasiėmė dovaną ir atsisveikinęs nuėjo į savo kambarį. Ji atsisukusi pamatė, kad N. G. labai nepagarbiai elgiasi su jos mama D. Š.-buvo atsisukęs į ją, stovėjo kaip „erelis“, galva gestus rodė, kažką sakė, bet ji neatsimena. Mama buvo išėjusi į koridorių, prie virtuvės durų. N. G. stovėjo jau koridoriaus viduryje ir tolo link lauko durų. Vaikai tuo metu buvo savo kambariuose, o tėtis virtuvėje. Tada ji priėjo prie N. G., parodė ranka, kad išeitų per duris. Jis nėjo, o kai dar kartą parodė, jam tikrai nesudavė, nestūmė, nespjovė. N. G., stovėdamas prie jos, trenkė ranka per jai veidą. Ji stūmė N. G. nuo savęs, tada jis spyrė keliu į pilvo sritį. Ji suriko, susiėmė už pilvo. Staigiai atsiradęs jos tėtis A. Š. stojo tarp jų ir stūmė N. G. į laiptinės pusę. Tiesiog vyko susistumdymas ir N. G. tėčiui dar įspyrė į pilvą. Išstūmus užsirakino duris. Matė, kaip N. G. nulipo laiptais. Viskas vyko labai gretai, jokio didelio triukšmo nebuvo, vyko buto koridoriuje ir tarpduryje, laiptinėje nieko nebuvo. Greitai atvažiavo policija, klausinėjo, ar tėtis trenkė N. G. per veidą ir jį sužeidė, o jie papasakojo viską, kaip buvo. Pirmas smūgis jai buvo delnu per veidą kairėje pusėje -tai žandas ir ausies sritis. Smūgis buvo stiprus, nes jai skaudėjo ir ausyje suspengė. Kai atvažiavę policijos ją fotografavo, smūgio žymių ant veido nebuvo, bet jai dar skaudėjo. Ir vėliau toje vietoje bei ant pilvo „mėlynių“ nebuvo, jos neišryškėjo. Atvykusiems policijos pareigūnams viską papasakojo. Liepė jai 18 val. atvykti į policijos komisariatą. Ją A. Š. nuvežė į policijos komisariatą, kur ją apsiklausė, ir po to nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių. Ten buvo suleisti vaistai nuo skausmo, nes skaudėjo pilvą ir kairę veido pusę, taip pat ausyje buvo spengimas, ausis buvo užgulusi. Norėjo, kad ją apžiūrėtų LOR gydytojas, bet budinčio LOR gydytojo nebuvo, liepė kreiptis pirmadienį. Pirmadienį, t. y. po dviejų dienų, kreipėsi į šeimos gydytoją, išrašė siuntimą ir kreipėsi pas LOR gydytoją. Gydytoja pasakė, kad yra klausos nervo uždegimas ir norint, kad klausa atsistatytų, reikalingas gydymas stacionare. Kitų ausies pažeidimų nebuvo nustatyta. Buvo Kalėdų laikotarpis, tačiau ji sutiko gydytis, nes klausa jai labai svarbi darbui. Ligoninėje lašino lašelines, buvo hormoninių vaistų bei vitaminų injekcijos, konsultavo reabilitologas ir paskyrė šildymą. Ligoninėje praleido savaitę, visą šventinį laikotarpį, buvo be galo sunku, nes mažamečiai vaikai buvo likę namuose ir vaikams buvo sunku išgyventi tą laikotarpį, buvo stresas, nerimas. Po ligoninės dėl hormonų blogai jautėsi, buvo silpnumas, svaigimas ir gydymas buvo pratęstas ambulatoriškai. Klausa pradėjo gerėti dar ligoninėje, o kitoniškumas ausyje buvo dar apie mėnesį. Pilvą skaudėjo kokias penkias dienas. Iki šio įvykio ausų susirgimų nebuvę. Šiuo metu su klausa gerai. Prašo tenkinti civilinį ieškinį. Turtinę žalą sudaro prarasta dėl nedarbingumo atlyginimo dalis. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad mano, jog jos sveikata neįkainuojama, tai lietė ir vaikus ir darbą, orumo pažeminimas, suprastėjo socialinis gyvenimas, nes pasidarė uždaresnė, visi klausinėja, kas vyksta, kai prašo išleisti į teismo posėdžius. Jaučiasi blogai, kad vyras prieš ją smurtauja. Tai buvo ne pirmas kartas, kai N. G. smurtauja prieš ją, o taip pat prieš jos motiną. Tuo metu vyko civiliniai procesai dėl vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo, bet viską pavyko išspręsti taikiai, šiuo metu N. G. su vaikais bendrauja. Santuokos nutraukimo teisminis procesas nevyksta, tačiau kartu negyvena. Kai 2019 m. sužinojo apie galimą seksualinį smurtą, jautėsi labai blogai, negalėjo užmigti, o tuo metu jai reikėjo pamiegoti, nes dar maitino pati dukrą, todėl kreipėsi į psichiatrą, kad skirtų kokius nors vaistus miegui. Vaistus vartojo gal savaitę, daugiau pas psichiatrus nesikreipus. Sveikatos būklė buvo sutrikdyta dėl N. G. smurtinių veiksmų, dėl jo elgesio, dėl jo grasinimų.

Liudytoja D. Š. parodė, kad dukra A. Š.-G. su vaikais gyvena jų bute. 2021-12-18 N. G. buvo išsivežęs savo dukrą, parvežė anksčiau negu nustatyta. Ji su vyru A. Š. tuo metu buvo virtuvėje. Būdama virtuvėje girdėjo, kaip į butą įėjo A. Š.-G. su dukra, taip pat girdėjo, kad yra ir N. G.. Mergaitė pasiėmė dovanas ir nubėgo į kambarį, o N. G. griežtu tonu paklausė, kur E., tai yra jo sūnus. Dukra kvietė E., jis atsisakinėjo eiti, tačiau atėjo ir pasiėmė dovanas. Viskas nutyko ir ji ėjo į kambarį. Tada N. G., stovėdamas bute prie lauko durų, į ją pažiūrėjo, savo kūnu- atkišęs galvą ir rankas-parodė, ko ji čia atėjo, nieko nesakė. Ji paklausė, ar jam ne gėda, kad tuos gestus rodė, tačiau jam nesudavė ir jokių gestų nerodė. Dukra stovėjo prie N. G. ir ranka parodė, kad jis išeitų, ar sakė ką nors- neatsimena. Tuomet jis delnu sudavė dukrai į veidą, į žandą ir ausį. Jai tuo metu dukra buvo iš nugaros. Dukra riktelėjo, stūmė jį nuo savęs, tačiau jo veido tikrai nelietė. Tuomet jis keliu spyrė dukrai. Ar pataikė, nematė, bet dukra susirietė. Tuo metu pamatė A. Š. tarpduryje, jis greitai atbėgo po spyrimo ir už pečių stūmė N. G., šis atsistūmė, jie ten tarpduryje stumdėsi. Išstūmė N. G. į laiptinę ir užrakino duris. Girdėjo, kaip N. G. išeidamas dar kažką pagrasino. Viskas truko labai trumpai, didelio triukšmo nebuvo. Po to A. Š. skaudėjo stuburą ir šoną, bet jis nesiskundė niekam. Dukra sakė, kad spengia ausy ir skauda pilvą, visiems buvo stresas. Netrukus atvyko policija, sakė, kad pagal N. G. pranešimą. Jų klausinėjo, kaip viskas vyko, patikrino blaivumą, nurodė dukrai nuvykti į komisariatą parašyti pareiškimą. Ji nuvyko, ten ilgai laukė, o po to A. Š. ją nuvežė į ligoninę, kur ją apžiūrėjo, bet nebuvo LOR gydytojo ir liepė atvykti pirmadienį, ją ligoninėje nugąsdino, kad gali apkursti. Sugrįžo jau nakties metu. Sakė , kad spengia ausyje , skaudena, ji gėrė nuskausminamuosius vaistus. Paskui jai pradėjo ausis apkursti. Ji nuėjo pas gydytoją ir sakė, kad reikia gultis į ligoninę. Ant dukros veido, pilvo sužalojimų ji nematė, buvo veidas lyg raudonas, bet mėlynių nebuvo. Ir po kelių dienų mėlynių ant pilvo nebuvo, tik sakė, kad skaudena. Tuo metu dukra jokiomis ligomis nesirgo, iki šio įvykio ausų susirgimų neturėjo, ausų uždegimu nesirgusi. Kol ji gydėsi ligoninėje, dukros vaikai buvo pas ją. Jai ligoninėje pasidarė geriau, o namuose dar ji gėrė vaistus. Po įvykio ji pasidarė daug nervingesnė, visą laiką labai pergyvena. 2019 m. rugpjūčio mėnesį, kai dukra ilgą laiką nemiegojo, lankėsi pas psichiatrą, jai buvo skirti vaistai miegui, kuriuos vartojo 2-3 dienas, daugiau tokio pobūdžio susirgimų nesigydė, psichiatrijos ligoninėje nesigydė. N. G. kaip žmogus neblogas, bet kai supyksta, tai „kelia ranką“, ne kartą smurtavęs prieš dukrą, o taip pat ir prieš ją.

Liudytojas A. Š. parodė, kad 2021-12-18 buvo bute pas žmoną ir tuo metu grįžo anūkė iš pasimatymo su tėvu, užėjo į kambarį, prasidėjo bendravimas. Jis su žmona buvo virtuvėje, naršė telefone. Žmona kažkuriuo metu išėjo iš virtuvės. Išgirdo burbėjimą, jam pasirodė, kad vyksta kažkas ne taip, nors nei riksmo, nei triukšmo nebuvo, išėjo iš virtuvės. Koridoriuje buvo N. G., žmona ir dukra. Priėjęs prie durų pamatė, kaip N. G., kuris stovėjo prie lauko durų, plaštaka sudavė dukrai į veidą, pataikė į kairės pusės veido šoną. Dukra stūmė jį nuo savęs, vyko susistumdymas, kurio metu N. G. atkišo kelį ir spyrė dukrai, ji riktelėjo ir daugiau nieko nedarė, į veidą jam nesudavė Tuo metu jis puolė ginti dukrą, pribėgęs, stūmė abiem rankomis ir krūtine N. G. per duris, N. G. priešinosi savo kūno mase, keliu spyrė jam į šoną, abu atsidūrė už durų lifto aikštelėje, kuri yra prie pat jų buto durų. Jis N. G. smūgių į veidą nesudavė, tik stūmė jį. N. G. pasišalino, jie užsirakino duris. Konflikto metu lauko durys buvo praviros. Netrukus atvažiavo policija. Dukrai ant veido mėlynės nebuvo, tik skundėsi, kad ausis užgulusi ir pilvas skausmingas. Tą pačią dieną ją nuvežė į komisariatą ir į ligoninės priėmimą. Ten jai suleido vaistus. Po to dėl ausies, dėl klausos nervo pažeidimo, dukra per Kalėdas gulėjo ligoninėje. Iki šio įvykio nebuvo girdėjęs, kad dukra sirgtų kokia nors liga.

Liudytoja J. S. parodė, kad dirbo Marijampolės ligoninėje, konsultacijų poliklinikoje, specializacija ausų, nosies, gerklės gydytoja. A. Š.- G. jai nebuvo pažįstama, į ją kreipėsi skubos tvarka kaip į specialistę dėl pablogėjusios klausos vienoje ausyje. Įprastai pacientui apžiūrimi nosies, ausies, gerklės organai, ištiriama per kokį atstumą girdi- negirdi, ir iškilus įtarimui, kad yra ūmus klausos pablogėjimas, atliekamas audiometrinis ištyrimas. Apžiūrėdama A. Š.-G. ausies išorinių pakitimų, padarinių nenustatė, bet tikrinant klausą pagal atstumą ji viena ausimi girdėjo blogiau. Buvo atlikta audiograma ir jos metu nustatytas klausos pablogėjimas. Jeigu hospitalizavo, klausos lygis buvo žemiau negu 30, normali klausa tarp 10 ir 20. Nustatyta diagnozė- klausos nervo pažeidimas. Pamačiusi ryškų klausos pablogėjimą, rekomendavo gultis į ligoninę tą pačią dieną. A. Š.-G. pasvarsčiusi sutiko, gydymas jai buvo pradėtas tą pačią dieną. Kad būtų kuo geresnis atsistatymas, reikalingas skubus gydymas ir hospitalizacija. Kraujo tyrimas nėra reikalingas, nes diagnozavus klausos nervo pakenkimą gydymo standarte to nėra. Infekcinį uždegimą būtų rodę patinęs ausies kaušelis, patinusi ausis, aktyvi sekrecija iš ausies, klausos tyrimas rodytų didelį tarpą, todėl šiuo atveju buvo vidinės ausies pažeidimas ir kraujo tyrimas nėra reikalingas. A. Š. – G. lašino lašelines, skirtos tabletės, t. y. harmoninis gydymas „Prednizolon“ pagal schemą, tai kai pradedama nuo didesnės dozės, o paskui mažinama kiekvieną dieną, tai yra hormoninis vaistas kuris mažina uždegimą, paburkimą, veikia klausos nervą, padeda atsistatyti; vaistas „Pentoksifilinas“, yra plečiantis vaistas, kuris gerina kraujotaką; natrio chloridas, tai toks yra skiedimas, kiekvieną dieną lašelinė; „Neurorubinas“, tai nervų sistemai „B“ grupės vitaminas. Pagal nustatytą gydymo schemą ligoninėje gydoma 7 dienas, kartojama audiograma ir paskui dar į namus skiriamas medikamentinis gydymas. Pakartotinio tyrimo (audiogramos) metu nustatyta, kad A. Š.-G. klausa pagerėjo, ji buvo išleista į namus. Ši pacientė į ją kreipėsi pirmą kartą ir ankstesnių nusiskundimų dėl klausos neišsakė, paaiškino, kad klausa pablogėjo dėl įvykių šeimoje, jos visų medicininių duomenų, esančių asmens sveikatos istorijose, netikrino. Klausos nervo pažeidimo priežastys gali būti įvairios, 90 procentų priežasčių, kodėl klausa pablogėjusi, nėra žinoma, o 10 procentų gali būti trauma, infekcinis susirgimas, imuninės ligos, gali būti akustinė trauma po koncertų, nėrimo į vandenį ant tos pusės. Audiograma yra objektyvus tyrimas, jis rodo klausos garso būklę. Jį atlieka apmokyta slaugytoja tyloje su specialiu audiometru, tikrina paciento garso girdėjimą- uždedamos pacientui ausinės, jis turi pultelį ir jis turi spaudinėti kai išgirsta garsą. Tai yra aparatas, kuriame nustatytas kuriuose dažniuose, intensyvume koks garsas leidžiamas ir pacientė pati tada spaudžia, tai matosi užrašytoje audiogramoje. Jis sumodeliuotas visiems vienodai, tik pacientas individualiai spaudinėja, kada išgirsta. Tyrimą atlieka patirtį turintis medicinos personalas, todėl atpažintų, jei pacientas specialiai norėtų šį tyrimą iškraipyti. Jeigu būna ausyje infekcija, matosi vizualiai požymiai, šiuo atveju to nebuvo. Tai galėjo būti „buka“ trauma -tiesiog smūginė jėga, kuri gali sutrikdyti kraujotaką, ausies sraigės limfos tekėjimą, persiskirstymą ir tai gydoma hormonais. Ausies sraigės vizualaus tyrimo ar nustatymo kompiuterinės tomografijos būdu nėra. Klausos nervo uždegimo gydymas dėl visų priežasčių trunka vienodai, tik ne visiems atsistato. Jeigu priežastis lėtinė liga, tai dažniausiai gydymas neturi rezultatų. Pacientė A. Š.-G. gretutinių ligų neturėjo tuo metu, gydymas davė rezultatus, nurodė, kad nusiskundimai atsirado po traumos, tai mano, jog buvo klausos nervo pažeidimas dėl traumos. Medicininiuose dokumentuose nurodytos skirtingos diagnozės dėl to, kad diagnozė gydymo eigoje tikslinama, A. Š.-G. jos buvo iš esmės tos pačios, stacionarizuojant buvo nurodyti kodai H90.4 ir H93.3 tik dėl to, kad tik tokiu atveju apmoka ligonių kasos. Sergant šia diagnoze gali būti prasčiau girdima, jaučiamas ausies pilnumas, gali būti svaigimas, ūžesys ausyje, galvos svaigimas, nes ausis yra pusiausvyros ir klausos organas, gali būti pykinimas, vėmimas, koordinacijos sutrikimas. Jeigu staiga pradeda vemti, staiga koordinacija sutrinka, tai galima įtarti, kad tai naujas procesas, bet net ir nesant šių požymių, jeigu pacientė pasako, kad pablogėjo staiga, užgulė ausį, pradėjo spengti tą dieną, tai vertina irgi kaip ūminį dalyką, objektyvaus ūžesio ištyrimo nėra. Nukentėjusios dešinės ausies klausa buvo normali.

2021-12-18 protokole-pareiškime A. Š. – G būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, nurodžiusi, jog 2021-12-18 apie 15.40 val. buto, esančio adresu(duomenys neskelbtini), koridoriaus tarpduryje įvykusio konflikto metu sutuoktinis N. G., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jai į veido kairės pusės sritį ir vieną kartą dešine koja spyrė į pilvo kairės pusės sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 4-6). Tokios pačios aplinkybės išdėstytos ir prie šio protokole pridėtame ranka rašytame A. Š. -G. rašte. Jame taip pat nurodyta, kad dėl suduotų smūgių jaučia ausies užgulimą ir pilvo skausmą ir dėl to kreipsis į medikus ( 1 t., b. l. 7).

2021-12-19 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad butas šeštame namo aukšte. Per duris patenkama į koridorių, gale koridoriaus yra viena praėjimas į kambarį su uždarytomis galtos spalvos įstiklintomis durimis, dešinėje yra praėjimas į kitą kambarį. Įvykiui reikšmingų pėdsakų ar daiktų nerasta (1 t., b.l. 81-87)

2021-12-18 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešęs asmuo- N. G., smurtą patyręs asmuo- A. Š. -G.; pažymėta vieta, kur suduoti smūgiai - pilvo sritis ir kairioji veido sritis; grafoje „smurtą patyrusio asmens sužalojimai“ pažymėta “kita“, „vieta, kur suduoti smūgiai“; smurtą patyrusio asmens būsena-didelis susijaudinimas; smurtu įtariamas asmuo – N. G., jo būklė-susijaudinęs. Nurodyta, jog gauti paaiškinimai pabendravus su A. Š.-G., D. Š., A. Š.. Išsiaiškinta, jog vyksta skyrybų procesas tarp A. Š.-G. ir N. G.. Pastarasis šią dieną praleido su dukra, po to atnešė į butą dovanas sūnui. Stovėdamas tarpduryje, pakėlęs balsą kreipėsi į D. Š., A. Š._G. liepė taip nešnekėti su motina ir pasišalinti iš buto, nešūkauti ir stūmė jį iš buto. Tuomet N. G. dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė jai per kairį skruostą ir spyrė į pilvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Atbėgo jos tėvas A. Š., išstūmė N. G. pro duris ir iškart užsirakino duris. (1 t., b.l. 88-92)

Iš tikrinimo alkotesteriu duomenų matyti, kad įvykio metu kaltinamasis N. G., nukentėjusioji A. Š.-G, liudytojai A. Š. ir D. Š. buvo blaivūs ( 1t., b. l. 93-95).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, jog 2021-12-19 atlikta A. Š.-G. apžiūra ir šios apžiūros metu jos veido sumušimo ar kitų sužalojimų nematyti. Asmens apžiūros metu daugiau tyrimui reikšmingų požymių nepastebėta.(1 t., b.l. 122).

VšĮ „Marijampolės ligoninė“ ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad 2021-12-18 23.18 val. kreipėsi A. Š. – G. Ji nurodė, kad skauda galvą ir kairiąją veido pusę, užgulusi kairioji ausis dėl smūgio delnu per kairiąją veido pusę, sąmonės praradusi nebuvo, skauda kairiąją klubinę pilvo sritį dėl spyrio į šią vietą. Smurtavo atskirai gyvenantis sutuoktinis. Objektyvi būklė: bendra būklė normali, sujaudinta, nes sukrėsta dėl tokio vyro elgesio. Atliktas pilvo UG tyrimas pilvo organuose ir tyrimo metu ūmiai traumai būdingų pakitimų nematyti. Diagnozės: pilvo sienos sumušimas. Kairiosios ausies užgulimas dėl smūgio. Reikalinga ANG gydytojo konsultacija artimiausiu ambulatoriniu metu (pirmadienį). (1 t., b.l. 136)

Asmens VšĮ Marijampolės ligoninė „Įdėtiniame lape į ambulatorinę asmens sveikatos istoriją“ nurodyta, kad 2021-12-21 12.52 kreipėsi A. Š.-G., skundžiasi kairės ausies užgulimu, kuris atsirado po traumos, sumušimo. Atlikta apžiūra, audiograma. Diagnozė: mišrus kondukcinis ir neurosensorinis prikurtimas, vienpusis, kai nepablogėjusi klausa kita ausimi. Skubos tvarka hospitalizuojama į chirurgijos skyrių ( LOR) stacionariam gydymui. ( 1 t., b. l. 164).

VšĮ „Marijampolės ligoninė“| A. Š.-G. epikrizėje nurodyta, kad ji gydyta chirurgijos skyriuje nuo 2021-12-21 18.05 val. iki 2021-12-27 16 val. LOR. Klinikinė diagnozė: klausos nervo pažeidimas kairėje ausyje. Gydymo metu atliktos audiogramos, taikytas medikamentinis gydymas bei reabilitacinės procedūros. Anamnezė: skundai 2021-12-18 po traumos, sumušimo ( 1t., b. l. 135).

2021-12-29 specialisto išvadoje Nr. G580/2021(09) nurodyta, kad A. Š. – G. teismo med. apžiūrai atvykusi nebuvo, o klinikiniais duomenimis konstatuotas pilvo sienos sumušimas paremtas tik nukentėjusiosios nusiskundimais ir objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Jei A. Š. – G. 2021-12-18 buvo suduota į veido pusę bei įspirta į pilvo kairę pusę, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą. (1 t., b.l. 132)

2022-01-10 specialisto išvadoje Nr. pG11/2022(09), duotoje įvertinus ir Marijampolės ligoninės dokumentus dėl gydymo chirurgijos skyriuje (LOR) nurodyta, kad A. Š. – G. teismo med. apžiūrai atvykusi nebuvo, o klinikiniais duomenimis konstatuoti klausos nervo pažeidimas kairėje ir pilvo sienos sumušimas paremti tik nukentėjusiosios nusiskundimais, o objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Jei A. Š. – G. 2021-12-18 buvo suduota į veido pusę bei įspirta į pilvo kairę pusę, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą.(1 t., b.l. 140)

2022-06-15 specialisto išvadoje Nr. pG323/2022(09), įvertinus ne tik medicininius duomenis, bet ir liudytojos Marijampolės ligoninės LOR gydytojos J. S. parodymus apie nustatytą A. Š.-G. klinikinę diagnozę bei taikytą gydymą dėl klausos nervo pažeidimo, nurodyta, kad A. Š.-G. klinikiniais duomenimis konstatuota klausos nervo pažeidimas kairėje ausyje ir pilvo sienos sumušimas; klausos nervo pažeidimas buvo padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu kairės ausies sritimi ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. A. Š.- G. klinikiniais duomenimis konstatuotas pilvo sienos sumušimas, nustatant sveikatos sutrikdymą neimamas domėn, nes jis paremtas tik nukentėjusiosios nusiskundimais, nesant objektyvių sužalojimo požymių. A. Š.-G. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas jai esant bet kurioje padėtyje. Konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant plaštaka bei kontaktuojant su kitu kietų bukų savybių turinčiu daiktu; sužalojimas nėra pavojingas nukentėjusiosios gyvybei. A. Š.-G. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas 2021-12-18, konstatuotą kūno sužalojimą galėjo pasidaryti pati. Sužalojimo padarymo metu bei jei jai buvo įspirta į pilvą, tai dėl to galėjo jausti fizinį skausmą. (1 t., b.l. 147-148)

Specialistas V. V. teismo posėdyje apklausos metu paaiškino, kad teikdamas išvadą, jog klausos nervo pažeidimas paremtas tik nukentėjusiosios nusiskundimais, o objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas, neturėjo duomenų apie šio sužalojimo kilmę, medicininiuose duomenyse nebuvo nurodyta, ar tai trauminės kilmės, ar lėtinė liga. Kai gavo gydytojos paaiškinimus, duotus liudytojo apklausos metu, kad ji lėtinį uždegimą atmetusi, kitokių duomenų, dėl ko jis išsivystytų nebuvo, padarė išvadą, kad pažeidimas išsivystė dėl poveikio į kairės ausies sritį. Išorinių kairės ausies srities pažeidimų nebuvo konstatuota. Dėl trauminio poveikio toks uždegimas gali išsivystyti, kadangi staiga suduodant į ausį padidėja slėgis ausies kanaluose ir dėl to gali išsivystyti klausos nervų uždegimas. Jeigu būna septinis uždegimas, tai būtų mikrobas sukėlėjas, gydytoja būtų konstatavusi, kad matyti paraudimas, kanalo patinimas, būtų sureagavę į tai aplink esantys minkštieji audiniai. Kad atsirastų trauminis toks uždegimas, turi būti stiprus staiga priglaustas kažkoks daiktas prie ausies, kad staiga ausies kanaluose padidėtų slėgis. Suduodant plaštaka retai kada lieka sužalojimas minkštuose audiniuose, tačiau toks smūgis gali būti labai pavojingas, gali plyšti ausies būgnelis, kraujuoti. Šiuo atveju jeigu buvo smūgis, tai jis nebuvo pakankamai stiprus. Kad slėgis padidėtų tiek išorinėje, tiek vidinėje ausyje, smūgis turi būti į ausies sritį. Jeigu smūgis būtų į skruosto sritį, tai turi būti staiga uždaroma išorinė ausis, nes slėgis eina per išorinę ausį, perduodamas į vidurinę ir į vidinę. Turi būti uždengiama išorinė klausos anga. Slėgio pasikeitimas gali būti įtakotas psichosomatinių veiksnių, atsikosėjimo, šnirpštimo, kosulio, nosies pūtimo atveju. Šiuo atveju tokių duomenų nebuvo.

2022-01-24 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti ir peržiūrėti pareigūnų naudotų Body kamerų įrašai, surašytos įrašuose užfiksuotų pokalbių stenogramos:

- 2021-12-18 , 19:44 val. įraše 194325_004 vaizdas policijos komisariate. Šiame įraše, be kitų aplinkybių, užfiksuota, kad pareigūnė klausia A. Š.-G. apie prieš ją pavartotą smurtą ir A. Š.-G. nurodo: „jisai smurtavo prieš mane mano namuose“, „trenkė man per veidą ir spyrė į pilvą“. „jo mano tėtis gynė mane, nes jo realiai pastangų dėka jisai išėjo, nes paskui užrakinau duris“, nurodo, kad tai ne pirmas N. G. smurto atvejis, į klausimą apie skausmą A. Š.-G. paaiškina: „man dabar užsikimšus ausis, o pilvą skaudena“; dėl medicininės pagalbos reikalingumo atsako: „aš pati kreipsiuosi ir nuvažiuosiu, nes man siūlė iškviesti greitąją, bet jos kaip ir nereikia, nes pati galiu nuvažiuot“.

- įrašas 160144_026, 2021 12 18, 16:01:43 val. 5 min trukmės, padarytas įvykio vietoje. Pareigūnai nurodo, kad atvyko pagal gautą nusiskundimą dėl Aloyzo, bute yra D. Š., A. Š., A. Š. G. ir su jais aiškinasi įvykio aplinkybes. Be kitų aplinkybių, įraše užfiksuota: A. Š.: „aš mačiau, kaip jis trenkė mano dukrai. Atvežė mergaitę, atsisveikino su vaikais, viskas ten buvo tvarkoj, vaikai nuėjo į kitą kambarį“. A. Š.-G. “Ir dabar jis atvežė anksčiau dukrytę, jis užėjo, koridoriuj stovėjo ir kvietė ateiti sūnų, tačiau jis nenorėjo. Mama stovėjo virtuvėj, rodo link koridoriaus durų ir jisai atėjęs pradėjo mamai: ko tu čia stovi, stumdytis ir panašiai. Aš čia šalia stovėjau, jau jį kaip ir išleidinėjau, sakau ko tu čia tą mamą užsipuolei. Ir tada jis priėjęs man per veidą trenkė (rodo ranka) ir tada jisai spyrė į pilvą, tėtis pamatė ir tiesiog norėjo jį išstumti už durų (vyriškas balsas sako ištempiau už durų) Policijos pareigūnas: „tai jis trenkė jum delnu ar kumščiu?“, A. Š.-G.: delnu va šičia ir rodo į kairį skruostą. Policijos pareigūnas: „vieną kartą?“, A. Š.-G.: „jo, atrodo aš net nežinau jisai trenkė, aš taip pasisukau, jisai dar su koja spyrė“;

- įrašas 160643_027, 2021 12 18, 16:06:43 val., 5 min trukmės, tęsinys nukentėjusiosios bute. Be kitų aplinkybių A. Š.-G. pasako:„ „taip jis trenkė man per kairį veidą(rodo), kairį skruostą vieną kartą ir spyrė į pilvą, nes aš norėjau, kad jisai išeitų, nes įsivaizduokit vaikai yra vienam, kitas kitam kambary, jie net nesureagavo kaip supratau po visko, nes aš stengiausi jį išstumti, dar neišeina-aš jį iš pradžių pastūmiau, dėl ko jis man trenkė ir spyrė ir paskui šičia tu jį bandei pastumt nu va taip ir gavosi tokia situacija Į policijos pareigūno klausimą, ar N. G. nosį sužalojo A. Š., pastarasis atsako: „aš jį stūmiau už durų, aš mačiau, kaip jis trenkė mano dukrai“; A. Š.-G. sako: „jisai ir tėtį puolė, jis čia visiem švaistėsi suprantat, jis visus puolė, tėtį, nu tai reikia jam irgi daryti kažką, negi stovėsi ir žiūrėsi“ A. Š.-G. patvirtina, kad jie du su puse metų gyvena atskirai, kad nuo jo pabėgo, tačiau oficialiai neišsiskyrę, alkoholio nevartojus, viso įrašo metu A. Š.-G. matosi susijaudinus, vėliau verkia. (1 t., b.l. 102-104)

Prijungtoje ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-43807-21 medžiagoje, kurioje tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. buvo pradėtas pagal 2021-12-20 N. G. pareiškimą, kad 2021-12-18 apie 15.45 val., jam išėjus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) , kur tuo metu gyveno jo žmona ir vaikai, į laiptinę, išbėgęs A. Š. nieko neaiškindamas pradėjo jį įžeidinėti ir rankomis bei kojomis sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, jam iš nosies bėgo kraujas, yra atvykusių pagal N. G. iškvietimą į įvykio vietą policijos pareigūnų naudojamų vaizdo įrašymo priemonių „Body“ kamerų įrašai, kurie buvo peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu:

-vaizdo įraše, atliktame BodyCam, kurios Nr. B0F1EC5F8796, užfiksuotas N. G. ir policijos pareigūnų bendravimas daugiabučių namų kieme. Vaizdo įraše matyti, kad ant N. G. veido (nosies, smakro) yra raudonos spalvos dėmės, jis paaiškina, kad galva lyg ir nesisuka. Taip pat nurodo, kad bute uošvienė jį pradėjo provokuot, žmona apspjovė, jis ją atsistūmė ir žmona jį išstūmė iš buto. Pradėjus leistis laiptais žemyn, jau nusileidus viena pakopa, išbėgo uošvis ir pradėjo jį mušt- sudavė rankomis ir kojomis, jis tik dengėsi veidą. Sudavė jam kelis kartus į nosį, smarkiai bėga kraujas, skausmas jaučiasi. Policijos pareigūnas nurodo, jog matosi prakirsta nosis, nurodo vykti į policijos komisariatą, jeigu jam nereikia medicinos pagalbos.

-vaizdo įraše pavadinimu "2021_1218_160925_015.MP4", BodyCam, kurios Nr. B0F1EC5F8796, yra duomenys, kad pareigūnui paklausus A. Š., ar N. G. nosį jis sužalojo, pastarasis atsakė: „aš aš jį išstūmiau už durų. Aš mačiau kaip jis trenkė“, „nebuvo tų grumtynių, paėmiau ir išstūmiau už durų“. Pareigūnui patikslinus, ar net netrenkė, atsako: “nu tai aš jį trenkiau už durų“, rodo rankomis kaip stūmė.

-vaizdo įraše pavadinimu ”2021_1218_161822_018.MP4", BodyCam, kurios Nr. B0F1EC5F8796, pareigūnui dar aiškinantis dėl galimo smurtavimo prieš N. G. , ir paklausus, ar sudavė N. G., ar tik stūmė, kur pataikė su rankom, A. Š. atsako :“aš pamačiau, kad kad dukrai trenkė aš dideliu greičiu variau jį nu, nu tai taip galbūt čia pataikiau“ parodydamas į pareigūno kairį petį.

-vaizdo įraše pavadinimu "2021_1218_163317_023.MP4", BodyCam, kurios Nr. B0F1EC5F8796, matosi, kad A. Š. rodo tarpdurį, esantį tarp buto ir laiptinės koridoriaus ir paaiškina, kad viskas vyko čia .

Kituose vaizdo įrašuose yra duomenys apie pareigūnų bendravimą su nukentėjusiąja, liudytojais A. Š. ir D. Š., kurie nurodyti daiktų apžiūros protokole. Taip pat vaizdo įrašuose matyti, kad pareigūnai pagal N. G. paaiškinimą apžiūri laiptinėje galimo smurto panaudojimo jo atžvilgiu vietą, matosi laiptinė, liftas, tačiau dėmių, panašių į kraują, neužfiksuoja ir jų nesimato.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje prieš A. Š. nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p., BK 28 str. pagrindu, konstatavus, kad N. G. kūno sužalojimai nosies srityje galėjo būti padaryti konflikto metu ne tyčia siekiant jį sužaloti, o A. Š. ginantis nuo pavojingo N. G. kėsinimosi.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35958-19 dėl E. G. galimai patirtos seksualinės prievartos pagal BK 150 str. 4 d. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2021-03-22, kadangi surinktais duomenimis objektyviai pagrįsti bet kokių nusikalstamų veiksmų atlikimo E. G. atžvilgiu faktą, negalima. ( 2 t., b.l. 60)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriuje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-34535-20 dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 str. 2 d., kur D. Š. 2020-08-28 pareiškime nurodė, kad 2020-08-26 apie 15 val., jai įėjus į dukros butą, esantį adresu(duomenys neskelbtini), jos žentas N. G., gim. (duomenys neskelbtini), ją pastūmė, smarkiai sugriebęs už abiejų rankų žastų, suspaudė bei išstūmė iš buto. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2021-01-29, kadangi veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., požymių, nebuvo padaryta, nenustatyta N. G. veiksmuose būtinas BK 140 str. 2 d. sudėties požymis-tyčia sužaloti D. Š. .( 2 t., b.l. 73-79)

2021-09-07 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19620-21 pagal BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d. nutrauktas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimų požymių. Ikiteisminis tyrimas atliktas dėl to, kad buvo gautas 2021-06-16 pareiškėjos A. Š.-G. protokolas pareiškimas, jog laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2019 m., gyvenant adresu (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini)., N. G., gim. (duomenys neskelbtini)naudojo fizinį ir psichologinį smurtą A. Š. – G. ir mažamečių vaikų E. G., gim. (duomenys neskelbtini)ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. ( 2 t., b.l. 64-72)

2021-06-29 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriuje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. Š. – G. protokolą - pareiškimą, jog ją 2021-06-19 apie 13.30 val., Poezijos parke sumušė sutuoktinis N. G.. Nutarimas priimtas motyvuojant tuo, kad nenustatytos BK 140 str. 2d. pasekmės, nes A. Š.-G. buvo sukeltas tik nedidelis fizinis momentinis skausmas. ( 2 t., b.l. 80-85)

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo N. G. kaltė tyčia smurtavus prieš nukentėjusiąją ir tokiais veiksmais sukėlus jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdžius sveikatą, įrodyta visiškai.

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).

Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 str. 5 d.). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Kaltinamasis N. G. teisiamojo posėdžio metu, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu, kaltu neprisipažino, parodydamas, kad jokio fizinio smurto prieš A. Š.-G. nenaudojo, o pats konflikto metu buvo sužalotas nukentėjusios tėvo A. Š., kad jos bei liudytojų (nukentėjusios tėvų) parodymai nepatikimi, nes jau ir anksčiau nukentėjusios buvęs nepagrįstai apkaltintas dėl fizinio smurto jos ir jos motinos atžvilgiu naudojimo, seksualinio pobūdžio veiksmais prieš sūnų.

Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios bei jos šeimos narių jau ne vieneri metai vyksta nesutarimai. Taip pat neginčytinai nustatyta, jog 2021 m. gruodžio 18 d. konfliktinė situacija įvyko kaltinamajam atvežus į nukentėjusios butą dovanas vaikams. Kaltinamasis ir nukentėjusioji bei liudytojai D. Š., A. Š. nevienodai nurodo konflikto kilimo priežastis, eigą, vietą. Vertinti kaltinamojo ar nukentėjusios bei liudytojų parodymų teisingumą atsižvelgiant į tai, kad kaip nurodo kaltinamasis, ir anksčiau buvo nepagrįstai apkaltintas, nėra pagrindo, kadangi kiekvieno įvykio situacija yra skirtinga, kiekvienu atveju būtina spręsti dėl įrodymų pakankamumo konkrečioje situacijoje.

Nagrinėjant šio pobūdžio bylas ypač svarbūs įrodymai, surinkti iš karto po įvykio, užfiksuoti įvykio vietoje, kai juos tolesnėje eigoje patvirtina kita bylos medžiaga.

Vertinant kaltinamojo parodymų teisingumą, jog jis nevartojo fizinio smurto prieš nukentėjusiąją, teismas atsižvelgia į tai, kad parodymų dalies dėl jo atžvilgiu liudytojo A. Š. panaudoto gana didelės apimties fizinio smurto (suduota apie 10 smūgių rankomis ir kojomis) nepatvirtina kita bylos medžiaga. Nors kaltinamasis parodė, kad A. Š. laiptinėje sudavė tiesioginį smūgį ir labai bėgo kraujas iš nosies, jo buvo laiptinėje, lifte, tačiau, nors įvykio vietos apžiūros protokole tai neužfiksuota, bet teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtuose vaizdo įrašuose, esančiuose ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-43807-21 medžiagoje, matyti, kad policijos pareigūnai, tikrindami tiek N. G., tiek nukentėjusios ir liudytojų pateiktą informaciją, apžiūrėjo laiptinę, liftą, tačiau kraujo dėmių nerado. Pats kaltinamasis nurodė, kad sužalojimas buvo tik nosyje, kitose kūno vietose, nors pagal jo parodymus buvo vartojamas intensyvus smurtas, sužalojimų žymių nebuvo. Be to, A. Š. veiksmai įvertinti įsiteisėjusiame nutarime ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-43807-21, kur tyrimas prieš A. Š. nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p., BK 28 str. pagrindu, konstatavus, kad N. G. kūno sužalojimai nosies srityje galėjo būti padaryti konflikto metu ne tyčia siekiant jį sužaloti, o A. Š. ginantis nuo pavojingo N. G. kėsinimosi. Taigi, visos šios aplinkybės rodo, kad sprendžiant dėl kaltinamojo N. G. kaltės ir jo parodymų teisingumo šioje byloje, vadovautis vien tik jo parodymais, nėra pagrindo. Jie paneigti kitų byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Kad kaltinamais sudavė smūgius nukentėjusiajai A. Š.- G. patvirtina liudytojai D. Š. ir A. Š., viską gana detaliai paaiškinę iš karto atvykusiems policijos pareigūnams, kas užfiksuota vaizdo įrašuose, o taip pat ir viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Šių liudytojų nurodomi netikslumai ar smulkūs parodymų nevienodumai dėl konkrečios jų buvimo vietos įvykio metu (ar koridoriuje, ar prie virtuvės durų, kas gali būti kiekvieno asmens subjektyviai vertinama tiek virtuve, tiek koridoriumi, nenurodymas tikslios buvimo vietos koridoriuje, kai viskas vyko labai greitai ir konkrečios konflikto vietos koridoriuje dėl kilusios sumaišties galima ir neįsidėmėti ar neatgaminti), kada tiksliai prie kaltinamojo atsirado liudytojas A. Š. (ar smūgio sudavimo, t. y. konkretaus veiksmo pradžioje, eigoje, ar per akimirką po smūgio), nėra pagrindas vertinti kaip esminius parodymų skirtumus ar jų neteisingumą, atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau buvo minėta, viskas vyko labai netikėtai ir labai greitai. Abu šie liudytojai patvirtino, kad matė, kaip N. G. sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajai A. Š.-G. per veidą bei jai įspyrė į pilvo sritį, kad ji po šio fizinio smurto jautė fizinį skausmą, skundėsi pakitimais ausyje. Tokias aplinkybes jie nurodę ir iš karto pagal N. G. pranešimą atvykusiems pareigūnams. Vaizdo įraše 160144_026, 2021 12 18, 16:01:43 val. pareigūnams pasakius, kad atvyko „dėl Aloyzo“, ir paprašius papasakoti kaip viskas buvo, A. Š. iš karto nurodo, jog jis matė, kaip trenkė jo dukrai, po to pradeda pasakoti A. Š.-G. ir nurodo, kad N. G. jai sudavė delnu į kairį skruostą ir įspyrė į pilvą. Vaizdo įraše 2021_1248_160626_014MP4, body camera B3F1EC5F8796 (peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu) į klausimą, ar jautė fizinį skausmą, A. Š.-G. atsako „taip nu tai“. 2021-12-18 , 19:44 val. vaizdo įraše 194325_004, darytame jau policijos komisariate, be kitų aplinkybių, užfiksuota, kad A. Š.-G. nurodo: „jisai smurtavo prieš mane mano namuose“, „trenkė man per veidą ir spyrė į pilvą“. „jo mano tėtis gynė mane, nes jo realiai pastangų dėka jisai išėjo, nes paskui užrakinau duris“, nurodo, kad tai ne pirmas N. G. smurto atvejis, į klausimą apie skausmą A. Š.-G. paaiškina: „man dabar užsikimšus ausis, o pilvą skaudena“; dėl medicininės pagalbos reikalingumo atsako: „aš pati kreipsiuosi ir nuvažiuosiu, nes man siūlė iškviesti greitąją, bet jos kaip ir nereikia, nes pati galiu nuvažiuot“. Netikėti iš karto po įvykio užfiksuotais šių asmenų tarpusavyje sutampančiais aiškinimais, o taip pat juos atitinkančiais parodymais teisme, teismas neturi jokio pagrindo, jie pripažintini patikimais, nes jų viso proceso metu duotus nuoseklius parodymus dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių patvirtina ir kiti įrodymai.

Sužalojimo faktas ir nukentėjusiajai A. Š.-G. pilvo sumušimas bei trauminis kairės ausies klausos nervo pažeidimas konstatuoti medicininiuose dokumentuose, specialisto išvadose, juos patvirtina ir liudytojos LOR gydytojos J. S. bei specialisto V. V. parodymai.

Nukentėjusios apžiūros metu išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota. Pati nukentėjusioji irgi patvirtina, kad tokių sužalojimų nei iškarto po įvykio, nei vėliau neišryškėjo. Iš pačios nukentėjusios paaiškinimo, pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad jai skubios nedelstinos medicininės pagalbos nereikėjo, jai buvo nurodyta atvykti į policijos komisariatą. VšĮ Marijampolės ligoninės pateikti nukentėjusios medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusioji, tą pačią dieną po įvykio, po jos apklausos policijoje, kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, kur skundėsi pilvo sumušimu ir kairės veido pusės skausmu ir kairės ausies užgulimu. Jai buvo suteiktos gydytojų konsultacijos, atliktas pilvo ultragarsinis tyrimas, nustatyta diagnozė pilvo sienos sumušimas ir kairiosios ausies užgulimas, rekomenduota artimiausią darbo dieną kreiptis konsultacijos į specialistą dėl ausies, kas patvirtina ir nukentėjusios parodymus, kad tą dieną LOR gydytojas jos neapžiūrėjo, nes nebuvo tokios srities specialisto. Liudytoja J. S. patvirtino, kad A. Š.-G. konsultavo kaip gydymo įstaigos, į kurią ji kreipėsi pagal siuntimą, specialistė, jos specializacija- ausų, nosies, gerklės gydytoja. Iki šio įvykio su nukentėjusiąja nebuvo pažįstama. Buvo atlikta įprastinė nukentėjusios apžiūra ir nustačius, kad pablogėjusi klausa, buvo atliktas audiometrinis tyrimas, kuris parodė tokį klausos sutrikimą, kuriam gydyti jau buvo būtina skubi hopsitalizacija, kadangi kuo skubesnė gydymo pradžia, tuo geresnis rezultatas. Išorinių ausies pažeidimo požymių, būdingų infekcijai, nebuvo konstatuota, kitų sveikatos sutrikimų, dėl ko galėjo išsivystyti toks uždegimas, nebuvo, nukentėjusioji nurodė, kad tai buvo staigus klausos pablogėjimas po smurtinio veiksmo į kairę veido pusę, todėl ir padarė išvadą, kad klausos nervo pažeidimas yra trauminio pobūdžio dėl slėgio ausyje pasikeitimo. Tokiu atveju išorinių pakitimų – paburkimo, audinių pakitimų, išskyrų, gali ir nebūti. Audiograma yra vienintelis klausos tyrimas, visiems atliekamas vienodai. Nors šio tyrimo rezultatas priklauso ir nuo tiriamojo veiksmų- reakcijos į garsą paspaudžiant nurodytą mygtuką-jį atlieka kvalifikuoti specialistai ir pastebėtų, jeigu būtų bandoma kaip nors paveikti tyrimo rezultatus ir tai vertinama kaip objektyvus klausos ištyrimas. Kad skubiai pritaikius gydymą pagal medicinoje patvirtintą gydymo schemą, šis gydymas gana greitai davė rezultatus, klausa pagerėjo, taip pat patvirtina trauminę klausos nervo pažeidimo kilmę. Teismo medicinos specialistas, apklaustas teisme, paaiškino savo išvadų pasikeitimus (kodėl nevertino klausos nervo pažeidimo kaip patirto sužalojimo pirmose išvadose), nurodydamas kad teikdamas 2021-12-29 ir 2022-01-10 išvadas neturėjo pakankamų medicininių dokumentų apie sužalojimą (klausos nervo uždegimą ) ir jo kilmę, o 2022-06-15 išvadą pateikė įvertinęs ne tik medicininius duomenis, bet ir gydytojos J. S. parodymus dėl šio sutrikimo kilmės, požymių, gydymo. Taip pat apklausos metu paaiškino, kad dėl trauminio poveikio toks uždegimas gali išsivystyti, kadangi staiga suduodant į ausį padidėja slėgis ausies kanaluose ir dėl to gali išsivystyti klausos nervų uždegimas. Jeigu būna septinis uždegimas, tai gydytoja būtų konstatavusi, kad matyti paraudimas, kanalo patinimas, būtų sureagavę į tai aplink esantys minkštieji audiniai. Kad atsirastų trauminis toks uždegimas, turi būti stiprus staiga priglaustas kažkoks daiktas prie ausies, kad staiga ausies kanaluose padidėtų slėgis. Suduodant plaštaka retai kada lieka sužalojimas minkštuose audiniuose, tačiau toks smūgis gali būti labai pavojingas, gali plyšti ausies būgnelis, kraujuoti. Šiuo atveju, jeigu buvo smūgis, tai jis nebuvo pakankamai stiprus. Kad slėgis padidėtų tiek išorinėje, tiek vidinėje ausyje, smūgis turi būti į ausies sritį. Jeigu smūgis būtų į skruosto sritį, tai turi būti staiga uždaroma išorinė ausis, nes slėgis eina per išorinę ausį, perduodamas į vidurinę ir į vidinę. Turi būti uždengiama išorinė klausos anga. Teisėja, įvertinusi nukentėjusiosios parodymus bei liudytojos J. S. ir specialisto V. V. paaiškinimus sprendžia, kad nukentėjusiosios nurodomos aplinkybės neprieštarauja liudytojos J. S. parodymams ir specialisto išvadai, lokalizacija atitinka būtent tą vietą, kurią nurodė nukentėjusioji, pobūdis sužalojimo taip pat atitinka tai, ką paaiškino nukentėjusioji, suduodant delnu per veido- kairės pusės žandikaulio sritį, atsižvelgiant į delno dydį, smūgine jėga paveikiama ir ausies sritis, ką specialistas patvirtino kaip pakankamą slėgio pakitimui ausyje atsirasti. Nukentėjusioji ligoninėje buvo gydoma Kalėdų švenčių metu, jai buvo skirti, be kitų, ir hormoniniai vaistai, turintys nemažą šalutinį poveikį, todėl spręsti, kad ji, tik norėdama apkaltinti kaltinamąjį, simuliavo šį sužalojimą, ir dėl šių priežasčių nėra pagrindo. Sužalojimą konstatavusi gydytoja bei specialistas nesuinteresuoti bylos baigtimi, abejoti jų kompetencija taip pat nėra pagrindo. Todėl teismas daro išvadą, kad šios aplinkybės – sudavimas delnu į kairę veido pusę, dėl ko išsivystė kairės ausies klausos nervo pažeidimas, kas buvo įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, yra įrodytos, tarp kaltinamojo tyčinio veiksmo veiksmų- sudavimo delnu į kairę veido pusę- ir atsiradusių pasekmių- kairės ausies klausos nervo uždegimo- yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tuo pačiu nėra pagrindo netikėti ir nukentėjusios parodymais dėl fizinio skausmo sukėlimo kaltinamajam įspyrus jai į pilvą. Nustatant šią fizinio skausmo požymį atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Nukentėjusioji po kaltinamojo tyčinio smūgio koja į pilvo sritį iš karto susirietė, tą patvirtino ir liudytojai, tokias aplinkybes nurodė policijos pareigūnams, po to gydytojams, dėl ko buvo atliktas net ultragarsinis pilvo ištyrimas, skirti vaistai nuo skausmo. Visa tai patvirtina, kad buvo tyčiniu veiksmu buvo sukeltas ir išreikštas fizinis skausmas.

Kaltinamojo parodymus, kad jis visiškai nesmurtavo, o jį be jokios priežasties užsipuolė jau laiptinėje ir panaudojo tokios apimties, kaip jis nurodo fizinį smurtą, liudytojas A. Š., teismas vertina kaip subjektyvią ir niekuo nepagrįstą gynybinę poziciją, prieštaraujančią faktinėms aplinkybėms ir atmeta.

Teismas , aptartų įrodymų ir motyvų visumos pagrindu sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis N. G. smurtaudamas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai- fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, ir jų norėjo. Kaltinamojo veika buvo kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip padaryta prieš šeimos narį- sutuoktinę.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Vien aplinkybės, kad veika buvo padaryta kaltinamajam ir nukentėjusiajai tebesant susituokus, o konfliktas tarp vyro ir moters kilo dėl šeiminių aplinkybių, nesudaro pagrindo manyti, kad tarp šių asmenų buvo susiklostę tikri šeimos narių santykiai, kokius apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota konstitucinė šeimos doktrina, BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatos ir jų taikymo praktika. Išsamų šeimos sampratos išaiškinimą K. T. pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodydamas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų vieno kitam prisiėmimą, o vien tik faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas daryti besąlygiškos išvados, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Taigi reikia atidžiai vertinti visumą tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų vieno į kitą požiūrį ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487/2013). Byloje nustatyta, kad, nors santuoka nenutraukta, teisminis santuokos nutraukimo procesas nevyksta, tačiau sutuoktiniai N. G. ir A. Š.-G. įvykio metu, o taip jau apie pora metų iki įvykio, kartu negyveno, juos siejo konfliktiški santykiai, iš jų parodymų matyti, kad šių asmenų santuoka buvo faktiškai suirusi, jie netvarkė bendro ūkio, negyveno santuokinio gyvenimo, jokių tarpusavio santykių, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime dėl šeimos ryšių apibrėžimo, tarp jų nebuvo, išskyrus kaltinamojo bendravimą pagal teismo sprendimą su vaikais, kurie gyvena su nukentėjusiąja. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo sąvokos apie artimą aplinką veiką kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 2 dalį taip pat netaikomos, nes jos neatitinka BK 248 straipsnyje nurodytų artimojo giminaičio bei šeimos nario sąvokų, kuriomis remiamasi bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-942/2017). Esant šioms, kaltinamojo N. G. veika iš BK 140 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į šio straipsnio 1 dalį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias, jam padarytas sveikatos sutrikdymas, kad veika yra tokio pavojingumo, kad už jos padarymą būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad N. G. būdamas pakankamai fiziškai stiprus asmuo, suvokdamas savo veiksmų pobūdį, pavojingumą, būdamas blaivus, įvykio metu fizinio smurto veiksmais konfliktavo su moterimi. Jo veika objektyviai pasireiškė tiesioginių smūgių sudavimu ranka bei koja. Dėl šių veiksmų nukentėjusiajai buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji gydėsi ligoninėje. Veiksmų pobūdis patvirtina, kad kaltinamasis veikė siekdamas nukentėjusiajai tiesioginiais fizinio smurto veiksmais sukelti fizinį skausmą ir sutrikdyti jos sveikatą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, kad N. G. padaryta veika tiek pagal objektyviųjų (sužalojimo pobūdis ir padariniai-padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), tiek pagal subjektyviųjų požymių (tyčiniai veiksmai) turinį, jų pasireiškimą yra pasiekusi tokį pavojingumą, kad yra pagrindas ją vertinti kaip nusikalstamą ir pripažinti mažareikšme (BK 37 straipsnis) nėra teisinio pagrindo.

Nukentėjusioji-civilinė ieškovė A. Š.-G. ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo N. G. 75 eurus turtinei žalai ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo procesinio sprendimo įvykdymo bei išlaidas advokato paslaugoms apmokėti-1500 eurų (2 t., b. l. 186-194, 3t. b. l.11-12)

Nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias pajamas sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sutrikdymo, tapęs visiškai ar iš dalies darbingas. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo, turi būti atsižvelgiama ir į netekto darbingumo lygį bei į laikotarpi, kuriam šis nedarbingumas buvo nustatytas, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –ir CK) 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų ir pateiktų dokumentų (2 t., b. l. 192-194), asmens sveikatos istorijos, nukentėjusioji įvykio metu dirbo, gavo pastovias pajamas, o dėl patirtų sužalojimų nuo 2021-12-21 iki 2021-12-31 buvo laikinai nedarbinga, šiuo laikotarpiu jai buvo mokama socialinio draudimo išmoka, kuri yra mažesnė negu būtų mokamas darbo užmokestis per šį laikotarpį ir nukentėjusioji dėl to patyrė 75 eurų turtinę žalą. Neabejotinai nustatyta, kad ji nurodytų pajamų negavo dėl N. G. panaudoto jos atžvilgiu fizinio smurto metu patirtų sužalojimų ir jų pasekmių, t. y. betarpiškas priežastinis ryšys. Esant šioms aplinkybėms ieškinys šioje dalyje tenkintinas, priteistina iš kaltinamojo N. G. 75 eurai negautų pajamų atlyginimo, (CK 6.249 str. 1d., 6.283 str. 1 d., 6.290 str. 1 d).

Kiekvienas asmuo dėl nusikalstamų patyręs neturtinę žalą, turi teisę į šios žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendė, kad kaltinamasis tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė jai kūno sužalojimą, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir tokie kaltinamojo veiksmai sukėlė neturtinę žalą nukentėjusiajai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į minėto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Pagal formuojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021 ir kt.). Šioje byloje be fizinių nusikalstamos veikos padarinių (sveikatos sutrikdymo), neabejotinai nukentėjusiajai buvo sukelti neigiami dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimo jausmas, neigiamai įtakojęs jos asmeninio gyvenimo kokybę. Nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes. Kaltinamojo padarytas smurtinis tyčinis nusikaltimas prieš jo vaikų motiną, asmenį, turintį mažesnes fizines galimybes apsiginti, tarpusavio konflikto metu, tai rodo didesnį veikos įžūlumą. Nukentėjusioji dėl prieš ją pavartoto smurto ir jai padarytų sužalojimų neabejotinai patyrė pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, jai atsirado baimė, nesaugumo jausmas. Dėl patirtų sužalojimų Kalėdų švenčių laikotarpiu gydėsi ligoninės stacionare, tai sukėlė dvasinius išgyvenimus ne tik dėl pačios situacijos, bet ir negalėjimo būti su vaikais tokių švenčių metu. Nukentėjusioji dirba užsienio kalbos mokytoja, gera klausa jai yra labai reikalinga, todėl paryrusi klausos organo pažeidimą, neabejotinai išgyveno dėl galimų pasekmių tolesnei darbinei veiklai. Tačiau įvertinus padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, taikytą gydymą (intervencinis gydymas nebuvo taikytas, gydymas ilgai netruko, klausa pagerėjo jau ligoninėje ir šiuo metu atsistačiusi), patirtus psichologinius išgyvenimus, kilusios pasekmės nėra susijusios su labai dideliais asmens sveikatos neigiamais pokyčiais, labai rimtų sužalojimų sukėlimu, byloje taip pat nėra duomenų apie atsiradusius ar galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiosios gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse) Įvertinus nukentėjusios patirtus sužalojimus ir dėl jų vėliau kilusias pasekmes, taip pat ir šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad nukentėjusios prašoma priteisti 2000 eurų suma yra aiškiai per didelė, jos patirta neturtinė žala įvertintina 1200 eurų. Ieškinys mažintinas ir nukentėjusiajai A. Š.-G. priteistina iš kaltinamojo N. G. 1200 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti 5 procentų procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė teisėjų sesija nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 jau yra išaiškinusi, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas, tačiau nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra pasikeitusi, ji atsispindi ir naujesniuose kasacinio teismo sprendimuose (pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022). Taigi, civiliniame ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti metines 5 procentų dydžio palūkanas tenkintinas.

Nukentėjusysis turi teisę baudžiamojoje byloje naudotis atstovo pagalba. Nukentėjusiajai-civilinei ieškovei A. Š.- byloje teisinę pagalbą teikė advokatas, už suteiktą teisinę pagalbą ji sumokėjusi 1500 eurų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusiosios A. Š.-G. išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino, nukentėjusioji teisinių žinių neturi, todėl turėjo pagrindą kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimo tiek ikiteisminio tyrimo metu atliekant proceso veiksmus su nukentėjusiąja, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala, tačiau jos geranoriškai kaltinamasis neatlygino, buvo parengtas civilinis ieškinys, kuris iš esmės tenkinamas, tik mažinamas priteistinos neturtinės žalos dydis . Advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose. Nukentėjusiosios turėtas išlaidas patvirtina byloje pateikti mokėjimo dokumentai, šios išlaidos, atsižvelgiant į atstovo atliktų proceso veiksmų apimtį, bylos apimtį ir trukmę, atyra pagrįstos. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusiajai-civilinei ieškovei priteistina iš kaltinamojo 1500 eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi 315,31 eurų civilinį ieškinį (1 t., b.l. 187-192) dėl nukentėjusiajai A. Š.-G. suteiktų medicininių paslaugų VšĮ Marijampolės ligoninė. Pareikštą ieškinį motyvuoja tuo, kad A. Š. -G. VšĮ Marijampolės ligoninė 2021-12-18 dėl pilvo sienos sumušimo buvo suteiktos šios ambulatorinės paslaugos: chirurgo ir radiologo konsultacijos; dėl klausos sutrikimo- 2021-12-21 otorinolaringologo konsultacija su audiometrija, nuo 2021-12-212 iki 2021-12-27 gydoma VšĮ Marijampolės ligoninėje stacionare. Už šias paslaugas buvo apmokėta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina-315,31 eur. N. G. civilinė atsakomybė atsiranda dėl tyčinio neteisėto veikimo. Jo veiksmais buvo padaryta žala ne tik nukentėjusiajai, bet ir valstybei- PSDF biudžetui, žalą padarytą asmeniui dėl sveikatos sužalojimo turi atlyginti už tai atsakingas asmuo, o atlyginęs kito asmens žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo ( CK 6.246 str, 6.248 str., 6.249 str., 6.247 str., 6.280 str., 6.283 str. 1d. ).

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinio dydį patvirtina pateikti duomenys apie suteiktas paslaugas ir jų apmokėjimo dydį. Iš bylos duomenų, nukentėjusios, liudytojos J. S. parodymų matyti, kad į VšĮ Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių A. Š.-G. kreipėsi bei buvo gydyta VšĮ Marijampolės ligoninė dėl sveikatos sutrikimo po kaltinamojo N. G. pavartoto fizinio smurto. Apžiūros metu objektyviai nukentėjusios būklei bei nusiskundimams patikslinti buvo suteiktos gydytojų konsultacijos, esant duomenų apie smūgio sudavimą į pilvą ir skausmą pilvo srityje, buvo atliktas pilvo ultragarsinis tyrimas, o dėl klausos pažeidimo- audiogramos, taikytas gydymas stacionare. Teismas aptartų įrodymų ir motyvų pagrindu sprendė, kad kaltinamojo N. G. kaltė dėl fizinio smurto veiksmų, dėl kurių nukentėjusiajai VšĮ Marijampolės ligoninė buvo suteiktos gydymo paslaugos, įrodyta visiškai. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir pasekmių (žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondui už A. Š.-G. suteiktų medicinos paslaugų apmokėjimą) yra tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, jo tyčinis neteisėtas elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė už žalą. Ieškinio dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, tenkintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str., 6.248 str., 6.249 str., 6.247 str., 6.280 str., 6.283 str. 1 d.

Kaltinamojo N. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis N. G. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis dirba, todėl sankcijoje numatyta švelniausia viešųjų darbų bausmė jam neskirtina. Atsižvelgiant į tai , kad jis neteistas, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bausmės, susijusios su jo laisvės atėmimu (areštas ar terminuotas laisvės atėmimas), taip būtų per griežtos, būtų pažeistas bausmės teisingumo ir proporcingumo padarytai veikai principas. Įvertinus padarytos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus įgyvendinta paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, mažesnę už vidurkį. Kadangi kaltinamasis turi pastovią gyvenamąja vietą, dirba, intensyvi priežiūra neskirtina. Padarytas smurtinis nusikaltimas, todėl skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje pataisos programoje. (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis N. G. kaltu neprisipažino, byloje atliktas pilnas įrodymų tyrimas, todėl taikyti BK 64¹ str. ir bausmę mažinti 1/3 nėra pagrindo.

Kaltinamasis prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš valstybės , t. y. išlaidas už gynybą- 1500 eurų (3 t., b. l. 22-24). Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kaltinamojo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atlyginamos iš valstybės tik tada, kai kaltinamasis išteisinamas. Kadangi teismas sprendė, kad kaltinamojo N. G. kaltė įrodyta ir jis pripažintinas kaltu, jo turėtos išlaidos gynėjo pagalbai apmokėti nepriteistinos.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės neskirti.

Civilinės ieškovės A. Š.-G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti civilinei ieškovei A. Š.-G. iš kaltinamojo N. G. 75 (septyniasdešimt penkis) eurus turtinei žalai atlyginti, 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo bei 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo N. G. civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, 44147 Kaunas, 315,31 Eur (tris šimtus penkiolika eurų ir 31 centą) turtinei žalai dėl nukentėjusios A. Š.-G. gydymo išlaidų atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam N. G. bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-43807-21, su joje esančiais CD diskais su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.