Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Olego Fedosiuko, spręsdama nuteistojo N. G. gynėjo advokato Lino Žukausko kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 5 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatų. Kasatoriaus teigimu, nuteistojo veikoje nenustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Teismai tinkamai neįvertino bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios A. Š.-G. dar iki byloje nagrinėjamų įvykių buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, ignoravo kitas svarbias aplinkybes, nepašalino įrodymų tarpusavio prieštaravimų ir kilusių abejonių. Teismų išvada, kad N. G. tyčia sudavė nukentėjusiajai po smūgį ranką į veidą ir koja į pilvą ir dėl to kilo BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai, prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai, o apeliacinės instancijos teismas neatsakė į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su atskirų veikos požymių vertinimu, ir nepagrįstai atsisakė atlikti įrodymų tyrimo veiksmus.

Nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, kad išvadą, jog nukentėjusiajai nuteistojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, teismai nepagrįstai padarė įvertinę nekonkrečius nukentėjusiosios paaiškinimus į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams ir nenuoseklius, abejonių keliančius jos tėvų parodymus. Teismai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 8 punktą, pagal kurį išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais mušimo ar kitokio smurtavimo faktą. Byloje nepateikta privaloma teismo medicinos eksperto išvada dėl nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su teismų atliktu bylos įrodymų (nuteistojo N. G., nukentėjusiosios A. Š.-G. ir jos tėvų D. Š. bei A. Š., nukentėjusiąją gydžiusios gydytojos J. S. parodymų, specialisto išvados ir vaizdo įrašų) vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis – teigiama, kad nors N. G. dalyvavo konflikte su nukentėjusiąja ir jos motina, smūgių nukentėjusiajai jis nesudavė. Kasaciniame skunde pateikiamas savas įrodymų vertinimas, reiškiama nuomonė, kad teismų išvados grįstos prielaidomis, prioritetas nepagrįstai suteiktas nepatikimiems arba netiesioginiams įrodymams, šių įrodymų nepakanka nuteistojo kaltei pagrįsti ir kt.

Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Pažymėtina, kad teiginiai dėl įrodymų nepakankamumo, nesant teisiškai pagrįstų argumentų dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-628/2019). Taigi pirmiau nurodyti nuteistojo N. G. gynėjo kasacinio skundo argumentai, savaip vertinant bylos įrodymus, kasacinio apskundimo pagrindų buvimo nepatvirtina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė į nuteistojo N. G. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, ir pateikė motyvuotas išvadas dėl jų nepagrįstumo (apeliacinės instancijos teismo nutarties 8-17 punktai).

Kasacine tvarka apskųsti žemesniųjų instancijų teismų sprendimus galima ne dėl bet kokių, bet tik dėl esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nors kasaciniame skunde išdėstyti tam tikri baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, pvz., kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir nepagrįstai neatliko kai kurių įrodymų tyrimo veiksmų (neapklausė į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno ir papildomai neapklausė specialisto išvadą pateikusio mediko), kasatorius nepateikia teisinių argumentų, kodėl šie pažeidimai laikytini esminiais pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai, o ne deklaratyviai, kaip teigiama kasaciniame skunde, rėmėsi teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai, o ne visos įmanomos, aplinkybės. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo N. G. gynėjo advokato Lino Žukausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.