Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. M. (V. M.) prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirtų baudų sumokėjimo termino pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas nuteistojo V. M. prašymas jam ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtos baudos sumokėjimo terminą pratęsti 12 mėnesių. Prašyme nurodoma, kad tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu atsirado naujos aplinkybės, kurių teismas nenagrinėjo. Dalį šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų jis per advokatą pateikė į bylą. Pažymi, jog Rusijos Federacijos gydytojų sprendimu jis yra pripažintas III grupės invalidu (neterminuotai) dėl ligų, atsiradusių tarnaujant tarybinėje armijoje. Be to, 2014-12-18 jis pateko į eismo įvykį ir iki šiol yra gydomas ambulatoriškai. Gydytojų konsiliumo sprendimu, jo sveikatos sutrikimai pripažinti kaip susiję su galvos trauma, patirta avarijos metu, be to, dešinės rankos motorinės funkcijos negali būti atkurtos. Jam nustatytas ir širdies kraujagyslių sistemos sutrikimas, susijęs su galvos trauma.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. prašymas netenkintinas.

BPK 352 str. nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. BVK 22 str. reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 22 str. 1 d. numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškas arba priverstinis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu V. M. nubaustas 600 MGL (22590 Eur) dydžio bauda, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2000 MGL (75301 Eur) dydžio bauda, nuteistiesiems nustatant 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistiesiems V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 28 d. raštais buvo išaiškinta (t. 11, b. l. 129, 130), kad šie asmenys, įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiui, baudą turi sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2016 m. spalio 20 d.), o savanoriškai nesumokėjus baudos iki 2017 m. balandžio 20 d., bauda bus išieškoma priverstinai pateikiant vykdyti antstoliui (analogiški išaiškinimai nuteistajam V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjui buvo pasirašytinai įteikti ir iš karto po nuosprendžio priėmimo – t. 10, b. l. 74, 76).

Apygardos teismas pažymi, jog įstatymuose numatyta teismo teisė nustatyti kitą, ilgesnį nei dviejų mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda, tačiau tai gali būti daroma tik nuosprendžiu. Nors BPK 361 str. 1 d. nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, tačiau kito termino baudai savanoriškai sumokėti nustatymas būtų įsiteisėjusio nuosprendžio esmės keitimas. Tokios praktikos laikosi ir aukštesniosios instancijos Lietuvos apeliacinis teismas (bylos Nr. 1N-188/2014, 1N-18-453/2015, 1N-271-396/2015, 1S-198-202/2016). Pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju apygardos teismas jau atsižvelgė į V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, turtinę padėtį, baudų dydį bei realias galimybes jas sumokėti, ir skirdamas bausmę apkaltinamuoju nuosprendžiu, nuteistiesiems paskyrė tris kartus ilgesnį nei įstatyme numatytą minimalų (2 mėn.) baudos sumokėjimo terminą – 6 mėnesius. Akivaizdu, jog šiuo atveju ilgesnio baudos savanoriško sumokėjimo termino nustatymas iš esmės prieštarautų apkaltinamajam nuosprendžiui. Pažymėtina, jog BPK 361 str. 3 d. nurodyta, kad teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo. Ši norma yra diskrecinio pobūdžio ir jos taikymas suteikia teismui teisę savo nuožiūra įvertinti vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus bei nuspręsti, ar reikia juos pašalinti taikant būtent šią normą. Tačiau šiuo konkrečiu atveju jokių abejonių ir neaiškumų nekyla, nes aiškus ir baudos dydis, ir jos sumokėjimo terminas. Be to, V. M. prašyme nurodyti jo sveikatos sutrikimai egzistavo jau priimant 2016 m. vasario 19 d. nuosprendį, todėl jie ir dėl šios priežasties negali būti laikomi pasikeitusiomis aplinkybėmis, kurios nulėmė po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus.

Prašymą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad bauda – tai ne įprastas mokėjimas, bet apkaltinamuoju nuosprendžiu teismo paskirta bausmė, kurios viena iš paskirčių – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Tam ji turi būti laiku vykdoma. Atkreiptinas dėmesys, jog baudos V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirtos 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, kurį apeliacinės instancijos teismui apskundė tik prokurorė, taigi nuteistiesiems buvo žinoma, jog nuosprendis jiems nebus švelninamas, jie vis tiek turės sumokėti jiems paskirtas baudas, todėl turėjo (bei turi) pakankamai ilgą terminą iki 2017 m. balandžio 20 d. (iš viso 14 mėnesių nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) kaupti lėšas baudų sumokėjimui. Taigi esant dabartinei savanoriško baudos vykdymo procesinei stadijai pirmosios instancijos teismas neturi nei procesinio, nei faktinio pagrindo nuteistojo pageidavimu nustatinėti ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą, nei nustatė teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. M. (V. M.) prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.