Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios E. S. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistosios gynėjo advokato Mindaugo Paukštės prašymas dėl nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo dalimis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistosios gynėjas nurodo, kad nuteistoji E. S. negalės sumokėti baudos per įstatymo nustatytą terminą dėl gaunamų mažų pajamų. Neišdėsčius baudos būtų apsunkintas baudos mokėjimas, nuteistoji patirtų daug nepatogumų ir finansinių nuostolių išieškant baudą priverstine tvarka. Gynėjas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio motyvais dėl baudos dydžio sumažinimo, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tiesiog pamiršo pasisakyti rezoliucinėje dalyje dėl E. S. paskirtos baudos sumokėjimo dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios E. S. gynėjo skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, jog teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas, paskelbęs nuosprendį dalyvaujant E. S., šios įstatymo nuostatos neišaiškino (1 t., 189 b. l.). Tačiau byloje yra Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. rašytinis įspėjimas E. S., kuriame nurodoma baudos sumokėjimo terminas ir savanoriško nesumokėjimo pasekmės (2 t., b. l. 28). Be to, iš pastarosios paskutinio žodžio pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje (1 t., 187 b. l.) ir apeliacinio skundo prašymų matyti, kad įstatymo nuostatos dėl baudos sumokėjimo bendrųjų terminų jai buvo žinomos.

Iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžio matyti, kad teismas, paskirdamas E. S. švelnesnę bausmės rūšį nei numatytą sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, t. y. baudą, nenustatė jos sumokėjimo kito termino, todėl nuteistoji privalo baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio paskelbimo dieną, t. y. 2014 m rugsėjo 19 d. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje numatytais atvejais. BK 47 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Apie tai, kad nuteistajam neturint lėšų baudai sumokėti, bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais, o nuteistajam vengiant savo noru sumokėti baudą, ji gali būti pakeista areštu, nurodoma ir BVK 25 straipsnyje. Taigi, nei vienas įstatymas nenumato teismui galimybės išdėstyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą dalimis.

Tiek BPK, tiek BVK numatyta teismo teisė nustatyti kitą terminą nė du mėnesiai, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda, tačiau tai daroma nuosprendžiu. Nei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendyje, nei jį pakeitusiame Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendyje nenurodytas kitas, nė įstatyme numatytas, terminas E. S. paskirtai baudai sumokėti. Šie nuosprendžiai yra įsiteisėję. BPK 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Nustatymas kito termino baudai sumokėti būtų įsiteisėjusio nuosprendžio esmės keitimas.

BPK 361 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo. Ši norma yra diskrecinio pobūdžio ir jos taikymas suteikia teismui teisę savo nuožiūra įvertinti vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus, nuspręsti, ar reikia juos pašalinti taikant būtent šią normą. Tačiau šiuo konkrečiu atveju jokių abejonių ir neaiškumų nekyla, nes aiškus ir baudos dydis, ir jos sumokėjimo terminas.

Nuteistosios gynėjo argumentai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio motyvai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos baudos sumažinimo, leidžia daryti išvadą, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje tik per apsirikimą nenurodytas nuteistajai palankesnis baudos vykdymas, yra nepagrįsti. Duomenys apie E. S. gaunamas pajamas yra pateikti baudžiamojoje byloje (1 t., 175 b. l.) ir buvo žinomi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams. Šie duomenys, taip pat E. S. asmenybė, atsitiktinis nusikalstamos veikos pobūdis leido apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, kad jai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, net ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, buvo paskirta neteisinga bausmė. Skundžiamoje apygardos teismo nutartyje teisingai pažymėta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu E. S. paskirta daugiau nei dvigubai mažesnė bauda, o tai leidžia ją sumokėti per įstatymo nustatytą 2 (dviejų) mėnesių terminą.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios E. S. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.