- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-06
- Bylos Nr.
- 1S-198-202/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01323-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- J. G.
- Kategorijos
- 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. G. prašymas pratęsti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtos baudos mokėjimo terminą.
Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį 100 MGL dydžio (3 766 Eur) bauda. Nustatytas dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. J. G. atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje dvejus metus po nuosprendžio įsiteisėjimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi nuteistojo J. G. apeliacinis skundas atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. kovo 3 d.
Nuteistasis J. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas dėl sunkios materialinės padėties pratęsti arba nustatyti naują paskirtos baudos sumokėjimo terminą, ne trumpesnį nei iki 2017 m. gegužės 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi atmetė nuteistojo J. G. prašymą, nurodydamas, kad galimybė pratęsti savanoriško baudos sumokėjimo terminą nėra numatyta nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK), nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Be to, nuteistasis nesumokėjo nei dalies jam paskirtos baudos, o jo pateikti duomenys apie sunkią materialinę padėtį nesuteikia pagrindo nevykdyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. G. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtos 100 MGL dydžio (3 766 Eur) baudos sumokėjimo terminą pratęsti iki 2017 m. gegužės 3 d.
Skunde nuteistasis nurodo, kad vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas gali pratęsti terminą baudai sumokėti, taip pat nustatyti ilgesnį terminą, jeigu senasis pasibaigė, o priverstinis išieškojimas nėra pradėtas. Nuteistasis mano, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neįvertino jo prašyme pateiktų duomenų dėl sunkios jo materialinės padėties, todėl priėmė nemotyvuotą nutartį. Nuteistojo teigimu, priverstinis baudos išieškojimas turėtų neigiamą įtaką jo šeimai bei nepilnamečiams vaikams. J. G. negalėjo sumokėti paskirtos baudos, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui buvo atleistas iš darbo. Be to, darbo užmokestis jam nebuvo mokamas jau nuo nuosprendžio paskelbimo. Tiek nuteistojo, tiek jo žmonos atlyginimai yra mažo dydžio, o santaupų jie nebeturi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis J. G. prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. G. skundas atmetamas.
BPK 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. BVK 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio matyti, kad teismas, paskirdamas J. G. bausmę – 100 MGL dydžio (3 766 Eur) baudą, nustatė dviejų mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudos sumokėjimo terminą. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. kovo 3 d. Rašytiniu įspėjimu nuteistajam J. G. 2016 m. kovo 9 d. buvo pranešta apie baudos sumokėjimo terminą bei išaiškinta apie paskirtos baudos vykdymo ypatumus.
Nuteistasis savo prašymą grindžia BPK 352 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri, nuteistojo manymu, suteikia pagrindą teismui pratęsti terminą baudai sumokėti. Tačiau šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad tiek BPK, tiek BVK numatyta teismo teisė nustatyti kitą terminą negu du mėnesiai, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda, tačiau tai daroma priimant nuosprendį, o ne nuosprendžiui įsiteisėjus. Nagrinėjamu atveju paskirtos baudos sumokėjimo terminas buvo nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs.
BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Galimybė pratęsti savanoriško baudos sumokėjimo terminą nėra numatyta nei BPK, nei BVK. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. BK 47 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu, šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Pagal BK 47 straipsnio 7 dalį jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Apie tai, kad nuteistajam neturint lėšų baudai sumokėti, bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais, o nuteistajam vengiant savo noru sumokėti baudą, ji gali būti pakeista areštu, nurodoma ir BVK 25 straipsnyje.
Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) (BVK 24 straipsnio 4 dalis). CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu <...>, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Šia įstatymo norma įstatymo leidėjas nustatė, kad vykdant teismo nuosprendį priverstinai, t. y. baudą išieškant per antstolių kontorą, nuteistasis gali prašyti antstolio baudos išieškojimą išdėstyti ilgesniam laikui. Taigi dėl svarbių priežasčių per teismo nurodytą terminą nesumokėjus baudos ir teismui jos išieškojimą perdavus vykdyti antstolių kontorai, nuteistasis gali kreiptis į antstolį ir pateikęs reikiamus dokumentus, prašyti baudos išieškojimą išdėstyti. Antstolis įvertins nuteistojo nurodytas aplinkybes ir esant pagrindui, dėl baudos išieškojimo išdėstymo, pats kreipsis į teismą.
BPK 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Atkreiptinas dėmesys, kad kito termino baudai sumokėti nustatymas būtų įsiteisėjusio nuosprendžio esmės keitimas.
Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad bauda – tai ne įprastas mokėjimas, bet apkaltinamuoju nuosprendžiu teismo paskirta bausmė, kurios viena iš paskirčių – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Tam ji turi būti savalaikiai vykdoma.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo J. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.