Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7; 1.1.4.4.5; 1.1.7.2.4; 1.1.7.3.1; 1.1.8.1; 1.2.14.5.2; 1.2.14.6.2;

1.2.17.7; 1.2.18.10; 1.2.29.1; 2.1.15.3.3.3.

2016 m. spalio 20 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

nuteistojo juridinio asmens UAB „T. E. R. G.“ ir išteisintojo juridinio asmens UAB „B. P. E. G. S.“ atstovui advokatui Algirdui Gurauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 300 straipsnio 1 dalį - 200 MGL dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „T. E. R. G.“ apskaitos tvarkymas) 500 MGL dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „B. P. E. G. S.“ apskaitos tvarkymas) 500 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. M. paskirta galutinė bausmė - 600 MGL (22 590 eurų) dydžio bauda, kurią nuteistasis per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

V. M. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (dėl vadovavimo UAB „T. E. R. G.“ naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti), Lietuvos Respublikos BK 203 straipsnio 2 dalį (dėl vadovavimo UAB „B. P. E. G. S.“ naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti) išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

UAB „T. E. R. G.“ pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje bei nuteista 2000 MGL (75 301 euro) dydžio bauda, kurią UAB „T. E. R. G.“ per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

UAB „B. P. E. G. S.“ dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinta jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. S. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „B. P. E. G. S.“ faktiniu vadovu, laikotarpiu nuo 2010-01-20 iki 2013-04-22, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrus dokumentus – paslaugų perdavimo-priėmimo aktus 2010-01-25 - Nr. 1, 2010-02-25 - Nr. 2, 2010-03-25 - Nr. 3, 2010-04-25 - Nr. 4, 2010-05-25 - Nr. 5, 2012-01-07 marketingo ir reklaminių paslaugų tiekimo sutartį Nr. 001/01-12, priėmimo perdavimo aktus 2012-12-25 - Nr. 1, 2012-12-26 - Nr. 2, 2012-12-27 - Nr. 3, duodamas juos UAB „B. P. E. G. S.“ direktoriaus K. R. vardu pasirašyti tyrimo metu nenustatytam asmeniui, taip pat pagamino netikrą dokumentą – žinodamas, kad Rusijos Federacijos pilietis V. K. realiai nebus įdarbintas UAB „B. P. E. G. S.“ ir jam nebus mokamas joks darbo užmokestis, ranka užpildė darbo sutartį Nr. 20, kurioje nurodė aiškiai neteisingus duomenis apie tai, kad V. K. priimamas į UAB „B. P. E. G. S.“ eksperto-konsultanto termodinamikai pareigas ir jam nustatomas 99 500 Lt darbo užmokestis, po to užpildytą darbo sutartį V. K. vardu padavė pasirašyti tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

UAB „T. E. R. G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. M., ir V. M., būdamas UAB „T. E. R. G.“ direktorius ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2010-07-05 iki 2013-03-12, Klaipėdoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „T. E. R. G.“ buhalterinę apskaitą, neįtraukdami į apskaitą visų įvykusių ūkinių operacijų, tokiu būdu pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį („į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“), 12 straipsnio 1 dalį („visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“), 13 straipsnio 1 dalį („privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys”), 16 straipsnio 3 dalį („apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus“) reikalavimus sekančiu būdu:

1) V. M., 2012-03-06 išmokėdamas darbuotojui I. K. (I. K.) 22 500 Lt darbo užmokesčio už atliktus remonto darbus UAB „K. E.“, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiu nepagrindė ir buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų: 29 605,26 Lt atlyginimo priskaitymo darbuotojui I. K., t. y. 4 440,79 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 888,16 Lt socialinio draudimo įmokų, 1 776,31 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 9 171,71 Lt socialinio draudimo įmokų priskaitymo, 59,21 Lt įmokų į Garantinį fondą priskaitymo;

2) V. M. laikotarpiu nuo 2010-07-05 iki 2013-03-12 30 atvejų apskaitos registre „Kasos knyga“ užregistravo iš viso 405 900 Lt piniginių lėšų gavimą į kasą, jų nepagrindė kasos pajamų orderiais ir 22 atvejais užregistravo iš viso 430 776,10 Lt piniginių lėšų išmokėjimą iš kasos, tačiau nepagrindė patirtų išlaidų orderiais, todėl negalima nustatyti, iš ko gautos, kam išmokėtos ir kur panaudotos UAB „T. E. R. G.“ grynosios piniginės lėšos;

3) V. M. 2010-07-07 kasos išlaidų orderiu be Nr. pagrindė 6 889 Lt avanso išdavimo V. M. iš kasos ūkinę operaciją, 2011-12-12 kasos pajamų orderiu, serija TER Nr. 0015, 1350 Lt gavimo į kasą ir 2011-12-22 kasos pajamų orderiu, serija TER Nr. 0014, 11 495 Lt gavimo į kasą iš UAB „VEV Group“ ūkines operacijas, tačiau šių ūkinių operacijų neužregistravo apskaitos registre „Kasos knyga“, todėl negalima nustatyti grynųjų piniginių lėšų likučio UAB „T. E. R. G.“ kasoje.

Dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2010-07-05 iki 2013-03-12 UAB „T. E. R. G.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

V. M. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „B. P. E. G. S.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), faktinis vadovas ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 ir, nuo 2012-01-01 iki 2013-03-12, Klaipėdoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „B. P. E. G. S.“ buhalterinę apskaitą, neįtraukdamas į apskaitą visų įvykusių ūkinių operacijų, pagrindė apskaitos dokumentais faktiškai neįvykusias ūkines operacijas bei įtraukė į apskaitą apskaitos dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, ir tokiu būdu pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį („į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“), 12 straipsnio 1 dalį („visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“), 13 straipsnio 1 dalį („privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys”) reikalavimus tokiu būdu:

1) V. M. laikotarpiu nuo 2012-05-08 iki 2013-02-07 iš UAB „B. P. E. G. S.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Ūkio banke, per 12 kartų grynaisiais paėmė 125 600 Lt, laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2012-10-09, iš Visa Business Electro kortelės sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Ūkio banke, per 3 kartus paėmė grynaisiais 740 Lt, laikotarpiu nuo 2013-02-15 iki 2013-03-06, iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, per tris kartus paėmė grynaisiais 85 000 Lt. Tokiu būdu V. M. grynaisiais paėmė 211 340 Lt ir šių įvykusių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais;

2) V. M. iš UAB „B. P. E. G. S.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Ūkio banke, paėmė: 2012-06-01 – 8000 Lt, 2012-07-20 – 9000 Lt, iš Visa Business Electro kortelės sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Ūkio banke, paėmė: 2012-10-01 – 500 Lt, 2012-10-05 – 200 Lt, 2012-10-09 – 40 Lt, iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, paėmė: 2013-02-15 – 15 000 Lt, 2013-02-25 – 20 000, 2013-02-27 – 20 000 Lt, kurių neužregistravo kasos knygoje ir jų panaudojimo nepagrindė jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais;

3) V. M., žinodamas, kad Rusijos Federacijos piliečiui V. K. UAB „B. P. E. G. S.“ jokie pinigai nebuvo išmokėti, užpildė kasos išlaidų orderius, kuriais pagrindė 238 100 Lt išmokėjimą iš kasos piliečiui V. K.: 2010-01-20 Nr. 1 – 15000,00 Lt; 2010-02-25 Nr. 2 – 17000,00 Lt; 2010-03-25 Nr. 3 – 17500,00 Lt; 2010-04-25 Nr. 4 – 17500,00 Lt; 2010-05-25 Nr. 5 – 17500,00 Lt; 2010-06-25 Nr. 6 – 15000,00 Lt; 2012-05-28 Nr. 1 – 7600,00 Lt; 2012-05-28 Nr. 2 – 8000,00 Lt; 2012-06-08 Nr. 3 – 12000,00 Lt; 2012-06-12 Nr. 4 – 12500,00 Lt; 2012-06-14 Nr. 5 – 9000,00 Lt; 2012-08-02 Nr. 6 – 11500,00 Lt; 2012-08-06 Nr. 7 – 6000,00 Lt; 2012-08-09 Nr. 8 – 7000,00 Lt; 2012-08-16 Nr. 9 – 15000,00 Lt; 2013-02-26 Nr. 1 – 20000,00 Lt; 2013-03-06 Nr. 4 – 30000,00 Lt ir tokiu būdu pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – piniginių lėšų išmokėjimą V. K.

Dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 ir nuo 2012-01-01 iki 2013-03-12 UAB „B. P. E. G. S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

V. S. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, o V. M. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad V. S., būdamas UAB „B. B. A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius, nuo 2011-01-03 direktoriaus pavaduotojas, nuo 2011-05-31 komercijos direktorius, tačiau realiai vykdydamas generalinio direktoriaus funkcijas, būdamas atsakingas už įmonės turtą, kuris užimamų pareigų pagrindu buvo jo žinioje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodoma, jog Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, ir V. M., būdamas realiai veiklos nevykdančių UAB „T. E. R. G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius ir UAB „B. P. E. G. S.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), faktinis vadovas, laikotarpiu nuo 2010-01-20 iki 2013-03-06, Klaipėdos mieste, veikdami bendra tyčia, V. S. turint nusikalstamą tikslą pasisavinti didelės vertės UAB „B. B. A.“ turtą – pinigines lėšas, o V. M. turint nusikalstamą tikslą padėti V. S. padaryti šį nusikaltimą, susitarė, kad UAB „B. B. A.“ pasirašys su V. M. vadovaujamomis bendrovėmis fiktyvias sutartis, darbų priėmimo–perdavimo aktus, sąskaitas faktūras, pinigų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, pagal kuriuos UAB „T. E. R. G.“ neva suteiks mokslinės-techninės projekto ekspertizės organizavimo paslaugas ir konsultacines paslaugas ūkinės veiklos klausimais, o UAB „B. P. E. G. S.“ neva suteiks inžinerines ir marketingo paslaugas bei marketingo ir reklamines paslaugas, taigi už tariamai suteiktas paslaugas UAB „B. B. A.“ sumokės šioms įmonėms, o V. M., šiuos pinigus paėmęs iš bendrovių, grąžins V. S. Vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą:

1) V. S. su UAB „T. E. R. G.“, atstovaujama V. M., 2010-07-05 pasirašė sutartį Nr. 002/07-2010 dėl tariamos mokslinės - techninės ekspertizės organizavimo 99 500 Lt bei 2010-11-25 pasirašė tariamų mokslinių - techninių ataskaitų analizės ekspertinių darbų sutartinės kainos suderinimo protokolą Nr. 1, kuriuo sutartyje nurodomų paslaugų suma padidinama 178 000 Lt. V. M., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, surašė 2010-07-25 sąskaitą-faktūrą Nr. 0014 99500 Lt sumai, o 2010-11-25 sąskaitą-faktūrą Nr. 0017 178000 Lt sumai, 2010-07-05 pinigų priėmimo kvitą serija TER Nr. 001 24875 Lt sumai, jose nurodė aiškiai neteisingus duomenis apie tai, jog UAB „T. E. R. G.“ suteikė UAB „B. B. A.“ darbų ir paslaugų iš viso už 277 500 Lt ir gavo 24 875 Lt avansą, ir padavė pasirašyti V. S. V. S., žinodamas, kad UAB „T. E. R. G.“ jokių darbų ir paslaugų neatliko, o avanso šiai bendrovei jis realiai nemokėjo, pasirašė šias sąskaitas-faktūras bei pinigų priėmimo kvitą ir iš UAB „B. B. A.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, į UAB „T. E. R. G.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke SNORAS, pervedė: 2011-11-07 – 5000 Lt, 2011-11-08 – 3000 Lt, į UAB „T. E. R. G.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, pervedė: 2012-05-02 – 10000 Lt, 2012-05-02 – 21500 Lt, 2012-05-03 – 14125 Lt, 2012-05-04 – 21000 Lt, 2012-09-04 – 15000 Lt, 2012-09-04 – 14500 Lt, 2012-09-06 – 16000 Lt, 2012-09-11 – 11000 Lt, 2012-09-25 – 9500 Lt, 2012-10-04 – 9500 Lt, 2012-10-11 – 11000 Lt, 2012-10-15 – 9500 Lt, 2012-10-18 – 3000 Lt, 2012-10-22 – 16000 Lt, 2012-10-29 – 9000 Lt, 2012-10-29 – 10000 Lt, 2012-10-30 – 9500 Lt, 2012-11-09 – 9000 Lt, 2012-11-12 – 8000 Lt. Iš UAB „B. B. A.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, į UAB „T. E. R. G.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, pervedė: 2012-11-15 – 8500 Lt, 2012-11-22 – 9000 Lt. Taigi už tariamai suteiktas paslaugas bankiniais pavedimais sumokėjo 252 625 Lt ir pagal pinigų priėmimo kvitą serija TER Nr. 001 tariamai sumokėjo 24 875 Lt. V. M., vykdydamas išankstinį susitarimą, iš UAB „T. E. R. G.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios banke SNORAS, grynaisiais paėmė: 2011-11-08 – 5000 Lt, 2011-11-09 – 3000 Lt. Iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios DNB banke, grynaisiais paėmė: 2012-05-02 – 10 000 Lt, 2012-05-03 – 20 000 Lt, 2012-05-04 – 19 500 Lt, 2012-05-08 – 16 200 Lt, 2012-09-04 – 15 000 Lt, 2012-09-05 – 14 500 Lt, 2012-09-06 – 15 000 Lt, 2012-09-12 – 11 000 Lt, 2012-09-25 – 9500, 2012-10-05 – 9000 Lt, 2012-10-11 – 11 000 Lt, 2012-10-15 – 9 500 Lt, 2012-10-19 – 3000 Lt, 2012-10-23 – 15 900 Lt, 2012-10-29 – 9000 Lt, 2012-10-30 – 9 900 Lt, 2012-10-31 – 9 400 Lt, 2012-11-09 – 9000 Lt, 2012-11-12 – 8000 Lt, 2012-11-16 – 8 400 Lt, 2012-11-23 – 9000 Lt, kuriuos perdavė V. S.;

2) V. S. su UAB „B. P. E. G. S.“, kurios generalinis direktorius buvo K. R., tačiau faktiškai vadovavo V. M., 2010-01-20 pasirašė sutartį Nr. 000/01-10 dėl tariamų Inžinerinių ir marketingo paslaugų suteikimo už 100 000 Lt, bei 2010-07-15 pasirašė tariamų Inžinerinių ir marketingo paslaugų suteikimo sutarties sutartinės kainos suderinimo protokolą Nr. 1, kuriuo sutartyje nurodomų paslaugų suma padidinama iki 207000 Lt. V. M., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiam K. R. padavė pasirašyti V. S. pasirašytą sutartį ir sutartinės kainos suderinimo protokolą, po to surašė sąskaitas-faktūras serija BPS: 2010-01-05 Nr. 0001 – 15000 Lt, 2010-02-25 Nr. 002 – 17000 Lt, 2010-03-25 Nr. 0004 – 17500 Lt, 2010-04-25 Nr. 007 – 17500 Lt, 2010-05-05 Nr. 010 – 17500 Lt, 2010-05-25 Nr. 0014 – 15000 Lt, 2010-05-25 Nr. 0016 – 107500 Lt, kurias padavė pasirašyti K. R. Taip pat V. M. surašė kasos pajamų orderius serija BPS: 2010-01-20 Nr. 0001 – 15000 Lt, 2010-02-25 Nr. 002 – 17000 Lt, 2010-03-25 Nr. 004 – 17500 Lt, 2010-04-25 Nr. 007 – 17500 Lt 2010-05-25 Nr. 010 – 17500 Lt, 2010-06-25 Nr. 014 –15000 Lt, tariamai suteiktų Paslaugų perdavimo–priėmimo aktus: 2010-01-25 Nr. 1, 2010-02-25 Nr. 2, 2010-03-25 Nr. 3, 2010-04-25 Nr. 4, 2010-05-25 Nr. 5, kuriuos padavė K. R. vardu pasirašyti tyrimo metu nenustatytam asmeniui. V. M. minėtą sutartį, sutartinės kainos suderinimo protokolą Nr. 1, paslaugų perdavimo–priėmimo aktus patvirtino UAB „B. P. E. G. S.“ antspaudu ir kartu su sąskaitomis-faktūromis perdavė V. S. V. S., žinodamas, kad V. M. pateiktuose dokumentuose yra nurodyti neteisingi duomenys, sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderius ir priėmimo–perdavimo aktus patvirtino savo parašu ir anksčiau išvardytais 6 kasos pajamų orderiais tariamai sumokėjo 99500 Lt UAB „B. P. E. G. S.“, bei iš UAB „B. B. A.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, į UAB „B. P. E. G. S.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, pervedė iš viso 107000 Lt: 2012-05-07 – 8000 Lt, 2012-05-28 – 8000 Lt, 2012-05-31 – 8000 Lt, 2012-06-08 – 12500 Lt, 2012-06-12 – 12000 Lt, 2012-06-14 – 10000 Lt, 2012-07-19 – 9500 Lt, 2012-08-02 – 11000 Lt, 2012-08-06 – 6000 Lt, 2012-08-09 – 7000 Lt, 2012-08-16 15000 Lt, taigi už tariamai suteiktas paslaugas bankiniais pavedimais sumokėjo 107 000 Lt ir pagal 6 kasos pajamų orderius tariamai sumokėjo 99500 Lt. V. M., vykdydamas išankstinį susitarimą, iš UAB „B. P. E. G. S.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Ūkio banke, grynaisiais paėmė: 2012-05-08 – 7600 Lt, 2012-05-29 – 8000 Lt, 2012-06-01 – 8000 Lt, 2012-06-08 – 12 000 Lt, 2012-06-12 – 12 500 Lt, 2012-06-15 – 9000 Lt, 2012-07-20 – 9000 Lt, 2012-08-02 – 11 500 Lt, 2012-08-06 – 6000 Lt, 2012-08-09 – 7000 Lt, 2012-08-16 – 15 000 Lt, kuriuos perdavė V. S.;

3) V. S. nurodė savo sūnui A. S., kuris tuo metu formaliai ėjo UAB „B. B. A.“ generalinio direktoriaus pareigas, pasirašyti su UAB „B. P. E. G. S.“ 2012-01-07 sutartį Nr. 001/01-12 dėl tariamų marketingo ir reklaminio paslaugų teikimo. A. S., nieko nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, patvirtino šią sutartį savo parašu. V. M., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, surašė paslaugų perdavimo–priėmimo aktus: 2012-12-25 Nr. 1– 23600 Lt sumos, 2012-12-26 Nr. 2 – 42500 Lt sumos, 2012-12-27 Nr. 3 – 37900 Lt sumos, 2012-12-25 sąskaitą-faktūrą serija BPS Nr. 002 105000 Lt sumos, juos padavė UAB „B. P. E. G. S.“ generalinio direktoriaus K. R. vardu pasirašyti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir patvirtino UAB „B. P. E. G. S.“ antspaudu, po to šiuos dokumentus perdavė V. S., kuris, žinodamas, kad paslaugų perdavimo–priėmimo aktuose nurodytos paslaugos realiai nėra atliktos, juos pasirašė kaip UAB „B. B. A.“ direktorius ir UAB „B. B. A.“ vyr. buhalterės funkcijas vykdžiusiai R. Z. nurodė sumokėti UAB „B. P. E. G. S.“ 113 000 Lt. R. Z., vykdydama V. S. nurodymus ir nežinodama apie jo vykdomą nusikalstamą veiką, iš UAB „B. B. A.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, į UAB „B. P. E. G. S.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, 2013-02-07 pervedė 20 000 Lt, į UAB „B. P. E. G. S.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, pervedė: 2013-02-14 – 20 000 Lt, 2013-02-25 – 23 000 Lt, 2013-02-27 – 20 000 Lt, 2013-03-06 – 30 000 Lt. Taigi už tariamai suteiktas paslaugas sumokėjo 113 000 Lt. V. M., vykdydamas išankstinį susitarimą, iš UAB „B. P. E. G. S.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, 2013-02-07 grynaisiais paėmė 20 000 Lt, iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, grynaisiais paėmė: 2013-02-15 – 15 000 Lt, 2013-02-25 – 20 000 Lt, 2013-02-27 – 20 000 Lt, 2013-03-06 – 30 000 Lt, kuriuos perdavė V. S.;

4) V. S. nurodė savo sūnui A. S., kuris tuo metu formaliai ėjo UAB „B. B. A.“ generalinio direktoriaus pareigas, pasirašyti su UAB „T. E. R. G.“ 2012-01-20 sutartį Nr. 02/01-12 dėl tariamų konsultacinių paslaugų ūkinės veiklos klausimais teikimo. A. S., nieko nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, patvirtino šią sutartį savo parašu. V. M., veikdamas pagal išankstinį susitarimą, surašė paslaugų perdavimo–priėmimo aktus: 2012-08-04 Nr. 1 – 99500 Lt sumos, 2013-04-22 Nr. 5 – 128000 Lt sumos, 2010-12-22 Nr. 2 – 178000 Lt sumos, sąskaitas-faktūras serija TER: 2012-12-21 Nr. 001 – 98590 Lt sumos, 2013-01-21 Nr. 001 – 90500 Lt sumos, juos patvirtino savo parašu ir bendrovės antspaudu, po to šiuos dokumentus perdavė V. S., kuris, žinodamas, kad paslaugų perdavimo–priėmimo aktuose nurodytos paslaugos realiai nėra atliktos, juos pasirašė kaip UAB „B. B. A.“ direktorius ir UAB „B. B. A.“ vyr. buhalterio funkcijas vykdžiusiai R. Z. nurodė sumokėti UAB „B. P. E. G. S.“ 148 590 Lt. R. Z., vykdydama V. S. nurodymus ir nežinodama apie jo vykdomą nusikalstamą veiką, iš UAB „B. B. A.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, į UAB „T. E. R. G.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, pervedė: 2013-01-22 – 28000 Lt, 2013-01-25 – 20000 Lt, 2013-01-28 – 26000 Lt, 2013-01-29 – 24590 Lt, 2013-01-31 – 50000 Lt. Taigi už tariamai suteiktas paslaugas sumokėjo 148 590 Lt. V. M., vykdydamas išankstinį susitarimą, iš UAB „T. E. R. G.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, grynaisiais paėmė: 2013-01-23 – 27 800 Lt, 2013-01-25 – 19 900 Lt, 2013-01-29 – 12 200 Lt, 2013-01-30 – 11700 Lt, 2013-02-01 – 24 000 Lt, kuriuos perdavė V. S.

Taigi V. S., padedant V. M., kuris UAB „T. E. R. G.“ bei UAB „B. P. E. G. S.“ vardu imitavo ir šių bendrovių sutartimis pagrindė tariamą paslaugų pardavimą UAB „B. B. A.“, pasisavino jo žinioje buvusias UAB „B. B. A.“ pinigines lėšas – 745 590 Lt (215 937,79 Eur).

V. S. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, o V. M. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad V. S., būdamas UAB „B. B. A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius, nuo 2011-01-03 direktoriaus pavaduotojas, nuo 2011-05-31 komercijos direktorius, tačiau realiai vykdydamas generalinio direktoriaus funkcijas, ir V. M., būdamas realiai veiklos nevykdančių UAB „T. E. R. G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius ir UAB „B. P. E. G. S.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), faktinis vadovas, laikotarpiu nuo 2010-01-20 iki 2013-05-31, Klaipėdos mieste, veikdami bendra tyčia, V. S. turint nusikalstamą tikslą apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės – UAB „B. B. A.“ sumažinti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną pelno mokestį, o V. M. turint nusikalstamą tikslą padėti V. S. padaryti šį nusikaltimą susitarė, kad UAB „B. B. A.“ pasirašys fiktyvias sutartis ir darbų priėmimo–perdavimo aktus, pagal kuriuos UAB „T. E. R. G.“ neva suteiks mokslinės-techninės projekto ekspertizės organizavimo paslaugas ir konsultacines paslaugas ūkinės veiklos klausimais, o UAB „B. P. E. G. S.“ neva suteiks inžinerines ir marketingo paslaugas bei marketingo ir reklamines paslaugas. Vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą:

1) V. S. su UAB „T. E. R. G.“, atstovaujama V. M., 2010-07-05 pasirašė sutartį Nr. 002/07-2010 dėl tariamos mokslinės-techninės ekspertizės organizavimo 99500 Lt sumai bei 2010-11-25 pasirašė tariamų mokslinių-techninių ataskaitų analizės ekspertinių darbų sutartinės kainos suderinimo protokolą Nr. 1, kuriuo sutartyje nurodomų paslaugų suma padidinama 178 000 Lt. V. M., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, surašė sąskaitas-faktūras serija TER: 2010-07-25 Nr. 0014 – 99500 Lt sumai, 2010-11-25 Nr. 0017 – 178000 Lt sumai, jose nurodė aiškiai neteisingus duomenis apie tai, jog UAB „T. E. R. G.“ suteikė UAB „B. B. A.“ darbų ir paslaugų iš viso už 277 500 Lt, ir perdavė V. S.

V. S. su UAB „B. P. E. G. S.“ 2010-01-20 pasirašė sutartį Nr. 000/01-10 dėl tariamų Inžinerinių ir marketingo paslaugų suteikimo už 100000 Lt bei 2010-07-15 pasirašė tariamų Inžinerinių ir marketingo paslaugų suteikimo sutarties sutartinės kainos suderinimo protokolą Nr. 1, kuriuo sutartyje nurodomų paslaugų suma padidinama iki 207 000 Lt. V. M., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, surašė sąskaitas-faktūras serija BPS: 2010-01-05 Nr. 0001 – 15000 Lt, 2010-02-25 Nr. 002 – 17000 Lt , 2010-03-25 Nr. 0004 – 17500 Lt , 2010-04-25 Nr. 007 – 17500 Lt , 2010-05-05 Nr. 010 – 17500 Lt , 2010-05-25 Nr. 0014 – 15000 Lt, 2010-05-25 Nr. 0016 – 107500 Lt, jas kartu su anksčiau minėta sutartimi ir kainos suderinimo protokolu pateikė nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiam UAB „B. P. E. G. S.“ formaliai generaliniu direktoriumi paskirtam K. R., kuris pasirašęs šiuos dokumentus grąžino V. M., o V. M. K. R. pasirašytas sąskaitas-faktūras perdavė V. S.

V. S., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas 70 425 Lt sumažinti mokėtiną pelno mokestį, žinodamas, kad minėtos sąskaitos-faktūros yra netikros, UAB „B. B. A.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „Apskaita visiems“ direktorei A. P. pateikė sąskaitas-faktūras serija TER: 2010-07-25 Nr. 0014 – 99500 Lt sumai, 2010-11-25 Nr. 0017 – 178000 Lt sumai, sąskaitas-faktūras serija BPS: 2010-02-25 Nr. 002 – 17000 Lt sumai, 2010-03-25 Nr. 004 – 17500 Lt sumai, 2010-04-25 Nr. 007 – 17500 Lt sumai, 2010-05-05 Nr. 010 – 17500 Lt sumai, 2010-05-25 Nr. 0014 – 15000 Lt sumai, 2010-05-25 Nr. 0016 – 107500 Lt sumai, bei nurodė duomenis iš jų įtraukti į UAB „B. B. A.“ buhalterinę apskaitą, 2010 m. Pelno mokesčio deklaraciją bei deklaraciją pateikti Klaipėdos AVMI Klaipėdos skyriui. A. P., nesuvokdama V. S. nusikalstamos veikos pobūdžio, nežinodama, kad jai pateiktuose dokumentuose yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri ir nurodytos juose paslaugos realiai nebuvo suteiktos, įtraukė jų duomenis į UAB „B. B. A.“ buhalterinę apskaitą ir 2010 m. Pelno deklaraciją, kurioje įrašyti tik V. S. aiškiai neteisingi duomenys apie 469 500 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną, ir 2011-07-29 elektroniniu būdu pateikė ją Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui;

2) V. S. nurodė savo sūnui A. S., kuris tuo metu formaliai ėjo UAB „B. B. A.“ generalinio direktoriaus pareigas, pasirašyti su UAB „B. P. E. G. S.“ 2012-01-07 sutartį Nr. 001/01-12 dėl tariamų marketingo ir reklaminio paslaugų teikimo. A. S., nieko nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, patvirtino šią sutartį savo parašu. V. M., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2012-12-25 surašė sąskaitą-faktūrą serija BPS Nr. 002 105000 Lt, kurią padavė UAB „B. P. E. G. S.“ generalinio direktoriaus K. R. vardu pasirašyti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir patvirtino UAB „B. P. E. G. S.“ antspaudu, po to perdavė V. S.

V. S., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas 15 750 Lt sumažinti mokėtiną pelno mokestį, žinodamas, kad minėta sąskaita-faktūra yra netikra, UAB „B. B. A.“ vyr. buhalterio funkcijas vykdžiusiai R. Z. pateikė 2012-12-25 sąskaitą-faktūrą serija BPS Nr. 002 105000 Lt sumos bei nurodė duomenis iš jos įtraukti į UAB „B. B. A.“ buhalterinę apskaitą, 2012 m. Pelno mokesčio deklaraciją bei deklaraciją pateikti Klaipėdos AVMI Klaipėdos skyriui. R. Z., nesuvokdama V. S. nusikalstamos veikos pobūdžio, nežinodama, kad jai pateiktame dokumente yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys bei šis dokumentas yra netikras ir nurodytos jame paslaugos realiai nebuvo suteiktos, įtraukė jo duomenis į UAB „B. B. A.“ buhalterinę apskaitą ir 2012 m. Pelno deklaraciją, kurioje įrašyti tik V. S. žinomi neteisingi duomenys apie 105000 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną, ir 2013-05-31 elektroniniu būdu pateikė ją Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui.

Taigi V. S., padedant V. M., apgaule UAB „B. B. A.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 86 175 Lt ( 24 958 Eur) pelno mokesčio.

V. S. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, jog būdamas UAB „B. B. A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius, nuo 2011-01-03 direktoriaus pavaduotojas, nuo 2011-05-31 komercijos direktorius, tačiau realiai vykdydamas generalinio direktoriaus funkcijas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 ir laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-03-12, Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, veikdamas per UAB „B. B. A.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB „Apskaita visiems“ direktorę A. P. ir UAB „B. B. A.“ konsultantę R. Z., nuo 2012-01-01 ėjusią vyr. buhalterės pareigas, nesuvokusias jo nusikalstamos veikos pobūdžio, į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, o būtent:

1) žinodamas, kad UAB „B. B. A.“ jokių paslaugų ir darbų iš UAB „T. E. R. G.“ pagal 2010-07-05 sąskaitą-faktūrą, serija TER Nr. 0014, išrašytą 99 500 Lt, ir 2010-11-25 sąskaitą-faktūrą, serija TER Nr. 0017, išrašytą 178 000 Lt, nepirko, pateikė jas UAB „B. B. A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „Apskaita visiems“ direktorei A. P., kuri būdama suklaidinta ir nesuvokdama jo nusikalstamos veikos pobūdžio, šiuos dokumentus įtraukė į apskaitos registrus;

2) žinodamas, kad UAB „B. B. A.“ jokių paslaugų ir darbų iš UAB „B. P. E. G. S.“ pagal išrašytas sąskaitas-faktūras, serija BPS: 2010-01-05 Nr. 0001 – 15000 Lt, 2010-02-25 Nr. 002 – 17000 Lt, 2010-03-25 Nr. 0004 – 17500 Lt, 2010-04-25 Nr. 007 – 17500 Lt, 2010-05-05 Nr. 010 – 17500 Lt, 2010-05-25 Nr. 0014 – 15000 Lt, 2010-05-25 Nr. 0016 – 107500 Lt, 2012-12-25 Nr. 002 – 105000 Lt nepirko, UAB „B. P. E. G. S.“ faktiškai direktoriaus pareigas ėjusiam V. M. tariamai išmokėjo pagal kasos pajamų orderius, serija BPS: 2010-01-20 Nr. 0001 – 15000 Lt, 2010-02-25 Nr. 002 – 17000 Lt, 2010-03-25 Nr. 004 – 17500 Lt, 2010-04-25 Nr. 007 - 17500 Lt, 2010-05-25 Nr. 010 – 17500 Lt, 2010-06-25 Nr. 014 – 15000 Lt ir bankiniais pavedimais pervedė: 2012-05-07 – 8000 Lt, 2012-05-28 – 8000 Lt, 2012-05-31 – 8000 Lt, 2012-06-08 – 12500 Lt, 2012-06-12 – 12000 Lt, 2012-06-14 – 10000 Lt, 2012-07-19 – 9500 Lt, 2012-08-02 – 11000 Lt, 2012-08-06 – 6000 Lt, 2012-08-09 – 7000 Lt, 2012-08-16 – 15000 Lt, 2013-02-07 – 20000 Lt, 2013-02-14 – 20000 Lt, 2013-02-25 – 23000 Lt, 2013-02-27 – 20000 Lt, 2013-03-06 – 30000 Lt ir šiuos dokumentus pateikė UAB „B. B. A.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „Apskaita visiems“ direktorei A. P. ir UAB „B. B. A.“ vyr. buhalterės pareigas nuo 2012-01-01 ėjusiai konsultantei R. Z., kurios, būdamos suklaidintos ir nesuvokdamos jo nusikalstamos veikos pobūdžio, šiuos dokumentus įtraukė į apskaitos registrus ir tokiu būdu sąskaitomis-faktūromis ir mokėjimo apskaitos dokumentais pagrindė tikrovės neatitinkantį ūkinės operacijos turinį.

Dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 ir laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2013-03-12 UAB „B. B. A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

V. S. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus:

1) būdamas UAB „B. B. A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius, žinodamas, kad UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ jokių paslaugų nesuteiks, laikotarpiu nuo 2010-01-20 iki 2010-05-25, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, patvirtino savo parašu ir UAB „B. B. A.“ antspaudu 2010-01-20 inžinerinių ir marketingo paslaugų tiekimo sutartį Nr. 001/01-10 ir šios sutarties 2010-07-15 sutartinės kainos suderinimo protokolą Nr. 1 už 207 500 Lt, 2010-01-25 Paslaugų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 1, 2010-02-25 Paslaugų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 2, 2010-03-25 Paslaugų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 3, 2010-04-25 Paslaugų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 4, 2010-05-25 Paslaugų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 5, 2010-07-05 mokslinės-techninės projekto ekspertizės organizavimo sutartį Nr. 002/07-2010 ir šios sutarties 2010-11-25 sutartinės kainos suderinimo protokolą už 277 500 Lt. V. S., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, pateikė šias fiktyvias sutartis ir priėmimo–perdavimo aktus UAB „B. B. A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „A. V.“ direktorei A. P., taip pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo;

2) tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, realiai vykdydamas UAB „B. B. A.“ generalinio direktoriaus funkcijas, žinodamas, kad UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ jokių paslaugų nesuteiks, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje pateikė UAB „B. B. A.“ generalinio direktoriaus pareigas formaliai ėjusiam savo sūnui A. S. pasirašyti 2012-01-07 marketingo ir reklaminių paslaugų tiekimo sutartį Nr. 001/01-12, paslaugų kaina 105 000 Lt, ir 2012-01-20 ūkinės veiklos konsultavimo sutartį Nr. 02/01-2012, paslaugų kaina 100 000 Lt. A. S., nežinodamas apie savo tėvo V. S. daromą nusikalstamą veiką, savo parašu patvirtino šiuos fiktyvius dokumentus. V. S., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, patvirtino savo parašu ir UAB „B. B. A.“ antspaudu 2012-12-25 priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1, 2012-12-26 priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2, 2012-12-27 priėmimo–perdavimo aktą Nr. 3, 2012-08-04 priėmimo perdavimo aktą Nr. 1, 2013-04-22 priėmimo–perdavimo aktą Nr. 5, 2010-12-22 priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2 ir pateikė šias fiktyvias sutartis ir priėmimo–perdavimo aktus UAB „B. B. A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai R. Z., taip pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo.

V. M. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad pagamino netikrus dokumentus – būdamas UAB „T. E. R. G.“ direktorius ir UAB „B. P. E. G. S.“ faktinis vadovas, žinodamas, kad UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ jokių paslaugų UAB „B. B. A.“ nesuteiks, laikotarpiu nuo 2010-01-20 iki 2013-04-22, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pagamino netikrus dokumentus:

1) V. M. kompiuteriu atspausdino 2010-01-20 inžinerinių ir marketingo paslaugų tiekimo sutartį Nr. 001/01-10 ir šios sutarties 2010-07-15 sutartinės kainos suderinimo protokolą Nr. 1, kuriuos padavė pasirašyti apie jo nusikalstamą veiką nieko nežinančiam statytiniam UAB „B. P. E. G. S.“ direktoriui K. R.;

2) V. M. kompiuteriu atspausdino ir pasirašė 2010-07-05 mokslinės-techninės projekto ekspertizės organizavimo sutartį Nr. 002/07-2010 ir šios sutarties 2010-11-25 sutartinės kainos suderinimo protokolą, pagal kuriuos UAB „T. E. R. G.“ tariamai suteiks UAB „B. B. A.“ paslaugų už 277 500 Lt;

3) V. M. kompiuteriu atspausdino ir pasirašė 2012-01-20 ūkinės veiklos konsultavimo sutartį Nr. 02/01-2012, pagal kurią UAB „T. E. R. G.“ tariamai suteiks UAB „B. B. A.“ paslaugų už 100 000 Lt, priėmimo–perdavimo aktus: 2012-08-04 – Nr. 1, 2013-04-22 – Nr. 5, 2010-12-22 – Nr. 2.

V. M., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, pateikė šiuos netikrus dokumentus UAB „B. B. A.“ direktoriui V. S., taip pagamino netikrus dokumentus.

V. M. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 203 straipsnio 2 dalį tuo, jog laikotarpiu nuo 2010-07-05 iki 2013-03-12, būdamas UAB „T. E. R. G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), kuri faktiškai jokios ūkinės, komercinės veiklos nevykdė, darbuotojų neturėjo, jokių ataskaitų valstybės įgaliotoms institucijoms neteikė, direktorius, vadovavo šiai įmonei, naudodamas ją neteisėtai veiklai nuslėpti. Jis, siekdamas padėti V. S. pasisavinti UAB ,,B. B. A.“ pinigines lėšas, UAB „T. E. R. G.“ apskaitos dokumentais pagrindė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas: jis surašė aiškiai netikras UAB ,,T. E. R. G.“ sąskaitas-faktūras, serija TER: 2010-07-25 – Nr. 0014, 2010-11-25 – Nr. 0017, 2012-12-21 – Nr. 001, 2013-01-21 – Nr. 001 dėl tariamų paslaugų suteikimo UAB ,,B. B. A.“, iš viso už 466 590 Lt, taip pat parodė pinigų, iš viso 426 090 Lt, gavimą iš UAB ,,B. B. A.“, nors faktiškai UAB ,,T. E. R. G.“ paslaugų pagal minėtus dokumentus nesuteikė, o gautus pinigus, nesurašant apskaitos dokumentų, grąžino UAB ,,B. B. A.“ direktoriui V. S. Taigi UAB ,,B. B. A.“ buhalterinėje apskaitoje panaudojus netikrus UAB ,,T. E. R. G.“ dokumentus, taip pagrindžiant tariamą UAB „B. B. A.“ piniginių lėšų panaudojimą, V. S. pasisavino UAB ,,B. B. A.“ 426 090 Lt (123 404,19 Eur).

V. M. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 203 straipsnio 2 dalį tuo, jog laikotarpiu nuo 2008-10-09 iki 2013-03-12 būdamas UAB „B. P. E. G. S.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), kuri faktiškai jokios ūkinės, komercinės veiklos nevykdė, darbuotojų neturėjo, jokių ataskaitų Valstybės įgaliotoms institucijoms neteikė, faktiniu vadovu, vadovavo šiai įmonei naudodamas ją neteisėtai veiklai nuslėpti. Jis, turėdamas tikslą padėti V. S. pasisavinti UAB ,,B. B. A.“ pinigines lėšas, UAB ,,B. P. E. G. S.“ apskaitos dokumentais pagrindė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas: jis surašė aiškiai netikras UAB ,,B. P. E. G. S.“ sąskaitas-faktūras, serija BPS: 2010-01-05 - Nr. 0001, 2010-02-25 - Nr. 002, 2010-03-25 - Nr. 0004, 2010-04-25 - Nr. 007, 2010-05-05 - Nr. 010, 2010-05-25 - Nr. 0014, 2010-05-25 - Nr. 0016, 2012-12-25 - Nr. 002, dėl paslaugų suteikimo UAB ,,B. B. A.“, iš viso už 312000 Lt, taip pat parodė pinigų, iš viso 319500 Lt, gavimą iš UAB ,, B. B. A.“, nors faktiškai UAB ,,B. P. E. G. S.“ paslaugų pagal minėtus dokumentus nesuteikė, o gautus pinigus nesurašant apskaitos dokumentų grąžino UAB ,,B. B. A.“ direktoriui V. S. Tokiu būdu UAB ,,B. B. A.“ buhalterinėje apskaitoje panaudojus netikrus UAB ,,B. P. E. G. S.“ dokumentus, taip pagrindžiant tariamą UAB „B. B. A.“ piniginių lėšų panaudojimą, V. S. pasisavino UAB ,,B. B. A.“ 319 500 Lt.

UAB „B. P. E. G. S.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)), kurios direktoriumi buvo paskirtas K. R., tačiau faktiškai atstovaujama darbo santykiais su bendrove nesusijusio V. M., kuris vadovaudamas UAB „B. P. E. G. S.“ priiminėjo sprendimus UAB „B. P. E. G. S.“ vardu bei kontroliavo juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, jos naudai ir interesais, buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 ir laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-03-12, Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, apgaulingai tvarkė UAB „B. P. E. G. S.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

V. M., nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „B. P. E. G. S.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)), tačiau faktiškai vadovaudamas bendrovei, todėl pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 ir nuo 2012-01-01 – 2013-03-12, Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus :„Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus: “1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys” reikalavimus, apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, t. y. neįtraukė į apskaitą visų įvykusių ūkinių operacijų, bei įtraukė į apskaitą apskaitos dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas:

V. M. laikotarpiu nuo 2012-05-08 iki 2013-02-07 iš UAB „B. P. E. G. S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Ūkio banke, per 12 kartų grynais paėmė 125 600 Lt, laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2012-10-09 iš Visa Business Electro kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Ūkio banke per 3 kartus paėmė grynais 740 Lt ir laikotarpiu nuo 2013-02-15 iki 2013-03-06 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, per tris kartus paėmė grynais 85 000 Lt. Tokiu būdu V. M. grynais paėmė 211 340 Lt ir šių įvykusių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais.

Taip pat, V. M. iš UAB „B. P. E. G. S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Ūkio banke, paėmė: 2012-06-01 - 8000 Lt, 2012-07-20 - 9000 Lt, iš Visa Business Electro kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Ūkio banke, paėmė: 2012-10-01 - 500 Lt, 2012-10-05 - 200 Lt, 2012-10-09 - 40 Lt, iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, paėmė: 2013-02-15 - 15 000 Lt, 2013-02-25 - 20 000, 2013-02-27 - 20 000 Lt, kurių neužregistravo kasos knygoje ir jų panaudojimo nepagrindė jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais.

Taip pat, V. M. žinodamas, kad UAB „B. P. E. G. S.“ jokių paslaugų ir darbų UAB „B. B. A.“ nesuteikė, surašė sąskaitas-faktūras serija BPS: 2010-01-05 Nr. 0001 - 15 000 Lt, 2010-02-25 Nr. 002 - 17 000 Lt, 2010-03-25 Nr. 004 - 17 500 Lt, 2010-04-25 Nr. 007 - 17 500 Lt, 2010-05-05 Nr. 010 - 17 500 Lt, 2010-05-25 Nr. 0014 - 150 00 Lt, 2010-05-25 Nr. 0016 - 107 500 Lt, 2012-12-25 Nr. 002 - 105 000 Lt, apie tariamai suteiktas paslaugas, bei norėdamas pagrįsti už tariamai suteiktas paslaugas gautą apmokėjimą užpildė kasos pajamų orderius serija BPS: 2010-01-20 Nr. 0001 - 15 000 Lt, 2010-02-25 Nr. 002 - 17 000 Lt, 2010-03-25 Nr. 004 - 17 500 Lt, 2010-04-20 Nr. 007 - 17 500 Lt, 2010-05-25 Nr. 010 - 17 500 Lt, 2010-06-25 Nr. 014 - 15 000 Lt ir šiuos dokumentus su žinomai neteisingais duomenimis įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą.

Taip pat, V. M. žinodamas, kad Rusijos pilietis V. K. jokių paslaugų ir darbų UAB „B. P. E. G. S.“ neatliko ir jam jokie pinigai nebuvo išmokėti, užpildė kasos išlaidų orderius: 2010-01-20 Nr. 1 – 15000,00 Lt; 2010-02-25 Nr. 2 – 17000,00 Lt; 2010-03-25 Nr. 3 – 17500,00 Lt; 2010-04-25 Nr. 4 – 17500,00 Lt; 2010-05-25 Nr. 5 – 17500,00 Lt; 2010-06-25 Nr. 6 – 15000,00 Lt; 2012-05-28 Nr. 1 – 7600,00 Lt; 2012-05-28 Nr. 2 – 8000,00 Lt; 2012-06-08 Nr. 3 – 12000,00 Lt; 2012-06-12 Nr. 4 – 12500,00 Lt; 2012-06-14 Nr. 5 – 9000,00 Lt; 2012-08-02 Nr. 6 – 11500,00 Lt; 2012-08-06 Nr. 7 – 6000,00 Lt; 2012-08-09 Nr. 8 – 7000,00 Lt; 2012-08-16 Nr. 9 – 15000,00 Lt; 2013-02-26 Nr. 1 – 20000,00 Lt; 2013-03-06 Nr. 4 – 30000,00 Lt ir šiuos dokumentus su žinomai neteisingais duomenimis įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, kuriais pagrindė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas - 238 100 Lt išmokėjimą iš kasos piliečiui V. K.

Dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 ir nuo 2012-01-01 – 2013-03-12 UAB „B. P. E. G. S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendį pakeisti:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio l dalyje (dėl vadovavimo UAB „T. E. R. G.“ naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti), 203 straipsnio l dalyje (dėl vadovavimo UAB „B. P. E. G. S.“ naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti) ir nuteisti: pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 203 straipsnio 2 dalį (dėl vadovavimo UAB „T. E. R. G.“ naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti) laisvės atėmimu 5 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 203 straipsnio 2 dalį (dėl vadovavimo UAB „B. P. E. G. S.“) laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

Nustatyti, kad V. M. apgaulingai tvarkė UAB „B. P. E. G. S.“ apskaitą, įtraukiant į apskaitą sąskaitas-faktūras, serija BPS: 2010-01-05 Nr. 0001 - 15 000 Lt, 2010-02-25 Nr. 002 - 17 000 Lt, 2010-03-25 Nr. 004 - 17 500 Lt, 2010-04-25 Nr. 007 - 17 500 Lt, 2010-05-05 Nr. 010 - 17 500 Lt, 2010-05-25 Nr. 0014 - 150 00 Lt, 2010-05-25 Nr. 0016 - 107 500 Lt, 2012-12-25 Nr. 002 -105 000 Lt apie tariamai suteiktas paslaugas UAB „B. B. A.“, bei kasos pajamų orderius, serija BPS: 2010-01-20 Nr. 0001 - 15000 Lt, 2010-02-25 Nr. 002 - 17 000 Lt, 2010-03-25 Nr. 004 - 17 500 Lt, 2010-04-20 Nr. 007 - 17 500 Lt, 2010-05-25 Nr. 010 - 17 500 Lt, 2010-06-25 Nr. 014 - 15 000 Lt.

Nustatyti, kad V. M. apgaulingai tvarkė UAB „T. E. R. G.“ apskaitą, įtraukiant į apskaitą 2010-07-25 sąskaitą-faktūrą, serija TER Nr. 0014, 2010-11-25 sąskaitą-faktūrą, serija TER Nr. 0017, apie tariamai suteiktas mokslinės-techninės projekto ekspertizės organizavimo paslaugas už 277 500 Lt UAB „B. B. A.“; 2012- 04-30 sąskaitą-faktūrą, serija TER Nr. 003, apie tariamai suteiktas reklamos paslaugas už 23 965,26 Lt UAB „K. E.“.

Nustatyti, kad V. M. suklastojo 2010-01-20 inžinerinių ir marketingo paslaugų tiekimo sutartį Nr. 001/01-10 bei šios sutarties 2010-07-15 sutartinės kainos suderinimo protokolą Nr. 1, 2010-07-05 mokslinės-techninės projekto ekspertizės organizavimo sutartį Nr. 002/07-2010 ir šios sutarties 2010-11-25 sutartinės kainos suderinimo protokolą, 2012-01-20 ūkinės veiklos konsultavimo sutartį Nr. 02/01-2012 ir priėmimo-perdavimo aktus: 2012-08-04 - Nr. 1, 2013-04-22 - Nr. 5, 2010-12-22 - Nr. 2.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šias bausmes ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 5 metams ir 600 MGL (22590 eurų) dydžio baudą. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti: pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 5 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmė iš dalies pridėti 2009-07-28 nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skirti laisvės atėmimą 5 metams 3 mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

UAB „B. P. E. G. S.“ pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir nuteisti - likviduojant juridinį asmenį.

Nustatyti, kad UAB „T. E. R. G.“ apgaulingai tvarkė apskaitą, įtraukiant į apskaitą 2010-07-25 sąskaitą-faktūrą, serija TER Nr. 0014, 2010-11-25 sąskaitą-faktūrą, serija TER Nr. 0017, apie tariamai suteiktas mokslinės-techninės projekto ekspertizės organizavimo paslaugas už 277 500 Lt UAB „B. B. A.“; 2012-04-30 sąskaitą-faktūrą, serija TER Nr. 003, apie tariamai suteiktas reklamos paslaugas už 23 965,26 Lt UAB „K. E.“, ir paskirti pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį juridinio asmens likvidavimo bausmę.

Valstybinės mokesčio inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš V. S. 24 958 eurų (86 175 Lt). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti V. S. 215 937,79 eurų (745 590 Lt) vertės turtą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, todėl keistinas.

V. S. kaltiname pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį buvo padaryta techninė klaida, nurodant, kad V. S., laikotarpiu nuo 2010-01-20 iki 2010-05-25, patvirtino savo parašu ir UAB „B. B. A.“ antspaudu 2010-01-20 inžinerinių ir marketingo paslaugų tiekimo sutartį Nr. 001/01-10 bei kitus dokumentus, nes turėtų būti teisingas laikotarpis, kad V. S., laikotarpiu nuo 2010-01-20 iki 2010-11-25, patvirtino savo parašu ir UAB „B. B. A.“ antspaudu 2010-01-20 inžinerinių ir marketingo paslaugų tiekimo sutartį Nr. 001/01-10 bei kitus dokumentus.

Teismas išvadas padarė remdamasis tik kaltinamųjų V. S. ir V. M. parodymais. Tačiau neanalizavo liudytojų parodymų, kurie paneigia kaltinamųjų pateiktas versijas, kad realiai visos UAB „B. B. A.“ paslaugos pagal sutartis buvo suteiktos ir, kad pagrįstai už jų atlikimą buvo sumokėti pinigai UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“.

Liudytojais apklausti UAB „B. B. A.“ darbuotojai A. S., R. Z., A. P., I. G., I. Č. tik patvirtino aplinkybę, kad V. M. matė įmonėje, tačiau negalėjo nurodyti kokią įmonę V. M. atstovavo, kokius konkrečiai pasiūlymus teikė ir, kokius jo pasiūlytus projektus įgyvendino įmonė.

Iš liudytojų S. M., G. U. parodymų matyti, kad V. M. teikė paslaugas UAB „B. B. A.“, tačiau jie negalėjo nurodyti, kokias konkrečiai. Taip pat iš jų parodymų matyti, kad, jei buvo konsultuojama, tai tik įmonę UAB „P.“, nes UAB „B. B. A.“ surenka atliekas, kaip nurodė liudytojas G. U., o perdirba UAB „P.“, kuri yra įsigijusi laivą „Danė“ su įrengtais skirtuvais. Nevertinti liudytojo R. M. parodymai, kad nuo 2006 m. UAB „B. B. A.“ vykdo tik atliekų surinkimo ir tepaluotų vandenų atskyrimo veiklą, tvarko atliekas, tačiau apskaitos dokumentuose nėra duomenų, kad UAB „B. B. A.“ vykdė atliekų perdavimus ar tvarkymus už savivaldybės ribų; Gargžduose ir Klaipėdos rajone nėra išduotas leidimas nurodytai veiklai. Liudytojas V. T. parodė, kad nėra duomenų, jog atliekos būtų perdirbamos laivuose „Danė“ ir „Banga“. Užfiksuota, kad stovi skirtuvas, tačiau nėra įrašų, kad jis dirba laive. Neatsižvelgta į liudytojo I. L. parodymus, kuris nurodė, jog UAB „B. B. A.“ laive „Danė“ tik surenkami užterši vandenys, naftos produktais užteršti vandenys perdirbami tik gravitacijos būdu, laive nėra skirtuvo, skirto surinktų lijalinių vandenų perdirbimui, neduotas leidimas jį įrengti. Taip pat neatsižvelgta į A. P. parodymus, kad Klaipėdos rajono, Priekulės 2-aje kaime, skirtuvas neveikė, nes visą laiką buvo išardytas. Be to, liudytojas K. R. parodė, kad su V. M. tik buvo planuojama vykdyti projektus, tačiau realiai jokie projektai nebuvo pradėti vykdyti.

Taip pat teismas nevertino UAB „B. B. A.“ pateiktų dokumentų, iš kurių matyti, kad UAB „B. B. A.“ nebuvo poreikio pirkti iš bendrovių „T. E. R. G.“ ir „B. P. E. G. S.“ konsultavimo paslaugų, nes įmonė dėl kiekvieno projekto vykdymo, įgyvendinimo sudarydavo sutartis su kitomis įmonėmis. Taip pat nevertinti UAB „B. B. A.“ pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad ši įmonė 2010-2011 m. tik saugojo lijalinius vandenis, jokių atliekų tvarkymo neatliko. Iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros 2015-05-22 pateiktų dokumentų matyti, kad Klaipėdos rajono agentūra (duomenys neskelbtini) (pastatai statiniai ir įrenginiai priklauso UAB „S.“) nėra išdavusi leidimų jokiai ūkinei veiklai. Iš 2011-06-01 UAB „B. B. A.“ direktoriaus A. S. prašymo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui matyti, kad įmonė surinktus lijalinius vandenis (kt. vandenis, užterštus naftos produktais) tolimesniam perdirbimui perduoda į UAB „Klaipėdos nafta“ arba į Mažeikių UAB „Saurida“. Iš AB „Klaipėdos energija“ pranešimo matyti, kad UAB „B. B. A.“ buvo pasirašyta sutartis dėl bandymų (katilinėje), tačiau bandymai nepasiteisino, pinigai įmonei nesumokėti.

Nors V. S. parodė, kad realiai visos paslaugos pagal pasirašytas sutartis su UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“, kurias atstovavo V. M., buvo įvykdytos, pinigai buvo pagrįstai sumokėti šioms įmonėms, tačiau V. S. nepateikė jokių konkrečių dokumentų, kurie patvirtintų šią aplinkybę. V. S. nurodė, kad V. M. teikė konsultacijas techniniais klausimais, susijusiais su pavojingų atliekų deginimu ir perdirbimu, atliekų utilizavimo gamyklos įrengimu, konsultuodavo įvairiais ūkiniais, teisiniais klausimais, tačiau pripažino, kad jam V. M. nepateikė ir jis nereikalavo pateikti dokumentų, kurie patvirtintų jo mokslinį laipsnį ar jo gebėjimus tinkamai ir kvalifikuotai teikti konsultacines paslaugas ekonominiais, techniniais ar inžineriniais klausimais.

Nustatytos byloje aplinkybės paneigia V. M. ir V. S. parodymus, kad UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ realiai suteikė paslaugas UAB „B. B. A.“, kad V. M. teikė pasiūlymus dėl šiukšlių deginimo gamyklos statybos, deginimo technologijų, užteršto vandens valymo technologijų, taip pat jis teikė konsultacijas ir naftos produktų prekybos, bendrovės valdymo struktūros, verslo psichologijos bei finansinių srautų valdymo klausimais, kadangi turi išsilavinimą finansų ir bankų valdymo srityje. Nors nuosprendyje nurodoma, kad V. M. suteikė sutartyse nurodytas paslaugas, tačiau V. M. nepateikė dokumentų, kuriais pagrįstų, kad turėjo žinių teikdamas konsultacijas. Nors pateikė nepriklausomo universiteto „Akcept“ diplomą, tačiau iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateiktos informacijos matyti, kad Rusijos juridinių asmenų registre nėra dokumentacijos, susijusios su šiuo universitetu.

Nuosprendyje nurodoma, kad V. M. pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog UAB „T. E. R. G.“ vykdo veiklą, t. y. pateikė vykdomus bendrus projektus su Italijos bendrove „Modus construzioni S. R. L.“ (2009-04-06 sutartis ir kt.), tačiau teismas darymas išvadą, kad ši įmonė vykdo veiklą, nevertino tų aplinkybių, kad UAB „T. E. R. G.“ pateiktuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie V. M. nurodytus vykdomus projektus. O šiuos dokumentus, t. y. bendrus projektus su Italijos bendrove „Modus construzioni S. R. L.“ pateikė tik baigiant nagrinėti baudžiamąją bylą, todėl nebuvo galimybės patikrinti ar šios sutartys ir dokumentai nėra suklastoti. Nors sutartys pasirašytos dėl UAB „B. P. E. G. S.“ marketingo ir reklaminio paslaugų teikimo, tačiau ši įmonė 2010 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (Forma PLN204), pateiktoje 2011-09-07 Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu, deklaravo pagrindinę vykdomos ekonominės veiklos rūšį pagal EVRK (Ekonominės veiklos rūšies klasifikatorius) 410000, t. y. pastatų statybos veiklą.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad specialisto išvados dėl UAB „B. B. A.“, UAB „B. P. E. G. S.“, UAB „T. E. R. G.“ įmonių ūkinės finansinės veiklos nepatvirtina, jog sandoriai tarp šių įmonių buvo fiktyvūs. Šiose išvadose dėl UAB „T. E. R. G.“, UAB „B. P. E. G. S.“ nurodoma, kad šių įmonių vardu išrašytuose apskaitos dokumentuose – sąskaitose-faktūrose (dėl paslaugų UAB „B. B. A.“ suteikimo) įmonės pagrindė tikrovės neatitinkantį ūkinės operacijos turinį, todėl pagal juos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, nes UAB „T. E. R. G.“ pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą 2010 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją pajamų ir sąnaudų nedeklaravo, neturėjo darbuotojų, realiai galimybių organizuoti mokslinę-techninę projekto deginant buitines, gamybines bei pavojingas gamybines atliekas, ekspertizę, neturėjo. Taip pat UAB „B. P. E. G. S.“ pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą 2010 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją pajamų ir sąnaudų nedeklaravo, 2012 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos nepateikė, darbuotojų neturėjo ir realiai galimybių teikti inžinerines, marketingo ir reklamos paslaugas, neturėjo.

Teismas nevertino ir tų aplinkybių, kad nors V. M. teigia, kad abi jo vadovaujamos įmonės teikė konsultacines paslaugas, o UAB „T. E. R. G.“ UAB „E.“ suteikė ir reklamos paslaugas, tačiau UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo pagrindinę vykdomos ekonominės veiklos rūšį - pastatų statybą.

Teismas nepagrįstai patikėjo V. M. parodymais, kad UAB „T. E. R. G.“ suteikė UAB „K. E.“ reklamos paslaugas, nes V. M. negalėjo nurodyti, iš kokios įmonės pirko šią paslaugą ir kam apmokėjo. Liudytojas R. B., UAB „E.“ direktorius, nurodė, kad nežino, ar realiai tokia paslauga buvo suteikta, taip pat nežino, kokia veikla vertėsi įmonė. Be to, UAB „T. E. R. G.“ prieš tai reklamos paslaugų neteikė, įmonės apskaitoje nerasta dokumentų apie įmonės išlaidas teikiant šią paslaugą.

Visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad V. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausias teismas yra išaiškinęs, jog turto pasisavinimu gali būti pripažinti ir tokie juridinio asmens (įmonės) vadovo veiksmai, kai šis jo vadovaujamos įmonės pinigus, pervestus į kitų įmonių sąskaitas pagal fiktyvius sandorius, paima ir panaudoja ne jo vadovaujamos įmonės reikmėms, o kitiems tikslams (kasacinės bylos Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-138/2014).

V. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio l dalyje (dėl vadovavimo UAB „T. E. R. G.“ naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti), 203 straipsnio l dalyje (dėl vadovavimo UAB „B. P. E. G. S.“ naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti) bei apgaulingai tvarkė UAB „B. P. E. G. S.“ apskaitą, įtraukiant į apskaitą sąskaitas-faktūras, serija BPS: 2010-01-05 Nr. 0001 projekto ekspertizės organizavimo paslaugas už 277 500 Lt UAB „B. B. A.“; 2012-04-30 sąskaitą-faktūrą, serija TER Nr. 003, apie tariamai suteiktas reklamos paslaugas už 23 965,26 Lt UAB „K. E.“; suklastojo 2010-01-20 inžinerinių ir marketingo paslaugų tiekimo sutartį Nr. 001/01-10 ir šios sutarties 2010-07-15 sutartinės kainos suderinimo protokolą Nr. 1, 2010-07-05; mokslinės-techninės projekto ekspertizės organizavimo sutartį Nr. 002/07-2010 ir šios sutarties 2010-11-25 sutartinės kainos suderinimo protokolą; 2012-01-20 ūkinės veiklos konsultavimo sutartį Nr. 02/01-2012 ir priėmimo-perdavimo aktus: 2012-08-04 - Nr. 1, 2013-04-22 - Nr. 5, 2010-12-22 - Nr. 2.

Taip pat nurodytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „B. P. E. G. S.“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, o UAB „T. E. R. G.“ apgaulingai tvarkė apskaitą, įtraukiant į apskaitą 2010-07-25 sąskaitą-faktūrą, serija TER Nr. 0014, 2010-11-25 sąskaitą-faktūrą, serija TER Nr. 0017, apie tariamai suteiktas mokslinės-techninės projekto ekspertizės organizavimo paslaugas už 277 500 Lt UAB „B. B. A.“; 2012-04-30 sąskaitą-faktūrą, serija TER Nr. 003, apie tariamai suteiktas reklamos paslaugas už 23965,26 Lt UAB „K. E.“.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikaltimų padarymo tyčią, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šioje byloje kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos savanaudiškais tikslais, tiesiogine tyčia, todėl šios aplinkybės parodo ir padarytų veikų pavojingumo laipsnį. V. S. kaltinamas padaręs 4 nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teistas 2009-07-28 laisvės atėmimu l metams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų savo kaltės nepripažino, padaryta žala neatlyginta, įvertinus tai, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė artima vidurkiui.

V. M. kaltinamas padarę 7 nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas, tačiau dėl padarytų nusikalstamų veikų savo kaltės nepripažino, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė artima vidurkiui.

Juridinis asmuo UAB „B. P. E. G. S.“ kaltinama nusikalstamos veikos padarymu, kuri priskiriama apysunkių nusikalimų kategorijai. Kaltės nepripažino, nusikalto pirmą kartą, atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad įmonė buvo naudojamas tik neteisėtai veikai daryti, o ne vykdyti ūkinę - komercinę veiklą, todėl skirtina bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 43 straipsnio 1 dalies 3 punkte - juridinio asmens likvidavimas.

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu UAB „T. E. R. G.“ už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio l dalyje, nepagrįstai paskirta 2000 MGL (75301 euro) dydžio bauda, nes nebuvo įvertinta ta aplinkybė, kad įmonė buvo naudojama neteisėtai veikai daryti, o ne vykdyti ūkinę - komercinę veiklą, todėl jai skirtina bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 43 straipsnio 1 dalies 3 punkte - juridinio asmens likvidavimas.

Baudžiamosios bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis V. S. pasisavino svetimą - UAB „B. B. A.“ turtą ir tokiu būdu darydamas nusikalstamą veiką neteisėtai praturtėjo, o byloje UAB „B. B. A.“ nėra pareiškusi civilinio ieškinio, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. S. turi būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma - 215 937,79 eurų.

Atsikirtime į apeliacinį skundą nuteistasis V. M. prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2016 m. kovo 10 d. apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendį palikti galioti.

Prokurorė teigia, kad sutarčių ir prie jų pridėtų dokumentų netikrumą iš esmės įrodo specialistų išvados. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu V. M. ne kartą pareiškė, kad finansinės ūkinės veiklos tyrimas buvo atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą. Specialistų išvados padarytos remiantis kasos grynųjų pinigų apskaitos dokumentais. Buvo atskleisti tik du apskaitos tvarkymo pažeidimai: 1) kasos pajamų orderių apskaitoje nebuvimas. Lėšų užpajamavimas buvo vykdomas pagal banko čekius; 2) kasos žurnale aptiktas vienintelis neužpajamuotos sumos atvejis. Visos kitos operacijos buvo įtrauktos į kasos apskaitos knygą.

Pagrindinės buhalterinės apskaitos knygos UAB „T. E. R. G.“, UAB „B. P. E. G. S.“ ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tikrinamos ir niekas nesiaiškino, kokioms reikmėms buvo naudojamos lėšos. Prokurorė nebandė nustatyti lėšų naudojimo faktų, apsiribodama tik formuluote „nepavyko nustatyti“. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktas pagrindines buhalterinės apskaitos knygas specialistai tyrė paviršutiniškai per vieną darbo dieną (taip jie teigė teisminio nagrinėjimo metu). Vienintelė specialisto pastaba buvo dėl nepateiktų sąskaitų pavadinimų registrų. Tam, kad būtų atliktas įmonių veiklos pagrindinių buhalterinių knygų, tvarkytų 4 metus, tyrimas, vienos dienos net ir patikrinti kasos apskaitos knygas su pagrindinėmis buhalterinės apskaitos knygomis nepakanka. Avanso apyskaitų - pajamų ir išlaidų dokumentų, depozitinių sąskaitų ir bankų sąskaitų - patikrinimas taip pat reikalauja daug laiko. Visus šiuos patikrinimus specialistai galėjo atlikti ikiteisminio tyrimo metu, kuris vyko apie dvejus metus. Jei ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorė būtų atsižvelgę į V. M. skundus, tai ikiteisminio tyrimo išvados galėjo būti kitokios. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepriklausoma ekspertizė nebuvo atlikta. Šiuo atveju specialistų parodymai negali būti pripažinti objektyviais. Kitų įrodymų dėl sandorių fiktyvumo nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. pripažino, kad UAB „T. E. R. G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas nevisiškai atitiko reikalavimus ir nurodė šio pažeidimo priežastį - aplaidų apskaitos tvarkymą. Šiuos buhalterinės apskaitos trūkumus pagrindė tuo, kad V. M. teko vykdyti visą šios įmonės veiklos darbą. Kiti akcininkai nenorėjo ir negalėjo jam padėti vykdant įsipareigojimus (prievoles) pagal sutartis, labai trūko laiko sutvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, neturėjo galimybės į darbą priimti buhalterio (nebuvo galimybės mokėti atlyginimą esant debitorių ir kreditorių įsiskolinimams), UAB „B. B. A.“ nuolat nevykdė prisiimtų sutartinių finansinių įsipareigojimų. Prokurorė neigia paslaugų dėl mokslinės-techninės ekspertizės organizavimo buvimą, o tai neatitinka tikrovės. Tokias paslaugas V. M. suteikė UAB „B. B. A.“. Darbo rezultatas - ekspertų įmonė AF (Kauno filialas) atliko mokslinius tyrimus dėl itin pavojingų atliekų utilizavimo gamyklos Klaipėdos uoste. Dėl V. M. pastabų ir pasiūlymų buvo patikslinti ir pataisyti mokslinių tyrimų dokumentai. V. M. įvertino įvairias atliekų utilizavimo technologijas, remdamasis keleto Europos bendrovių pavyzdžiais, ir šis įvertinimas buvo pagrindas priimant sprendimą panaudoti šias technologijas. Tai pagrindžiantys dokumentai pridėti prie teismo bylos.

Ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžių metu V. M. ne kartą nurodė, kad teisiškai nebuvo UAB „B. P. E. G. S.“ vadovas. Kadangi generalinis direktorius K. R. nusišalino nuo savo tiesioginių pareigų vykdymo, V. M. buvo priverstas vykdyti jo prisiimtus įsipareigojimus. K. R., kaip vadovo, neveikimas privertė V. M. padaryti tuos darbus, kurių nedarė eidamas generalinio direktoriaus pareigas. Kai jis buvo priimtas dirbti į Klaipėdos miesto savivaldybę, iki 2013 m. balandžio jis buvo UAB „B. P. E. G. S.“ generalinis direktorius. Prokurorė, sujungusi dviejų įmonių bylas, atsižvelgė tik į K. R. parodymus, tačiau V. M. akistatos su K. R. nebuvo. Prokurorė ignoravo V. M. parodymus šiuo klausimu. Formuluojant kaltinimą dėl suklastotų dokumentų panaudojimo, kaip tokius dokumentus kaltintojas pateikia tik sutartis bei pajamų ir išlaidų dokumentus, išduotus vykdant šias sutartis. Teismas, visapusiškai išnagrinėjęs liudytojų parodymus ir pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad nėra įrodymų dėl fiktyvios veiklos pagal sutartis ir lėšų, gautų iš banko sąskaitų, grąžinimo V. S.

Kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnį grindžiamas tuo, kad nebuvo atliktas išsamus finansinės ūkinės veiklos auditas. V. M. iš dalies pripažino, kad buhalterinė apskaita UAB „T. E. R. G.“, UAB „B. P. E. G. S.“ buvo tvarkoma nevisiškai laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. Bet tai nereiškia, kad V. M. tvarkė buhalterinę apskaitą, siekdamas nuslėpti nusikalstamą veiką. Tokios veikos padarymas nebuvo įrodytas.

Apeliaciniame skunde prokurorė tvirtina, kad V. M. negalėjo teikti konsultacinių paslaugų dėl to, kad nepateikė savo profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Byloje yra darbo knygelės, kurioje nurodytos V. M. eitos pareigos nuo 1998 m. (statybos įmonės „Litrybsnab“ vyr. inžinierius, „Litrybsnab“ vadybininko pavaduotojas, gamyklos „Laivitė“ Kapitalinės statybos skyriaus vadovas, statybos darbų įmonės „Lokys“ komercijos direktorius), kopijos. Iki 1988 m. V. M. vykdė tarnybą ir ėjo karininko pareigas karinėse naftos bazėse, taip pat dirbo šių bazių vadovu. Eiti TSRS vadovų ir inžinierių pareigas skyrė tik tuos asmenis, kurie buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą. V. M. kvalifikaciją teismo posėdyje patvirtino profesorius J. M. (su juo supažindino V. S., su juo sprendė kuro taupymo Gargždų katilinėje klausimus). Nepriklausomą „Akcent“ universitetą baigė 1993 metais. Tais metais dar nebuvo Rusijos Federacijos registro, todėl teismui pateiktas dokumentas, kad V. M. neturi finansinio išsilavinimo, negali būti pripažintas įrodymu (T. 11, b. l. 21-23).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis V. M. ir jo gynėja, išteisintasis V. S. ir jo gynėjas, nuteistojo juridinio asmens UAB „T. E. R. G.“ ir išteisintojo juridinio asmens UAB „B. P. E. G. S.“ atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Prokurorės apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Teigiama, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. M., V. S. ir UAB „B. P. E. G. S.“, UAB „T. E. R. G.“ kaltę dėl veikų, dėl kurių minėti asmenys buvo išteisinti, ir dėl aplinkybių, kurios buvo pašalintos iš kaltinimų kaip nepasitvirtinusios.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Lietuvos Respublikos BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese.

Pareiga įrodinėti baudžiamojoje byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams, kurie privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra prieštaringi, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, ir yra išnaudotos visos galimybės pašalinti abejones dėl kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Būtent prokuroras organizuoja ir vadovauja ikiteisminiam tyrimui, turi užtikrinti išsamų bylos aplinkybių ištyrimą, reikšmingų duomenų, pagrindžiančių jo pareikštą ir palaikomą teisme kaltinimą, surinkimą.

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas yra ištirti ir nustatyti, ar paslaugų teikimo sandoriai tarp UAB ,,B. B. A.“, atstovaujamos V. S., ir UAB „B. P. E. G. S.“, UAB ,,UAB „T. E. R. G.“, atstovaujamų V. M., realiai įvyko, ar UAB ,,B. B. A.“ iš minėtų įmonių gavo sutartyse nurodytas paslaugas ir už jas sumokėjo, ar paslaugų iš UAB „B. P. E. G. S.“, UAB „T. E. R. G.“ negavo, o sandoriai su šiomis įmonėmis buvo fiktyvūs. Realiai neįvykusiu (fiktyviu) laikomas toks sandoris, kai paslaugos, nurodytos sutartyje ar sąskaitose-faktūrose, nėra suteikiamos, o pinigai tariamam paslaugų teikėjui nėra sumokami arba grąžinami tariamam paslaugų gavėjui (pirkėjui). Nustatyti, ar sandoriai buvo realūs, ar fiktyvūs galima nustačius, ar realiai paslaugos buvo gautos, ar buvo realiai (negrąžintinai) už paslaugas sumokėti pinigai.

Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad UAB „B. P. E. G. S.“, atstovaujama generalinio direktoriaus K. R., ir UAB „B. B. A.“, atstovaujama direktoriaus V. S., sudarė 2010-01-20 Inžinerinių ir marketingo paslaugų tiekimo sutartį Nr. 001/01-10 ir 2010-07-15 sutartinės kainos suderinimo protokolą Nr. 1. Sutarties dalykas – reklaminių ir marketingo paslaugų teikimas dėl atliekų tvarkymo technologinio proceso techninės inžinierinės dalies plėtros (T. 1, b. l. 130-131; T. 2, b. l. 15-17). UAB „T. E. R. G.“, atstovaujama direktoriaus V. M., ir UAB „B. B. A.“, atstovaujama direktoriaus V. S., 2010-07-05 sudarė mokslinės-techninės projekto ekspertizės organizavimui sutartį Nr. 002/07-2010 ir 2010-11-25 pasirašė mokslinių-techninių ataskaitų analizės ekspertinių darbų sutartinės kainos suderinimo protokolą Nr. 1. Pagal sutartį UAB „B. B. A.“ gauna, o UAB „T. E. R. G.“ įsipareigoja organizuoti mokslinę-techninę projekto deginant buitines, gamybines bei pavojingas gamybines atliekas ekspertizę. Mokslinės-techninės projekto ekspertizės metu įgyvendinamas marketingas, medžiagų parinkimas analogiškose bendrovėse, vykdomas mokslinis technologijų ir saugumo palyginimas (T. 1, b. l. 142–148). UAB „B. P. E. G. S.“, atstovaujama generalinio direktoriaus K. R., ir UAB B. B. A.“, atstovaujama direktoriaus A. S., sudarė 2012-01-07 marketingo ir reklaminių paslaugų tiekimo sutartį Nr. 001/01-12. Pagal sutartį užsakovė UAB „B. B. A.“ gauna, o UAB „B. P. E. G. S.“ kaip vykdytoja įsipareigoja organizuoti marketingo ir reklamines paslaugas dėl technologinių procesų (T. 1, b. l. 132-135). UAB „T. E. R. G.“, atstovaujama direktoriaus V. M., ir UAB „B. B. A.“, atstovaujama direktoriaus A. S., 2012-01-20 sudarė konsultacinių paslaugų ūkinės veiklos klausimais teikimo sutartį Nr. 02/01-12. Pagal sutartį užsakovė UAB „B. B. A.“ gauna, o UAB „T. E. R. G.“ kaip vykdytoja įsipareigoja šios sutarties sąlygomis pagal užsakovo užduotis konsultuoti ūkinės veiklos klausimais. Į teikiamas konsultacines paslaugas įeina konsultacijų ir paaiškinimų komercinės veiklos, valdymo klausimais, su užsakovo ūkine veikla susijusiais teisiniais klausimais, buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės klausimais parengimas ir teikimas. Paslaugos gali būti teikiamos žodžiu ir raštu. Užsakovas savarankiškai nustato konkrečių užduočių vykdytojui sąrašą kiekvienam atskiram vykdymo laikotarpiui ir pateikia jį vykdytojui žodžiu arba raštu. Darbų kaina – 100 000 Lt. Apmokėjimo suma nustatoma pagal vykdytojo kainoraštį (T. 1, b. l. 79-82, 83–86). Taip pat buvo pasirašyti paslaugų priėmimo–perdavimo aktai. Pagal UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ pateiktas sąskaitas–faktūras už atliktas paslaugas UAB „B. B. A.“ atliko mokėjimus nurodytoms įmonėms.

V. M. ir V. S. nepripažino savo kaltės dėl jiems pareikštų kaltinimų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme. Viso proceso metu neigė sandorių fiktyvumą, tvirtino, kad sandoriai buvo realūs ir vykdomi, paslaugos pagal juos gautos (suteiktos) ir už jas atsiskaityta.

Išteisintasis V. S., UAB „B. B. A.“ direktorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „B. B. A.“ veiklai plėtoti buvo reikalingos V. M. paslaugos – konsultacijos moksliniais, techniniais ir organizaciniais iš laivų surenkamų užterštų vandenų valymo ir kitais bendrovės veiklos klausimais bei tiesioginė pagalba įdiegiant mokslines, technines ir organizacines naujoves bendrovės veikloje, tačiau V. M. nesutiko tapti samdomu UAB „B. B. A.“ darbuotoju. V. M. siūlymu pasirašė sutartis su UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“, nesidomėjo šių įmonių veikla, nes jam reikėjo V. M. paslaugų, mokėjo už padarytą darbą. V. M. pasiūlyta paslaugų teikimo kaina jį tenkino, sutarčių vykdymo formalumais nesidomėjo, kadangi matė, jog V. M. pagal sutartis vykdo veiklą ir ši veikla duoda rezultatus. Pagal sutartį V. M. Priekulės 2-ame kaime, esančiame pastate, įrengė 7 m³ apšildytą talpą su spiralėmis, duodavo nurodymus dėl darbų, prižiūrėjo ir kontroliavo darbus, aprašė visą procesą. V. M. padėjo naftos atliekas atskirti nuo vandens, taip pat padėjo su marketingu. UAB „B. B. A.“ nuomojamuose iš UAB „P.“ laivuose irgi padarė užterštų vandenų perdirbimo mechanizmą. Buvo sudaryta sutartis dėl atliekų deginimo, kurią padėjo įgyvendinti V. M. Su V. M. nebuvo susitaręs pasisavinti UAB „B. B. A.“ pinigų, negavo iš V. M. jokių pinigų ir neturėjo jų gauti. Sutartys buvo tikros ir vykdomos bei už atliktą darbą realiai apmokėta, už V. M. suteiktas paslaugas dabar gauna didelį pelną (T. 8, b. l. 6-8).

Nuteistasis V. M., UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ atstovas, teisiamajame posėdyje parodė, kad pasiūlė V. S. atliekų deginimo aukštoje temperatūroje projektą, dėl kurio paskui su UAB „B. B. A.“ sudarė sutartis, kurios dėl didelės darbų apimties buvo pasirašytos su dviem V. M. įmonėmis - UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“. Teikė konsultacijas dėl lijalinių, užterštų naftos produktais ir tepalais vandenų valymo, atliekų utilizavimo, prekybos naftos produktais, atliekų surinkimo iš laivų darbo gerinimo ir panašiais klausimais. UAB „B. B. A.“ patalpose turėjo savo darbo vietą, kartu su įmonės atstovais vykdavo į objektus. Sutartys buvo realios ir vykdomos, už darbą buvo mokami pinigai. Nebuvo susitarimo su V. S. padėti jam pasisavinti pinigines lėšas, neperdavė V. S. pinigų (T. 8, b. l. 21-25).

Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas vertino ir liudytojų teisiamajame posėdyje duotus parodymus.

Liudytojas A. S., buvęs UAB „B. B. A.“ direktorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad su UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ buvo pasirašytos sutartys. Šių įmonių pavadinimai girdėti per susirinkimus, iš bendravimo su V. M., nes jis buvo šių įmonių atstovas. 2010 metais V. S. pristatė V. M. kaip naftos produktų atskyrimo nuo vandens ir perdirbimo specialistą. V. M. dalyvaudavo UAB „B. B. A.“ susirinkimuose, braižė schemas, duodavo patarimus dėl naftos produktų atskyrimo nuo vandens, padėjo įmonei įsigyti įrenginius. V. M. įmonėje turėjo savo darbo vietą. Buvo samdomi ir kiti darbuotojai, rangovai, kurie dirbo pagal V. M. technologijas. Šiuo metu gauna dideles pajamas iš naftos produktų atskyrimo nuo vandens veiklos (T. 7, b. l. 164).

Liudytoja R. Z., UAB „B. B. A.“ vyr. buhalterė, konsultantė, teisiamajame posėdyje parodė, kad su UAB „T. E. R. G.“ buvo pasirašytos sutartys dėl konsultacijų teikimo, kurias asmeniškai teikdavo V. M. Sutartys buvo vykdomos ir už paslaugas buvo sumokėta. V. M. labai dažnai lankydavosi įmonėje, kartu su V. S. ir I. G. organizuodavo susirinkimus, duodavo darbuotojams patarimus, kaip reikia pritraukti klientus, dalindavo anketas. Į įmonę buvo pakviestas ir mokslininkas iš Maskvos J. M., su kuriuo dėl technologijų bendravo V. M. Tuo metu, kai buvo pasirašytos sutartys su UAB „B. P. E. G. S.“, nedirbo, mokėjo už tas paslaugas, kurios buvo nurodytos sąskaitose–faktūrose. Įmonės veikla buvo pelninga, iš naftos produktų atskyrimo nuo vandens veiklos gauna dideles pajamas, pelnas padidėjo po V. M. konsultacijų (T. 7, b. l. 162-163).

Liudytojas I. G., UAB „B. B. A.“ komercijos direktoriaus pavaduotojas, teisiamajame posėdyje parodė, kad jo darbas susijęs su atliekų laivuose surinkimu, klientų paieška. UAB „B. P. E. G. S.“ girdėta. V. M. dažnai lankydavosi UAB „B. B. A.“ patalpose, duodavo naudingus patarimus dėl darbo gerinimo, dėl atliekų rūšiavimo, naftos produktų atskyrimo nuo vandens, padarė anketas kaip dirbti su klientai. Susirinkimuose, kurie vykdavo po kelis kartus per mėnesį, V. S. pristatydavo V. M. kaip technologą, žinantį kaip atskirti naftos atliekas nuo vandens. V. M. lankydavosi laive, kuris surinkinėjo naftos atliekas (T. 7, b. l. 163).

Liudytoja I. Č., UAB „B. B. A.“ personalo vadovė, teisiamajame posėdyje parodė, kad V. M. pažįsta, jis kiekvieną dieną lankydavosi įmonėje ir laive, dirbo su įmonės direktoriumi. V. M. buvo pristatytas kaip asmuo, kuris dirbs su UAB „B. B. A.“. V. M. padėdavo ruošti schemas, kurias paskui ji perkeldavo į kompiuterinį (T. 7, b. l. 163-164).

Liudytojas S. Ž., UAB „B. B. A.“ ekologas, teisiamajame posėdyje parodė, kad V. M. dirbo su užterštų vandenų valymo ir skirstymo įrenginiais, jis išmanė savo darbą. Buvo nuvežęs V. M. į Priekulės 2-ą kaimą parodyti jam teritoriją, padedant V. M. buvo sutvarkyti Priekulės 2-ame kaime buvę nafta užteršti vandenys (T. 9, b. l. 84-85).

Liudytoja A. P., 2010 – 2011 metais pagal sutartį teikusi buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „B. B. A.“, teisiamajame posėdyje parodė, kad jai pagal pateiktus dokumentus nekildavo abejonių dėl UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ paslaugų suteikimo (T. 7, b. l. 166-167).

Liudytojas J. M., Rusijos verslininkas, patento turėtojas, teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta V. M. ir V. S., nes V. S. yra pakvietęs V. M. ir jį (J. M.) bendriems darbams, susijusiems su Lietuvos katilinių pertvarkymu, kurie vykdomi jau daug metų. V. M. turi specialiųjų žinių. Nesidomėjo kokias įmones atstovauja V. M. (T. 9, b. l. 78).

Liudytojas S. M., UAB „P.“ direktorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta V. M., nes jis dažnai lankydavosi UAB „B. B. A.“ patalpose ir laive, buvo pristatytas kaip asmuo, kuris diegs naftos atliekų skirstymo technologiją. Suprato, kad V. M. yra pasamdytas UAB „B. B. A.“ pagal sutartį ir atliks tam tikrus darbus. UAB „P.“ V. M. nemokėjo. V. M. prižiūrėjo visus vykdomus darbus laive ir Priekulės 2-ame kaime, buvo pastatyti skirtuvai, kurie buvo bandomi ir prižiūrimi. UAB „B. P. E. G. S.“ girdėta (T. 9, b. l. 53-55).

Liudytojas G. U., UAB „P.“ gamybos vadovas, teisiamajame posėdyje parodė, kad V. M. duodavo konsultacijas dėl užterštų vandenų skirstymo proceso optimizavimo, taip pat dalyvavo montuojant skirstymo įrangą laive „Danė“. Jį su V. M. supažindino V. S. (T. 9, b. l. 55-56).

Liudytojas I. L., Saugios laivybos administracijos, Laivybos kontrolės skyriaus vyr. specialistas, teisiamajame posėdyje parodė, kad su V. M. buvo susitikęs laive „Danė“ (T. 9, b. l. 83-84).

Byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra prieštaringi, neleidžia daryti patikimų išvadų, kad V. M. UAB „B. B. A.“ neteikė paslaugų ir už tai jam UAB „B. B. A.“ realiai nesumokėjo. Priešingai, apklausti liudytojais UAB „B. B. A.“, UAB „P.“ darbuotojai, Saugios laivybos administracijos atstovas I. L. ir Rusijos verslininkas, mokslininkas J. M. parodė, kad V. S. su V. M. sudarė sutartis dėl paslaugų suteikimo, V. S. buvo pristatytas UAB „B. B. A.“, UAB „P.“ ir kitiems darbuotojams kaip naftos produktų atskyrimo nuo vandens ir perdirbimo specialistas, V. M. lankėsi UAB „B. B. A.“ patalpose, ten turėjo savo darbo vietą, taip pat laive „Danė“ ir Priekulės 2-ame kaime esančiose patalpose, V. M. teikė konsultacijas, vadovavo atskirų projektų įgyvendinimui. Iš liudytojų parodymų matyti, kad V. M. pastoviai atlikdavo konkrečius darbus: organizuodavo ir dalyvaudavo įmonės susirinkimuose, braižė schemas, duodavo naudingus patarimus dėl darbo gerinimo, dėl atliekų rūšiavimo, naftos produktų atskyrimo nuo vandens, padėjo įsigyti tam skirtus įrenginius, duodavo darbuotojams patarimus, kaip reikia pritraukti klientus, padarė anketas kaip dirbti su klientai, kurias išdalino darbuotojams, dirbo su užterštų vandenų valymo ir skirstymo įrenginiais, prižiūrėjo visus vykdomus darbus laive „Danė“ ir Priekulės 2-ame kaime, padedant V. M. buvo sutvarkyti Priekulės 2-ame kaime buvę naftos produktais užteršti vandenys, dalyvavo montuojant skirstymo įrangą laive „Danė“. Iš liudytojo J. M. parodymų matyti, kad kartu su V. M. atliko bendrus darbus, susijusius su Lietuvos katilinių pertvarkymu, kurie vykdomi jau daug metų. Tai patvirtina ir AB „Klaipėdos energija“ raštas, kad su UAB „B. B. A.“ 2009-05-12 buvo pasirašyta sutartis dėl bandymų (Gargždų katilinėje) (T. 9, b. l. 58, 59-60). Nors bandymai nepasiteisino, tai nepaneigia V. M. atliktų darbų. UAB „B. B. A.“ buhalterės R. Z. ir A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad joms pagal pateiktus dokumentus nekildavo abejonių dėl UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ paslaugų suteikimo, sutartys buvo vykdomos ir už paslaugas buvo sumokėta, mokėjo už tas paslaugas, kurios buvo nurodytos sąskaitose-faktūrose. Kaip jau minėta, sutartis su UAB „B. B. A.“, atstovaujama V. S., sudarė ir tiesiogiai vykdė V. M. (savo teikiamas paslaugas įformindamas UAB „B. P. E. G. S.“ ir UAB „T. E. R. G.“ vardu), todėl ne visi UAB „B. B. A.“ darbuotojai žinojo ar girdėjo apie V. M. atstovaujamas įmones, be to, ir nesidomėjo šiuo klausimu. V. M. atstovaujamos įmonės buvo žinomos UAB „B. B. A.“ vadovams S. S., A. S., I. G. ir buhalterėms R. Z., A. P. bei UAB „P.“ direktoriui S. M., t. y. tiems žmonėms, kurie sudarė su V. M. sutartis, mokėjo už suteiktas paslaugas ir daugiausiai bendravo su V. M.

Išteisintasis V. S., UAB „B. B. A.“ direktorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010 metais pagrindinė UAB „B. B. A.“ veikla buvo užterštų vandenų surinkimas, o nuo 2012 metų dar ir užterštų vandenų perdirbimas. Įmonė vykdė veiklą Priekulės 2-ame kaime ir laivuose (T. 8, b. l. 6-8). Liudytoja R. Z., UAB „B. B. A.“ vyr. buhalterė, konsultantė, ir liudytojas I. G., UAB „B. B. A.“ komercijos direktoriaus pavaduotojas, teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 2006-2007 metų UAB „B. B. A.“ pagrindinė veikla - užterštų vandenų surinkimas iš uoste stovinčių laivų, naftos produktų atskyrimas nuo vandens, naftos produktų pridavimas ir pardavimas (T. 7, b. l. 162-163). UAB „B. B. A.“ be kitų leidimų, 2009-01-29 buvo išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, kuriame nurodyta, kad UAB „B. B. A.“ gali atlikti lijalinių vandenų ir kitų naftos produktų apdorojimą Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje (T. 8, b. l. 176).

Liudytojas G. U., UAB „P.“ gamybos vadovas, teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „P.“ pagrindinė veikla atliekų sandėliavimas ir perdirbimas, o UAB „B. B. A.“ – atliekų surinkimas, tačiau UAB „P.“ glaudžiai bendradarbiavo su UAB „B. B. A.“ dėl užterštų vandenų skirstymo (T. 9, b. l. 55-56). Šią aplinkybę teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojai I. G., S. M. Liudytojas S. M., UAB „P.“ direktorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „P.“ pagrindinė veikla yra atliekų surinkimas ir tvarkymas. Leidimą perdirbti atliekas turi UAB „P.“ ir UAB „B. B. A.“. UAB „P.“ priklauso tanklaivis „Danė“, kuris buvo nuomojamas UAB „B. B. A.“ (operatoriui), juo naudojasi abidvi bendrovės. Laive „Danė“ buvo įrengta atliekų skirstymo įranga. Darbų užsakovas buvo UAB „B. B. A.“, kuri ir finansavo darbus. Laivas su įranga priklauso UAB „P.“. Skirstymo įrangos laive neregistravo (T. 9, b. l. 53-55).

Liudytojas R. M., Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyresnysis inspektorius, vykdantis aplinkosaugos kontrolę krante, teisiamajame posėdyje parodė, kad jo pagrindinė funkcija tikrinti dokumentus, kuriais perduodamos atliekos. UAB „B. B. A.“ užsiima atliekų surinkimo iš Klaipėdos uosto ir laivų veikla, taip pat vykdo naftos produktais užterštų vandenų atskyrimą ir perdavimą. Įmonė turi aplinkosaugos departamento leidimą užsiimti šia veikla laivuose, kurie specialiai pritaikyti atlikti bunkeriavimo darbus (tanklaiviai), rinkti atliekas iš laivų ir krantinių, vykdyti naftos produktų atskyrimo nuo vandens darbus (gravitacijos ir terminiu būdu). Įmonė atliekų surinkimo veikla užsiima nuo 2006 metų, leidimą gavo nuo 2008-2009 metų. Leidimas atskirti užterštus vandenis terminiu būdu išduotas 2015 metais, o pati įranga buvo ir anksčiau (T. 9, b. l. 52-53). Nors liudytojas R. M. parodė, kad UAB „B. B. A.“ turi leidimą tvarkyti atliekas tik Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, uosto akvatorijoje, apskaitos dokumentuose nebuvo duomenų, jog įmonė vykdė atliekų perdavimus ar tvarkymus už Klaipėdos miesto savivaldybės ribų, nėra išduotas leidimas tvarkyti atliekas Gargžduose ir Klaipėdos rajone, tačiau iš liudytojo A. P., Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos, Klaipėdos rajono agentūros vyr. specialisto, teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad 2011-04-14, Priekulės 2-ame kaime, UAB „B. B. A.“, neturėdama leidimo, tvarkė užterštus vandenis ir už tai gavo baudą (T. 9, b. l. 83). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros 2015-05-22 rašte nurodyta, kad UAB „B. B. A.“ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 Priekulės 2-ame kaime, Klaipėdos rajone, vykdė atliekų tvarkymą, neturėdama tam leidimo, už tai 2011-04-14 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2011-05-10 nutarimu jai buvo paskirta bauda (T. 8, b. l. 41, 45-47). Taip pat UAB „B. B. A.“ administracine tvarka buvo bausta ir už kitus pažeidimus (T. 8, b. l. 212-216, 237-238). Tai patvirtino liudytojas S. Ž., UAB „B. B. A.“ ekologas, kad nors UAB „B. B. A.“ Priekulės 2-ame kaime neturėjo leidimo tvarkyti naftos atliekas, tačiau Priekulėje skirtuvai valė ir utilizavo naftos produktais užterštus vandenis (T. 9, b. l. 84-85), bei liudytojai R. Z., UAB „B. B. A.“ vyr. buhalterė, konsultantė, ir I. G., UAB „B. B. A.“ komercijos direktoriaus pavaduotojas, kad iš pradžių UAB „B. B. A.“ naftos produktus atskirdavo nuo vandens Priekulės 2-ame kaime esančiuose patalpose, tačiau Gamtos apsaugos inspekcijai nebeleidus UAB „B. B. A.“ vykdyti veiklos Priekulės 2-ame kaime, naftos produktai nuo vandens buvo atskiriami laive, kurį įmonė nuomavosi (T. 7, b. l. 162-163).

Liudytojas V. T., Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos vedėjo pavaduotojas, teisiamajame posėdyje parodė, kad laivuose „Danė“ ir „Banga“ atliekos buvo surenkamos ir perduodamos, neturi duomenų apie jų perdirbimą laive, paskutinio patikrinimo metu užfiksuota, kad laive yra skirtuvas, bet mašinų skyriaus žurnale nėra įrašų, jog jis veikia. Tačiau pats liudytojas parodė, kad inspektoriai tik tikrina dokumentus apie vykdomą atliekų išdavimą laivuose, bet netikrina, ar skirtuvas veikia ir kaip atliekamas skirstymas, nes tai neįeina į jų pareigas. Jei laive ir vyksta atliekų skirstymo procesas, vis tiek to netikrina ir nekontroliuoja įrenginio bei jo darbo, kol neįvyksta atliekų išpylimas (T. 9, b. l. 53).

Liudytojas I. L., Saugios laivybos administracijos, Laivybos kontrolės skyriaus vyr. specialistas, teisiamajame posėdyje parodė, kad prižiūri UAB „B. B. A.“ nuomojamus ir valdomus laivus „Danė“ ir „Banga“. UAB „B. B. A.“ laive „Danė“ surenka užterštus vandenis ir juos transportuoja, taip pat perdirba užterštus vandenis gravitacijos būdu. Laive „Danė“ yra du skirtuvai. Iš liudytojo parodymų matyti, kad inspektoriai tik tikrina laivų dokumentus, o išvadą, kad UAB „B. B. A.“ išsinuomotose laivuose lijalinių vandenų skirtuvų nėra, padarė vadovaudamasis tuo, kad UAB „B. B. A.“ nesikreipė dėl leidimo juos įrengti išdavimo (T. 9, b. l. 83-84). Iš anksčiau duotų liudytojų parodymų ir dokumentų matyti, kad UAB „B. B. A.“ užsiimdavo tam tikra veikla ir neturėdama tam leidimo. Be to, liudytojas S. Ž., UAB „B. B. A.“ ekologas, teisiamajame posėdyje parodė, kad laive „Danė“ yra skirtuvai, kurie veikia, valo, skirsto užterštus naftos produktais ir lijalinius vandenis ne tik gravitacijos būdu (T. 9, b. l. 84-85). Liudytojas R. M., Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyresnysis inspektorius, vykdantis aplinkosaugos kontrolę krante, teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „B. B. A.“ vykdo naftos produktų atskyrimo nuo vandens darbus gravitacijos ir terminiu būdu. Leidimas atskirti užterštus vandenis terminiu būdu išduotas 2015 metais, o pati įranga buvo ir anksčiau (T. 9, b. l. 52-53). 2013-11-25 rašte dėl UAB „B. B. A.“ atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano, suderintame su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu, nurodyta, kad UAB „B. B. A.“ vykdo naftos produktais užterštų skysčių (lijalinių, praplovimo ir kt. vandenų), tepalų ir alyvų surinkimo veiklą. Taip pat vykdo uosto akvatorijoje išsiliejusių naftos produktų surinkimą, skirsto surinktus, naftos produktais užterštus vandenis laivo talpykloje (T. 8, b. l. 170).

Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų ir kitų duomenų galima daryti išvadą, kad UAB „B. B. A.“ užsiėmė ne tik užterštų naftos produktais, lijalinių vandenų surinkimo veikla, bet ir jų perdirbimu - naftos produktų atskyrimu nuo vandens, iš pradžių Priekulės 2-ame kaime, o paskui ir laivuose. UAB „B. B. A.“ pasamdė V. M., kad pastarasis padėtų naftos produktus atskirti nuo vandens, įrengtų ir tobulintų skirtuvus, V. M. buvo pristatytas kaip naftos produktų atskyrimo nuo vandens ir perdirbimo specialistas, nes šioje srityje turėjo žinių ir patirties. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nuteistojo V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose V. M. parodė, kad yra kuro ir tepalų gamybos ir naudojimo inžinierius – technologas, 23 metus (iki 1988 m.) tarnavo Rusijos armijos karininku naftos bazių sandėliuose, turėjo patirties su naftos produktais užtrešto vandens utilizavimu (T. 6, b. l. 108-110). Liudytojas K. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. M. jam sakė, jog turi du išsilavinimus – techninį ir ekonominį. V. M. turėjo žinių šilumos ir elektros ūkyje, energetikoje ir technikoje (T. 8, b. l. 4-6). Liudytojas D. S., UAB „T. E. R. G.“ akcininkas, teisiamajame posėdyje parodė, kad V. M. turėjo žinių energetikos srityje (T. 9, b. l. 55). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas parodė, kad V. M. sudarė gerą inžinerinį išsilavinimą turinčio asmens įspūdį (T. 5, b. l. 115-116). Liudytojas J. M., Rusijos verslininkas, patento turėtojas, teisiamajame posėdyje parodė, kad V. M. turėjo specialiųjų žinių (su juo sprendė kuro taupymo Gargždų katilinėje klausimus) (T. 9, b. l. 78). Taip pat V. M. turėjo ir ekonominį išsilavinimą, tai patvirtina Nepriklausomo universiteto „Akcept“ diplomas, kuriame nurodyta, kad V. M. 1992 m. baigė pilną bankininkystės kursą ir įgijo banko vadybininko kvalifikaciją (T. 6, b. l. 146-148). Nors Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte nurodyta, kad Rusijos Federacijos juridinių asmenų registre nėra dokumentacijos, susijusios su Nepriklausomu universitetu „Akcept“ (T. 8, b. l. 38), tai nepaneigia, kad V. M. turi pakankamai finansinių žinių. Byloje yra duomenų, kad V. M. dirbo statybos įmonės „Litrybsnab“ vyr. inžinieriumi, „Litrybsnab“ vadybininko pavaduotoju, gamyklos „Laivitė“ Kapitalinės statybos skyriaus vadovu, statybos darbų įmonės „Lokys“ komercijos direktoriumi. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad V. M. turėjo žinių, patirties ir kvalifikacijos teikti konsultacijas ekonominiais, techniniais ir inžineriniais klausimais bei šiose srityse atlikti darbus, juolab, kad V. M. paslaugų užsakovė UAB „B. B. A.“ yra patenkinta V. M. suteiktų paslaugų kokybe bei jų rezultatu – gaunamu dideliu įmonės pelnu.

Teismai, vertindami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą, turėtų patikrinti ir įvertinti specialistui ar ekspertui pateiktos medžiagos išsamumą, pakankamumą ir kokybiškumą; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumą; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumą; taikytų metodų mokslinį pagrįstumą ir tinkamumą; atsakyti į klausimą, ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir, ar nesprendė klausimų, kurie viršija jų kompetencijos ribas. Byloje surinktų įrodymų, tame tarpe ir liudytojų parodymų vertinimas, yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tuo tarpu ūkinės finansinės veiklos tyrimas turi apsiriboti buhalterinių finansinių dokumentų tyrimu. Tik įvertinus visus įrodymus, tame tarpe ir specialisto išvadą, kompetentinga teisėsaugos institucija gali daryti išvadas, tame tarpe ir apie įmonių, jų atliekamų ūkinių operacijų fiktyvumą.

Vienas iš ikiteisminio ir teisminio tyrimo dalykų šioje byloje yra nustatyti, ar V. M., atstovaudamas UAB „T. E. R. G.“, UAB „B. P. E. G. S.“, atliko darbus ir suteikė paslaugas, nurodytas sutartyse, sudarytose su UAB „B. B. A.“, ir sąskaitose - faktūrose, ar ne. Šios aplinkybės turi būti nustatytos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje nurodytais įrodymais. Vienas iš įrodymų yra specialisto išvada. Specialisto išvada gaunama tada, kai nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti tyrimą, kuriam reikalingos specialios žinios ir įgūdžiai (paprastai mokslo, technikos, meno ar kitų sričių). Šiuo atveju specialisto funkcija yra buhalterinių – finansinių dokumentų tyrimas. Specialisto pateikiami atsakymai į klausimą negali reikalauti teisiškai įvertinti nustatytus faktus ar konstatuoti asmens teisinę atsakomybę.

Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu pateiktos specialistų išvados kelia abejones savo pagrįstumu dėl pačios tyrimo metodikos. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, formuluodamas užduotis specialistams dėl UAB „B. B. A.”, UAB „B. P. E. G. S.“ ir UAB „T. E. R. G.” ūkinės finansinės veiklos atlikimo, nurodė, kad pagal tyrimo metu surinktą medžiagą matyti, kad UAB „T. E. R. G.” ir UAB „B. P. E. G. S.” nebuvo sudariusios jokių sutarčių su kitomis įmonėmis ar fiziniais asmenimis dėl sutartyse nurodytų paslaugų pirkimo, pagal „Sodros“ duomenis bendrovėse nebuvo oficialiai įdarbintų asmenų, kurie būtų galėję teikti paslaugas, bendrovių pateiktose buhalterinėse apskaitose nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad bendrovės būtų turėjusios kokias nors išlaidas, susijusias su reklamos, dažymo ar kitokių paslaugų teikimu, todėl tikėtina, kad šių paslaugų UAB „B. P. E. G. S.“ ir UAB „T. E. R. G.“ realiai negalėjo suteikti (T. 1, b. l. 159, 162; T. 2, b. l. 106, 108; T. 3, b. l. 52, 55). Kaip matyti jau pačiose tyrėjo pateiktose užduotyse atlikti objektų tyrimą buvo supainiotos teisėsaugos institucijų, atliekančių ikiteisminį tyrimą, teismo bei specialistų funkcijos. Specialistams buvo pateikti klausimai, užduotyse nurodant, kad tyrimo metu yra nustatyta, jog UAB „B. B. A.“ sudaryti sandoriai su nurodytomis įmonėmis nėra realiai įvykę - yra fiktyvūs. Specialistai, atlikę UAB „T. E. R. G.“, UAB „B. P. E. G. S.“, UAB „B. B. A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimus, rėmėsi apriorine ikiteisminio tyrimo pareigūno išvada, kuri galėjo būti padaryta tik išsamiai, pilnutinai, objektyviai išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Taigi specialistų nebuvo prašoma pasisakyti dėl to, ar atitinkami sandoriai galėjo būti realūs ar ne. Specialistams buvo pavesta nustatyti, kokie norminiai aktai buvo pažeisti fiksuojant fiktyvius sandorius ir įtraukiant atitinkamus dokumentus į buhalterinę apskaitą, kokia žala yra padaryta valstybės biudžetui ir ar dėl to galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonių veiklą, turtą, kapitalą ir įsipareigojimų dydį. Specialistai atsakė į užduotus klausimus, netirdami klausimo dėl sandorių tikrumo (ar fiktyvumo), bet preziumuodami, kad sandoriai yra fiktyvūs, nes taip jiems buvo nurodyta užduotyse, vadovaudamiesi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, t. y. neapsiribojo tik buhalterinių–finansinių dokumentų tyrimu. Iš esmės specialistų tyrimai ikiteisminio tyrimo metu atlikti formaliai, remiantis apriorinėmis nuostatomis, kurios turėjo būti galutinis tyrimo rezultatas.

Iš užduočių atlikti objektų tyrimą, specialisto išvadų ir specialisčių paaiškinimų teisiamajame posėdyje matyti, kad specialistės savo išvadas dėl sutarčių fiktyvumo grindė iš esmės ne savo specialiomis žiniomis, ne informacija, esančia buhalteriniuose–finansiniuose dokumentuose, o liudytojų parodymais, užduotyse atlikti objektų tyrimą nurodytomis aplinkybėmis bei išvestinėmis loginėmis prielaidomis iš ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatytų aplinkybių: kad sutarčių vykdymas neatsispindi UAB „B. P. E. G. S.“ ir UAB „T. E. R. G.“ apskaitose ir privalomose teikti valstybinėms institucijoms deklaracijose; kad UAB „B. P. E. G. S.“ ir UAB „T. E. R. G.“ darbuotojų neturėjo, todėl nebuvo galimybių suteikti paslaugas pagal sutartis; kad pagal direktoriaus K. R. parodymus UAB „B. P. E. G. S.“ jokios veiklos nevykdė (T. 1, b. l. 162-183, T. 2, b. l. 108-123; T. 3, b. l. 55-78). Aplinkybė, kad UAB „B. P. E. G. S.“ ir UAB „T. E. R. G.“ tinkamai netvarkė apskaitų ir jose nefiksavo su sutarčių vykdymu susijusių operacijų, pati savaime dar nereiškia, kad sutartys buvo fiktyvios ir įmonės jų nevykdė. Iš V. S. ir V. M. parodymų, kurie šioje dalyje kitais byloje surinktais įrodymais nėra neabejotinai paneigti, matyti, kad pagal sutartis su UAB „B. B. A.“ UAB „B. P. E. G. S.“ bei UAB „T. E. R. G.“ vardu veikė ir paslaugas teikė asmeniškai V. M. Būtent siekdamas V. M. paslaugų, UAB „B. B. A.“ vadovas V. S. ir sudarė sutartis, kurios V. M. pageidavimu buvo įformintos UAB „B. P. E. G. S.“ ir UAB „T. E. R. G.“ vardu. Todėl aplinkybė, kad UAB „B. P. E. G. S.“ ir UAB „T. E. R. G.“ neturėjo kitų darbuotojų, nereiškia, jog šios įmonės neturėjo galimybių suteikti paslaugas pagal sutartis. Iš V. S. parodymų matyti, kad jis mokėjo pinigus už V. M. paslaugas, tenkinančias UAB „B. B. A.“ interesus ir nešančias bendrovei pelną (t. y. už V. M. veiklos turinį), todėl tai, kad V. M. ir UAB „B. B. A.“ santykių įforminimui galbūt buvo pasirinkta netinkama forma (minimos sutartys, ne visai tiksliai atspindėjo V. M. teikiamų paslaugų esmę) taip pat nereiškia, kad sutartys buvo fiktyvios, o jų šalys neketino vykdyti.

Liudytojas K. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „T. E. R. G.“ užsiminėjo naujų technologijų įdiegimu, bendrovei vadovavo V. M., o jis buvo įmonės akcininkas, tačiau nedalyvavo ir nesidomėjo įmonės veikla, todėl nežino, ar bendrovė realiai vykdė kokią nors veiklą ir gavo pajamų, ar sudarė sutartis su UAB „K. E.“ ir UAB „B. B. A.“. UAB „B. P. E. G. S.“ direktoriumi buvo K. R., tačiau jis nieko neveikė dėl blogos sveikatos būklės, realiai viską tvarkė ir bendrovei vadovavo V. M. Bendrovės antspaudas, banko prisijungimo duomenys bei visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pas V. M. Finansinius reikalus tvarkė V. M., kuris taip pat sudarinėdavo sandorius ir atnešdavo jam pasirašyti dokumentus, sutartis, ateidavo pas jį pasikonsultuoti. V. M. jam buvo atnešęs pasirašyti sutartį, pagal kurią kitai įmonei turėjo būti suteiktos konsultavimo paslaugas, jas teikė V. M. Pastarasis buvo užsiminęs apie Gargždų katilinės renovaciją. K. R. girdėjo, kad yra įmonių, kurios nori jų bendrovių teikiamų paslaugų (T. 5, b. l. 138-139, 140-142; T. 8, b. l. 4-6). Iš liudytojo K. R. parodymų negalima daryti išvados, kad įmonės nevykdė jokios veiklos, liudytojas nurodė, kad UAB „B. P. E. G. S.“ faktiškai vadovavo V. M., kuris konsultuodavosi su K. R. dėl bendrovės veiklos ir informuodavo apie planus, tvarkė finansinius reikalus, atnešdavo pasirašyti sutartis. Visi šie veiksmai patvirtina tam tikrą bendrovės veiklą. K. R. UAB „T. E. R. G.“ veikloje nedalyvavo ir nesidomėjo įmonės veikla, todėl nežino, ar bendrovė realiai vykdė kokią nors veiklą.

Marketingo, reklaminės, konsultacinės ir panašios paslaugos neturi materialios išliekamosios išraiškos, todėl ūkinės finansinės įmonių veiklos tyrimo metu šių paslaugų realumą yra sudėtinga nustatyti. Nors tikrinant bendrovių dokumentaciją nerasta sutartyse numatytos medžiagos, atliktų darbų perdavimo užsakovui dokumentų, ne visose priėmimo-perdavimo aktuose buvo nurodyti atlikti darbai, tačiau tai galima paaiškinti sutarčių dalyko specifika. Iš V. M. ir V. S. bei teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad V. M. pastoviai ilgą laiką teikė UAB „B. B. A.“ reikalingas paslaugas - konsultavo atliekų surinkimo ir perdirbimo klausimais bei vadovavo jo siūlomų naujovių diegimui į technologinį gamybos procesą, siekiant užsakovo pageidaujamo rezultato - padaryti šį procesą kuo pigesnį, kad UAB „B. B. A.“ galėtų atlaikyti rinkos konkurenciją; konsultavo atliekų deginimo klausimais, aktualiais klausimais bendradarbiavo su mokslininku J. M. (pastarasis tai patvirtino), rengė komercinius pasiūlymus katilinių technologinių procesų tobulinimui. 2012-01-20 sutartis Nr. 02/01-2012 dėl konsultacinių paslaugų ūkinės veiklos klausimais teikimo yra specifinė ir tuo, kad pagal šią sutartį tiek užsakovo užduočių pateikimas, tiek ir pats paslaugų teikimas galimas ir žodine forma, kuriai pritaikyti fiktyvumo kriterijų būtų dar sudėtingiau nei ankstesnių sutarčių atveju. Esant šiam ilgalaikiam konsultacinės-organizacinės veiklos procesui, kiekvieną mėnesį priėmimo–perdavimo aktuose nurodyti konkrečiai atliktus darbus būtų pakankamai problemiška. Iš priėmimo–perdavimo aktų turinio matyti, kad jais šalys pripažįsta, jog sutartys yra vykdomos, ir yra pagrindas tarpiniam mokėjimui už dalį atlikto darbo, siekiant galutinio sutarčių rezultato. Be to, UAB „B. P. E. G. S.“ ir UAB „T. E. R. G.“ siuntė UAB „B. B. A.“ priminimus apie nesumokėtas skolas už atliktus darbus (T. 1, b. l. 74, 75, 98, 99), buvo pasirašyti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai (T. 1, b. l. 76, 77, 92-95), kas taip pat patvirtina, jog sutartys buvo vykdomos ir buvo siekiama gauti apmokėjimą už atliktus darbus. Todėl, atsižvelgiant į sutarčių dalyko specifiką, nėra neabejotina kaltinimo pozicija, kad priėmimo–perdavimo aktais buvo siekiama įtvirtinti teisinėje apyvartoje aiškiai neteisingą informaciją ir, kad jie yra netikri.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nei specialisto išvados ir specialisčių paaiškinimai teisiamajame posėdyje, nei kiti byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti patikimų, neabejotinų išvadų, jog V. M. ir V. S. surašytos sutartys ir kiti kaltinime nurodyti jas lydintys dokumentai buvo fiktyvūs, t. y. pačios sutartys buvo sudarytos, neketinant jų vykdyti, o kiti dokumentai tik imitavo jų vykdymą. Kitų įrodymų, kurie paneigtų V. M. ir V. S. aiškinimą, kad sandoriai buvo realūs, pinigai už juos buvo sumokėti, nėra. Visos abejonės ir prieštaravimai, kurių negalima pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, turi būti aiškinamos kaltinamųjų (nuteistųjų) naudai, todėl laikytina, kad nėra įrodyta kaltinimo dalis dėl paslaugų sandorių nerealumo. Pirmosios instancijos teismas V. M. ir V. S. dėl netikrų dokumentų – 2010-01-20 inžinerinių ir marketingo paslaugų tiekimo sutarties Nr. 001/01-10 ir 2010-07-15 sutartinės kainos suderinimo protokolo Nr. 1; 2010-07-05 mokslinės-techninės projekto ekspertizės organizavimui sutarties Nr. 002/07-2010 ir šios sutarties 2010-11-25 sutartinės kainos suderinimo protokolo; 2012-01-07 marketingo ir reklaminių paslaugų tiekimo sutarties Nr. 001/01-12, priėmimo perdavimo aktų: 2012-12-25 – Nr. 1, 2012-12-26 – Nr. 2, 2012-12-27 – Nr. 3; 2012-01-20 ūkinės veiklos konsultavimo sutarties Nr. 02/01-2012, priėmimo–perdavimo aktų: 2012-08-04 – Nr. 1, 2013-04-22 – Nr. 5, 2010-12-22 – Nr. 2 – pagaminimo, o V. S. – ir dėl panaudojimo, pagrįstai išteisino.

Nustatyti nuteistojo V. M. veiksmai – 2012-01-07 marketingo ir reklaminių paslaugų tiekimo sutarties Nr. 001/01-12, pagal kurią UAB „B. P. E. G. S.“ tariamai UAB „B. B. A.“ suteiks paslaugų už 105 000 Lt, perdavimo–priėmimo aktų 2010-01-25 – Nr. 1, 2010-02-25 – Nr. 2, 2010-03-25 – Nr. 3, 2010-04-25 – Nr. 4, 2010-05-25 – Nr. 5; 2012-12-25 – Nr. 1, 2012-12-26 – Nr. 2, 2012-12-27 – Nr. 3, davimas pasirašyti K. R. vardu tyrimo metu nenustatytam asmeniui (tikrų dokumentų (sutarties ir perdavimo–priėmimo aktų) suklastojimas (Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalis)), nepatvirtina, kad šie dokumentai buvo apie tariamai suteiktas paslaugas. Aplinkybė, jog sutartyje ir perdavimo–priėmimo aktuose buvo suklastotas K. R. parašas, pati savaime nepaneigia sutarčių realumo ir vykdymo, nes sutartis tiesiogiai vykdė V. M., o perdavimo–priėmimo aktai buvo reikalingi mokėjimo procedūroms pagal sutartis pradėti. Iš K. R. parodymų matyti, kad jis turėjo rimtų sveikatos problemų ir ne visuomet galėjo susitikti su V. M. pastarajam prireikus. Kita vertus, V. M. ir K. R. patvirtino, kad joks atlyginimas K. R. nebuvo mokamas. Taigi įmanoma ir byloje surinktais įrodymais nėra paneigta, kad V. M. inicijavo parašų suklastojimą, reikiamu metu fiziškai negalėdamas susisiekti su K. R. ar norėdamas nuslėpti nuo jo (kad nereikėtų dalintis pinigais) pagal sutartis gaunamas pajamas, o ne siekdamas fiktyviai patvirtinti tariamai suteiktas paslaugas, kaip teigiama kaltinime.

Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog V. S. buvo žinoma, kad sutartyje ir perdavimo–priėmimo aktuose, kuriuos jam pateikė V. M., UAB „B. P. E. G. S.“ direktoriaus K. R. vardu pasirašė kitas asmuo. Pasak V. S., V. M. jam pateikdavo jau pasirašytus dokumentus ir jis neturėjo pagrindo abejoti šių dokumentų tikrumu. V. S. veiksmuose, aptartomis aplinkybėmis pasirašant ir vėliau panaudojant V. M. jam perduotus sutartį ir perdavimo–priėmimo aktus su suklastotu K. R. parašu, V. S. nežinant apie parašo suklastojimą, nėra būtino Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties elemento – kaltės, kuri šiuo atveju gali pasireikšti tik tiesioginės tyčios forma. Todėl pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai išteisino V. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Kitas svarbus aspektas, sprendžiant apie sandorių realumą – ar buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytos pinigų sumos paslaugų tiekėjui realiai buvo sumokėtos. Byloje nepaneigtas V. M. ir V. S. aiškinimas, kad UAB „B. B. A.“ sutartys su V. M. vadovaujamomis bendrovėmis buvo realios ir vykdomos, už atliktą darbą realiai apmokėta, nebuvo susitarimo pasisavinti UAB „B. B. A.“ pinigų, V. S. negavo iš V. M. jokių pinigų ir neturėjo jų gauti, o V. M. jų neperdavė. Nenustatyta, kad V. M. ir V. S. pasirašytos sutartys, paslaugų (darbų) priėmimo–perdavimo aktai, sąskaitos-faktūros buvo fiktyvios, o pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai imitavo tariamą paslaugų pardavimą UAB „B. B. A.“. Byloje taip pat nėra absoliučiai jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti kaltinimo teiginius, kad išgryninęs UAB „B. B. A.“ pervestus UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ pinigus, V. M. pagal išankstinį susitarimą juos būtų perdavęs V. S. V. M. ir V. S. viso proceso metu neigė šią aplinkybę, jos nepatvirtino nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų. Techninėmis priemonėmis ar kokiu nors kitu būdu neužfiksuota, kad V. M. ir V. S. tarėsi dėl pinigų perdavimo, būtent šiuo tikslu būtų susitikę, nei vienas pinigų perdavimo faktas techninėmis priemonėmis ar kokiu nors kitu būdu nėra fiksuotas ir kaltinime konkretizuotas (kada, kur, kokiomis aplinkybėmis ir kokia konkreti pinigų suma buvo perduota). Tai, kad UAB „B. B. A.“ pervestų UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ pinigų tolesnis panaudojimas nėra tinkamai parodytas šių bendrovių apskaitoje, pati savaime, nesant jokių kitų duomenų, neįrodo, kad išgryninęs šiuos pinigus, V. M. perdavė juos V. S. Taip pat byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie galėtų patvirtinti kaltinimo teiginius, kad UAB „B. B. A.“ grynųjų pinigų išmokėjimas UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ kaltinime nurodytais atvejais būtų buvęs tik tariamas. V. M. ir V. S. šią aplinkybę neigė ir tvirtino, kad grynieji pinigai buvo realiai išmokėti, jokių duomenų, kad V. S. pinigų išmokėjimą patvirtinančiuose dokumentuose nurodytų sumų UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ realiai neišmokėjo, o jas pasisavino, nėra. Tai, kad UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ apskaitoje šių pinigų tolesnis panaudojimas nėra tinkamai parodytas, pati savaime, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, taip pat neįrodo, kad pinigai šioms bendrovėms realiai nebuvo išmokėti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra objektyvių, neginčytinų, patikimų duomenų, kad UAB „B. B. A.“ priklausanti 745 590 Lt pinigų suma UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ buvo išmokėta tik fiktyviai (imituojant grynųjų pinigų išmokėjimą, o per banką pervestus pinigus V. M. išgryninant ir grąžinant V. S.) ir V. S. (padedant V. M.) pasisavinta. Be to, nesuprantama, kokiu būdu kaltinime nustatytos V. M. grąžintos V. S. pinigų sumos, byloje nesant jokių faktinių duomenų apie šią aplinkybę (pvz., kaltinime nurodyta, kad pagal pirmąją sutartį už tariamai suteiktas paslaugas V. S. pagal pinigų priėmimo kvitą serija TER Nr. 001 tariamai sumokėjo 24 875 Lt, o bankiniais pavedimais sumokėjo 252 625 Lt, iš kurių V. M. jam grąžino tik 249 800 Lt).

Byloje esantys duomenys apie galimą V. M. ir V. S. sandorių fiktyvumą yra nepakankami ir keliantys abejonių, be to, yra grindžiami tik prielaidomis ir spėjimais, t. y. duomenimis, kuriais remiantis galima buvo tik manyti, kad sandoriai galėjo būti fiktyvūs. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstamas veikas ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės aiškinamos nuteistųjų (kaltinamųjų) naudai. Patikimų objektyvių, neginčytinų duomenų, kuriais remiantis būtų galima neabejotinai konstatuoti, kad paslaugų teikimo sutartys, pasirašytos tarp UAB „B. B. A.“, atstovaujamos V. S., ir UAB „B. P. E. G. S.“, UAB ,,UAB „T. E. R. G.“, atstovaujamų V. M., buvo fiktyvios, kad UAB ,,B. B. A.“ iš minėtų įmonių negavo sutartyse nurodytų paslaugų ir už jas nesumokėjo, byloje nėra. Byloje surinktų įrodymų visetas nėra pakankamas kategoriškai išvadai, kad sandoriai buvo fiktyvūs, realiai neįvyko, pinigai V. M. nebuvo sumokėti (buvo imituotas grynųjų pinigų išmokėjimas) arba per banką pervestus pinigus V. M. išgrynino ir grąžino V. S., priešingai – minėtų įrodymų, kurių nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai, visetas patvirtina, kad sandoriai realiai įvyko ir už suteiktas paslaugas buvo realiai (negrąžintinai) sumokėta.

Byloje nepaneigtas įmonių ūkinės komercinės veiklos realumas, taip pat nenustatytas UAB „B. B. A.“ sumokėtų už teikiamas paslaugas pinigų grąžinimas V. S. (pinigų mokėjimo fiktyvumas) ir vėlesnis V. S. šių pinigų pasisavinimas. Nenustačius, kad UAB „B. B. A.“ priklausanti 745 590 Lt pinigų suma UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ buvo išmokėta tik fiktyviai (imituojant grynųjų pinigų išmokėjimą, o per banką pervestus pinigus V. M. išgryninant ir grąžinant V. S.) ir V. S. (padedant V. M.) pasisavinta, taip pat nenustačius, kad kaltinamieji pasirašė fiktyvias sutartis, darbų priėmimo–perdavimo aktus, sąskaitas-faktūras, pinigų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, imituojančius tariamą paslaugų pardavimą UAB „B. B. A.“, V. M. ir V. S. veikla sudarant ir vykdant kaltinime nurodytas sutartis negali būti vertinama kaip svetimo turto pasisavinimas ir turtinės prievolės išvengimas apgaule. V. S. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, o V. M. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, pagrįstai išteisinti jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. S. kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį iš esmės buvo grindžiamas specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad UAB „T. E. R. G.“ vardu išrašytuose apskaitos dokumentuose – 2 vnt. sąskaitose-faktūrose, serija TER: 2010-07-25 Nr. 0014 – 99 500 Lt, 2010-11-25 Nr. 0017 – 178 000 Lt, iš viso 277 500 Lt, pagrindė tikrovės neatitinkantį ūkinės operacijos turinį, todėl pagal juos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo (UAB „T. E. R. G.“ pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą 2010 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją pajamų ir sąnaudų nedeklaravo, pagal „Sodros“ duomenis darbuotojų neturėjo ir realiai galimybių organizuoti mokslinę-techninę projekto deginant buitines, gamybines bei pavojingas gamybines atliekas ekspertizę, neturėjo); UAB „B. P. E. G. S.“ vardu išrašytose 8 vnt. sąskaitose-faktūrose (serija BPS: 2010-01-05 Nr. 0001 – 15000,00 Lt; 2010-02-25 Nr. 002 – 17000,00 Lt; 2010-03-25 Nr. 0004 – 17500,00 Lt; 2010-04-25 Nr. 007 – 17500,00 Lt; 2010-05-05 Nr. 010 – 17500,00 Lt; 2010-05-25 Nr. 0014 – 15000,00 Lt; 2010-05-25 Nr. 0016 – 107500,00 Lt; 2012-12-25 Nr. 002 – 105000,00 Lt, iš viso 312000,00 Lt); 6 vnt. kasos pajamų orderiuose (serija BPS: 2010-01-20 Nr. 0001 – 15000,00 Lt; 2010-02-25 Nr. 002 – 17000,00 Lt; 2010-03-25 Nr. 004 -17500,00 Lt; 2010-04-25 Nr. 007 – 17500,00 Lt; 2010-05-25 Nr. 010 – 17500,00 Lt; 2010-06-25 Nr. 014 – 15000,00 Lt, iš viso 99500,00 Lt) ir UAB „B. B. A.“ 16 vnt. mokėjimo nurodymuose (2012-05-07 Nr. 327 – 8000,00 Lt; 2012-05-28 Nr. 375 – 8000,00 Lt; 2012-05-31 Nr. 377 – 8000,00 Lt; 2012-06-08 Nr. 381 – 12500,00 Lt; 2012-06-12 Nr. 386 – 12000,00 Lt; 2012-06-14 Nr. 394 – 10000,00 Lt; 2012-07-19 Nr. 414 – 9500,00 Lt; 2012-08-02 Nr. 421 – 11000,00 Lt; 2012-08-06 Nr. 424 – 6000,00 Lt; 2012-08-09 Nr. 426 – 7000,00 Lt; 2012-08-16 Nr. 429 – 15000,00 Lt; 2013-02-07-Nr. 1375 – 20000,00 Lt; 2013-02-14 Nr. 1384 – 20000,00 Lt; 2013-02-25 Nr. 1416 – 23000,00 Lt; 2013-02-27 Nr. 1425 – 20000,00 Lt; 2013-03-06 Nr. 1435 – 30000,00 Lt) pagrindė tikrovės neatitinkantį ūkinės operacijos turinį, todėl pagal juos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo (UAB „B. P. E. G. S.“ pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą 2010 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją pajamų ir sąnaudų nedeklaravo, 2012 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos nepateikė, pagal „Sodros“ duomenis darbuotojų neturėjo ir realiai galimybių teikti inžinerines, marketingo ir reklamos paslaugas neturėjo).

Atsižvelgiant į sutarčių dalyko specifiką negalima sutikti su specialistų išvadomis, kad UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ realiai galimybių teikti inžinerines, marketingo ir reklamos paslaugas, organizuoti mokslinę-techninę projekto deginant buitines, gamybines bei pavojingas gamybines atliekas ekspertizę neturėjo, o vien ta aplinkybė, kad minimų bendrovių apskaita nebuvo tinkamai tvarkoma, pati savaime dar nereiškia, kad sutartys buvo sudarytos, neketinant jų vykdyti, ir jos nebuvo vykdomos.

Iš kaltinimo konstrukcijos matyti, kad V. S. veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog į apskaitą buvo įtraukti dokumentai, patvirtinantys fiktyvų paslaugų pirkimą ir apmokėjimą, t. y., pagal įtrauktus į apskaitą dokumentus juose nurodytos ūkinės operacijos faktiškai nevyko. Kaip jau minėta, byloje surinkti įrodymai neduoda pagrindo daryti kategorišką ir neginčijamą išvadą dėl UAB „B. B. A.“ sandorių su UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ fiktyvumo, o V. M. ir V. S. parodymai dėl šių sandorių vykdymo nėra paneigti. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad grynieji pinigai V. M. pagal šias sutartis buvo išmokėti tik tariamai, o bankiniais pavedimais pervesti pinigai buvo V. M. išgryninti ir grąžinti V. S., kaip teigiama kaltinime. Jokiais kitais apskaitos tvarkymo pažeidimais V. S. nebuvo kaltinamas. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs, kad V. S. inkriminuotame kaltinime nurodyti į UAB „B. B. A.“ apskaitą įtraukti apskaitos dokumentai būtų skirti faktiškai neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti bei kartu iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pagrįstai V. S. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį išteisino, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. M. kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) iš esmės buvo grindžiami sandorių fiktyvumu, t. y. UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ apskaitą, pagrįsdamas apskaitos dokumentais faktiškai neįvykusias ūkines operacijas bei įtraukdamas į apskaitą dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas.

Kaip jau minėta, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ jokių paslaugų UAB „B. B. A.“ nesuteikė, tame tarpe ir mokslinės-techninės projekto ekspertizės organizavimo paslaugų už 277 500 Lt sumą; byloje nenustatyta, kad UAB „B. P. E. G. S.“ UAB „B. B. A.“ išrašytos sąskaitos-faktūros serija BPS: 2010-01-05 Nr. 0001 – 15 000 Lt, 2010-02-25 Nr. 002 – 17 000 Lt, 2010-03-25 Nr. 004 – 17 500 Lt, 2010-04-25 Nr. 007 – 17 500 Lt, 2010-05-05 Nr. 010 – 17 500 Lt, 2010-05-25 Nr. 0014 – 150 00 Lt, 2010-05-25 Nr. 0016 – 107 500 Lt, 2012-12-25 Nr. 002 – 105 000 Lt, bei kasos pajamų orderiai serija BPS: 2010-01-20 Nr. 0001 – 15 000 Lt, 2010-02-25 Nr. 002 – 17 000 Lt, 2010-03-25 Nr. 004 – 17 500 Lt, 2010-04-20 Nr. 007 – 17 500 Lt, 2010-05-25 Nr. 010 – 17 500 Lt, 2010-06-25 Nr. 014 – 15 000 Lt būtų suklastoti, jog šie dokumentai yra netikri (t. y., kad jais būtų siekiama pagrįsti fiktyvias ūkines operacijas). Kaltinime nėra nurodyta kokių nors kitų šių dokumentų trūkumų, dėl kurių jais nebūtų galima remtis apskaitoje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pašalino iš V. M. kaltinimų kaip nepasitvirtinusias aplinkybes, kad pastarasis užpildė ir pasirašė 2010-07-25 sąskaitą-faktūrą, serija TER Nr. 0014, 2010-11-25 sąskaitą-faktūrą, serija TER Nr. 0017, apie tariamai suteiktas mokslinės-techninės projekto ekspertizės organizavimo paslaugas už 277 500 Lt sumą, bei kitas anksčiau paminėtas sąskaitas–faktūras ir kasos pajamų orderius, juos įtraukė į bendrovių buhalterinę apskaitą, kadangi nenustatytas šiais apskaitos dokumentais grindžiamų ūkinių operacijų fiktyvumas.

V. M. teigimu, UAB „T. E. R. G.“ suteikė UAB „K. E.“ sutartyje nurodytas reklamos paslaugas. Liudytojas R. B., buvęs UAB „K. E.“ direktorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad įmonė vykdė prekybą automobilių dalimis. Su V. M. sudarė paslaugų teikimo sutartis, tai buvo realūs sandoriai, darbai buvo atlikti ir už tai sumokėti pinigai (T. 7, b. l. 166). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas parodė, kad 2012 m. pradžioje susitarė su V. M., kad pastarojo įmonė atliks UAB „K. E.“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus – atliks stogo sandarinimo darbus ir nudažys administracinėse patalpose esančias metalines sijas už 25 000 Lt. 2012 m. sausio mėn. UAB „K. E.“ su V. M. vadovaujama UAB „T. E. R. G.“ buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis Nr. 001/01-12. Remonto darbus atliko 4-5 darbuotojai per keletą dienų. Metalinių sijų dažymui buvo naudojamasi pakėlimo bokšteliu. Nežino ar darbus atliko UAB „T. E. R. G.“ darbuotojai ar samdomi rangovai. Baigus darbus V. M. pateikė pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą ir sąskaitą-faktūrą TER Nr. 001 25000 Lt sumai, kuri buvo apmokėta bankiniu pavedimu. 2012-03-07 UAB „K. E.“ su UAB „T. E. R. G.“ pasirašė reklamos paslaugų teikimo sutartį Nr. 12/03-3. Su V. M. buvo sutarta, kad Kaliningrado srityje bus platinamos skrajutės, metant jas į gyvenamųjų pastatų pašto dėžutes, ir klijuojami plakatai. V. M. jam parodė skrajučių ir plakatų pavyzdžius. Reklama buvo rusų kalba. Negalėjo realiai patikrinti, ar reklamos paslaugos buvo suteiktos tinkamai, pasitikėjo V. M. Nežino kas konkrečiai platino reklamą Kaliningrade, ar UAB „T. E. R. G.“ darbuotojai, ar buvo samdomas rangovas. Nežino, kur buvo užsakinėjamos skrajutės ir plakatai. V. M. jam padavė pasirašyti 2012-04-27 paslaugų pridavimo–priėmimo aktą Nr. 1, kuriame buvo nurodyti reklamos kiekiai ir būdai, bei 2012-04-30 sąskaitą–faktūrą serija TER Nr. 003 23 965,26 Lt sumai, kuri buvo apmokėta bankiniu pavedimu. Kadangi tuo metu padaugėjo klientų su rusiškais automobilių numeriais, manė, jog tai reklamos rezultatas, todėl neabejojo, jog reklamos paslaugos buvo suteiktos (T. 5, b. l. 115-116).

Ši V. M. kaltinimo dalis iš esmės buvo grindžiama specialisto išvada, jog UAB „T. E. R. G.“ UAB „K. E.“ išrašė 2012-04-30 sąskaitą-faktūrą, serija TER Nr. 003, 23965,26 Lt už reklamos paslaugas pagal 2012-03-07 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 12/03-3, tačiau iš šioje sąskaitoje-faktūroje nurodytų rekvizitų (turinio) negalima nustatyti ūkinių operacijų (paslaugų suteikimo) tapatumo tarp UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „K. E.“. UAB „T. E. R. G.“ direktorius V. M. tiriamuoju laikotarpiu buhalterinės apskaitos dokumentais, sutartimis ar kitais dokumentais nepagrindė patirtų sąnaudų (išlaidų), susijusių su paslaugų (reklaminių skrajučių, plakatų gamyba ir platinimu) suteikimu UAB „K. E.“ pagal 2012-03-07 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 12/03-3. Aplinkybė, kad UAB „T. E. R. G.“ apskaitoje nėra nurodytos sąnaudos (išlaidos), susijusios su paslaugų (reklaminių skrajučių, plakatų gamyba ir platinimu) suteikimu UAB „K. E.“ pagal 2012-03-07 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 12/03-3, pati savaime dar nereiškia, kad paslaugos pagal šią sutartį nebuvo suteiktos. Specialisto išvadoje konstatuota, kad iš 2012-04-30 sąskaitoje-faktūroje, serija TER Nr. 003, už reklamos paslaugas pagal 2012-03-07 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 12/03-3 nurodytų rekvizitų (turinio) negalima nustatyti ūkinių operacijų (paslaugų suteikimo) tapatumo tarp UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „K. E.“, t. y. ar paslaugos buvo suteiktos, ar ne. Tuo tarpu kaltinime teigiama, kad UAB „T. E. R. G.“ jokių paslaugų UAB „K. E.“ nesuteikė, o V. M. užpildė ir pasirašė 2012-04-30 sąskaitą-faktūrą, serija TER Nr. 003, apie tariamai suteiktas reklamos paslaugas už 23 965,26 Lt sumą. Byloje nepaneigti V. M. parodymai apie realų paslaugų suteikimą pagal 2012-03-07 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 12/03-3, priešingai, juos patvirtina ir liudytojo R. B. parodymai. Nenustačius sandorio fiktyvumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pašalino kaip nepasitvirtinusią aplinkybę, kad V. M. užpildė ir pasirašė 2012-04-30 sąskaitą-faktūrą, serija TER Nr. 003, apie tariamai suteiktas reklamos paslaugas už 23965,26 Lt sumą, jas įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, nes nenustatytas 2012-04-30 sąskaita-faktūra, serija TER Nr. 003, grindžiamos ūkinės operacijos fiktyvumas, o inkriminuotame kaltinime jokių kitų šio apskaitos dokumento trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima panaudoti apskaitoje, nenurodyta.

Atitinkamas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį buvo pareikštas ir juridiniam asmeniui UAB „T. E. R. G.“. Pašalinus iš V. M. kaltinimo tam tikras nepasitvirtinusias aplinkybes, jos pagrįstai buvo pašalintos ir iš UAB „T. E. R. G.“ pateikto kaltinimo, nes juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, numatytas Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalyje.

Toks pats kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį buvo pareikštas ir juridiniam asmeniui UAB „B. P. E. G. S.“. Pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu: 1) nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo nusikalstamą veiką padarė veikdamas juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar fizinio asmens vardu; 3) jeigu toks asmuo eina tam tikras vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti įmonės vardu sprendimus, kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Šios sąlygos yra privalomos.

Iš specialisto išvados dėl UAB „B. P. E. G. S.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kitų bylos dokumentų matyti, kad tiriamu laikotarpiu V. M. jokių pareigų bendrovėje neužėmė, oficialių įgaliojimų atstovauti įmonei arba priimti jos vardu sprendimus ar kontroliuoti bendrovės veiklą neturėjo. Nors ir nustatyta, jog V. M. faktiškai vadovavo bendrovei, t. y. neįteisinęs savo veiklos realiai vykdė įmonės komercinę ūkinę veiklą ir tuo metu apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, šios aplinkybės nesudaro trečiosios anksčiau paminėtos privalomos sąlygos. Nesant Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, UAB „B. P. E. G. S.“ dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį pagrįstai išteisinta jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 203 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. Lietuvos Respublikos BK 203 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas objektyviai pasireiškia dviejų alternatyvių veikų padarymu: juridinio asmens naudojamo neteisėtai veiklai nuslėpti įsteigimu ar vadovavimu tokiam juridiniam asmeniui. Darant šį nusikaltimą juridinis asmuo iš esmės tampa neteisėtos veiklos vykdymo priedanga. Dažniausiai šiuo atveju toks juridinis asmuo pats nevykdo realios komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos. Pagal Lietuvos Respublikos BK 203 straipsnio 2 dalį atsako arba asmuo, įsteigęs juridinį asmenį, kurį siekiama panaudoti neteisėtai veiklai nuslėpti, arba asmuo, vadovaujantis tokiam juridiniam asmeniui. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad jis įsteigia ar vadovauja juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, ir nori tai daryti. Tokio juridinio asmens steigėjas ir vadovas gali būti ir tie patys, ir skirtingi asmenys. Jeigu asmeniui kilo sumanymas panaudoti juridinį asmenį neteisėtai veiklai nuslėpti jau įsteigus šį asmenį, tai toks asmuo pagal Lietuvos Respublikos BK 203 straipsnio 2 dalį atsakys tik tuo atveju, jeigu jis pradės vadovauti tokiam juridiniam asmeniui. Tokio juridinio asmens vadovas pagal Lietuvos Respublikos BK 203 straipsnio 2 dalį atsako nepriklausomai nuo to, ar steigiant juridinį asmenį buvo ketinama jį panaudoti neteisėtai veiklai nuslėpti, ar ne. Šiuo atveju, sprendžiant dėl juridinio asmens vadovo baudžiamosios atsakomybės esminę reikšmę turi tai, ar jam vadovaujant juridiniam asmeniui šis juridinis asmuo buvo naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti. Lietuvos Respublikos BK 203 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „neteisėtai veiklai nuslėpti“ apima ne tik nusikalstamas veikas tačiau paprastai ir kitas neteisėtas veikas (pvz., veikas, susijusias su mokesčių vengimu, tačiau neužtraukiančias baudžiamosios atsakomybės ar kitas veikas, už kurių padarymą taikomos administracinio pobūdžio sankcijos). Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama ir į šios neteisėtos veikos mastą, kuris turi būti pakankamas padaryti išvadą, kad juridinis asmuo buvo naudojamas kaip priedanga.

V. M. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 203 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) tuo, jog laikotarpiu nuo 2010-07-05 iki 2013-03-12, būdamas UAB „T. E. R. G.“ direktorius, ir laikotarpiu nuo 2008-10-09 iki 2013-03-12, būdamas UAB „B. P. E. G. S.“ faktinis vadovas, įmonių, kurios faktiškai jokios ūkinės, komercinės veiklos nevykdė, darbuotojų neturėjo, jokių ataskaitų Valstybės įgaliotoms institucijoms neteikė, vadovavo šioms įmonėms, naudodamas jas neteisėtai veiklai nuslėpti. Jis, siekdamas padėti V. S. pasisavinti UAB ,,B. B. A.“ pinigines lėšas, UAB „T. E. R. G.“ ir UAB ,,B. P. E. G. S.“ apskaitos dokumentais pagrindė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas: jis surašė aiškiai netikras UAB ,,T. E. R. G.“ ir UAB ,,B. P. E. G. S.“ sąskaitas-faktūras dėl tariamų paslaugų suteikimo UAB ,,B. B. A.“, taip pat parodė pinigų gavimą iš UAB ,,B. B. A.“, nors faktiškai UAB ,,T. E. R. G.“ ir UAB ,,B. P. E. G. S.“ paslaugų pagal minėtus dokumentus nesuteikė, o gautus pinigus, nesurašant apskaitos dokumentų, grąžino UAB ,,B. B. A.“ direktoriui V. S. Tokiu būdu UAB ,,B. B. A.“ buhalterinėje apskaitoje panaudojus netikrus UAB ,,T. E. R. G.“ ir UAB ,,B. P. E. G. S.“ dokumentus, taip pagrindžiant tariamą UAB „B. B. A.“ piniginių lėšų panaudojimą, V. S. pasisavino UAB ,,B. B. A.“ pinigus.

Pagal 2008-08-28 UAB ,,T. E. R. G.“ steigimo sutartį bendrovės steigėjais ir akcininkais buvo V. M. (51 proc. akcijų), K. R. (25 proc. akcijų) ir D. S. (24 proc. akcijų), vadovo pareigoms vykdyti buvo paskirtas direktorius V. M. (T. 5, b. l. 171-172). Liudytojai K. R., D. S. parodė, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. V. M. pasiūlius, jie įsteigė UAB „T. E. R. G.“ siekdami, kad ji užsiimtų naujomis energetinėmis technologijomis, ir visi trys tapo šios bendrovės akcininkais.

Pagal 2008-09-23 UAB „B. P. E. G. S.“ steigimo sutartį bendrovės steigėjais ir akcininkais buvo UAB „T. E. R. G.“ (50 proc. akcijų), V. K. (50 proc. akcijų) (T. 6, b. l. 22-25).

Kaltinamasis V. M. parodė, kad jis nesutinka su kaltinimu, kad vadovavo įmonei UAB „T. E. R. G.“, naudojamai nusikalstamai veiklai nuslėpti. Įmonė buvo įkurta paieškai, analizei, atlikti patentinį darbą, rengti technologinius ir projektinius sprendimus, diegti ir eksploatuoti perspektyvius išradimus gamyboje, rengti inovacinius projektus, organizuoti naujų objektų ir technologijų statybas, konsultuoti šiais klausimais verslininkus. Nuo 2008 metų buvo vykdomi šie projektai: 1) 1000 kW mažoji rezervuarinė hidroelektrinė. Vienas iš šio projekto autorių ir patento savininkas V. K.; jos eksploatavimą Lietuvoje pritaikė V. M.; 2) gamybos atliekų deginimo aukštoje temperatūroje įrenginys. Vienas iš šio projekto autorių ir patento savininkas V. Š.; jo eksploatavimą Lietuvoje pritaikė V. M.; 3) įrenginys dujiniam vandeniliui generuoti, pakeičiant juo 30–40 proc. katilinių kuro. Autorius ir patento savininkas yra JAV firma „G. M.“. Šio generatoriaus įrengimo patentas skirtas automobiliams; darbui katilinėje pritaikė jis kartu su profesoriumi J. M.; 4) kanalizacijos kolektoriaus Debreceno gatvėje rekonstrukcijos analizė, kurią atlikto firma „Fortum“ firmos „Klaipėdos vanduo“ užsakymu; 5) priklausomos šilumos punktų darbo sistemos pakeitimas nepriklausoma sistema Klaipėdos ir Gargždų miestų daugiabučiuose kartu su K. R.; 6) nepriklausomas gatvių apšvietimas, naudojant vėjo generatorius ir saulės baterijas, kartu su K. R.; 7) Klaipėdos miesto komunalinių tinklų valdymo reorganizavimo projektas; 8) miesto transporto judėjimo analizė ir jų valdymo sistemos kūrimas, panaudojant reguliuojančius šviesoforus, kartu su firma „Sankryža“ ir K. R.; 9) išmaniųjų, autonominių, nuo energijos nepriklausančių ekologiškų individualių namų projektas, kartu su K. R.; 10) bendri projektai kartu su UAB „B. B. A.“. Suinteresuoti subjektai priėmė visus tuos projektus kaip tikslingus. Dėl nepakankamo finansavimo šie projektai nebuvo baigti, kai kurie jų iki šiol yra aktualūs. Tai, kad buvo vykdoma bendra veikla su V. M. įmonėmis, patvirtino ir liudytojas J. M. Teisiamajame posėdyje V. M. parodė, kad UAB „T. E. R. G.“ taip pat bendradarbiauja ir turi bendrus projektus su Italijos bendrove „Modus construzioni S. R. L.“. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šią V. M. nurodytą aplinkybę.

V. M. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, jog nesutinka su kaltinimu, kad vadovavo įmonei UAB „B. P. E. G. S.“, naudojamai nusikalstamai veiklai nuslėpti. Ši įmonė buvo užregistruota ir pradėjo veikti 2008 m. spalio mėnesį, ją įkūrė UAB „T. E. R. G.“ (50 proc.) ir Rusijos pilietis V. K. (50 proc.). Bendrovė buvo įkurta mažosios rezervuarinės 1000 kW galingumo hidroelektrinės projektui Lietuvoje realizuoti. Vienas iš šio projekto autorių ir patento savininkas buvo V. K. Iš V. M. ir K. R. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad UAB „B. P. E. G. S.“ iš pradžių buvo įsteigta ketinant realizuoti bendrą projektą su V. K. vadovaujama Rusijos Federacijos įmone. V. M. pripažįsta, kad bendrovė buvo įsteigta jo iniciatyva, iš steigimo dokumentų matyti, kad bendrovės steigėjai buvo UAB ,,T. E. R. G.“, kurios pagrindinis akcininkas ir vadovas buvo V. M., ir V. K., su kuriuo ryšius užmezgė būtent V. M., inicijavęs bendrovės steigimą bendram projektui su V. K. įmone vykdyti.

Kaltinimo teiginys, kad bendrovės faktiškai jokios ūkinės, komercinės veiklos nevykdė, iš esmės grindžiamas specialistų išvadomis, jog tiriamuoju laikotarpiu UAB „B. P. E. G. S.“ ir UAB ,,T. E. R. G.“ apdraustųjų asmenų neturėjo, socialinio draudimo pranešimų neteikė, valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjo, realiai galimybių teikti paslaugas neturėjo, tiriamuoju laikotarpiu bendrovės pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą 2010 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją pajamų ir sąnaudų nedeklaravo, 2012 m. metinės pelno mokesčio deklaracijų nepateikė. Nors UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ 2008 - 2010 metų pelno mokesčio deklaracijose nurodė pagrindinę vykdomos ūkinės veiklos rūšį 410000 – pastatų statyba (T. 3, b. l. 94, T. 4, b. l. 180, 184, 189, T. 5, b. l. 8, 12), tačiau iš juridinio asmens duomenų apie UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ matyti, kad bendrovių veiklos objektas - paslaugos, gamyba, prekyba, tarpininkavimas ir kita veikla (T. 3, b. l. 81; T. 6, b. l. 1), UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ įstatuose nurodyta, kad bendrovės užsiima ne tik pastatų statyba, specializuota statybos veikla, bet ir šia ūkine – komercine veikla: reklama ir rinkos tyrimas, informacinių ir finansinių paslaugų veikla, architektūros ir inžinerijos veikla, techninis tikrinimas ir analizė, konsultacijos, kita profesinė, mokslinė ir techninė veikla, elektros ir kitos įrangos gamyba, mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas, elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas ir kt. (T. 5, b. l. 155; T. 6, b. l. 6). Kaip jau minėta, aplinkybė, kad bendrovių apskaita nebuvo tinkamai tvarkoma ar nebuvo teikiamos reikiamos deklaracijos valstybės institucijoms (nors kaltinimai dėl deklaracijų nepateikimo ar mokesčių nesumokėjimo nei V. M., nei UAB „T. E. R. G.“, UAB „B. P. E. G. S.“ nėra pareikšti), pati savaime neduoda pagrindo daryti išvados, kad įmonės nevykdė „jokios ūkinės, komercinės veiklos“, kaip teigiama kaltinime. Priešingai, tose pačiose specialistų išvadose yra konstatuotas didelių piniginių srautų judėjimas bendrovėse.

Kaip minėta, byloje nepaneigta, kad UAB „T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ vykdė ūkinę, komercinę veiklą. Taip pat byloje nenustatyta, kad kaltinimuose minimos ūkinės operacijos tarp UAB ,,B. B. A.“ ir UAB ,,T. E. R. G.“ ir UAB „B. P. E. G. S.“ neįvyko, t. y. kad paslaugos nebuvo suteiktos, o pinigai už šias paslaugas nebuvo sumokėti, jog V. M. gautus iš UAB ,,B. B. A.“ pinigus, nesurašant apskaitos dokumentų, grąžino V. S. V. M. net nebuvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį aiškiai netikrų UAB ,,T. E. R. G.“ sąskaitų-faktūrų, serija TER: 2010-07-25 – Nr. 0014, 2010-11-25 – Nr. 0017, 2012-12-21 – Nr. 001, 2013-01-21 – Nr. 001 surašymu bei aiškiai netikrų UAB ,,B. P. E. G. S.“ sąskaitų-faktūrų, serija BPS: 2010-01-05 - Nr. 0001, 2010-02-25 - Nr. 002, 2010-03-25 - Nr. 0004, 2010-04-25 - Nr. 007, 2010-05-05 - Nr. 010, 2010-05-25 - Nr. 0014, 2010-05-25 - Nr. 0016, 2012-12-25 - Nr. 002, surašymu, byloje nenustatyta, kad šie dokumentai būtų netikri (t. y., kad jais būtų siekiama pagrįsti fiktyvias ūkines operacijas). Byloje nenustatyta, kad V. S. inkriminuotame kaltinime nurodyti į UAB „B. B. A.“ apskaitą įtraukti apskaitos dokumentai būtų skirti faktiškai neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti bei kartu iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, V. M. taip pat nėra pripažįstamas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį dėl šių neva fiktyvių dokumentų panaudojimo buhalterinėje apskaitoje.

Byloje nenustatyta, kad V. M., būdamas UAB ,,T. E. R. G.“ vadovas bei faktiškai būdamas UAB ,,B. P. E. G. S.“ vadovas, vadovavo šioms įmonėms, naudodamas jas neteisėtai kaltinime nurodytai veiklai nuslėpti. Nustatyti kiti anksčiau aptarti nusikalstami V. M. veiksmai, padaryti jam einant UAB ,,T. E. R. G.“ vadovo pareigas ir faktiškai einant UAB ,,B. P. E. G. S.“ vadovo pareigas (dokumentų klastojimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas), pagal kaltinimo konstrukciją nėra siejami su kaltinime pagal Lietuvos Respublikos BK 203 straipsnio 2 dalyje inkriminuotais veiksmais ir kvalifikuojami savarankiškai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. M. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 203 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) pagrįstai išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl bausmių.

Prokurorė apeliaciniame skunde prašė UAB ,,T. E. R. G.“ paskirti juridinio asmens likvidavimo bausmę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos šios bausmės: 1) bauda; 2) juridinio asmens veiklos apribojimas; 3) juridinio asmens likvidavimas. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

Byloje nenustatyta UAB ,,T. E. R. G.“ atsakomybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių. Įvertinus tai, kad UAB „T. E. R. G.“ nusikalto pirmą kartą, padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta, jog šis juridinis asmuo būtų įsteigtas ar naudojamas nusikalstamai veiklai nuslėpti, nusikalstamos veikos trukmę, bendrovės veiklos, kurios iš dalies negalima nustatyti dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, mastą, bendrovės turtinę padėtį bei juridiniams asmenims numatytų baudų dydžius, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo UAB ,,T. E. R. G.“ parinkta bausmė – mažesnė už vidurkį bauda, t. y. 2000 MGL (75301 euro) (Lietuvos Respublikos BK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 47 straipsnio 4 dalis), yra aiškiai per švelni. UAB ,,T. E. R. G.“ paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, jos pobūdžiui, pavojingumui, atitinka bausmės paskirtį ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas UAB ,,T. E. R. G.“ bausmę ir nustatydamas jos dydį, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei kitų bausmės skyrimo taisyklių, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. UAB ,,T. E. R. G.“ paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, nėra aiškiai per švelni, nėra pagrindo jos keisti.

Prokurorė apeliaciniame skunde iš esmės neginčijo V. M. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 300 straipsnio 1 dalį. Apeliantė prašė pripažinti V. M. kaltu pagal tas nusikalstamas veikas, dėl kurių skundžiamu nuosprendžiu jis buvo išteisintas, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (dėl vadovavimo UAB „T. E. R. G.“ naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti), 203 straipsnio 2 dalį (dėl vadovavimo UAB „B. P. E. G. S.“, naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti), ir už jas paskirti laisvės atėmimo bausmes bei subendrinti jas su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme – 600 MGL (22590 eurų) bauda. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (dėl vadovavimo UAB „T. E. R. G.“ naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti), 203 straipsnio 2 dalį (dėl vadovavimo UAB „B. P. E. G. S.“, naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti) bei pašalino iš kaltinimų tam tikras aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai dėl V. M. skiriamų bausmių už šias nusikalstamas veikas nenagrinėjami.

Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino V. S. ir UAB „B. P. E. G. S.“ dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, apeliacinio skundo argumentai dėl jiems skiriamų bausmių taip pat nenagrinėjami.

Dėl civilinio ieškinio.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos civiliniame ieškinyje prašoma iš atsakovo UAB „B. B. A.“ direktoriaus V. S. priteisti 87 175,00 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarytą žalą. Nurodoma, kad UAB „B. B. A.“ direktorius V. S. nusikalstamais veiksmais UAB „B. B. A.“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 86 175 Lt pelno mokesčio už 2010 ir 2012 metus. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014-06-30 specialisto išvadoje Nr. 5-3/61 konstatuota, kad UAB „B. B. A.“ (direktorius V. S. nuo 2010-01-01 iki 2011-01-03, generalinis direktorius A. S. nuo 2011-01-04 iki 2013-03-12) pagal sąskaitas- faktūras; 2010-07-25 TER Nr. 0014 - 995 00,00 Lt; 2010-11-25 TER Nr. 0017 - 178 000,00 Lt; 2010-02-25 BPS Nr. 002 - 17 000,00 Lt; 2010-03-25 Nr. 004 - 17 500,00 Lt; 2010-04-25 BPS Nr. 007 - 17 500,00 Lt; 2010-05-05 BPS Nr. 010 - 17 500,00 Lt, 2010-05-25 BPS Nr. 0014 - 15 000,00 Lt; 2010-05-25 BPS Nr. 0016 - 107 500,00 Lt; 2012-12-25 BPS Nr. 002 - 105 000,00 Lt, neturinčias visų teisės aktų nustatytų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų (pagrįstas tikrovės neatitinkantis ūkinės operacijos turinys, todėl pagal juos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo), Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2010 m. ir 2012 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose (Forma PLN204, 56 laukelyje „Apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas PMĮ 11 straipsnyje nustatyta tvarka“) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie apmokestinamąjį pelną, t. y. sumažino 574 500,00 Lt (2010 m. 469 500,00 Lt, 2012 m. 105 000,00 Lt) bei nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 86 175,00 Lt pelno mokesčio: už 2010 m. 70 425,00 (pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras UAB „T. E. R. G.“ 41 625,00 Lt, UAB „B. P. E. G. S.“ - 28 800,00 Lt, už 2012 m. - 15 750,00 Lt (pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras UAB „B. P. E. G. S.“ - 15 750,00 Lt) (T. 5, b. l. 100-106).

Atsižvelgiant į tai, kad V. S. dėl visų jam pareikštų kaltinimų buvo išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas) bei netaikė turto konfiskavimo.

Tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl jos skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.