Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-11-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1558-1100/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-21
Bylos Nr.
eII-1558-1100/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01618-2025-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Lukaitis

Įžanginė dalis

Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. eII-1558-1100/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01618-2025-6Procesinių sprendimų kategorijos: 8.10; 21.10.4(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. U. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės Dianos Dirgėlienės 2025 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. LPT-ANR_N-16-2025.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos vyriausioji specialistė D. Dirgėlienė 2025 m. spalio 6 d. nutarimu nustatė, kad G. U. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 134 straipsnio 8 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes jis nuo 2025 m. gegužės 1 d. apie 00.01 val. iki 2025 m. gegužės 7 d. 9.27 val. (duomenys neskelbtini), eidamas lošimų organizatoriaus UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) direktoriaus pareigas, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), netinkamai organizavo bendrovės darbą, dėl to Institucijai iki 2025 m. balandžio 30 d. nebuvo pateiktos atestuoto auditoriaus išvados ir metinės finansinės atskaitomybės ataskaitos už 2024 metus. Bendrovė Institucijai 2025 m. gegužės 2 d. pateikė bendrovės metines finansinės atskaitomybės ataskaitas už 2024 metus, kurios buvo nepasirašytos bendrovės direktoriaus G. U., kartu pateikta nepriklausomo auditoriaus išvada, kuri buvo nepasirašyta auditoriaus. Pasirašyta bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ataskaita už 2024 m. su auditoriaus pasirašyta išvada Institucijai buvo pateikta 2025 m. gegužės 7 d., taip G. U. pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) 30 straipsnio reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, apskaitos dokumentai, kai jie turi būti pasirašyti, pasirašomi 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, ir Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo nustatyta tvarka arba asmeniškai. 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“, patvirtinto Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. VAS-12, 4.4 papunktyje nustatyta, kad finansinių ataskaitų sudarymo data – data, kai įmonės vadovas pasirašo parengtas finansines ataskaitas.

G. U. buvo paskirta administracinė nuobauda – 1 500 Eur dydžio bauda.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

G. U. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, prašo pripažinti administracinį nusižengimą mažareikšmiu, panaikinti Institucijos vyriausiosios specialistės D. Dirgėlienės 2025 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. LPT-ANR_N-16-2025 ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Netenkinus pirmojo prašymo, prašoma pakeisti Institucijos vyriausiosios specialistės D. Dirgėlienės 2025 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. LPT-ANR_N-16-2025 ir sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą – baudą.

Skunde nurodoma, kad bendrovė ir pareiškėjas Institucijos patikrinimo ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime ne teismo tvarka metu neginčijo ir pripažino, kad pasirašytos bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ataskaitos už 2024 m. buvo pateiktos Institucijai praleidus ALĮ 30 straipsnyje įtvirtintą terminą, tačiau tai buvo padaryta nesiekiant tyčia ir sąmoningai nesilaikyti teisės aktų. Dėl šio formalaus administracinio nusižengimo neatsirado jokių sunkių padarinių, realiai nebuvo pažeistos ALĮ ginamos vertybės, todėl toks administracinis nusižengimas turėtų būti vertinamas mažareikšmiu. Pareiškėjo nuomone, skundžiamame nutarime netinkamai įvertintas šio administracinio nusižengimo mažareikšmiškumas, todėl Institucijos vyriausioji specialistė D. Dirgėlienė nepagrįstai nenutraukė administracinės nusižengimo teisenos ir skundžiamu nutarimu G. U. paskyrė neproporcingą administracinę nuobaudą – 1 500 Eur dydžio baudą.

Skunde cituojamos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 38 straipsnio 1 dalies nuostatos apie mažareikšmį teisės aktų reikalavimo pažeidimą, taip pat cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurioje nurodyta, kad subjektai neturėtų būti baudžiami už pažeidimus, kurie yra nekeliantys jokios grėsmės aplinkai, visuomenei, žmonėms, kitaip tariant – mažareikšmiai (formalūs) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-714- 556/2023). Kita vertus, skundžiamu nutarimu pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nepripažintas mažareikšmiu, nurodant, kad administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 134 straipsnyje, nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje išvardytų ANK straipsnių sąrašą, kuriame nurodoma, kurie administraciniai nusižengimai gali būti pripažinti mažai pavojingais. Be to, Institucijos vyriausioji specialistė D. Dirgėlienė skundžiamame nutarime pareiškėjo motyvus dėl mažareikšmiškumo pripažino kaip teisiškai nereikšmingus, todėl jų nevertino. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis. Skunde cituojamos VAĮ 38 straipsnio nuostatos ir atkreipiamas dėmesys, kad šis straipsnis reglamentuoja mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nustatymą, kuris yra imperatyvus viešajai teisei, be kita ko, privalomas ir Institucijai. VAĮ 38 straipsnis turėjo būti taikomas nagrinėjamu atveju priimant skundžiamą nutarimą, todėl Institucijos vyriausioji specialistė D. Dirgėlienė nepagrįstai nevertino mažareikšmiškumo klausimo dėl pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo. Be to, lošimų sektoriaus, kuriame veikia bendrovė, priežiūrą vykdantis subjektas – Institucija – yra patvirtinusi Mažareikšmių azartinius lošimus ir loterijas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų kriterijus, patvirtintus Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. DIE-486 (toliau – Mažareikšmių pažeidimų kriterijai). Nustatytame teisiniame reglamentavime įtvirtinta, kad tam tikri ALĮ reguliavimo srities pažeidimai gali būti laikomi mažareikšmiais. Nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas atitinka Mažareikšmių pažeidimų kriterijų 5.7. punktą, kuriame nurodyta, kad mažareikšmiais laikomi kiti formalūs ir nereikšmingi pažeidimai, kurie nesukėlė žalos lošėjams ir žaidėjams arba padaryta žala neviršija 3 BSID (bazinės socialinės išmokos dydžių). Skunde teigiama, kad formaliais ir nereikšmingais pažeidimais laikytini tokie pažeidimai, kurių nesilaikymas nekelia grėsmės prižiūrimo ūkio subjekto veiklos tęstinumui, vykdomų lošimų ar loterijų skaidrumui, lošėjų ar žaidėjų interesams, kitiems viešiesiems interesams, o, vertinant padarytos žalos dydį, atsižvelgiama į subjekto pajamas, gautas tiesiogiai dėl pažeidimo padarymo. Skunde cituojamos Mažareikšmių pažeidimų kriterijų 5.6. punkto nuostatos, kurios nurodo, kad vienas iš mažareikšmiškumo pažeidimo kriterijų yra tai, jei subjektas, sužinojęs, kad jo veiksmai gali būti vertinami kaip neatitinkantys ALĮ, LĮ, PPTFPĮ reikalavimų, nedelsdamas nutraukė pažeidimą. Skunde pažymima, kad nėra pagrindo bendrovės ar pareiškėjo veiksmų kvalifikuoti kaip finansinių ataskaitų tyčinį nepateikimą, nes pasirašytas finansines ataskaitas bendrovė Institucijai pateikė tik trimis darbo dienomis vėliau, nei nustatyta ALĮ 30 straipsnyje. Todėl šiuo atveju turėtų būti vertinama, ar trijų darbo dienų ataskaitų pateikimo pavėlavimas ir dėl to sukeltos pasekmės yra reikšmingas pažeidimas. Be to, bendrovė ALĮ 30 straipsnyje nustatytu terminu Institucijai pateikė visus teisingus 2024 m. finansinių ataskaitų finansinius duomenis – 2025 m. balandžio 30 d. Institucijai pateiktų bendrovės vyr. finansininkės pasirašytų 2024 m. finansinių ataskaitų finansiniai duomenys yra analogiški 2025 m. gegužės 7 d. pateiktų bendrovės finansinių ataskaitų, kurias pasirašė ir bendrovės vadovas, finansiniams duomenims. Todėl faktiškai 2025 m. balandžio 30 d., t. y. ALĮ 30 straipsnyje nustatytu terminu bendrovė Institucijai pateikė visus teisingus ALĮ 30 straipsnyje nurodytus finansinius duomenis. Taigi bendrovė nevengė savo ALĮ 30 straipsnyje įtvirtintos pareigos ir ją įvykdė. Vien ta aplinkybė, kad 2025 m. balandžio 30 d. teiktos finansinės ataskaitos nebuvo formaliai pasirašytos bendrovės vadovo, nekeičia fakto, kad bendrovės 2024 m. finansiniai duomenys faktiškai buvo pateikti Institucijai ALĮ 30 straipsnyje nustatytu terminu ir kad 2025 m. balandžio 30 d. teiktose finansinėse ataskaitose pateikti finansiniai bendrovės duomenys yra teisingi.

Skunde nurodoma, kad teisinėje sistemoje galioja turinio prieš formą viršenybės principas, kuris negali būti paneigiamas, taigi nagrinėjamu atveju yra tik formalus neatitikimas – bendrovės vadovo parašo trūkumas, kuris šiuo atveju nedarė jokios įtakos pačių Institucijai 2025 m. balandžio 30 d. pateiktų bendrovės finansinių duomenų turiniui. Šis trūkumas turi būti vertinamas kaip formalus ir nereikšmingas pažeidimas, kuris atitinka Mažareikšmių pažeidimų kriterijų 5.7. punktą. Be to, bendrovės vadovo pasirašytų metinių finansinės atskaitomybės ataskaitų už 2024 metus pateikimas vos trimis darbo dienomis vėliau, nei nustato ALĮ 30 straipsnis, nesudaro kliūties Institucijai vykdyti pareigos, nustatytos ALĮ 29 straipsnio 3 punkte, t. y. tikrinti lošimus organizuojančių bendrovių finansinę veiklą. Skunde cituojamos Lošimus organizuojančių bendrovių finansinių ataskaitų sudėtis ir jų pateikimo tvarkos aprašo 3 ir 4 punktų nuostatos ir nurodoma, kad bendrovė Institucijai teikė ir teikia visus 2024 m. duomenis apie savo finansinę būklę, todėl apie bendrovės finansinę būklę, jos galimybes įvykdyti įsipareigojimus lošėjams sužinojo ne po to, kai bendrovė pateikė pasirašytą 2024 metų finansinių ataskaitų rinkinį, bet žinojo kelis mėnesius iki 2024 metų finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo iš bendrovės teiktų ketvirtinių ir mėnesinių ataskaitų. Be to, 2024 metinių finansinių ataskaitų rinkinys parodo bendrovės finansinę būklę praėjusiais finansiniais metais, o ne einamuoju laikotarpiu. Finansinę padėtį einamaisiais finansiniais metais atspindi einamųjų metų ataskaitos, taigi šiuo atveju 2025 metais pateiktos mėnesinės ir ketvirtinė ataskaita. Taigi bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio už praėjusius finansinius metus pateikimas pavėlavus vos tris darbo dienas negalėjo padaryti jokios neigiamos įtakos, todėl skundžiamame nutarime nurodytas argumentas, kad nebuvo galima įvertinti bendrovės finansinės padėties, pajėgumų, toliau vykdyti veiklą ir įsipareigojimų lošėjams yra nepagrįstas.

Skunde pažymima, bendrovė iš anksto įspėjo Instituciją apie vėlavimą pateikti pasirašytas finansines ataskaitas dėl to, kad pareiškėjas buvo kasmetinėse atostogose, o šį pažeidimą ištaisė savo iniciatyva per tris darbo dienas. Be to, bendrovė viso patikrinimo metu bendradarbiavo su Institucija ir teikė visą jos prašomą informaciją. Bendrovė negavo visiškai jokių pajamų ar kitokios naudos dėl laiku neatliktos pareigos, taip pat šis trumpas neveikimas nedarė jokios įtakos lošėjų interesams, bendrovės veiklos tęstinumui, vykdomų lošimų skaidrumui ir kitiems viešiesiems interesams. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nei bendrovė, nei pareiškėjas anksčiau nėra padarę panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo.

Skunde cituojamos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir cituojama su šio straipsnio dalimi susijusi teismų praktika, kurioje nurodoma, kad už teisės pažeidimus turi būti skiriamos proporcingos poveikio priemonės. Skunde teigiama, kad, skiriant pareiškėjui administracinę nuobaudą – baudą, turėtų būti įvertinama tai, kad skundžiamame nutarime nustatytas administracinis nusižengimas nepadarė realios žalos valstybei, lošėjams ir visuomenei; pareiškėjas nėra baustas administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus; administracinis nusižengimas nėra sisteminis, jis yra atsitiktinis ir formalus; nebuvo padaryta jokia žala trečiųjų asmenų teisėms ir (ar) teisėtiems interesams; administracinis nusižengimas nesukėlė grėsmės visuomenei ir žmogaus sveikatai; nebuvo padaryta jokia žala valstybei ir valstybės finansų sistemai; pareiškėjas neginčija padaryto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai gailisi; bendrovė nedelsiant, prieš pradedant patikrinimą pateikė pareiškėjo pasirašytą bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ataskaitą už 2024 m. su auditoriaus pasirašyta išvada; bendrovė, elgdamasi sąžiningai, iš anksto informavo Instituciją apie tai, kad neturi galimybės ALĮ 30 straipsnyje nustatytu terminu pateikti bendrovės vadovo pasirašytą finansinę ataskaitą, nurodė priežastis ir terminą, kada pasirašytą finansinę ataskaitą pateiks; bendrovė pavėlavo pateikti finansinę ataskaitą tik tris darbo dienas; patikrinimo metu bendrovė bendradarbiavo su Institucija, teikė visą prašomą informaciją; nėra jokių pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjo nuomone, jam paskirta administracinė nuobauda – 1 500 Eur dydžio bauda – yra neproporcinga atsižvelgus į padarytą administracinį nusižengimą ir jo sukeltas pasekmes, todėl turėtų būti sumažinta.

Institucijos Kontrolės skyriaus vedėja, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas, I. Žaldarienė atsiliepimu į G. U. skundą prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodomos administracinio nusižengimo padarymo faktinės aplinkybės ir kad už šį administracinį nusižengimą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 1 500 Eur dydžio bauda. Atsiliepime teigiama, kad Institucija nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad jo padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip mažai pavojinga veika, atsižvelgiant į mažareikšmiškumo kriterijus. Atsiliepime pažymima, kad ANK 134 straipsnis nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje išvardytų straipsnių baigtinį sąrašą, kada administracinis nusižengimas galėtų būti pripažįstamas mažai pavojingu, todėl tokį administracinį nusižengimą vertinti kaip mažai pavojingą nėra teisinio pagrindo. G. U. skunde nurodyti argumentai dėl mažareikšmiškumo laikytini teisiškai nepagrįstais, prieštaraujančiais ANK 12 straipsnio 1 daliai, todėl nevertinami ir atmestini. Be to, pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl jo padaryto administracinio nusižengimo nekilo jokie padariniai, o bendrovės vadovo pasirašyta 2024 m. finansinė ataskaita pateikta praleidus tik tris darbo dienas. Atsiliepime pažymima, kad administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 134 straipsnio 8 dalyje, yra formalus, nereikalaujantis pasekmių, todėl, nustačius pažeidimo faktą, nėra svarbu, ar toks teisės pažeidimas galėjo sukelti kokius nors neigiamus padarinius, ar ne. Atsiliepime cituojama teismų praktika, kurioje nurodoma, kad vėlavimas pateikti finansinių ataskaitų rinkinį savaime užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 134 straipsnio 8 dalį. Formuojamoje teismų praktikoje yra nurodyta, kad finansinių ataskaitų rinkinių pateikimas yra bendrovės vadovo pareiga, kurią šis, siekdamas užtikrint tinkamą bendrovės funkcionavimą, privalo vykdyti. Vien tai, kad vadovas šią pareigą įvykdė ir tai padarė pavėluotai, jokiu būdu ne tik kad nešalina jo atsakomybės, bet jos ir nešvelnina. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad administracinis nusižengimas gali būti laikomas nepavojingu ar mažareikšmiu.

Atsiliepime teigiama, kad administracinis nusižengimas, susijęs su bendrovės finansais, t. y. finansinių ataskaitų laiku nepateikimas, nėra vien tik formalus teisės aktų reikalavimų pažeidimas, nes, bendrovei laiku nepateikus finansinių ataskaitų, Institucija negali užtikrinti tinkamos prižiūrimo ūkio subjekto kontrolės, įvertinti bendrovės finansinės padėties, pajėgumų toliau vykdyti savo veiklą, įsipareigojimų lošėjams ir pan. Taigi finansinės ataskaitos laiku nepateikimas Institucijai neleido vykdyti jai ALĮ 29 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos tikrinti lošimus organizuojančių bendrovių finansinę veiklą. Aplinkybės, kad bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ataskaita už 2024 m. su pareiškėjo parašu Institucijai buvo pateikta pavėlavus tris darbo dienas ir tai, kad administracinis nusižengimas nebuvo padarytas tyčia, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis ANK 35 straipsnio 2 dalimi, pripažintos G. U. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, ir G. U. paskirta ANK 134 straipsnio 8 dalyje nustatyta minimali bauda – 1 500 Eur.

III. Teismo išvados

G. U. skundas tenkinamas iš dalies.

Visų pirma pasakytina, kad ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi teismas vertina, ar skundžiamu nutarimu tinkamai pritaikytas atitinkamas ANK straipsnis, nustatantis administracinę atsakomybę, ar nepažeidžiant įstatymo įvertinti byloje surinkti įrodymai, ar teisingai individualizuota administracinė nuobauda ir kt.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 134 straipsnio 8 dalį.

Dėl ANK 12 straipsnio nuostatų taikymo galimybės

G. U. skunde neginčija, kad padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 134 straipsnio 8 dalyje, tačiau nurodo, kad šis administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip mažai pavojinga veika.

ANK 12 straipsnis reglamentuoja mažai pavojingos veikos institutą. Šio straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad aptariamo straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tada, kai asmuo padarė tiesiogiai šiame straipsnyje išvardytus administraciniu nusižengimus. Kita vertus, ANK 134 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas, kurio padarymu G. U. pripažintas kaltu skundžiamu nutarimu, nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje išvardytą sąrašą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo svarstyti, ar G. U. padaryta veika yra mažai pavojinga. Tokios pozicijos (kai administracinis nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje išvardytą sąrašą) laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-92-497/2025, AN2-387-908/2024, AN2-164-885/2024). Taigi, Institucijos vyriausioji specialistė, priimdama skundžiamą nutarimą, neturėjo pareigos vertinti pareiškėjo nurodytus argumentus dėl veikos pavojingumo laipsnio (mažai pavojingos veikos), o jo skunde teismui nurodyti motyvai aptariamu klausimu yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas detaliau apie juos nepasisako. Šiame kontekste pasakytina, kad G. U. skunde cituojamos atitinkamos VAĮ nuostatos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra aktuali, nes administracinių nusižengimų teiseną reglamentuoja ne VAĮ, o ANK. Nors administracinių nusižengimų teisena priskiriama viešajai teisei, tačiau VAĮ nepatenka į administracinių nusižengimų teisenos reglamentavimo sritį.

ANK 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai. Nors yra priimti Mažareikšmių pažeidimų kriterijai, tačiau šiuo atveju jie nėra taikomi G. U. padarytam administraciniam nusižengimui, nes, kaip minėta, jis nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje išvardytą sąrašą, t. y. tai savaime eliminuoja Mažareikšmių pažeidimų kriterijų taikymo galimybę.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti G. U. administracinio nusižengimo teiseną, taikant ANK 12 straipsnio nuostatas, nėra teisinio pagrindo. Vien pareiškėjo nesutikimas su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybės

G. U. skunde taip pat keliamas klausimas, susijęs su administracinės nuobaudos (baudos) dydžio proporcingumu.

ANK 134 straipsnio 8 dalies sankcijoje nustatyta bauda užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų.

Skundžiamu nutarimu G. U. buvo paskirta 1 500 Eur dydžio bauda, t. y. sankcijoje nustatyta minimali.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti G. U. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą, nei ANK 134 straipsnio 8 dalies sankcijoje nustatyta minimali.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia, kad G. U. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su ekonomika ir verslo tvarka. Būtina įvertinti padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad Institucijai iki 2025 m. balandžio 30 d. nebuvo pateiktos atestuoto auditoriaus išvados ir bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ataskaitos už 2024 metus, kaip tai nustato ALĮ. Kita vertus, negalima ignoruoti to, kad pasirašyta bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ataskaita už 2024 m. su auditoriaus pasirašyta išvada Institucijai buvo pateikta 2025 m. gegužės 7 d., t. y. praėjus nedideliam laikui nuo galutinio termino pateikti minėtus bendrovės dokumentus (praėjus savaitei). Nenustatyta, kad pareiškėjas kryptingai siekė pažeisti ALĮ 30 straipsnio nuostatas, nesilaikė minėtos pareigos turėdamas išankstinių neteisėtų tikslų. Atsiliepime į G. U. skundą nurodyta, kad, bendrovei laiku nepateikus finansinių ataskaitų, Institucija negali užtikrinti tinkamos prižiūrimo ūkio subjekto kontrolės, įvertinti bendrovės finansinės padėties, pajėgumų toliau vykdyti savo veiklą, įsipareigojimų lošėjams ir pan.; taigi finansinės ataskaitos laiku nepateikimas Institucijai neleido vykdyti jai ALĮ 29 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos tikrinti lošimus organizuojančių bendrovių finansinę veiklą. Kita vertus, įvertinęs pažeidimo terminą (savaitę), kuris, kaip minėta, nelaikytinas ilgu, teismas negali daryti išvados, kad G. U. neveikimas itin apsunkino Institucijos darbą vykdyti jai ALĮ 29 straipsnio 3 punkte nustatytą pareigą tikrinti lošimus organizuojančių bendrovių finansinę veiklą. Be to, pagal byloje esančią medžiagą, bendrovė Institucijai 2025 m. gegužės 2 d. pateikė bendrovės metines finansinės atskaitomybės ataskaitas už 2024 metus, kurios buvo nepasirašytos bendrovės direktoriaus G. U., kartu pateikta nepriklausomo auditoriaus išvada, kuri buvo nepasirašyta auditoriaus. Byloje nenustatyta, kad nepasirašyti minėti dokumentai, pateikti 2025 m. gegužės 2 d. Institucijai, iš esmės skiriasi nuo bendrovės 2025 m. gegužės 7 d. Institucijai pateiktų dokumentų, kurie atitinka teisės aktų reikalavimus. G. U. pašalino padarytą administracinį nusižengimą dar nesurašius jam administracinio nusižengimo protokolo. ANK 134 straipsnio 8 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, tačiau sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio svarbu tai, kad nustatytas administracinis nusižengimas nepadarė realios žalos valstybei, lošėjams ir visuomenei. Reikšminga ir tai, kad iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad bendrovė dar 2025 m. balandžio 30 d. informavo Instituciją, kad reikšmingi bendrovės dokumentai nebus pateikti laiku pasirašyti bendrovės direktoriaus G. U., nes šis atostogavo nuo 2025 m. balandžio 14 d. iki 2025 m. gegužės 2 d. Nors atostogos nešalina pareiškėjo atsakomybės, nes jis, kaip bendrovės direktorius, privalo savo darbo ir poilsio laiką organizuoti taip, kad bendrovė laiku vykdytų teisės aktuose nustatytas pareigas, kita vertus, svarbu tai, kad bendrovė neslėpė nuo Institucijos informacijos, dėl ko ji negalėjo laikytis ALĮ 30 straipsnio nuostatų. Bendrovė bendradarbiavo su Institucija atliekant bendrovės tyrimą. Dėl aptartų aplinkybių pripažintina, kad G. U. padarytas administracinis nusižengimas, įrodytas šioje byloje, yra mažesnio pavojingumo laipsnio negu rūšinis šio administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnis.

Skundžiamu nutarimu nustatyta, kad G. U. atsakomybę lengvina tai, kad administracinis nusižengimas truko neilgai (buvo nutrauktas 2025 m. gegužės 7 d.); nenustatyta, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas tyčia. Teismas taip pat pažymi, kad iš elektroninės bylos medžiagos ir pareiškėjo skundo matyti, kad jis administracinio nusižengimo teisenoje iš esmės neginčijo padaryto administracinio nusižengimo. Tai, kad, pasak G. U., padarytas administracinis nusižengimas turėtų būti vertintinas kaip mažai pavojinga veika (ANK 12 straipsnis), savaime nereiškia, kad jis neigė pažeidęs ALĮ 30 straipsnio nuostatas, kritiškai nevertino savo elgesio. Byloje nenustatyta G. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad šio administracinio nusižengimo darymo metu pareiškėjas anksčiau būtų trauktas administracinėn atsakomybėn už analogišką administracinį nusižengimą ar kokius kitus administracinius nusižengimus. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad G. U. kitu Institucijos vyriausiosios specialistės D. Dirgėlienės 2025 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. LPT-ANR_N-17-2025 nubaustas pagal ANK 134 straipsnio 8 dalį (Vilniaus miesto apylinkės teismo elektroninė administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1560-990/2025), kita vertus, negalima ignoruoti, kad pastarojoje byloje pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą tuo pačiu metu dėl kitos bendrovės dokumentų nepateikimo Institucijai laiku, padarytas administracinis nusižengimas taip pat pašalintas per analogišką terminą, kaip ir šioje byloje. Tai itin neigiamai neapibūdina pareiškėjo asmenybės. Priešingai, byloje nenustatyta, kad G. U. sistemingai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Jis dirba. Nagrinėjamu atveju nenustatyta iš esmės jokių G. U. asmenybę neigiamai apibūdinančių aplinkybių. Pareiškėjo asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jam būtų pagrindas skirti net minimalią baudą, nustatytą ANK 134 straipsnio 8 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į G. U. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę (iš esmės laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti G. U. mažesnę baudą, nei ANK 134 straipsnio 8 dalies sankcijoje nustatyta minimali, t. y. 500 Eur. Teismo vertinimu, 500 Eur dydžio bauda bus teisinga ir proporcinga pareiškėjo padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei, nevaržo jo teisių labiau, nei būtina ANK 22 straipsnyje nustatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Todėl skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas. Šiame kontekste pasakytina, kad, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra būtina nustatyti kažkokias itin ypatingas aplinkybes, o užtenka konstatuoti, kad sankcijoje įtvirtintos administracinės nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos administracinės nuobaudos arba ją švelninant. Dėl anksčiau aptartų aplinkybių visiškai neskirti G. U. baudos, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. U. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyriausiosios specialistės Dianos Dirgėlienės 2025 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. LPT-ANR_N-16-2025:

G. U., pripažintam kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio 8 dalyje, paskirtą baudą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sumažinti iki 500 Eur (penkių šimtų eurų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis