- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-144-538/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01284-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- D. K., O. S.
- Ieškovas
- Z. O.
- Trečiasis asmuo
- R. K., D. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovių D. K. ir O. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. O. ieškinį atsakovėms D. K., O. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovių D. K. ir O. S. priešieškinį ieškovei Z. O. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys R. K., D. K., institucijos teikiančios išvadas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. Z. O. (O.) (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu atsakovėms D. K. ir O. S. prašė nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į: 10/12 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas pažymėtas indeksais: 1-3 (8,63 m2), 1-4 (6,50 m2), l-5 (12,34 m2), 1-6 (12,08 m2), 2-1 (7,80 m2), 2-2 (13,28 m2), 2-3 (19,02 m2), 84/100 namo dalių bendras plotas 79,65 m2), vidutinė rinkos vertė – 11 004 Eur (anksčiau – 18 390,83 Eur); 10/12 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 16 66,67 (anksčiau – 1 335,00 Eur); 10/12 dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 416,67 Eur (anksčiau - 328,33 Eur); 10/12 dalį šiltnamio, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 166,67 Eur (anksčiau - 105,83 Eur); 10/12 dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 416,67 Eur (anksčiau - 369,17 Eur); 10/12 dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 166,67 Eur (anksčiau - 160,83 Eur); 10/12 dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 416,67 Eur (anksčiau - 361,67 Eur); 10/12 dalį kitų inžinerinių statinių (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 1250 Eur (anksčiau -1250,00 Eur), iš viso turto už 15 504,02 Eur (anksčiau - 22301,66 Eur). Pripažinti atsakovei D. K. nuosavybės teisę į: 1/12 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (l/2 dalį patalpos pažymėtos indeksu 1-1 (3,68 m2) ir l/2 dalį patalpos pažymėtos indeksu 1-2 (3,61 m2), 8/100 namo dalių bendras plotas 7,29 m2, vidutinė rinkos vertė – 1 048 Eur (anksčiau - 1765,52 Eur); 1/12 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 166,67 Eur (anksčiau - 133,50 Eur); 1/12 dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 41,67 Eur (anksčiau - 32,83 Eur); 1/12 dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 16,67 Eur (anksčiau - 10,58 Eur); 1/12 dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 41,67 Eur (anksčiau - 36,92 Eur); 1/12 dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 16,67 Eur (anksčiau - 16,08 Eur); 1/12 dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 41,67 Eur (anksčiau - 36,17 Eur); 1/12 dalį kitų inžinerinių statinių (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė - 125,00 Eur, iš viso turto už 1 498,02 Eur (anksčiau - 2156,60 Eur). Pripažinti atsakovei O. S. nuosavybės teisę į 1/12 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (l/2 dalį patalpos pažymėtos indeksu 1-1 (3,68 m2) ir l/2 dalį patalpos pažymėtos indeksu 1-2 (3,61 m2)), 8/100 namo dalių bendras plotas 7,29 m2, vidutinė rinkos vertė – 1 048 Eur (anksčiau – 1 765,52 Eur); 1/12 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 166,67 Eur (anksčiau - 133,50 Eur); 1/12 dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 41,67 Eur (anksčiau - 32,83 Eur); 1/12 dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 16,67 Eur (anksčiau - 10,58 Eur); 1/12 dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 41,67 Eur (anksčiau - 36,92 Eur); 1/12 dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 16,67 Eur (anksčiau - 16,08 Eur); 1/12 dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 41,67 Eur (anksčiau - 36,17 Eur); 1/12 dalį kitų inžinerinių statinių (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė - 125,00 Eur, iš viso turto už 14 98,02 Eur (anksčiau – 2 156,60 Eur). Atidalyti bendrąją dalinę Z. O., D. K. ir O. S. nuosavybę ir priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 13 100 Eur (anksčiau 22069 Eur); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2 000 Eur (anksčiau – 1602 Eur); viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 500 Eur (anksčiau - 394 Eur); šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 200 Eur (anksčiau – 127 Eur); kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 500 Eur (anksčiau – 443 Eur); viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 200 Eur (anksčiau – 193 Eur); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 500 Eur (anksčiau – 434 Eur); kitus inžinerinius statinius (tvorą, kiemo aikštelę, lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 500 Eur; iš viso turto už 18 500 Eur (anksčiau – 26 762 Eur). Priteisti iš ieškovės Z. O. atsakovei D. K. už ieškovei atitenkančią atsakovės 1/12 dalį turto natūra 1 498,02 Eur (anksčiau – 21 56,60 Eur) kompensaciją. Priteisti iš ieškovės Z. O. atsakovei O. S. už ieškovei atitenkančią atsakovės 1/12 dalį turto natūra 1 498,02 Eur (anksčiau – 2 156,60 Eur) kompensaciją. Iškeldinti atsakovę D. K. iš ieškovei Z. O. priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad nuo bylos iškėlimo pradžios pasikeitė faktinės aplinkybės, nes Klaipėdos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-106-904/2017, pripažino, kad palikimą į 1/12 dalį ginčo gyvenamojo namo ir kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), priėmė dar vienas asmuo – O. S.. Šiuo teismo sprendimu nustatytos nuosavybės 1/12 dalies O. S. neregistruoja. Pagal VĮ Registrų centro Pastato patalpų padalijimo projektą, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-46-729/2014 ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-106-904/2017 atsakovėms D. K. ir O. S. priklauso po 8/100 dalį gyvenamojo namo ir po 1/12 dalį nurodytų ūkinių pagalbinių pastatų bei priklausinių, bendra paminėto turto 1/12 dalies vidutinė rinkos vertė pagal 2020 m. atliktą turto vertinimą – 1 498,02 Eur. Atsakovė O. S. yra iškeldinta iš pastatų teismų sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, tačiau atsakovės D. K. atžvilgiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimas neįvykdytas. Ši atsakovė yra užėmusi didesnę nei 1/12 namo dalį, dėl ko tarp šalių vyksta nuolatiniai nesutarimai. Kadangi nėra sutarimo tarp bendraturčių, todėl turtas turėtų būti padalijamas teismo. Atsakovei D. K. priklauso tik labai maža dalis statinių bendrojoje nuosavybėje. Atsakovė D. K. neturi galimybės išpirkti ieškovės dalį bendrame turte. Atsakovė finansiškai nepajėgi padengti net turimos turto dalies eksploatacijos ir išlaikymo išlaidų. Tarp šalių kyla nuolatiniai nesutarimai, ieškovei ginčo name yra nesaugu gyventi, bijo atsakovės kaimynystės. Atsakovei O. S. taip pat priklauso labai maža statinių dalis, konfliktai baigėsi, kai atsakovė O. S. buvo teismo tvarka iškeldinta. Ginčo namas yra labai nusidėvėjęs, jam reikalingas remontas, tačiau atsakovės yra finansiškai nepajėgios tai padaryti. Norint atidalyti turto dalį natūra tektų skirti nemažą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 25 500 Eur, dalį, kurios vertė aiškiai viršytų atsakovių turimą 1/12 nuosavybės dalį į statinius. Teigė, kad atidalijimo natūra įgyvendinimas kainuotų iš esmės brangiau nei turima turto dalis. Dalijant turtą natūra ieškovei būtų padaryti dideli nuostoliai, o be to, bendras ieškovės ir atsakovių gyvenimas neįmanomas. Turto atidalijimas natūra tarp bendrasavininkių neatitiktų ekonomiškumo, racionalumo ir protingumo principų. Šioje byloje galima spręsti tik kokio dydžio kompensaciją ieškovė turi sumokėti atsakovėms, nes kitokie sprendimai nebūtų suderinami su Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-511-163/2012, kurį privaloma įvykdyti. Skirtingose bylose priimtais teismų sprendimais yra sukurta tokia situacija, kad priėmus Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-511-163/2012 atsakovės turėjo išsikelti iš gyvenamojo namo be atlyginimo, o priėmus Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-02-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-46-729/2014 ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-07-28 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-106-904/2017, atsakovėms priklauso kompensacija už 1/12 dalis namo ir kitų statinių.
3. Atsakovės D. K. ir O. S. (toliau – ir atsakovės) patikslintu priešieškiniu prašė atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisti po 14/100 dalių kiekvienai (bendroje sumoje 28/100 dalis) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčias 25,98 kv. m. bendro ploto, joms bendrai skiriant naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpoms – 7,60 kv. m patalpa 1-1, 7,21 kv. m patalpa 1-2, 12,08 kv. m patalpa 1-6; taip pat priteisti atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise 28/100 dalis (kiekvienai po 14/100 dalių) kiemo statinių-inžinierinių įrenginių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso atsakovėms tenkančio turto vertė sudaro 6 599,32 Eur; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 72/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jai asmeniškai skiriant naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpomis - 8,63 kv. m patalpa 1-3, 12,34 kv. m patalpa 1-5, 6,50 kv. m patalpa 1-4, 7,80 kv. m patalpa 2-1, 13,28 kv. m patalpa 2-2, 19,02 kv. m patalpa 2-3; visą tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visą viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visą šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visą kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visą viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visą daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 72/100 dalis kiemo statinių - inžinerinių statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei tenkančių 72/100 gyvenamojo namo su kiemo statiniais vertė 16 969,68 Eur; ūkinius pastatus (be gyvenamojo namo su kiemo statiniais) padalyti taip: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovėms po 1/12 dalį priklausančių ūkinių statinių: tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visų 1/12 dalies ūkinių statinių bendra vertė 266 Eur; iš atsakovių priteisti ieškovei po 1 070 Eur kompensaciją už atsakovėms tenkančias didesnes turto dalis, šių piniginių kompensacijų sumokėjimą išdėstant lygiomis dalimis, mokant po 89,17 Eur per 12 kalendorinių mėnesių terminą; pripažinti atsakovių teisę be gyvenamojo namo bendraturtės ieškovės sutikimo suderinti vieno buto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto ir paskirties keitimo į dviejų butų gyvenamąjį namą, suformuojant du naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. paruoštą projektą bei įgyvendinti visas statytojo teises - pateikti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos visus reikiamus prašymus, deklaracijas, gauti visas reikiamas pažymas, savo lėšomis atlikti visus reikalingus paprastojo remonto darbus gyvenamajame name bei užregistruoti visus gyvenamojo namo kadastrinių duomenų pasikeitimus viešame nekilnojamojo turto registre; priteisti lygiomis dalimis atsakovėms iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad gyvenamasis namas yra atsakovės D. K. vienintelė gyvenamoji patalpa, kurioje ji gyvena su savo šeima jau ilgą laiką. Jos šeimos sudėtis yra dukra R. K. ir nepilnametis sūnus D. K. bei sugyventinis S. K.. Ieškovė siekia atsakovėms sumokėti piniginę kompensaciją ir jas iškeldinti iš gyvenamosios patalpos, tačiau atsakovės kategoriškai nesutinka. Dalijamas objektas yra dalus ir gali būti padalytas be neproporcingos žalos, todėl nėra pagrindo priteisinėti piniginės kompensacijos. Ieškovė nuolat šmeižia atsakoves, žemina neva gyvenamajame name yra smurtaujama. Pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodytos aplinkybės yra išgalvotos, nėra grįstos jokiais įrodymais, atsakovėms nėra iškelta jokių baudžiamųjų bylų, jos nėra teisiamos, jokios neigiamos informacijos apie atsakovių šeimą nėra, todėl nėra pagrindo taikyti atidalijimą išmokant piniginę kompensaciją. Vien tas pagrindas, kad atsakovės neturi nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį dar nereiškia, kad jos negalės savo namo dalimi naudotis, nes naudotis žemės sklypu atsakovės galės ir servituto pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovei Z. O. asmeninės nuosavybės teise atsakovei D. K. priklausantį turtą – 1/12 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį kitų inžinerinių statinių (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš ieškovės Z. O. 2 230 Eur piniginę kompensaciją atsakovei D. K. už ieškovei priteistą atsakovei priklausančią turto dalį. Priteisė ieškovei Z. O. asmeninės nuosavybės teise atsakovei O. S. priklausantį turtą – 1/12 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį kitų inžinerinių statinių (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš ieškovės Z. O. 2 230 Eur piniginę kompensaciją atsakovei O. S. už ieškovei priteistą atsakovei priklausančią turto dalį. Iškeldino atsakovę D. K. iš ieškovei Z. O. priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovės D. K. 1 308 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei Z. O.. Priteisė iš atsakovės O. S. 785 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei Z. O.. Priteisė iš atsakovių D. K. ir O. S. po 53 Eur (iš viso 106 Eur) pašto išlaidų valstybei. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
5.1. Šalių nuosavybės dalys turte yra nustatytos anksčiau priimtais Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimais dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimų dalyse nuginčijimo bei įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškinio reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo į nurodytas nuosavybės dalis, dėl kurių ginčo nėra, yra perteklinis.
5.2. Akivaizdu, kad atidalijimas atsakovėms priklausančių dalių natūra dėl jų itin mažo dydžio yra neįmanomas.
5.3. Nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo padidinti atsakovės O. S. nuosavybės bendrojoje dalinėje nuosavybėje dalį bendraturtės ieškovės sąskaita.
5.4. Ieškovė objektyviai neturi galimybės naudotis bei savo nuožiūra disponuoti jai priklausančiu turtu - žeme ir gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais ir priklausiniais dalimi, kuri yra ženkliai didesnė nei kartu abiejų atsakovių, tokiu būdu akivaizdžiai yra pažeidžiamos ieškovės nuosavybės teisės.
5.5 Akivaizdu, kad neatidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės siūlomu būdu, tarp šalių kiltų dar didesnė nesantaika ir ginčai dėl naudojimosi žeme ir bendru turtu, kas būtų nesuderinama su civilinio proceso tikslais.
5.6 Tai, kad atsakovė su nepilnamečiu vaiku naudojasi ženkliai didesne, nei jai priklauso dalimi, nėra ir negali būti pagrindas atsakovės ir / ar abiejų atsakovių nuosavybės teisei išplėsti ieškovės sąskaita.
5.7 Nustačius ieškovės prašomą turto atidalijimo būdą, ieškinio pirmojo reikalavimo dalis – pripažinti atsakovėms nuosavybės teises į konkrečias gyvenamojo namo patalpas, nebetenka prasmės. Priteisus atsakovių turto dalis ieškovei, priteisiant iš ieškovės kompensaciją atsakovėms, atsakovėms nuosavybės teisės į konkrečias patalpas nenustatinėtinos. Taip pat netenkintinas priešieškinio reikalavimas dėl teisės atsakovėms remontuoti būstą pripažinimo.
5.8. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei šalių interesų pusiausvyros principais, kompensacijos dydžiai nustatytini pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytas vidutines turto rinkos vertes.
5.9 Šioje byloje reikalavimas dėl atsakovės D. K. iškeldinimo grindžiamas kitais pagrindais, t.y. ne panaudos teisiniais santykiais, bet bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimu, todėl nelaikytinas tapačiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10 Apeliaciniu skundu atsakovės D. K. ir O. S. (toliau – ir apeliantės) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3208-941/2020 panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti. A. D. K. ir O. S. priešieškinį tenkinti; atsakovėms D. K. ir O. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisti 28/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26,64 kv. m. bendro ploto (D. K. tenka 14/100 dalių gyvenamojo namo, O. S. tenka 14/100 dalių gyvenamojo namo) joms bendrai skiriant naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpoms - patalpa 1-1, turinčia 7,60 kv. m ploto, patalpa 1-2, turinčia 7,21 kv. m. ploto, patalpa l-6, turinčia 12,08 kv. m. ploto, taip pat atsakovėms D. K. ir O. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisti 28/100 dalis kiemo statinių- inžinierinių įrenginių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (D. K. tenka 14/100 dalių kiemo statinių, O. S. tenka 14/100 dalių kiemo statinių, iš viso atsakovėms tenkančio turto vertė sudaro 6 599,32 Eur; ieškovei priteisti 72/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jai asmeniškai skiriant naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpomis: patalpa 1-3, turinčia 8,63 kv. m ploto; patalpa 1-5, turinčia 12,34 kv. m. ploto; patalpa 1-4, turinčia 6,50 kv. m. ploto; patalpa 2-1, turinčia 7,80 kv. m. ploto; patalpa 2-2, turinčia 13,28 kv. m. ploto; patalpa 2-3, turinčia 19,02 kv. m. ploto; visą tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visą viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visą šiltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visą kiemo rūsį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visą viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visą daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 72/100 dalis kiemo statinių - inžinerinių statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); iš atsakovės D. K. priteisti ieškovei 1 070 Eur kompensaciją už atsakovei D. K. tenkančią didesnę turto dalį, šios piniginės kompensacijos sumokėjimą išdėstant lygiomis dalimis ir mokant atsakovei D. K. po 89 Eur per 24 mėnesių terminą; iš atsakovės O. S. priteisti ieškovei 1 070 Eur kompensaciją už atsakovei O. S. tenkančią didesnę turto dalį, šios piniginės kompensacijos sumokėjimą išdėstant lygiomis dalimis ir mokant atsakovei O. S. po 89 Eur per 24 mėnesių terminą; priteisti atsakovių D. K. bei O. S. naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, atsakovių patirtas dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme. Netenkinus atsakovių 1 apeliacinio skundo reikalavimo, remiantis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu taikyti alternatyvų reikalavimą: Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 dienos sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3208-941/2020 panaikinti ir grąžinti civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Priteisti atsakovių D. K. ir O. S. naudai iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas, kurias atsakovės patyrė dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme. Išlaidų detalizacija bus pateikta papildomai pateikiamuose rašytiniuose dokumentuose. Skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
6.9 Pirmosios instancijos teismas suvaržė atsakovių ir trečiųjų asmenų teises pateikti įstatymų nustatytą privalomą atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, nors teismo sprendime nurodė, kad atsakovės atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė, tokias veiksmais teismas pažeidė CPK 142 straipsnio 1 dalies nuostatas.
6.10 Tretieji asmenys nėra gavę ieškovės patikslinto ieškinio, jiems apie teismo posėdžius nebuvo pranešta, nors bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad šių dviejų trečiųjų asmenų gyvenamosios vietos yra pasikeitusios, o šios šalys nėra atstovaujamos kitų asmenų, teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus, kas sudaro pagrindą naikinti teismo sprendimą ir perduoti jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
6.11 Teismo sprendimas, kuriuo iš gyvenamosios patalpos iškeldinama tik atsakovė, ją atskiriant nuo nepilnamečio sūnaus D. K., negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
6.12 Teismas nepagrįstai nusprendė netaikyti namo atidalijimo natūra.
6.13 Teismas šioje civilinėje byloje nevertino tos aplinkybės, kad dalis gyvenamojo namo vidaus patalpų yra suremontuotos, t. y. atsakovė D. K. yra investavusi pinigines lėšas į vidaus patalpų remontą, o ieškovė pateikė nepilnos apimties vertinimą, kuriame sąmoningai nėra nieko pasisakyta dėl patalpų remonto.
6.14 Teismui atmetus prašymą dėl nekilnojamojo turto vertės ekspertizės skyrimo, atsakovėms buvo užkirstas kelias paneigti ieškovės pateiktą turto vertės nustatymo pažymą.
6.15 Civilinė byla yra nagrinėjama nuo 2015 metų, iškėlus civilinę bylą dėl namo atidalijimo, joks notaras negali patvirtinti sandorio susijusio su ginčo turtu, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad esą atsakovė O. S. nespręs jokių klausimų susijusių su jai priklausančia turto dalimi.
6.16 Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nes ginčo išsprendimui parinko normą, kuri nėra taikoma gyvenamajam namui, kuris figūruoja šioje civilinėje byloje.
6.17 Teismas visiškai nepasisako dėl kompensacijų dydžio, kurias turi sumokėti ieškovė atsakovėms, pati ieškovė už ūkinius pastatus atsakovėms beveik nekompensuoja, tačiau teismas šių aplinkybių visiškai nevertino.
11 Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
7.9 Atsakovės jokio atsiliepimo nepateikė, nors buvo sudarytos visos sąlygos jam pateikti.
7.10 Teismas atsakovių reikalavimu rėmėsi VĮ Registrų centras nustatyta verte, todėl nustatė teisingą kompensacijos dydį, apeliantės kompensacijos dydžio teisingumo apeliaciniu skundu neskundžia ir ekspertizės turto vertei nustatyti net neprašo.
7.11 Nei atsakovės, nei jų atstovas, gavę iš teismo dokumentus ir pranešimus nurodytu adresu jų negrąžino, o R. K. ir S. K. nepranešė, kad dokumentų ar pranešimų neva nėra gavę, apeliantės nepagrįstai teigia, kad trečiųjų asmenų teisės buvo suvaržytos.
7.12 Faktiškai konfliktai vyksta su D. K., kuri savavališkai yra užėmusi iš esmės daugiau gyvenamojo namo nei sudaro jos turima 1/12 dalis, atsakovė savavaldžiauja žemės sklype, kuris jai nepriklauso, todėl apeliančių argumentas dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
7.13 Atsakovės neneigė, kad namo būklė blogėja, todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybių visumą pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių yra gilūs ir įsisenėję, bei ir toliau progresuojantys konfliktai dėl ko bendras turto valdymas neįmanomas.
7.14 Atsakovės neturi lėšų ieškovės turimos namo dalies išpirkimui, neturi lėšų ir sklypo išpirkimui.
7.15 Atsakovės savo priešieškiniu reikalauja iš esmės ir ne bendros dalinės nuosavybės padalijimo, o jos padidinimo dvigubai.
7.16 Atsakovių tik principais grįstas nenoras atidalyti jų dalis pagal ieškovės siūlomą variantą, kai net nėra ginčo dėl kompensacijos dydžio, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas.
7.17 Pirmosios instancijos teisme nebuvo nei materialinio reikalavimo, nei atsikirtimo dėl kitų asmenų iškeldinimo ir tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
12 Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13 Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
14 Nustatyta, kad ieškovė Z. O. (O.) ir atsakovės D. K. bei O. S. yra seserys. I. Z. O. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais paveldėjo pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 10/12 gyvenamojo namo, atsakovėms po 1/12 gyvenamojo namo. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-511-163/2012 nuspręsta iškeldinti atsakovus D. K., O. S., S. K., P. L., A. K. su visais jiems priklausančiais daiktais iš Z. O. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, bei iš ūkinės paskirties pastato – 5,86 kv. m. ploto tvarto. A. O. S., vykdant šį sprendimą, pagal 2012 m. gegužės 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-155-867 iškeldinta, vykdomoji byla dėl jos iškeldinimo užbaigta antstolės 2012 m. liepos 2 d. patvarkymu. A. D. K. atžvilgiu sprendimas nėra įvykdytas. I. Z. O. (O.) asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,3584 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis 21 555 Eur (įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini)). Šiame žemės sklype esantys statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 22 069 Eur; tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 602 Eur; viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 394 Eur; šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 127 Eur; kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 443 Eur; viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 193 Eur; daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 434 Eur; kiti inžineriniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 500 Eur; bendra statinių vertė VĮ Registrų centro duomenimis 26 762 Eur, ieškovei ir atsakovėms priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) statybos, fizinis nusidėvėjimas 29 procentai, yra vieno aukšto su mansarda, bendras plotas 94,21 kv. m, naudingas plotas 84,71 kv. m, gyvenamasis plotas 65,35 kv. m. Pirmo aukšto patalpos: 7,35 kv. m koridorius, plane pažymėtas 1-1, 7,21 kv. m virtuvė plane pažymėta 1-2, 8,63 kv. m kambarys plane pažymėtas 1-3, 6,50 kv. m veranda, plane pažymėta 1-4, 12,34 kv. m kambarys, plane pažymėtas 1-5, 12,08 kv. m kambarys, plane pažymėtas 1-6, bendras pirmo aukšto patalpų plotas – 54,11 kv. m. Mansardinio aukšto patalpos: 7,80 kv. m virtuvė, plane pažymėta 2-1, 13,28 kv. m kambarys plane, pažymėtas 2-2, 19,02 kv. m kambarys, plane pažymėtas 2-3, bendras mansardinio aukšto patalpų plotas – 40,10 kv. m. Ieškovei Z. O. dalinės nuosavybės teise priklauso 78,51 kv. m bendro ploto (t.sk. atitinkamai 70,59 kv. m naudingo, 54,45 kv. m gyvenamojo ploto). A. D. K. ir O. S. dalinės nuosavybės teisėmis priklauso po 7,85 kv. m bendro ploto (t.sk. atitinkamai 7,06 kv. m naudingo, 5,45 kv. m gyvenamojo ploto), abiem atsakovėms kartu priklauso 15,70 kv. bendro ploto (t.sk. 14,12 kv. naudingo ploto, 10,90 kv. m gyvenamojo ploto). Naudojimosi turtu tvarka tarp šalių nenustatyta. Atsakovė D. K. ginčo name gyvena su nepilnamečiu sūnumi D. K. gyvenamąją vietą yra deklaravusi nuo (duomenys neskelbtini) Atsakovė O. S. ginčo name nuo 2012 m. negyvena ir pati jokiomis patalpomis nesinaudoja. Atsakovė D. K. 2018 m. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už (duomenys neskelbtini) pagal LR (duomenys neskelbtini) str. dėl savavališkai įrengtų daržų ieškovei priklausančioje žemėje. Ieškovė ieškiniu prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jai turtą natūra, o iš jos atsakovėms kompensacijas. Atsakovės priešieškiniu prašė atidalyti turtą natūra, priteisiant joms kitas, nei faktiškai naudojasi atsakovė D. K., patalpas bei padidinat nuosavybės dalis nuo 8/100 (7,85 kv. m gyvenamojo namo bendro ploto iki 14/100 (per abi atsakoves nuo 16/100 iki 28/100). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo
15 Atsakovės su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas suvaržė atsakovių ir trečiųjų asmenų teises pateikti įstatymų nustatytą privalomą atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, nors teismo sprendime nurodė, kad atsakovės atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė, tokias veiksmais teismas pažeidė CPK 142 straipsnio 1 dalį. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
16 CPK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos sudėtingumą, gali šį terminą pratęsti iki šešiasdešimties dienų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami nuo atitinkamo pranešimo įteikimo dienos. Tačiau pažymėtina, kad pateikus patikslintą ieškinį taikomos 141 straipsnio 2 dalies normos. CPK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui.
17 Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 17 d., buvo pateiktas patikslintas ieškinys, 2020 m. rugsėjo 18 d. patikslintas ieškinys išsiųstas dalyvaujantiems byloje asmenims. Nors teismo posėdis buvo paskirtas 2020 m. rugsėjo 18 d., tai yra nepraėjus 14 dienų terminui po patikslinto ieškinio išsiuntimo, tačiau pažymėtina, kad byla nebuvo išnagrinėta 2020 m. rugsėjo 18 d. posėdyje, taigi atsakovės ir tretieji asmenys turėjo galimybes iki 2020 m. spalio 8 d. posėdžio pateikti atsiliepimus į ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį bei pasiruošti bylos nagrinėjimui, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas CPK 142 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė. Be to, ieškinys buvo tikslintas ne iš esmės, o tik dėl turto vertės, teisminio nagrinėjimo metu atsakovių atstovas reiškė prieštaravimus dėl turto vertinimo.
18 Apeliantės argumentuoja, kad tretieji asmenys nėra gavę ieškovės patikslinto ieškinio, jiems apie teismo posėdžius nebuvo pranešta, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad šių trečiųjų asmenų gyvenamosios vietos yra pasikeitusios, o šios šalys nėra atstovaujamos kitų asmenų, teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus, kas sudaro pagrindą naikinti teismo sprendimą ir perduoti jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Šie argumentai atmestini.
19 CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi šio bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
20 Nagrinėjamu atveju tretieji asmenys nepateikė apeliacinio skundo, kurį būtų grindę bylos išnagrinėjimo jiems nedalyvaujant aplinkybe, todėl atmestinas apeliančių argumentas, kad teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus. Be to, kaip matyti iš apeliacinio skundo, trečiųjų asmenų gyvenamoji vieta yra nurodyta (duomenys neskelbtini), tai yra tokia pat kaip ir atsakovių, procesiniai dokumentai buvo išsiųsti nurodytu adresu. Taigi akivaizdu, kad atsakovės būdamos sąžiningos turėjo perduoti procesinius dokumentus arba informuoti trečiuosius asmenis apie pateiktą patikslintą ieškinį, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad neįteikus tretiesiems asmenims patikslinto ieškinio asmeniškai buvo pažeista trečiųjų asmenų teisė pareikšti nuomonę dėl patikslinto ieškinio.
21 Apeliantės teigia, kad teismui atmetus prašymą dėl nekilnojamojo turto vertės ekspertizės skyrimo, atsakovėms buvo užkirstas kelias paneigti ieškovės pateiktą turto vertės nustatymo pažymą.
22 Kasacinis teismas, spręsdamas ginčus dėl ekspertizės skyrimo, ne kartą yra nurodęs, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, jog jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014). Dalyvaujantis byloje asmuo, reikalaudamas teismo skirti ekspertizę tam tikram klausimui išsiaiškinti, turi tokį reikalavimą motyvuoti, kuo remiantis tikimasi nustatyti ar paneigti tam tikras byloje reikšmingas aplinkybes. Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Tokiu atveju, kai prašymas skirti byloje ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir abejonėmis, o ne pagrįstu įsitikinimu, kad tam tikrų byloje kilusių klausimų išsiaiškinimui yra būtinos specialios žinios, teismas turi pagrindą prašymo skirti ekspertizę netenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013). Panašios pozicijos laikosi ir EŽTT, Konvencijos nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikoje suformulavęs principą, kad Konvencijos 6 straipsnyje neįtvirtinta pareigos nacionaliniams teismams skirti byloje ekspertizę ar kitą tyrimo priemonę tik dėl to, jog proceso šalis to prašo; nacionalinis teismas turi spręsti, ar reikalaujama priemonė yra svarbi ir esminė bylai išspręsti (mutatis mutandis, H. v. F., judgment of 24 October 1989, S. A no. 162-A, p. 23, par. 60-61, V. v. Russia, no. 5953/02, judgment of 26 April 2007, par. 37), ar byloje yra pakankamai kitų duomenų sprendimui priimti.
23 Iš bylos duomenų matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu atsakovė O. S. duodama paaiškinimus į klausimą kiek verta jos turima 1/12 dalis atsakė, kad sutiktų gauti 2000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visų statinių vertė pagal viešo registro duomenis yra 26 762 Eur, todėl už 1/12 visų statinių kompensacija sudaro 2 230 Eur, tokio dydžio kompensaciją atsakovėms ir priteisė, tai yra didesnę nei pageidavo atsakovė (2 000 Eur). Taigi akivaizdu, kad atsižvelgiant į pastatų būklę ir priteistinos kompensacijos vertę, atsakovių turtinę padėtį, nagrinėjamu atveju ekspertizės skyrimas šioje byloje ne tik netikslingas, tačiau ir prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė ieškovės pateiktu turto vertinimu, atsakovės sutiko su VĮ Registrų centras pateiktu turto vertinimu ir pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovėms išmokėtinų kompensacijų dydžius, vadovavosi VĮ Registrų centras pateiktu turto vertinimu.
24 Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patalpų neatidalijo natūra, o priteisė iš ieškovės atsakovėms kompensaciją. Šie apeliančių argumentai nepagrįsti.
25 CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas (t. y. nustatoma naudojimosi tvarka) natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
26 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3-482/2009).
27 Kaip byloje nustatyta, ieškovė prašė atidalyti jai ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, priteisiant ieškovei atsakovių dalis, o atsakovėms iš ieškovės kompensacijas. Atsakovės prašė atidalyti ginčo turtą – gyvenamąjį namą bei priklausinius – kitus inžinerinius kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, lauko tualetą) natūra, priteisiant atsakovėms žymiai didesnes nei atsakovėms priklauso nuosavybės teise dalis - vietoje priklausančių po 7,85 kv. m gyvenamojo namo bendro ploto (t. y. 8/100 dalių), priteisiant po 13,32 kv. m (t. y. 14/100 dalių), per abi atsakoves plotas padidėtų nuo 15,70 kv. m iki 26,64 kv. m, nuosavybės teisės dalys nuo 16/100 iki 28/100), ieškovei už tai priteisiant atsakovėms priklausančių pagalbinių pastatų dalis ir iš atsakovių kompensacijas, mokėjimus išdėstant per metus. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovių dalys bendrojoje nuosavybėje yra labai mažos, sudaro po 8 procentus bendro turto, sudėjus abiejų atsakovių dalis – 16 procentų bendro turto. Gyvenamojo namo bendras plotas 94,21 kv. m, gyvenamasis plotas 65,35 kv. m. Atsakovėms priklauso tik po 1/12 namo. Atsakovėms priklausančios po 1/12 namo dalies, atitinkamai sudaro po 7,85 kv. m. bendro ploto, t. sk. 5,44 gyvenamojo ploto, Akivaizdu, kad atidalinimas atsakovėms priklausančių dalių natūra dėl itin mažo dydžio yra neįmanomas. Pažymėtina, kad atsakovės D. K. pateiktame padalijimo projekte projektuojamas namo padalijimas aiškiai neatitinka atsakovės D. K. 1/12 turimos dalies bendrojoje nuosavybėje, todėl pagrįsta teismo išvada, kad atsakovių prašomu būdu atidalijus ginčo turtą būtų pažeidžiamos ieškovės teisės. Be to, ieškovei nuosavybės teise priklauso visas žemės sklypas, atsakovės nenurodė, kokiu būdu spręstų klausimus su ieškove dėl jai priklausančio žemės sklypo valdymo, akivaizdu, kad neišsprendus klausimo dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo valdymo, namo padalijimas natūra neįmanomas, priešingu atveju neproporcingai būtų pažeistos ieškovės teisės. Pažymėtina, kad tarp šalių susiklostė itin konfliktiški tarpusavio santykiai, šalys nesutaria dėl bendro turto valdymo, jo priežiūros, remonto, naudojimosi žemės sklypu, kuris visas nuosavybes teise priklauso ieškovei, ir tai patvirtina bylos eiga, šalių paaiškinimai ir kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos pagrįstai tenkino ieškinio dalį dėl turto atidalijimo, ieškovei priteisiant turtą natūra, o atsakovėms – kompensacijas.
28 Apeliantės nurodo, kad teismas šioje civilinėje byloje nevertino tos aplinkybės, kad dalis gyvenamojo namo vidaus patalpų yra suremontuotos, t. y. atsakovė D. K. yra investavusi pinigines lėšas į vidaus patalpų remontą, o ieškovė pateikė nepilnos apimties vertinimą, kuriame sąmoningai nėra nieko pasisakytą dėl patalpų remonto.
29 Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.).
30 Atsakovė nereiškė reikalavimo dėl remonto išlaidų ar namo pagerinimo priteisimo, neteikė teismui įrodymų, susijusių su atliktu remontu, todėl pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių aiškintis neturėjo pagrindo.
31 Apeliantės nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normą, nes ginčo išsprendimui parinko normą, kuri nėra taikoma gyvenamajam namui, kuris figūruoja šioje civilinėje byloje. Šie argumentai atmestini.
32 Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad vien netinkamos teisės normos pritaikymas, jeigu, pritaikius tinkamą teisės normą, rezultatas išliktų toks pat, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą (nutartį), nes įstatymo draudžiama naikinti teismo sprendimą (nutartį) formaliais pagrindais (žr. CPK 328 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2005; 2008 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2008; kt.).
33 Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė yra ta, kad atsakovės nuosavybės teise turima 1/12 dalis yra per maža, kad būtų galima suformuoti atskirą gyvenamosios paskirties vienetą, per mažas plotas būtų ir sudėjus abiejų atsakovių turimas namo nuosavybės dalis, todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė ne tą normą pasisakydamas dėl dydžio reikalavimų atskiros patalpos plotui, neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui (CPK 328 straipsnis).
34 Apeliantės teigia, kad teismo sprendimas, kuriuo iš gyvenamosios patalpos iškeldinama tik atsakovė, ją atskiriant nuo nepilnamečio sūnaus D. K., negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
35 Teismas nagrinėja bylą tik pareikštų reikalavimų ribose ir analizuoja bei vertina tik tas aplinkybes, kuriomis remiasi šalys. Tai yra teismas gali nagrinėti tik tokį ginčą, kokį savo pasirinktiems atsakovams kelia ieškovas, ir pagal byloje surinktą medžiagą spręsti dėl ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000; 2004-12-15 nutartis civilinėje byloje 3K-3-483/2004).
36 Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl kitų asmenų iškeldinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl kitų asmenų iškeldinimo teismo sprendime nepasisakė. Nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 straipsnio l dalis). Jeigu nepilnamečio fizinio asmens tėvai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, tai nepilnamečio nuolatine gyvenamąja vieta laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu teismas nėra nustatęs nepilnamečio gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų (CK 2.14 straipsnio 2 dalis). Taigi akivaizdu, kad atsakovei D. K. netekus nuosavybės teisių į ginčo patalpą ir iš jų ją iškeldinus, šiose patalpose negali gyventi ir jos nepilnametis vaikas, priešingas aiškinimas neatitiktų ne tik CK 2.14 straipsnio nuostatų, bet ir sąžiningumo, protingumo kriterijų, tas pats pasisakytina ir apie kitus su atsakove D. K. gyvenančius asmenis.
37 Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantės, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.
38 Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
39 Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40 Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl atmetus atsakovių apeliacinį skundą, šios išlaidos ieškovei lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovių, tai yra po 400 Eur iš kiekvienos atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės D. K. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei Z. O. (O.).
Priteisti iš atsakovės O. S. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei Z. O. (O.).