Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-106-904/2017

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-07-28
Bylos Nr.: e2-106-904/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01420-2016-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Mantas Ūsas
Atsakovas: Z. O.
Ieškovas: O. S., N. Ž., E. A.
Trečiasis asmuo: D. K., A. A., R. G., A. K., notarė Genė Pietarienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Suinteresuotas asmuo: VĮ Turto bankas
Advokatai: Laimonas Strauka, Saulius Tamošaitis

Civilinė byla Nr. e2-106-904/2017Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01420-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.4.5.2;2.5.5.;3.2.6.1.

KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 28 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, Daivai Putinienei, dalyvaujant ieškovių atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovei Z. O., jos atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių O. S., N. Ž. ir E. A. ieškinį atsakovei Z. O. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimų dalinio panaikinimo, tretieji asmenys D. K., A. A., R. G., A. K., notarė Genė Pietarienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai ieškiniu, kuris teisme buvo priimtas 2016-06-21, pareiškė reikalavimus: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. S., N. Ž. (anksčiau – B), E. A. ir V. V. po tėvo P. V. mirties faktiškai priėmė jiems priklausantį palikimą; 2) Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos rajono 1 – ojo notaro biuro išduotą 2008-01-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dalyje, pagal kurį J. V. priėmė P. V. A 4/12 dalis palikimo – (duomenys neskelbtini) nekilnojamuosius daiktus: 4/12 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4/12 dalis tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4/12 dalis viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4/12 dalis šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4/12 dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4/12 dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4/12 dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4/12 dalis kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini). Išvardintas turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Nr. 50/121278. 3) Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos rajono 1 – ojo notaro biuro išduotą 2008-03-19 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. NGP-1 128) dalyje, pagal kurią Z. O., paveldėjo 4/12 J. V. turto, nurodyto reikalavimų 2 punkte. 4) Priteisti iš atsakovės visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovų mama J. V., kuri mirė 2007-08-11, jiems nežinant 1992 m. priėmė visą ieškovų tėvo P. V., kuris mirė 1972-07-23, palikimą. Apie šią aplinkybę ieškovai sužinojo, kai buvo įtraukti į Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-46-729/2014 trečiaisiais asmenimis. Minėtoje civilinėje byloje 2014-02-14 buvo priimtas sprendimas, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovų sesers D. K. ieškinys. Teismas pripažino juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K. po tėvo P. V. mirties faktiškai priėmė palikimą ir pripažino negaliojančiu 2008-01-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dalyje, pagal kurį J. V. priėmė P. V. 1/12 dalį palikimo bei pripažino negaliojančiu 2008-03-19 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą dalyje, pagal kurią Z. O., paveldėjo iš J. V. jos iš P. V. priimtą 1/12 dalį palikimo. Šioje civilinėje byloje teismas konstatavo, kad po P. V. mirties J. V. faktiniu valdymu priėmė palikimą ne tik savo, bet ir visų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tarp kurių D. K., A. V., V. V., O. V. (S), M. V.. 2014-02-14 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2014-09-12 Klaipėdos apygardos teismui sprendimą palikus nepakeistą. Ieškovų manymu 2014-02-14 Klaipėdos rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiame sprendime išdėstyti išaiškinimai turi prejudicinę galią šioje byloje ir dėl šių priežasčių prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo P. V. mirties jie faktiškai priėmė jiems priklausantį palikimą. Nurodė, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą yra būtina iš dalies panaikinti 2008-01-17 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą bei 2008-03-19 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kadangi jie pretenduoja į dalį mirusiam tėvui P. V. priklausančio palikimo.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir kaip paduotą praleidus ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad ieškovų tėvo P. V. mirties dieną, 1972-07-23, O. S. buvo 13 m., N. Ž. – 23 m., E. A. – 22 m., V. V. – 6 m. N. Ž. ir E. A. būdamos pilnametės galėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmus per tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. 3 d. nustatytą terminą, tačiau to nepadarė, ši aplinkybė įrodo, kad jos nebuvo suinteresuotos priimti tėvo palikimą. Pažymėjo, kad E. A. civilinės bylos Nr. 2-46-729/2017 procese paaiškino, kad apskritai nepretenduoja į tėvo palikimą. Atsakovė pažymėjo, kad pagal 2001 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. bei Civilinio kodekso 5.8 str. nuostatas ieškovai praleido ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisės liudijimams ginčyti, kadangi jie dalyvavo civilinėje byloje Nr. 2-45-729/2014, žinojo, kad tėvo palikimą priėmė jų mama J. V., tačiau nereiškė savarankiškų reikalavimų. Z. O. taip pat nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovai priėmė tėvo palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti, kadangi norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, kad įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir jo priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad V. V. civilinės bylos Nr. 2-45-729/2014 nagrinėjimo metu paaiškino, kad visi vaikai sutiko, kad visas turtas liktų mamai. Šie V. V. parodymai patvirtina faktą, kad visi vaikai sulaukę pilnametystės sutiko, kad tėvo palikimas liktų mamai, niekas neginčijo palikimo priėmimo, nors visi žinojo, kad būtent mama yra tėvo palikimą priėmęs įpėdinis. Tai reiškia, kad ieškovai nesiekė turto valdyti kaip savo, jo nevaldė ir savo teisių į tą turtą nepateisinamai ilgai neįgyvendino. Be to, ieškovė O. S. įvykdė įsiteisėjusį 2012-02-15 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-511-163/2012, t. y. išsikėlė iš ginčo turto pripažindama, jog ji jame buvo tik panaudos pagrindais. Atsižvelgiant į tai, O. S. nebegali šioje byloje reikalauti keisti įsiteisėjusio teismo sprendimo esmę. Atsakovė teigia, kad ieškovai nepagrįstai prašo nustatyti, kad vienam įpėdiniui tenka 1/12 P. V. palikimo dalis. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-45-729/2014 priimtame teismo sprendime yra padaryta aiški turto dalių skaičiavimo klaida, kuri turi būti ištaisyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad visas turtas P. V. ir J. V. priklausė lygiomis dalimis, t. y. po ½. Kadangi P. V. ir J. V. turėjo 10 vaikų, todėl po P. V. mirties į jo ½ dalį viso bendro sutuoktinių turto galėjo pretenduoti 10 vaikų ir likęs gyvas kitas sutuoktinis, t. y. 11 įpėdinių. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad P. V. ½ dalis turto turi ne 6 dalis, o 11 dalių. Pažymėjo, kad dalys yra konstatuotinos nepriklausomai nuo to ar visi įpėdiniai supretendavo į palikimą. Kadangi P. V. turtas sudaro tik ½ dalį visame turte, todėl visas P. V. ir J. V. turtas turi 22 dalis. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų ieškinį tenkinti bent iš dalies, būtina nustatyti, kad faktiniu valdymu įpėdinis priėmė P. V. palikimo tik 1/11 dalį, kuri sudaro tik 1/22 dalį visame turte.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri į bylą buvo įtraukta mirus vienam iš ieškovų V. V., pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. spalio 20 d. VMI paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Atsižvelgiant į tai, kad palikėjo P. V. paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, t. y. VĮ Turto bankas, o ne VMI prie FM, darytina išvada, kad nagrinėjama civilinė byla nėra susijusi su VMI prie FM teisėmis ir pareigomis.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo P. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį ieškovų paveldimo turto priėmimą valdyti. VĮ Turto bankas prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant.

Tretieji asmenys D. K., A. A., R. G., A. K. bei notarė Genė Pietarienė per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė O. S. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad kai mirė tėvas P. V. jai buvo 13 m. Po tėvo mirties ji liko gyventi ginčo name kartu su mama bei seserimis V. G., N. Ž. (anksčiau – Baranova) ir E. A.. Z. O. tuo metu gyveno internate, Šiauliuose. Nurodė, kad kalbų, jog po tėvo mirties likęs turtas atiteks mamai nebuvo. Prieš mamos mirtį su broliais, seserimis bei pačia mama buvo kalbėję, kad po mamos mirties jai liks namo antras aukštas, kuriame ji buvo pasidariusi remontą, su sesers V. G. pagalba 1979 m. prisistačiusi priestatą. Pažymėjo, kad gyvendama ginčo name ji mokėjo mokesčius už vandenį bei elektrą, laikė save antro aukšto, priestato, savininke. Mirus mamai name liko gyventi ji ir D. K.. Netrukus po mamos mirties sužinojo, kad visas turtas atiteko seseriai Z. O., nuo tada ir prasidėjo nesutarimai. Z. O. padavė ją ir D. K. į teismą, tam, kad iškraustytų iš paveldėtų namų. Ginčo name ji su seserimi D. K. gyveno iki tol kol buvo priverstinai iškraustytos.

Šalies argumentai

Ieškovė E. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad tėvui mirus jai buvo 22 m. Manė, kad po jo mirties kažkuri turto dalis liks ir jai, tačiau dėl to niekur nesikreipė. Likusį turtą valdė viena pati mama. Tais pačiais metais, po tėvo mirties, ji ištekėjo ir išvyko iš tėvų namų. Atvykdavo tik pasisvečiuoti, padėti mamai prie ūkio darbų: ravėdavo daržus, šerdavo gyvulius. Nurodė, kad po 1990 m. iš tėvų namų gyventi į Rusiją išvyko ir jos sesuo N. Ž. (anksčiau – Baranova). Ieškovė patvirtino aplinkybę, kad jos sesuo O. S. su vyru antrame aukšte, palėpėje, iš savo lėšų įsirengė du kambarius. Statybos darbus jai padėjo atlikti sesuo V. G., kuri buvo mūrininkė. Ieškovė nurodė, jog mama buvo sakiusi, kad turto niekam neužrašys, liepė pasidalinti visiems vaikams draugiškai. Maždaug po mėnesio po mamos laidotuvių sužinojo, kad mama visą turtą paliko Z. O..

Teismo posėdžio metu ieškovių atstovas advokatas Laimonas Strauka prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad ieškinį grindė 2014-02-14 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-46-729/2014. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo pradžioje buvo 4 ieškovai. Mirus vienam iš ieškovų V. V., niekas iš įpėdinių nesikreipė ir palikimo nepriėmė, todėl atitinkamai prašė tenkinti likusių ieškovių ieškinio dalį. Ieškovų atstovas nurodė, kad kai mirė P. V., ieškovė O. S. tuo metu buvo nepilnametė, kitos dvi ieškovės buvo praktiškai ką tik sulaukusios pilnametystės. Ieškovės savo teisių į palikimą negalėjo įgyvendinti ne tik dėl jauno amžiaus, bet ir dėl to, kad nebuvo sutvarkyti nuosavybės dokumentai. Atkreipė dėmesį į tai, kad neišlikus pirminiams statybos dokumentams gyvenamasis namas J. V. vardu buvo įregistruotas tik 1992-12-24 rajono valdybos potvarkio Nr. 638 pagrindu. Tais pačiais metais nuosavybės teisės įregistruotos VĮ Registrų centras. Palikimą, likusį po P. V. mirties, J. V. priėmė tik 1992 m., t. y. po 20 metų, nors pagal tuo metu galiojusį 1964 m. Civilinį kodeksą tą turėjo padaryti per 6 mėnesių terminą. Pažymėjo, kad O. S. tėvo mirties dieną būdama nepilnametė negalėjo įgyvendinti savo civilinių teisių ir pareigų, todėl prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą ji faktiškai priėmė. Iš civilinėje byloje Nr. 2-46-729/2014 esančių rašytinių įrodymų, t. y. iš Maciuičių kaimo ūkinės knygos bei 1992-10-19 pažymėjimo Nr. 86 nustatyta, kad O. S. kartu su šeima ginčo name gyveno daug metų. Gyvendama ginčo name O. S. darė remontus, padidino gyvenamojo namo plotą, šią aplinkybę pagrindžia 1992-10-19 pažymėjimas Nr. 86 ir išrašas iš nekilnojamojo turto registro. Minėtame pažymėjime nustatyta, kad tuo metu ginčo namo bendras plotas buvo 64 m², o naudingas plotas 54 m², o registrų centro išraše nustatyta ginčo namo bendras plotas 94,21 m², o naudingas plotas 84,71 m². Ieškovų atstovas pažymėjo, kad visos rekonstrukcijos buvo atliekamos sovietmečiu ir iš vaikų pinigų. Atsakovė nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad 2014-02-14 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendime yra neteisingai nurodytos įpėdinių paveldimos dalys. Ieškovių atstovas su tokia pozicija nesutinka ir nurodo, kad 2016-07-05 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartyje dėl klaidos ištaisymo aiškiai nurodyta, kad nustatyta paveldėta 1/12 turto dalis nėra klaidinga, o nustatyta atsižvelgus į byloje surinktus įrodymus. Ieškovų atstovas taip pat kategoriškai nesutinka su atsakovų pozicija, kad neva praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimams teikti. Nurodo, kad ieškinio senaties netaikymo klausimas buvo išspręstas prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-46-729/2014. Taip pat nesutiko su atsakovų teiginiais, kad įrašai kaimo knygose yra pakankamas nuosavybės teises įrodantis pagrindas. Pažymėjo, kad 1964 m. Civilinis kodeksas imperatyviai numatė, kad nuosavybės teisės į turtą atsiranda tik įregistravus viešame nekilnojamojo turto registre. Taip pat nurodė, kad taikyti LAT praktiką, kuri nusistovėjo po 1990-03-11 negalima, kadangi P. V. mirties metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas.

Atsiliepimas

Atsakovė Z. O. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių pagrindu. Paaiškino, kad mirus tėvui P. V. su mama liko gyventi visi nepilnamečiai vaikai. O. S. tuo metu buvo nepilnametė, o N. Ž. (buvusi B) ir E. A. buvo pilnametės. Pažymėjo, kad nei vienas iš vaikų po tėvo mirties dėl nuosavybės teisės įteisinimo nesikreipė, visą likusį turtą valdė mama, niekas jai jokių pretenzijų dėl palikimo priėmimo nereiškė. Apie turto dalybas išvis jokių kalbų nebuvo. Nurodė, kad prieš tėvo mirtį į Kaliningradą gyventi išvažiavo N. Ž. (buvusi B) ir į tėvų namus nebegrįžo. 1972 m. ji pati ištekėjo ir išsikraustė iš tėvų namų gyventi į Klaipėdą. Būdama 20 metų ištekėjo O. S. bei išvyko gyventi pas anytos. Ten pragyvenusi apie 10 metų grįžo į tėvų namus ir gyveno iki 2012 – 2013 m. Pažymėjo, kad tėvų namuose nei E. A., nei O. S., nei N. Ž. (buvusi B) jokių remontų nedarė ir jokiais darbais neprisidėjo, tačiau patvirtino, kad O. S. gyvendama tėvų namuose prisidėdavo prie mokesčių už komunalines paslaugas. Nurodė, kad po mamos mirties broliai ir seserys pradėjo jai reikšti pretenzijas, kad mama visą turtą paliko jai.

Atsakovės atstovas advokatas Saulius Tamošaitis teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad nesutinka su ieškovų pozicija, kad klausimas dėl ieškinio senaties yra išspręstas 2014 m. civilinėje byloje Nr. 2-46-729/2014. Nurodė, kad minėtoje byloje ieškovė buvo D. K. ir tik jos atžvilgiu šis klausimas buvo išspręstas. Pažymėjo, kad N. Ž. ir E. A. palikimo atsiradimo momentu buvo pilnametės ir turėjo galimybę įgyvendinti savo teises į palikimą, tačiau to nepadarė. Taip pat neginčijo 1992 m. paveldėjimo teisės liudijimo, kuriuo jų mama J. V. priėmė po tėvo mirties likusį turtą, nors pagal tuo metu galiojusį 1964 m. Civilinį kodeksą tą turėjo padaryti per 3 m. Atkreipė dėmesį į tai, kad 1992 m., kai J. V. inventorizavo namą ir tvarkėsi paveldėjimo dokumentus, visi vaikai jau buvo pilnamečiai, tačiau nei vienas iš jų nereiškė pretenzijų, kad jų mama viena įgyvendino savo, kaip savininko, teises į paliktą turtą. Dėl šių priežasčių ieškovės praleido ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad kai taikoma ieškinio senatis paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimui, tai ir juridinis faktas negali būti nustatinėjamas. Ieškovo V. V. reikalavimas taip pat turėtų būti atmestas, kadangi jo procese neliko ir reikalavimas jo atžvilgiu negali būti tenkinamas. Be to, jis 2014 m. nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-46-729/2014 pripažino, kad į turtą nepretendavo, t. y. palikimo nepriėmė faktiniu valdymu. Atsakovės atstovas nurodė, kad nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ieškovės palikimą priėmė faktiniu valdymu. Pažymėjo, kad vien naudojimasis turtu nesudaro pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Asmuo siekiantis tokio fakto, turi įrodyti, kad jis valdė turtą kaip savo, kaip savininkas. E. A. prijungtoje civilinėje byloje buvo pasakiusi, kad į tėvų palikimą nepretenduoja, kadangi turto nėra daug. Ji paaiškino, kad po tėvo mirties niekur nesikreipė, apie jo palikimą kol mama buvo gyva net nesusimąstė. Iš to galima daryti išvadą, kad ji neturėjo jokio noro įgyvendinti savo, kaip savininko, teisių. Bylos nagrinėjimo metu buvo nurodžiusi, kad ginčo name negyveno, į mamos namus atvykdavo padėti jai prie ūkio darbų, t. y. ne pati kaip savininkė rūpinosi turtu, o padėjo mamai. Iš esmės tokia ieškovės E. A. pozicija sutampa su prijungtoje civilinėje byloje išdėstyta V. V. pozicija, kurioje jis buvo nurodęs, kad visi vaikai sutiko, kad po tėvo mirties likęs turtas liktų mamai. Pabrėžė, kad nei šioje, nei prijungtoje byloje nėra jokių įrodymų apie E. A. kaip savininko veiksmus, kurie įrodytų, kad ji priėmė palikimą faktiniu valdymu. Bylos nagrinėjimo metu O. S. nurodė, kad investavo į ginčo namą, įrengė du kambarius, tačiau nepateikė jokių tą patvirtinančių įrodymų. Visi bylos duomenys rodo, kad statytojo ir savininko teises įgyvendino J. V., jei ieškovės ir investavo į ginčo turtą, tai tik padidino J. V. turto dalį. Atsakovės atstovas nesutiko su ieškovų pozicija, kad įpėdinių teisės buvo suvaržytos, kadangi buvo nesutvarkyti ginčo turto nuosavybės teisės dokumentai. Pagal LAT praktiką pakankamas nuosavybės teisės įrodymas buvo namų ūkio knyga, todėl remiantis namų ūkio knygomis žmonės galėjo nevaržomai savo teises išviešinti. Pabrėžė, kad registrai yra tik teises išviešinanti, o ne nustatanti įstaiga. Atsakovės atstovas nurodė, kad broliai ir seserys pretenzijas dėl turto pradėjo reikšti tik po mamos mirties, kai sužinojo, jog visas turtas paliktas atsakovei. Tokiu būdu jie negerbia savo mamos valios ir visgi prioritetas turėtų būti teikiamas palikėjo valios gynimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatytos faktinės aplinkybės.

2014-02-14 Klaipėdos rajono apylinkės teismas iš dalies tenkino ieškovės D. K. ieškinį, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo P. V. mirties faktiškai priėmė palikimą ir pripažino negaliojančiu 2008-01-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dalyje, pagal kurį J. V. priėmė P. V. 1/12 dalį palikimo bei pripažino negaliojančiu 2008-03-19 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą dalyje, pagal kurią Z. O., paveldėjo iš J. V. jos iš P. V. priimtą 1/12 dalį palikimo. Šioje civilinėje byloje teismas konstatavo, kad po P. V. mirties J. V. faktiniu valdymu priėmė palikimą ne tik savo, bet ir visų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tarp kurių D. K., A. V., V. V., O. V. (S), M. V. (15 – 24 b. l.).

Klaipėdos apygardos teismas 2014-09-12 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-02-14 sprendimą paliko nepakeistą (25 – 30 b. l.).

Nekilnojamojo turto registro 2016-05-03 duomenimis 1/12 ginčo turto registruota D. K., 11/12 Z. O. vardu (31 – 36 b. l.).

VĮ Registrų centras duomenimis ginčo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 22400,00 Eur, tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 1800,00 Eur, viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 442,00 Eur, šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 142,00 Eur, kiemo rūsio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 498,00 Eur, viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 217,00 Eur, daržinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 487,00 Eur (37 – 43 b. l.).

Iš mirties liudijimo nustatyta, kad ieškovas V. V. 2016-07-31 mirė (82 b. l.).

Testamentų registro 2017-03-14 duomenimis po V. V. mirties niekas iš jo įpėdinių dėl jam priklausančio palikimo priėmimo nesikreipė (109 b. l.).

Į bylą pateiktas ginčo namo inventorinės bylos titulinis lapas, namų valdos techninės apskaitos kortelės titulinis lapas, 1987-09-10 techninės inventorizacijos kvitas, 1992-10-11 kvitas už inventorizaciją (176 – 178 b. l.).

Antstolė V. D. 2012-07-02 patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą, pradėtą pagal 2012-05-10 Klaipėdos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-155-867 dėl O. S. iškeldinimo iš ginčo turto (184 – 186 b. l.).

Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-46-729/2014 esantys aktualūs dokumentai.

Ieškovų tėvas P. V. mirė 1972-07-23 (1 t., 57 b. l.). Ieškovų motina J. V. mirė 2007-08-13 (1 t., 58 b. l.). Ieškovai O. S., N. Ž., E. A., V. V. yra P. V. ir J. V. vaikai (1 t., 61, 2 t. 12, 14, 33 b. l.) Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) 2005-03-07 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu tapo J. V. nuosavybe, o 2007-12-14 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu perėjo Z. O. nuosavybe (1 t., 65 - 66 b. l.). Jame esantys statiniai 1992-12-24 miesto (rajono) valdybos potvarkio Nr. 638-v pagrindu tapo J. V. nuosavybe, 2007-12-14 nuosavybė į ½ šio turto nuosavybės teisės liudijimu pripažinta ir P. V., o 2007-12-14 ir 2008-03-19 paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu ji perėjo Z. O. (1 t., 68 - 70 b. l.), kuriai 2005-04-07 patvirtintu testamentu visą šį turtą paliko J. V. (1 t., 72 b. l.). Iš 2008-01-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nustatyta, kad V P. A. turtą paveldėjo jo sutuoktinė V. J., priėmusi palikimą 1992-09-17 paduotu pareiškimu apie palikimo priėmimą (1 t. 73-74 b. l.). 2007-09-11 mirusios J. V. turtą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu 2007-12-14 paveldėjo jos duktė Z. O. (1 t., 75-76 b. l.), o 2008-03-19 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu Z. O. įgijo nuosavybę į likusią turto dalį (1/2 pastatų Maciuičių k., Klaipėdos r.) (1 t., 115 b. l.). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad 2005-04-07 sudarytas J. V. testamentas 2005-04-11 buvo įregistruotas Testamentų registre (1 t., 134 b. l.), kuriame 2007-09-07 įregistruotas palikimo priėmimo faktas (1 t., 135 b. l.). Iš ūkio knygos kopijų matyti, kad ūkio galva nurodyta J. V., D. K. su vaikais nurodomi kaip gyvenantys pas J. V. (2 t., 93-119 b. l.).

Dėl V. V. reikalavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 41 straipsnio 1 dalimi civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Fizinio asmens, kaip civilinės teisės subjekto, būdingu požymiu, yra laikomas jo teisnumas ir veiksnumas. Teisnumas – tai asmens galėjimas turėti civilines teises ir pareigas, veiksnumas – tai fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda jo gimimo metu ir išnyksta jam mirus, ieškovui neturint civilinio teisnumo, jis negali būti civilinės bylos šalimi. Tiek teisės teorijoje, tiek ir teismų praktikoje yra nurodoma, jog tais atvejais, kai miršta fizinis asmuo ir yra galimas materialiųjų teisių perėmimas, visada yra mirusios šalies teisių perėmėjas, kadangi net ir nesant įpėdinių ar šiems nepriėmus palikimo ar iš jų atėmus paveldėjimo teisę, palikimas pereina valstybei.

Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad vienas iš ieškovų V. V. 2016-07-31 mirė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčas kilęs dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ir mirusio V. V. materialiųjų teisių perėmimas buvo galimas, teismas ėmė spręsti klausimą dėl ieškovo procesinių teisių perėmimo. Patikrinus VĮ Registrų centras testamentų registro 2017-03-14 duomenis nustatyta, kad po V. V. mirties jo palikimo per įstatymo nustatytą terminą niekas nepriėmė, todėl į bylą, kaip galima ieškovo teisių perėmėja, buvo įtraukta Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. VMI prie FM atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nagrinėjama civilinė byla nėra susijusi su jos teisėmis ir pareigomis, kadangi remiantis 2015-03-13 priimtu LR Vyriausybės nutarimu Nr. 259 valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose nuo 2015-03-20 įpareigotas atstovauti VĮ Turto bankas. Dėl šių priežasčių į procesą įtrauktas VĮ Turto bankas.

Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad VĮ Turto bankas neatliko jokių veiksmų, kad būtų tinkamai įformintas įstatymo pagrindu įvykęs palikimo perėjimo valstybei juridinis faktas, todėl darytina išvada, kad valstybę atstovaujanti institucija ne tik neįgijo tam tikrų materialiųjų teisių ir pareigų, bet ir neperėmė ieškovo procesinių teisių ir pareigų procese.

Pagal CPK 293 straipsnio 7 punktą teismas nutraukia bylą, mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šis bylos nutraukimo pagrindas taikytinas ir tais atvejais, kai procesinis teisių perėmimas neįvyko (jeigu neatsirado teisių perėmėjo ar perėmėjų arba jeigu teisių perėmėjai ieškovai atsisako įsitraukti į bylą vietoj mirusio fizinio asmens). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo V. V. teisių perėmimas neįvyko. Remiantis įstatyminiu reglamentavimu yra pagrindas civilinę bylą dalyje dėl V. V. reikalavimo nutraukti.

Dėl prejudicinių faktų.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011).

Teismas pažymi, kad nors ieškovių nurodoma aplinkybė, nustatyta civilinėje byloje Nr. 2-46-729/2014, tenkina pirmąsias dvi sąlygas, būtinas siekiant aplinkybę pripažinti prejudiciniu faktu, t. y. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-02-14 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-46-729/2014, yra įsiteisėjęs bei tiek nagrinėjamoje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. 2-46-729/2014 dalyvauja tie patys asmenys – O. S., N. Ž. (anksčiau – Baranova), E. A., Z. O., D. K., A. A., R. G., A. K., notarė G. Pietarienė, tačiau pastaroji aplinkybė netenkina trečiosios sąlygos – aplinkybė, ar O. S., N. Ž. (anksčiau – Baranova), E. A. ir V. V. po tėvo P. V. mirties faktiškai priėmė jiems priklausantį palikimą, nebuvo įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje Nr. 2-46-729/2014. Šią aplinkybę patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-12 priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-892-163/2014, kurioje pasisakyta, kad pirmosios instancijos teismas vertino ar būtent ieškovė D. K. faktiniu valdymu priėmė tėvo palikimo dalį. Darytina išvada, kad teismas palikimo priėmimą faktiniu valdymu nepilnamečių vaikų atžvilgiu nustatinėjo išimtinai skaičiuojant D. K. paveldėto turto dalį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad aplinkybės, nustatytos Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-46-729/2014, nelaikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje.

Dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu.

Paveldėjimo esmė yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y., kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos, reglamentuojančios paveldėjimą, taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turto, sudarančio palikimą, kuris atsirado 1972 m. liepos 23 mirus palikėjui P. V.. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Išdėstytas įstatymo normas detalizuojančioje 1975 m. spalio 31 d. patvirtintoje Notarinių veiksmų atlikimo valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijoje (95 punktas) nurodyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas įpėdiniams, priėmusiems palikimą, t. y. faktiškai pradėjusiems valdyti paveldimąjį turtą arba padavusiems valstybinei notarinei kontorai pareiškimą apie palikimo priėmimą. Aptartose teisės normose įtvirtinti du savarankiški palikimo priėmimo būdai – paveldimo turto faktinis pradėjimas valdyti ir kreipimasis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Vieną iš šių palikimo priėmimo būdų įpėdinis turi pasirinkti, tai patvirtindamas savo aktyviais veiksmais.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis S. G. v. K. G. byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis A. F. ir kt. v. T. F. byloje Nr. 3K-3-649/2004; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis S. R. v. S. A. byloje Nr. 3K-3-251/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė O. S. palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė, t. y. 13 metų amžiaus. Būdama nepilnametė ji negalėjo įgyvendinti savo teisių į po tėvo mirties atsiradusio palikimo dalį. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 13 straipsnio 1 dalį už nepilnamečius iki penkiolikos metų amžiaus sandorius jų vardu sudarinėja tėvai, įtėviai arba globėjai. Iš civilinėje byloje Nr. 2-46-729/2014 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės mama J. V. po sutuoktinio P. V. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad J. V. po sutuoktinio mirties pagal įstatymą buvo vienintelė savo nepilnamečių vaikų, dukters O. S. globėja, darytina išvada, kad palikimą ji priėmė ne tik savo, bet ir nepilnametės dukters vardu. Prie tokios išvados prieinama analizuojant tuo metu galiojusio 1964 m. CK, Santuokos ir šeimos kodekso normas (1964 m. CK 13 str. 1 d., 489 str., 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso, galiojusio iki 2001 m. birželio 30 d. III skyriaus IX skirsnis, X skirsnis). Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad O. S. po tėvo mirties liko gyventi kartu su motina jai ir tėvui priklausiusiame name. Minėtame name, su pertrauka, ji gyveno iki tol, kol 2012-02-15 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo priverstinai iškeldinta. Be to, O. S. namo antrame aukšte įsirengė priestatą, tą patvirtina civilinėje byloje Nr. 2-155-867/2011 esantys inventorinės bylos duomenys, kurioje nustatyta, kad mansarda ir priestatas pastatyti 1988 m. Faktą, kad priestatą O. S. pasistatė su sesers V. G., kaip kvalifikuotos statybininkės, pagalba teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovė E. A.. Be to, O. S. gyvendama ginčo name mokėjo mokesčius, to nenuneigė ir pati atsakovė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad O. S. palikimą priėmė aktyviais veiksmais ir yra pagrindas nustatyti ieškovės prašomą juridinį faktą, kad ji priėmė tėvo palikimo 1/6 dali (1/12 visame turte) faktiškai valdydama. Kartu konstatuotina, kad paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas į palikėjo P. V. turtą tik vienam įpėdiniui (ieškovės motinai), t. y. įforminus jos nuosavybės teisę ne tik į jai priklausančią paveldėto turto dalį, bet ir į ieškovės paveldėto turto dalį, pažeidžia 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Tam, kad ieškovė galėtų nekliudomai išsiimti paveldėjimo teisės liudijimą, būtina pripažinti negaliojančia jos motinai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį, kuria patvirtinta J. V. nuosavybės teisė į ieškovei priklausančią paveldėto turto dalį, taip pat – atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį, kuria patvirtinta Z. O. nuosavybės teisė į visą abiejų tėvų palikimą, apimantį ir ieškovei priklausančią paveldėto turto dalį.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės N. Ž. ir E. A. taip pat bandė įrodinėti, kad tėvo palikimo dalį priėmė faktiniu valdymu, tačiau nepateikė jokių tą patvirtinančių įrodymų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad N. Ž. palikimo atsiradimo metu buvo 23 metų, o E. A. – 22 metų amžiaus. Ieškovės būdamos pilnamečiais asmenimis turėjo galimybę įgyvendinti savo teises į atsiradusią palikimo dalį, bet nesiėmė jokių aktyvių veiksmų. Bylos nagrinėjimo metu Z. O. buvo nurodžiusi, kad N. Ž. iš tėvų namų išvyko prieš tėvo mirtį ir daugiau į juos negrįžo. E. A. teigė, kad N. Ž. gyventi į Rusiją išvyko po 1990 metų. Nors šie parodymai ir prieštaringi, tačiau nenuginčija fakto, kad N. Ž. ginčo name negyveno ir jokių aktyvių veiksmų, kad priimtų palikimą, nesiėmė. E. A. tais pačiais metais, po tėvo mirties, ištekėjo ir taip pat iš tėvų namų išsikraustė. Kaip pati nurodė, atvykdavo tik pasisvečiuoti ir padėti mamai prie ūkio darbų, t. y. ne pati kaip savininkė rūpinosi turtu, o padėdavo mamai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kad ieškovės N. Ž. ir E. A. be deklaratyvių teiginių nepateikė jokių objektyvių duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad palikimo dalį atsiradusią po tėvo mirties jos priėmė faktiniu valdymu, teismas šią ieškinio dalį laiko neįrodytą.

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Atsakovė nesutikdama su ieškiniu prašė jį atmesti, kaip paduotą praleidus ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti. Ieškovės su tokia pozicija nesutiko, nurodė, kad ieškinio senaties netaikymo klausimas jau išspręstas Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-46-729/2014. Kaip išdėstyta aukščiau, aplinkybės nustatytos civilinėje byloje Nr. 2-46-729/2014 nelaikytinos prejudiciniais faktais ir ieškinio senaties taikymo klausimas šioje byloje nustatinėjamas iš naujo.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Įstatyme ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 15 d. nutartis J. A. v. V. M. ir kt. byloje Nr. 3K-7-62/2005; kt.). Tuo atveju, jeigu ieškovo amžius, išsilavinimas, profesinė veikla, teisinis statusas ir kitos jo individualios savybės rodo, kad šis asmuo apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti anksčiau, nei tai galėtų padaryti bet kuris vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, į šias aplinkybes taip pat turi būti atkreipiamas dėmesys nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą.

Teikdami ieškinį ieškovai įrodinėjo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo, kai buvo įtraukti į Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-46-729/2014 trečiaisiais asmenimis. Su tokia ieškovų pozicija nesutiktina. Apie savo teisių pažeidimą ieškovė O. S. turėjo ir galėjo sužinoti dar 2010 m. rugpjūčio mėnesį, kai gavo atsakovės ieškinį dėl iškeldinimo iš ginčo namo. Darytina išvada, kad apie tai, jog po tėvo mirties likusį turtą priėmė J. V. turėjo ir galėjo sužinoti ir N. Ž. bei E. A..

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, jog teismas pripažino, kad O. S. priėmė po tėvo mirties likusį tėvo palikimą faktiniu valdymu šalių ginčui taikomas bendrasis, t. y. dešimties metų, ieškinio senaties terminas (2000 m. CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad O. S. apie savo pažeistas teises sužinojo 2010 m. rugpjūčio mėnesį, todėl laikytina, kad ji ieškinio senaties termino nepraleido.

CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K., A. P. v. P. G., bylos Nr. 3K-3-560/2009). Byloje nustačius, kad N. Ž. bei E. A. palikimo po tėvo mirties faktiniu valdymu nepriėmė, 2010 m. sužinojusios apie savo teisių pažeidimą jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, laikytina, kad jos sutrumpintą vienerių metu ieškinio senaties terminą teikti ieškinį praleido.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Ieškovai pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 1296,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 296,00 Eur žyminis mokestis, 1000,00 Eur teisinės atstovavimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad tenkinta tik O. S. ieškinio dalis, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei O. S. iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 74,00 Eur (296,00 Eur X 25 proc.) žyminio mokesčio bei 250,00 Eur (1000,00 Eur X 25 proc.) teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., CPK 93 str. 2 d.).

Iš atsakovės Z. O., ieškovių N. Ž. ir E. A. priteistina 47,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš kiekvienos po 15,71 Eur (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo P. V. mirties faktiškai priėmė jai priklausantį palikimą.

Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos rajono 1 – ojo notaro biuro išduotą 2008-01-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dalyje, pagal kurį J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė P. V. A 1/12 dalį palikimo – Klaipėdos r. sav. Maciuičių k. esančius nekilnojamuosius daiktus: 1/12 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini). Išvardintas turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Nr. 50/121278.

Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos rajono 1 – ojo notaro biuro išduotą 2008-03-19 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. NGP-1 128) dalyje, pagal kurią Z. O., a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjo šį J. V., a.k. (duomenys neskelbtini), palikimą Klaipėdos r. sav. Maciuičių k. esančius nekilnojamuosius daiktus: 1/12 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini). Išvardintas turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Nr. 50/121278.

Ieškinį dalyje dėl ieškovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimo nutraukti.

Priteisti iš atsakovės Z. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 324,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (74,00 Eur žyminis mokestis, 250,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos) ieškovės O. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės Z. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš ieškovių N. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) po 15,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas nuo jo paskelbimo dienos per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mantas Ūsas