Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Saulėno ir Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Z. O. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. O. ieškinį atsakovams D. K., O. S., S. K., P. L. ir A. K., tretiesiems asmenims R. K. ir D. K., institucijai teikiančiai išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir atsakovių O. S. ir D. K. priešieškinius dėl pripažinimo teisės panaudos pagrindu gyventi ir naudotis gyvenamuoju būstu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė O. S. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovės reikalavimais nesutinka, nes ieškovė neturi nei moralinio, nei teisinio pagrindo ją su šeimos nariais iškeldinti. Atsakovė O. S. taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą pripažinti jos teisę panaudos pagrindu gyventi ir naudotis namu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ji jokių patalpų savavališkai neužėmė, gyvenamajame name gyvena nuo pat gimimo, teisę jai gyventi suteikė jos tėvai, todėl ji mano, kad vien patalpų savininko pasikeitimas neturi būti pagrindas jos ir jos šeimos narių iškeldinimui.

Atsakovė D. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ji ginčo name gyveno nuo pat gimimo kartu su savo mama J. V. iki jos mirties, rūpinosi mama, prižiūrėjo. Po motinos mirties ji liko gyventi tuose namuose, mokėjo mokesčius, pagal galimybę atliko remonto darbus, todėl mano, kad tarp jos ir ieškovės yra susiklostę geros valios žodiniai nuomininkės ir nuomotojo sutartiniai santykiai. Atsakovė D. K. taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti jos teisę panaudos pagrindu gyventi ir naudotis gyvenamuoju būstu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei atmesti ieškovės ieškinį. Nurodė, kad ji nuo pat gimimo, nuolatos ir nepertraukiamai su vaikais gyvena jai teisėtai priklausančiuose namuose, teisę gyventi juose jai suteikė jos tėvai. Vien gyvenamosios patalpos savininko pasikeitimas neturėtų ir negalėtų būti pagrindas ją su nepilnamečiais vaikais iškeldinti iš šių patalpų.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-10-11 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinius tenkino – pripažino atsakovės D. K. teisę panaudos pagrindu gyventi ir naudotis gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini); pripažino atsakovės O. S. teisę panaudos pagrindu gyventi ir naudotis gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovės Z. O. atsakovei O. S. 137 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės Z. O. 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas nurodė, iškeldinti pagal CK 6.612 str. teismo tvarka galima kai yra savavališkai užimtos gyvenamosios patalpos, t. y. asmuo įsikėlęs į ją be nuomos sutarties. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu šalių duotus paaiškinimus bei liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovės D. K. ir O. S. bei jų sugyventiniai ir D. K. nepilnamečiai vaikai savavališkai būtų užėmė ginčo patalpas. Tai, kad atsakovė D. K. ilgą laiką gyvena ginčo name patvirtina pažyma apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, kad ji nuo 1995-03-17 savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), jos nepilnamečiai vaikai R. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat gyvena ginčo patalpose nuo pat gimimo. Ieškovė neginčijo atsakovių nurodytų aplinkybių, kad jos motina priėmė atsakoves gyventi pas save ir kartu gyveno iki mirties. Teismas konstatavo, kad tarp atsakovių D. K. ir O. S. ir jų motinos J. V. buvo sudaryta žodinė neterminuota panaudos sutartis, nes atsakovės savo motinos J. V. leidimu apsigyveno ginčo name ir gyvena iki šiol, tai yra tarp atsakovių D. K. ir O. S. ir jų motinos J. V. buvo susiklostę panaudos sutarties teisiniai santykiai. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės ir atsakovių D. K. ir O. S. motina būtų iki savo mirties reikalavusi, kad atsakovės su sugyventiniais išsikeltų iš ginčo patalpų. Ieškovė teismo posėdžio metu neneigė, kad po motinos mirties ji leido atsakovėms gyventi ginčo name ir tik po kurio laiko tarp jos ir seserų, tai yra atsakovių D. K. ir O. S., kilo konfliktas dėl ginčo patalpų. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės veda netinkamą gyvenimo būdą, tai yra vartoja alkoholį, nesitvarko ginčo name. Atmetė ieškovės kaip nepagrįstus argumentus, kad atsakovės nemoka mokesčių, nes tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek ir liudytojas A. K. K. patvirtino, kad atsakovės nėra skoliningos ir moka mokesčius už elektrą, be to, ieškovė pati pripažino, kad atsakovės moka mokesčius už šiukšles.

Teismas, nustatęs, kad atsakovės D. K. ir O. S. teisėtai apsigyveno ginčo name bei nenustatęs, kad tiek jos, tiek atsakovai P. L. ir S. K., A. K. bei tretieji asmenys R. K. ir D. K. būtų savavališkai užėmę ginčo patalpas, konstatavo, kad šiuo atveju ieškovės nuosavybės teisės nėra pažeidžiamos. Pažymėjo, kad ieškovė ginčo name turi patalpas, kuriomis jai niekas netrukdo naudotis. Atsižvelgęs į tai, kad pagal CK 6.643 str. 1 d. nuostatas panaudos davėjui mirus, jo teisės ir pareigos pereina jo teisių perėmėjui, teismas nurodė, kad nuosavybės teisės perėjimas ieškovei paveldėjimu savaime nepanaikina atsakovių O. S. ir D. K. teisės naudotis ginčo namu, kuriuo jos iki savininkės, tai yra savo motinos J. V., mirties naudojosi teisėtai pagal sudarytą žodinę panaudos sutartį, nedaro jų neteisėtomis naudotojomis pasikeitus ginčo patalpų savininkei. Be to, ieškovė nuosavybės teises į ginčo patalpas yra įregistruotos nuo 2008 m., tačiau ji iki 2010 m. nereiškė jokių pretenzijų atsakovėms, tai yra leido joms su šeimomis gyventi, todėl darytina išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovių taip pat buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis. Ieškovė ginčo namą paveldėjo su suvaržymu, nes atsakovės panaudos pagrindai gyveno ginčo name ir ieškovei tai buvo žinoma, todėl priimdama palikimą ji perėmė ir panaudos davėjos teises ir pareigas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad J. V. ir atsakoves siejo ne tik panaudos sutartis bet, ir artimas giminystės ryšys, nes tiek ieškovė, tiek atsakovės yra J. V. dukros, todėl padarė išvadą, kad atsakovių priešieškiniai yra pagrįsti, todėl tenkinti, o ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad gyvenamąsias patalpas atsakovai užėmė teisėtai – panaudos pagrindais, o taikyti iškeldinimą galima tik kai patalpos užimamos neteisėtai, t. y. savavališkai, kadangi tokia išvada, jos nuomone, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir materialinių teisės normų nuostatoms. Nurodo, kad atsakovai ginčo name gyveno iki jos motinos J. V. mirties, t. y. iki 2007-08-11. Po motinos mirties apeliantei paveldėjus ginčo namą, ji neprieštaravo dėl atsakovų gyvenimo šiame name, tačiau 2010 m. ji paprašė atsakovų išsikeldinti, nes ketino pati gyventi šiame name. Todėl bet kokie panaudos santykiai dėl ginčo namo tarp jos ir atsakovų buvo nutraukti jau nuo 2010 m. (CK 6.642 str. 1 d.), o teismo išvada, kad panaudos santykiai tęsiasi iki šiol yra nepagrįsta. Atsakovai be jokio teisėto pagrindo ir apeliantės sutikimo nuo 2010 m. naudojasi ginčo patalpomis. Apeliantė nurodo, kad jos reikalavimas išsikelti iš jai priklausančio nekilnojamojo turto yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka CK 4.95 str. nuostatų reikalavimus dėl savininko teisės išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Teismas neturėjo pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimų ir prieš turto savininko valią pripažinti atsakovių teisės panaudos pagrindu gyventi ir naudotis ginčo namu. Dėl tokio teismo sprendimo apeliantė neturi ir neturės galimybės tinkamai įgyvendinti savo, kaip savininko teisių, į gyvenamąjį namą. Be to, apeliantės manymu, teismas tokiu sprendimu neatkūrė teisinės taikos tarp šalių (CPK 2 str.), bet priešingai, sprendimas suponuoja naujos bylos atsiradimą teisme iš esmės dėl to pačio dalyko, tarp tų pačių šalių, tik kitais pagrindais – dėl panaudos santykių nutraukimo.

Atsakovė O. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė ginčo namą paveldėjo su suvaržymu, nes atsakovės tame name gyveno panaudos pagrindais. Apeliantės nuosavybės teisės į ginčo patalpas yra įregistruotos nuo 2008 m., tačiau ji iki 2010 m. nereiškė jokių pretenzijų atsakovėms, leido joms ir jų šeimoms gyventi ginčo name, todėl darytina išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovių buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis. Atsakovė pažymi, kad 1988 m. ginčo name ji pasistatė priestatą ir mansardą, taip pat nurodo kitas pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotas aplinkybes bei teismo padarytas išvadas. Atsakovės manymu, apeliantės argumentai dėl teismo padarytų procesinių pažeidimų yra nekonkretūs, nes nenurodoma kaip konkrečiai buvo pažeistos civilinio proceso kodekso normos ir kaip šių normų pažeidimas turėjo įtakos teismo sprendimo priėmimui.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005).

Bylos medžiaga įrodyta, kad ieškovė Z. O. pagal 2007-12-14 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, 2007-12-14 nuosavybės teisės liudijimą, 2008-01-17 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą (t.1, b.l. 7-8, 9-10, 11-12) tapo savininke gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat bylos medžiaga, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais įrodyta, kad Z. O. paveldėtame name, neterminuotos panaudos teise gyveno atsakovai, t.y. ieškovės seserys D. K. ir O. S. bei jų vaikai ir sugyventiniai.

Iš ieškinio ir papildomo ieškinio matyti, kad ieškovė Z. O. savo reikalavimą iškeldinti atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir ūkinės paskirties pastato apart CK 4.98 (nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu) vadovavosi ir 6.612 (iškeldinimas iš savavališkai užimtų patalpų) straipsniais.

Pagal bendrąją taisyklę teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t.y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo. Tačiau nuo faktinio reikia skirti teisinį ieškinio pagrindą – ginčo santykiui taikytinas materialiosios teisės normas. Nors įstatymas neįpareigoja nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, tačiau ieškovui nėra draudžiama ieškinyje, be faktinio ieškinio pagrindo, nurodyti ir teisinį ieškinio pagrindą. Taigi, ieškinyje ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia ir pan. Tačiau, kaip ne kartą savo nutartyse yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-166/2008, 2008 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr.3K-3-338/2008). Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų savavališkai užėmę gyvenamąsias ir ūkines patalpas. Pati ieškovė nurodė, kad tapusi patalpų savininke ji iki 2010 m. leido atsakovams naudotis šiomis patalpomis, todėl ieškovę ir atsakovus sieję teisiniai santykiai dėl gyvenimo name ir naudojimosi ūkiniu pastatu, pagrįstai kvalifikuoti kaip panaudos teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad panaudos teisiniai santykiai gali atsirasti ne tik rašytinės panaudos sutarties pagrindu, tačiau ir žodinio susitarimo ar faktinių teisinių santykių pagrindu. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai yra neterminuota panauda.

CK 6.642 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta specialioji teisės norma, nustatanti, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Ieškinys, kuriuo panaudos davėja prašė teismo iškeldinti atsakovus iš užimamų patalpų, buvo grindžiamas tuo, kad panaudos davėja nori apsigyventi name, tačiau panaudos gavėjų veiksmai (kelia triukšmą gyvenamojoje patalpoje, girtauja, nesirūpina namu, blogina jo būklę) neleidžia jai to padaryti. Pirmosios instancijos teismas, savo sprendime motyvavo, kad tokios aplinkybės neįrodytos, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nors konstatavo, kad tarp šalių yra susiklostę neterminuotos panaudos sutarties santykiai, iš esmės pasisakė apie terminuotos panaudos sutarties nutraukimo sąlygas ir galimybes.

Ieškovė ginčo patalpas paveldėjo po motinos J. V., kuri tomis patalpomis neterminuotos panaudos teise leido naudotis atsakovams, mirties. Įstatymas numato, kad panaudos davėjui mirus ar jį reorganizavus, jo teisės ir pareigos pereina jo teisių perėmėjams (CK 6.643 str. 2 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju Z. O. perėjo visos panaudos davėjo teisės ir pareigos, tame tarpe ir teisė bet kada nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius (CK 6.642 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, sprendime konstatavęs įstatymo nustatytą teisę bet kada nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjus kitą sutarties šalį prieš tris mėnesius, daugiau šių aplinkybių neanalizavo ir dėl to nepasisakė. Įstatymo leidėjas, nustatydamas teisę bet kada nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, nustatė tik vieną sąlygą, t.y. panaudos sutarties šalis apie tai turi įspėti kitą panaudos šalį prieš tris mėnesius. Jokių kitų sąlygų ar apribojimų nėra nustatyta. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė atsakovus būtų raštu įspėjusi apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą, tačiau įstatymas raštiško įspėjimo nereikalauja. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl žodinio įspėjimo datos. Ieškovė nurodė, kad ji pareikalavo išsikelti nuo 2010 metų, atsakovai tos aplinkybės neginčijo. 2011-08-11 teismo posėdžio metu atsakovės D. K. ir O. S. patvirtino, kad po mamos mirties metinių (motina mirė 2007-08-11) ieškovė Z. O. liepė joms išsikelti iš užimamų patalų (t. 1, b.l. 191-192). Tai patvirtina, kad apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą, kita panaudos sutarties šalis buvo įspėta dar 2008 metai. Tikslios įspėjimo apie panaudos sutarties nutraukimą datos nenustatymas yra formalus, šioje byloje neturintis esminės įtakos ginčo išsprendimu, nes ieškinys dėl iškeldinimo pareikštas 2010-08-11, byla išnagrinėta 2011-10-11, atsakovai ginčo patalpose gyvena iki šiol. Pranešimas apie panaudos sutarties nutraukimą yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos savo nutartyse ne kartą yra išaiškinusios, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta ( 2004 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-303/2004, 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2008).

Konstatuotina, kad suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia. Dėl to, praėjus trims mėnesiams nuo įspėjimo apie sutarties nutraukimą, šalys tampa nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t.y. atsakovai neteko ginčo patalpų naudojimosi teisių ir byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo naudotis ginčo patalpomis, o ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovų iškeldinimo iš užimamų patalpų CK 4.98, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės reikalavimą konstatavo, kad neįrodyta jog atsakovės veda netinkamą gyvenimo būdą, tai yra vartoja alkoholį, nesitvarko ginčo name; kaip nepagrįstus atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovės nemoka komunalinių mokesčių, kad patalpos reikalingos pačiai ieškovei. Tai yra, pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs, kad tarp šalių yra susiklostę neterminuotos panaudos teisiniai santykiai, netinkamai šių teisinių santykių nutraukimo pagrindu nurodė CK 6.641 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus, nors ši teisės norma reglamentuoja terminuotos panaudos sutarties nutraukimą prieš terminą. Nors ieškovė savo ieškinyje ir patikslintame ieškinyje buvo nurodžiusi tokius argumentus, tačiau tai yra pertekliniai argumentai, šios aplinkybės turėtų įtakos tik sprendžiant ginčą dėl panaudos davėjo reikalavimo nutraukti terminuotą panaudos sutartį prieš terminą. Nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo motyvas, atmetant ieškinį ir patenkinant priešieškinius, kad ieškovė paveldėjo turtą, t.y. ginčo namą su suvaržymu, nes atsakovės panaudos pagrindais gyveno ginčo name ir ieškovei tai buvo žinoma. Naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, kada panaudos davėjas daiktą parduoda ar perduoda jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui naujam daikto savininkui ir, jeigu anksčiau sudaryta panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas ar naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti (CK 6.643 str. 1 d.). Nagrinėjamojoje byloje ankstesnis panaudos davėjas J. V. mirė, todėl reikia vadovautis CK 6.643 straipsnio 2 dalimi.

Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas atsakovių priešieškinius, nemotyvuotai pripažino atsakovėms D. K. ir O. S. teisę panaudos pagrindu gyventi ir naudotis gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Byloje nebuvo ginčo kokiu pagrindu atsakovai apsigyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, t.y. nebuvo ginčo, kad tarp šalių susiklostė neterminuotos panaudos santykiai. Šioje byloje ginčo dalykas yra iškeldinimas iš užimamų patalpų, nutraukus neterminuotą panaudos sutartį. Neterminuota panaudos sutartis panaudos davėjos vienašališkai buvo nutraukta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti atsakovėms D. K. ir O. S. teisę panaudos pagrindu gyventi ginčo patalpose.

Ginčo patalpose gyvena ir prašomi iškeldinti ir du nepilnamečiai vaikai R. K., gim. (duomenys neskelbtini) bei D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Tas faktas, kad gyvenamosiose patalpose gyvena nepilnamečiai vaikai, negalėtų būti pagrindu atsisakyti ginti turto savininko-ieškovės Z. O. nuosavybės teises. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kada vaiko tėvai dėl šios teisės dėl įvairių priežasčių užtikrinti negali. Vaikų teisių apsaugos tarnybos, kaip vaiko interesus ginančios institucijos, dalyvavimas šioje byloje yra pagrindas užtikrinti, kad vaikai neliktų be gyvenamojo būsto. Šios funkcijos užtikrinimas realiai yra galimas ir kitose civilinės bylos stadijose bei sprendimo vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1153/2003).

Esant išdėstytiems motyvams teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavęs, kad tarp šalių buvo susiklostę neterminuotos panaudos teisiniai santykiai, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai taikė materialinės teisės normas reguliuojančias panaudos sutartį ir tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ieškinys ir papildomas ieškinys tenkintini, o priešieškiniai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Ieškovė bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašo. Atsakovių turėtos išlaidos atmetant priešieškinius neatlygintinos. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant Z. O. valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sudaro 1861,34 Lt. (t.2, b.l.10), jos lygiomis dalimis po 372,27 Lt priteistinos iš atsakovų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Išlaidos įsisijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme sudaro 237.34 Lt. ši suma priteistina į valstybės biudžetą iš atsakovų lygiomis dalimis po 47,47 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u sprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

ieškovės Z. O. ieškinį ir papildomą ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovus D. K. gim. (duomenys neskelbtini), O. S. gim. (duomenys neskelbtini), S. K. gim. (duomenys neskelbtini), P. L. gim. (duomenys neskelbtini), A. K. gim. (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais iš Z. O. a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) patalpų: 12, 08 kv.m. (ind.1-6), 7,21 kv.m. (ind.1-3), 7,35 kv.m. (ind.1-1), 7,80 kv.m (ind.2-1), 19,02 kv.m. (ind.2-3), 13,28 kv.m. (ind.2-2) ploto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiais daiktais iš ūkinės paskirties pastato – tvarto 5,86 kv.m. ploto (ind.2Jm).

Atsakovių D. K. ir O. S. priešieškinius atmesti.

Priteisti iš atsakovų D. K., O. S., S. K., P. L., A. K. lygiomis dalimis 1861,34 Lt. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t.y. iš kiekvieno po 372.27 Lt. į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovų D. K., O. S., S. K., P. L., A. K. lygiomis dalimis 237,34 Lt. procesinių dokumentų išsiuntimo išlaidų, t.y. iš kiekvieno po 47,47 Lt. į valstybės biudžetą.