- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-12
- Bylos Nr.
- 2A-892-163/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01631-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Atsakovas
- Z. O.
- Ieškovas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- O. S., A. K., R. G., N. B., P. V., A. A., notarei G
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-892-163/2014
Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-01631-2012-7)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2014 m. rugsėjo 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Alona Romanovienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Erinija Kazlauskienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Z. O. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-02-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei Z. O., tretiesiems asmenims O. S., A. K., R. G., N. B., P. V., A. A., notarei G. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimų dalinio panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė:
1. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K. po tėvo P. V. (P. V.) mirties faktiškai priėmė jai priklausantį palikimą;
2. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro išduotą 2008-01-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį pagal kurią J. V. priėmė P. V. A. ¼ dalį palikimo: (duomenys neskelbtini) esančius nekilnojamuosius daiktus: 1) Pastato - ¼ dalis gyvenamojo namo, pažymėjimas plane 1Alp, bendras plotas: 94,21 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2) Pastato - ¼ dalis tvarto, pažymėjimas plane 2Ilm, užstatytas plotas 59,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 3) Pastato - ¼ dalis viralinės, pažymėjimas plane 3Ilm, užstatytas plotas: 18,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 4) Pastato - ¼ dalis šiltnamio, pažymėjimas plane 411g, užstatytas plotas: 22,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 5) Pastato - ¼ dalis kiemo rūsio, pažymėjimas plane 51lp, užstatytas plotas: 21,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 6) Pastato - ¼ dalis viralinės, pažymėjimas plane 61lž, užstatytas plotas: 12,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 7) Pastato - ¼ dalis daržinės, pažymėjimas plane 711 ž, užstatytas plotas: 24,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 8) Priklausinio: kitų statinių (inžinerinių) - ¼ dalis kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro išduoto 2008-03-19 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (notarinio registro Nr. NGP-1128) dalį, pagal kurią Z. O. paveldėjo šį palikimą: (duomenys neskelbtini) esantys nekilnojamieji daiktai: 1) Pastato - ¼ dalis gyvenamojo namo, pažymėjimas plane lAlp, bendras plotas: 94,21 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Gyvenamoji (vieno buto pastatai). 2) Pastato - ¼ dalis tvarto, pažymėjimas plane 2Ilm, užstatytas plotas: 59,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 3) Pastato - ¼ dalis viralinės, pažymėjimas plane 3Ilm, užstatytas plotas: 18,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 4) Pastato - ¼ dalis šiltnamio, pažymėjimas plane 411 g, užstatytas plotas: 22,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 5) Pastato - ¼ dalis kiemo rūsio, pažymėjimas plane 51lp, užstatytas plotas: 21,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 6) Pastato - ¼ dalis viralinės, pažymėjimas plane 61 lž, užstatytas plotas: 12,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 7) Pastato - ¼ dalis daržinės, pažymėjimas plane 711 ž, užstatytas plotas: 24,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 8) Priklausinio: kitų statinių (inžinerinių) – ¼ dalis kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Kiti statiniai. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini),
4. Priteisti iš atsakovės visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinį grindė tuo, jog po tėvo mirties, dar būdama mažametė, negalėjo ginti savo teisių ir priimti jai priklausantį tėvo palikimą, o motina jos teisių tinkamai negynė. Teigia, jog sodyboje, kuri priklausė jos tėvui, ji gyvena iki šiol, todėl prašo pripažinti, jog yra priėmusi tėvo palikimą bei pripažinti negaliojančiais su tuo susijusius paveldėjimo teisės liudijimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-02-14 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K. po tėvo P. V. mirties faktiškai priėmė jai priklausantį palikimą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas su tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pripažino negaliojančiu Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro 2008-01-17 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, pagal kurią J. V. priėmė P. V. A. 1/12 dalį palikimo: (duomenys neskelbtini) esančius nekilnojamuosius daiktus: 1) Pastato - 1/12 dalis gyvenamojo namo, pažymėjimas plane 1Alp, bendras plotas: 94,21 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Gyvenamoji (vieno buto pastatai). 2) Pastato - 1/12 dalis tvarto, pažymėjimas plane 2Ilm, užstatytas plotas: 59,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 3) Pastato - 1/12 dalis viralinės, pažymėjimas plane: 3Ilm, užstatytas plotas: 18,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 4) Pastato - 1/12 dalis šiltnamio, pažymėjimas plane 411 g, užstatytas plotas: 22,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 5) Pastato - 1/12 dalis kiemo rūsio, pažymėjimas plane 51lp, užstatytas plotas: 21,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 6) Pastato - 1/12 dalis viralinės, pažymėjimas plane 61lž, užstatytas plotas: 12,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 7) Pastato - 1/12 dalis daržinės, pažymėjimas plane 711 ž, užstatytas plotas: 24,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 8) Priklausinio: Kitų statinių (inžinerinių) - 1/12 dalis kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat pripažino negaliojančiu Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro 2008-03-19 išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (notarinio registro Nr. NGP-1128) dalį, pagal kurią Z. O. paveldėjo šį J. V. palikimą: (duomenys neskelbtini) esantys nekilnojamieji daiktai: 1) Pastato- 1/12 dalis gyvenamojo namo, pažymėjimas plane lAlp, bendras plotas: 94,21 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Gyvenamoji (vieno buto pastatai). 2) Pastato - 1/12 dalis tvarto, pažymėjimas plane 2Ilm, užstatytas plotas: 59,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 3) Pastato - 1/12 dalis viralinės, pažymėjimas plane 3Ilm, užstatytas plotas: 18,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 4) Pastato - 1/12 dalis šiltnamio, pažymėjimas plane 411 g, užstatytas plotas: 22,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 5) Pastato - 1/12 dalis kiemo rūsio, pažymėjimas plane 51lp, užstatytas plotas: 21,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 6) Pastato - 1/12 dalis viralinės, pažymėjimas plane 61 lž, užstatytas plotas: 12,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 7) Pastato - 1/12 dalis daržinės, pažymėjimas plane 711 ž, užstatytas plotas: 24,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 8) Priklausinio: Kitų statinių (inžinerinių) – 1/12 dalis kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovės D. K. 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; priteisė iš atsakovės Z. O. 64,74 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, liudytojų parodymais, padarė išvadą, kad ieškovė faktiškai po tėvo mirties priėmė jai priklausančią tėvo palikimo dalį. Teismas pasisakė, kad civilinėje byloje, kurioje buvo narinėjamas klausimas dėl panaudos santykių susidarymo, ginčo dalykas buvo ne teisinių santykių, leidusių ieškovei ilgus metus gyventi pas motiną, pobūdis, o tai, ar tarp jų susiklostę pačios ieškovės deklaruoti panaudos santykiai privalo tęstis, pasikeitus vienai iš sutarties šalių – mirus motinai ir jos testamentu visą turtą paveldėjus atsakovei. Atsižvelgęs į tai sprendė, kad sprendimas, priimtas civilinėje byloje dėl iškeldinimo, neturi prejudicinės galios šiai bylai, nes jame nėra pasisakyta apie čia svarstomo juridinę reikšmę turinčio fakto buvimą ar nebuvimą bei paveldėjimo teisės liudijimų pagrįstumą. Remdamasis teismų praktika bei duomenimis apie ieškovės motinos palikimo priėmimą po vyro (ieškovės tėvo) mirties ir nustačius, jog ieškovė faktiškai priėmė palikimą, kad motina palikimą taip pat priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti ir nesant teismo nustatytam tokiam juridiniam faktui, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės motina negalėjo visa apimtimi disponuoti nuosavybės objektu. Todėl paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas į palikėjo P. V. turtą tik vienam įpėdiniui, pažeidžia CPK 444 str. 2 d. 8 p., CK 5.50 str. 3 d., 5.66 str. 1 d., kurios atitinka 1964 m. CK 587 str. 3 d., 598 str. 1 d. Kadangi ieškovė nėra vienintelis vaikas, teismas sprendė, kad ieškovė faktiškai priėmė valdyti 1/6 tėvo palikimo dalį ir įgijo teisę reikalauti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Dėl ieškinio senaties teismas pasisakė, jog šiuo atveju taikytinas 10 metų bendrasis senaties terminas, kurio ieškovė nepraleido, nes apie teisių pažeidimą sužinojo 2010 m. rugpjūčio mėnesį.
Apeliaciniu skundu atsakovė Z. O. prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-02-14 sprendimą – panaikinti jo dalį, kuria yra tenkintas ieškovės ieškinys ir šią ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą arba, esant pagrindui, taikyti ieškinio senatį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė faktiškai pradėjo valdyti turtą ir teigia, jog teismas rėmėsi netrinkama teismų praktika. Pažymėjo, kad 1972 m. ieškovė buvo nepilnametė, neveiksni, todėl savarankiškai negalėjo valdyti turto ir faktiniu valdymu, t. y. aktyviais veiksmais priimti palikimą. Nesutinka su teismo išvada, kad pagal 1964 m. CK 13 str. 1 d. ieškovės motina, būdama vienintele įstatymine nepilnametės dukters (ieškovės) atstove, priėmė ieškovės vardu tėvo palikimą. Teigia, kad priimti palikimą yra teisė, o ne pareiga – privalomas palikimo priėmimas nebuvo ir nėra reglamentuotas, todėl negalima teigti, kad motina už 3 metų dukrą priėmė palikimą. Nėra jokių duomenų, kad ir už dukrą priėmė palikimą. Nesutinka su tuo, jog nustatyti faktui, kad priėmė palikimą, užtenka to, kad po tėvo mirties tuose pačiuose namuose gyveno kartu su mama. Atsižvelgiant į tai, kad motinos sutikimas priimti palikimą už dukrą nebuvo duotas, kad gyvenamas namas nebuvo įteisintas ir, kad mama liko viena šeimos galva, mano, jog todėl 1972 m. motina palikimo už dukrą nepriėmė. Pažymėjo, jog 1972 m. vienašaliai sandoriai negalėjo būti priimti tylėjimu. Apeliantė nesutinka ir su teismo išvada, kad ieškovė, sulaukusi pilnametystės, neva pratęsė tėvo palikimo faktinį valdymą. Nurodė, kad teismas nesiaiškino, ar įpėdinė priėmė palikimą aktyviais veiksmais, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais. Vien tai, kad tęsė naudojimą, dar nereiškia, kad siekė aktyviai įgyti turtą. Teigia, kad teismas nevertino ieškovės elgesio nuo palikimo atsiradimo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo 2012-12-12, todėl pažeidė materialinės teisės normas. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas netinkamai vertino ieškovės paaiškinimus ir taip pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į ieškovės pripažintus faktus, jog tapusi pilnamete sužinojo, kad po tėvo mirties palikimą priėmė tik motina, kad ji neatliko jokių aktyvių veiksmų iki 2012 m., kad tarp jos ir motinos susiklostė panaudos santykiai. Ieškovė žinojo, kad motina visą turtą įteisino savo vardu, o į teismą kreipėsi tada, kai sužinojo, kad motina visą turtą testamentu paliko kitai dukrai. Teismas visų šių aplinkybių nevertino, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Mano, kad neteisinga, jog be išimties visais atvejais būtų konstatuojama pareiga mažamečiui vaikui priimti palikimą, nepriklausomai nuo palikimo atsiradimo metu egzistavusių aplinkybių ir suaugusiųjų asmenų valios.Apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog teismas peržengė ieškinio ribas. Kadangi tokio pobūdžio bylose teismas nėra aktyvus, todėl neturėjo teisės nurodyti, jog ir tretieji asmenys yra priėmę palikimą.Nesutinka, kad civilinėje byloje Nr. 2A-511-163/2012 priimtas sprendimas neturi prejudicinės galios. Teigia, kad teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovė, po mamos mirties, gyvenamuoju namu naudojosi panaudos pagrindais, todėl teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad neva nebuvo nagrinėjamas teisinių santykių pobūdis, o tik klausimas, ar panaudos santykiai turi tęstis mirus panaudos davėjai – ieškovės motinai.Apeliantė taip pat mano, kad teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Teigia, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, jog ieškovę tenkino susiklostę paveldėjimo teisiniai santykiai – kad vienintelė ieškovės mama įgyvendino paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises. Ieškovė manė, kad jos teisės pažeistos ne todėl, kad palikimą po tėvo mirties priėmė mama, o todėl, kad ieškovės mama visą palikimą paliko tik vienai dukrai. Remiantis šiais faktais mano, kad ieškovė ieškiniu realiai ginčija atsakovės priimtą palikimą, t. y. pretenduoja į mamos palikimą, ginčydama mamos valią. Kadangi ieškovė yra pretenduojanti į mamos palikimą, todėl taikytinas 1 metų ieškinio senaties terminas. Apie testamentą ieškovė, kaip pati nurodė, sužinojo 2008-07-11. Ieškinys pareikštas 2012 metais, t. y. praleidus senaties terminą. Mano, kad ir 1964 m. CK 84 str. 1 d. nustatytą bendrą 3 metų senaties terminas ieškovė taip pat yra praleidusi. Apeliantė teigia, jog ieškovė nuo pat pilnametystė iki motinos mirties nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, o ieškinį pareiškė tik po nesėkmės civilinėje byloje Nr. 2A-511-163/2012 ir tik praėjus 42 metams po tėvo mirties ir jau mirus jo teisių perėmėjai – mamai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. K. prašo palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad ieškovės motina, po tėvo mirties privalėjo už dukrą priimti palikimą, tačiau jos teisių negynė, buvo nesąžininga – nenurodė, kad yra daugiau įpėdinių. Ieškiniu ieškovė gina savo, kaip tuo metu nepilnametės įpėdinės interesus ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Faktiškai gyvendama paveldimame turte ir naudodama paveldėtą turtą, pagal jo tiesioginę paskirtį ieškovė faktiškai priėmė palikimą. Pažymėjo, kad motina pareiškimą notarui padavė tik 1992 metais ir neaišku kodėl nuo 1972 metų delsė tai padaryti. Atkreipė dėmesį, kad iki 2001-06-30 galiojusiame CK 576 str. numatyta, kad nepilnamečiai arba nedarbingi palikėjo vaikai, taip pat nedarbingi mirusiojo sutuoktinis, tėvai ir išlaikytiniai paveldi, nepriklausomai nuo testamento turinio, ne mažiaus kaip dvi trečiąsias tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų, paveldint pagal įstatymą. Nesutinka su atsakovės pozicija, kad ieškovė faktiškai palikimo nepriėmė. Nurodo, kad byloje nustatyta, kad ieškovė už savo dalį mokėjo mokesčius, name gyvena nuo pat tėvo mirties. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perėmė mirusiojo turtą ir pradėjo jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo veiksmai būtų teisiškai įforminti (CK 5.51 str.). Ieškovės motina po sutuoktinio mirties 1972 m. 20 metų nepadavė pareiškimo notaro biurui ir kaip patvirtino byloje apklausta notarė pati iki galo nesutvarkė paveldėjimo dokumentų, nes nuo 1992 m. iki savo mirties 2007 m. jokių paveldėjimo dokumentų nebetvarkė. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakove, jog nesielgė kaip savininkė, nes prašė tik panaudos teisės gyventi gyvenamajame name. Pažymėjo, kad buvo reikalaujama pripažinti panaudos teisę į visą gyvenamąjį namą, o ne į namo dalį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė faktiškai priėmė tėvo palikimo dalį po tėvo mirties. Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į ji argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis.
Byloje nustatyta, kad P. V. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi palikimas atsirado 1972 m. ir palikimo priėmimui taikytinos 1964 m. CK nuostatos. Ieškovės motina J. V. mirė (duomenys neskelbtini), tėvai santuoką sudarę buvo (duomenys neskelbtini). P. V. palikimo atsiradimo metu ieškovė buvo nepilnametė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad ieškovės motina priėmė savo sutuoktinio ir ieškovės tėvo P. V. palikimą ir nepilnametės ieškovės vardu. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris. 1964 m. CK 13 str. 1 d. numatė, jog už nepilnamečius iki penkiolikos metų amžiaus sandorius jų vardu sudarinėja tėvai, įtėviai arba globėjai. Pagal tuo metu galiojusios Santuokos ir šeimos kodekso 65 str. 2 d. nepilnamečių vaikų teises ir interesus privalėjo ginti jų tėvai, kurie buvo nepilnamečių savo vaikų globėjai arba rūpintojai be specialaus paskyrimo. Tėvai jiems tenkančias pareigas rūpintis nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais, tarp jų – ir turtiniais, turi vykdyti ypač kruopščiai ir atidžiai, nes vaiko nepilnametystės laikotarpiu, kai jis neturi visiško civilinio teisinio veiksnumo, būtent tėvų elgesys gali lemti vienokių ar kitokių teisinių padarinių vaikui ir jo turtinei padėčiai atsiradimą.
1964 m. CK 587 str. 2 d. taip pat numatė, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Apeliantės argumentas, jog nėra duomenų apie ieškovės motinos sutikimą, kad ieškovė, būdama trejų metų amžiaus, priimtų palikimą vertintinas konkrečios bylos kontekste, atsižvelgiant į kitus bylos duomenis. Bylos medžiaga patvirtina, kad po P. V. mirties J. V. buvo vienintelė savo nepilnamečių vaikų globėja, po tėvo mirties ieškovė toliau kartu su motina gyveno šiai ir tėvui priklausiusiame name. Pažymėtina, kad pati J. V. ilgą laiko tarpą (20 metų) notaro biurui nepadavė pareiškimo dėl palikimo ir nuo 1992 m. iki savo mirties 2007 m. paveldėjimo dokumentų netvarkė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, palikimo priėmimas faktiškai pradėjus jį valdyti yra specifinis aktyvus teisinę reikšmę turintis veiksmas ir jį atliekantys asmenys, atsižvelgiant į jų asmenines savybes ir kitokias reikšmingas konkrečios situacijos aplinkybes, objektyviai gali būti neįsigilinę į teisinį reglamentavimą. Visuma bylos duomenų patvirtina, kad palikimą sudaręs turtas buvo valdomas J. V. ir, šiai gyvenant kartu, nepilnametės ieškovės interesais. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo rėmimosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, kai palikimą priimantys asmenys yra pilnamečiai. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo tėvo mirties ir toliau, sulaukusi pilnametystės, ieškovė gyvena tėvo palikimą sudarančioje namo dalyje – naudojasi namo dalimi, jį tvarko remontuoja, moka mokesčius. Bylos duomenys, liudytojų paaiškinimai apie ieškovės atliekamų veiksmų faktą ir pobūdį leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju prašoma pripažinti priimta faktiniu valdymu palikimo dalimi – nekilnojamuoju turtu – ieškovė naudojasi kokybiškai kitu lygmeniu – kaip nuosavybe. Vertintina, kad atsižvelgiant į susiklosčiusias faktinio naudojimosi ginčo turtu aplinkybes, susiklosčiusį faktinių aplinkybių stabilumą, artimą giminystę, teisinių žinių trūkumą, ieškovė galėjo objektyviai nesuvokti, jog jos paveldėjimo teisės yra pažeidžiamos 1992 m. turtą įteisinus motinos vardu. Faktiškai apie savo teisių pažeidimą ieškovė turėjo ir galėjo sužinoti 2010 m. rugpjūčio mėnesį, kai gavo atsakovės ieškinio dėl ieškovės iškeldinimo iš ginčo patalpų nuorašą.
Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų, o būtent ieškovės pripažintų faktų, vertinimo. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje ieškovė nurodė, jog naudojasi turtu ir turtą prižiūri panaudos pagrindu šios išvados nepaneigia, kadangi įrodinėdama panaudos egzistavimą ieškovė tik patvirtino, jog pagal susiklosčiusius faktinius santykius minėtu turtu faktiškai naudojasi ženklų laiko tarpą. Be to, matyti, kad dar 2010-10-19 ieškovė teismui buvo pateikusi pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo, kuriame ieškovė D. K. nurodė supratusi, kad tėvo palikto turto dalis jai, kaip pirmosios eilės įpėdinei, yra atitekusi savaime. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tik teismui nepriėmus ieškovės 2010-10-19 pateikto pareiškimo dėl paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo, ieškovė kitoje civilinėje byloje, atsikirsdama į atsakovės Z. O. ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, pareiškė reikalavimus dėl panaudos teisinių santykių pripažinimo. Pirmosios instancijos teismas pagristai pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2-155-867/2011 ginčo dalykas buvo tai, ar susiklostę santykiai, pačios ieškovės deklaruoti kaip panauda, privalo tęstis, o ne teisinių santykių, leidusių ieškovei ilgus metus gyventi pas motiną, pobūdis. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-155-867/2011 D. K. prašė pripažinti panaudos teisę į visą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. ne tik į namo dalį, kurią teigia priėmusi kaip palikimą faktiniu valdymu. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teismo sprendimas civilinėje byloje dėl iškeldinimo, nagrinėjamai bylai dėl nustatymo juridinę reikšmę turinčio fakto, jog palikimas priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti, neturi prejudicinės galios.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime peržengė ieškinio ribas. Apeliantė teigia, kad teismas nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad tretieji suinteresuoti asmenys A. V. (A. V.), V. V. (V. V.), O. V. ir M. V. faktiniu valdymu priėmė palikimą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino, ar ieškovė faktiniu valdymu priėmė tėvo palikimo dalį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų, turėjo nustatyti ieškovei priklausančią faktiniu valdymų priimtą palikimo dalį. Dėl to šie teismo motyvai dėl kitų po tėvo mirties likusių nepilnamečių vaikų, kuriais pagrindžiama teismo sprendimo dalis atmesti dalį ieškovės reikalavimų, nelaikytini ieškinio ribų peržengimu.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties termino ir teigia, kad šiuo atveju taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kadangi ieškovė pretenduoja į mamos palikimą. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog ieškovė priėmė palikimą pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčas kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl turto, jam taikytinas dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodytais motyvais pagrįstai konstatavo, kad šis terminas atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, nėra praleistas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, byloje pateiktus įrodymus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-02-14 sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisintos (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-02-14 sprendimą palikti nepakeistą.