Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-200-159/2013

Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-01631-2012-7).

2013 m. sausio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Z. O. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1967-729/2012 pagal pareiškėjų D. K. ir S. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjų D. K. ir S. K. atstovas advokatas Laimonas Strauka 2012-10-15 teismui padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašo teismo iki sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo sustabdyti pareiškėjų D. K., S. K., jų nepilnamečių vaikų R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini),. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012-02-15 priėmė sprendimą iškeldinti juos ir jų nepilnamečius vaikus su visais jiems priklausančiais daiktais iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). 2012-10-03 gavo antstolės raštą, jame nurodoma, kad 2012-10-16 14 val. bus vykdomas jų iškeldinimas iš anksčiau nurodytų gyvenamųjų patalpų. Laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti, nes Klaipėdos apygardos teismui priėmus sprendimą D. K. nustatė, kad atsakovei Z. O. visas gyvenamasis namas nuosavybės teise nepriklauso, todėl ji Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareikš ieškinį dėl dalies gyvenamojo namo pripažinimo jos asmenine nuosavybe. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir galbūt patenkinus būsimą ieškinį nebeliks būtinybės iškeldinti pareiškėjų iš gyvenamojo namo (b. l. 1–2).

Suinteresuotas asmuo Z. O. 2012-10-23 padavė atskirąjį skundą. Juo prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-10-16 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, paskirti pareiškėjams 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino įrodymus ir padarė klaidingas išvadas, savo nutartį netinkamai motyvavo, todėl priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Mano, kad teismas turėjo konstatuoti pareiškėjų nesąžiningumą, nes ieškinį dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo jie ketina paduoti, kai jau turi būti pradėtas priverstinis pareiškėjų iškeldinimas. Pareiškėjas S. K. elgiasi nesąžiningai, nes prašo laikinąsias apsaugos priemones taikyti ir jam, nors jis nesiekia namo pripažinti savo asmenine nuosavybe. Apeliantė, vadovaudamasi CPK 95 straipsnio nuostatomis, prašo skirti pareiškėjams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ji teigia, kad teismas nenustatė CPK 144 straipsnyje numatytų pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nes pareiškėjai visiškai nepagrindė savo būsimo ieškinio reikalavimo, o aplinkybių, kad bus apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas arba neįvykdymas, taip pat nenustatė. Teismas netinkamai taikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, nes pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-15 sprendimą vykdomas ne išieškojimas, bet iškeldinimas. Nutartyje netinkamai pacituota CPK 148 straipsnio 2 dalis, ji numato laikinųjų apsaugos priemonių keitimą. Teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo instituto nuostatas, nes prašymas yra nepagrįstas ir deklaratyvus, prašyme nebuvo nurodytos priežastys, kodėl ieškinys nebuvo pareikštas su prašymu, taip pat prašyme nenurodyta grėsmė pareiškėjų interesams. Laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su būsimu ieškiniu. Šalių interesų pusiausvyra yra akivaizdžiai pažeista, nes pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo išspręstas nepareikšto ieškinio reikalavimas, o įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas sustabdytas (b. l. 14–17).

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į nutarties (sprendimo) priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-02-15 Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą, juo nutarė iškeldinti pareiškėjus su jų nepilnamečiais vaikais iš Z. O. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 3–8). Antstolė V. Daugirdienė, vykdydama teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-155-867/2012, 2012-09-07 įteikė raginimą pareiškėjams įvykdyti ir išsikelti su nepilnamečiais vaikais R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei visais jiems priklausančiais daiktais iš Z. O. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir iš ūkinės paskirties pastato–tvarto, adresu (duomenys neskelbtini), Taip pat nurodė, jeigu per nurodytą terminą pareiškėjai neįvykdys teismo sprendimo – iškeldinimas bus vykdomas priverstinai 2012-10-16 14.00 val. (b. l. 9). D. K. ir S. K. pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti jų ir nepilnamečių vaikų iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), (b. l. 1–2). Pirmosios instancijos teismas 2012-10-16 nutartimi pareiškėjų prašymą tenkino (b. l. 12–13). Suinteresuotas asmuo Z. O. su tokia teismo nutartimi nesutinka.

Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, jos 10 punkte nustatyta, kad teismas gali sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, šia nuostata gali būti vadovaujamasi ir sustabdant teismo sprendimo vykdymą dėl iškeldinimo.

Atsakant į apeliantės atskirojo skundo argumentą, kad ieškinys, kurio užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo pareikštas nutarties priėmimo dieną, pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta pareiga pareiškėjams pareikšti ieškinį nutarties priėmimo dieną. Pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo nustatė pareiškėjams terminą pareikšti ieškinį iki 2012-10-31. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2012-12-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismas priėmė ieškovės D. K., atstovaujamos advokato Laimono Straukos, ieškinį atsakovei Z. O., tretieji asmenys O. S. ir notarė Genė Pietarienė, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo dalinio panaikinimo, taigi pareiškėjai yra pareiškę ieškinį, kurio užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Apeliantės atskirojo skundo argumentas dėl pareiškėjo S. K. nesąžiningumo atmestinas, nes ir sustabdžius teismo sprendimo dalį dėl S. K. iškeldinimo iš Z. O. nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies, teismo sprendimas vis tiek nebus įvykdytas, nes toje namo dalyje gyvens D. K. su nepilnamečiais vaikais R. K. ir D. K..

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai skundžiamoje nutartyje nurodė CPK 148 straipsnio 2 dalį, kuri numato laikinųjų apsaugos priemonių keitimą, tačiau neteisingas šios procesinės teisės normos nurodymas nekeičia nutarties esmės ir nedaro skundžiamos nutarties negaliojančia.

Esant tokiai situacijai, kai teisme nagrinėjamas D. K. ieškinys dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo dalinio panaikinimo, ieškinio patenkinimo atveju pareiškėja D. K. įgytų nuosavybės teisę į gyvenamojo dalį namo ir nebūtų iš minėto būsto iškeldinta. Šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju iškeldinimo vykdymo procese sustabdymas yra būtent ta laikinoji apsaugos priemonė, kuri atitinka nustatytą ekonomiškumo principą, teisingumo principus (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys), todėl konstatuotina, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo taikytos pagrįstai (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas gali paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui iki 20 000 Lt baudą, jei yra nustatoma, kad jis nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjai teikdami prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių piktnaudžiavo procesu, todėl skirti jiems baudą apeliantės Z. O. prašymu nėra teisinio pagrindo.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad remiantis atskirajame skunde išdėstytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.