- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-57-357/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01284-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- Z. O.
- Atsakovas
- D. K., O. S.
- Trečiasis asmuo
- N. B., V. V., E. A., A. A., R. G., A. K., R. K., D. K., S. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Laimonas Strauka
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. O., atsakovių D. K. ir O. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. O. ieškinį atsakovėms D. K., O. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys N. B., V. V., E. A., A. A., R. G., A. K. bei atsakovių D. K., O. S. priešieškinį ieškovei Z. O. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys R. K., D. K., S. K., institucijos teikiančios išvadas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Z. O. patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pripažinti ieškovei Z. O. asmeninės nuosavybes teises į: 1) 10/12 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (patalpas pažymėtas indeksais: (duomenys neskelbtini) (8,63 m²), (duomenys neskelbtini) (6,50 m²), (duomenys neskelbtini) (12,34 m²), (duomenys neskelbtini) (12,08 m²), (duomenys neskelbtini) (7,80 m²), (duomenys neskelbtini) (13,28 m²), (duomenys neskelbtini) (19,02 m²), 84/100 namo dalių bendras plotas 79,65 m²), vidutine rinkos vertė – 18 390,83 Eur; 2) 10/12 dalį tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutine rinkos vertė – 1335,00 Eur; 3) 10/12 dalį viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutine rinkos vertė – 328,33 Eur; 4) 10/12 dalį šiltnamio, kurio unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutine rinkos vertė – 105,83 Eur; 5) 10/12 dalį kiemo rūsio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutine rinkos vertė – 369,17 Eur; 6) 10/12 dalį viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 160,83 Eur; 7) 10/12 dalį daržinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 361,67 Eur; 8) 10/12 dalį kitų inžinerinių statinių (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualeto), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 1250,00 Eur. Iš viso turto už 22301,66 Eur. Prašė pripažinti atsakovei D. K. nuosavybės teisę į: 1) 1/12 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (l/2 dalį patalpos pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini) (3,68 m²) ir l/2 dalį patalpos pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini) (3,61 m²)), 8/100 namo dalių bendras plotas 7,29 m², vidutinė rinkos vertė – 1 765,52 Eur; 2) 1/12 dalį tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 133,50 Eur; 3) 1/12 dalį viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 32,83 Eur; 4) 1/12 dalį šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 10,58 Eur; 5) 1/12 dalį kiemo rūsio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 36,92 Eur; 6) 1/12 dalį viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 16,08 Eur; 7) 1/12 dalį daržinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 36,17 Eur; 8) 1/12 dalį kitų inžinerinių statinių (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualeto), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 125,00 Eur. Iš viso turto už 2 156,60 Eur. Prašė pripažinti atsakovei O. S. nuosavybės teisę į: 1) 1/12 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (l/2 dalį patalpos pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini) (3,67 m²) ir l/2 dalį patalpos pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini) (3,60 m²)), 8/100 namo bendras plotas 7,27 m², vidutinė rinkos vertė – 1765,52 Eur; 2) 1/12 dalį tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 133,50 Eur; 3) 1/12 dalį viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 32,83 Eur; 4) 1/12 dalį šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 10,58 Eur; 5) 1/12 dalį kiemo rūsio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 36,92 Eur; 6) 1/12 dalį viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 16,08 Eur; 7) 1/12 dalį daržinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 36,17 Eur; 8) 1/12 dalį kitų inžinerinių statinių (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualeto), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė – 125,00 Eur. Iš viso turto už 2 156,60 Eur. Prašė atidalyti bendrąją dalinę Z. O., D. K. ir O. S. nuosavybę taip: ieškovei Z. O. priteisti asmeninės nuosavybės teise: 1) Gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 22069,00 Eur; 2) Tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 602,00 Eur; 3) Viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 394,00 Eur; 4) Šiltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 127,00 Eur; 5) Kiemo rūsį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 443,00 Eur; 6) Viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 193,00 Eur; 7) Daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 434,00 Eur; 8) Kitus inžinerinius statinius (tvorą, kiemo aikštelę, lauko tualetą), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1500,00Eur. Iš viso turto už 26 762,00 Eur. Atsakovei D. K. už Z. O. atitenkančią D. K. 1/12 dalį turto natūra prašė priteisti iš Z. O. 2156,60 Eur kompensaciją. Atsakovei O. S. už Z. O. atitenkančią O. S. 1/12 dalį turto natūra prašė priteisti iš Z. O. 2156,60 Eur kompensaciją. Taip pat prašė iškeldinti atsakovę D. K. iš ieškovei Z. O. priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė O. S. yra iškeldinta iš pastatų teismų sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, tačiau atsakovės D. K. atžvilgiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimas neįvykdytas. Ši atsakovė yra užėmusi didesnę nei 1/12 namo dalį, dėl ko tarp šalių vyksta nuolatiniai nesutarimai. Kadangi nėra sutarimo tarp bendraturčių, todėl turtas turėtų būti padalinamas teismo. Atsakovei D. K. priklauso tik labai maža dalis statinių bendrojoje nuosavybėje. Atsakovė D. K. neturi galimybės išpirkti ieškovės dalį bendrame turte. Atsakovė finansiškai nepajėgi padengti net turimos turto dalies eksploatacijos ir išlaikymo išlaidų. Tarp šalių kyla nuolatiniai nesutarimai, ieškovei ginčo name yra nesaugu gyventi, bijo atsakovės kaimynystės. Atsakovei O. S. taip pat priklauso labai maža statinių dalis, konfliktai baigėsi, kai atsakovė O. S. buvo teismo tvarka iškeldinta. Ginčo namas yra labai nusidėvėjęs, jam reikalingas remontas, tačiau atsakovės yra finansiškai nepajėgios tai padaryti. Dalinant turtą natūra ieškovei būtų padaryti dideli nuostoliai, o be to, bendras ieškovės ir atsakovių gyvenimas neįmanomas. Atsižvelgiant į tai turto atidalinimas natūra tarp bendrasavininkių neatitiktų ekonomiškumo, racionalumo ir protingumo principų.
Šalies argumentai
3. Atsakovės D. K. ir O. S. pateikė priešieškinį ieškovei Z. O., kuriuo prašo: 1) atsakovėms D. K. ir O. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisti 28/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinti 26,64 kv. m. bendro ploto (D. K. tenka 14/100 dalių gyvenamojo namo, O. S. tenka 14/100 dalių gyvenamojo namo), joms bendrai skiriant naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpoms: patalpa (duomenys neskelbtini), turinti 7,60 kv. m ploto, patalpa (duomenys neskelbtini), turinti 7,21 kv. m. ploto, patalpa (duomenys neskelbtini), turinti 12,08 kv. m. ploto, taip pat atsakovėms D. K. ir O. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisti 28/100 dalis kiemo statinių - inžinierinių įrenginių (tvora, kiemo aikštele, lauko tualetu), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (D. K. tenka 14/100 dalių kiemo statinių, O. S. tenka 14/100 dalių kiemo statinių, viso atsakovėms tenkančio turto vertė sudaro 6599,32 Eur; 2) ieškovei Z. O. priteisti 72/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jai asmeniškai skiriant naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpomis: patalpa (duomenys neskelbtini), turinti 8,63 kv. m ploto; patalpa (duomenys neskelbtini), turinti 12,34 kv. m. ploto; patalpa (duomenys neskelbtini), turinti 6.50 kv. m. ploto; patalpa (duomenys neskelbtini), turinti 7,80 kv. m ploto; patalpa (duomenys neskelbtini), turinti 13,28 kv. m. ploto; patalpa (duomenys neskelbtini), turinti 19,02 kv. m. ploto; visą tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visą viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visą šiltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visą kiemo rūsį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visą viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visą daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 72/100 dalis kiemo statinių - inžinerinių statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) iš D. K. priteisti Z. O. 1070 eurų kompensaciją už D. K. tenkančią didesnę turto dalį, šios piniginės kompensacijos sumokėjimą išdėstant lygiomis dalimis ir mokant atsakovei D. K. po 89 eurus per 24 mėnesių terminą; 4) iš O. S. priteisti Z. O. 1070 eurų kompensaciją už O. S. tenkančią didesnę turto dalį, šios piniginės kompensacijos sumokėjimą išdėstant lygiomis dalimis ir mokant atsakovei O. S. po 89 eurus per 24 mėnesių terminą; 5) priteisti atsakovių D. K. bei O. S. naudai iš ieškovės Z. O. bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutinka, todėl byloje reiškia priešieškinį. Atsakovė D. K. nurodo, kad gyvenamasis namas yra jos vienintelė gyvenamoji patalpa, kurioje ji gyvena su savo šeima jau ilgą laiką. Jos šeimos sudėtis yra nepilnametė dukra R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametis sūnus D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė siekia atsakovėms sumokėti piniginę kompensaciją ir jas iškeldinti iš gyvenamosios patalpos, su kuo atsakovės kategoriškai nesutinka. Atsakovės teigia, jog dalinamas objektas yra dalus ir gali būti padalintas, be neproporcingos žalos, todėl nėra pagrindo priteisinėti piniginės kompensacijos. Atsakovės nurodo, kad ieškovė nuolat jas šmeižia, žemina neva gyvenamajame name yra smurtaujama. Vien tas pagrindas, kad atsakovės neturi nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį dar nereiškia, kad jos negalės savo namo dalimi naudotis, nes naudotis žemės sklypu atsakovės galės ir servituto pagrindu.
5. Ieškovė Z. O. prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovės turi itin mažą dalį bendrojoje nuosavybėje ir kad iš tokios dalies neįmanoma suformuoti dviejų savarankiškų turtinių vienetų atidalijant juos natūra kiekvienai atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė D. K. ginčo name, gyvena su savo nepilnamečiais vaikais R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog šie nepilnamečiai vaikai ginčo patalpose gyvena nuo pat gimimo, atsakovės D. K. šeima kito gyvenamojo būsto neturi, juokių santaupų kito buto įsigijimui neturi. Atsakovės D. K. šeima naudojasi trejomis gyvenamojo namo patalpomis, bendras jų naudojamas plotas yra 26,64 kv. m. Ginčo name ieškovė Z. O. negyvena. Atsakovių atstovas advokatas Laimonas Strauka nurodė, jog ieškovė siekia iškraustyti atsakoves, jog ieškovė galėtų naudingiau parduoti visą nekilnojamąjį turtą. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog atsakovėms nuosavybės teisės dalimis priklauso ir kitas nekilnojamasis turtas: tvartas, viralinė, šiltnamis, kiemo rūsys, viralinė, daržinė, kiti inžineriniai – kiemo statiniai. Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovės yra pareiškusios priešieškinį, teismo prašo perleisti savo nuosavybės dalis į aukščiau nurodytą kitą nekilnojamąjį turtą ieškovei bei papildomai sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją, siekiant atsakovėms nuosavybės teise įgyti joms trūkstamas gyvenamojo namo ploto dalis, jog atsakovėms netektų ieškovės Z. O. sąskaita naudotis 10,94 kv. m. didesne patalpa. Atsakovės siekia suformuoti savo atskiras gyvenamąsias patalpas, kurios atitiktų naudojamų patalpų idealias nuosavybės teisės dalis.
8. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų galimybę atsakovėms ateityje parengus pastato paskirties keitimo projektą pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatytus reikalavimus, atsakovių naudojamame 26,64 kv. m. patalpų plote suformuoti atskirą nekilnojamojo turto objektą. Teismas sprendė, kad byloje nepateikta jokių įrodymų patvirtinančių, jog šioje nagrinėjamoje byloje negalimas gyvenamojo bei kito nekilnojamojo turto atidalinimas natūra, todėl ieškinį atmetė.
9. Atsižvelgdamas į tai, jog priešieškiniu reikalaujama suformuoti atskirą nekilnojamojo turto objektą pagal pateiktus techninius sprendinius, kurie prieštarauja statybos techniniams reikalavimams, teismas priešieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė Z. O. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą, t. y. panaikinti jo dalį, kuria atmestas Z. O. ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patenkinti Z. O. ieškinį, priteisti iš atsakovių ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pagal teismo sprendimą ginčas iš esmės taip ir liko neišspręstas, nors abi šalys prašė jų turimas dalis atidalinti iš bendrosios nuosavybės, nors teismas konstatavo, kad pagal atsakovių pateiktą MB „Geomodera“ 2018 12 06 schemą nėra galimybės atidalinti jų 1/12 dalis natūra. Esant bendrai bendraturčių valiai atidalinti jų turimas dalis iš bendrosios nuosavybės, teismas negalėjo palikti ginčą neišspręstą iš esmės.
10.2. Ginčo atveju abi šalys reiškė materialius reikalavimus dėl atidalijimo, todėl nagrinėjamu atveju ir atsakovės turėjo įrodinėti, kad jų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Tačiau teismas konstatavo, kad atsakovės reikalavimo neįrodė, nes jų schema yra neteisėta. Be to, teismas neįvertino, kad atsakovių neteisėtas siekis užvaldyti didesnę dalį nuosavybės nei turi, pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus bei proporcingumo principą. Ieškovei dėl itin mažos atsakovių turimos dalies yra varžoma teisė laisvai disponuoti turtu, t. y. yra apsunkinta galimybė griūvantį namą parduoti. Teisme išsiaiškinta, kad atsakovės neturi lėšų remontui, namo būklė vis daugiau blogėja, o nustačius atsakovėms didesnes dalis nuosavybės nei 1/12 dalys, turto realizavimas bus dar labiau apsunkintas. Teismas sprendė ginčą gindamas išimtinai atsakovių neteisėtą interesą užvaldyti ieškovės turto dalį išimtinai ieškovės nuosavybės sąskaita, dar labiau gilindamas konfliktą ir apsunkindamas ieškovės galimybes realizuoti turtą.
10.3. Esant visų bendraturčių reikalavimui dėl atidalinimo iš bendros nuosavybės teismas privalėjo vadovautis rungimosi principu (CPK 12 str.), t. y. kad kiekviena šalis turėjo pareigą įrodyti, kad pagal jų siūlomą būdą galima atidalyti jų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau teismas šį principą pažeidė, nes atsakovėms neįrodžius, kad pagal MB „Geomodera“ 2018 12 06 schemą galima atidalyti jų dalis bendrojoje nuosavybėje, teismas visiškai be pagrindo netenkino ieškinio, kurio reikalavimus ieškovė visiškai įrodė ir pagrindė. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kiekvienos atsakovės turima 1/12 dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant jas su ieškovės turimomis 10/12 dalių, yra per maža, kad iš jų galima būtų atsakovėms suformuoti atskirus būtus.
10.4. Remiantis Savivaldybės 2019 03 12 išvada bei joje nurodytais statybos techniniais reglamentais teismas aiškiai konstatavo, kad pagal atsakovių teikiamą schemą nėra galimybės atidalyti atsakovių 1/12 dalis iš bendros dalinės nuosavybės natūra. Kitokių įrodymų byloje nėra. Kadangi teismas savo sprendimą gali grįsti tik teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais (CPK 263 str., 270 str. 4 d. 2 p.), todėl teismo išvada, kad galima atsakovių dalį iš bendrosios nuosavybės atidalyti natūra yra aiškiai nepagrįsta ir neteisėta.
10.5. Ginčo atveju bendraturčiai nusprendė teismo prašyti atidalyti jų dalis iš bendros nuosavybės, tik nesutarė dėl būdo. Todėl teismas turėjo klausimą išspręsti taikydamas vieną iš CK 4.80 str. 2 d. numatytų atidalijimo būdų bei užtikrindamas CPK 12 str. įgyvendinimą.
10.6. Teismas neįvertino tai, kad tarp šalių teisiniai santykiai atidalijant atsakovių 1/12 dalis natūra, jei tokia atidalijimo galimybė būtų buvusi įrodyta, teisinius šalių santykius padarytų dar sudėtingesniais, nes atsakovės neturi jokių teisių į žemės sklypą, dėl ko reikėtų spręsti ieškovės žemės sklype įvairių atlygintinių servitutų nustatymo klausimus. Nagrinėjamu atveju atsakovės ne tik kad reikalauja daugiau nuosavybės nei joms priklauso, bet ir visiškai nekėlė klausimo, kaip ir kiek reikės kompensuoti servitutų nustatymui ieškovės žemės sklypo dalis. Teismas visiškai neįvertino, kad 1/12 dalis bendrojoje nuosavybėje yra tokia maža, kad jos net nepakaktų kompensuoti ne tik kad reikalaujamos didesnės nuosavybės dalies, bet ir žemės sklypo servitutų. Minėta, kad proceso metu išsiaiškinta, kad atsakovių finansinė padėtis yra bloga. Atsakovių turimos 1/12 dalys idealiai atitinka patalpas pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl nėra absoliučiai jokio pagrindo svarstyti apie galimybes atsakovėms ieškovės sąskaita perduoti daugiau nuosavybės nei atsakovėms priklauso. Todėl ginčo atveju ieškovės siūlomas atidalijimo būdas yra racionaliausias ir teisingiausias.
Atsiliepimas
10.7. Atsakovės kompensacijos dydžio neginčijo, su kompensacijos dydžiu sutiko, tik formaliai nesutiko su tokiu atidalijimo būdu. Viešais www.domoplius.lt duomenimis yra skelbiama informacija, kad už gaunamą kompensaciją su minimaliu prisidėjimu atsakovės gali įsigyti butą ir net ženkliai didesnio ploto, nei turi jų 1/12 dalys bendrojoje su ieškove nuosavybėje. Atsižvelgiant į kompensacijos dydį ir į tai, kad atsakovės sumokėjo 1275 Eur bylinėjimuisi išlaidų, jau seniai galėjo įsigyti atskirą gyvenamąjį plotą ir nevaržyti ieškovės teisių disponuoti visu namu (įskaitant atsakovių 1/12 dalis).
10.8. Dėl iškeldinimo teismas sprendė, kad sprendimo dėl šio ieškovės reikalavimo neva negalima priimti, nes nėra nustatyta naudojimosi namu tvarka. Mano, kad teismas neteisus, nes tenkinant ieškovės ieškinį dėl atidalijimo yra absoliutus pagrindas tenkinti reikalavimą dėl iškeldinimo, nes atidalijus bendraturčių turimas dalis taip, kaip prašo ieškovė, atsakovės netektų teisėto pagrindo būti ginčo name.
Šalies argumentai
11. Atsakovės D. K. ir O. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip: ieškovės Z. O. ieškinį atmesti. Atsakovių D. K. ir O. S. priešieškinį tenkinti. Atsakovėms D. K. ir O. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisti 28/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 26,64 kv. m. bendro ploto (D. K. tenka 14/100 dalių gyvenamojo namo, O. S. tenka 14/100 dalių gyvenamojo namo), joms bendrai skiriant naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpoms: patalpa (duomenys neskelbtini), turinti 7,60 kv. m ploto, patalpa (duomenys neskelbtini), turinti 7,21 kv. m. ploto, patalpa (duomenys neskelbtini), turinti 12,08 kv. m. ploto, taip pat atsakovėms D. K. ir O. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisti 28/100 dalis kiemo statinių - inžinierinių įrenginių (tvora, kiemo aikštele, lauko tualetu), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (D. K. tenka 14/100 dalių kiemo statinių, O. S. tenka 14/100 dalių kiemo statinių), viso atsakovėms tenkančio turto vertė sudaro 6599,32 Eur. Ieškovei Z. O. priteisti 72/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jai asmeniškai skiriant naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpomis: patalpa (duomenys neskelbtini), turinti 8,63 kv. m ploto; patalpa (duomenys neskelbtini), turinti 12,34 kv. m. ploto; patalpa (duomenys neskelbtini), turinti 6.50 kv. m. ploto; patalpa (duomenys neskelbtini), turinti 7,80 kv. m ploto; patalpa (duomenys neskelbtini), turinti 13,28 kv. m. ploto; patalpa (duomenys neskelbtini), turinti 19,02 kv. m. ploto; visą tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visą viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visą šiltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visą kiemo rūsį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visą viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visą daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 72/100 dalis kiemo statinių - inžinerinių statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš D. K. priteisti Z. O. 1070 Eurų kompensaciją už D. K. tenkančią didesnę turto dalį, šios piniginės kompensacijos sumokėjimą išdėstant lygiomis dalimis ir mokant atsakovei D. K. po 89 Eur per 24 mėnesių terminą. Iš O. S. priteisti Z. O. 1070 Eur kompensaciją už O. S. tenkančią didesnę turto dalį, šios piniginės kompensacijos sumokėjimą išdėstant lygiomis dalimis ir mokant atsakovei O. S. po 89 Eur per 24 mėnesių terminą. Priteisti atsakovių D. K. bei O. S. naudai iš ieškovės Z. O. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovės D. K. vienintelė gyvenamoji patalpa yra gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovė D. K. gyvena su savo šeima jau ilgą laiką. Ginčo objektas, gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra dalus ir gali būti padalintas, be neproporcingos žalos, todėl nėra pagrindo priteisinėti piniginės kompensacijos, juolab gyvenamajame name gyvena atsakovė D. K. su nepilnamečiais vaikais.
11.2. Vien tas pagrindas, kad atsakovės neturi nuosavybės teise joms priklausančio žemės sklypo dar nereiškia, kad atsakovės negalės savo namo dalimi naudotis, nes naudotis žemės sklypu atsakovės galės ir servituto pagrindu.
11.3. Sprendžiant klausimą dėl atidalinimo būdo, prioritetiškai turėtų būti atsižvelgiama ir į nepilnamečių vaikų interesus. Šioje byloje reiktų atsižvelgti į tai, kad bylinėjasi seserys, atsakovėms atrodo labai skaudu, kad ieškovė, vedina vien tik savo egoistinių poreikių patenkinimu, seseris su jų nepilnamečiais vaikais nori iškraustyti į gatvę.
11.4. Teismas atsakovių priešieškinį atmetė vadovaudamasis formaliais pagrindais, kad atsakovių parengta schema yra netinkama, t. y. teismas nepaneigė atsakovių parengtoje schemoje nustatytų patalpų išdėstymo, gyvenamojo namo dalių paskaičiavimo, o rėmėsi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 03 12 išvada. Atsakovės savo reikalavimu nesiekia sukurti iš esmės naujo nekilnojamojo daikto ir nesiekia iš esmės pakeisti gyvenamojo namo paskirties, ji kaip buvo gyvenamosios paskirties, taip ir liks. Atsakovės siekia atidalinimo nesukuriant atskirų naujų nekilnojamojo turto vienetų, kadangi prašo joms priteisti po 14/100 dalių to paties gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nauji nekilnojamojo turto vienetai nėra suformuojami (name nėra formuojami atskiri butai). MB „Geomodera“ parengta schema nesiekiama keisti gyvenamojo namo paskirties, todėl nėra būtinas ir privalomas pilnos sudėties projektas. Tuo atveju, jei gyvenamojo namo paskirtis būtų keičiama į negyvenamojo namo paskirtį, turi būti rengiamas pilnos apimties projektas pagal nustatytus įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pogrupio keitimas nėra pastato paskirties keitimas dėl ko Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 03 12 išvadoje nepagrįstai yra nurodyta, kad neva tai atsakovės keičia statinio paskirtį dėl ko joms yra būtina rengti pilnos apimties projektą, nes statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017„STATINIŲ KLASIFIKAVIMAS“ 7.1. punktas nustato, kad gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatams (namai) yra atskiri vieno buto namai bei namų poros ar keli sublokuoti vieno buto namai, kurių kiekvienas butas turi atskirą stogą ir įėjimą iš lauko, t. y. atsakovių parengtas padalinimo projektas šias visas sąlygas atitinka. Atsakovės naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų neformuoja, todėl 113 punkto dalis jų parengtam padalinimo projektui taip pat negali būti taikoma.
11.5. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019-03-12 išvadą teisės aktų taikymo prasme – civilinę bylą nagrinėja teisininkai, tačiau išvadą teisės aktų taikymo prasme pateikia teisinio išsilavinimo neturintis Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos specialistas M. G., kuris pateikė tik savo subjektyviais samprotavimais pagrįstą išvadą. Pažymėtina, kad išvadoje teikiančio Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos turto valdymo skyriaus specialisto pareigybių aprašyme, šiam specialistui nėra suteikta teisė teikti išvadas teisės aktų taikymo klausimu.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Z. O. prašo atmesti apeliančių D. K. ir O. S. apeliacinį skundą ir patenkinti ieškovės Z. O. apeliacinį skundą, priteisti iš apeliančių D. K. ir O. S. ieškovės Z. O. naudai pirmoje ir apeliacinėje teismo instancijoje ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantės maišo du skirtingus dalykus, t. y. bendrosios nuosavybės padalijimą ir bendraturčio dalies nekilnojamame turte atidalijimą. Apeliančių priešieškinio reikalavimas dėl konkrečios nekilnojamojo turto dalies atidalijimo savaime suponuoja išvadą, jog yra reikalaujama atskirti nekilnojamojo turto dalį, nes priešingu atveju reikštų, kad apeliantės sutinka gauti kompensaciją pinigais.
12.2. Nekilnojamojo turto dalis gali būti atskiriama suformuojant naują kadastro objektą pagal Statybos techninio reglamento STR1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau -Reglamentas) reikalavimus. Nekilnojamojo daikto atidalijimas neformuojant atskiro nekilnojamojo daikto galimas tik amalgamacijos būdu, t. y. kai vieno nekilnojamojo daikto dalis atidalijama nesudarant atskiro nekilnojamojo daikto ir ji sujungiama su greta esančiu kitu nekilnojamuoju daiktu (žr. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 7 d.). Kitais atvejais nekilnojamojo daikto atidalijimas natūra vykdomas formuojant naują kadastro objektą (žr. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 1 d. 3 p.). Įregistruotą Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą atidalijus, įrašomiems į kadastrą šiems suformuotiems naujiems nekilnojamiesiems daiktams suteikiami nauji identifikavimo kodai, o buvusieji jų identifikavimo kodai tampa archyviniais (Reglamento 9.13 p., Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 103 p.). Formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose Reglamento 118 punkte nurodytais būdais, rengiama Reglamento 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema (toliau - schema), kurią rengti turi teisę Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (Reglamento 113 p.).
12.3. Aplinkybės, kad atsakovių pateiktą schemą parengė tam teisės neturintis asmuo atsakovės teisme net neginčijo. Todėl vien tai jau teismui leido dalyti pagrįstą išvadą, jog atsakovių pateikta schema nėra tinkamu nekilnojamojo turto dalies atidalijimo dokumentu. Teismas taip pat visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovių pateikta MB „Geomodera“ 2018 12 06 schema savo sudėtimi neatitinka Reglamento 113 p., 144 p. reikalavimų, nes kartu su schema nebuvo parengtas ir pateiktas aiškinamasis raštas, eksplikacija, paprastojo remonto darbų techninės specifikacijos ir kt.
12.4. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 482/2009). Pirmos instancijos teismas visiškai tinkamai įvertino MB „Geomodera“ 2018 12 06 schemą tiek Reglamento atitikčiai, Savivaldybės 2019 03 12 išvadoje nurodytų Statybos techninio reglamento STR1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6.2 p. ir Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ atitikčiai. Atsakovių siekis atidalyti jų turimas 2/12 dalis gyvenamojo namo natūra reiškia siekį iš 2/12 dalių suformuoti atidalintiną nekilnojamojo turto dalį, kaip atskirą turtinį vienetą. Todėl Savivaldybės išvadoje pagrįstai nurodyta, kad atsakovių siekis iš vienbučio namo padaryti dvibutį turi būti įgyvendinamas pagal Išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimus.
12.5. Nors apeliantės 6-9 apeliacinio skundo lapus skyrė argumentams, kad Savivaldybės išvada yra neva nepagrįsta, tačiau šį administracinį aktą neskundė ar kitaip nenuneigė, o teismas pagrįstai vertino šią išvadą kartu su byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir kitų įrodymų visuma (CPK 185 str.). Niekuo nepagrįsti apeliančių teiginiai, kad Savivaldybės institucija negalėjo pateikti išvados, nes ją parengė ne Savivaldybės teisininkas. Teisės aktai nenumato, kad Institucijos išvadą gali pateikti tik Institucijos teisininkas.
12.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienai atsakovei jos turima 1/12 dalis name sudaro tik po 7,30 kv. m. ploto. Inventorinis patalpų planas ir VĮ Registrų centras 2018 01 22 parengtas pastato patalpų padalijimo projektas įrodo, kad atsakovių turimos 1/12 dalys idealiai atitinka patalpų, pažymėtų indeksu (duomenys neskelbtini) (3,67 m²) ir indeksu (duomenys neskelbtini) (3,60 m²) užimamą plotą. Šių patalpų paskirtis yra: veranda ir virtuvė, todėl siekiant iš jų suformuoti atsakovėms butą yra reikalinga keisti šių patalpų paskirtį, t. y. rengti projektą ir atlikti kt. veiksmus pagal Reglamentą. Tačiau būtina pažymėti, kad bet kuriuo atveju iš atsakovių turimos 2/12 dalies nei atskirai kiekvienai, nei abiem kartu nėra įmanoma suformuoti atskiro buto, nes jų turima dalis yra pernelyg maža ir naujai formuojamas daiktas, butas, neatitiktų imperatyvių Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.10 p. reikalavimų.
12.7. Tai, kad apeliantė D. K. yra savavališkai užėmusi name didesnį plotą, nei ji turi nuosavybės teises jame (1/12 dalis, 7.3 kv. m.) nesuteikia jai jokių teisių didinti savo nuosavybę tokiais neteisėtais veiksmais, nes iš neteisės teisė neatsiranda. Todėl taip pat neturi jokios reikšmės aplinkybės, kad ginčo turte, pažeidžiant ieškovės nuosavybės teisę, gyvena atsakovė D. K. su kitais asmenimis, kurie neturi jokių bendraturčių teisių ir jų gyvenimo turte faktas nėra ir negali būti bendraturčio dalies bendrojoje nuosavybėje padidinimo pagrindu (CK 4.47 str., 4.77 str.). Dirbtinis ir aiškiai neteisėtas atsakovių dalies bendrojoje nuosavybėje didinimas, siekiant bet kokiais būdais padidinti jų dalį bendrojoje nuosavybėje ieškovės sąskaita, neatitinka proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nes atsakovių neteisėti interesai negali būti įgyvendinami ieškovės nuosavybės teisių pažeidimu, suvaržymu bei ieškovės teisių ir teisėtų interesų sąskaita.
12.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė CK 4.81 str., nes apeliantės siekia santykinio atidalijimo. Šis apeliančių argumentas yra taip pat atmestinas, nes teismas tokią aplinkybę įvertino. Ginčo atveju atsakovės siekia jų 2/12 dalių visiško atidalijimo nuo ieškovės turimos 10/12 dalies bendrojoje nuosavybėje. Apeliantės neteisingai suvokia santykinio atidalijimo esmę, kuri yra ta, jog nekilnojamojo daikto dalis atidalijama į atskirą kitą nekilnojamąjį daiktą, kurio savininkais lieka kiti bendraturčiai. Tai reiškia, kad bendroji dalinė nuosavybės teisė nepasibaigia tik atidalintos dalies bendraturčiams, jei atidalintos dalies savininku lieka ne vienas asmuo. Tačiau santykinis atidalijimas nekeičia esmės, t. y. ar siekiant kiekvienai atsakovei suformuoti po 7,3 kv. m. ploto (1/12 dalis) butą ar iš jų turimų bendrai 2/12 dalių vieną butą, vis tiek yra reikalinga laikytis Reglamentuose STR1.01.03:2017, STR1.07.03:2017, STR1.04.04:2017, STR 2.02.01:2004 ir kt. teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Todėl apeliančių argumentas dėl neva netinkamo CK 4.81 str. taikymo yra atmestinas, kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
12.9. Apeliantės nepagrįstai teigia, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes siekia pasiimti visą namą, o atsakovės neva neturės kur gyventi. Atsakovė O. S. ginčo turte negyvena, dėl ko net nėra ginčo. Ieškovė apeliantėms ne kartą siūlė įsigyti jos dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat siūlė nupirkti atskirą butą mainais už atsakovių turimas dalis, tačiau atsakovės nesutiko. Ieškovė siūlo kompensaciją už 2/12 dalis bendrojoje nuosavybėje ir atsakovės su tokia kompensacija sutinka, jos dydžio neginčijo. Ieškovė, skirtingai nei atsakovės, ginčijo priešieškinyje nurodytą kompensacijos dydį, nes priešieškiniu reikalaujama iš esmės daugiau nuosavybės nei sudaro atsakovių bendrai turima 2/12 dalis. Be to, į kompensavimą neįtraukta kompensuotina žemės sklypo dalis, kuri būtų reikalinga atidalintos turto dalies naudojimui. Teismo proceso metu atsakovės net neginčijo, jog atidalijant turtą natūra (įvertinant pastatų išsidėstymą sklype), atsakovėms reikėtų skirti naudotis iš esmės pusę ieškovės turimo sklypo, kurio vertė byloje esančiais VĮ Registrų centras duomenimis yra 21 555 Eur. Akivaizdu, kad sklypo vertė iš esmės viršytų atsakovių turimas 2/12 dalis bendrojoje nuosavybėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės pačios nurodo, jog atidalijus jų dalį nekilnojamame turte natūra atsakovės galės naudotis ieškovės žemės sklypu servituto pagrindu. Tačiau yra nutylima dėl servituto apimties ir atlygintinumo. Pažymėtina pačių atsakovių nurodyta aplinkybė, kad jos neturi jokių finansinių galimybių ne tik, kad remontuoti turtą, bet ir sumokėti ieškovei kompensaciją. Todėl akivaizdu, kad yra nepagrįsta ir neteisinga ieškovės įgytų teisių ir teisėtų lūkesčių sąskaita tenkinti atsakovių neteisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės Z. O. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovių D. K. ir O. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, siekiant atidalinti ieškovei ir atsakovėms priklausančias turto dalis. Tarp šalių kyla ginčas, ar turtas turi būti atidalintas (padalintas) natūra, ar išmokant kompensaciją pinigais.
Dėl naujų įrodymų
15. Atsakovės D. K. ir O. S. prašo prie civilinės bylos prijungti techninį projektą dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo parengtas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nurodo, kad šis projektas yra svarbus dėl tos priežasties, jog patvirtina apelianto skunde išdėstytus teiginius, kad atidalinimas natūra yra galimas, parengtas projektas atitinka atsakovių ankstesnę parengtą schemą.
16. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti. Taigi, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).
17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių ginčo pobūdį, į tai, kad naujas įrodymas buvo gautas po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, vertina, kad yra pagrindas šį atsakovių pateiktą įrodymą – techninį projektą dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) – prijungti prie bylos.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės nėra šalių ginčijamos. Byloje nustatyta, kad ieškovės Z. O. vardu registruotos nuosavybės teisės į statinius: 10/12 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10/12 dalys pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10/12 dalys pastato – viralinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10/12 dalys pastato – šiltnamio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10/12 dalys pastato – kiemo rūsio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10/12 dalys pastato – viralinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10/12 dalys pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10/12 dalys kitų inžinerinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas – 2007-12-14 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-14 apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-46-729/2014, 2014-09-12 Apygardos teismo nutartis Nr. 2A-892-163/2014. Įrašas galioja nuo 2018-01-16.
19. Atsakovės D. K. vardu registruotos nuosavybės teisės į statinius: 1/12 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalys pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalys pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalys pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalys pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalys pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalys pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalys kitų inžinerinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas – 2014-11-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. NGP-3803. Įrašas galioja nuo 2014-12-02.
20. Atsakovė O. S. nėra registravusi (išviešinusi) nuosavybės teises į statinius pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-106-904/2017. VĮ Registrų centras pažymoje nurodoma, jog daiktinės teisės neįregistruotos: 1/12 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalys pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalys pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalys pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalys pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalys pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalys pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/12 dalys kitų inžinerinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas – 2017-07-28 apylinkės teismo sprendimas Nr. e2-106-904/2017, 2017-07-31 apylinkės teismo sprendimas Nr. e2-106-904/2017, 2017-12-14 apygardos teismo nutartis Nr. e2A-1769-538/2017. Įrašas galioja nuo 2018-01-16.
21. VĮ Registrų centras pažymoje konstatuojama, jog ieškovei Z. O. priklauso nuosavybės teisės į visą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra aukščiau nurodyti visi statiniai. Įregistravimo pagrindas 2007-12-14 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).
22. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė D. K. šiuo metu naudojasi savo ir atsakovės O. S. gyvenamojo namo nuosavybės dalimis. Gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarka tarp šalių nėra nustatyta. Nuo mamos mirties atsakovė D. K. naudojasi MB ,,Geomodera“ 2018-12-06 parengtoje Pastato – gyvenamojo namo patalpų padalinimo schemoje nurodytomis pirmojo aukšto patalpomis, pažymėtomis: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (II t., 83 b. l.). Atsakovės D. K. naudojamas patalpas sudaro koridorius, virtuvė ir kambarys. 2018-12-06 MB ,,Geomodera“ parengtoje patalpų padalinimo bendrųjų duomenų pažymoje nurodoma, jog atsakovė D. K. naudojasi 28/100 gyvenamojo namo dalimi, tai yra 26,64 kv. m.
23. Remiantis VĮ Registrų centro pažyma, atsakovėms D. K. ir O. S. priklauso 2/12 dalys gyvenamojo namo, tai yra 15,70 kv. m., o ieškovei Z. O. priklauso 10/12 gyvenamojo namo, tai yra 78,51 kv. m. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, D. K. naudojasi 26,64 kv. m. patalpa, tai yra atsakovė D. K. ieškovės Z. O. sąskaita naudojasi 10,94 kv. m. didesne patalpa. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo aplinkybę, jog atsakovė D. K. ginčo name gyvena su savo nepilnamečiais vaikais R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Kito gyvenamojo būsto D. K. šeima neturi, kaip teigia atsakovės, jokių santaupų kito buto įsigijimui neturi.
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atidalinimo būdo nustatymo
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas (t.y. nustatoma naudojimosi tvarka) natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
25. Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia, kad visas nekilnojamas turtas butų priteisiamas jai, o atsakovėms už jų 1/12 dalis turto natūra iš ieškovės būtų priteista 2 156,60 Eur kompensacija. Tuo tarpu atsakovės priešieškiniu teismo prašo perleisti savo nuosavybės dalis į kitą nekilnojamąjį turtą (tvartas, viralinė, šiltnamis, kiemo rūsys, viralinė, daržinė, kiti inžineriniai – kiemo statiniai) ieškovei bei papildomai sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją, siekiant atsakovėms nuosavybės teise įgyti joms trūkstamas gyvenamojo namo ploto dalis, jog atsakovėms netektų ieškovės Z. O. sąskaita naudotis 10,94 kv. m. didesne patalpa. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės siekia suformuoti savo atskiras gyvenamąsias patalpas, kurios atitiktų naudojamų patalpų idealias nuosavybės teisės dalis.
26. Pirmosios instancijos teismas, tuo pagrindu, kad šioje byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų galimybę atsakovėms ateityje parengus pastato paskirties keitimo projektą pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatytus reikalavimus, atsakovių naudojamame 26,64 kv. m. patalpų plote suformuoti atskirą nekilnojamojo turto objektą, ieškinį atmetė.
27. Byloje atsakovės yra pateikusios MB ,,Geomodera“ 2018-12-06 parengtą Pastato – gyvenamojo namo patalpų padalinimo schemą bei nurodžiusios, kad atsakovės neturi finansinių galimybių parengti pastato paskirties keitimo projektą pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatytus reikalavimus.
28. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019-03-12 Išvadoje nurodyta, kad nei MD „Geomodera“, nei M. S. (matininko kvalifikacijos pažymėjimas) neturi teisės parengti nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemos, pažymėta, kad atidalinant gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (paskirtis - gyvenamoji (vieno buto)) į du atskirus nekilnojamojo turto objektus, tai yra į du butus, keisis pastato paskirtis į gyvenamosios (dviejų butų) pastatą. (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6.2. punktas), todėl būtina pakeisti statinio paskirtį. Pastato paskirties keitimo projektas rengiamas pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatytus reikalavimus.
29. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog priešieškiniu reikalaujama suformuoti atskirą nekilnojamojo turto objektą pagal pateiktus techninius sprendinius, kurie prieštarauja statybos techniniams reikalavimams, priešieškinį atmetė.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas tiek ieškinį, tiek priešieškinį, neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo, nors ginčo šalys siekė atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Įvertinus bylos medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti šalių ginčą iš esmės ir taikyti vieną iš CK 4.80 straipsnio 2 dalyje numatytų atidalijimo būdų: atidalinti (padalinti) natūra, o jų taikyti negalint, spręsti kompensacijos priteisimo klausimą.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino atsakovių priešieškinio reikalavimų. Iš priešieškinio matyti, kad atsakovės siekia atidalinimo, tiksliau padalinimo nesukuriant atskirų naujų nekilnojamojo turto vienetų, prašo joms priteisti po 14/100 dalių to paties gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodo, kad nauji nekilnojamojo turto vienetai nėra suformuojami (name nėra formuojami atskiri butai).
32. Pažymėtina, kad bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių įgyvendinimo apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibūdinamos tik matematine išraiška, pavyzdžiui, 1/2, 1/4, 3/8 idealiosios dalys. Bendraturčių tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant – per teismą, gali būti nustatoma naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka. Tokios naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas dažnai vadinamas realiųjų dalių nustatymu. Realiosios dalys – tai bendro turto dalys, kuriomis turi teisę naudotis atskiri bendraturčiai, kitaip tariant, kai nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Realiosios dalys nustatomos siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti vieną iš nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – naudojimosi teisę. Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo, kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi, pavyzdžiui, pirmame aukšte esančios patalpos paskiriamos naudotis vienam bendraturčiui, antrame aukšte – kitam. Nustačius naudojimosi tvarką sumažėja bendraturčių ūkinės ar kitokios veiklos bendrumas, kartu ir jų nesutarimų ar konfliktų galimybė. Kartu su dalimis bendrosios nuosavybės teisėje gali būti nustatomos ir dalys daikte, jei, pavyzdžiui, asmenys siekia ne tik pripažinti juos sukurto daikto bendraturčiais bei nustatyti kiekvienam iš jų priklausančią dalį nuosavybės teisėje, bet ir atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2004) ar nustatyti naudojimosi tvarką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32)
33. Pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį bendraturčio dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje jo reikalavimu gali būti padidinama ir atitinkamai pakeičiama naudojimosi tvarka, jei bendras daiktas ar jo vertė padidinami tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis. Bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą padidinti daiktą teismų praktikoje pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32)
34. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.
35. Iš atsakovių priešieškinio ir apeliacinio skundo pozicijos galima spręsti, kad iš esmės siekiama naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo, kadangi apeliantės nesiekia sukurti atskirų naujų nekilnojamojo turto vienetų. Tokiu atveju, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti šalims sutikslinti reikalavimus, aiškiai suformuluojant bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo (padalinimo, t. y. naudojimosi tvarkos) būdą ar jo alternatyvius variantus.
36. Pažymėtina, kad atsakovės į bylą pateikė naują įrodymą – techninį projektą dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalinimo – kuris yra reikšmingas nagrinėjamai bylai ir kuris nebuvo tirtas byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio įrodymo įvertinimas gali iš esmės keisti tam tikras faktines aplinkybes, todėl nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovei turi būti sudaryta teisė pasisakyti dėl šio naujo įrodymo.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino reikšmingas faktines aplinkybes, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, pasiūlyti atsakovėms patikslinti priešieškinio reikalavimus, bei išspręsti šalių ginčą iš esmės.
38. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik ištyrus ir įvertinus visas faktines aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.
Teisėjų kolegija, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsniu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.