Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovių O. S., N. B. (Ž.), E. A., trečiųjų asmenų R. G., A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių O. S., N. Ž. ir E. A. ieškinį atsakovei Z. O. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimų dalinio panaikinimo, tretieji asmenys D. K., A. A., R. G., A. K., notarė G. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės O. S., N. B., E. A. bei tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais R. G., A. K. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-07-28 sprendimą iš dalies pakeisti ir jį išdėstyti taip: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. B., E. A., po tėvo P. V. mirties faktiškai priėmė jam priklausantį palikimą; pripažinti negaliojančiu Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro išduotą (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dalyje, pagal kurią J. V., priėmė P. V. A. 2/12 dalį palikimo - (duomenys neskelbtini), nekilnojamieji daiktai - 1) Pastato- 2/12 dalis gyvenamojo namo, pažymėjimas plane lAlp, bendras plotas 94,21 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - 2/12 dalis tvarto, pažymėjimas plane 2Ilrr, užstatytas plotas 59,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatai - 2/12 dalis viralinės, pažymėjimas plane 3Ilm., užstatytas plotas 18,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - 2/12 dalis šiltnamio, pažymėjimas plane 411g., užstatytas plotas 22.00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - 2/12 dalis kiemo rūsio, pažymėjimas plane 511p, užstatytas plotas 21,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - 2/12 dalis viralinės, pažymėjimas plane 611ž, užstatytas plotas 12,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - 2/12 dalis daržinės, pažymėjimas plane 711 ž, užstatytas plotas 24,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų statinių (inžinerinių) - 2/12 dalis kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu Klaipėdos rajono 1 - ojo notaro biuro išduotą (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. NGP-1 128) dalyje, pagal kurią Z. O. paveldėjo šį J. V. palikimą - (duomenys neskelbtini), esantys nekilnojamieji daiktai - 1) Pastato - 2/12 dalis gyvenam namo, pažymėjimas plane lAlp, bendras plotas 94,21 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - 2/12 dalis tvarto, pažymėjimas plane 2Ilm, užstatytas plotas 59.00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - 2/12 dalis viralinės, pažymėjimas plane 31, užstatytas plotas 18,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - 2/12 dalis šiltnamio, pažymėjimas plane 411g, užstatytas plotas 22,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - 2/12 kiemo rūsio, pažymėjimas plane 511p, užstatytas plotas 21,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - 2/12 dalis viralinės, pažymėjimas plane 61lž, užstatytas plotas 12,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - 2/12 dalis daržinės, pažymėjimas plane 711ž, užstatytas plotas 24,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priklausinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliančių tėvo P. V. mirties dieną (duomenys neskelbtini) metais galiojusio 1964 metų civilinio kodekso normos, reglamentuojančios palikimo priėmimą, nustatė, kad palikimas turi būti priimtas per 6 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties. Civilinėje byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad E. A. po tėvo mirties liko gyventi tame pačiame name kartu su kitais savo šeimos nariais ir faktiniu palikimu, t.y. faktiniu gyvenimu paveldimame turte faktiškai priėmė mirusio tėvo palikimą, kaip ir N. Ž., kuri tik (duomenys neskelbtini), metais išvyko gyventi iš Lietuvos Respublikos, o po tėvo mirties gyveno tame pačiame gyvenamajame name. Iki 2001-06-30 galiojusio 1964 metų civilinio kodekso 587 straipsnis nustatė, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėtame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko, todėl darytina išvada, kad yra visos sąlygos daryti išvadą, kad ir ieškovės E. A. bei N. Ž. faktiškai priėmė jų mirusio tėvo P. V. palikimą. Taip pat nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas netinkamai taikė ieškinio senatį, nes pats nekilnojamasis turtas, dėl kurio vyksta civilinis ginčas šioje byloje, buvo įregistruotas tik (duomenys neskelbtini) metais, t. y. jau praėjus daugiau nei (duomenys neskelbtini), metų po palikėjo P. V. mirties, todėl faktiškai ieškovės ir neturėjo jokių realių galimybių kreiptis į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, nes iki 2001-06-30 galiojęs 1964 metų civilinis kodeksas numatė, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą atsiranda tik nuo jo įregistravimo viešame nekilnojamojo turto registre dienos.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovių N. Ž. (B.) ir E. A. apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-07-28 sprendimą bei 2017-07-31 papildomą sprendimą nepakeistus; priteisti iš apeliančių N. Ž. (B.) ir E. A. atsakovės Z. O. naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad abi apeliantės palikimo atsiradimo metu buvo pilnametės, kurios savarankiškai per įstatymo nustatytą terminą turėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmus, tačiau to nepadarė, kas įrodo, kad šie asmenys nebuvo suinteresuoti priimti tėvo palikimą. Pažymi, kad N. Ž. ginčo name negyveno kaip savininkė, ir jokių aktyvių veiksmų, kad priimtų palikimą, nesiėmė, o E. A. tais pačiais metais po tėvo mirties ištekėjo ir taip pat iš tėvų namų išsikraustė. Be to, E. A. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad atvykdavo tik pasisvečiuoti ir padėti mamai prie ūkio darbų, t. y. ne pati kaip savininkė rūpinosi turtu, o padėdavo mamai. Mano, kad teismas tinkamai įvertino, kad apeliantės neatliko aktyvių veiksmų, kuriais būtų siekiama išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į tėvo paliktą turtą ir teismas įvertino, kad ieškovės nepateikė jokių įrodymų, jog turtą valdė, kaip savo, t. y. kad save laikė turto savininkėmis. Pažymi, kad civilinės bylos Nr. 2-46-729/2014 procese apeliantės dalyvavo, tačiau nereiškė savarankiškų reikalavimų, t. y. neprašė nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kurį bando įrodinėti šioje byloje ir neginčijo mamai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, nors jau žinojo, kad palikimą priėmė kitas asmuo, t. y. jų mama, todėl akivaizdu, kad apeliantės praleido ieškinio senaties terminą. Atsakovės įsitikinimu, apeliančių veiksmai siekiant tik po mamos mirties iškreipti jos testamentinę valią dėl tėvo palikimo, o nesprendžiant šių klausimų mamai dar gyvai esant, prieštarauja ne tik teisinių santykių stabilumo principui bet ir teisingumo, sąžiningumo principams bei gerai moralei. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas palieka skundą spręsti teismo nuožiūra.Nurodo, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimo apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų. Nustatyta, kad 2014-02-14 Klaipėdos rajono apylinkės teismas iš dalies tenkino ieškovės D. K. ieškinį, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo P. V. mirties faktiškai priėmė palikimą ir pripažino negaliojančiu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dalyje, pagal kurią J. V. priėmė P. V. 1/12 dalį palikimo bei pripažino negaliojančiu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą dalyje, pagal kurią Z. O., paveldėjo iš J. V. jos iš P. V. priimtą 1/12 dalį palikimo. Klaipėdos apygardos teismas 2014-09-12 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-02-14 sprendimą paliko nepakeistą. Nekilnojamojo turto registro 2016-05-03 duomenimis 1/12 ginčo turto registruota D. K., 11/12 Z. O. vardu. Iš mirties liudijimo nustatyta, kad ieškovas V. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro (duomenys neskelbtini) duomenimis po V. V. mirties niekas iš jo įpėdinių dėl jam priklausančio palikimo priėmimo nesikreipė. Ieškovų motina J. V. mirė (duomenys neskelbtini). I. O. S., N. Ž., E. A., V. V. yra P. V. ir J. V. vaikai. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 2005-03-07 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu tapo J. V. nuosavybe, o (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu perėjo Z. O. nuosavybe (1 t., 65 - 66 b. l.). Jame esantys statiniai (duomenys neskelbtini), miesto (rajono) valdybos potvarkio Nr. 638-v pagrindu tapo J. V. nuosavybe, (duomenys neskelbtini) nuosavybė į ½ dalis šio turto nuosavybės teisės liudijimu pripažinta ir P. V., o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu ji perėjo Z. O., kuriai (duomenys neskelbtini), patvirtintu testamentu visą šį turtą paliko J. V.. Iš (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nustatyta, kad Vasiljevo P. A. turtą paveldėjo jo sutuoktinė V. J., priėmusi palikimą (duomenys neskelbtini) paduotu pareiškimu apie palikimo priėmimą. (duomenys neskelbtini) mirusios J. V. turtą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu (duomenys neskelbtini) paveldėjo jos duktė Z. O. (1 t., 75-76 b. l.), o (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu Z. O. įgijo nuosavybę į likusią turto dalį (1/2 pastatų (duomenys neskelbtini)). Iš ūkio knygos kopijų matyti, kad ūkio galva nurodyta J. V., D. K. su vaikais nurodomi kaip gyvenantys pas J. V..Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies motyvuodamas tuo, kad ieškovės N. Ž. ir E. A. be deklaratyvių teiginių nepateikė jokių objektyvių duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad palikimo dalį, atsiradusią po tėvo mirties, jos priėmė faktiniu valdymu.Apeliantės su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad E. A. po tėvo mirties liko gyventi tame pačiame name kartu su kitais savo šeimos nariais ir faktiniu palikimu, t. y. faktiniu gyvenimu paveldimame turte faktiškai priėmė mirusio tėvo palikimą, tas pats pasakytina ir apie ieškovę N. Ž., kuri tik (duomenys neskelbtini) metais išvyko gyventi iš Lietuvos Respublikos, o po tėvo mirties gyveno tame pačiame gyvenamajame name. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Išdėstytas įstatymo normas detalizuojančioje 1975 m. spalio 31 d. patvirtintoje Notarinių veiksmų atlikimo valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijoje (95 punktas) nurodyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas įpėdiniams, priėmusiems palikimą, t. y. faktiškai pradėjusiems valdyti paveldimąjį turtą arba padavusiems valstybinei notarinei kontorai pareiškimą apie palikimo priėmimą.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai, kai įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika).Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu. Įrodinėjimas yra šalių pareiga, nes už jos nevykdymą arba netinkamą įvykdymą gali būti taikomos sankcijos – priimamas nepalankus sprendimas. Galima teigti, kad įrodinėjimo našta – tai šalies teisė ir būtinybė įstatymų nustatyta tvarka įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą, kurią lemia teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu šalių paaiškinimais nustatyta, kad N. Ž. ginčo name negyveno, kaip savininkė jokių aktyvių veiksmų, kad priimtų palikimą, nesiėmė, o E. A. tais pačiais metais po tėvo mirties ištekėjo ir taip pat iš tėvų namų išsikraustė. Pati E. A. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad atvykdavo tik pasisvečiuoti ir padėti mamai prie ūkio darbų, t. y., ne pati kaip savininkė rūpinosi turtu, o padėdavo mamai. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantės N. Ž. ir E. A. neatliko aktyvių veiksmų, kuriais būtų siekiama išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į tėvo paliktą turtą, ir teismas įvertino, kad ieškovės nepateikė jokių įrodymų, jog turtą valdė, kaip savo, t. y., kad save laikė turto savininkėmis (prižiūrėjo namą, atliko remontą ar kitaip jį pagerino, mokėjo mokesčius ir pan.), todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės N. Ž. ir E. A. neįrodė, jog po tėvo mirties faktiniu valdymu palikimą priėmė.Apeliantės argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Šis argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtys nustatytos Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-532/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. M. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-11/2010, kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K., A. P. v. P. G., bylos Nr. 3K-3-560/2009).Kaip byloje nustatyta, apie ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą apeliantės sužinojo 2010 metais ir šios teismo nustatytos aplinkybės apeliantės neginčija. Taigi byloje nustačius, kad N. Ž. bei E. A. palikimo po tėvo mirties faktiniu valdymu nepriėmė, o 2010 metais sužinojusios apie tariamą savo teisių pažeidimą, jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą pateikti ieškinį. Apeliaciniame skunde apeliantės nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinį skundą, yra pagrindas atsakovei iš ieškovių N. Ž. ir E. A. lygiomis dalimis priteisti 300 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, tai yra po 150 eurų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1-3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimą ir 2017 m. liepos 31 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti atsakovei Z. O. iš ieškovių N. Ž. (B.) ir E. A. po 150 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.