Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Donato Jatužio ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Z. (Z.) R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

Z. (Z.) R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas Z. (Z.) R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. birželio 19 d., 4 val. 00 min. iki 2016 m. birželio 20 d., 18 val. 00 min. (dvi paros);

V. T. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, nauju nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, bausmių visiško sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedant visą paskirtą švelnesnę bausmę, subendrinus su 2017 m. gegužės 31 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu skirta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme su 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda, V. T. skirta galutinė subendrinta bausmė – 6 (šešeri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo su 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda, baudos bausmę vykdant atskirai nuo laisvės atėmimo bausmės.

Į V. T. skirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. birželio 19 d., 4 val. 00 min., iki 2016 m. birželio 20 d., 17 val. 50 min. (dvi paros) ir laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme, suėmime ir laisvės atėmime, įskaitytas 2017 m. gegužės 31 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, ir bausmės laikas vykdant pastarąjį nuosprendį. Laisvės atėmimo bausmės pradžią V. T. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 21 d.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus nutarta panaikinti V. T. 2016 m. birželio 20 d. tyrėjos nutarimu skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o V. T. prašymas skirti jam kardomąją priemonę - suėmimą atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Z. R. ir V. T. nuteisti už tai, kad 2016 m. birželio 19 d., apie 2 val. 00 min., tiksliau nenustatytu laiku, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie baro „Vilkaragis“, esančio Visagine, Taikos pr. 80A, stovėjusio nukentėjusiojo A. K. ir be jokios pateisinamos priežasties, grasindami jo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą, pareikalavo iš nukentėjusiojo A. K. 400 Eur, o šiam atsakius, kad tiek pinigų neturi, sutiko, kad šis jiems atiduotų 20 Eur. A. K. siekiant išvengti pinigų atėmimo ir dėl to melagingai jiems pranešus, kad reikalaujamus pinigus jie gaus, kada jis ateis į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), ėjo, keikdami ir taip baugindami jį, paskui nukentėjusįjį A. K. iki jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), o šiam prie savo namų bandant nuo jų pabėgti, siekdami jį išlaikyti, kad šis nuo jų nepabėgtų ir atiduotų reikalaujamus pinigus, kartu su A. K. apie 4 val. 00 min., tiksliau nenustatytu laiku įėjo į jo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę, o nukentėjusiajam A. K. įėjus į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ėjo paskui jį į minėtą butą norėdami į jį įsibrauti, tačiau V. T. užeiti į minėtą butą nepavyko, nes jo pro buto duris neįleido ir jį nuo minėto buto durų nustūmė nukentėjusiojo A. K. tėvas - nukentėjusysis Z. K., o Z. R. įėjus į minėtą butą, iš jo jį išstūmė nukentėjusiojo A. K. tėvai – Z. K. ir D. K., ir dėl minėto pasipriešinimo kaltinamieji nebaigė savo nusikalstamos veikos ir nebepagrobė iš nukentėjusiojo A. K. 20 Eur nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių,

tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2016 m. birželio 19 d., apie 4 val. 00 min., tiksliau nenustatytu laiku, būdami namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, ir dar priekaištaudami, kad pastarasis išvarė juos iš savo buto, Z. R. demonstruojant su savimi turėtą peilį, užpuolė į minėtą kiemą išėjusį nukentėjusįjį Z. K. ir jį pradėjo mušti, o nukentėjusiajam A. K. išbėgus į minėtą namo kiemą ginti nuo užpuolimo nukentėjusiojo Z. K., pradėjo mušti ir nukentėjusįjį A. K., ir tokiu būdu atimdami galimybę nukentėjusiesiems priešintis, tuo metu, kai iš nukentėjusiojo Z. K. kelnių kišenės iškrito jo automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo rakteliai, Z. R. juos paėmęs nuo žemės pradėjo bėgti, o V. T., siekdamas, kad nukentėjusysis Z. K. nepavytų Z. R. ir neatsiimtų iš jo minėtų automobilio užvedimo raktelių, užstojo jam kelią, ir taip pagrobė Z. K. priklausančius minėto automobilio raktelius 50 Eur vertės, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam Z. K. 50 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Teismo posėdyje nuteistasis V. T. ir abiejų nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistųjų Z. R. ir V. T. apeliaciniai skundai atmetami.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

9. Nuteistasis Z. R. apeliaciniame skunde apsiriboja lakonišku prašymu peržiūrėti bylą, kurioje buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

10. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo asmens kaltę padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, jo kaltė negali būti grindžiama spėjimais ir prielaidomis. Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, visapusiškai ištyrė ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išanalizavęs ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nuosprendyje išdėstė pagrįstas išvadas dėl Z. R. ir V. T. kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

12. Nuteistasis V. T. apeliaciniame skunde ginčija veikos kvalifikaciją pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 straipsnį. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Apylinkės teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad Z. R. ir V. T. nuteisimas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį yra pagrįstas.

13. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimo metu fizinis smurtas ar gra­si­ni­mas tuoj pat panaudo­ti fi­zi­nį smur­tą naudojamas kaip turto užvaldymo priemonė, siekiant pa­ša­lin­ti ir neut­ra­li­zuo­ti as­me­nį kaip kliū­tį, truk­dan­čią pa­grob­ti tur­tą. Aptariamas nusikaltimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grob­da­mas sve­ti­mą tur­tą plė­ši­mo bū­du, kal­ti­nin­kas su­vo­kia, kad jį pa­gro­bia pa­lau­žęs nu­ken­tė­ju­sio­jo va­lią ar at­ėmęs ga­li­my­bę pa­si­prie­šin­ti, nu­ma­to nu­si­kals­ta­mos veikos pa­da­ri­nius ir jų no­ri. Vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 180 straips­nį ir tuomet, kai as­mens sumany­mas pa­grob­ti svetimą tur­tą ky­la smur­to pa­nau­do­ji­mo me­tu. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota plėšimo sudėtis. Nagrinėjamoje byloje nustatytas vienas iš šioje dalyje numatytų kvalifikuojančių požymių – peilio panaudojimas.

14. Kaip matyti iš V. T. apeliacinio skundo turinio ir bylos medžiagos, abu nuteistieji iš dalies pripažįsta kai kurias įvykio detales, kurios sutampa su nukentėjusiojo A. K. parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau pateikia savo įvykių versiją, kurioje neigia atlikę veiksmus, kurių pagrindu jų veika kvalifikuota kaip plėšimas. V. T. skunde bei abu nuteistieji posėdžio apylinkės teisme metu nurodė, kad galimai kaltinime nurodytu metu prie kavinės „Vilkaragis“ sutiko iki tol nė vienam iš jų nepažįstamą neblaivų A. K., kuris jiems pasiūlė išgerti alkoholinių gėrimų, tačiau neturėjo pinigų, todėl palydėjo pastarąjį iki jo namų jų pasiimti. Pasak nuteistųjų, jiems belaukiant A. K. lauke, iš savo namų išbėgęs A. K. puolė V. T. mušti, rankoje laikydamas peilį. Anot V. T., gindamasis ir saugodamasis nuo galimų sužalojimų, jis porą kartų trenkė A. K., o Z. K. į kiemą išėjo vėliau, galimai jau atvykus policijos pareigūnams. Abu kaltinamieji pirmosios instancijos teisme neigė kaltinime nurodytas aplinkybes, kad buvo iš anksto susitarę apiplėšti A. K., grasino A. K. ir reikalavo iš jo pinigų, bandė įsibrauti į A. K. butą, siekdami užvaldyti svetimą turtą, A. K. ir Z. K. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, peilį, bei pagrobė Z. K. priklausančius automobilio raktelius. Tokias nuo įrodymų visumos atsietas aplinkybes teisėjų kolegija vertina kaip nuteistųjų siekį sušvelninti savo teisinę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistųjų nupasakota įvykių seka ne tik prieštarauja byloje nustatytų aplinkybių visumai, tačiau yra nelogiška ir neracionali. Pažymėtina, kad kiekvieno iš nuteistųjų atlikti konkretūs veiksmai šiuo atveju nėra reikšmingi teisinei veikos kvalifikacijai. Byloje nustatyta, kad Z. R. ir V. T. veikė bendrai ir iš anksto susitarę, o teisėjų kolegijai abejonių dėl tarp jų buvusio susitarimo apiplėšti nukentėjusįjį A. K. bei jų tyčios bendrumo nekyla.

15. Teismo posėdžio apylinkės teisme metu A. K. parodė, kad prie kavinės „Vilkaragis“ prie jo priėjęs Z. R. pareiškė pretenzijas dėl neva kažkada nuskriaustos jo panelės. Tuomet priėjęs V. T. pagrasino ir abu pareikalavo pinigų. A. K. kaltinamųjų išsigando ir, kadangi pinigų su savimi nebeturėjo, pažadėjo paduoti pinigus nuėjęs prie namų, tikėdamasis tokiu būdu pasprukti. Priėjęs prie namų paspartino žingsnį ir įbėgo į laiptinę. Z. R. spėjo kartu su juo įsprukti į tėvų butą, iš kurio pastarąjį jėga išstūmė Z. K.. Vėliau per buto langą pamatė, kaip abu kaltinamieji namo kieme stumdo į žvejybą išsiruošusį jo tėvą Z. K., todėl išbėgo į kiemą norėdamas apginti tėvą, tačiau abiejų kaltinamųjų buvo sumuštas.

16. Nukentėjusiojo A. K. parodymai, analizuojant įvykius nuo jo grįžimo į namus momento, iš esmės sutampa su nukentėjusiojo Z. K. bei liudytojos D. K. parodymais. Z. K. teisme parodė, kad iš diskotekos grįžęs ir į butą įbėgęs sūnus A. K. pasakė, kad yra persekiojamas ir prašė padėti. Paskui sūnų į butą įėjęs Z. R. buvo agresyvus, priešiškai nusiteikęs ir grasino sūnui, todėl, padedamas sūnaus ir žmonos D. K., jis Z. R. iš buto išstūmė jėga. Kadangi ruošėsi į žvejybą, išėjo į kiemą, kur prie laiptinės ant suoliuko sėdėjo abu kaltinamieji. Z. R. ir V. T. jį užsipuolė, priekaištaudami, kad neleido išsiaiškinti santykių su sūnumi, ir jo atžvilgiu smurtavo, ko pasekoje po dešine akimi atsirado mėlynė bei buvo sužalotas rankos pirštas. Anot Z. K., konflikto kieme metu jis griebė už Z. R. rankoje turėto peilio geležtės, norėdamas atimti ir siekdamas išvengti sužalojimo. Grumtynių metu iš jo (Z. K.) kelnių kišenės iškrito automobilio rakteliai, kuriuos Z. R. pagriebė ir pabėgo, o V. T. sutrukdė pastarąjį pasivyti. Pasak nukentėjusiojo, jo sūnus A. K. išbėgo jo ginti į kiemą, o kaltinamieji pabėgo iš įvykio vietos, kai pamatė atvykstančius policijos pareigūnus. Liudytoja D. K. teisme parodė, kad jos sūnui A. K. grįžus iš restorano, netrukus pastebėjo, kad bute yra ir Z. R., kuris rėkdamas sakė, kad jos sūnus jam skolingas 500 Eur ir kad nuskriaudė jo merginą. V. T. ji su vyru Z. K. į butą neįleido, todėl jis, būdamas laiptinėje ir keikdamasis, daužė duris. Nors Z. R. priešinosi ir grasino padegsiąs buto duris, ji su vyru jėga išstūmė jį iš buto. Vėliau, kai į kiemą išėjo į žvejybą susiruošęs Z. K., ji išgirdo vyrą šaukiant, kad atiduotų raktus ir per balkoną pamatė, kad kaltinamieji jį užpuolė. Tada į kiemą išbėgo ir sūnus A. K. ir tarp sūnaus su vyru bei kaltinamųjų prasidėjo muštynės. Z. K. jai sakė, kad iš jo kaltinamieji paėmė automobilio raktus. Vėliau dingusius automobilio raktus ji rado ir atidavė policijos pareigūnams.

18. Iš dalies nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir liudytojas Y. A.. Anot ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo, jis buvo susitaręs su kaimynu Z. K. vykti į žvejybą. Kai išėjo į kiemą, prie jo priėjo du nepažįstami jaunuoliai, kurie buvo labai energingi, keikėsi, elgėsi grubiai, todėl suprato, kad yra vartoję alkoholio arba narkotinių medžiagų. Kai dėl tokio elgesio pasakė vaikinams pastabą, vienas iš jų alkūne pastūmė į krūtinės sritį ir įėjo į laiptinę. Kai iš laiptinės išėjo Z. K., tarp pastarojo ir tų vaikinų kilo konfliktas, o atėjus A. K., prasidėjo grumtynės. Liudytojas teigia matęs, kaip vienas iš vaikinų sugriebė Z. K. raktus ir nubėgo link parduotuvės, o kitas vaikinas Z. K. neleido jo vytis. Vėliau, atvykus policijos pareigūnams, girdėjo, kad buvo rasti kažkokie raktai, mano, kad automobilio.

19. Įvertinusi aukščiau aptartus nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie iš esmės sutampa, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusiųjų ir liudytojos D. K. parodymai melagingi, kaip apeliaciniame skunde tvirtina nuteistasis V. T.. Nukentėjusiųjų ir D. K. parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina liudytojų A. L. ir Y. A. parodymai bei kiti bylos duomenys, kuriuos pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais, todėl netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojos D. K. parodymais ir apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, tuo labiau, kad nukentėjusieji ir liudytoja parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusieji ir liudytoja turėtų kokių nors motyvų nuteistuosius apkalbėti. Bylos duomenimis, nukentėjusiųjų šeima iki nagrinėjamo įvykio nuteistųjų net nepažinojo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas A. L. yra policijos pareigūnas, todėl jam keliami didesni moralės reikalavimai, netikėti juo teismas taip pat neturėjo jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentui, kad nors, praėjus nemažam laikotarpiui po padaryto nusikaltimo, duodami parodymus teisme A. K., Z. K. ir D. K. tiksliai ir negalėjo prisiminti visų įvykio detalių, tačiau tiksliai apibūdino abiejų kaltinamųjų elgesį įvykio metu, juos atpažino, ir jų parodymai yra pakankami teisingam kaltinamųjų nusikalstamo elgesio individualizavimui ir teisingam veikos kvalifikavimui.

20. Be to, nukentėjusiųjų, liudytojos D. K. ir kitų liudytojų parodymus apie nuteistųjų nusikalstamus veiksmus patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai, kurie nuosekliai aprašyti ir išsamiai išanalizuoti apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje, todėl teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tik į esminius minėtų įrodymų turinio aspektus: į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams Z. K. su sudaužyta nosimi, kraujosruva kairėje akyje nurodė du nubėgančius vaikinus, kurie, anot jo, jį sumušė ir pavogė jo automobilio raktelius; pasivijus buvo sulaikyti iš įvykio vietos bėgantys Z. R. ir V. T.; jų bėgimo trajektorijoje buvo rastas peilis; policijos pareigūnus į įvykio vietą iškvietusi A. Č. tyrėjai paaiškino kieme išgirdusi du garsiai kalbančius vyrus, iš kurių apsirengęs raudonai elgėsi ypatingai agresyviai, paskui pasigirdo muštynių garsai, o po jų – kaimyno prašymas grąžinti raktus, o tada matė nubėgančius vaikinus; Z. K. pagal nuotrauką atpažino Z. R. ir V. T. kaip asmenis, kurie jį sumušė ir atėmė automobilio raktelius, o Z. R. dar turėjo peilį, su kuriuo Z. K. susižalojo pirštą; A. K. pagal nuotrauką atpažino Z. R. ir V. T. kaip asmenis, kurie prie baro „Vilkaragis“ iš jo reikalavo pinigų, o vėliau sumušė jį ir jo tėvą Z. K.; įvykio dieną apžiūros metu Z. K. nustatytas veido ir nosies sužalojimas, sukrešėjęs kraujas, kairėje akyje kraujosruvos, paraudimas po akimi, įpjautas kairės rankos nykštys; apžiūros metu A. K. nustatyti nubrozdinimai ant abiejų rankų ir kairės kojos, raudonas kairės akies obuolys; apžiūrėjus sulaikytuosius Z. R. ir V. T. ant jų kūnų taip pat buvo matomi įvairūs nubrozdinimai ir įdrėskimai; D. K. prie takelio link parduotuvės rado vyro automobilio raktelius.

21. Nors nuteistojo V. T. apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nepakanka jo kaltę dėl plėšimo padarymo pagrindžiančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiųjų A. K. ir Z. K. parodymai yra detalūs ir nuoseklūs, kad juos atitinka ir kiti pirmiau nurodyti bylos duomenys (liudytojų parodymai ir kiti duomenys), kad nėra nustatytas nukentėjusiųjų ir liudytojų suinteresuotumas pakenkti Z. R. ir V. T., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

22. Atsakant į nuteistojo V. T. apeliacinio skundo teiginius, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktos akistatos tarp jo ir abiejų nukentėjusiųjų bei liudytojos D. K. ir teisme nebuvo peržiūrėtas skunde minimas vaizdo įrašas, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Duomenų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų duomenų pakanka nustatyti įrodinėtinoms aplinkybėms ir daryti pagrįstoms išvadoms dėl nuteistųjų kaltės, konstatuotina, kad atlikti apeliaciniame skunde nurodytus tyrimo veiksmus nebuvo pagrindo.

23. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad nuteistųjų veiksmai, pavartojant prieš nukentėjusiuosius psichinę ir fizinę prievartą, buvo nukreipti į svetimo turto užvaldymą ir yra teisingai kvalifikuoti kaip plėšimas su kvalifikuojančia aplinkybe - peilio panaudojimu. Nuteistojo V. T. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad jis su Z. R. nieko iš nukentėjusiųjų nepagrobė ir pas juos nebuvo rasti jokie nukentėjusiesiems priklausantys daiktai, nepaneigia tyčios buvimo jų veiksmuose, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad nuteistieji, veikdami bendrai, pagrobė Z. K. priklausančius automobilio raktelius, tačiau, supratę, kad atvyksta policijos pareigūnai, bėgdami iš įvykio vietos, pakeliui išmetė.

24. Ginčydamas savo kaltę dėl plėšimo, nuteistasis V. T. apeliaciniame skunde nurodo smūgiavęs netikėtai iš laiptinės išbėgusiam su peiliu rankoje ir neadekvačiai besielgiančiam A. K. gindamasis. Tačiau byloje nustatytų ir įrodymais pagrįstų aplinkybių visetas patvirtina priešingas išvadas, tai yra kad būtent nukentėjusieji turėjo pagrindą gintis nuo nuteistųjų, o ne atvirkščiai. Atsižvelgiant į tai, apelianto V. T. versija dėl pavojingo nukentėjusiojo A. K. kėsinimosi ir savigynos elementų jo paties veiksmuose atmetama kaip nelogiška ir prieštaraujanti byloje nustatytų aplinkybių visumai.

25. Išdėstytų aplinkybių analizė leidžia spręsti, kad V. T. apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių pagrįstų argumentų dėl netinkamos nusikalstamos veikos kvalifikacijos ar esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Apygardos teismas sprendžia, kad padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai. Šią veiką kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį, kaip to prašo apeliantas V. T., teisinio pagrindo nėra.

26. Aukščiau išdėstytais motyvais išanalizuoti abiejų byloje nuteistųjų Z. R. ir V. T. kaltės padarius jiems inkriminuotą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, pirmosios instancijos teismo nustatytų įrodymų patikimumo ir kiti klausimai. Kadangi nuteistasis Z. R. apeliaciniu skundu pareiškė prašymą peržiūrėti bylą, neįvardindamas, kokiais konkrečiais aspektais skundžia apylinkės teismo nuosprendį, teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl Z. R. paskirtos bausmės kaip vieno iš pagrindinių apkaltinamuoju nuosprendžiu sprendžiamų klausimų.

27. Parinkdamas Z. R. bausmės rūšį ir jos dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir stadiją, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad Z. R. nedirba, nesimoko, nėra susietas stipriais socialiniais ryšiais, anksčiau teistas net dešimt kartų, pagal bylos duomenis linkęs nuolat nusikalsti ir slėptis nuo teisėsaugos institucijų, vykdančių baudžiamąjį persekiojimą, ir padarė pagrįstą išvadą, kad jį galima perauklėti ir pataisyti tik realiai izoliuojant nuo visuomenės. Kolegijos vertinimu, Z. R. paskirta bausmė atitinka bausmei keliamus tikslus ir nėra aiškiai per griežta.

28. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų Z. R. ir V. T. apeliacinius skundus atmesti.