- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-26
- Bylos Nr.
- 2S-1098-580/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01012-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- L. D.
- Atsakovas
- G. D.
- Kategorijos
- 3.2.6.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo L. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovei G. D. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių bei pagal atsakovės G. D. priešieškinį ieškovui L. D. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. D. prašo nutraukti santuoką, sudarytą tarp L. D. ir G. D. dėl atsakovės kaltės, padalinti sutuoktinių turtą ir prievoles ieškovo nurodytu būdu, priteisti iš atsakovės 10 000 Eur dydžio kompensaciją, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nepilnametės dukters D. D. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnametės dukters išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 162,50 Eur iki jos pilnametystės, taip pat priteisti iš atsakovės pilnamečio sūnaus T. D. išlaikymui 162,50 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnus baigs mokyklą, nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.
Ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovės G. D. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai D. D. po 162,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 162,50 Eur pilnamečiam sūnui T. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-21 nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Ieškovo reikalavimo įvykdymui užtikrinti taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą dukrai D. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-01-21 iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje; atmetė ieškovo prašymą dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pilnamečio sūnaus T. D., gim. 1997-05-10, atžvilgiu.
Šalies argumentai
Atsakovė G. D. 2016-02-08 atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-21 nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo nepilnametei dukrai, o kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas nuo 2015 m. su šeima negyvena, turi kitą moterį ir gyvena kartu su ja bei jos dukra adresu Paribio g. 23B/2, Vilniuje. Ieškovas savo dukros neišlaiko. Ieškovas nuo 2015 m. spalio negauna jokių pajamų iš darbinės veiklos, todėl neturi lėšų nepilnametei dukrai išlaikyti apskritai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-10 nutartimi atsakovės atskirąjį skundą tenkino, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-21 nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo D. D., gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo iš atsakovės. Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-21 nutartį paliko nepakeistą. Teismas, atsižvelgęs į apeliantės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes bei siekdamas nepagrįstai nesuteikti nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržyti vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, padarė išvadą, kad teismo 2016-01-21 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo principo. Teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus rašytinius dokumentus (šalių vaikų D. D., T. D., B. V. K. rašytinius paaiškinimus) padarė išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-01-21 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo dukrai D. D., gim. (duomenys neskelbtini), priteisimas iš atsakovės iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje, neatitinka procesinio šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugos pusiausvyros principo susidariusioje situacijoje, nes nenustačius jokių nesąžiningų atsakovės veiksmų, nėra pagrindo teigti, kad vien civilinės bylos užvedimas ieškovo pareikštų reikalavimų pagrindu, keltų grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Teismas sutiko su apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir padarė išvadą, kad teismas nepagrįstai 2016-01-21 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, todėl ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai - laikė nepagrįstu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas L. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-10 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-10 nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-21 nutartį. Nurodo, kad ieškovui nebuvo sudaryta galimybė iš karto susipažinti su atsakovės atskiruoju skundu ir pateikti teismui atsiliepimą į skundą. Pateiktame skunde atsakovė dėstė nepagrįstus teiginius ir prielaidas, tačiau objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokius teiginius ir prielaidas, nepateikė. Atsakovės pateikti neva vaikų rašyti rašteliai apie tai, kad ieškovas neva neprisideda prie vaikų išlaikymo ir netgi negyvena namuose, pirmos instancijos teismo turėjo būti įvertinti kritiškai. Ieškovo nuomone, nei dukra, nei sūnus šių raštelių patys nerašė, o tik pasirašė atsakovės paruoštus raštelius, greičiausiai netgi nesuprasdami kokiu tikslu pasirašo. B. V. K. yra G. D. motina, todėl yra tiesiogiai šios bylos baigtimi suinteresuotas asmuo. D. D. yra nepilnametė, šiuo metu jai yra 15 metų. Jeigu D. D. iš tikrųjų pati rašė atsakovės pateiktą raštelį, tai parodo atsakovės netinkamą ir vaiko interesams priešingą elgesį. Ieškovo nuomone, tokiu būdu, atsakovė, siekdama naudos sau, darydama spaudimą nepilnamečiam vaikui, psichologiškai jį traumavo, įtraukė į tėvų tarpusavio nesutarimus, nuteikė prieš tėvą. Atsakovė nepateikė duomenų, kiek skiria vaikų išlaikymui ir kokias pajamas gauna. Atsakovė, teigdama, kad ieškovas neva neturi pajamų, teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių tokius jos teiginius. Rašteliuose nurodyta data, kad ieškovas neva negyvena namuose nuo 2015-11-07, apskritai yra atsakovės išgalvota ir nepagrįsta objektyviais duomenimis. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja lankėsi namuose 2016 m. sausio pabaigoje ir rado ieškovą savo namuose. Skundžiamoje teismo nutartyje nėra išdėstyta jokių argumentų bei motyvų, kuriais remiantis padarytos išvados, o tik nurodyta, kad teismas sutinka su apeliantės G. D. skunde išdėstytais teiginiais, t. y. nutartis priimta be motyvų, pažeidžiant Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 5 dalies ir 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, kas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
Atsakovė G. D. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-10 nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese. Nurodo, kad nepriklausomai nuo ieškovo ginčijamų raštelių turinio ir šrifto, D. D. yra 15 metų ir puikiai supranta, kur gyvena, su kuo gyvena, kas ja rūpinasi ypač jai susirgus, ir kas ją materialiai išlaiko, kaip ir jau pilnametis sūnus T. D., o visa tai mato ir kartu gyvenanti atsakovės motina B. V. K., todėl teismas jų rašytinius patvirtinimus įvertino tinkamai ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Vaikų ir atsakovės motinos 2016-01-29 patvirtinimuose nurodytas faktines aplinkybes dar kartą patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje ir buities tyrimo akte. Byloje yra teismo atsispausdinta pažyma apie atsakovės įdarbinimus patvirtinanti, kad atsakovė dirba ir pajamų turi, ką įrodo ir prie priešieškinio pridėtos atsakovės metinės pajamų deklaracijos ir kiti dokumentai (apie 1 000 Eurų per mėnesį), o tą patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje ir buities tyrimo akte, tuo tarpu iš ieškovo su ieškiniu teismui pateiktos 2015-10-21 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, matyti, kad jo darbo užmokestis tesudarė apie 280 Eur per mėnesį, o nuo 2015 metų spalio mėnesio ieškovas iš viso jokių pajamų negauna. Be to, ieškovas ir su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų apie gaunamas pajamas, kas patvirtina, jog ieškovas net neturi lėšų iš ko dukrą išlaikyti. Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje rašoma, kad pokalbio su nepilnamete Dagne metu į butą atvyko ieškovas, su kuriuo prieš apsilankant bute, skyriaus darbuotojas susiskambino ir susitarė susitikti jo gyvenamojoje vietoje (atvyko tik pagal susitarimą), o dukra Dagnė nurodė, kad prieš kelis mėnesius iš namų išėjo tėtis ir šiuo metu jis gyvena atskirai, tačiau jo adreso ji nežino, kas ir tokius ieškovo argumentus paneigia visiškai. Esant įrodymams, kad atsakovė turi pakankamas pajamas, viena kartu gyvena su vaikais, jais rūpinasi ir juos išlaiko, teismas padarė visiškai teisingas ir pagrįstas išvadas, kad ieškovo prašymas taikyti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai laikytinas nepagrįstu ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra netikslingas, nes tarp šalių kilęs ginčas bus išspręstas bylą išnagrinėjus iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-10 nutarties, remiasi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-21 nutartis dalyje dėl laikino išlaikymo D. D., gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo iš atsakovės.
CPK 334 straipsnio 2 dalis nustato, jog gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas: 1) sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims; 2) nesutikdamas su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dėl šio Kodekso 293 straipsnyje nurodytų nutarčių, nustatyta tvarka per tris darbo dienas nuo atskirųjų skundų dėl teismo nutarties ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo terminų pabaigos išsiunčia bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimais į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu iš dalies pakeitė atskiruoju skundu apskųstą nutartį. Teismui priėmus 2016-02-10 nutartį, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo visiškai atmestas, todėl jam turi būti suteikiama teisė tokį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka (CPK 151 straipsnio 1 dalis).
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai D. D. po 162,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 162,50 Eur pilnamečiam sūnui T. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Prašyme nurodė, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškovu, kurią jis visiškai išlaiko.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-21 nutartimi iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė, nesutikdama su minėta teismo nutartimi, pateikė 2016-02-08 atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovės atskirojo skundo motyvais, pats įstatymo nustatytu terminu per 3 darbo dienas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-21 nutartį ginčijamojoje dalyje panaikino. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovo argumentas, jog teismas pažeidė procesinės teisės normas, t. y. CPK 335 straipsnio nuostatas, kadangi nesudarė ieškovui galimybės susipažinti su atsakovės atskiruoju skundu ir pateikti atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, atmestinas. Pažymėtina, jog įstatyme nenumatytas įpareigojimas tokiu atveju siųsti priešingai šaliai atskirąjį skundą ir siūlyti pateikti atsiliepimą į jį. Analogiškai, kaip ir taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas nėra įpareigotas kiekvienu atveju siųsti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kitai šaliai, o tai gali daryti savo pasirinkimu (CPK 147 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės į bylą pateiktais vaikų rašytais rašteliais apie tai, kad ieškovas neprisideda prie vaikų išlaikymo ir netgi negyvena namuose. Ieškovo nuomone, nei dukra, nei sūnus šių raštelių patys nerašė, o tik pasirašė atsakovės paruoštus raštelius, greičiausiai netgi nesuprasdami kokiu tikslu pasirašo. Teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Šalių sūnus T. D. yra pilnametis, taigi aiškiai suvokia tiek raštelio turinį, tiek jo sukeliamas teisines pasekmes. Ginčo šalių dukra D. D. yra 15 metų. Tokio amžiaus nepilnametis vaikas labai gerai sugeba suformuluoti savo pažiūras ir supranta veiksmų pasekmes. Sutiktina su atsakovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais, jog D. D. supranta, kur gyvena, su kuo gyvena, kas ja rūpinasi ir kas ją materialiai išlaiko. Taigi, teismas galėjo šiuos dokumentus vertinti kaip rašytinius paaiškinimus (CPK 192 straipsnio 8 dalis).
Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-03-01 išvados matyti, kad D. D. pokalbio su skyriaus darbuotoju metu nurodė, kad iki 2014 gyveno su tėvu, o dabar su mama. Kai namuose nebuvo mamos, maistą pirkdavo tėtis, šiuo metu – mama. Laisvalaikį dažniausiai praleidžia su mama, broliu ir senele. Jai susirgus, ja rūpinasi mama (b. l. 67-68). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog byloje pateiktų tiek D. D., tiek T. D. pasirašytų 2016-01-29 patvirtinimų turinys ginčo šalių vaikams buvo aiškiai suprantamas ir atitinkantis esamą situaciją.
Ieškovas ginčija teismo nutartį panaikinti 2016-01-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir tuo pagrindu, kad, ieškovo nuomone, teismas neįvertino aplinkybės, ar laikino ginčo situacijos teisinio sureguliavimo atsisakymas, nepakenks nepilnamečio vaiko interesams.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Ši priemonė gali būti taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192, 3.203 straipsnius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius.
Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas 2016-01-21 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, įvertinęs ieškovo prašyme nurodytą aplinkybę, jog šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškovu, kurią jis visiškai išlaiko. Atsakovei su atskiruoju skundu pateikus įrodymus, pagrindžiančius, jog yra priešingai, t. y. ginčo šalių vaikai gyvena su atsakove, taip pat, kad atsakovė juos išlaiko, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2016-01-21 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje teismas įvertino aplinkybes, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susidariusioje situacijoje neatitinka procesinio šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugos pusiausvyros principo, nes nenustačius jokių nesąžiningų atsakovės veiksmų, nėra pagrindo teigti, kad vien civilinės bylos užvedimas ieškovo pareikštų reikalavimų pagrindu, keltų grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė yra įgijusi verslo liudijimą (b. l. 61). Atsakovės teigimu, per mėnesį jos pajamos siekia 1 000 Eur, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rodo, jog atsakovės turtinė padėtis yra gera, todėl ji gali suteikti pakankamą išlaikymą su ja gyvenančiai nepilnametei dukrai.
Santuokos nutraukimo bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Šios priemonės taikomos, kai yra reali grėsmė vaiko turtiniams ir asmeniniams neturtiniams interesams, jų taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti vaiko interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų teisės ir interesai.
Įvertinus byloje esančią medžiagą, konstatuotina, jog šioje byloje nenustatyta konkrečių faktų, jų nenurodė ir ieškovas atskirajame skunde, kurie leistų daryti išvadą, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, bus pažeisti nepilnametės D. D. teisės ir interesai. Pažymėtina, kad esant vaiko neišlaikymo faktui, išnagrinėjus bylą iš esmės, galimas įsiskolinimo priteisimas, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju nebūtina vaiko interesų užtikrinimo priemonė.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, atitinkanti įstatymo reikalavimus. Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovo atskirąjį skundą, išsprendžia tik tarpinį proceso klausimą byloje, nesprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kuris turės būti išspręsdamas teismo sprendimu (CPK 270 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.