- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- 2S-1453-580/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01012-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- L. D.
- Atsakovas
- G. D.
- Kategorijos
- 3.1.2.2Civilinių bylų teismingumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovei G. D. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo bei pagal atsakovės G. D. priešieškinį ieškovui L. D. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, ,klausimų išsprendimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Š. D.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. D. prašė ieškovė ir atsakovės G. D. santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės ir išspręsti kitus, su santuokos nutraukimu susijusius, klausimus.Atsakovė G. D. priešieškiniu prašė santuoką tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl ieškovo kaltės bei išspręsti kitus, su santuokos nutraukimu susijusius, klausimus. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Š. D. prašė solidariai priteisti iš ieškovės ir atsakovo 17 653,76 Eur skolą, 5 proc. procesines palūkanas. Atsakovė G. D. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo ieškovui ar jo įgaliotiems asmenims perleisti gyvenamąjį namą su kavine-baru ir 0,0387 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), arba areštuoti šį nekilnojamąjį turtą, taip pat uždrausti ieškovui ar jo įgaliotiems asmenims sudaryti nekilnojamojo turto laikino valdymo ir naudojimo, perleidimo (nuomos, panaudos, pirkimo–pardavimo, įkeitimo, dovanojimo ar kt.) sutartis, susijusias su gyvenamuoju namu su kavine-baru ir 0,0387 ha ploto žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad:ieškovas sudarė neatlygintinas panaudos sutartis dėl šalims bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto – gyvenamojo namo su kavine-baru, esančiais (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktos 2015-12-31 panaudos sutartys prieštarauja trečiojo asmens pateiktiems dokumentams, t. y. skiriasi minėtų 2015-12-31 sutarčių turinys, dalykas ir apimtis. Abejotinas ieškovo siekis sudaryti ne nuomos, bet panaudos sutartis. Panaudos sandoriai fiktyvūs. Ieškovas gauna nedeklaruojamų pajamų. Dėl ieškovo elgesio nukenčia šeimos finansinė padėtis, gyvenamojo namo fizinė būklė;ieškovas atsakovei 2016-08-31 pateikė sutartį, kuria leidžia trečiajam asmeniui Š. D. nuomoti kavinę su baru, esančius (duomenys neskelbtini), ir iš to gauti nuompinigius. Nuomos sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi nepatvirtinta notarine tvarka. Gaunamos pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos pervedamos ne į ieškovo, bet į trečiojo asmens Š. D. sąskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi atsakovės G. D. prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl 0,0398 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo su kavine-baru, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo ir dėl bet kokio kito turto apsunkinimo draudimo ieškovui L. D. ir jo įgaliotiems asmenims. Apylinkės teismas:nustatė, kad pastato-gyvenamojo namo su kavine-baru, esančio (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės įregistruotos ieškovo L. D. vardu pagal 1993-08-30 dovanojimo sutartį. Žemės sklypas taip pat įregistruotas ieškovo L. D. vardu apskrities viršininko 1998-12-07 įsakymo pagrindu. Vienu iš priešieškinio reikalavimų atsakovė prašo pripažinti gyvenamąjį namą su kavine-baru, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine šalių nuosavybe;atsakovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra prevencinio pobūdžio. Siekiant užtikrinti, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), išliktų tokios pačios vertės ir sudėties, kokios yra, kad išnagrinėjus kilusį ginčą, nepasunkės teismo sprendimo įvykdymas ir bus galimybė realiai jį įvykdyti. Sprendė, kad egzistuoja tikimybė, jog bylos nagrinėjimo metu gali kilti grėsmė būsimo, galimai palankaus atsakovei, teismo sprendimo įvykdymui, nes ieškovui L. D. perleidus turtą tretiesiems asmenims, atsakovės turtiniai interesai galimai nebus apginti. Perkleidus nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims sprendimo įvykdymas natūra galėtų tapti negalimu, atsižvelgiant į trečiųjų asmenų sąžiningumą. Tarp šalių esant konfliktinei situacijai, atsakovės abejonės dėl sprendimo įgyvendinimo priešieškinio tenkinimo atveju laikė pagrįstomis. Sprendė, kad įrodymai apie nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), valdymą tikėtinai pagrindžia, kad yra kilusi grėsmė atsakovės turtiniams interesams. Realia laikytina galimybė ieškovui turtą perleisti tretiesiems asmenims ar jį apsunkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas L. D. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymo netenkinti. Nurodė, kad:prevencinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra pareikštas prevencinis ieškinys, tačiau byloje nenagrinėjami prevenciniai ieškiniai. Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad, kad namo patalpų suteikimas panaudai kenkia jos interesams. Neaišku, kokiu pagrindu gali kilti sunkumų vykdyti teismo sprendimus ir kaip tokie sunkumai gali ateityje pasireikšti. Teismas privalėjo ieškovą informuoti apie atsakovės pateiktą prašymą bei suteikti galimybę pateikti atsiliepimą. Atsakovė nepateikė duomenų, kad UAB „Ajurvedinė virtuvė“ už patalpas suteiktas panaudai neva moka nuomos mokestį, nepateikė duomenų, kad yra sudarytos sutartys su „Double studio“. Atsakovei buvo žinoma apie tai, kad UAB „Amber“ patalpomis naudojasi panaudos teise. UAB „Amber“ realiai veiklą vykdo jau dvidešimt metų ir jai niekada netrukdė nei tai, kad įmonė ten vykdo veiklą, nei tai kad su jais sudaryta panaudos sutartis. Atsakovė nelaikė, kad tokia situacija pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus ar kenkia kieno nors turtinei padėčiai;Namas didelio ploto, atsakovė niekada nemokėjo už komunalinius mokesčius, už juos nemoka ir dabar. Viso namo komunalines išlaidas padengdavo trečiasis asmuo Š. D. Kitos patalpos panaudai suteiktos UAB „Ajurvedinė virtuvė“. Su įmone sudaryta panaudos sutartis, ji naudojasi apie 100 m² ploto patalpomis ir pagal susitarimą apmoka išlaidas už komunalines paslaugas, tenkančias šių patalpų išlaikymui, daro einamąjį remontą. Patalpų, esančių pirmame namo aukšte, kurias pagal panaudą naudoja UAB „Ajurvedinė virtuvė“, išnuomoti neįmanoma dėl atsakovės elgesio ir veiksmų. Atsakovė nepateikė duomenų, kad asmeninės nuosavybės teise priklausančiam namui daroma žala, kad patalpos apgadintos ar pan. Nutartimi apsunkinamos galimybės rūpintis namo išlaikymu. Atsakovė G. D. atsiliepime prašė ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad:siekia, jog ieškovas ar jo įgalioti asmenys bylos nagrinėjimo metu negalėtų perleisti ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančių (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims. Aktualios ne tik prevencinio pobūdžio, bet ir konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės. Tarp atsakovės ir ieškovo bei trečiojo asmens egzistuoja priešingas interesas. Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo gali laisvai disponuoti ginčo turtu. Ieškovui bei trečiajam asmeniui išlika galimybė žemės sklypą su gyvenamuoju namu perleisti kitiems asmenims ir taip sudaryti papildomų teisinių ginčų;Iš trečiojo asmens Š. D. išrašo iš „SEB banko“ sąskaitos matyti, kad UAB „Ajurvedinė virtuvė“ 2015-11-21 sumokėjo 1 000 Eur nuomos mokestį, nors į bylą pateikta tik 2014-09-25 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Nauja nuomos sutartis su UAB „Ajurvedinė virtuvė“ sudaryta 2015-11-30, ieškovui įgaliojus trečiąjį asmenį Š. D., ieškovo slepiama. Pateikti duomenys apie įmonės nuomos mokesčius trečiajam asmeniui Š. D. įrodo, kad UAB „Ajurvedinė virtuvė“ vadovė tuo metu ne tik, kad sudarė su trečiuoju asmeniu Š. D. naują nuomos sutartį, bet dar ir pradėjo mokėti didesnį nuomos mokestį, nei mokėjo anksčiau; atsakovė pateikė duomenis, kad galimai sudaryta nuomos sutartis ir su „Double studio“. Paskutinėje ieškovo panaudos sutartyje su įmone UAB „AMBER“ matyti, kad įmonės „Double studio“ naudojamos 26,05 m² ploto patalpos įtrauktos į bendrą, neva panaudos sutartimi įmonei UAB „AMBER“ išnuomotą plotą. Su UAB „Amber“ panaudos sutartis ilgą laiką buvo sudaryta tik dėl gyvenamojo namo 48,22 m² ploto patalpų, prasidėjus skyrybų procesui sutartis buvo pakoreguota ir padidintas panaudos plotas iki 214,9 m².
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis, kuria ieškovo L. D. vardu registruotam nekilnojamajam turtui, t. y. gyvenamajam namui su kavine-baru ir 0,0387 ha ploto žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo bei draudimas ieškovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų.
Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo bei teisėtumo
Skundžiama nutartimi ieškovo Turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punkto pagrindu.CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Byla dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo nagrinėjama pagal CPK XIX (CPK 375–409 straipsniai) skyriaus normas (CPK 381–386 straipsniai). CPK 384 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalies 8 punkte nurodyta, jog teismas atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti ir kitas reikalingas priemones. Įstatymas nenurodė kitų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu kitos laikinosios apsaugos priemonės gali būti numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 – 13 punktuose bei kituose įstatymuose. Ieškovas teigia, kad atsakovė neįrodė vienos iš laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimui. Susipažinus su ieškovo ieškinio ir atsakovės atsiliepimo į ieškinį, atsakovės priešieškinio bei atsiliepimo į priešieškinį argumentais matyti (atskirojo skundo t. 2, b. l. 95-116; 132-135, 137-148, 160-175) jog šalys ginčijasi dėl Turo padalijimo. Ieškovas teigia, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), jam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir nėra dalintinas; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turi atitekti ieškovui, atsakovei priteisiant kompensaciją (atskirojo skundo t. 2, b. l. 142-143). Atsakovė teigia, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), turi būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei padalintas atsakovės nurodyta proporcija (atskirojo skundo t. 2, b. l. 102). Turtas (žemės sklypas bei namas, esantis (duomenys neskelbtini)) registruotas ieškovo vardu (atskirojo skundo t. 1, b. l. 22-25). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien ta aplinkybė, jog ginčo objektas, kurį atsakovei palankaus teismo sprendimo atveju ieškovas L. D. ir atsakovė G. D. valdytų ir naudotų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o atsakovai J. G. ir B. G. turi teisę priimti sprendimus dėl disponavimo ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1205/2011, 2011-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2056/2011). Sutiktina su apylinkės teismo motyvais, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas galėtų sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis ir tokiu būdu apsunkinti galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Sudarius sandorius su trečiaisiais asmenimis ar kitokiu būdu apsunkinus Turtą, tretieji asmenys turėtų būti įtraukti į procesą, kas, tikėtina, apsunkintų visą procesą, užtęstų bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo teiginius, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepagrįstai. Papildomai pažymėtina, jog Turto adresu registruotos įmonės UAB „Amber“ bei UAB „Motostilius“ (ieškovas taip pat yra šių įmonių akcininkas ir UAB „Motostilius“ direktorius) (atskirojo skundo t. 1, b. l. 26, 72, 144-152). Ši aplinkybė leidžia daryti prielaidą, jog ieškovas gali būti šališkas savo valdomų įmonių atžvilgiu ir Turto teisinį statusą, esant ginčui tarp ieškovo ir atsakovės, pakeisti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės nenaudai. Ieškovas 2016-06-29 notarine tvarka sudarė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo savo tėvą, trečiąjį asmenį Š. D., valdyti ir tvarkyti savo nuožiūra gyvenamąjį namą su kavine-baru, esančius (duomenys neskelbtini) (atskirojo skundo t., b. l. 72-73). Tai reiškia, kad Turtą gali valdyti ir naudoti trečiasis asmuo Š. D., kuris šioje byloje pareiškė solidarų 17 653,76 Eur reikalavimą sutuoktiniams (atskirojo skundo t. 3, b. l. 17-21). Tokia aplinkybė taip pat leidžia daryti prielaidą, jog trečiasis asmuo Š. D., kuris veikia savo sūnaus, ieškovo L. D. interesais, gali būti šališkas priimdamas sprendimus dėl Turto valdymo bei naudojimo. Apeliacinės instancijos teismas vertina ir tai, jog dėl gyvenamojo namo su kavine-baru, esančio (duomenys neskelbtini), yra sudarytos panaudos sutartys, kurių paskutinė sudaryta 2015-12-31 ir galioja iki 2018-12-31 (atskirojo skundo t. 2, b. l. 187-194; t. 3, b. l. 1-14 ). Sutiktina su atsakove, jog šioje bylos stadijoje tam tikrų abejonių kelia ir dvi tos pačios dienos, t. y. 2015-12-31 sudarytos panaudos sutartys Nr. 28, kurios šiek tiek skiriasi savo turiniu (atskirojo skundo t. 2, b. l. 191-194), tačiau šių sutarčių prieštaravimų tyrimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Atsakovė į bylą pateikė 2016-08-31 sutartį, kurioje ieškovas leidžia trečiajam asmeniui Š. D. išnuomoti gyvenamąjį namą su kavine-baru, esančius (duomenys neskelbtini) (atskirojo skundo t. 2, b. l. 195). Iki 2017-11-03 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo išnuomota UAB „Ajurverdinė virtuvė“ (atskirojo skundo t. 2, b. l. 69). UAB „Ajurvedinė virtuvė“ mokėjo nuomos mokestį (atskirojo skundo t. 2, b. l. 74-75). Atsižvelgiant į tai, jog dalis Turto yra eksploatuojama trečiųjų asmenų, taip pat į tai, jog dalį turto teisiškai pagal įgaliojimą gali valdyti trečiasis asmuo Š. D., kurie gali turėti priešingą suinteresuotumą Turto valdymo bei naudojimu atsakovės atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų reali grėsmė, jog tiek ieškovas, tiek ieškovo įgalioti asmenys, tiek kiti tretieji asmenys, kurie galimai turi kitokį nei atsakovė suinteresuotumą Turto naudojimu ir valdymu, esant atsakovei palankaus teismo sprendimo atveju, Turtą gali apsunkinti ir teismo sprendimo vykdymą iš Turto padarytų sunkiai įgyvendinimą.
Dėl kitų atskirojo skundo teiginių
Ieškovas teigė, kad prevencinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra pareikštas prevencinis ieškinys. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teiginiu nesutinka. CPK nenumato laikinųjų apsaugos priemonių skirstymo į konservacines ir prevencines priemones, taip pat nei CPK, nei ieškovo nurodoma teismų praktikos apžvalga ieškovo nurodytos taisyklės nenumato. Teorinis pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių priskyrimas prevencinėms laikinosioms apsaugos priemonėms neturi reikšmės praktiniam jų taikymui šioje byloje. Atsakovas nurodė, jog apylinkės teismas turėjo apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pranešti ieškovui. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. CPK 147 straipsnio 1 dalis numato teisę, bet ne pareigą informuoti šalį apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisė būti išklausytam proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-100-464/2017). Byloje buvo pakankamai objektyvių duomenų tam, kad apylinkės teismas galėtų laikinąsias apsaugos priemones taikyti, o atsakovas teisę būti išklausytam apeliantas realizavo paduodamas atskirąjį skundą.Ieškovo teigimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonėmis apsunkinamos galimybės rūpintis namo išlaikymu. Viena vertus, laikinosios apsaugos priemonės visada sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai. Kita vertus, pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis nėra neproporcingai apribojama ieškovo valdymo teisė, naudojimo Turtu teisė apskritai neribojama. Ieškovui ir jo įgaliotiems asmenims nėra uždrausta sudaryti bet kokius sandorius, draudimas galioja tik sandoriams, kurie apsunkina Turtą arba gali sukelti neigiamas teisines pasekmes vykdant palankų atsakovei teismo sprendimą iš Turto masės. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą taikymo klausimą, tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 147 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Ieškovo L. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.