Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-874-796/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-14
Bylos Nr.: e2A-874-796/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01335-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Atsakovas: A. R.
Ieškovas: V. B.
Advokatai: Rūta Globytė, Šarūnas Jazukevičius, Mindaugas Martinaitis

Kategorijos

1.1.4.3Ieškinio senatis
2.6.7Restitucija
2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
2.6.11.18Kitos pirkimo-pardavimo sutartys
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.9.6.1Eksperto skyrimas ir ekspertizės atlikimas
3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.15Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-874-796/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01335-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3; 2.6.7; 2.6.8.11.1; 2.6.11.1; 2.6.11.18; 3.1.7.6; 3.2.4.9.6.1; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.15; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui A. R. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos pakeitimo, transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. B. ir J. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė:

1.1 Pakeisti 2019 m. spalio 31 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nuostatą „Transporto priemonės kaina 3 000,00 Eur, trys tūkstančiai eurų“ į „Transporto priemonės kaina 6 000,00 Eur, šeši tūkstančiai eurų“;

1.2 Nutraukti 2019 m. spalio 31 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir taikyti sutarties šalių atžvilgiu abipusę restituciją – įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovą – grąžinti ieškovui 6 000,00 Eur kainą už automobilį;

1.3 Priteisti iš atsakovo ieškovui 70,00 Eur išlaidas (tiesioginius nuostolius);

1.4 Priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo prašomos priteisti 6 070,00 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.5 Priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, jog atsakovas A. R. pagal 2019 m. spalio 31 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį pardavė jam automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 6 000,00 Eur. Tačiau atsakovas sutartyje nurodė žymiai mažesnę automobilio pardavimo kainą, t. y. 3 000,00 Eur. Neteisinga kaina į sutartį buvo įrašyta apgaulės būdu be ieškovo valios. Be to, atsakovas į sutartį įrašė neteisingą automobilio ridą. Atsakovas skelbime parduodamą automobilį pristatė kaip labai geros techninės būklės, o jo apžiūros metu nurodė, jog automobilis neturi jokių techninių trūkumų, nereikia jokių papildomų išlaidų. Tačiau kitą dieną po sutarties sudarymo ieškovas pastebėjo pirmuosius automobilio trūkumus, pradėjo blogai veikti variklis ir kiti mechanizmai, automobilis be priežasties užgesdavo. Ieškovas telefonu ir SMS žinutėmis bandė šią situaciją aptarti su atsakovu, tačiau pastarasis nebuvo linkęs bendrauti. 2019 m. lapkričio 4 d. ryte automobilis nebeužsivedė, tad ieškovas automobilį su užsakytu tralu nugabeno į autoservisą UAB „Baltic Auto“ – Klaipėdos „Volkswagen“ centrą, kuriame buvo atlikta automobilio techninės būklės diagnostika ir nustatyti automobilio gedimai, taip pat buvo padaryta išvada, jog šie gedimai galimi dėl didelės automobilio ridos, o rida, tikėtina, yra suklastota. Ieškovui buvo nurodyta, jog automobilio pradiniam remonto etapui reikia dalių už bendrą 2 492,00 Eur sumą. Ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją paštu, SMS dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos už transporto priemonę grąžinimo, tačiau atsakovas į šią pretenziją nesureagavo. 2020 m. liepos 1 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi su pretenzija į ieškovą, prašė atkurti automobilio būklę į tinkamą naudoti, tačiau atsakovas į ją nesureagavo. Ieškovo nuomone, nustatyti automobilio trūkumai yra esminiai, kadangi dėl jų nuo pat automobilio įsigijimo pradžios jis negali naudoti automobilio pagal paskirtį.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog ieškovas nemokėjo už transporto priemonę 6 000,00 Eur, transporto priemonė buvo parduota už 3 000,00 Eur. Transporto priemonės ridos jis neklastojo. Ieškovo teiginiai, kad transporto priemonės negalima naudoti pagal jos tiesioginę paskirtį, yra nepagrįsti. Ieškovas išbandė transporto priemonę ir jokių pastabų neturėjo, nebuvo jokių ženklų, kad transporto priemonėje būtų buvę kokie nors gedimai. Ieškovas žinojo, jog perka naudotą transporto priemonę ir jokie garantiniai terminai nėra taikomi.

Šalies argumentai

4. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodė, jog atsakovas pardavimo skelbime taip pat buvo nurodęs, jog automobilis yra 2013 m. sausio mėn. Tai buvo viena iš priežasčių, lėmusių ieškovo apsisprendimą pirkti šį automobilį, nes nupirkęs 2013 m. pirmą kartą registruotą automobilį ir atidavęs savo senąjį automobilį ieškovas tikėjosi gauti valstybės siūlomą 1 000,00 Eur kompensaciją, tačiau po sutarties sudarymo gavęs iš pardavėjo automobilio techninį pasą sužinojo, jog skelbime buvo nurodyti klaidingi automobilio pagaminimo metai, kadangi automobilis buvo pagamintas 2012 m. Nesutinka, jog praleido ieškinio senatį. Visos pretenzijos buvo pareikštos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.338 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu, o atsakovas į visas jas vengė pateikti savo poziciją. Nurodė, jog nebuvo pasyvus ir įvairiomis priemonėmis aktyviai siekė savo pažeistų teisių apgynimo, iš karto po sandorio bandė komunikuoti su atsakovu, autoservise atliko automobilio diagnostiką, pateikė atsakovui 2020 m. lapkričio 7 d. pretenziją su įrodymais apie nustatytus automobilio trūkumus, pretenziją dar kartą atsakovui pateikė 2020 m. balandžio 14 d. SMS žinute, 2020 m. liepos 1 d. pakartotina pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto siūlė atsakovui suremontuoti parduotą nekokybišką automobilį, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį, taip pat inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl asmenų, suklastojusių automobilio ridą, nustatymo. Visus šiuos veiksmus ieškovas buvo privestas inicijuoti ir atlikti ir per Lietuvos Respublikoje paskelbtą karantiną, kai buvo apribotas bet kokių tiek valstybinių, tiek privačių subjektų paslaugų prieinamumas.

Atsiliepimas

5. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, jog transporto priemonę pardavė už 3 000,00 Eur, o ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti. Kartu su ieškovu dalyvavo VĮ „Regitra“ Klaipėdos filiale perregistruojant transporto priemonę ieškovo vardu ir ieškovas turėjo ir galėjo matyti, kokia yra nurodyta perkamos transporto priemonės kaina. Nėra ir nebuvo joks verslininkas, kuris verčiasi transporto priemonių prekyba, siekdamas pelno. Ieškovas tariamas automobilio remonto rekomendacijas gavo 2019 m. lapkričio 4 d., todėl ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2019 m. lapkričio 5 d., o baigėsi 2020 m. gegužės 5 d.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai, nuspręsta: pakeisti 2019 m. spalio 31 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nuostatą „Transporto priemonės kaina 3 000,00 Eur, trys tūkstančiai eurų“ į „Transporto priemonės kaina 6 000,00 Eur, šeši tūkstančiai eurų“; nutraukti tarp ieškovo V. B. ir atsakovo A. R. sudarytą 2019 m. spalio 31 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – įpareigoti ieškovą V. B. grąžinti atsakovui A. R. automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o iš atsakovo A. R. priteisti ieškovui V. B. 6 000,00 Eur; priteisti iš atsakovo A. R. 70,00 Eur nuostolių ieškovo V. B. naudai; priteisti iš atsakovo A. R. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ieškovo V. B. naudai nuo 6 070,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo A. R. 4 646,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. B.. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

6.1 Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo kainos ir 2019 m. spalio 31 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo bei restitucijos taikymo.

6.2 2019 m. spalio 31 d. tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas pardavė ieškovui automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rida 164 767 km, sutartis surašyta atsakovo, nurodant, jog transporto priemonės kaina – 3 000,00 Eur, sutartyje nepažymėti jokie transporto priemonės trūkumai. 2019 m. lapkričio 1 d. ieškovas telefonu, 2019 m. lapkričio 2 d. SMS žinutėmis bandė susisiekti su atsakovu, tačiau atsakovas su ieškovu nebendravo. 2019 m. lapkričio 4 d. automobiliui neužsivedus, ieškovo užsakymu automobilis tralu buvo nugabentas į autoservisą UAB „Baltic Auto“ – Klaipėdos „Volkswagen“ centrą.

6.3 2019 m. lapkričio 4 d. UAB „Baltic Auto“ atliko automobilio techninės būklės diagnostiką, nustatė gedimus ir rekomendacijose nurodė, jog yra nusėdęs akumuliatorius, yra elektros sistemos iškrova, todėl reiktų atlikti nuodugnesnę diagnostiką, metama klaida dėl greičių dėžės mechatroniko slėgio, todėl reikia keisti mechatroniką, metama sankabos klaida, tačiau kol nebus pakeistas mechatronikas, nėra galimybės tiksliai defektuoti, fiksuotas variklio 3 cilindro nesudirbimas, kuris pagal TPI aprašymą gali būti dėl vožtuvų nesandarumo, benzininių purkštukų nesandarumo, žvakės gedimo, uždegimo ritės gedimo arba dėl kompresijos 3 cilindre nebuvimo. Pradiniam remonto etapui reikia dalių už bendrą 2 492,00 Eur sumą, nenurodoma šių dalių pakeitimo darbų kaina bei pažymima, kad visos remonto ir dalių kainos, kol nebus pakeistos pirminės nurodytos dalys, nėra galimybės nustatyti ir nurodyti.

6.4 Ieškovas paštu išsiuntė atsakovui 2019 m. lapkričio 7 d. pretenziją dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos už transporto priemonę grąžinimo, kurioje nurodė nutraukiantis sutartį ir prašantis jam grąžinti sumokėtus 6 000,00 Eur už nekokybišką automobilį, taip pat pridėjo automobilio remonto rekomendacijas, įrodymus dėl apmokėjimo už atliktą diagnostiką. Ieškovas 2019 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu dėl transporto priemonės ridos suklastojimo. Ieškovas 2019 m. lapkričio 7 d. pretenziją taip pat išsiuntė atsakovui 2020 m. balandžio 14 d. SMS žinute. Atsakovas į ieškovo siųstą pretenziją atsakymo nepateikė. Ieškovas 2020 m. liepos 1 d. išsiuntė atsakovui pakartotinę pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto, prašė atkurti automobilio būklę į tinkamą naudoti. Pretenzija atsakovui buvo įteikta 2020 m. liepos 3 d. Atsakovas į ieškovo siųstą pretenziją atsakymo nepateikė.

6.5 CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškinys teismui yra pareikštas dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir pinigų už sumokėtą automobilį priteisimo. Kadangi ieškinio pašalinti automobilio trūkumus ieškovas teismui nereiškė, nėra pagrindo taikyti sutrumpintą 6 mėnesių terminą ieškiniui pareikšti. CK 6.338 straipsnio 2 dalis numato, kad kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per 2 metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Šalių sudarytoje transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nėra numatytas kokybės garantijos terminas ar tinkamumo naudotis automobiliu terminas, todėl taikytinas 2 metų ieškinio senaties terminas.

6.6 Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog pardavinėjo automobilį už 6 499,00 Eur, tačiau su ieškovu po automobilio apžiūros sutarė automobilio pardavimo kainą už 3 000,00 Eur, kainą sumažino derybų dėl kainos metu, be to, atsakovas įvertino, kad už šį automobilį pats buvo sumokėjęs 3 000,00 Eur, todėl jokio nuostolio nepatyrė kainą sumažindamas 54 procentais. Teismas tokius atsakovo argumentus vertina kritiškai. Visų pirma, pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina iš esmės neatitinka ginčo automobilio kainos, nurodytos jo pardavimo skelbime portale www.autoplius.lt. Antra, automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta kaina neatitinka tokio automobilio rinkos kainos, o kainos nuleidimas 54 procentais prieštarauja elementariems rinkos dėsniams. Atsakovas 2020 m. sausio 19 d. liudytojo apklausos protokole nurodė, jog jis pats remontavo automobilio važiuoklę, todėl įvertinus, jog atsakovas turėjo patirti ir tam tikrų išlaidų su automobilio eksploatacija, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog automobilio pardavimas už mažesnę nei rinkos kainą ir patyrus tam tikrų eksploatacinių išlaidų yra nelogiškas. Trečia, teismas vertina ir atsakovo į bylą pateiktą ginčo automobilio skelbimą, pagal kurį atsakovas įsigijo automobilį iš UAB „Sajus ir Ko“, skelbime automobilio pardavimo kaina nurodyta 6 800,00 Eur. Ketvirta, teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas pildydamas automobilio pardavimo skelbimą interneto portale nurodė netikslius duomenis apie automobilį – pagaminimo datą, ridą. Penkta, iš į bylą pateiktų trečiojo asmens R. B. 2019 m. spalio mėn. banko sąskaitų išrašų matyti, kad 2019 m. spalio 27 d. ir 2019 m. spalio 29 d. buvo išgryninti 2 200,00 Eur, kadangi, kaip nurodė trečiasis asmuo, ieškovas kartu su ja iš anksto ruošėsi pirkti automobilį, tad norėjo turėti grynųjų pinigų iš anksto, įvertinę banko taikomus grynųjų pinigų išėmimo dienos limitus; ieškovui 2019 m. spalio 30 d. atradus automobilį internete ir nusprendus jį apžiūrėti, 2019 m. spalio 30 d. vakare 18.41 val. iš trečiojo asmens banko sąskaitos buvo išgryninta dar 1 000,00 Eur, atsakovas taip pat nurodė aplinkybę, kad ieškovas su juo susisiekė dėl automobilio apžiūros 2019 m. spalio 30 d. vakare; o 2019 m. spalio 31 d., po automobilio apžiūros ryte, 11.57 val. išgrynino 2 000,00 Eur iš AB banko „Swedbank“ ir 1 000,00 Eur iš AB SEB banko. Šešta, atsakovas savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad kartu su ieškovu dalyvavo VĮ „Regitra“ Klaipėdos filiale perregistruojant transporto priemonę ieškovo vardu ir ieškovas turėjo ir galėjo matyti, kokia yra nurodyta perkamos transporto priemonės kaina, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog jis pats transporto priemonę išregistravo, tačiau nedalyvavo kartu perregistruojant automobilio ieškovo vardu, nurodė, jog ieškovui pasiūlė atvykti užregistruoti automobilį savo vardu kitą dieną. Teismas, įvertinęs minėtus rašytinius įrodymus bei nuoseklius ieškovo ir trečiojo asmens R. B. paaiškinimus teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra pagrįstas pagrindas manyti, kad ieškovas ruošėsi automobilio pirkimui, kurio kaina yra 6 499,00 Eur, o derybų metu nuleista kaina nuo 6 499,00 Eur iki 6 000,00 Eur atitinka protingumo kriterijus ir elementarius rinkos dėsnius. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog sutartyje nurodyta 3 000,00 Eur kaina neatitinka tikrojo šalių susitarimo dėl kainos, t. y. 6 000,00 Eur, ir jos sumokėjimo.

6.7 Pirkėjas teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. O pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, turi įrodyti, kad pardavė daiktą be defektų, o esminiai daikto trūkumai atsirado dėl pirkėjo kaltės.

Atsiliepimas

6.8 Atsakovas teigia, jog po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo ieškovas, netinkamai eksploatuodamas automobilį, pats jį sugadino, nes neturėjo patirties vairuoti automobilį su automatine pavarų dėže, tačiau, įvertinus ieškovo parodymus byloje, jog pirmą dieną po pardavimo jis nuvažiavo tik keliolika kilometrų, bei tai, kad problemos su variklio užvedimu ir pavarų dėže atsirado jau pirmą dieną sėdus savarankiškai prie vairo, darytina išvada, kad iš esmės automobiliu buvo važiuota minimaliai. Be to, liudytojas, tikrinęs automobilio gedimą, paaiškino, jog siekiant nustatyti automobilio akumuliatoriaus ir variklio gedimus, automobilis turėjo būti jau atvėsęs, pastovėjęs per naktį, o šiuo atveju ieškovui atvykus apžiūrėti ir išbandyti automobilio, automobilis jau buvo įjungtu varikliu, tad nustatyti akumuliatoriaus ir variklio defektus ieškovui buvo apsunkintos sąlygos. Ieškovas automobilio išbandymo metu vairavo automobilį su automatine pavarų dėže po daugelio metų pertraukos, todėl automobilio bandymo metu ieškovui taip pat galėjo būti sunku atpažinti greičių dėžės trūkumus. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, jog ieškovas būtų sugadinęs ar netinkamai naudojęs automobilį, o vertinant pateiktų įrodymų visumą, laikytina, kad ieškovas negalėjo per kelias valandas sugadinti variklį ir greičių dėžę.

6.9 Papildomai teismo posėdžio metu liudytojas H. T. parodė, jog pavairavus ieškovo nupirktą automobilį nepatyrusiam vairuotojui galima ir nesuprasti, kad yra pavarų dėžės gedimas, nurodė, kad ginčo automobilio skydelyje taip pat nėra ir tokį gedimą žyminčio šviesos signalo, kitokio būdo, nei atliekant diagnostiką, nustatyti tokį gedimą nėra. Dėl automobilio variklio defekto neveikiant trečiajam cilindrui liudytojas nurodė, kad toks gedimas galėjo būti jaučiamas, kadangi variklis turėjo drebėti, galėjo būti ir užsidegusi variklio lemputė, tačiau išbandant automobilį prieš perkant jį, jei tai paslėptas gedimas, ieškovas gedimo galėjo ir nepastebėti. Abejoti ir (ar) netikėti nurodytų ieškovo pateiktų įrodymų tikrumu, liudytojo duotų parodymų teisingumu teismas neturi jokio pagrindo.

6.10 Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, jog aptarti automobilio gedimai galėjo būti paslėpti ir ieškovo nepastebėti išbandant perkamą automobilį. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog atsakovas žinojo apie automobilio automatinės pavarų dėžės ir variklio gedimus, tačiau šių aplinkybių ieškovui (pirkėjui) neatskleidė, priešingai, juos nuslėpė nuo ieškovo ir tokiu būdu suklaidino jį dėl parduodamo automobilio techninės būklės.

6.11 Ieškovas įrodė, jog atsakovas pardavė automobilį su gana dideliais techniniais trūkumais, t. y. netinkamos kokybės automobilį, kurio automatinės pavarų dėžės ir variklio defektai iš esmės buvo paslėpti (perkant akivaizdžiai nematomas, negirdimas, o atliekant automobilio techninę apžiūrą – negali būti nustatomas), ieškovui tapo žinomi iš karto kitą dieną po sutarties sudarymo, kai ieškovas nuvažiavo automobiliu nedidelį atstumą. Ir nors automobilį, esant šiam gedimui, galima dar eksploatuoti, tačiau jį būtina šalinti, nes toks gedimas toliau progresuoja ir automobilio nebebus galima naudoti pagal tikslinę jo paskirtį (važiuoti), o šio defekto šalinimas gana brangiai kainuoja.

6.12 Atsakovas, pirkimo–pardavimo sutartyje garantavęs ieškovui automobilio kokybę, ieškovui nurodžius minėtus automobilio defektus, byloje nepateikė jokių įrodymų, jog šis esminis daikto kokybės trūkumas atsirado dėl to, jog ieškovas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Atsakovas turėjo galimybę atlikti ekspertizę, kurios metu būtų buvę galima nustatyti, kokios trukmės yra gedimai, tikslią automobilio ridą, tačiau šių aplinkybių atsakovas neįrodinėjo. Atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės dėl nekokybiško daikto pardavimo, privalėjo įrodyti, kad automobilis sugedo dėl ieškovo kaltų veiksmų, o tokių įrodymų byloje nėra. Atsakovas neįrodė, jog ieškovas būtų pažeidęs automobilio naudojimo ir eksploatavimo taisykles.

6.13 Teismo vertinimu, atsakovo veiksmai, t. y. esminių automobilio trūkumų nenurodydamas, neteisingos ridos įrašymas, neteisingų automobilio gamybos metų įrašymas, šalių sutartos kainos neįrašymas į pirkimo–pardavimo sutartį rodo, jog atsakovas nebuvo sąžininga sutarties šalis.

6.14 Darytina išvada, jog nustatyti automobilio automatinės pavarų dėžės ir variklio defektai yra tokie, kurie lemia daikto kokybę tiek, jog daikto (lengvojo automobilio) neįmanoma naudoti pagal paskirtį (juo važiuoti, kol nebus suremontuota), ir toks pažeidimas – daikto neatitikimas kokybės reikalavimams – yra esminis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas. Teismo vertinimu, ieškovas pirkdamas ne naują automobilį, tačiau atsakovui deklaruojant, jog automobilis yra geros kokybės, turėjo teisėtus lūkesčius, kad jis tinkamas eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Tačiau realiai po sandorio sudarymo paaiškėjo, jog parduotas automobilis su gana dideliais techniniais trūkumais, jis negali būti eksploatuojamas be brangaus remonto su intervencija į pagrindines automobilio dalis – greičio dėžę ir variklį. Darytina išvada, kad atsakovas pardavė visiškai nekokybišką ir neeksploatuotiną automobilį, kurio gedimų pataisymo tik minimalūs kaštai atitinka net 42 procentus paties automobilio vertės bei pardavimo kainos. Tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu, nes iš esmės negavo to, ko tikėjosi ir (ar) galėjo pagrįstai tikėtis iš šio sandorio, t. y. kokybiško ir papildomų, tokių didelių investicijų nereikalaujančio automobilio. Ieškovas įrodė visas aplinkybes, turinčias teisinės reikšmės apginti jo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, o atsakovas jų nepaneigė. Byloje yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas pasekmes pardavėjui pažeistai pirkėjo teisei apginti. Yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas iš esmės pažeidė sutartį, todėl yra pagrindas ją nutraukti ir taikyti restituciją natūra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje skirti techninę ekspertizę ir ją pavesti atlikti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros darbuotojams, pavedant atsakyti į apeliaciniame skunde pateiktus atsakovo klausimus. Taip pat prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti arba panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Be to, prašo priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

7.1 Byloje reikalingos specialios žinios, todėl buvo būtina skirti automobilio techninę ekspertizę, kurios metu būtų nustatyta gedimų kilmė, priežastis bei kalti asmenys, taip pat nustatyta data ir laikas, kai buvo suklastota automobilio rida. Mano, jog teismas turėjo įvertinti poreikį skirti byloje teismo ekspertizę ir neturėjo pagrindo šio klausimo nesvarstyti vien dėl to, kad tokio prašymo nepareiškė atsakovas.

7.2 Be to, teismas į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis neįtraukė ankstesnių ginčo automobilio savininkų UAB „Sajus ir Ko“ bei R. B., kurie galbūt ir suklastojo transporto priemonės ridą ir neišviešino kitos svarbios informacijos apie automobilio techninę būklę. Mano, jog teismo sprendimas gali turėti įtakos šių asmenų teisėms bei pareigoms, todėl priimtas sprendimas naikintinas ir šiuo aspektu.

7.3 Pažymi, jog ieškovas nusipirko anksčiau ne vienerius metus eksploatuotą automobilį, todėl ieškovas negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, nes eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi.

7.4 Pažymi ir tai, jog prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas nurodė ieškovui, kad tikslinga pasikeisti pasenusį akumuliatorių bei priekines padangas, taip pat siūlė ieškovui kreiptis į autoservisą dėl automobilio patikrinimo. Pirkėjui atsisakius patikrinimo, jam tenka iš daikto būklės neįvertinimo kylanti rizika, t. y. pirkėjas netenka teisės reikšti pretenzijų pardavėjui dėl vėliau paaiškėjusių automobilio trūkumų, kurie galėjo būti pastebėti normaliai patikrinant perkamą automobilį. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, jog jis atsisakė kreiptis į specializuotą servisą dėl papildomų išlaidų, nematė būtinybės, jam tuo metu automobilio būklė buvo tinkama, nekėlė jokių abejonių. Ieškovas turėjo įvertinti aplinkybę, kad atsisakydamas patikrinti automobilį servise prisiima atsakomybę dėl nepastebėtų prekės defektų, nes pirkimo–pardavimo sutartimi prekei garantija nebuvo taikoma.

7.5 Be to, prieš sudarant sutartį, ieškovas išbandė automobilį ir nuvažiavo apie 20 km. Šio bandomojo važiavimo metu buvo pastebėta, kad ieškovas neturi jokių įgūdžių vairuoti automobilį su automatine greičių dėže. Greičių dėžės mechatronikas veikė ir jokio gedimo su pavarų perjungimu nebuvo iki tol, kol transporto priemonės neperėmė ieškovas. Variklio gedimų taip pat nebuvo, nes pagal nustatytus gedimus variklis būtų neužsivedęs arba esant laisvai eigai trūkčiotų bei netolygiai dirbtų.

7.6 Įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Atsakovui nebuvo žinomi jokie automobilio gedimai, kurie trukdytų jį naudoti pagal paskirtį. Variklio ar greičių dėžės jis neremontavo, ridos neatsukinėjo ir nežinojo, kad automobilis yra pravažiavęs apie 399 990 km, nes šio automobilio jis netikrino servise, pasitikėjo odometre nurodytais duomenimis (166 000 km).

7.7 Mano, jog tai, kad automobilis pirkimo–pardavimo metu buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas eksploatacijai, patvirtina automobiliui galiojanti techninė apžiūra. Atsakovas vertina, kad automobilio pardavimo metu automobilis tiesioginę funkciją atliko ir esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo ir šiuo metu nėra.

7.8 Pažymi, jog ieškovo pateiktos UAB „Baltic Auto“ rekomendacijos yra rekomendacinio pobūdžio ir laikytinos šios įmonės nuomone. Minėtose rekomendacijose nėra nurodyta, jog defektai atsirado iki transporto priemonės perdavimo ar buvo nuslėpti. Be to, apie automobilio tikrinimą, kuris atliktas UAB „Baltic Auto“, atsakovas nebuvo informuotas ir jame nedalyvavo, o tai iš esmės apribojo jo galimybes paneigti nurodytus defektus. Taip pat ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis ir nepagrįstai nurodė, kad šio tyrimo užsakovas – A. R..

7.9 Pažymi ir tai, jog liudytojas H. T. posėdžio metu nurodė, kad pakrovus automobilio akumuliatorių jis užsivedė ir transporto priemonė judėjo savo eiga. Jis negalėjo paaiškinti, ar nustatyti gedimai yra esminiai, kurie trukdo naudoti automobilį pagal paskirtį, ar rekomendacinio pobūdžio. Mano, jog teismas neturėjo ir negalėjo remtis šio specialisto pamąstymais bei nekonkrečiais atsakymais į klausimus.

7.10 Jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų UAB „Baltic Auto“ automobilio remonto rekomendacijas bei meistro–priėmėjo H. T. paaiškinimus dėl automobilio trūkumų nustatymo prieštaringais, šiems prieštaravimams pašalinti turi būti skirta ekspertizė. Pirmosios instancijos teismas turėjo paskirti ekspertizę arba bent išspręsti ekspertizės paskyrimo procedūrą. Atsakovas sutinka, kad ekspertizę skirtų apeliacinės instancijos teismas arba šiuos klausimus išspręstų pirmosios instancijos teismas. Paskyrus ekspertizę, būtų nustatyta trūkumų atsiradimo kilmė, defektų apimtys, tvarkymo darbų apimtys, kaštų klausimai.

7.11 Atsakovui nėra žinoma, ar pats ieškovas neremontavo variklio bei greičių dėžės iki kreipimosi su ieškiniu į teismą, kaip ir kokiomis sąlygomis ieškovas eksploatavo automobilį iki ieškinio padavimo ir šiuo metu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pavarų perjungimo momentas bei galima delsa priklauso ir nuo to, ar ieškovas pakeitė tepalus greičių dėžėje. Nėra būtina ardyti elektronikos, jei nėra pakeisti agregato tepalai, kurie praėjus nustatytam terminui praranda sutepimo savybes.

7.12 Mano, jog ieškovas neįrodė, kad automobilio variklio bei greičių dėžės defektai atsirado iki sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo ieškovui. Taip pat ieškovas neįrodė, jog atsakovas suklastojo ridą ar perdavė netinkamos kokybės automobilį.

7.13 Atkreipia dėmesį, jog ieškovas negalėjo nurodyti, kiek tiksliai kainuotų automobilio variklio remontas. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad automobilio variklis visiškai sugedo ir jo negalima suremontuoti, o suremontavus automobilio variklį – eksploatuoti automobilį pagal tikslinę jo paskirtį (važiuoti).

7.14 Pažymi, jog teismas nevertino kitų alternatyvių pirkėjo teisių gynimo būdų, nesiaiškino, ar automobilio gedimas yra toks, kurio nebūtų galima pašalinti, arba toks, kurį šalinti ekonominiu požiūriu nepriimtina. Mano, jog sutarties nutraukimas yra neproporcinga ieškovo teisių gynimo priemonė. Be to, atsakovas nežino apie dabartinę automobilio techninę būklę. Tai gali šalis priversti ateityje aiškintis dėl patirtos žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

7.15 Atsakovas taip pat nesutinka, kad sandorio metu ieškovas sumokėjo 6 000,00 Eur, o ne sutartyje nurodytą kainą – 3 000,00 Eur, nes iš sutarties bei banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad atsakovui buvo sumokėta 3 000,00 Eur. Nėra jokių duomenų, jog ieškovas sumokėjo daugiau nei buvo susitarta šalių. Jei ieškovas teigia, kad sumokėjo 6 000,00 Eur, nėra aišku, kodėl pastarasis neprieštaravo įrašui sutartyje ir nereikalavo ištaisyti akivaizdžios klaidos.

7.16 Nurodo, jog iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas iš sutuoktinės sąskaitos paėmė 1 000,00 Eur, kuriuos kaip avansą perdavė atsakovui susitarimo momentu, t. y. ryte. Tą pačią dieną, prieš susitikimą prie VĮ „Regitra“, ieškovas išsigrynino dar 2 000,00 Eur. Mano, jog ieškovo ir jo sutuoktinės aiškinimas, kad jiems yra nustatytas grynųjų pinigų išėmimo limitas, todėl neva buvo priversti lėšas paimti per keletą kartų, yra neteisingas. Ieškovas gudravo ir vengė pateikti išsamų 2019 m. spalio mėn. R. B. sąskaitos išrašą iš AB SEB banko bei AB banko „Swedbank“, iš kurio būtų matyti pinigų įnešimo faktas bei visi lėšų paėmimo laikotarpiai, daryti pavedimai ir pan. Ieškovas, dar net nežinodamas, kad ruošiasi pirkti iš atsakovo automobilį, ir nebendravęs su pardavėju, neapžiūrėjęs automobilio ir nesusitaręs dėl kainos, iš sutuoktinės sąskaitos išiminėjo pinigus 2019 m. spalio 27 d. – 29 d. Mano, jog pinigai buvo paimti kitiems tikslams, nes tuo metu šalys tarpusavyje nebendravo ir sandorio aplinkybių nederino. Jei ieškovas ruošėsi pirkti automobilį už 6 000,00 Eur, realu, kad šią sumą būtų išėmęs vienu metu 2019 m. spalio 31 d. arba atlikęs mokėjimo pavedimą į atsakovo sąskaitą. Išsigryninti pinigus galima visuose bankų skyriuose už papildomą mokestį. Mano, jog ieškovas ir jo sutuoktinė aiškindami pinigų paėmimo aplinkybes buvo nenuoseklūs ir pateikė skirtingas versijas.

7.17 Be to, daikto kaina yra šalių suderinta ir abiem šalims priimta suma, kurią šalys abipusių nuolaidų būdu suderina ir sudaro rašytinę sutartį. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) patikrinimo metu nenustatė, kad atsakovas yra papildomai skolingas valstybei GPM nuo parduotos transporto priemonės kainos skirtumo. Todėl nėra jokio pagrindo keisti sandorio kainą iš 3 000,00 Eur į 6 000,00 Eur sumą.

7.18 Taip pat atsakovas prašo ieškovo pareikštiems reikalavimams taikyti ieškinio senatį, nes pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktą ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas.

7.19 Prašo pripažinti, kad apelianto pateikti nauji rašytiniai duomenys (prašymas bei nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą) dar kartą patvirtina bei papildo apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas neturėjo tikslo bei sumanymo parduoti automobilio su paslėptais defektais, nes apie juos jis nieko nežinojo. Šiuos duomenis atsakovas gavo tik 2021 m. birželio 28 d., todėl teikiami kartu su apeliaciniu skundu. Mano, kad naujai pateikti duomenys neužvilkins proceso eigos ir nepakenks proceso koncentruotumui ir ekonomiškumui. Prašo pripažinti, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, juos priimti ir jais vadovautis nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka atmesti ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; atmesti apeliacinio skundo prašymą pridėti prie bylos medžiagos papildomus rašytinius įrodymus; atmesti apeliacinio skundo prašymą skirti byloje teismo ekspertizę; atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą nepakeistą. Taip prašo priteisti iš atsakovo ieškovui jo apeliacinės instancijos teisme patirtas 2 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1 Pardavėjas viešame skelbime parduodamą automobilį pristatė kaip labai geros techninės būklės. Toks viešas pasiūlymas pirkti kokybišką daiktą laikytinas viešąja oferta, t. y., visiems skirtu pasiūlymu sudaryti sutartį, už kurio teisingumą ir pagrįstumą atsako pardavėjas. Paties atsakovo nurodytos ir išviešintos faktinės aplinkybės turi kelti jam civilines teisines pasekmes ne tik stengiantis parduoti automobilį, tačiau ir pirkėjui reiškiant jam pretenzijas, jog jis negavo to, ko galėjo pagrįstai tikėtis pagal pardavėjo jam pateiktą informaciją apie automobilio techninę būklę. Pardavėjas garantavo gerą automobilio techninę būklę, tai padėjo jam paduoti automobilį, tačiau garantija dėl kokybės nepasitvirtino, todėl pardavėjas privalo prisiimti dėl to atsakomybę.

8.2 Ieškovas už ginčo automobilį sumokėjęs rinkos kainą visiškai pagristai galėjo tikėtis, kad automobilis tikrai yra geros techninės būklės, kaip tai atsakovas kaip pardavėjas nurodė skelbime, patikino automobilio apžiūros metu bei deklaravo sutartyje.

8.3 Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas neįrodė, jog automobilio variklio bei greičių dėžės defektai atsirado (buvo) iki ginčijamos sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo ieškovui. Pažymi, jog pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, turi įrodinėti pardavėjas.

8.4 Pažymi, jog ieškovas automobilio gedimus pagrindė oficialaus „Volkswagen“ markės automobilių atstovo duomenimis, kurie buvo surinkti vos po kelių dienų nuo ginčo sandorio sudarymo. Tuo tarpu atsakovas, turėdamas pareigą įrodyti, jog automobilio trūkumai neegzistavo ginčo sandorio metu, savo poziciją pirmosios instancijos teise grindė tik savo paties ir atstovų deklaratyviais paaiškinimais, nors pirmosios instancijos teismas ne kartą šalims sudarė procesinę galimybę teikti į bylą papildomus duomenis, dokumentus ir (ar) procesinius prašymus. Atsakovas teismo posėdžio metu, atsakydamas į ieškovo atstovo klausimus ir teismo patikslinantį klausimą, nurodė, jog savo pozicijos byloje, išskyrus savo paaiškinimais, nėra linkęs įrodinėti jokiais kitais objektyviais duomenimis.

8.5 Ginčo automobilio trūkumai laikytini esminiais, kadangi dėl jų ieškovas nuo pat automobilio įsigijimo pradžios negali naudoti automobilio pagal paskirtį. Tai taip pat laikytina esminiu sutarties pažeidimu, kadangi ieškovas negavo to, ko tikėjosi ir (ar) galėjo pagrįstai tikėtis iš šio sandorio, t. y. kokybiško ir papildomų tokių didelių investicijų nereikalaujančio automobilio.

8.6 Pažymi, jog pirkėjas turi teisę, o ne pareigą patikrinti perkamo daikto kokybę, o tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę. Pirkėjas per trumpą išbandymo laikotarpį objektyviai negali ir neprivalo pastebėti visų automobilio trūkumų, priešingai nei pardavėjas, kuris automobiliu disponuoja daug ilgesnį laikotarpį. Šiuo atveju pardavėjas ginčo automobilį iki pardavimo valdė 4 mėnesius ir pardavimo momentu garantavo gerą ginčo automobilio techninę būklę.

8.7 Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad automobilis buvo perėjęs techninę apžiūrą, todėl neva buvo techniškai tvarkingas ginčo sandorio sudarymo metu. Tačiau nagrinėjamu atveju automobilio techninė apžiūra paskutinį kartą buvo atlikta 2018 m. kovo 23 d., o ginčo sandoris buvo sudarytas 2019 m. spalio 31 d., t. y. po daugiau nei 1 metų 7 mėnesių, todėl techninės apžiūros rezultatai negali paneigti nustatytų automobilio trūkumų.

8.8 Nors atsakovas neigia už parduotą ginčo automobilį gavęs 6 000,00 Eur, tačiau šią aplinkybę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma.

8.9 Taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas ginčo automobilį įsigijo pagal 2019 m. birželio 28 d. transporto pirkimo–pardavimo sutartį su 166 000 km rida, o po 4 mėnesių valdymo ieškovui pardavė tą patį automobilį su dar mažesne 164 767 km rida, o tai patvirtina atliktas ridos korekcijas automobilį valdant atsakovui.

8.10 Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.

8.11 Taip pat pažymi, jog atsakovas niekaip nemotyvavo savo prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

8.12 Be to, atsakovo apeliacinės instancijos teismui teikiami papildomi įrodymai be jokių apribojimų galėjo būti surinkti ir pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl prašo šių įrodymų nepridėti prie bylos medžiagos.

8.13 Atkreipia dėmesį, jog įrodinėjimo pareiga tokio pobūdžio bylose neabejotinai buvo žinoma atsakovui ir jam atstovavusiems profesionaliems teisininkams. Atsakovui taip pat buvo žinoma, jog ieškovas savo poziciją byloje grindžia tiek UAB „Baltic Auto“ rašytiniais duomenimis, tiek šio centro atstovo apklausa. Teismas ne kartą sudarė procesinę galimybę bylos šalims teikti papildomos duomenis, dokumentus, įrodymus ir procesinius prašymus, visus šalių pateiktus duomenis ir įrodymus pridėjo prie bylos medžiagos. Atsakovas laisva valia buvo pasirinkęs taktiką savo poziciją grįsti savo paties ir savo atstovų paaiškinimais, neprašė pirmosios instancijos teismo skirti byloje teismo ekspertizę. Tai jis nurodė ir 2021 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio metu, atsakydamas į ieškovo atstovo klausimą, kokiais dar objektyviais duomenimis, be savo paties ir savo atstovų deklaratyvių teiginių, jis įrodinėja, jog automobilio gedimų nebuvo ginčo sandorio sudarymo metu. Todėl atsakovo tik apeliaciniame skunde pareikštas prašymas skirti byloje teismo ekspertizę turi būti atmestas kaip nepagrįstas bei peržengiantis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

11. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau pažymėtina, jog atsakovas šio savo prašymo niekaip nemotyvavo.

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo dalyką, byloje esančius rašytinius įrodymus, į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija mano, jog šalys savo pozicijas aiškiai yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose. Dar kartą išklausyti šalis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra tikslinga, juolab, kad atsakovas nenurodo, ką jis ar kiti dalyvaujantys byloje asmenys dar galėtų teismui papildomai paaiškinti, kokių bylai svarbių aplinkybių nėra nurodę savo procesiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl atsakovo nemotyvuotas prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai adresuotą 2021 m. birželio 28 d. prašymą dėl priimto procesinio sprendimo, taip pat Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. kovo 5 d. nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-48409-19, kuris pradėtas pagal V. B. pareiškimą dėl suklastotos automobilio „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ridos. Prašo pripažinti, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, juos priimti ir jais vadovautis nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

14. Įrodymai byloje gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

16. Nustatyta, jog atsakovo atstovas advokatas Mindaugas Martinaitis jau po skundžiamo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo priėmimo 2021 m. birželio 28 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrą, prašydamas pateikti procesinio sprendimo, priimto ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-48109-19, nuorašą. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas, kuriuo sustabdytas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48409-19, priimtas 2020 m. kovo 5 d. Akivaizdu, jog šį įrodymą atsakovas galėjo surinkti ir be jokių apribojimų pateikti dar pirmosios instancijos teismui, tačiau atsakovas šia savo procesine teise tinkamai nepasinaudojo. Atsakovas nenurodė motyvų, kad jo teikiamas naujas įrodymas objektyviai negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Nors šis atsakovo teikiamas naujas įrodymas – Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. kovo 5 d. nutarimas – galėjo būti pateiktas dar pirmosios instancijos teismui, tai nėra vienintelė ir lemiama aplinkybė, dėl ko nagrinėjamu atveju atsisakytina priimti šį naują įrodymą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kadangi aplinkybes apie ikiteisminio tyrimo sustabdymą pirmosios instancijos teismui jau buvo nurodęs ieškovas 2021 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu, ginčas dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo, ikiteisminio tyrimo sustabdymo pagrindų šioje byloje nekilo ir atsakovo teikiamas naujas įrodymas jokios esminės įtakos sprendžiant šalių ginčą neturi.

17. Todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis, atsisako priimti atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus (Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai adresuotą 2021 m. birželio 28 d. prašymą dėl priimto procesinio sprendimo bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. kovo 5 d. nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-48409-19) ir jų nevertina. Kadangi šie nauji įrodymai buvo pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, jie atsakovui negrąžintini.

Dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo į bylą

18. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų, kodėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, yra tai, jog pirmosios instancijos teismas į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis neįtraukė ankstesnių ginčo automobilio savininkų UAB „Sajus ir Ko“ bei R. B., kurie, atsakovo nuomone, galbūt ir suklastojo transporto priemonės ridą ir neišviešino kitos svarbios informacijos apie automobilio techninę būklę. Atsakovas mano, jog teismo sprendimas gali turėti įtakos šių asmenų teisėms bei pareigoms.

19. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).

20. Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu UAB „Sajus ir Ko“ bei R. B. nebuvo nustatytos, pripažintos, pakeistos ar panaikintos kokios nors teisės ir (ar) pareigos. Vien šių asmenų paminėjimas teismo procesiniame sprendime aprašomojo pobūdžio teiginiais nesudaro pagrindo vertinti, jog nuspręsta dėl šių asmenų teisių ir pareigų. Tad konstatuoti, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta aplinkybė, kuri būtų pagrindas pripažinti sprendimą negaliojančiu, nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas įtakos turi tik ieškovo ir atsakovo teisėms bei pareigoms. Jeigu atsakovas turi kokių nors pretenzijų prieš tai buvusiems ginčo automobilio savininkams, jis savo teises ir teisėtus interesus gali ginti kreipdamasis į teismą. Nei skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nei ši apeliacinės instancijos teismo nutartis šios atsakovo teisės nepaneigia ir neriboja.

Dėl ekspertizės skyrimo apeliacinės instancijos teisme

21. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo skirti šioje civilinėje byloje techninę ekspertizę ir ją pavesti atlikti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros darbuotojams, pavedant atsakyti į apeliaciniame skunde pateiktus klausimus, susijusius su ginčo automobilio „Volkswagen Touran“ gedimais bei rida. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo paskirti ekspertizę arba bent išspręsti ekspertizės paskyrimo procedūrą, nes byloje yra reikalingos specialios žinios. Atsakovo manymu, teismo ekspertizė padėtų nustatyti ginčo automobilio gedimų kilmę, priežastis bei kaltus asmenis, defektų bei taisymo darbų apimtis, kaštus, taip pat nustatytų datą ir laiką, kai buvo suklastota automobilio rida. Taip pat atsakovas nurodo, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų UAB „Baltic Auto“ automobilio remonto rekomendacijas bei liudytojo H. T. paaiškinimus dėl trūkumų nustatymo prieštaringais, šiems prieštaravimams pašalinti turi būti skirta ekspertizė.

22. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.

23. Iš aptartos teisės normos matyti, jog skirti ekspertizę yra teismo teisė, o ne pareiga. Išklausius pirmosios instancijos teisme vykusius teismo posėdžius nustatyta, jog nei atsakovas, nei jį pirmosios instancijos teisme atstovavusi advokatė Rūta Globytė prašymo skirti ekspertizę nagrinėjamoje byloje nereiškė. Pažymėtina, jog ieškovo atstovas advokatas Šarūnas Jazukevičius klausė atsakovo nuomonės dėl ekspertizės reikalingumo šioje byloje, tačiau pastarasis nurodė, jog jo advokatė turėjo spręsti klausimą dėl ekspertizės, tikslo ekspertizei nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

24. Atsakovas akcentuoja neva tarp UAB „Baltic Auto“ automobilio remonto rekomendacijų ir liudytojo H. T. paaiškinimų esančius neatitikimus, prieštaravimus, o jų pašalinimui, atsakovo nuomone, būtina skirti teismo ekspertizę. Tačiau išklausius 2021 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu liudytojo H. T. duotus parodymus, juos palyginus su UAB „Baltic Auto“ automobilio remonto rekomendacijomis, jokie prieštaravimai tarp šių dviejų įrodymų nebuvo nustatyti, priešingai, liudytojo H. T. parodymai išsamiai papildo UAB „Baltic Auto“ automobilio remonto rekomendacijas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, liudytojas H. T., kuris pagal specialybę yra inžinierius, nuo 2005 m. dirba Klaipėdos „Volkswagen“ centre – UAB „Baltic Auto” meistru–priėmėju, davė išsamius, aiškius ir argumentuotus parodymus. Abejoti ir nesivadovauti šio liudytojo, turinčio specialių žinių, kuris realiai ir apžiūrėjo ginčo automobilį 2019 m. lapkričio 4 d., parodymais pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo. Nesant prieštaravimų tarp įrodymų, kurie leido pirmosios instancijos teismui nustatyti, kokia buvo ginčo automobilio būklė praėjus vos kelioms dienoms po tarp šalių sudaryto automobilio pirkimo–pardavimo sandorio, pagrindo teismui skirti teismo ekspertizę nebuvo. Civiliniame procese galiojantis įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, kad įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu pirmosios instancijos teismas kooperavosi su šalimis proceso metu, nevaržė šalies procesinių teisių, o pati šalis nerodė iniciatyvos, savo teisėmis nesinaudojo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir neprašė skirti ekspertizės per pakankamą bylos nagrinėjimo laiką, o prašymus pradeda teikti ir įgyvendinti įrodinėjimo pareigą tik po to, kai jai buvo priimtas nepalankus pirmosios instancijos teismo sprendimas, toks šalies procesinis elgesys neturėtų būti toleruojamas. Toks procesinis elgesys neatitinka proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų, pagal kuriuos dalyvaujantys byloje asmenys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, teikti teismui prašymus, įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų atsikirtimai.

26. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismas suteikė šalims galimybę teikti tiek įrodymų, kiek, šalių nuomone, buvo būtina, atsakovo ne kartą buvo klausiama, kuo jis įrodinės savo paaiškinimus, taip pat buvo klausiama jo nuomonė dėl ekspertizės. Atsakovas viso proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo užėmęs poziciją įrodinėti iš esmės remiantis vien tik savo paaiškinimais, prašymo skirti ekspertizę teismui neteikė ir klausimo dėl ekspertizės būtinumo nekėlė. Tik po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovui nepalankų sprendimą, jis apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą skirti byloje teismo ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tenkinti šį atsakovo prašymą nėra pagrindo, kadangi tai nepagrįstai užvilkintų šios bylos nagrinėjimą ir šalių ginčas, kuris kilo 2019 m. lapkričio mėn., dar tęstųsi neapibrėžtą laiką. Tačiau šios aplinkybės dėl ekspertizės neskyrimo nėra lemiamos, esminė aplinkybė yra tai, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai abejonių nekeliančių įrodymų, kurie leidžia nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.

Dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo kainos

27. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada, kad ieškovas atsakovui už ginčo automobilį sumokėjo ne sutartyje nurodytą 3 000,00 Eur kainą, o 6 000,00 Eur kainą. Anot atsakovo, tarp šalių sudaryta sutartis ir ieškovo pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovui buvo sumokėta tik 3 000,00 Eur. Tačiau tokiems apelianto argumentams apeliacinės instancijos teismas nepritaria.

28. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tikrąją ginčo automobilio pirkimo–pardavimo kainą, rėmėsi ne tik atsakovo nurodomais įrodymais (šalių sudaryta sutartimi bei banko sąskaitų išrašais), bet ir kitais byloje esančiais įrodymais – ieškovo ir trečiojo asmens R. B. nuosekliais parodymais, kad už automobilį atsakovui buvo sumokėta iš viso 6 000,00 Eur (1 000,00 Eur 2021 m. spalio 31 d. ryte Gargžduose ir 5 000,00 Eur tą pačią dieną apie 15.00 val. prie VĮ „Regitra“). Taip pat autoplius.lt interneto svetainėje buvusiu skelbimu apie ginčo automobilio pardavimą, kuriame automobilio kaina nurodyta 6 499,00 Eur. Taip pat teismas įvertino aplinkybes, jog automobilis buvo parduodamas kaip techniškai tvarkingas, o tokių metų, tokios markės ir modelio automobilių kaina rinkoje, pagal ieškovo pateiktus įrodymus, tuo metu svyravo nuo 4 000,00 Eur iki 7 000,00 Eur (t. y. vidurkis apie 5 500,00 Eur).

29. Atsakovas teisus teigdamas, jog daikto kaina – tai šalių suderinta ir abiem šalims priimta suma, kurią šalys abipusių nuolaidų būdu suderina. Tačiau šioje situacijoje, kai atsakovas viešai už 6 499,00 Eur kainą pardavinėjo, jo teigimu, techniškai tvarkingą automobilį, šiuo automobiliu tiek dėl kainos, tiek dėl būklės susidomėjo atsakovui visiškai nepažįstami asmenys, kainos nuleidimas 54 procentais, apeliacinės instancijos teismo nuomone, prieštarauja elementariems rinkos dėsniams. Teismas vertina, jog kaina tiek galbūt galėtų būti nuleista, jeigu ieškovas būtų nustatęs automobilio trūkumus ir šalims būtų buvę žinoma, kiek papildomai išlaidų reikės trūkumams pašalinti. Tačiau šiuo atveju atsakovas deklaruoja pardavęs ieškovui techniškai tvarkingą automobilį. Todėl teisėjų kolegija mano, jog atsakovo argumentai dėl automobilio kainos nuleidimo nuo 6 499,00 Eur iki 3 000,00 Eur yra neįtikinantys, be to, juos paneigia ieškovo pateikti jo sutuoktinės R. B. banko sąskaitų išrašai dėl pinigų išėmimo sandorio sudarymo dieną bei kelios dienos prieš šalims sudarant sandorį.

30. Nors atsakovas kritiškai vertina ieškovo pateiktus R. B. banko sąskaitų išrašus dėl pinigų išėmimo, anot jo, reikėtų remtis tik 2019 m. spalio 31 d. išimtomis pinigų sumomis (šią dieną iš AB banko „Swedbank“ paimta 2 000,00 Eur ir 1 000,00 Eur paimta iš AB SEB banko), tačiau ieškovas ir trečiasis asmuo R. B. teismo posėdžių metu paaiškino, jog jie automobilio pirkimui ruošėsi iš anksto, kaina automobilio turėjo būti ne didesnė negu 7 000,00 Eur, dalį pinigų jie buvo išsiėmę anksčiau ir laikė namuose, o likusią trūkstamą pinigų sumą išsiėmė iš sąskaitos po to, kai automobilį apžiūrėjo Gargžduose ir sugrįžo atgal į Klaipėdą. Netikėti tokiais ieškovo ir trečiojo asmens (ieškovo sutuoktinės) paaiškinimais teismas neturi pagrindo, jie yra nuoseklūs ir neprieštaringi. O atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad jei ieškovas ruošėsi pirkti automobilį už 6 000,00 Eur, tai šią sumą ieškovas galėjo išsiimti vienu metu 2019 m. spalio 31 d. arba atlikti mokėjimo pavedimą į atsakovo sąskaitą, pažymėtina, jog paprastai kiekviename banke yra nustatyta leistina dienos operacijų suma grynųjų pinigų išėmimo operacijoms bankomate, tad nesikreipdami į patį banką ir nepatirdami papildomų išlaidų banke, labai tikėtina, ieškovas ir jo sutuoktinė nebūtų galėję vienu metu išsigryninti 6 000,00 Eur sumos bankomate. Be to, kaip nurodė trečiasis asmuo R. B. 2021 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio metu, atsakovas pats nurodė, jog už automobilį nori gauti grynaisiais, o ne pavedimu, todėl tokia atsiskaitymo forma ir nebuvo naudota.

31. Ieškovas 2021 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kodėl jis neprieštaravo sutartyje nurodytai kainai, t. y. dėl to, kad įrašytą kainą pamatė tik po to, kai atsakovui buvo sumokėjęs visus pinigus už automobilį, o kadangi automobilis jį (ieškovą) tenkino, klausimo dėl nurodytos automobilio kainos nebekėlė.

32. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tikrąją ginčo automobilio pirkimo–pardavimo kainą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jų visumą, juos susiejo tarpusavyje ir padarė motyvuotas išvadas. Naikinti ar keisti šią skundžiamo sprendimo dalį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, ši skundžiamo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ieškovo teisės reikalauti nutraukti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo bei restitucijos taikymo

33. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutartį, todėl yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas pasekmes ir ginant ieškovo, kaip pirkėjo, pažeistas teises šalių 2019 m. spalio 31 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nutraukti bei taikyti restituciją. Anot atsakovo, ieškovas, pirkdamas ne vienerius metus eksploatuotą automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas. Ieškovas neįrodė, kad automobilio variklio bei greičių dėžės defektai atsirado iki sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo ieškovui. Be to, teismas nevertino kitų alternatyvių pirkėjo teisių gynimo būdų, nesiaiškino, ar automobilio gedimas yra toks, kurio nebūtų galima pašalinti. Mano, jog sutarties nutraukimas yra neproporcinga ieškovo teisių gynimo priemonė. Tačiau tokiems apeliacinio skundo argumentams apeliacinės instancijos teismas nepritaria.

34. CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

35. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Iš šios nuostatos matyti, jog parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas.

36. CK 6.333 straipsnis įtvirtina pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

37. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

38. Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

39. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais teisių gynimo būdais.

40. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

41. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktą sutarties pažeidimas laikytinas esminiu, jeigu nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato.

42. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog sutarties pažeidimas laikytinas esminiu, kai nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ?3K-3-379-686/2016), o esant esminiam sutarties sąlygų pažeidimui, sutarties nutraukimas ir sumokėtos kainos grąžinimas laikytinas proporcinga priemone pažeistoms pirkėjo teisės apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

43. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, gindamas savo pažeistas teises, prašė nutraukti tarp šalių sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, kadangi nuo ginčo automobilio įsigijimo pradžios jis automobilio negali naudoti pagal paskirtį, jau kitą dieną po sandorio sudarymo automobilis iš pirmo karto neužsivedė, taip pat ieškovas pastebėjo, jog yra problemų su pavarų persijunginėjimu, o praėjus 4 dienoms – automobilis nebeužsivedė iš viso. Patikrinus specializuotame servise, buvo nustatyti esminiai gedimai, dėl kurių automobilio eksploatuoti negalima, o gedimų šalinimas neproporcingai daug kainuotų. Anot ieškovo, apie automobilio trūkumus atsakovas ieškovo neinformavo, be to, atsakovas ieškovui nurodė netikslią automobilio ridą. Žinodamas tikrąją automobilio techninę būklę ir tikslią automobilio ridą, ginčo automobilio ieškovas nebūtų pirkęs. Tuo tarpu atsakovas įrodinėja, kad jis ieškovui pardavė techniškai tvarkingą automobilį, buvo informavęs ieškovą, kad jam reikės pasikeisti pasenusį akumuliatorių ir priekines padangas, o ieškovo deklaruojami automobilio gedimai galėjo atsirasti ir dėl paties ieškovo kaltės, netinkamo automobilio naudojimo. Be to, kad automobilio rida suklastota, atsakovas ir pats nežinojo. Taip pat atsakovas akcentuoja aplinkybę, kad ieškovas įsigijo naudotą automobilį, todėl ieškovas negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kokybės, kaip ir naujo automobilio savininkas, o nesiėmęs papildomų veiksmų automobilio kokybei įvertinti, pats prisiėmė riziką už įgyto daikto trūkumus.

44. Vertindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija sutinka, kad naudoto daikto kokybė gali būti kitokia nei analogiško naujo daikto, tačiau pirmiau minėtas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika teikia pagrindą teigti, kad ir naudotam daiktui yra taikomi daikto kokybės reikalavimai. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

45. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

46. Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis).

47. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

48. Nusprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

49. Nustatyta, jog ieškovas pirko naudotą automobilį turėdamas tikslą šį naudoti asmeniniams poreikiams. Apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo pagal į interneto tinklalapį įdėtą skelbimą. Skelbime buvo nurodyta, jog automobilis techniškai tvarkingas. Automobilį ieškovas apžiūrėjo kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, išbandė pavažiuodamas. Kaip nurodo atsakovas, jis ieškovą informavo apie du automobilio trūkumus – pasenęs akumuliatorius ir nusidėvėjusios priekinės padangos. Atsakovas nenurodo, kad būtų informavęs ieškovą apie kitus automobilio trūkumus, o ir šalių sudarytoje 2019 m. spalio 31 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje jokie automobilio trūkumai nenurodyti (nenurodyti net atsakovo minimi du trūkumai, apie kuriuos jis neva ieškovą informavo žodžiu).

50. Atsakovas akcentuoja, jog galbūt automobilio gedimai, kurie buvo nustatyti jau po automobilio pardavimo, galėjo atsirasti dėl paties ieškovo kaltės, netinkamo automobilio eksploatavimo, kadangi ieškovui pirmą kartą išbandant automobilį atsakovas pastebėjo, jog ieškovas neturi įgūdžių vairuoti automobilio su automatine greičių dėže, t. y. sustojus prie sankryžos griebė už pavarų perjungimo svirties, jungė pavarą net nesustojęs, be jokios dingsties, ekstremaliai sustabdė automobilį ir sukėlė avarinę situaciją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nori atkreipti dėmesį ir į kitus atsakovo duotus parodymus apie tai, jog dar tą pačią dieną, t. y. 2019 m. spalio 31 d., tik vėliau, apie 15.00 val. šalys susitiko Klaipėdoje prie VĮ „Regitra“. Ir po to, kai ieškovas sumokėjo likusią kainą atsakovui bei atsakovas išregistravo automobilį, atsakovas paprašė ieškovo parvežti jį į Gargždus. Pagal šalių paaiškinimus, ieškovas, veždamas atsakovą į Gargždus, vairavo ginčo automobilį. Kad ieškovas būtų ir šiuo atveju nesugebėjęs tinkamai valdyti automobilio, atlikęs veiksmus, kurie leistų daryti bent kokias prielaidas, jog galbūt ieškovas galėjo sugadinti greičių dėžę, atsakovas nenurodė. Taip pat įvertinus tai, jog ieškovas su ginčo automobiliu važiavo 2019 m. spalio 31 d. atstumu Klaipėda–Gargždai–Klaipėda, 2019 m. lapkričio 1 d. nuvažiavo nuo Klaipėdos mieste esančių namų iki Kuršių marių ir atgal, ir šio važiavimo metu jau pastebėjo problemas su varikliu, automobilis užsivedė ne iš pirmo karto, taip pat nepatiko, kaip persijunginėja pavaros, teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovas su ginčo automobiliu nuvažiavo labai minimaliai ir jis per šį laikotarpį negalėjo sugadinti variklio bei greičių dėžės, t. y. dėl jo vairavimo negalėjo atsirasti tokie automobilio gedimai, kurie buvo nustatyti 2019 m. lapkričio 4 d. UAB „Baltic Auto“ atlikus automobilio diagnostiką.

51. Atsakovas neteisus teigdamas, jog liudytojas H. T. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, ar nustatyti automobilio gedimai yra esminiai, kurie trukdo naudoti automobilį pagal paskirtį, ar tik rekomendacinio pobūdžio. Atsakovas mano, jog teismas neturėjo ir negalėjo remtis šio specialisto pamąstymais bei nekonkrečiais atsakymais. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2021 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu liudytojo H. T. duotus parodymus, pažymi, jog liudytojas ne kartą akcentavo, jog nustatyti automobilio gedimai, susiję su greičių dėže ir varikliu, yra esminiai ir dėl to automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį. Pakrovus akumuliatorių automobilis iš serviso į kiemą buvo išvarytas su drebančiu varikliu. Jis perspėjo ieškovą, kad su automobiliu važiuoti negalima. Taip pat šis liudytojas paaiškino, jog nepakanka pašalinti tik vieną iš šių gedimų, pašalinus tik vieną iš šių gedimų automobilio vis tiek nebūtų galima eksploatuoti. Teisėjų kolegija pažymi, jog liudytojo H. T. parodymai aiškūs ir nuoseklūs, sutampa su UAB „Baltic Auto“ automobilio remonto rekomendacijose nurodytomis aplinkybėmis, šias rekomendacijas papildo. Šis liudytojas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog šalių nepažįsta, todėl nenustatytas liudytojo suinteresuotumas teikti tik vienai šaliai naudingus parodymus.

52. Atsakovas nurodo, jog jis apie automobilio tikrinimą UAB „Baltic Auto“ nebuvo informuotas ir jame nedalyvavo, o tai iš esmės apribojo jo galimybes paneigti nurodytus defektus. Tačiau pažymėtina, jog ieškovas ir jo sutuoktinė dar prieš automobilio patikrinimą autoservise bandė susisiekti su atsakovu ir informuoti jį apie automobilio trūkumus. Atsakovas patvirtino, kad su juo buvo bandoma susisiekti, tačiau jis, patartas advokato, nekreipė į ieškovo ir jo sutuoktinės pretenzijas dėmesio. Neabejotina, jog jeigu atsakovas būtų bendradarbiavęs ir komunikavęs su ieškovu, šalys būtų turėjusios galimybę kartu patikrinti automobilį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog bandyti paneigti nustatytus automobilio trūkumus atsakovas galėjo ir vėliau, t. y. tiek gavęs ieškovo raštišką pretenziją, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau jis to nedarė.

53. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovas, užsakydamas automobilio patikrinimo paslaugą, nepagrįstai nurodė, jog tyrimo užsakovas yra A. R., ir taip piktnaudžiavo, pažymėtina, kad ieškovas niekada neneigė, jog automobilis buvo apžiūrėtas UAB „Baltic Auto“ jo iniciatyva. Taip pat pažymėtina, jog liudytojas H. T. paaiškino, kad rekomendacijų lape užsakovu nurodytas A. R. tik dėl to, kad jis duomenis į programą suvedė pagal jam ieškovo pateiktus dokumentus ir juose esančią informaciją. Nustatyta, jog ieškovas ginčo automobilio savo vardu neįregistravo, automobilio registracijos liudijime savininku yra nurodytas atsakovas A. R..

Žemesnės instancijos teismas

54. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog liudytojas H. T., tikrinęs automobilio gedimus, teismo posėdžio metu paaiškino, jog siekiant nustatyti automobilio akumuliatoriaus ir variklio gedimus, automobilis turėjo būti jau atvėsęs, pastovėjęs per naktį. Nagrinėjamu atveju ieškovui atvykus apžiūrėti ir išbandyti automobilio, automobilis jau buvo įjungtu varikliu, tad nustatyti akumuliatoriaus ir variklio defektus ieškovui buvo apsunkintos sąlygos. Prie VĮ „Regitra“ ieškovas to tinkamai taip pat padaryti negalėjo, kadangi atsakovas su ginčo automobiliu prieš tai važiavo ir automobilis nebuvo atvėsęs. Dėl automatinės greičių dėžės defektų taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas automobilį su automatine greičių dėže vairavo po daugelio metų pertraukos, todėl automobilio bandymo metu ieškovui taip pat galėjo būti sunku atpažinti greičių dėžės trūkumus. Liudytojas H. T. taip pat paaiškino, jog šio gedimo galima ir nepastebėti, nes tokio modelio ir markės automobilių skydeliuose nėra tokį gedimą žyminčio ženklo, tokį gedimą nustatyti galima tik atlikus diagnostiką. Taip pat sutiktina su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog pirkėjas per trumpą išbandymo laikotarpį objektyviai negali pastebėti visų automobilio trūkumų, priešingai nei pardavėjas, kuris automobiliu disponuoja daug ilgesnį laikotarpį. Šiuo atveju pardavėjas ginčo automobilį iki pardavimo valdė 4 mėnesius ir pardavimo momentu garantavo gerą ginčo automobilio techninę būklę, o ieškovas, apžiūrėjęs automobilį ir jį trumpai išbandęs, atsakovu nusprendė pasitikėti.

55. Atsakovo nuomone, tai, kad ginčo automobilis pirkimo–pardavimo metu buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas eksploatacijai, patvirtina automobiliui galiojanti techninė apžiūra. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, jog automobilio techninė apžiūra paskutinį kartą buvo atlikta 2018 m. kovo 23 d., o ginčo sandoris buvo sudarytas 2019 m. spalio 31 d., t. y. po daugiau nei 1 metų 7 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad sandorio sudarymo metu 2019 m. spalio 31 d. dar tebegaliojo automobiliui prieš daugiau nei metus laiko atlikta techninė apžiūra, neįrodo, kad sandorio sudarymo metu nebuvo UAB „Baltic Auto“ 2019 m. lapkričio 4 d. nustatytų automobilio gedimų tiek dėl nuo techninės apžiūros praėjusio laiko, tiek dėl to, jog, kaip parodė liudytojas H. T., techninės apžiūros metu yra tikrinama automobilio važiuoklė, stabdžiai, šviesos, o variklis ir greičių dėžė nėra tikrinami.

56. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovas neįrodė, kad automobilio variklio bei greičių dėžės defektai atsirado iki sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo ieškovui, tačiau, kaip ne kartą akcentuota, būtent atsakovas, kaip pardavėjas, privalėjo įrodyti aplinkybes, kad parduoto automobilio trūkumai, kurie buvo nustatyti 2019 m. lapkričio 4 d. ir dėl kurių ginčo automobilis negali būti eksploatuojamas ir naudojamas pagal tikslinę paskirtį (važiuoti), atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo. Šių aplinkybių atsakovas neįrodė.

57. Taip pat didelė automobilio rida yra viena iš priežasčių, dėl ko ieškovas nebūtų pirkęs ginčo automobilio, jeigu jam apie tai būtų buvę žinoma. Byloje nėra duomenų, kad būtent pats atsakovas būtų atsukinėjęs automobilio ridą nuo 399 990 km iki mažiau nei 200 000 km, nes jis automobilį įsigijo su 166 000 km rida, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas ieškovui ginčo automobilį pardavė su dar mažesne rida – 164 767 km.

58. Nepagrįsti atsakovo argumentai, jog ieškovas negalėjo nurodyti, kiek tiksliai kainuotų automobilio remontas. Pažymėtina, jog ieškovas rėmėsi UAB „Baltic Auto“ rekomendacijomis ir liudytojos H. T. paaiškinimais, pagal kuriuos remonto pradžiai detalės kainuotų apie 2 492,00 Eur, neįskaitant darbų kainos, kuri siektų pradžioje apie 600,00 Eur. Tačiau tuo automobilio tvarkymas nesibaigtų, kadangi tik pakeitus rekomendacijose nurodytas detales būtų žinoma tikroji automobilio techninė būklė. Taigi vien tik remonto pradžioje ieškovui tektų sumokėti 50 procentų automobilio kainos ir tuo, labai tikėtina, automobilio remontas dar nepasibaigtų.

59. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nustatyti automobilio automatinės greičių dėžės ir variklio defektai yra tokie, kurie lemia daikto kokybę tiek, jog automobilio neįmanoma naudoti pagal paskirtį (juo važiuoti, kol nebus suremontuota) ir toks pažeidimas – daikto neatitikimas kokybės reikalavimams – yra esminis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas. Ieškovas pirkdamas ne vienerius metus naudotą automobilį, tačiau atsakovui tvirtinant, kad automobilis yra geros techninės būklės, turėjo teisėtus lūkesčius, kad jis tinkamas eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį (važiuoti). Tačiau po sandorio sudarymo paaiškėjo, jog automobilis yra su techniniais trūkumais ir jis negali būti eksploatuojamas be remonto, pradžioje kainuojančio pusę automobilio vertės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas pardavė ieškovui nekokybišką ir neeksploatuotiną automobilį. Tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu, nes ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi ir (ar) galėjo pagrįstai tikėtis iš šio sandorio, t. y. kokybiško ir papildomų tokių didelių investicijų nereikalaujančio automobilio.

60. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo, kaip pardavėjo, atsakomybę už netinkamos kokybės daikto pardavimą, ieškovo, kaip pirkėjo, teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jų visumą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pirkimo–pardavimo teisinius santykius, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl naikinti ar keisti šią skundžiamo sprendimo dalį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, ši skundžiamo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ieškinio senaties

61. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo ieškovo pareikštiems reikalavimams taikyti ieškinio senatį, nes pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktą ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas.

62. Pažymėtina, jog CK 1.125 straipsnio, kuriuo remiasi atsakovas, 2 dalyje nurodyta, kad atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus.

63. Kaip anksčiau minėta, CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Šiame CK XXIII skyriuje, be kita ko, yra reglamentuotos bendrosios pardavėjo pareigos ir teisės (antrasis skirsnis). Šiame antrajame skirsnyje yra reglamentuoti terminai reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti, t. y. CK 6.338 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per 2 metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino.

64. Nustatyta, jog ginčo automobilis ieškovui buvo perduotas 2019 m. spalio 31 d., o su ieškiniu ieškovas į teismą kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 12 d. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškinio senatis nebuvo suėjusi, todėl teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas šio instituto nagrinėjamu atveju netaikė. Taip pat pažymėtina, jog ieškovas iki kreipimosi į teismą aktyviais savo veiksmais bandė ginčą išspręsti su atsakovu, kreipėsi į jį telefonu, siuntė pretenzijas, tačiau atsakovas, patartas advokato, nereagavo. Taip pat ieškovas bandė savo teises ir pažeistus interesus ginti kreipdamasis į ikiteisminio tyrimo instituciją.

Dėl bylos procesinės baigties

65. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pirkimo–pardavimo teisinius santykius, pardavėjo atsakomybę, pirkėjo teisę nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir pan., padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kurių apeliantas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė. Naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

67. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, jam jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

68. Ieškovas apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą patyrė 2 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą buvo pateiktas 2021 m. liepos 14 d. AB banko „Swedbank“ mokėjimo nurodymas, patvirtinantis ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pateikta PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentų analizė, atsikirtimų į juos nustatymas, teismo sprendimo argumentų ir motyvų peržiūra (2 val.) įkainota 200,00 Eur suma (įskaičius PVM – 242,00 Eur), atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimas (18 val.) įkainotas 1 800,00 Eur suma (įskaičius PVM – 2 178,00 Eur). Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.11 punktais, įvertinus Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju aktualus 2021 m. I ketv. – 1 517,40 Eur) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), darytina išvada, jog 2 178,00 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl ieškovo prašoma priteisti suma už atsiliepimo parengimą mažintina iki 1 972,62 Eur sumos (t. y. 1,3 koeficientas x 1 517,40 Eur). Tuo tarpu 242,00 Eur suma, kuri buvo advokatui sumokėta už 2 val. teisines paslaugas (atsakovo apeliacinio skundo argumentų analizė, atsikirtimų į juos nustatymas, teismo sprendimo argumentų ir motyvų peržiūra), neviršija Rekomendacijų 7, 8.20 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, ieškovui priteistina iš atsakovo, kurio apeliacinis skundas netenkinamas, iš viso 2 214,62 Eur (1 972,62 Eur + 242,00 Eur) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. R. ieškovui V. B. 2 214,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė