- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-21
- Bylos Nr.
- e2-1321-465/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18641-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Atsakovas
- M. S.
- Ieškovas
- V. G., O. G.
- Kategorijos
atsakovės atstovui adv. E. Š.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. G. ir O. G. ieškinį atsakovei M. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami iškeldinti ieškovę iš jiems nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) bei priteisti jų naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, jog atsakovė su jų sūnumi V. G. (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką, ir atsikėlus jiems į Vilnių, leido gyventi jų bute. Nesusiklosčius santykiams, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksta ištuokos procesas. Ieškovai nurodo, jog 2022-05-23 atsakovei buvo nusiųstas pranešimas dėl išsikeldinimo iš patalpų ir raktų perdavimo. Vėliau buvo sutarta terminą pratęsti dar mėnesiui, t. y. iki 2022-08-01, tačiau atsakovė iš gyvenamųjų patalpų neišsikraustė, pasiteisindama, kad negali rasti kito gyvenamojo ploto. Teigia, jog nutraukus panaudos santykius, atsakovė patalpomis naudojasi be jokio teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas ieškinį palaikė pilnai. Papildomai nurodė, kad ieškovai yra seni žmonės, jiems reikia lėšų vaistams. Nurodė, jog atsakovė buvo atvykusi į jo kontorą ir abipusiu sutarimu buvo pratęstas terminas išsikėlimui iki 2022m. rugpjūčio 15 d., tačiau atsakovė susitarimo neįvykdė. Teigė, kad kiekvieną dieną neišsikeldama iš buto atsakovė daro ieškovams nuostolius, nes jie negali naudotis turtu. Be to, pažymėjo, kad atsakovė veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, reiškė įvairius prašymus, todėl ieškovai patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės pagal patikslintą prašymą pilnai, jų nemažinant. Teigia, kad nežino, ar atsakovė šiuo metu gyvena tame bute, bet raktas nuo buto nėra grąžintas.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, jog ieškovai leido jai naudotis ieškovams nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nes ji yra susituokusi su ieškovų sūnumi V. G.. Atsiliepime pažymėjo, jog ji yra Irano pilietė, nemoka lietuvių kalbos, todėl jai yra labai sunku susirasti kitą gyvenamąjį būstą, ypatingai šiuo metu, kai yra daug atvykusių asmenų iš Ukrainos, Baltarusijos. Be to, teigia, kad galimybės išsinuomoti yra ribojamos ir dėl piniginių lėšų trūkumo. Atsakovė dirba nepilnu etatu, siūlėsi sumokėti už nuomą, tačiau jos sutuoktinis bei jo advokatas pareikalavo išsikraustyti iš buto, o su ieškovais ji neturėjo galimybės susisiekti. Nors šiuo metu ji gyvena pas draugus, tačiau buto raktus sutinka perduoti tik savininkams (ieškovams). Teigia, jog ieškovai jai leido gyventi savo bute, niekada dėl to neprieštaravo, dėl iškeldinimo nebuvo įspėję, o tai darė jų sūnus, jos sutuoktinis. Mano, kad per protingą terminą galėtų butą atlaisvinti, tenkinus ieškinį, prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesiams, o ieškinį atmetus, nes ji tinkamai nebuvo ieškovų įspėta, priteisti valstybės išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad bute nuo 2022 m. lapkričio mėnesio ji nebegyvena, bute nėra jos asmeninių daiktų, tačiau raktą sutinka grąžinti tik ieškovams asmeniškai ir tik įsitikinusi ieškovų veiksnumu. Negali nurodyti, kokiu adresu gyvena, nes bijo grasinimų, buvo patyrusi užpuolimą, kurį sieja su savo sutuoktinio kerštu. Mano, kad parašas atstovavimo sutartyje nėra ieškovų. Nurodė, kad dirba po dvi, tris dienas per savaitę, todėl jai vos užtenka piniginių lėšų pragyvenimui. Jos sutuoktinis su savo advokatu daro jai spaudimą skyrybų byloje. Asmeninių daiktų bute nelaiko, yra išsikėlusi, tik negrąžina raktų, nes nepasitiki atstovu. Ji nesutinka skirtis tokiomis sąlygomis, kaip siūlo jos sutuoktinis, nes ji turėtų problemų Irane. Su buto savininkais jai nepavyko susisiekti, bet jai žinoma, kad jos vyro sutuoktinis serga (duomenys neskelbtini). Raktus ji norėtų grąžinti buto savininkams, nes mano, kad jos atžvilgiu daromos manipuliacijos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad ieškovams V. G. ir O. G. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį 2-jų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (e. bylos 1 failas, b. l. 27,28). Atsakovė yra sudariusi santuoką su ieškovų sūnumi V. G. (e. bylos 1 failas, b. l. 13, 20). 2022m. gegužės 23d. pranešimu atsakovė buvo įspėta dėl panaudos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (e. bylos 1 failas, b. l. 18,19). 2020-08-28 raštu ieškovai įsipareigojo neterminuotai Irano pilietei M. S. suteikti tinkamą gyvenamąjį patalpą (e. bylos 1 failas, b. l. 60).
Dėl panaudos sutarties nutraukimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nuosavybės teisė apibrėžiama kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Valdymas gali būti pažeistas, paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą kitu būdu (CK 4.35 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Taigi, ieškovas, reikšdamas ieškinį iškeldinti asmenį iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų, privalo įrodyti, kad patalpos, iš kurių siekia iškeldinti asmenį, priklauso ieškovui ir, kad iškeldintinas asmuo (atsakovas) neturi teisinio pagrindo naudotis šiomis patalpomis, o iškeldinamasis asmuo (atsakovas), nesutikdamas su pareikštu reikalavimu, turi įrodyti, kad jis ginčo patalpomis naudojasi teisėtai.
Bylos duomenimis šalis sieja panaudos teisiniai santykiai, todėl ginčas spręstinas pagal panaudos teisinius santykius reglamentuojančias taisykles, o tai reiškia, jog atsakovė gali būti keldinama iš gyvenamųjų patalpų tik nutraukus panaudos sutartį įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.642 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kiekviena daikto neatlygintino naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004).
Bylos medžiaga patvirtinta, jog ieškovai 2020-08-28 įsipareigojimu patvirtino savo sutikimą atsakovei, kaip Irano pilietei, atvykusiai gyventi į Lietuvą, neterminuotai suteikti tinkamą gyvenamąją patalpą jiems nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovės neatlygintinas apsigyvenimas bute ir ieškovų sutikimas dėl tokių veiksmų atitinka panaudos sutarties sampratą (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie susitarimą dėl panaudos termino. Taigi konstatuotina, kad tarp šalių buvo sudaryta neterminuota buto panaudos sutartis. Pažymėtina, kad įspėjimui dėl neterminuotos panaudos sutarties nutraukimo įstatymo leidėjas nenustatė specialios formos ar turinio reikalavimų, tačiau pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką įspėjimo turiniui keliamas privalomas reikalavimas, kad panaudos davėjas aiškiai išreikštų savo valią nutraukti sutartį bei suteiktų panaudos gavėjui laiko tarpą pasiruošti grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį (CK 6.642 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-206/2016). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė apie gavo ieškovų atstovo pasirašytą 2022-05-23 Pranešimą dėl panaudos sutarties nutraukimo ir išsikeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, lankėsi jo kontoroje, kuomet terminas išsikėlimui buvo pratęstas iki 2022-08-01. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog net ir kreipimasis į teismą pareiškiant ieškinį taip pat laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie šalies valią nutraukti panaudos sutartį. Tačiau atsakovė mano, jog ieškovų reikalavimas iškeldinti ją iš ieškovams priklausančių gyvenamųjų patalpų, neatitinka tikrosios ieškovų valios. Kita, vertus teigia, jog ieškovai dėl savo neįgalumo negalėjo savo valios išreikšti tinkamai, galimai dėl jų nesugebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmės. Taip pat atsakovė nurodo, jog šiuo metu teisme vyksta jos skyrybų procesas su ieškovų sūnumi V. G. (civilinė byla Nr. e2-657-842/2023), kurioje, be kita ko, jį atstovauja tas pats advokatas A. N., todėl jos manymu, šios bylos iniciavimas yra naudojamas kaip spaudimo priemonė skyrybų byloje. Teismo nuomone, šie teiginiai yra paremti atsakovės subjektyviu vertinimu, todėl su jais nesutiktina dėl sekančių motyvų.
Fiziniai asmenys teisme vesti bylą gali per atstovus pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 dalis). Atstovams pagal pavedimą – advokatams – savo veikloje privalu laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso (toliau – Kodeksas), patvirtinto 2016m. balandžio 15d. Visuotinio advokato susirinkimo, reikalavimų. Šiame Kodekse apibrėžiami advokatų profesinės veiklos ir elgesio principai, kurių advokatas privalo laikytis savo profesinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime. Nagrinėjamu atveju ieškovų atstovavimo sutartis su advokatu sudaryta dar prieš metus, t. y. 2022 m. balandžio 4 d. (e. bylos 1 failas, b. l. 6). Advokatas patvirtino, jog dėl atstovavimo teisme sutartį sudarė tiesiogiai su ieškovais, sutaręs dėl pavedimo dalyko – atsakovės iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Ieškovų atstovas neneigia, jog santuokos nutraukimo byloje jis atstovauja ir ieškovų sūnų V. G., tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tuo būtų pažeisti advokatų etikos principai. Advokatui draudžiama konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu ir interesais, jeigu tų klientų interesai yra priešingi arba yra reali tikimybė, kad interesų konfliktas kils ateityje (Kodekso 11 straipsnio 5 dalis), taigi, šiuo atveju tokio intereso konflikto, draudžiančio advokatui imtis atstovauti ieškovus, o kitoje civilinėje byloje atstovauti jų sūnų, nėra. Atsakovės nepasitikėjimas priešingos šalies atstovu iš esmės remiasi tik subjektyviais atsakovės vertinimais, grindžiamais tuo, jog ieškovus atstovauja tas pats advokatas, kuris gina ir jų sūnaus V. G. interesus kitoje byloje, nepaneigia ieškovų valios reikšti ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo. Pastebėtina, jog pati atsakovė pripažino, suprantanti, kad iš negalės naudotis savo sutuoktinio tėvų turtu ilgą laiką, ypač tomis aplinkybėmis, kai svarstoma dėl jos santuokos nutraukimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje ginama žmogaus teisė į būsto neliečiamybę. Pagarbos šiai teisei principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Apibendrinus išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad panaudos davėjai (ieškovai) ir panaudos gavėja (atsakovė) buvo sudarę neterminuotą buto panaudos sutartį. Panaudos davėjai (ieškovai) įstatymų nustatyta tvarka pasinaudojo savo teise atsisakyti daikto neatlygintinio naudojimo sutarties, įspėję apie tai panaudos gavėją (atsakovę) įstatymų nustatyta tvarka. Pasibaigus įspėjimo terminui ir atsakovei gera valia neišsikėlus iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto, konstatuotina, kad ieškovų daiktu atsakovė naudojasi be teisinio pagrindo.
Atsakovės teigimu, ji dar 2022 m. spalio mėnesį iš buto išsikraustė, bute nebeliko jos asmeninių daiktų, tačiau pripažino, jog rakto buto savininkams nėra grąžinusi, o tai reiškia, jog daiktas nėra perduotas ieškovams ir jie iki šiol savo turtu naudotis negali.
Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).
Atsižvelgiant į tai, jog savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenį, kuris jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena neturėdamas jokio teisinio ir faktinio pagrindo, konstatuotina, kad ieškovai savo nuožiūra naudotis turtu negali, jų nuosavybės teisės pažeistos, todėl teismas, vadovaudamasis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų laiko pagrįstu ir tenkina jį pilnai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau šios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nėra suabsoliutintos. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nuo jų nukrypti, atsižvelgdamas į tai, ar šalių elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis).
Ieškovai byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 200 Eur žyminis mokestis ( e. bylos 1 failas, b. l. 16) ir 1040,60 Eur dydžio išlaidos už advokato teisinę pagalbą (e. bylos, 1 failas, b. l. 17, 62-64, 79-81, 115-116). Atsakovė buvo atstovaujama garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato, kurio išlaidos bylos nagrinėjimo metu pagal patikslintą pažymą siekia 465,67 Eur (e. bylos 1 failas, b. l. 111-114).
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovų patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti neatitinka advokato darbo ir laiko sąnaudų, ar viršija Rekomendacijose nurodyto priteistino užmokesčio už advokato ar jo padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio šios kategorijos civilinėse bylose. Kita vertus, atsakovei šios bylos nagrinėjimo procese buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kuri VGTPT sprendimu yra skiriama asmenims, neturintiems finansinės galimybės samdyti atstovą teisinei pagalbai teikti. Taigi, valstybė, spręsdama dėl garantuojamos teisinės pagalbos atsakovei užtikrinimo šioje byloje, įvertino atsakovės turtinę padėtį ir pripažino ją atitinkančią kriterijus, antrinei teisinei pagalbai gauti. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškinys buvo patenkintas pilnai bei įvertinęs, kad viena iš PVM sąskaitų faktūrų už teisines paslaugas buvo sumokėta ne pačių ieškovų, o jų sūnaus V. G. piniginėmis lėšomis, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, būtent šia dalimi (145 Eur) iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį mažina. Tokiu atveju iš atsakovės ieškovų naudai priteistina 895 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti bei 200 Eur žyminio mokesčio išlaidų, viso 1095 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje valstybės naudai nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patekinti pilnai.
Iškeldinti atsakovę M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (leidimas gyventi Lietuvoje a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovams V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų – buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini))
Priteisti iš atsakovės M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), Leidimas gyventi Lietuvoje a. k. (duomenys neskelbtini) 1095 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovų O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.