Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1542-794/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-12
Bylos Nr.: e2A-1542-794/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18641-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
Ieškovas: V. G., O. G.
Atsakovas: M. S.
Advokatai: Anatolijus Novikovas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1542-794/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18641-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.17; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1321-465/2023 pagal ieškovų V. G. ir O. G. ieškinį atsakovei M. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami iškeldinti atsakovę iš jiems nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) bei priteisti jų naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog atsakovė su jų sūnumi V. G. (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką, ir atsikėlus jiems į Vilnių, leido gyventi jų bute. Nesusiklosčius santykiams, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksta ištuokos procesas. Ieškovai taip pat nurodė, jog 2022 m. gegužės 23 d. atsakovei buvo nusiųstas pranešimas dėl išsikeldinimo iš patalpų ir raktų perdavimo. Vėliau buvo sutarta terminą pratęsti dar mėnesiui, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., tačiau atsakovė iš gyvenamųjų patalpų neišsikraustė, pasiteisindama, kad negali rasti kito gyvenamojo ploto. Pažymėjo, jog nutraukus panaudos santykius, atsakovė patalpomis naudojasi be jokio teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, jog ieškovai leido jai naudotis ieškovams nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nes ji yra susituokusi su ieškovų sūnumi V. G.. Atsiliepime pažymėjo, jog ji yra Irano pilietė, nemoka lietuvių kalbos, todėl jai yra labai sunku susirasti kitą gyvenamąjį būstą, ypatingai šiuo metu, kai yra daug atvykusių asmenų iš Ukrainos, Baltarusijos. Galimybės išsinuomoti yra ribojamos ir dėl piniginių lėšų trūkumo. Atsakovė dirba nepilnu etatu, siūlėsi sumokėti už nuomą, tačiau jos sutuoktinis bei jo advokatas pareikalavo išsikraustyti iš buto, o su ieškovais ji neturėjo galimybės susisiekti. Nors šiuo metu ji gyvena pas draugus, tačiau buto raktus sutinka perduoti tik savininkams (ieškovams). Teigia, jog ieškovai jai leido gyventi savo bute, niekada dėl to neprieštaravo, dėl iškeldinimo nebuvo įspėję, o tai darė jų sūnus, jos sutuoktinis. Mano, kad per protingą terminą galėtų butą atlaisvinti, tenkinus ieškinį, prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesiams, o ieškinį atmetus, nes ji tinkamai nebuvo ieškovų įspėta, priteisti valstybės išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino ir iškeldino atsakovę M. S. iš ieškovams V. G. ir O. G. nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų – buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat priteisė iš atsakovės 1 095,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams.

4. Teismas nustatė, jog ieškovai 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsipareigojimu patvirtino savo sutikimą atsakovei, kaip Irano pilietei, atvykusiai gyventi į Lietuvą, neterminuotai suteikti tinkamą gyvenamąją patalpą jiems nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taigi, teismas vertino, jog atsakovės neatlygintinas apsigyvenimas bute ir ieškovų sutikimas dėl tokių veiksmų atitinka panaudos sutarties sampratą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie susitarimą dėl panaudos termino. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta neterminuota buto panaudos sutartis.

5. Teismas taip pat nustatė, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė gavo apie ieškovų atstovo pasirašytą 2022 m. gegužės 23 d. Pranešimą dėl panaudos sutarties nutraukimo ir išsikeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, lankėsi ieškovų atstovo kontoroje, kuomet terminas išsikėlimui buvo pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.. Teismas pažymėjo, jog net ir kreipimasis į teismą pareiškiant ieškinį taip pat laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie šalies valią nutraukti panaudos sutartį. Atsakovė nurodė, jog šiuo metu teisme vyksta jos skyrybų procesas su ieškovų sūnumi V. G. (civilinė byla Nr. e2-657-842/2023), kurioje, be kita ko, jį atstovauja tas pats advokatas A. N., todėl jos manymu, šios bylos iniciavimas yra naudojamas kaip spaudimo priemonė skyrybų byloje. Teismas vertino, jog šie atsakovės teiginiai yra paremti jos subjektyviu vertinimu, todėl su jais nesutiko.

6. Teismas nustatė, jog ieškovų atstovavimo sutartis su advokatu sudaryta dar prieš metus, t. y. 2022 m. balandžio 4 d. Advokatas patvirtino, jog dėl atstovavimo teisme sutartį sudarė tiesiogiai su ieškovais, sutaręs dėl pavedimo dalyko – atsakovės iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Ieškovų atstovas neneigė, jog santuokos nutraukimo byloje jis atstovauja ir ieškovų sūnų V. G., tačiau teismas vertino, jog ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tuo būtų pažeisti advokatų etikos principai. Teismas pažymėjo, jog advokatui draudžiama konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu ir interesais, jeigu tų klientų interesai yra priešingi arba yra reali tikimybė, kad interesų konfliktas kils ateityje, taigi, teismas sprendė, jog šiuo atveju tokio intereso konflikto, draudžiančio advokatui imtis atstovauti ieškovus, o kitoje civilinėje byloje atstovauti jų sūnų, nėra. Teismas vertino, jog atsakovės nepasitikėjimas priešingos šalies atstovu iš esmės remiasi tik subjektyviais atsakovės vertinimais, grindžiamais tuo, jog ieškovus atstovauja tas pats advokatas, kuris gina ir jų sūnaus V. G. interesus kitoje byloje, nepaneigia ieškovų valios reikšti ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo.

7. Teismas konstatavo, kad panaudos davėjai (ieškovai) ir panaudos gavėja (atsakovė) buvo sudarę neterminuotą buto panaudos sutartį. Panaudos davėjai (ieškovai) įstatymų nustatyta tvarka pasinaudojo savo teise atsisakyti daikto neatlygintinio naudojimo sutarties, įspėję apie tai panaudos gavėją (atsakovę) įstatymų nustatyta tvarka. Pasibaigus įspėjimo terminui ir atsakovei gera valia neišsikėlus iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto, teismas sprendė, kad ieškovų daiktu atsakovė naudojasi be teisinio pagrindo.

8. Atsižvelgiant į tai, jog savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenį, kuris jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena neturėdamas jokio teisinio ir faktinio pagrindo, teismas konstatavo, kad ieškovai savo nuožiūra naudotis turtu negali, jų nuosavybės teisės pažeistos, todėl teismas, vadovaudamasis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų laikė pagrįstu ir tenkino jį pilnai.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškinys buvo patenkintas pilnai bei įvertinęs, kad viena iš PVM sąskaitų faktūrų už teisines paslaugas buvo sumokėta ne pačių ieškovų, o jų sūnaus V. G. piniginėmis lėšomis, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, būtent šia dalimi (145,00 Eur) iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino. Tokiu atveju iš atsakovės ieškovams teismas priteisė 895,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti bei 200,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų, viso 1 095,00 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė M. S. (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą ir bylą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti iš ieškovų atsakovės ir valstybės (kadangi atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba) patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

10.1. Atsakovės teigimu, teismas neatskleidė bylos esmės, neatsižvelgė į atsakovės argumentus dėl abiejų ieškovų sveikatos būklės ir įrodymais pagrįstų aplinkybių, kurios sudarė pagrindą suabejoti dėl ieškovų veiksnumo ir jų sugebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nutarė ieškovų paaiškinimus neišklausyti ir vadovautis tuo, kad byloje ieškovus atstovauja jų atstovas. Taigi, teismas nepagrįstai nutarė nekviesti ieškovų į teismo posėdį, nors atsakovė mėgino įrodyti, kad ieškovai yra neveiksnūs. Teismas taip pat nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo skirti byloje ekspertizę, siekiant nustatyti faktus, ar ieškovai iš tikrųjų galėjo/gali suvokti sudarytos atstovavimo su advokatu sutarties šioje nagrinėjamoje byloje esmę ir prasmę. Taigi, teismas neteisingai motyvavo sprendimą atmesti atsakovės prašymą pripažinti abiejų ieškovų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir atsakovės prašymą paskirti byloje ekspertizę ieškovų veiksnumui pagrįsti, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu.

10.2. Atsakovė nurodo, jog teismas, netenkindamas prašymo pripažinti ieškovų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, užkirto kelią atsakovei į tinkamą teismo procesą ir įrodinėjimą procese, nes atsakovė siekė įrodyti, jog ieškovai nesugeba suprasti tinkamai savo veiksmų reikšmės ir esmės bei negeba jų valdyti.

10.3. Atsakovė skundžiamą sprendimą prašo panaikinti ir CPK 330 straipsnyje numatytu pagrindu, nes teismas netinkamai taikė ir išaiškino CK 6.642 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad panaudos davėjas (ieškovai) aiškiai išreikštų savo valią nutraukti sutartį su panaudos gavėju (atsakove).

10.4. Atsakovė nurodo, jog šiuo metu teisme vyksta jos skyrybų procesas su ieškovų sūnumi V. G. (civilinė byla Nr. e2-657-842/2023), kurioje, be kita ko, jį atstovauja tas pats advokatas Anatolijus Novikovas, todėl jos manymu, šios bylos iniciavimas yra naudojamas kaip spaudimo priemonė skyrybų byloje.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai V. G. ir O. G. prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą bei priteisti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

11.1. Ieškovai nurodo, jog fiziniai asmenys teisme vesti bylą gali per atstovus pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 dalis). Kadangi CPK nenumato tokio pobūdžio ginčuose privalomo šalių dalyvavimo, tai teismas tinkamai pritaikė procesines teisės normas ir pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą, ieškovų dalyvavimą pripažinti būtinu.

11.2. Ieškovų teigimu, teismas, atsisakydamas paskirti ekspertizę veiksnumui nustatyti, teisingai pritaikė procesines normas, nes šioje byloje nebuvo reiškiamas priešieškinys atstovavimo sutarčiai nuginčyti, o nesant tokio ginčo, teismas neturi teisinio pagrindo skirti ekspertizės. Teismas, atsisakydamas tenkinti tokį prašymą, teisingai vertino įrodymus dėl ieškovų sveikatos būklės, nes specialiųjų poreikių nustatymas nereiškia, kad asmuo nesuvokia savo veiksmų. Ieškovai pažymėjo, kad teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino įrodymus, todėl nėra pagrindo naikinti teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

16. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams V. G. ir O. G. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį 2-jų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 tomas, b. l. 27,28). Atsakovė buvo sudariusi santuoką su ieškovų sūnumi V. G. (e. b. 1 tomas, b. l. 13, 20). 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštu ieškovai įsipareigojo neterminuotai Irano pilietei M. S. suteikti tinkamą gyvenamąjį patalpą (e. bylos 1 tomas, b. l. 60). Byloje nėra duomenų apie susitarimą dėl panaudos termino. 2022 m. gegužės 23d. pranešimu atsakovė buvo įspėta dėl panaudos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (e. b. 1 tomas, b. l. 18,19).

18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 8 d. išnagrinėjo V. G. ieškinį atsakovei M. S. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies (civilinė byla Nr. e2-657-842/2023).

19. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės iškeldinimo iš ieškovams priklausančių gyvenamųjų patalpų.

Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

20. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalis sieja panaudos teisiniai santykiai, todėl ginčas spręstinas pagal panaudos teisinius santykius reglamentuojančias taisykles, o tai reiškia, jog atsakovė gali būti keldinama iš gyvenamųjų patalpų tik nutraukus panaudos sutartį įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.642 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kiekviena daikto neatlygintino naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004).

21. Atsakovė skundžiamą sprendimą prašo panaikinti CPK 330 straipsnyje numatytu pagrindu, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir išaiškino CK 6.642 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad panaudos davėjas (ieškovai) aiškiai išreikštų savo valią nutraukti sutartį su panaudos gavėju (atsakove).

22. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovai 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsipareigojimu patvirtino savo sutikimą atsakovei, kaip Irano pilietei, atvykusiai gyventi į Lietuvą, neterminuotai suteikti tinkamą gyvenamąją patalpą jiems nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie susitarimą dėl panaudos termino, todėl tarp šalių buvo sudaryta neterminuota buto panaudos sutartis.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įspėjimui dėl neterminuotos panaudos sutarties nutraukimo įstatymo leidėjas nenustatė specialios formos ar turinio reikalavimų, tačiau pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką įspėjimo turiniui keliamas privalomas reikalavimas, kad panaudos davėjas aiškiai išreikštų savo valią nutraukti sutartį bei suteiktų panaudos gavėjui laiko tarpą pasiruošti grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį (CK 6.642 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-206/2016).

24. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė gavo ieškovų atstovo pasirašytą 2022 m. gegužės 23 d. Pranešimą dėl panaudos sutarties nutraukimo ir išsikeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, lankėsi jo kontoroje, kuomet terminas išsikėlimui buvo pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.. Be to, net ir kreipimasis į teismą pareiškiant ieškinį taip pat laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie šalies valią nutraukti panaudos sutartį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir išaiškino CK 6.642 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

25. Apeliantė apeliacinį skundą taip pat grindžia iš esmės procesinių normų pažeidimu, t. y. apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo ieškovų dalyvavimą pripažinti būtinu ir ekspertizės skyrimo ieškovų veiksnumui nustatyti.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinio proceso dalyviu, galinčiu įgyvendinti savo teises teisme, gali būti fizinis ir juridinis asmuo (CPK 38 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 1 dalis). Jų procesines teises ir pareigas reglamentuoja CPK normos. Asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). CPK 57 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, kad atstovams pagal pavedimą – advokatams arba advokato padėjėjams – atstovaujamojo suteiktų teisių ir pareigų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi, užtikrinamas ne tik tinkamas procesinis atstovavimas, dalyvaujant kvalifikuotiems teisininkams, bet kartu principo, kad „tas, kuris veikia per atstovą, veikia pats“, įgyvendinimas (CPK 51 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2008).

28. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovų atstovavimo sutartis su advokatu sudaryta dar prieš metus, t. y. 2022 m. balandžio 4 d. Advokatas patvirtino, jog dėl atstovavimo teisme sutartį sudarė tiesiogiai su ieškovais, sutaręs dėl pavedimo dalyko – atsakovės iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Ieškovų atstovas neneigė, jog santuokos nutraukimo byloje jis atstovauja ir ieškovų sūnų V. G., tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tuo būtų pažeisti advokatų etikos principai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog civilinio proceso kodeksas nenumato tokio pobūdžio ginčuose privalomo šalių dalyvavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai tinkamai įgyvendino savo teises ir pareigas teismo proceso metu per atstovą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesines teisės normas ir 2022 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl ieškovų dalyvavimo pripažinimo būtinu.

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą visų privačių ginčų išsprendimą, ginčijamų civilinių teisių bei pareigų nustatymą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant kiekvieno asmens teises ir pareigas ar jam pareikštą kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Pagal šią konvencijos nuostatą, užtikrinančią visų byloje dalyvaujančių asmenų teisių įgyvendinimą, dalyvaujantiems byloje asmenims nustatyta pareiga savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, o teismui, vadovaujantis kooperacijos, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais – imtis priemonių bylą išnagrinėti operatyviai ir tinkamai.

30. Nors apeliantė taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę, siekiant nustatyti ieškovų neveiksnumą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ieškovai turėjo atstovą, o atstovams pagal pavedimą – advokatams – savo veikloje privalu laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso (toliau – Kodeksas), patvirtinto 2016m. balandžio 15d. Visuotinio advokato susirinkimo, reikalavimų. Šiame Kodekse apibrėžiami advokatų profesinės veiklos ir elgesio principai, kurių advokatas privalo laikytis savo profesinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime. Be to, šioje byloje nebuvo reiškiamas priešieškinys atstovavimo sutarčiai nuginčyti, o nesant tokio ginčo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo skirti minėtos ekspertizės. Taip pat sutiktina su ieškovų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti tokį prašymą, teisingai vertino įrodymus dėl ieškovų sveikatos būklės, nes specialiųjų poreikių nustatymas nereiškia, kad asmuo nesuvokia savo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, pagrįstai atmetė atsakovės prašymą skirti ekspertizę ieškovų veiksnumui nustatyti, o apeliantės argumentai dėl galimo ieškovų neveiksnumo yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

31. Nors apeliantė nurodė, jog šiuo metu teisme vyksta jos skyrybų procesas su ieškovų sūnumi V. G. (civilinė byla Nr. e2-657-842/2023), todėl jos manymu, šios bylos iniciavimas yra naudojamas kaip spaudimo priemonė skyrybų byloje, tačiau kaip jau buvo nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 8 d. išnagrinėjo V. G. ieškinį atsakovei M. S. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies (civilinė byla Nr. e2-657-842/2023). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl nepagrįsto šios bylos iniciavimo (naudojimo kaip priemonę skyrybų byloje) yra teisiškai nereikšmingi.

32. Taip pat kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

34. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

35. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovai turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliantės apeliacinį skundą parengimą.

36. Ieškovai prašė priteisti iš apeliantės 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš atsakovės ieškovams 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

37. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės M. S. 1 210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų 00 ct) ieškovams O. G. ir V. G. bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėAndrius Verikas