Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui T. B., jo atstovui advokatui R. S.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovui A. P. dėl sumokėto avanso ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovo priteisti jam 4 200 Eur sumokėtą avansą už automobilio pirkimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo posėdyje ieškovas ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog avansą mokėjo grynaisiais pinigais, atsakovu pasitikėjo. Nurodė, jog pirkimo nekontroliavo. Vyko apžiūrėti automobilio į atsakovo garažą, automobilis jam tiko. Tvirtino, jog lėšas automobiliui būtų turėjęs, jei ,,lizinguotų“. Nurodė, jog atsakovas nusprendė, kad nebeduos lizingo. Paaiškino, jog automobilį ketino pirkti sau, avansą mokėjo iš savo lėšų, tačiau vėliau nusprendė, kad tokių pinigų už automobilį nemokės, tai nusprendė, kad ,,lizinguos“ per įmonę, viskas buvo gerai. Neigė avanso dalies grąžinimą. Prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas (pirkėjas) ir atsakovas (pardavėjas) sudarė žodinį susitarimą dėl automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ pirkimo – pardavimo. Ieškovas atsakovui sumokėjo 4 200 Eur grynaisiais pinigais.

Byloje pateikti duomenys, jog atsakovo sutuoktinė L. P. bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ už automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 14 270 Eur (2021 m. rugpjūčio 4 d. – 10 000 Eur, 2021 m. rugpjūčio 5 d. – 3 200 Eur, 2021 m. rugpjūčio 26 d. – 1 070 Eur). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, 2020 m., pilkos spalvos, aukcione 2021 m. rugsėjo 27 d. parduotas už 14 000 Eur. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog transporto priemonė su defektais, atsiradusiais po eismo įvykio.

2022 m. kovo 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK) 1-ajame veiklos skyriuje buvo gautas A. P. pareiškimas dėl T. B. grasinimų. Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK 1-ojo veiklos skyriaus 2022 m. kovo 24 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog ikiteisminį tyrimą pagal A. P. pareiškimą atsisakyti pradėti nustačius aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (asmens veiksmuose nėra įžvelgiami požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, kadangi konfliktas nukreiptas į tarpusavio santykių aiškinimąsi).

Iš byloje esančios tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, jog ieškovas 2022 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl negrąžinto avanso (galimai padaryto sukčiavimo). 2022 m. balandžio 25 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo T. B. pareiškimą nustačius aplinkybes dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (ginčas kyla iš civilinės teisės reguliuojamų santykių, kurie turi būti nagrinėjami teisme civilinio proceso nustatyta tvarka; A. P. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, požymių).

2022 m. spalio 27 d. raštu dėl negrąžinto avanso ieškovo atstovas kreipėsi į atsakovą prašydamas informuoti, ar ketina ginčą dėl avanso grąžinimo baigti tarpusavio derybų būdu, nurodė, jog negavus atsakymo laikys, jog atsakovas atsisako taikiai spręsti ginčą dėl ko ieškovas ketina kreiptis į teismą.

Dėl ieškinio reikalavimų

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis numato, kad pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pirkimo – pardavimo sutartis yra konsensualinė. Tai reiškia, kad tokio pobūdžio sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.159 straipsnio 2 dalis), o įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais šį susitarimą išreiškia atitinkama forma (CK 6.159 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021).

Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį, pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tuo atveju, jei šalys sutarties nesudaro, pardavėjas netenka teisinio pagrindo tokias lėšas turėti ir jos turi būti grąžinamos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad tarp šalių (ieškovo ir atsakovo) susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kurių turinys atitinka CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarčių rūšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.1-6.4 straipsniai). Ieškovas ir atsakovas susitarė dėl transporto priemonės ,,(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. gamybos (toliau ir – transporto priemonė) pirkimo – pardavimo. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas padėti transporto priemonę nupirkti, o atsakovas sutiko padėti, transporto priemonė buvo perkama per juridinį asmenį. Liudytoju byloje apklaustas J. S., tiesiogiai dalyvavęs transporto priemonės pirkimo – pardavimo procedūroje, paaiškino, jog dirba ,,(duomenys neskelbtini)“, turi prieigą prie atitinkamos sistemos ir teikia automobilių pirkimo bei pargabenimo paslaugas pagal klientų užsakymus. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog transporto priemonė už šalių sutartą kainą buvo nupirkta bei pargabenta į Lietuvą. Tačiau ieškovas atsisakė transporto priemonę pirkti bei pareikalavo grąžinti jam sumokėtą avanso sumą. Transporto priemonė ieškovui perduota nebuvo. Byloje ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovas atsakovui sumokėjo 4 200 Eur avansą grynaisiais pinigais, nėra; aplinkybę, jog pinigus gavo patvirtino ir atsakovas (CPK 187 straipsnis). Rašytinis susitarimas tarp šalių sudarytas nebuvo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Pažymėtina, jog pirkimo – pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, nes abi tokios sutarties šalys (pardavėjas ir pirkėjas) turi priešpriešines teises ir pareigas, t. y. abi šalys yra ir kreditoriai ir skolininkai. Pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį pirkėjui, o pirkėjas turi priešpriešines pareigas – priimti daiktą ir sumokėti už jį kainą. Pagal CK 6.324 straipsnio 1 dalį, jei pardavėjas atsisako perduoti daiktus pirkėjui, šis turi teisę atsisakyti vykdyti pirkimo – pardavimo sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.314 straipsnio 6 dalis numato, jog kai pirkėjas atsisako priimti daiktus ir už juos sumokėti, pardavėjas gali savo nuožiūra reikalauti sumokėti kainą arba atsisakyti vykdyti sutartį. Bendrosios sutarčių vykdymą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos įtvirtina, jog šalys sutartį privalo vykdyti tuo pačiu metu, jei ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia jos prigimtis ir aplinkybės (CK 6.201 straipsnis). Sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl avanso grąžinimo. Atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus atsakovas teigė, jog dalį avanso, t. y. 2 500 Eur, ieškovui grąžino. Ieškovas šią aplinkybę neigė.

Prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Piniginės prievolės dalykas – skolininko pareiga perduoti kreditoriui nustatytą pinigų sumą. Tinkamas prievolės įvykdymas reiškia jos pasibaigimą, o netinkamai įvykdyta prievolė nepasibaigia (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Prievolė laikoma tinkamai įvykdyta, jeigu laikomasi jos vykdymo principų, nustatytų CK 6.38 straipsnyje, t. y. jei prievolė vykdoma tinkamam kreditoriui, tinkamo skolininko, nustatytoje vietoje nustatytu būdu, laiku ir pan. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus pareiga priimant prievolės įvykdymą išduoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Įstatymo leidėjas, nustatydamas kreditoriui pareigą išduoti prievolės įvykdymo patvirtinimą, siekė užtikrinti, kad kreditorius priims prievolės įvykdymą, nes pakvitavimo neišdavęs kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę ir jam atsiranda CK 6.64 straipsnyje nustatyti padariniai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas. Skolininkas, siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, taip pat gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021. Teismų praktika. 2021, 55, p. 75-87).

Nustatyta, jog byloje rašytiniai susitarimai ir (ar) patvirtinimai tarp šalių sudaryti nebuvo. Atsakovas aplinkybę, jog dalį avanso ieškovui grąžino įrodinėjo savo paaiškinimais bei liudytojo parodymais. Šalių paaiškinimai civilinėje byloje yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Tačiau vertinant šalių paaiškinimus atsižvelgtina į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų paaiškinimai vertintini kartu su byloje esančiais kitais įrodymais (CPK 185 straipsnis). Šiuo atveju, teismo posėdyje duodamas paaiškinimus atsakovas paaiškino dalies avanso lėšų grąžinimo aplinkybes (įvardino grąžinamą sumą, perduodamų grynųjų pinigų nominalias vertes, šalių susitikimo vietą, susitikime dalyvavusius asmenis, įvardijo lėšų grąžinimo laikotarpį ir kt.), atsakovo paaiškinimai buvo nuoseklūs, neprieštaravo byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei nustatytoms aplinkybėms. Teismo posėdyje aplinkybę, jog atsakovas dalį avanso lėšų ieškovui grąžino, patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas V. K., paaiškinęs tiek aplinkybes apie grąžinamų pinigų sumą, perduotų grynųjų pinigų nominalias vertes, tiek aplinkybes apie transporto priemonę, kuria ieškovas atvyko į atsakovo darbo vietą. Abejoti liudytojo paaiškinimais teismas neturi pagrindo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovo pateikta informacija apie transporto priemonės GPS duomenis, kuria ieškovas įrodinėja aplinkybę, kad jo vairuojamas raudonos spalvos automobilis, atsakovo ir liudytojo įvardijamu metu (2022 m. vasario mėn.) nebuvo Lietuvoje, nesant kitų duomenų, pati savaime, liudytojo paaiškintų aplinkybių nepaneigia (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, jog nei atsakovas, nei liudytojas tikslios piniginių lėšų perdavimo dienos neįvardijo, nurodė tik preliminarų laikotarpį. Savo ruožtu iš ieškovo pateiktų GPS duomenų nėra galimybės spręsti, jog transporto priemonę, kurios GPS duomenis į bylą teikė ieškovas, vairavo būtent T. B.. 2022 m. kovo 24 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodoma aplinkybė, jog ieškovas galimai 2022 m. vasario 26 d. buvo atvykęs prie atsakovo garažo (duomenų, paneigiančių šią aplinkybę byloje nėra). Be to, minėtame nutarime įvardijamos transporto priemonės duomenys (valstybinis numeris), kurią galimai vairuoja ieškovas, nesutampa su ieškovo byloje pateiktoje GPS informacijoje nurodomomis transporto priemonėmis, pažymint, jog pateiktoje medžiagoje transporto priemonės iš esmės nėra identifikuotos. Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, jog ieškovo pateikti duomenys nepaneigia byloje esančių kitų įrodymų (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Kartu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktą; 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 40 punktą).

Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti duomenys bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog šalys buvo sutarusios dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo, dėl ko atsakovui (pardavėjui) buvo sumokėta kainos dalis – 4 200 Eur avansas. Ieškovas atsisakė transporto priemonę pirkti, transporto priemonė jam perduota nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, kai šalys atsisakė vykdyti susitarimą, pripažintina, jog ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo to, ką yra jam perdavęs pagal susitarimą, t. y. reikalauti grąžinti už daiktą sumokėtos kainos dalį (CPK 185 straipsnis). Tačiau visuma byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių (rašytinė bylos medžiaga, liudytojų parodymai ir kt.) sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, jog dalį avanso, t. y. 2 500 Eur, atsakovas ieškovui yra grąžinęs (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Tokiu būdu negrąžinta avanso dalis, kurios reikalauti ieškovas turi teisę, o atsakovas įgyja pareigą šią sumą grąžinti sudaro 1 700 Eur (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.237 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.309 straipsnio 2 dalis). Nors atsakovas procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje nurodė, jog negrąžinto avanso dalis skirta jo nuostoliams (žalai) atlyginti, byloje jokių objektyvių atsakovo nuostolius pagrindžiančių įrodymų nėra pateikta, o atsakovas priešpriešinių reikalavimų dėl žalos atlyginimo byloje nereiškė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog atsakovas įgijo teisę į jam be pagrindo sumokėtų ir negrąžintų lėšų dalį (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylos baigties

Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu spręstina, kad ieškovas įrodė, kad pinigines lėšas (avansą) 4 200 Eur sumai atsakovui perdavė, atsakovas jį gavo, tačiau bylos medžiaga nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovui nebuvo grąžinta visa avanso suma, priešingai, bylos duomenys suponuoja tikėtinai pagrįstą išvadą, jog atsakovas ieškovui 2 500 Eur grąžino, todėl vadovaujantis CPK 185 straipsniu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 700 Eur avanso dalis (skola).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog procesinėms palūkanos skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą ir aktualią kasacinio teismo praktiką, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovui, remiantis 2022 m. rugsėjo 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Dėl suteiktos teisinės pagalbos patirtos 100 Eur išlaidos pagal 2023 m. birželio 7 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini).

Kadangi ieškovui byloje teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje už ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 95 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis).

Atsakovas byloje pateikė įrodymus, jog patyrė 1 500 Eur teisinės (advokato padėjėjo) pagalbos išlaidas.

Šiuo atveju ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, laikytina, jog tenkinta 40,5 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 38,48 Eur žyminio mokesčio bei 40,50 Eur išlaidų dėl atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Išaiškintina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovo priteistinos 892,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 13,28 Eur. Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, valstybei iš ieškovo priteistinos 7,90 Eur pašto išlaidos. Įvertinus procesinę bylos baigtį, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 5,38 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. P. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 700 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. vasario 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui T. B..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo T. B. 892,50 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. P..

Priteisti iš ieškovo T. B. 7,90 Eur (septynių eurų 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybei.

Priteisti iš atsakovo A. P. 5,38 Eur (penkių eurų 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybei.

Priteisti iš atsakovo A. P. 38,48 Eur (trisdešimt aštuonių eurų 48 ct) žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš atsakovo A. P. 40,50 Eur (keturiasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.