Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi bei pareiškėjo K. E. pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-430-436/2019 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos apeliaciniam teismui perduota Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-430-436/2019, siekiant įvertinti joje pareikšto nušalinimo pagrįstumą.

Nurodyta civilinė byla Kauno apygardos teisme pradėta pagal apeliantės A. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. E. ieškinį A. V. dėl turto atidalinimo iš bendrosios nuosavybės ir servituto nustatymo.

K. E. prašo nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2A-430-436/2019, nagrinėjimo. Nušalinimo pareiškimas iš esmės motyvuojamas tuo, jog kitose, su pareiškėjo interesais susijusiose bylose, šio teismo teisėjai pareiškėjo atžvilgiu priėmė nepalankius procesinius sprendimus. Be to, kitos proceso šalies atstovas visuose procesuose V. M. dirba kontoroje M. ir partneriai. Šioje kontoroje dirbantis advokatas A. M. buvęs Kauno apygardos teismo teisėjas bei pirmininkas, taip pat kontoroje dirba kiti buvę Kauno apygardos teismo darbuotojai, todėl šie asmenys gali daryti įtaką Kauno apygardos teismo teisėjams. Pareiškėjo teigimu, A. V. ne kartą yra pabrėžusi savo asmeninę pažintį su Kauno apygardos teismo pirmininku bei kitais teisėjais, kas sudaro pagrindą manyti, kad ji daro įtaką šio teismo teisėjams. Šią aplinkybę patvirtina teisėjo E. T. nusišalinimas. K. E. teigimu, civilinė byla Kauno apygardos teisme negali būti tinkamai išnagrinėta ir dėl to, kad šis teismas turi vieną didžiausių darbo krūvių.

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 ir 71 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą, tačiau bet koks asmens naudojimasis teisėmis turi atitikti įstatymų reikalavimus.

CPK 68 straipsnio 4 dalis numato, kad nušalinimas gali būti pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, t. y. teisėjui ar teisėjams, kurie nagrinėja bylą, kurioje reiškiamas nušalinimas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad įstatymo reikalavimas, pagal kurį nušalinimas turi būti pareikštas konkrečiam teisėjui (teisėjams) ir konkrečioje byloje, nėra savitikslis, kadangi nušalinimas negali būti abstraktus, o turi būti grindžiamas CPK 65 – 66 ir 71 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis ir turi būti motyvuotas. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog konkreti byla dėl nušalinimo pareiškime dėstomų aplinkybių, kurios patenka į CPK 65-66 ir 71 straipsniuose numatytus atvejus, bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 66 straipsniai), tačiau bet kokiu atveju išlieka nušalinimo pareiškimą teikiančio asmens pareiga nurodyti, kokioje byloje ir kokiu pagrindu reiškiamas nušalinimas. Bet kuriuo atveju naudotis teismo nušalinimo institutu negalima abstrakčiai formuluojant nušalinimo pagrindus ir reikalaujant teisinių pasekmių sukėlimo ateityje.

Sprendžiant civilinėje byloje Nr. e2A-430-436/2019 pareikšto nušalinimo pagrįstumą, nustatyta, kad pareiškėjas reiškia nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams, nes Kauno apygardos teismo teisėjų priimti procesiniai sprendimai ar atlikti procesiniai veiksmai, bei galimi ryšiai su A. V. bei jos atstovu, pareiškėjui kelia abejonių dėl jų šališkumo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė įvertinusi reiškiamo nušalinimo pagrindus pažymi, kad šiais pagrindais nušalinimą pareiškėjas grindžia jau ne pirmą kartą, dėl šių nušalinimo pagrindų yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2KT-180-943/2018. Kadangi nušalinimo pareiškimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 straipsnio 5 dalis), todėl pakartotinai teikiamas analogiškas nušalinimo pareiškimas nevertinamas ir motyvai, kuriais pareiškėjo nušalinimai buvo netenkinti, šioje nutartyje nekartojami ir pasisakoma tik dėl naujų pareiškime nurodomų nušalinimo pagrindų.

Pareiškėjas abejoja, ar Kauno apygardos teismas sugebės tinkamai išnagrinėti civilinę bylą Nr. e2A-430-436/2019, dėl pernelyg didelio šio teismo darbo krūvio. Šiems argumentams pagrįsti pateikė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį byloje Nr. 2KT-113-387/2018, kuria buvo vertinami apygardų teismų Civilinių bylų skyrių teisėjų darbo krūviai ir civilinių bylų nagrinėjimo tendencijos 2017 m. ir 2018 m. pirmąjį pusmetį. Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, minima Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi buvo sprendžiamas apygardų teismų teisėjų tolygaus darbo krūvio užtikrinimas ir kartu siekiama į teismą besikreipiantiems asmenims užtikrinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą per įmanomai trumpiausią terminą. Toks bylų perdavimo nagrinėti kitam teismui faktas nėra niekaip susijęs su teismo nepriklausomumo ir nešališkumo procesinių garantijų užtikrinimu nagrinėjamoje byloje.

Nušalinimo pareiškime papildomai pažymima, kad priežastis nušalinti Kauno apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2A-430-436/2019 nagrinėjimo yra ir apeliantės A. V. pažintys su šio teismo pirmininku bei teisėjais. Nušalinimo pareiškime ryšių, pareiškėjo teigimu, sudarančių prielaidas kilti abejonėms dėl tinkamo ir teisėto bylos Kauno apygardos teisme išnagrinėjimo, K. E. nenurodo ir nedetalizuoja. Civilinių bylų skyriaus pirmininkė atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad pagrindą nušalinti teisėją sudarytų ne bet koks teisėjo ryšys su byloje dalyvaujančiais asmenimis, o artimesnio pobūdžio teisėjo ir byloje dalyvaujančio asmens bendravimas, sudarantis pagrindą manyti, jog teisėjui gali būti daroma įtaka, sprendžiant byloje keliamus klausimus. Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Atsižvelgiant į tai, kad K. E. nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių jo nušalinimo pareiškime dėstomas aplinkybes dėl galimų nurodytų asmenų ryšio, laikytina, kad aptartos aplinkybės dėl kurių pareiškėjas nepasitiki teismu, yra jo subjektyvia nuomone grindžiamos prielaidos, nesudarančios pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo.

Nesudaro pagrindo nušalinti viso Kauno apygardos teismo nuo civilinės bylos Nr. e2A-430-436/2019 nagrinėjimo ir pareiškėjo argumentai dėl teisėjo Egidijaus Tamašausko nusišalinimo civilinėje byloje Nr. e2-1230-555/2015 pagal ieškovo K. E. ieškinį atsakovams A. E., A. V. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjai nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkas protingam pašaliniam stebėtojui. Šiuo atveju, teisėjas savo nusišalinimo motyvus ir argumentus išdėstė 2015 m. sausio 14 d. nutartyje. Teisėjas nurodė, kad jis įėjo į teisėjų kolegijos sudėtį nagrinėjant ieškovės A. E. ir atsakovo K. E. apeliacinius skundus dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, kurioje padalijant santuokoje įgytą turtą buvo išspręstas ir civilinės bylos Nr. e2-1230-555/2015 ginčo objekto padalijimo klausimas, todėl iškilus ginčui dėl šio turto perleidimo ir vienai iš šios bylos šalių nepalankiai vertinant ankstesnėje byloje priimtą procesinį sprendimą, gali kilti abejonių dėl teisėjo nešališkumo, todėl tai yra pagrindas teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo (CPK 66 straipsnis). Draudimas teisėjui pakartotinai nagrinėti bylą įtvirtintas ir CPK 71 straipsnyje. Teisėjas nusišalino siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl teismo šališkumo nagrinėjant susijusias bylas, o ne dėl A. V. teisėjams daromos įtakos, kaip teigiama nušalinimo pareiškime. Teisėjo nusišalinimo pareiškimas nesudaro pagrindo visiems kitiems Kauno apygardos teismo teisėjams nušalinti, kadangi pareiškėjo deklaruojama apeliantės įtaka šio teismo teisėjams, laikytina tik subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis, kuriomis remiantis nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas bei nešališkumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, reikšdamas nušalinimą. Pareiškėjui nepaneigus preziumuojamo teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principų, K. E. nušalinimo visam Kauno apygardos teismui pareiškimas nuo civilinės bylos Nr. e2A-430-436/2019, nagrinėjimo, netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo K. E. pareiškimo dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. eA2-2234-480/20187 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.