Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimi bei pareiškėjo K. E. pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-430-390/2019 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos apeliaciniam teismui perduota Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-430-390/2019, siekiant įvertinti joje pareikšto nušalinimo pagrįstumą.

Nurodyta civilinė byla Kauno apygardos teisme pradėta pagal apeliantės A. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. E. ieškinį A. V. dėl turto atidalinimo iš bendrosios nuosavybės ir servituto nustatymo.

K. E. reiškia nepasitikėjimą ne tik teisėjų kolegijos, paskirtos nagrinėti civilinę bylą Nr. e2A-430-390/2019, teisėjams G. K. ir R. P., bet ir visam Kauno apygardos teismui ir siekia, kad civilinė byla Nr. e2A-430-390/2019 būtų išnagrinėta kitame apygardos teisme.

Nušalinimo pareiškime teigiama, kad dėl teisėjos R. P. atleidimo iš jos užimamų pareigų yra kreiptasi į Lietuvos Respublikos prezidentę, kadangi teisėja neužtikrina nešališko bankroto bylos nagrinėjimo, jos kvalifikacija nėra tinkama eiti apygardos teismo teisėjo pareigas. Teisėju G. K. nepasitikima, nes jis civilinėje byloje Nr. 2S-1865-413/2018 A. V. skyrė minimalią baudą už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, taip demonstruodamas jai prielankumą. Be to, pareiškėjas pažymi, kad bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą daugiau kaip trims mėnesiams ir tai rodo teisėjų siekį vilkinti bylos nagrinėjimą. Nušalinimas visiems Kauno apygardos teismo teisėjams grindžiamas tuo, jog šio teismo pirmininkas N. M., su kuriuo A. V. yra gerai pažįstama, daro įtaką teisėjams, neužtikrina nešališko bylos nagrinėjimo. Nušalinimo pareiškime taip pat keliamos abejonės dėl bylą nagrinėti skirtų teisėjų kolegijų kaitos.

Byla perduodama nagrinėti kitam apygardos teismui.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 ir 71 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą, tačiau bet koks asmens naudojimasis teisėmis turi atitikti įstatymų reikalavimus.

CPK 68 straipsnio 4 dalis numato, kad nušalinimas gali būti pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, t. y. teisėjui ar teisėjams, kurie nagrinėja bylą, kurioje reiškiamas nušalinimas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad įstatymo reikalavimas, pagal kurį nušalinimas turi būti pareikštas konkrečiam teisėjui (teisėjams) ir konkrečioje byloje, nėra savitikslis, kadangi nušalinimas negali būti abstraktus, o turi būti grindžiamas CPK 65 – 66 ir 71 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis ir turi būti motyvuotas. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog konkreti byla dėl nušalinimo pareiškime dėstomų aplinkybių, kurios patenka į CPK 65-66 ir 71 straipsniuose numatytus atvejus, bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 66 straipsniai), tačiau bet kokiu atveju išlieka nušalinimo pareiškimą teikiančio asmens pareiga nurodyti, kokioje byloje ir kokiu pagrindu reiškiamas nušalinimas. Bet kuriuo atveju naudotis teismo nušalinimo institutu negalima abstrakčiai formuluojant nušalinimo pagrindus ir reikalaujant teisinių pasekmių sukėlimo ateityje.

Sprendžiant civilinėje byloje Nr. e2A-430-390/2019 pareikšto nušalinimo pagrįstumą, nustatyta, kad bylą nagrinėjantiems teisėjams G. K. ir R. P. pareiškėjas reiškia nušalinimą, grindžiamą procesiniais pagrindais, t. y. pareiškėjas kaip nušalinimo pagrindus nurodo bylą nagrinėjančių teisėjus atliktus procesinius veiksmus ar priimtus procesinius sprendimus, kurie pareiškėjo netenkina. Kaip pareiškėjui buvo ne kartą išaiškinta, procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis (CPK III d.), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.

Be to, susipažinus su 2019 m. gegužės 14d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-430-390/2019, kuria bylos nagrinėjimas atidėtas iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., nustatyta, kad tokius bylos nagrinėjimo atidėjimo terminus lėmė objektyvios priežastys (iš anksto numatyti teisėti teisėjų nebuvimo darbe laikotarpiai), o ne teisėjų kolegijos siekis vilkinti bylos nagrinėjimą.

Visiems Kauno apygardos teismo teisėjams nušalinimas grindžiamas pagrindais, dėl kurių yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e2KT-18-943/2019, todėl pakartotinai jie nevertinami (CPK 68 straipsnio 5 dalis).

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė įvertinusi nušalinimo pareiškimo argumentus, nevertina jų kaip sudarančių pagrindą abejoti bylą nagrinėti paskirtų teisėjų ir viso Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu, tačiau byloje susiklosčiusi faktinė situacija, kuomet civilinė byla nuo 2019 m. sausio mėnesio nėra pradėta nagrinėti iš esmės, nes keturis kartus pasikeitė bylą nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija (bylą nagrinėti paskirti teisėjai nusišalino ar buvo nušalinti nuo bylos nagrinėjimo), gali kelti abejonių dėl teismo nešališkumo.

Kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2KT-18-943/2019, neįžvelgus pagrindų tenkinti reiškiamą nušalinimą, bei nesant priežasčių abejoti Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu, nušalinimo pareiškimas buvo atmestas, tačiau po nurodytos nutarties priėmimo, Kauno apygardos teismo teisėjai, kuriems civilinė byla buvo paskirta nagrinėti, patys nusišalino nuo bylos nagrinėjimo ar buvo nušalinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko, siekiant pašalinti bet kokias galimas šalių abejones civilinę bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumo.

Šios aplinkybės rodo, kad nepaisant subjekto, vertinančio pareikšto nušalinimo pagrįstumą, objektyvaus situacijos vertinimo, kuriuo nuspręsta, kad nėra CPK 65-66 straipsniuose nustatytų kliūčių bylai nagrinėti atitinkamo teismo teisėjams, teisėjai, paskirti nagrinėti bylą patys nusprendė arba buvo nušalinti įstatyme numatyto subjekto, nurodant nušalinimo (nusišalinimo) priežastis, kurios egzistavo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei sprendžiant nušalinimo klausimus civilinėse bylose Nr. e2KT-18-943/2019, tačiau nebuvo nurodytos perduodant pagal kompetenciją spręsti šį klausimą Lietuvos apeliaciniam teismui.

Nušalinimo instituto tikslas yra sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas, užkirsti kelią bylą nagrinėti teismui, dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje galėtų kilti abejonių. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nuomone, susiklosčiusioje situacijoje dėl teismo nešališkumo nagrinėjant civilinę byloje Nr. e2A-430-390/2019 Kauno apygardos teisme pašaliniam stebėtojui gali kilti abejonių, todėl siekiant tokias abejones išsklaidyti Kauno apygardos teismo teisėjai nušalintini nuo civilinės bylos Nr. e2A-430-390/2019 nagrinėjimo, bylą perduodant nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nušalinti Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2A-430-390/2019 pagal apeliantės A. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo nagrinėjimo ir civilinę bylą Nr. e2A-430-390/2019 iš Kauno apygardos teismo perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.