- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-1865-413/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15416-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Suinteresuotas asmuo
- K. E., A. V.
- Advokatai
- Vilius Masiulis
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų K. E. ir A. V. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-15548-587/2018 pagal pareiškėjos antstolės R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. E. ir A. V. dėl baudos paskyrimo už nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones nevykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė R. S. 2017 m. spalio 31 d. teismui pateiktu pareiškimu prašė spręsti klausimą dėl baudos paskyrimo skolininkei A. V. už Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones nevykdymą.
2. Suinteresuotas asmuo K. E. pareiškimą palaikė ir prašė skirti kuo didesnę baudą jo naudai, tokiu būdu sudarant galimybę padengti dalį jo patirtų nuostolių.
3. Skolininkė A. V. atsiliepimo į pareiškimą dėl baudos skyrimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta teismo šaukimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 31 d. nutartimi antstolės R. S. pareiškimą vykdomojoje byloje Nr. 0106/17/00737 tenkino ir paskyrė suinteresuotam asmeniui A. V. 1500,00 Eur baudą už 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1692-435/2017 (nutarties priėmimo metu bylos Nr. e2-20241-435/2016) nevykdymą laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos paskyrė suinteresuotam asmeniui A. V. 30,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą vykdyti 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį dieną iki visiško minėtos nutarties įvykdymo. Pažymėjo, kad šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos į gavėjo sąskaitą. Taip pat teismas priteisė iš suinteresuoto asmens A. V. valstybei 30,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Teismas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis suinteresuotas asmuo A. V. buvo įpareigota vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią įvykdyti gali tik pati skolininkė, kadangi ji buvo įpareigota netrukdyti išieškotojui K. E. naudotis minėtoje nutartyje nurodytomis patalpomis, netrukdyti jam atlikti nutartyje nurodytus veiksmus ir nebūti nutartyje nurodytose patalpose, nesant jose K. E. (CPK 145 str. 1 d. 6 p.).
6. Civilinės bylos ir vykdomosios bylos 0106/17/00737 duomenimis nustatyta, kad minėta nutartis antstolės R. S. kontoroje priimta vykdyti 2017 m. rugpjūčio 24 d. (vykdomosios bylos Nr. 0106/17/00737 medžiaga, b. l. 1–5), tą pačią dieną antstolė apskaičiavo vykdymo išlaidas ir surašė raginimą įvykdyti sprendimą, šie dokumentai skolininkei A. V. įteikti asmeniškai 2017 m. rugpjūčio 29 d. (vykd. b. l. 6–8). Teismas sprendė, kad nuo šių procesinių dokumentų įteikimo skolininkei momento, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d., jai tapo žinoma apie tai, kad ji turi vykdyti aptariama teismo nutartimi jai nustatytus įpareigojimus.
7. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog skolininkė A. V. nevykdo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1692-435/2017, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir išieškotojui leista naudotis konkrečiomis ginčo namų valdos patalpomis ir namų valdos teritorija. Skolininkė nei teismui, nei antstolei nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, paneigiančių išieškotojo atsiliepime į antstolės pareiškimą bei išieškotojo antstolei pateiktuose pareiškimuose nurodytas aplinkybes ir patvirtinančių, kad skolininkė minėtą teismo nutartį vykdo tinkamai. Taip pat byloje nėra kitų duomenų, paneigiančių antstolės byloje pateiktuose 2017 m. spalio 17 d., 2018 m. vasario 5 d. ir 2018 m. birželio 8 d. Sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktuose bei 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. birželio 21 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad 2017 m. spalio 12 d. liudytojo apklausos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais protokole užfiksuota, jog skolininkė A. V. parodė, jog ji išardė ieškotojo K. E. įrengtą tvorą, kuria buvo aptverta pastogė. Teismas sprendė, kad šie rašytiniai įrodymai, skolininkei nesinaudojant jai suteiktomis procesinėmis teisėmis ir neįrodinėjant priešingų aplinkybių, yra pakankami konstatuoti, jog skolininkė nuo to momento, kai jai tapo žinoma apie jos pareigą vykdyti jai 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus, nevykdė teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
8. CPK 145 straipsnio 9 dalyje nenumatyta, kad bauda, skirta už nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik pats skolininkas, nevykdymą, gali būti priteista išieškotojui. Kasacinis teismas išaiškino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 str.), o ne su išieškotojo interesų pažeidimu, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis dar nebūna nustatytas ir yra tik tikėtinas. Dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai, kaip tai nustato CPK 771 straipsnio 6 dalis.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo K. E. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutartį ir bylą išspręsti iš esmės – skirti A. V. 150 Eur dydžio baudą už kiekvieną laikinųjų apsaugos priemonių, nustatytų Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi, nevykdymo dieną skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 24 d. iki nutarties, kuria bus paskirta bauda, įsiteisėjimo dienos. Po nutarties įsiteisėjimo nevykdant teismo įpareigojimų, skirti A. V. 300 Eurų baudą už kiekvieną šios nutarties nevykdymo dieną; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, skundo nagrinėjimui išreikalauti iš Kauno apylinkės teismo civilines bylas Nr. e2-20241-43 5/2016 (e2-1692-435/2017, e2-9008-775/2018) ir 2VP-2525-435/2018, išnagrinėti šiose bylose pateiktus K. E. prašymus dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą ir vertinti jų argumentus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
9.1. K. E. prašymus (2017-10-24, 2017-12-28, 2018-01-05, 2018-01-08) buvo nuspręsta nagrinėti kartu su antstolės pareiškimu, tačiau susipažinus su skundžiama nutartimi tapo aišku, kad jie ne tik nebuvo nagrinėti ar atsižvelgta į juose nurodytas aplinkybes, patvirtintas objektyviais duomenimis (vaizdo, garso įrašais, rašytiniais įrodymais), tačiau skundžiamoje nutartyje nėra iš viso duomenų, kad tokie K. E. prašymai i buvo teismui pateikti. Apsiribota tik antstolės teikta medžiaga ir suinteresuoto asmens atsiliepimu į antstolės pareiškimą.
9.2. K. E. prašymuose buvo nurodyta visa eilė reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių ne tik laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktą, bet ir tai, kad A. V. teismo jai taikytus įpareigojimus įžūliai ignoruoja, nepaisydama nei įstatymų, nei geros moralės normų, sąmoningai naikina ne tik K. E. asmeninės nuosavybės teise priklausantį, bet ir jam patikėtą turtą. Su tais prašymais teismui buvo pateikti juose nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Prie šio skundo pridedamas 2017 m. gruodžio 28 d. K. E. prašymas dėl baudos paskyrimo, kuriame yra nurodyti reikšmingi sprendžiamam klausimui faktai. Tai svarbu, nes teismai, nagrinėjant šią bylą (pagal antstolės Š. pareiškimą) tiek pirmoje instancijoje, tiek ir apeliacinėje instancijoje buvo A. V. (jos atstovo) suklaidinti neva ji kažko nežinojo ir todėl nevykdė. K. E. 2017 m. gruodžio 28 d. prašyme nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tokia A. V. pozicija yra apsimestinė.
9.3. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad byloje nėra duomenų apie tai, kada vykdytina 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1692-435/2017 (nutarties priėmimo metu bylos Nr. e2-20241-43 5/2016) buvo įteikta skolininkei A. V.. Pažymi, kad 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis buvo priimta elektroninėje byloje Nr. e2-20241-435/2016 (proceso (Nr. 2-69-3-15416-2016-6). A. V. šioje byloje turėjo atstovą. Iš Elektroninių paslaugų portalo matyti, kad A. V. atstovo V. M. prašymas dėl prieigos prie šio proceso informacijos buvo patenkintas 2016 m. rugpjūčio 25 d. ir nuo to laiko jis per EPP gavo bei teikė procesinius dokumentus. 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis A. V. atstovui buvo įteikta 2016 m. gruodžio 7 d. lydraščiu. Be to, A. V. per savo atstovą skundė ją atskiruoju skundu, kuris iš esmės buvo netenkintas. Neprotinga manyti, kad A. V. nepasidomėjo savo atskirojo skundo bei 2016 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio dėl jos atskirojo skundo rezultatais. Laikotarpis, nuo kurio turėtų būti skiriama bauda, yra 2017 m. liepos 24 d., tai yra ta diena, kai A. V. nupjovė metalines tvoros konstrukcijas ir įsilaužė į nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytą uždarą kiemelį.
9.4. Pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą skirtina ne vienkartinė bauda, o bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Skundžiama nutartimi teismas skyrė vienkartinę 1500 Eurų dydžio baudą. Net ir skaičiuojant nuo skundžiamoje nutartyje nurodyto termino – 2017 m. rugpjūčio 29 d. – iki skundžiamos nutarties galimo įsiteisėjimo, susidaro 345 dienos, kai nutartis yra akivaizdžiai ir įžūliai nevykdoma. Tokiu būdu, teismas skyrė 4,35 Eur (arba mažiau) už kiekvieną pažeidimo dieną, kai įstatymas numato, kad teismas už kiekvieną pažeidimo dieną gali skirti iki 300 Eurų dydžio baudą. Toks teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisingas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. V. prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti A. V. atskirajame skunde nurodytais motyvais. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
10.1. Apeliacinės instancijos teismas gali ir turi nagrinėti tik apelianto atskiruoju skundu apskųstos Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, bet negali nagrinėti apelianto prašymų, kurie nebuvo nagrinėti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi. Dėl nurodytų priežasčių apelianto prašymas apeliacinės instancijos teismo posėdyje išnagrinėti Kauno apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. e2-20241-435/2016 (e2-1692-435/2017, e2-9008-775/2018) ir Nr. 2VP-2525-435/2018 pateiktus K. E. prašymus dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą turi būti atmestas.
10.2. Klausimas dėl baudos atsakovei skyrimo už išlaužtą kiemo tvorą yra išspręstas įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi byloje dėl turto atidalijimo, kuria šis prašymas atmestas. K. E. turto atidalijimo byloje atsakovei A. V. nėra pareiškęs reikalavimų dėl įvairių jo teisių gynimo, įpareigojant atsakovę pašalinti padarytus pažeidimus (kiemelio tvoros atstatymo, kiemelio uždarumo užtikrinimo, darbinės veiklos ribojimo, pasisavintų veiklos priemonių grąžinimo, spynų pakeitimo, elektros tiekimo atnaujinimo, mokėjimo už elektrą ir kt.), kuriais, kaip laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymu, jis iš dalies grindžia savo prašymą skirti baudą už teismo nutarties nevykdymą.
10.3. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartyje, kuri yra įsiteisėjusi, nustatytos aplinkybės, šioje byloje iš naujo nenustatinėtinos, taip pat iš naujo nenagrinėtinas ir Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusioje 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje išspręstas klausimas dėl baudos A. V. skyrimo už išlaužtą kiemo tvorą.
Šalies argumentai
11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolės prašymą dėl baudos skyrimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:
11.1. Pažymi, kad šioje byloje yra nagrinėjamas antstolės 2017 m. spalio 30 d. prašymas, teisme gautas 2017 m. spalio 31 d., skirti baudą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties nevykdymo. Šis prašymas buvo grindžiamas antstolės 2017 m. spalio 17 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-17-106-10562 nurodytomis aplinkybėmis, jog nevykdoma nutartis, išieškotojui trukdoma naudotis kiemeliu, iš kiemelio pagrobtos jo darbo priemonės, A. V. trukdo patekti į nutartyje nurodytas patalpas, pakeitė spynas ir neduoda raktų, nutraukė elektros tiekimą. Antstolė išsiuntė A. V. patvarkymą dėl paaiškinimų pateikimo, tačiau A. V. paaiškinimų ir prieštaravimų nepateikė, todėl laikytina, kad nutartis nevykdoma. Jokių prašymo dalyko ar pagrindo keitimo antstolė nagrinėjamoje byloje įstatymų nustatyta tvarka nėra atlikusi, todėl byla turėjo būti nagrinėjama išimtinai pagal 2017 m. spalio 30 d. prašyme nurodytą faktinį pagrindą.
11.2. Antstolė iki 2017 m. spalio 17 d. nebuvo atvykusi į vietą ir kartu su K. E. net nepabandė patekti į nurodytą nekilnojamąjį turtą. Nevykdymo faktą antstolis turi pagrįsti objektyviais įrodymais, o ne K. E. teiginiais ar A. V. nepateiktų paaiškinimų faktu. Teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl antstolės prašymas dėl baudos skyrimo vien šiuo pagrindu turėjo būti atmestas, o pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta. Jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad šioje byloje turi būti vertinami ir tie A. V. veiksmai, kurie atlikti jau po to, kai antstolė 2017 m. spalio 31 d. kreipėsi su prašymu į teismą dėl baudos A. V. skyrimo, tai pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta dėl netinkamo įrodymų vertinimo byloje.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovė A. V. tik įpareigota netrukdyti ieškovui K. E. naudotis prieš namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo vartus esančiu aptvertu kiemeliu ir tam tikromis namo patalpomis. A. V. nurodytu kiemeliu ir namo patalpomis ieškovui naudotis netrukdo.
11.4. Pažymi, kad dar iki antstolės kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo A. V. už Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties nevykdymą, K. E. atžvilgiu baudžiamojoje byloje, kurioje A. V. pripažinta nukentėjusiąja, buvo priimtas Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. apkaltinamasis nuosprendis dėl grasinimo nužudyti, kurį Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo dalyje paliko nepakeistą. Būtent dėl šios priežasties K. E. privalo vengti kontaktų su A. V., o tai objektyviai trukdo K. E. naudotis namo kiemeliu ir patalpomis. Todėl A. V. elgesį lemia ne siekis sąmoningai nevykdyti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties, o paprasčiausias bandymas apsaugoti save nuo asmens, kuris teistas už grasinimą nužudyti būtent A. V.. Dėl nurodytos priežasties A. V. veiksmuose nėra esminio elemento, būtino pripažinti asmenį nevykdančiu teismo nutarties, t. y. kaltės sąmoningai nevykdyti teismo nutarties, ir skirti jai baudą.
11.5. Pirmosios instancijos teismas ignoravo apeliacinės instancijos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartyje konstatuotas aplinkybes. Teismas tuomet nurodė, kad civilinėje byloje dėl turto atidalijimo, kurioje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuota, jog žemės sklypas yra asmeninė atsakovės A. V. nuosavybė bei tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą priteisti ieškovui ir atsakovei po ½ dalį kitų inžinierinių statinių (tvoros t1, tvoros t2, tvoros su varteliais t3, (unikalus Nr. duomenys neskelbtini); kitų inžinierinių statinių (šulinio k2) (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių (dengto baseino c1) (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių (atraminės sienelės b1, laiptų b2, dekoratyvinės tvorelės t4, atraminės sienelės b3, atraminės sienelės b1) (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Šie statiniai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, o ieškovas neįrodė nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, kad statiniai yra pastatyti teisėti ir už ieškovo lėšas ar dalį jų. Be to, klausimas dėl baudos atsakovei skyrimo už išlaužtą kiemo tvorą yra išspręstas įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi byloje dėl turto atidalijimo, kuria prašymas atmestas. K. E. turto atidalijimo byloje atsakovei A. V. nėra pareiškęs reikalavimų dėl įvairių jo teisių gynimo, įpareigojant atsakovę pašalinti padarytus pažeidimus (kiemelio tvoros atstatymo, kiemelio uždarumo užtikrinimo, darbinės veiklos ribojimo, pasisavintų veiklos priemonių grąžinimo, spynų pakeitimo, elektros tiekimo atnaujinimo, mokėjimo už elektrą ir kt.), kuriais kaip laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymu jis iš dalies grindžia savo prašymą skirti baudą už teismo nutarties nevykdymą.
11.6. Kiemelio tvoros atstatymo, kiemelio uždarumo užtikrinimo, darbinės veiklos ribojimo, pasisavintų veiklos priemonių grąžinimo, spynų pakeitimo, elektros tiekimo atnaujinimo, mokėjimo už elektrą ir kt. klausimai nėra turto atidalijimo bylos dalykas, todėl negali būti pagrindu konstatuojant Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties nevykdymą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti įgyvendintos, nes tokiu atveju ji turėtų būti viename gyvenamajame name, kurio patalpos nėra atskirtos su asmeniu, kuris teistas už grasinimą ją nužudyti, o tuo labiau, kad teistumas nėra išnykęs.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į A. V. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo K. E. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atskirojo skundo motyvai yra prieštaringi ir nesuprantami. Be to, skunde nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, t. y., melagingi duomenys, kurie pateikti siekiant suklaidinti teismą.
12.2. Apeliantės atskirasis skundas pateiktas tik dėl to, kad reikėjo kažką pateikti, todėl šis procesinis dokumentas turėtų būti vertinamas CPK 95 straipsnio nuostatų prasme, kaip veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Bylos duomenimis, suinteresuotas asmuo A. V. yra 0,0830 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. A. V. ir K. E. bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį priklauso 357,59 kv. m ploto gyvenamasis namas ir kiti statiniai (valymo įrengimai k1), esantys (duomenys neskelbtini).
15. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo K. E. patikslintą ieškinį atsakovei A. V. dėl namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei žemės sklypo servituto nustatymo, kurioje bylą nagrinėjančio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovo K. E. ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovė A. V. įpareigota iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos netrukdyti K. E. adresu (duomenys neskelbtini), naudotis prieš namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo vartus esančiu aptvertu kiemeliu, rūsio patalpomis R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, pirmojo aukšto patalpomis G-l, 1-3, jam jose gyventi, laikyti K. E. priklausančius ir patikėtus daiktus, netrukdyti patalpas R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, G-l, 1-3 užrakinti išvykstant, uždraudžiant į minėtas patalpas A. V. patekti nesant K. E., bei įpareigojant A. V. leisti K. E. adresu (duomenys neskelbtini), netrukdomai naudotis namo patalpomis 1-2, 1-5, 1-9. Ieškovas K. E., esant būtinybei, įpareigotas įleisti atsakovę A. V. ar jos įgaliotus asmenis į ieškovo naudojamas ir užrakintas patalpas arba sudaryti galimybę atsakovei ar jos įgaliotiems asmenims patekti į minėtas patalpas.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, yra išaiškinusi, kad tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka.
17. Išplėstinė teisėjų kolegija prieš tai minėtoje nutartyje nurodė, kad antruoju atveju, kai suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, pastarasis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti (CPK 771 straipsnio 6 dalis; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017. Teismų praktika. 2017, 48, p. 205-224).
18. Nagrinėjamu atveju K. E. pasinaudojo antruoju variantu ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. pateikė antstolei pranešimą, kuriame nurodė, kad nevykdoma teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: išieškotojui trukdoma naudotis prieš namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo vartus esančiu aptvertu kiemeliu, išpjauta ir išversta tvora, skyrusi jo darbo vietą nuo A. V. kiemo; kad iš kiemo pagrobtos jo darbo priemonės; kad skolininkė trukdo patekti į teismo nutartyje nurodytas patalpas, pakeitė spynas ir neduoda raktų; nutraukė elektros tiekimą. Antstolė 2017 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu vykdomąjį dokumentą priėmė ir išsiuntė raginimą skolininkei A. V. vykdyti teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį. Šie dokumentai skolininkei įteikti 2017 m. rugpjūčio 29 d. (vykd. b. Nr. 0106/17/00737).
19. Išieškotojas K. E. 2017 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į antstolę su pranešimu, kad skolininkė nevykdo teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties ir prašė įpareigoti skolininkę atlikti nurodytus veiksmus. Antstolė 2017 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu įpareigojo skolininkę A. V. per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo pateikti informaciją dėl K. E. pareiškime nurodytų faktų bei išaiškino, kad nepateikus jokios informacijos bus surašytas aktas dėl nutarties nevykdymo ir kreiptasi į teismą dėl baudos skyrimo (vykd. b. l. 17). Skolininkė A. V. antstolei jokios informacijos nepateikė.
20. Antstolė 2017 m. spalio 17 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-17-106-10562, kuriame nurodė, kad gautas išieškotojo pranešimas, jog nevykdoma nutartis: išieškotojui trukdoma naudotis prieš namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo vartus esančiu aptvertu kiemeliu, išpjaunant ir išverčiant tvorą, skyrusią jo darbo vietą nuo A. V. kiemo; kad iš kiemo pagrobtos jo darbo priemonės; kad A. V. trukdo patekti į nutartyje nurodytas patalpas, pakeitė spynas ir neduoda raktų; nutraukė elektros tiekimą. A. V. paaiškinimų dėl to nepateikė, todėl darė išvadą, kad nutartis nevykdoma (vykd. b. l. 21).
21. Antstolė 2017 m. spalio 30 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama, vadovaujantis CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir 771 straipsnio 6 dalimi, spręsti klausimą dėl baudos A. V. paskyrimo už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą (vykd. b. l. 22).
22. Draudimas trukdyti savo esme reiškia atsakovės įpareigojimą susilaikyti nuo atlikimo bet kokių veiksmų, kuriais ieškovo teisė naudotis nutartyje numatytais objektais būtų paneigta. Įvertinimui, ar CPK 145 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta sankcija gali būti pritaikyta, reikia nustatyti, ar atsakovė jai nustatytą draudimą pažeidžia – vadovaujantis CPK nuostatomis nustatyti faktą, ar ieškovas pagrįstai teigia apie negalėjimą naudotis teismo nutartyje nurodytais objektais, ir, jei yra objektyvių duomenų apie nuo jo valios nepriklausančias aplinkybes, dėl kurių teismo nutartyje nustatytas naudojimasis atitinkamais objektais negalimas, įvertinti, ar naudojimosi negalimumo priežastis yra atsakovei nustatytų draudimų pažeidimas.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad apelianto K. E. atžvilgiu 2018 m. vasario 15 d. įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – grasinimus nužudyti A. V. ir jos draugą. Apeliantė nurodo, kad ji bijo K. E., nes jis jai grasino, dėl to jam Kauno apskrities VPK Panemunės PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos 2015 m. balandžio 12 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. V.. Teismo posėdžio metu A. V. patvirtino, kad ji neleidžia K. E., nes jo bijo. Apeliantas K. E. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam priklausančia dalimi negali naudotis, nes yra atjungta elektra, vartai atsidaro tik su pulteliu, nesant elektros, patekti į garažą nėra galimybės. Apeliantė A. V. paaiškino, kad yra kitos durys, pro kurias apeliantas K. E. gali patekti, tačiau šias aplinkybes K. E. neigia, nurodydamas, jog neturi raktų nuo tų durų.
24. Taigi, iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, kad tarp šalių santykiai yra itin konfliktiški, tačiau byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad apeliantė A. V. nevykdo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties ir neleidžia K. E. naudotis teismo nutartyje nurodytomis patalpomis. Tokia išvada darytina ir iš kitų byloje esančių įrodymų.
25. Antstolė R. S. 2018 m. vasario 5 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-18-106-2260, kuriame nurodė, kad 2018 m. vasario 1 d. 16 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog A. V. neleidžia K. E. naudotis teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje nurodytomis patalpomis, ji pareiškė, kad K. E. į patalpas įleis tik su policija ar antstoliu. Taip pat nustatė, kad A. V. naudojasi garažu, laiko jame savo automobilį ir kitomis patalpomis, į kurias jai uždrausta patekti be K. E.. Be to, A. V. iš garažo išvarė automobilį, į jį pridėjo K. E. priklausančių daiktų ir nutempė jį ant kaimynų sklypo, taip padarė todėl, kad jai reikėjo pastatyti savo automobilį. Nutartimi A. V. buvo įpareigota netrukdyti K. E. naudotis prieš namo vartus esančiu uždaru kiemeliu, tačiau viena kiemelio tvora sunaikinta, kiemelis yra nebeuždaras. Įspėjus A. V., kad nevykdo nutarties, ji pareiškė, kad ši nutartis negaliojanti, panaikinta, yra kita nutartis, tačiau kitą nutartį atsisakė pateikti (t. I, b. l. 46).
26. Aplinkybes, kad A. V. neįleidžia K. E. į nutartyje nurodytas patalpas patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas 2017 m. lapkričio 9 d. įvykis, atvykus į šalims priklausantį namą „TV pagalba“ žurnalistui, pokalbio su žurnalistu metu A. V. paaiškino, kad ji bijo K. E., jo neįsileis (t. I, b. l. 52).
27. Antstolė R. S. 2018 m. gegužės 29 d. surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 106-18-22, kuriame konstatavo, kad konstatuojamos aplinkybės adresu (duomenys neskelbtini), dalyvauja K. E., garažo vartai atidaryti, bandant pateikti į garažą, A. V. nuleidžia garažo vartus. K. E. pasako, kad galima įeiti pro namo šonines duris, tačiau iš namų išėjusi A. V. šias duris užrakina, paprašius jas atidaryti, ji neatidaro nei namo durų, nei garažo vartų. Konstatuoti K. E. priklausančio turto pažeidimų nėra galimybės (t. I, b. l. 158).
28. Antstolė R. S. 2018 m. birželio 8 d. surašė dar vieną Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-18-106-18, kuriame nurodė, kad 2018 m. gegužės 29 d. 15 val. K. E. su antstole norėjo patekti į Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje nurodytas patalpas, tačiau A. V. iš vidaus uždarė garažo vartus bei užrakino namo duris ir neįleido K. E. ir antstolei patekti į vidų, į teismo nutartyje nurodytas patalpas. Tai yra nevykdė Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties (t. I, b. l. 157).
29. Antstolė R. S. 2018 m. birželio 21 d. surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 106-18-28, kuriame konstatavo, kad 17 val. atvykus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo vartai uždaryti, ant jų iš gatvės pusės kabo spyna, po 12 min. atvykusi A. V. įleido į kiemą ir atrakino garažo vartus. Antstolė konstatavo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje nurodytose patalpose, kuriomis leista naudotis išieškotojui K. E., esančio turto padėtis (t. I, b. l. 159–173).
30. Apeliantės A. V. prašymu iš antstolės R. P. buvo išreikalautas 2017 m. lapkričio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0183-18-1401. Iš šio protokolo matyti, kad A. V. prašymu buvo antstolės prašoma konstatuoti aplinkybes, kaip A. V. patenka į bendrojo naudojimo patalpas, esančias namo rūsyje, užfiksuoti vandens skaitiklio rodmenimis. Apeliantui K. E. atvykus, A. V. paprašius atidaryti garažo patalpą, K. E. paaiškino, kad garažo vartai yra elektriniai, o šiuo metu atjungtas elektros energijos tiekimas, todėl garažo vartų atidaryti neturi galimybės. Taip pat užfiksavo, kad K. E. atsakęs, jog jis neturi rakto nuo rūsio patalpų, todėl jų atrakinti negali. Išvykus K. E. iš kiemo, A. V. uždarė kiemo vartus (t. II, b. l. 135–137).
31. Taigi, nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad skolininkė A. V. nevykdo įsiteisėjusios Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės A. V. argumentai, jog nėra pagrindo jai skirti baudą, atmestini ir teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog skolininkė A. V. nevykdo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1692-435/2017, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir išieškotojui leista naudotis konkrečiomis ginčo namų valdos patalpomis ir namų valdos teritorija. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolė R. S., vadovaudamasi CPK 145 straipsnio 5 dalies ir 771 straipsnio 6 dalies nuostatomis, pagrįstai kreipėsi į teismą, prašydama skirti skolininkei baudą už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą.
Dėl baudos dydžio
32. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas paskyrė suinteresuotam asmeniui A. V. 1 500,00 Eur baudą už 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties nevykdymą laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos ir nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos skyrė 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą vykdyti 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį dieną iki visiško minėtos nutarties įvykdymo. Apeliantas K. E. nurodo, kad A. V. paskirta bauda yra per maža, nes ji nutarties nevykdo jau du metai.
33. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, <...> surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. <...> Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
34. Įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje nepasisakyta dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, dydžio nustatymo kriterijų. Sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis, lyginant jį su skolininko gaunama nauda, neskatintų nevykdyti laikinųjų apsaugos priemonių. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. V. nevykdo teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties, santykiai šalių yra labai įtempti, apeliantės A. V. argumentai, kad ji bijo K. E. dėl jo grasinimų nužudyti, atmestini, nes šiuo atveju yra galiojanti ir vykdytina teismo nutartis, kuria A. V. įpareigota netrukdyti K. E. naudotis tam tikromis patalpomis. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta 2016 m. gruodžio 6 d., tačiau A. V. dėl šios nutartis panaikinimo ar pakeitimo į teismą nesikreipė, todėl atsisakyti vykdyti teismo nutartį apeliantė negali. Tačiau esant itin įtemptiems šalių tarpusavio santykiams, tiek vienai, tiek kitai pusei nesistengiant konflikto išspręsti taikiai, nebandant surasti šiuo klausimu kompromiso, darytina išvada, kad už teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties nevykdymą A. V. skirtina bauda po 5 Eur už kiekvieną nutarties nevykdymo dieną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirta apeliantei A. V. bauda atitinka bendruosius protingumo, teisingumo kriterijus.
Dėl paskirtos baudos išieškojimo apelianto K. E. naudai
36. Skundžiama nutartimi teismas nurodė, kad bauda skiriama valstybės naudai. Apeliantas K. E. su tokia teismo išvada nesutinka ir prašo skolininkei A. V. paskirti baudą išieškoti K. E. naudai.
37. Šiuo klausimu kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad ir tai atvejais, kai nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tik pats įpareigotas asmuo, vykdo antstolis, bauda už jų nevykdymą skiriama CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017. Teismų praktika. 2017, 48, p. 205-224).
38. Atsižvelgus į suformuotus kasacinio teismo išaiškinimus, apelianto argumentai, kad A. V. paskirta bauda turi būti ieškoma K. E. naudai, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą skyrimo momento
39. Apeliantas K. E. savo skunde taip pat nurodo, kad teismas neteisingai skaičiavo momentą, nuo kada skolininkei A. V. turėjo būti paskirta bauda, jo vertinimu, bauda A. V. turi būti skiriama nuo 2017 m. liepos 24 d., t. y. nuo tada, kai A. V. jo nebeįleido į teismo nutartyje nurodytas patalpas, todėl ši diena laikytina diena, nuo kada A. V. pažeidė Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį.
40. Išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą skaičiavimo pradžios momento, išaiškino, kad asmeniui, kuriam teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytas įpareigojimas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai tas asmuo, bauda už šios nutarties nevykdymą skaičiuojama nuo sužinojimo apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones momento, kuris kiekvienu atveju nustatytinas teismui ištyrus konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017. Teismų praktika. 2017, 48, p. 205-224).
41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-20241-435/2016, atsakovės A. V. atstovui advokatui Viliui Masiuliui išsiųsta 2016 m. gruodžio 7 d., byla yra elektroninės formos, todėl, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikytina, kad ji įteikta 2016 m. gruodžio 8 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei A. V. apie įpareigojimo netrukdyti ieškovui K. E. naudotis tam tikromis patalpomis, kurios nurodytos Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje, turėjo būti žinoma nuo 2016 m. gruodžio 8 d. (CPK 118 str. 2 d.), tačiau pats apeliantas neprašo skirti A. V. baudos nuo sužinojimo dienos, nes, jo teigimu, A. V. nutartį vykdė, jis galėjo patekti į jam paskirtas patalpas. Taigi, baudos skirti nuo teismo nutarties sužinojimo momento šiuo atveju nėra pagrindo, nes byloje nėra duomenų, jog nuo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis nebuvo vykdoma. Pasak apelianto K. E., ginčas tarp šalių dėl nutarties nevykdymo iškilo 2017 m. liepos 24 d. Apeliantas nurodo, kad nutarties pažeidimo momentas – 2017 m. liepos 24 d., kadangi tą dieną A. V. nupjovė metalines tvoros konstrukcijas ir įsilaužė į nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždarą kiemelį. Įrodymų apie apelianto K. E. nurodytą aplinkybę byloje nėra.
42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015 išaiškinta, kad bauda, paskirta už laikinosios apsaugos priemonės nevykdymą, skaičiuotina nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos iki įpareigojimo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, atlikimo.
43. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bauda A. V. skirtina nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. – raginimo įvykdyti sprendimą skolininkei įteikimo asmeniškai dienos. CPK 313 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio sprendimo, negu yra skundžiamas sprendimas ar nutartis, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Šiuo atveju teismo nutartį apeliacine tvarka skundė abu suinteresuoti asmenys – K. E. ir A. V., tačiau A. V. atskiruoju skundu prašo iš viso panaikinti jai paskirtą baudą, o apeliantas K. E. prašo baudą skirti nuo 2017 m. liepos 24 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant byloje įrodymų, jog būtent nuo 2017 m. liepos 24 d. A. V. nebevykdo teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties, todėl jai skiriama bauda negali būti skaičiuojama nuo ankstesnės nei nustatyta pirmosios instancijos teismo nutartyje datos. Dėl to šioje byloje iš A. V. priteistina bauda skaičiuotina nuo pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos datos – 2017 m. rugpjūčio 29 d. – nuo antstolės raginimo įteikimo A. V. dienos.
Dėl momento, iki kada skiriama bauda už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą
44. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas A. V. netrukdyti K. E. naudotis patalpomis galioja iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9008-775/2018 (buvęs Nr. e2-20241-435/2016) įsiteisėjimo dienos.
45. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9008-775/2018, ieškovo K. E. ieškinys patenkintas iš dalies ir atidalytas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini): atsakovei A. V. priteista antrajame gyvenamojo namo aukšte esančios patalpos, pažymėtos indeksais 1-6, 1-7,1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, antrajame namo aukšte esantis balkonas bei rūsyje esanti patalpa, pažymėta indeksu R-3; ieškovui K. E. priteista pirmajame gyvenamojo namo aukšte esančios patalpos, pažymėtos indeksais 1-1, 1-2,1-3, 1-4, 1-5, G-1, pirmajame namo aukšte esantis balkonas bei rūsyje esančios patalpos, pažymėtos indeksais R-1, R-2, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9. Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos – iki 2018 m. gruodžio 12 d. įskaitytinai. Taigi, ginčas tarp šalių šiai dienai yra išspręstas iš esmės, tačiau nėra suėjęs teismo sprendimas įsiteisėjimo terminas.
46. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nustatyta, kad neteisėti A. V. veiksmai tęsiasi, tačiau šiuos veiksmus apeliantė A. V. gali bet kada nutraukti. Nesant byloje ketinimų, jog apeliantė A. V. po šios nutarties priėmimo dienos ketina toliau nevykdyti teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju skolininkei A. V. bauda skirtina iki skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y iki šios nutarties priėmimo dienos – iki 2018 m. gruodžio 11 d.
47. Atsižvelgtina ir į tai, kad CPK 771 straipsnio 7 dalis numato, jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus. Taigi, esant aplinkybėms, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimas neįsiteisės ir apeliantė A. V. toliau nevykdys 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties, klausimas dėl baudos skyrimo kaltam asmeniui galės bus sprendžiamas pakartotinai.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Apibendrinant šioje byloje padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, jog A. V. nevykdo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties, teisingai nustatė baudos skyrimo momentą, tačiau netinkamai taikė CPK nuostatas dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, skyrimo netinkamai nustatydamas baudos dydį. Nurodyti pažeidimai turėjo esminę reikšmę priimto procesinio sprendimo teisėtumui, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nurodant, kad iš suinteresuoto asmens A. V. priteistina 5 Eur bauda už kiekvieną Kauno apylinkės teismo 2016 m gruodžio 7 d. nutarties nevykdymo dieną, skaičiuotina nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki šios nutarties priėmimo dienos – iki 2018 m. gruodžio 11 d. Skundžiamos nutarties dalis, kuria nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos suinteresuotam asmeniui A. V. paskirta 30 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą vykdyti 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį dieną iki visiško minėtos nutarties įvykdymo, naikintina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
49. Apeliantė A. V. prašo iš apelianto K. E. priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
50. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės A. V. atskirojo skundo netenkino, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutartį pakeisti ir paskirti suinteresuotam asmeniui A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 Eur (penkių eurų) baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-9008-775/2018 (nutarties priėmimo metu bylos Nr. e2-20241-435/2016) nevykdymo dieną, skaičiuotiną laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos – 2018 m. gruodžio 11 d.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutarties dalį, kuria nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos skirta suinteresuotam asmeniui A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 30 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą vykdyti 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1692-435/2017 dieną iki visiško minėtos nutarties įvykdymo.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.