- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-07
- Bylos Nr.
- 1A-159-873/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40501-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- Ž. L.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Advokatai
- Linas Kuprusevičius, Gitana Martyšienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Jurgitos Mačionytės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. L. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, jam skirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti; per šešis mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajam A. G. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Nukentėjusiojo A. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo Ž. L. nukentėjusiojo A. G. naudai priteista 1 460,04 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat iš Ž. L. nukentėjusiojo A. G. naudai priteista 4 731,58 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. Ž. L. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad 2022 m. spalio 22 d., apie 15.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas viešoje vietoje, daugiabučių namų kieme, esančiame tarp Šeimyniškių g. 26A ir Rinktinės g. 24, Vilniuje, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad būdamas pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antrame aukšte, atsidaręs langą, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais A. G., rodė jam vidurinį pirštą, po ko išėjęs į minėtą kiemą, A. G. filmuojant jo veiksmus mobiliojo ryšio telefonu, panaudojo fizinį smurtą šio atžvilgiu: sudavė jam kumščiu į veidą, po to suduodamas smūgį kumščiu iš šio rankų išmušė telefoną „iPhone 13 Pro 1Tb“, sugriebė už striukės kairės rankovės, rankomis ir kojomis sudavė A. G. tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į kairės rankos riešo sritį, dešinės rankos plaštaką, į kojas ir kitas kūno vietas, suplėšė striukę, tokiu būdu iš viso ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais padarydamas A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešiniojo žasto, dešinės plaštakos, kairio dilbio ir kairės blauzdos srityse, poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinės blauzdos srityje, odos nubrozdinimais abipus plaštakų pirštų srityse, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį atmesti; netenkinus minėto reikalavimo, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti, civilinį ieškinį atmesti; priteisti iš A. G. apelianto naudai bylinėjimosi išlaidas pagal iki bylos nagrinėjimo pabaigos teismui pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais ir argumentais, teigia, kad situacijos vertinimas buvo atliktas paviršutiniškai, neįsigilinant į bylos teisingam išnagrinėjimui aktualias aplinkybes.
2.1.1. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepakankamai atskleidė jo ir nukentėjusiojo konfliktišką santykių pobūdį. Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje nebuvo įvertinta, jog nukentėjusysis nuolatos trukdydavo ne tik bendro kiemo ar aplinkos tvarkymo iniciatyvoms, bet ir visomis išgalėmis kliudė jam vykdyti savo ūkinę komercinę veiklą uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „F“. Nurodo, kad nukentėjusysis teikė skundus valstybinėms institucijoms (Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Vilniaus miesto savivaldybei, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir t. t.), siekė sukelti kuo daugiau rūpesčių jam ir jo vykdomai veiklai. Pažymi, kad absoliuti dauguma nukentėjusiojo skundų valstybinėms institucijoms buvo atmesti, kas patvirtina piktnaudžiavimą savo teisėmis ir siekį išprovokuoti konfliktą. Pasak apelianto, per ilgą laiką, palaipsniui jo ir nukentėjusiojo konfliktiniai santykiai aštrėjo, nukentėjusysis nesiliovė jo provokuoti. Atkreipia dėmesį, kad jis su kitais kaimynais nekonfliktuoja ir praeityje tokio pobūdžio nesutarimų nėra turėjęs.
2.1.2. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodo, kad jis be jokios priežasties, būdamas agresyviai nusiteikęs, nieko nepaaiškinęs, užpuolė ir pradėjo mušti A. G.. Pasak nuteistojo, teismas neatsižvelgė į tai, kad pats nukentėjusysis ženkliai prisidėjo prie žodinio konflikto eskalavimo ir bandė išprovokuoti fizinį kontaktą. Akcentuoja, kad intensyvioji konflikto fazė tarp jo ir nukentėjusiojo truko vos kelias minutes, konfliktas vyko vidiniame kieme. Apelianto teigimu, tai patvirtina, kad jo veiksmai neperžengė privataus konflikto ribos, dėl tokių jo veiksmų nebuvo sukeltas pavojus visuomenei ar aplinkiniams žmonėms. Nurodo, kad jis nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ar sutrikdyti visuomenės rimties. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino dominuojančių asmeninių konflikto motyvų.
2.1.3. Apelianto teigimu, jo padaryti veiksmai – telefono išmušimas nukentėjusiajam iš rankos, neatitinka teisinės įžūlaus elgesio sampratos. Nurodo, kad pagal teismų formuojamą praktiką veiksmai, pasireiškę svetimo turto niokojimu, vertinami kaip vandališki (ne įžūlūs). Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose Nr. 2K-378/2009, 2K-65/2010, 2K-37/2012, 2K-303/2014). Pažymi, kad vandališki veiksmai jam nebuvo inkriminuoti, todėl, pasak nuteistojo, konstatuotina, kad jo veiksmai nevertintini kaip pavojingi viešajai tvarkai ir rimčiai.
2.1.4. Kaip teigia, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino jo patirtų sužalojimų pobūdžio ir kritiškai neįvertino nukentėjusiojo paaiškinimų, padarė nepagrįstą išvadą, kad A. G. savo veiksmais neperžengė būtinosios ginties ribų. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai ignoravo aplinkybę, kad jis patyrė žymiai didesnius sveikatos sutrikimus nei nukentėjusysis. Nurodo, kad jis viso proceso metu nuosekliai teigė, jog prieš nukentėjusįjį fizinio smurto nenaudojo, o nukentėjusysis galimai susižalojo pats, naudodamas smurtą prieš apeliantą. Pažymi, kad byloje, be nukentėjusiojo parodymų, nėra jokių neginčytinų įrodymų (vaizdo įrašų medžiagos, aiškių liudytojų parodymų), kad jis tyčia sužalojo nukentėjusįjį ir tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką.
2.1.5. Nurodo, kad teismui nagrinėjant jo atsakomybės pagal BK 284 straipsnį klausimą, turėjo būti nustatyta, kaip jis suvokia savo veiksmų pobūdį, kokios paskatos lėmė tokius veiksmus ir kokių padarinių jais buvo siekiama. Pasak nuteistojo, turėjo būti įvertintas jo atliktų veiksmų pobūdis, intensyvumas ir situacija, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, taip pat teismas turėjo aiškiai pasisakyti dėl jo prieš nukentėjusįjį galimai panaudoto fizinio smurto veiksmų apimties.
2.1.6. Pasak apelianto, nenustačius, kad jo veiksmais buvo sukelti padariniai, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, buvo pagrindas spręsti jo administracinės atsakomybės klausimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnį. Pažymi, kad ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėčiai nėra svarbus padarinių atsiradimas, svarbūs tik konkretūs veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
2.2. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų nusikalstamos veikos aplinkybių ir nukentėjusiajam sukeltų neigiamų pasekmių, dėl ko visiškai nepagrįstai A. G. priteisė per didelę neturtinės žalos atlyginimo sumą ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-243-908/2022. Pažymi, kad minėtoje teismų praktikoje, kurioje asmenys pripažinti kaltais pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatytas nuo 145 iki 579 Eur. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš jo nukentėjusiajam priteisė 2 000 Eur, kas keturis kartus viršija teismų praktikoje vyraujančią priteisiamą maksimalią sumą. Pažymi, kad nors skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, jog panašiose bylose priteisiama maksimali neturtinės žalos suma yra dvigubai mažesnė nei šioje byloje, tačiau nėra nurodoma jokių išskirtinių aplinkybių, kodėl šiuo atveju neturtinės žalos dydis turėtų būti ženkliai didesnis nei nustatytas teismų praktikoje.
2.3. Pasak apelianto, skundžiamas nuosprendis yra naikintinas, kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino galimybės nagrinėjamu atveju taikyti BK 37 straipsnio nuostatų, nors tam buvo visos būtinos sąlygos.
2.3.1. Pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, būtina vertinti padarytos žalos dydį. Nurodo, kad nors nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau, pasak apelianto, nukentėjusysis susižalojo pats, kai jo atžvilgiu naudojo smurtinio pobūdžio veiksmus. Pažymi, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, jog būtent dėl jo veiksmų nukentėjusiajam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Akcentuoja, kad jo veiksmai iš esmės apsiribojo vienu nukentėjusiajam nepataikytu smūgiu, apsižodžiavimu ir nederamų gestų rodymu. Apeliantas sutinka, kad net ir nedidelio skausmo sukėlimas kitam asmeniui yra reikšmingas, tačiau teigia, kad neatliko tokių veiksmų, kuriais nukentėjusiajam būtų sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, kad jam negalėjo būti taikomas BK 37 straipsnis.
2.3.2. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo kilo, kadangi šis ilgą laiką provokavo, siekė konflikto. Atkreipia dėmesį, kad jo veiksmai buvo spontaniški, atsitiktinio pobūdžio, pats kontaktas tarp konfliktuojančių pusių buvo trumpalaikis ir nesukėlė žymių pasekmių. Pasak apelianto, įvykis nukentėjusiajam galėjo sukelti išgąstį, stresą, pažeminimą, tačiau patirti padariniai nėra tokio pobūdžio, padaryta žala tokio dydžio, kad paneigtų pagrindą taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad pagal faktines aplinkybes panaši situacija aptarta Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-243-908/2022.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo Ž. L. apeliacinis skundas atmestinas.
4. Nuteistasis nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, prašo jį išteisinti arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, taip pat atmesti civilinį ieškinį, priteisti iš nukentėjusiojo bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl nuteisimo pagal BK 284 straipsnį
5. Apeliantas teigia nevartojęs smurto prieš nukentėjusįjį. Pripažįsta, kad, būdamas neblaivus, A. G. įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, rodė šiam vidurinį pirštą, išmušė telefoną iš nukentėjusiojo rankos, tačiau tvirtina, jog tokius veiksmus atliko išprovokuotas nukentėjusiojo, su kuriuo nuo seno sieja konfliktiniai santykiai, teigia, kad nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ar sutrikdyti visuomenės rimties, o jo veiksmai privataus konflikto ribos neperžengė. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą, vertina, ar pasitvirtino apelianto argumentai.
6. Pareiškimo duomenimis, nukentėjusysis A. G. 2022 m. spalio 24 d. kreipėsi dėl užpuolimo, sveikatos sutrikdymo, turto sugadinimo, grasinimų susidoroti, viešosios tvarkos pažeidimo bei garbės ir orumo pažeminimo. Pareiškime nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), Vilnius, žemės sklypo bendraturtis, taip pat pagal pasirašytą ir įregistruotą panaudos sutartį valdo vieną iš keturių butų (Nr. (duomenys neskelbtini)) daugiabučiame name, esančiame šiame sklype. UAB „F“ sklypo bendraturte tapo 2021 m. vasario 4 d., kai pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo du butus name su atitinkamu kvadratinių metrų plotu bendraturčiams priklausančio sklypo. Naudojimosi sklypu tvarka nėra nustatyta. Nuo pat patalpų ir dalies sklypo įsigijimo momento UAB „F“ savininkas ir vadovas Ž. L. pradėjo elgtis itin įžūliai, piktybiškai, ėmė savivaliauti, nesiskaitė su kitų bendraturčių teisėmis. Nukentėjusysis nusprendė nebesitaikstyti su UAB „F“ savivale, sistemingu teisės aktų pažeidinėjimu, bendraturčių teisių pažeidimais, kai UAB „F“ darbuotojai eilinį kartą pažeisdavo teisės aktus, teikdavo skundus atitinkamoms valstybinėms institucijoms. Nurodė, jog kol kas visi iš jo, A. G., parašytų ir išnagrinėtų skundų dėl UAB „F“ savivalės ir (ar) teisės aktų pažeidimų buvo pripažinti pagrįstais. Jau po pirmųjų nukentėjusiojo skundų Ž. L. pradėjo jo itin nemėgti, įžeidinėjo tiek raštu, tiek žodžiu, menkino, vadino necenzūriniais epitetais. Eilinę UAB „F“ savivalę sklype – UAB „F“ pasamdyti darbininkai ekskavatoriumi išardė išasfaltuotą sklype esančią automobilių stovėjimo aikštelę, pašalino visą asfaltą, nukentėjusysis pamatė 2022 m. spalio 21 d. Nukentėjusysis užfiksavo šiuos savavališkus veiksmus, tai pastebėjo Ž. L.. Nuteistasis, stovėdamas balkone, rėkavo, vadino nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais (šaukė: „debile“, „pakvieskite tą durnelį“), tačiau į šį elgesį jis, A. G., stengėsi nereaguoti. Darbai buvo atliekami neturint leidimo atlikti statybos, kasimo darbus savivaldybės saugomoje paveldo teritorijoje – Piromonto kvartale, todėl dėl šių neteisėtų UAB „F“ veiksmų jis tą pačią dieną kreipėsi į su skundu dėl savavališkos statybos. 2022 m. spalio 23 d., atėjęs į sklypą, pamatė ekskavatorių, kuris maždaug dviejų metrų gyliu buvo atkasęs pusės namo pamatus, pradėjo filmuoti ir fiksuoti pažeidimus, bendrauti su darbus atliekančiais darbininkais. Pabendravęs su darbininku išėjo, bet vos nuėjęs apie 30 metrų, išgirdo, kad jį vardu šaukia Ž. L.. Apsisuko, pradėjo filmuoti ir nuėjo prie tvoros, skiriančios Šeimyniškių g. 24 b ir Šeimyniškių g. 24 sklypus. Pamatė pro namo antro aukšto langą išlindusį Ž. L., kuris buvo akivaizdžiai apsvaigęs, elgėsi neadekvačiai, iškart pradėjo įžeidinėti, vadinti nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, rodė jam nepadorius ženklus, t. y. vidurinį pirštą. Ž. L. keletą kartų kvietė nukentėjusįjį „ateiti pašnekėti“, sakė, kad A. G. brolis neva pasikorė, kalbėjo apie jo tėvus, ne kartą kreipėsi į jį: „debile“. Kai Ž. L. pradėjo kalbėti telefonu, jis nutraukė filmavimą, apsisuko ir išėjo. Vos jam pradėjus eiti, Ž. L. pradėjo rėkti jo vardą ir vadinti jį necenzūriniais žodžiais, rodyti vidurinį pirštą, žeminti, todėl apsisuko, grįžo ir pradėjo filmavimą. Ž. L. toliau jį įžeidinėjo, žemino, vadino šiukšle, kvietė ateiti – duos interviu, sakė, kad pakabins ant balkono jį įžeidžiantį plakatą, kad žino, jog yra šizofrenikas, vis kartojo, kad nori pasakyti jam tai prie pat. A. G., kadangi Ž. L. visada dvokia rūkalais bei alkoholiu, neretai ir prakaitu, atsakė, kad prie smirdančių substancijų nesiartina. Ž. L. toliau rodė vidurinį pirštą, sakė, kad tai skirta nukentėjusiojo mamai ir jam. Jis paklausė, ar jau viskas, ir, kai Ž. L. palinksėjo galva, sustabdė filmavimą, apsisuko ir nuėjo. Vos jam pradėjus tolti, Ž. L. vėl pradėjo garsiai rėkti necenzūrinius žodžius, įžeidinėti, rodyti nepadorius gestus, vėl grasinamu tonu ragino ateiti, nesislėpti už tvoros. Šiuos šūksnius ir įžeidinėjimus girdėjo ne vienas kaimynas, nes skambėjo visas kvartalas. Jis, A. G., nuėjo toliau, kad mažiau girdėtųsi Ž. L. keiksmažodžiai bei įžeidinėjimai, ir iškart, t. y. 15.48 val., paskambino Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) telefonu 112, pranešė, kad Ž. L. garsiai keikėsi, rėkavo, jį viešoje vietoje įžeidinėjo, žemino. Jam bekalbant telefonu su BPC operatore, išgirdo artėjant Ž. L. šauksmus, šis kartojo A. G. vardą, kvietė jį. Stovėdamas kieme tarp Šeimyniškių g. 26A ir Rinktinės g. 24 daugiabučių namų, t. y. jau gana toli nuo (duomenys neskelbtini) pastato, pro kurio langą prieš tai rėkavo Ž. L., pamatė nuo Šeimyniškių g. į kiemą greitu ir agresyviu žingsniu link jo einantį Ž. L.. Pamatęs Ž. L. agresyviai artėjantį, operatorei pasakė, kad šis ateina ir nebegali kalbėti. Baigė pokalbį ir iškart pradėjo filmuoti, telefoną laikė nuleidęs žemai, t. y. taip, kad apeliantas nesuprastų, jog filmuoja. Ž. L. priėjo prie jo, A. G., paklausė: „Na, klauso?“, be jokių žodžių staiga smogė kumščiu jam į veidą, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Smūgis į žandikaulį buvo labai stiprus, tačiau šiek tiek spėjo sureaguoti ir pasukti galvą, smūgis neišvertė iš kojų, sąmonės neprarado. Iškart atšoko atgal ir atsitraukė, laikėsi saugaus atstumo, vengė galimo tolimesnio fizinio kontakto. Užpuolikas artėjo prie nukentėjusiojo, jis filmavimą tęsė, pakėlė telefoną aukščiau. Supratęs, kad filmuojama, Ž. L. iškart atsitraukė, kvietė pakalbėti, paeiti toliau, vis žvalgėsi, matyt, tikėdamasis, kad atbėgs pastiprinimas. Ž. L. užsirūkė, paklausė, ką čia filmuoja, vėl parodė nepadorų gestą (vidurinį pirštą) ir pasakė parodyti savo mamai. Nukentėjusysis paėjo kelis žingsnius arčiau, kad geriau nufilmuotų, sustojo saugiu atstumu. Ž. L. greitai priėjo prie jo. Jis, A. G., paklausė: „Na?“, Ž. L. užsimojo, iš visų jėgų jam trenkė. Jis, A. G., pajuto fizinį skausmą, jam iš rankų išmušė telefoną. Telefonas „iPhone 13 Pro 1Tb“ nukrito ant betono trinkelių, buvo apgadintas, filmavimas nutrūko. Ž. L., supratęs, kad jis nebeturi telefono ir nebefilmuoja, iškart puolė. Ž. L. stvėrė jam už striukės kairės rankovės, kelis kartus smūgiavo, jis bandė dengtis nuo smūgių dešine plaštaka. Ginantis keletą kartų pavyko suduoti kaire ranka, tai dar labiau įsiutino Ž. L., kuris pasakė, kad jam „šakės“, taip pat pavartojo kitą necenzūrinį žodį. Jis, A. G., suprato, kad Ž. L. gali turėti ginklą, išsigando dėl savo gyvybės. Vyko grumtynės, kurių detaliai neprisimena. Besigrumdamas Ž. L. kelis kartus pataikė jam į kairės rankos riešo sritį, dešinės rankos plaštaką, apdraskė abi plaštakas, taip pat įspyrė į kojas, pradrėskė odą. Grumtynių metu buvo stipriai patemptas arba sumuštas dešinės rankos nykštys. Ž. L. keliose vietose suplėšė jo striukę, krauju ištepė kelnes. Galiausiai, kai jam pavyko apsiginti, Ž. L. pargriuvo, jis pasišalino bei iškart, t. y. 15.50 val., paskambino BPC numeriu 112, pranešė, kad buvo užpultas, kad nuėjo toliau, link Slucko g. ir ten laukia policijos ekipažo. Vėliau, 15.58 val., dar kartą paskambino BPC, paklausė, kada pareigūnai atvažiuos. Jam buvo pasakyta laukti. Vėliau paskambino kaimynui, paprašė, kad išeitų į lauką, grįžo į užpuolimo vietą. Jiems belaukiant, pamatė, kad pareigūnai jau atvykę. Nuėjus prie pareigūnų, UAB „F“ darbuotojai jau buvo nupasakoję patruliams, kad neva jis užpuolė. Jis į patrulio klausimą, kodėl užpuolė, atsakė, kad tai jį užpuolė ir jis kvietė policiją. Tai patvirtino ir su juo atėjęs kaimynas. Jiems bešnekant, Ž. L. ir kitas UAB „F“ darbuotojas pradėjo jam grasinti tiek gestais, tiek žodžiais. Ž. L. rodė gestus – nykštį braukė ties gerkle, duodamas suprasti, kad perpjaus jam gerklę, sakė, kad jam bus (pavartojo rusišką necenzūrinį žodį). Pamatęs tai, pradėjo filmuoti, šie gestai matomi vaizdo įraše. Patrulis klausė, ar gali išjungti kamerą, jis atsisakė, nes neturėjo kitos išeities. Taip pat Ž. kreipėsi į jį ir rodė, kas jam rytoj bus, judesiais vaizduodamas nepadorius veiksmus, sakė, kad jis rytoj klūpės ir rodė, ką darys. Patruliai sutiko patikrinti užpuoliko blaivumą, vėliau informavo, kad Ž. L. atsisakė pasitikrinti blaivumą. Dėl šio įvykio pajuto fizinį skausmą, taip pat sugadintas jo turtas: suplėšyta striukė, kurios vertė apie 250 Eur, sugadintas telefonas, už kurį mokėjo 1 347,33 Eur, kelnių valymas kainuos apie 12 Eur, sugadintas laikrodis (t. 1, b. l. 5–9). Analogiškus parodymus nukentėjusysis A. G. davė ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 12–15) ir pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 54–55, 73–76).
7. Pirmosios instancijos teisme Ž. L. parodė, kad pripažįsta, jog rėkavo ir keikėsi per langą. Nurodė, jog bandė smūgiuoti A. G., bet nė vieno smūgio nesudavė, pripažįsta, kad šiam iš rankos išmušė telefoną. Paaiškino, kad kai jis rūkė cigaretę, A. G., jį filmuodamas ir komentuodamas, ėjo artyn. Jis taip pat lėtai priėjo prie A. G. ir sudavė per telefoną. Kiek atsimena, telefonas atsitrenkė į sieną. Tada jis pajuto daugybinius smūgius, iš karto susiėmė už galvos ir nusisuko. Susikabinę su A. G. nebuvo. Išmušęs telefoną, jis sulaukė smūgių, buvo stipriai sumuštas. Nežino, kaip suplyšo nukentėjusiojo striukė, gal ją susiplėšė specialiai. Mano, kad jis buvo išprovokuotas, muštynes sukėlė A. G.. Pripažįsta, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka, tačiau teigia, jog A. G. nesudavė nė vieno smūgio. Konfliktas su A. G. truko pusantrų metų, šis trukdė vykdyti darbus, nuteistasis nebesusiturėjo, neišlaikė. Įvykusio konflikto metu bandė suduoti kumščiu A. G. į galvos sritį, nosį, tačiau nukentėjusysis atsitraukė. Nukentėjusiojo patirti sužalojimai galimai atsirado šiam mušant apeliantą. A. G. buvo į jį atsitrenkęs kūnu, žastą galimai susižalojo trankydamas nuteistąjį, smūgiuodamas taip pat galimai išsinarino pirštą. Prieš įvykį buvo išgėręs kelias taureles alkoholio, nesijautė apsvaigęs, būdamas blaivus, taip pat būtų atlikęs tuos veiksmus. Neturėjo tikslo sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį. Neprisimena, kurioje rankoje A. G. laikė telefoną, į ranką šiam nesudavė, trenkė tik per patį telefoną. Liudytojai tai nufilmavo, bet ar matė pačias grumtynes, jis nežino. Jeigu per langą matosi visa aikštelė, tai liudytojai galėjo matyti. Neturėjo jokio ginklo konflikto metu. Išmušęs telefoną, neketino tęsti smurto veiksmų A. G. atžvilgiu. Tvirtina, kad pats nukentėjusysis susikruvino drabužius, taip pat sugadino laikrodį, jį mušdamas (t. 3, b. l. 157–162). Ikiteisminio tyrimo metu, 2023 m. sausio 19 d. apklaustas kaip įtariamasis, Ž. L. kaltės nepripažino, paaiškino, kad įvykio metu nukentėjo jis, o ne A. G., kuris jį sumušė. Šis asmuo yra neadekvatus ir liguistos būsenos. Nuo pat to laiko, kai jo vadovaujama UAB „F“ nusipirko patalpas (duomenys neskelbtini) name, nukentėjusysis pradėjo piktybiškai elgtis, visaip trukdyti įmonei susitvarkyti namo prieigas, kiemą, nuolat teikia skundus įvairioms institucijoms, šantažuoja, neduoda ramybės, trukdo atlikti remonto kiemo tvarkymo darbus. 2022 m. spalio 22 d., apie 8.00 val., A. G. namo kieme sudaužė ten sudėtas UAB „F“ vidaus apdailos plyteles. Dėl šio įvykio – turto sugadinimo, UAB „F kreipėsi su pareiškimu. A. G. tą pačią dieną trukdė atlikti kiemo tvarkymo darbus UAB „F“ pasamdytos įmonės darbininkams, nuolat kabinėjosi prie darbininkų, kodėl jie atlieka darbus, be leidimo filmavo. Tai vyko tris–keturis kartus. Tuomet apeliantas per langą pamatė, kad A. G. filmuoja per tvorą. Atsidarė langą, pasikarščiavęs pavartodamas necenzūrinius žodžius pasakė nukentėjusiajam tai, ką apie šį galvoja. Tiksliai kokius žodžius pasakė, jis neatsimena, taip pat neatsimena, ar buvo pavartojęs alkoholio. Maždaug po valandos jį UAB „F“ darbuotojas informavo, kad nukentėjusysis vėl trukdo darbininkams vykdyti remonto darbus, sakydamas, jog darbai vykdomi be jo leidimo. Tuomet jis išėjo į kiemą pasikalbėti, darbininkai parodė, kur link nukentėjusysis nuėjo, jis nuėjo paskui, pamatęs paklausė, dėl kokių priežasčių trukdo atlikti darbus darbininkams, kodėl kabinėjasi prie darbininkų, A. G. jį tuo metu filmavo telefonu. Nukentėjusysis jį, be leidimo filmuodamas, provokavo. Dėl tokio provokuojančio nukentėjusiojo elgesio buvo įsikarščiavęs, sudavė ranka (delnu) per nukentėjusiojo laikomą telefoną, išmušė telefoną iš rankų ir tuomet A. G. pradėjo jį mušti, daužyti kumščiais į galvą, į veidą. Jis užsisuko, užsidengė veidą rankomis, šaukė, ką šis daro, bet A. G. jam sudavė ne mažiau dvidešimties smūgių, buvo stipriai prakirsta lūpa. Kai A. G. nustojo jį daužyti, jis grįžo į savo biurą, kvietė policijos pareigūnus. Kai atvyko policija, jis išėjo į kiemą, A. G. rodė savo ranką, krumplius, kitų sužeidimų neminėjo. Jis A. G. jokių smūgių nesudavė, nežino, iš kur pas šį galėjo atsirasti sužalojimai (t. 2, b. l. 85–88). 2023 m. gegužės 18 d. papildomai apklaustas kaip įtariamasis Ž. L. parodė, kad savo kaltę, kad pažeidė viešąją tvarką, pripažįsta. Akcentuoja, kad sužalojimai A. G. galėjo atsirasti ne dėl jo smūgių, o atvirkščiai, pačiam nukentėjusiajam smūgiuojant jam kumščiu. Pripažino, kad įvykio dieną buvo išgėręs porą taurelių alkoholinio gėrimo „Jegermeister“, teigė, jog pavartotas alkoholis įtakos jo elgesiui neturėjo, nebuvo stipriai apgirtęs. Nerišliai kalbėjo, kas užfiksuotas BODY kamerų įrašuose, nes jam buvo stipriai sužalota, perkirsta lūpa. Buvo stipriai sumuštas A. G., jam ne tik perkirsta lūpa, bet ir sulaužyta nosis. Jo elgesį nulėmė provokuojantis A. G. elgesys. Pripažįsta, kad jis bandė suduoti pirmą smūgį A. G. kumščiu, bet nepataikė, tai matyti iš vaizdo įrašų, o antrą kartą savo ranka tik išmušė nukentėjusiajam iš rankų telefoną, po ko A. G. jį užpuolė ir sumušė. Pirmos apklausos metu jis neprisiminė, kad būtų sudavęs pirmą smūgį. Peržiūrėjęs vaizdo įrašus, jis prisiminė, kad bandė suduoti, bet į veidą nepataikė. A. G. veide ir kitose kūno vietose jokių sužalojimų nesimatė, kraujas ant šio rankų yra apelianto, rankos skausmai nukentėjusiajam atsirado dėl smūgių nuteistajam į veidą. Kojos sužalojimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti Ž. L. ginantis nuo puolimo. Jis su nukentėjusiuoju susikibęs nebuvo, striukės tyčia neplėšė. Pripažįsta, kad sudavė delnu per telefoną ir išmušė iš nukentėjusiojo rankų (t. 2, b. l. 91–94).
8. Teisėjų kolegija vertina, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl seniai vykstančių tarpusavio nesutarimų sutapo (tik kiekvienas iš šių asmenų vertino, jog kitas elgėsi neteisingai). Iš esmės šių asmenų parodymai skyrėsi dėl nukentėjusiajam pavartoto smurto – nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino sudavęs nukentėjusiajam į veidą ir per rankas, tvirtino, jog šiam tik išmušė telefoną iš rankos, akcentavo pats buvęs sužalotas, teigė, jog, puldamas jį, nukentėjusysis galimai susižalojo pats. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti, jog nagrinėjamo įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė teisingai, nuteistasis savo atliktus veiksmus menkina, siekdamas sušvelninti teisinę padėtį ir išvengti atsakomybės.
9. Pažymėtina, jog, kaip matyti jau iš pareiškime akcentuotų duomenų, nukentėjusysis įvykio dieną filmavo, todėl, turėdamas galimybę pasiremti vaizdo medžiaga, itin detaliai apibūdino konflikto eigą. Atitinkamai, nukentėjusiojo parodymus patvirtina vaizdo įrašų apžiūros protokolo duomenys.
9.1. Kaip matyti iš 2023 m. vasario 13 d. apžiūros protokolo, vaizdo įraše „06_2022-10-22 086_L._viešosios_tvarkos_pažeidimai“, užfiksuota, be kita ko, girdimas šaukimas: „A.“ „žiūrėkit su kokia (necenzūrinis žodis) kepurike jis vaikšto“. Šiame vaizdo įraše matyti, jog operatorius prieina medinę tvorą, esančią šalia remontuojamos aikštelės, vaizdas pakeliamas į pastato antro aukšto langus. Atvertas langas ir jame stovi, rankomis pasirėmęs į atidaryto lango rėmą, Ž. L.. Užfiksuota, jog Ž. L. kviečia pažiūrėti pro langą, sakydamas: „Ateik, ateik, pažiūrėk, pažiūrėk, žiūri kaip (necenzūrinis žodis), ateik pažiūrėk“. Sakomus žodžius palydi juokas. Po šių žodžių Ž. L. atsisuka į kamerą ir demonstratyviai iškelia vidurinį pirštą, rodydamas šį gestą tiesiai į kamerą. Vėliau Ž. L. kažkam kieme sako: „Matote, kaip (necenzūrinis žodis) kažką filmuoja?“, vėliau pasiūlo operatoriui ateiti prie durų, sakydamas: „Tu gali ateiti, pašnekėti čia, prie durų?“. Operatorius Ž. L. atsako: „Šnekėkit, ko norit?“. Šiuos operatoriaus žodžius palydi Ž. L. juokas. Ž. L. sako operatoriui: „Tu gali baigti juokinti mūsų kolegas? Gali čia ateit, pašnekėt?“, operatorius atsako: „Tai aš klausau“. Ž. L., vis dar pasirėmęs į praverto lango rėmą, kažkam kieme pasakoja: „Jo brolis pasikorė, toks biški“ ir parodo gestą, sukdamas rodomuoju pirštu prie smilkinio, tęsia pasakojimą „čia mes šnekėjom, jis ten filmavo, ir taip toliau, jo, apie jo mamą tiesiog „pagooglinkit“, pamatysit, dėl ko toks (necenzūrinis žodis) jis yra, jo tėvas buvęs kažkoks rektorius, kažkokio universiteto“, po to pasakojimas nėra aiškus, toliau tęsiama: „jis visur prisistato dr. dr. Nu, tipo žinai, daktaras, bet pažiūrėsim ant kiek buvo, ant kiek buvo realus tas daktaro laipsnio apgynimas, bet, ką galiu pasakyti, A., tu visąlaik rašai skundus, apie belenkur tenais, su savo mamyte ir taip toliau, jam keturiasdešimt, bet ta prasme pažiūrėkit, labai kažkoks toks žmogus atrodo jaunas, kaip, nu kiek tau metų?“ operatorius atsako: „Nu, nu, tai, kalbėkit, kalbėkit“, operatorių pertraukia Ž. L., klausdamas: „(Necenzūrinis žodis), pasakyk, kiek tau metų?“, operatorius klausia Ž. L.: „Kaip? Kaip? Kaip? Koks kreipinys buvo?“ Ž. L. atsako: „(Necenzūrinis žodis), pasakyk, kiek tau metų, na, kad orientuotis, chebra“. Operatorius klausia Ž. L.: „Nu, toliau kas?“, Ž. L. tęsia: „Tu su savo ta kepurike, nu, pavyzdžiui, jisai visą gyvenimą nieko nepadarė, jo visas gyvenimas yra tiktai rašyt skundus kažkokius, nes visi žino apie A., ir visi žino ne tik UAB „F“, bet visi kaimynai absoliučiai“, operatorius jam atsako: „Aha“, Ž. L. kažką neaiškiai atsako, vėliau tęsia: „Ateik pas mane, aš tau tą patį pasakysiu“, po ko Ž. L. paima mobiliojo ryšio telefoną, prideda jį prie ausies. Tuo metu operatorius klausia Ž. L.: „Dar kažkas?“ (t. 1, b. l. 99).
9.2. Vaizdo įrašo „07_2022-10-22 087_L._keiksmažodžiai“ apžiūros 2023 m. vasario 13 d. protokolo duomenimis, užfiksuotas girdimas vyriškas balsas, sakantis: „(Necenzūrinis žodis) esi, gaidys“, tada kamera pakeliama virš tvoros ir matomas pastatas, pravertu langu antrame aukšte. Pravertame lange matomas Ž. L., iškėlęs vidurinį pirštą, rodantis šį gestą į kamerą (t. 1, b. l. 99).
9.3. Vaizdo įraše „08_2022- 10- 22 088_L._įžeidinėjimai_keiksmažodžiai“, kaip pažymėta apžiūros 2023 m. vasario 13 d. protokole, užfiksuota, jog yra filmuojamas pastato antras aukštas, kuriame langas atidarytas. Lange, pasirėmęs į rėmą, stovi Ž. L. ir gestikuliuodamas neaiškius simbolius rankomis, sako: „Tau galiu pasakyti, A., tu esi, tu esi šiukšlė. Taip tu esi, esi, esi toks žmogus, kur, ta prasme, tu net, net neįsivaizduoji, kaip tave apibūdint, ta prasme, kur mes kažką bandom padaryti, o tu, nu ta prasme, kaip apibūdinti“, tada kreipiasi į kažką kieme, sakydamas: „Kolegos, gal galite pasakyti, jisai dar nori nufilmuoti“, tada vėl pakelia akis į kamerą ir sako: „Tai sakau tau, ateik aš tau duosiu interviu, prie pat“, operatorius pertraukia Ž. L., sakydamas: „Ai, tai gerai, aš girdžiu, girdisi“. Po operatoriaus atsakymo Ž. L. pasako: „Aš nesuprantu, ko tu bijai?“. Operatorius atsako: „Aš tai nebijau“. Tada Ž. L. sako: „Ateik, aš tau čia prie durų pasakysiu tą patį, nes tu (necenzūrinis žodis) esi, tu esi (necenzūrinis žodis) ir aš pakabinsiu va ant to (pirštu rodo į kairę pusę, savo dešinę) balkono plakatą, kad A. (necenzūrinis žodis)“, operatorius atsako: „Gerai“. Ž. L. tęsia: „Nes tu toks ir esi, o ko tu čia va…“, operatorius klausia: „Dar kažkas?“. Ž. L. tęsia: „Su savo atlėpusiom ausim“. Operatorius klausia: „Dar kažkas?“. Ž. L. tęsia: „Ta prasme, aš žinau, kad tavo brolis tenais nusižudė ir taip toliau, kad tu biški (rodo gestą, prie smilkinio sukdamas pirštą) šizofrenikas ir taip toliau, mes žinom viską ir tai labai nesunku sužinoti ir aš tau galiu tą patį pasakyti prie pat, tau nereik iš tolo filmuot“. Operatorius atsako: „Ne, aš prie smirdančių substancijų nesiartinu“. Ž. L. klausia: „Kaip?“, operatorius pakartoja: „Prie smirdančių substancijų nesiartinu“. Ž. L. paklausia: „Kaip?“, operatorius pasako: „Na, jeigu, prasivalykit biški ausis“. Ž. L. sako: „Tipo smirdi, dėl to nenori ateit? Neišgirdau.“ Operatorius paklausia: „Viskas?“. Ž. L. iškelia sulenktą ranką virš peties ir ištiesdamas parodo gestą, iškeldamas vidurinį pirštą, tuo pat metu sako: „Žiūrėk, nusifilmuok šitą, priartink“. Operatorius atsako: „Pakankamai priartinta“. Ž. L., vis dar laikydamas iškeltą ranką su rodomu gestu, sako: „Čia yra tavo mamai ir tau, išskyrus tavo tėvui, nes visi kaimynai gerbia tavo tėtį, išskyrus tave ir tavo mamą, priartink, gali?“, operatorius atsako; „Jo, priartinta, viskas? Viskas?“ Ž. L. porą kartų linkteli (t. 1, b. l. 99).
9.4. Apžiūros 2023 m. vasario 13 d. protokolo duomenimis, vaizdo įraše „09_2022-10-22 089_L._įžeidinėjimai_keiksmai“ girdimas vyriškas balsas: „(Necenzūrinis žodis), (necenzūrinis žodis), (necenzūrinis žodis)“. Po šių žodžių kamera nukrypsta į pastato antrą aukštą, kuriame yra pradarytas langas. Lange, pasirėmęs į rėmą, stovi Ž. L.. Keldamas vidurinį pirštą į viršų, sako: „Taip, tu toks ir esi“. Iškėlęs ranką su rodomu viduriniu pirštu Ž. L. sako: „Va, priartink, ir atsimenat kolegos, kada jums šnekėjom apie tokį (necenzūrinis žodis), kur du metus, mes neturim jokio, nu ta prasme skundžia belenkaip, tai va, va šitas (ištiesia ranką su ištiestu rodomuoju pirštu į operatorių), pažiūrėkit per tą, iškišęs savo ausikes atlėpusias, per tą sugedusią tvorą, šūdiną, jisai filmuoja (necenzūrinis žodis). Tu nejuokint (vėl kreipiasi į operatorių, žiūrėdamas į kamerą), tu supranti, tu ta prasme, jeigu tu juokdarys esi ir (necenzūrinis žodis), tavo galva panaši į (necenzūrinis žodis) galvutę“. Operatorius atsako: „Mhm, tai toliau savo kultūrą demonstruokit, dar šnekėkit, kas dar?“. Ž. L. sako: „Tu esi (necenzūrinis žodis), aš tau sakau, kad tu (necenzūrinis žodis) esi. Ir tau sakau, ateik va čia, galiu išeit ir tu nufilmuok mane, kodėl tau slėptis už tos tvoros, ateik. Taigi labai daug straipsnių, tu gali irgi straipsnių“, kažką neaiškiai sumurma ir iškelia ranką su pakeltu viduriniu pirštu, sako: „Priartink“. Po to kreipdamasis į kažką kieme Ž. L. sako: „Matot (necenzūrinis žodis) galvą, išlindusią ten už tos tvoros?“. Operatorius kreipiasi į Ž. L.; „Viskas?“, Ž. L. atsako: „Jo“, operatorius, sukdamas kamerą, pasako: „Gerai“. Fone pasigirsta vyriškas balsas: „Dabar žiūrėkit, jis ten nueis, aš vėl sakysiu (necenzūrinis žodis), tu, gaidy, (necenzūrinis žodis), (necenzūrinis žodis) tas, A.(necenzūrinis žodis), žiūrėkit, vėl pareis“, tuo metu kamera atsisuka į pastatą, kuriame antrame aukšte pro praverta langą vis dar matomas į lango rėmą pasirėmęs Ž. L.. Tik nusisukus kamerai į kitą pusę, girdimas vyriškas šauksmas: „A. (necenzūrinis žodis)! G. (necenzūrinis žodis) tas! G.! A.!”. Toliau tęsiasi šauksmas, tačiau nėra aiškus (t. 1, b. l. 99–100).
9.5. Vaizdo įrašo „10_2022-10-22 092_L._užpuolimas“ (apžiūros 2023 m. vasario 13 d. protokolas) duomenimis, filmuojama automobilių stovėjimo aikštelė, šalia plytinių pastatų. Link operatoriaus ateina Ž. L.. Jam artėjant operatorius sako: „Na, klausau“. Ž. L. nieko neatsako, priėjęs prie pat, sugniaužia dešinės rankos kumštį, užsimoja. Girdimas garsas, kaip kažkoks objektas į kažką atsitrenkė. Operatorius atsitraukia nuo Ž. L., Ž. L. artinasi prie operatoriaus, rankų mostu rodydamas prieiti, ir sako: „Ateik, pakalbėsim“. Ž. L. nusisuka ir pradeda eiti nuo operatoriaus. Tuo metu operatorius sako: „Tik ką užpuolė“. Ž. L. atsistoja prie vieno aukšto pastato sienos, pamoja ranka operatoriui ateiti ir pasako: „Ateik“. Tuo metu priartinamas vaizdas. Ž. L. iš kišenės išsitraukia cigarečių pakelį, iš jo išsitraukia vieną cigaretę, ją prisidega, kažką neaiškiai pasako ir sudėjęs rankas už nugaros artinasi prie operatoriaus. Prisiartinęs prie pat, užsimoja dešine ranka ir trenkia per kamerą. Vaizdas nutrūksta (t. 1, b. l. 100).
9.6. Apžiūrimame vaizdo įraše „11_2022-10-22 091_L._užpuolimas_iš_šono“ matyti, jog yra filmuojama pro langą. Filmuojamas vidinis pastatų kiemas, matomi du vyrai, vyras Nr. 1, apsirengęs juodomis kelnėmis, juodu paltu, juodais batais (Ž. L. ), vyras Nr. 2, apsirengęs mėlynos spalvos kelnėmis, baltais batais, tamsios spalvos striuke (A. G.). Matoma, kaip vyras Nr. 1 prieina prie vyro Nr. 2, vyras Nr. 1 užsimoja dešine ranka ir smūgiuoja vyrui Nr. 2 į galvos sritį. Vyras Nr. 2 atšoka atgal, bet vyras Nr. 1 vėl artėja prie vyro Nr. 2. Vyrui Nr. 1 atsisukus į kameros pusę, matyti, kad tai Ž. L.. Po ko Ž. L. nusisuka į priešingą pusę ir tolsta nuo vietos, kur smūgiavo vyrui Nr. 2. Matoma, kaip Ž. L., nutolęs nuo vyro Nr. 2, atsisuka į vyrą Nr. 2 (t. 1, b. l. 100).
10. Iš išdėstytų vaizdo įrašų apžiūros protokolo duomenų, teisėjų kolegijos vertinimu, galima daryti išvadą, jog pasitvirtino nukentėjusiojo parodymai apie nuteistojo viešus įžeidinėjimus (apie kitiems asmenims girdimus įžeidinėjimus spręstina ir iš vaizdo įrašuose girdimų Ž. L. kreipimųsi ir į savo kolegas) bei apelianto necenzūrinių gestų rodymą. Taip pat vaizdo įrašuose užfiksuotas apelianto smūgiavimas nukentėjusiajam į galvos sritį bei antras smūgis – dešine ranka, kuriuo išmušama kamera. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje dėl konflikto tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo aplinkybių apklaustų kaip liudytojų asmenų parodymai taip pat atitinka nukentėjusiojo parodymus, juos patvirtina ir specialisto išvados duomenys.
10.1. Liudytoja A. M. M. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad šūkavimus, keiksmus išgirdo pro pravirą buto langą. Priėjusi arčiau, atpažino Ž. (L.) balsą, jis pravardžiavo ir keikė A. (G.). A. vadino necenzūriniais žodžiais, kvietė ateiti, išsiaiškinti. Kartu su ja buvo jos draugas P. D.. Ji pirma išgirdo tuos šūkavimus, tada pasikvietė draugą. Norėjo nufilmuoti, bet kai pradėjo, šūkavimai baigėsi. Buvo prie lango, pamatė, kad Ž. nuo gatvės pusės atėjo į A. kiemą. A. į tą kiemą atėjo iš kiemo pusės. Jie ėjo vienas link kito, Ž. priėjęs trenkė, po to atsitraukė. Kiek atsimena, A. viską filmavo. Ž. nuėjo prie A. durų ir ten stovėjo, po to pradėjo eiti link A. ir išmušė telefoną iš rankų. Ž. norėjo dar kartą trenkti A., šis pradėjo gintis. Viskas baigėsi, kai Ž. buvo pargriuvęs ant žemės. Vaizdo įrašas gavosi labai trumpas. Kai viskas baigėsi, pamatė, kad nebuvo nuspaudusi filmavimo mygtuko. Filmavo iš savo kambario. Ž. A. trenkė kažkur į galvos sritį, nes šiam nukrito kepurė. Kai Ž. išmušė A. telefoną, A. pradėjo gintis. Jie apsikumščiavo ir Ž. suklupo. Muštynės truko gal kelias minutes. Negali pasakyti, kiek smūgių jie vienas kitam sudavė. Po kurio laiko liudytoja paskambino broliui B. M. ir paklausė, ar jis matė, kas atsitiko. Jai buvo šokas, nes niekada nieko tokio nebuvo mačiusi. Išėjusi į lauką, matė, kad A. buvo šoke, visas drebantis. A. pasakė, kad viską nufilmavo, šis paprašė persiųsti įrašą jam. Persiuntusi, ji pati įrašą ištrynė (t. 4, b. l. 103–106). Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 6 d. (t. 1, b. l. 62–65), 2023 m. balandžio 12 d. (t. 2, b. l. 2–5) liudytoja davė analogiškus parodymus.
10.2. Liudytojas P. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną jie su M. (M.) buvo kambaryje trečiame namo aukšte, palėpėje. Langas buvo atidarytas, išgirdo šūkavimus, buvo šaukiamas A.. Po kurio laiko jie atsisėdo prie lango. Pamatė, kad kieme stovi Ž.. A. iš pradžių nesimatė. Po to buvo matyti, kad A. filmuoja. Ž. stovėjo prie A. namo įėjimo. A. priėjo, Ž. priėjęs trenkė ar tai į galvą, ar į kūną, nukrito kepurė. Po trumpos pertraukos priėjo vienas prie kito, tada Ž. išmušė A. iš rankų telefoną. Jie susigrūmė. Prisimena, kad Ž. pradėjo konfliktą. Ž. pirmas sudavė smūgį. Konfliktas baigėsi tuo, kad Ž. gulėjo ant žemės, o A. nuėjo link gatvės. Atvažiavo policija. Liudytojas abu asmenis žino iš matymo, bet su jais nebendrauja. M. konfliktą filmavo, kai jie susitiko su A., šis paprašė, kad tą įrašą persiųstų (t. 3, b. l. 106–109). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. D. įvykio aplinkybes nupasakojo taip pat (t. 2, b. l. 15–16).
10.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadų (2022 m. spalio 26 d. Nr. G 3399/2022(01) ir 2023 m. kovo 22 d. Nr. pG 869/2023(0)) duomenimis, A. G. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio žasto, dešinės plaštakos, kairio dilbio ir kairės blauzdos srityse, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinės blauzdos srityje, odos nubrozdinimai abipus plaštakų pirštų srityse, padaryti minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. spalio 22 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, patiriant nustatytus sužalojimus nukentėjusysis galėjo justi fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius nukentėjusiajam kietais bukais daiktais į nurodytas kūno sritis, tiek pačiam nukentėjusiajam griuvinėjant, bei minėtomis kūno sritimis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, plokštumas (t. 1, b. l. 19–20, 52–55).
11. Iš išdėstyto spręstina, jog liudytojai, stebėję pro langą apelianto ir nukentėjusiojo veiksmus, matė, kaip Ž. L. pirmasis smūgiavo nukentėjusiajam – šiam nukrito kepurė. Sugretinus šiuos liudytojų parodymus su vaizdo įraše užfiksuotu girdimu smūgio garsu, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad nuteistasis jam sudavė į veidą. Aplinkybė, kad būtent šiuo smūgiu nukentėjusiojo veide nebuvo padaryti sužalojimai, išvados apie nukentėjusiojo parodymų patikimumą nešalina. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad telefonas jam buvo išmuštas iš rankos nuteistajam sudavus, o vykusių grumtynių metu Ž. L. kelis kartus pataikė jam į kairės rankos riešo sritį, dešinės rankos plaštaką, apdraskė abi plaštakas, taip pat įspyrė į kojas, pradrėskė odą. Apeliantas neginčija, kad po telefono išmušimo iš rankų su nukentėjusiuoju vyko grumtynės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, jog nuteistasis sudavė smūgius nukentėjusiajam, valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadomis patvirtinus sužalojimų faktą, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai konstatuota, jog nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarė būtent apeliantas. Apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusysis susižalojo pats, nepagrįsti.
12. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino jo patirtų sužalojimų pobūdžio ir kritiškai nevertino nukentėjusiojo paaiškinimų, padarė nepagrįstą išvadą, kad A. G. savo veiksmais neperžengė būtinosios ginties ribų. Teisėjų kolegija pažymi, jog nukentėjusiojo atsakomybės klausimas išspręstas atskiru proceso sprendimu, todėl dėl apeliacinio skundo argumentų dėl, kaip teigiama, nukentėjusiojo galimo būtinosios ginties ribų peržengimo padarant sužalojimus nuteistajam plačiau nepasisako.
13. BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) piktybiškas tyčiojamasis; 5) vandališki veiksmai.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti veikos padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-164-387/2022). Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011).
15. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad apeliantas pro atidarytą langą garsiai plūdo nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, po ko, kaip nustatyta anksčiau aptartais įrodymais, kieme panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą: sudavė kumščiu į veidą, išmušė iš rankų telefoną, suduodamas tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Vieta, kurioje veikė apeliantas – gyvenamųjų namų kiemai, kur įvykio metu ne tik bet kuriuo metu galėjo atsirasti pašaliniai asmenys, bet, šios bylos duomenimis, jų ir buvo, tiek įžeidinėjimą, tiek fizinį smurtą stebėjo liudytojai, kurie buvo apklausti pirmosios instancijos teisme. Keiksmai, įžeidinėjimai bei smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti įžūliu elgesiu. Iš nuteistojo parodymų spręstina, jog išmušdamas telefoną iš rankų nukentėjusiajam, jis nesiekė sunaikinti šio turto, o norėjo nutraukti filmavimą. Tai, kad apeliantui pagrįstai nebuvo inkriminuotas materialinių vertybių (telefono) naikinimas (vandalizmas), teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nešalina apelianto veiksmų pavojingumo.
16. Apeliaciniame skunde ginčijamos veikos pasekmės – viešosios rimties sutrikdymas. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepakankamai atskleidė konfliktišką santykių pobūdį tarp apelianto ir nukentėjusiojo, neatsižvelgė į tai, kad pats nukentėjusysis ženkliai prisidėjo prie žodinio konflikto eskalavimo ir bandė išprovokuoti fizinį kontaktą. Apeliantas teigia, kad nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ar sutrikdyti visuomenės rimties, o jo veiksmai neperžengė privataus konflikto ribos, dėl tokių jo veiksmų nebuvo sukeltas pavojus visuomenei ar aplinkiniams žmonėms. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
17. Nagrinėjamos bylos duomenimis, nuteistasis ilgą laiką jautė pyktį prieš nukentėjusįjį, kuris nesutiko su apelianto vadovaujamos įmonės bendrame kieme vykdomais darbais. Kaip teigė pats nuteistasis, įvykio dieną jis nebesusilaikė. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimas, už kurį atsakomybė numatyta BK 284 straipsnyje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016, 2K-159-976/2021). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis savo veiksmais – garsiu ir demonstratyviu viešu nukentėjusiojo įžeidinėjimu, fizinio smurto panaudojimu – akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Iš nukentėjusiojo, liudytojų A. M. M., P. D. parodymų spręstina, jog šie asmenys dėl apelianto veiksmų buvo sukrėsti, nuteistasis visuomenės rimtį ir tvarką sutrikdė. Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo veiksmai gali užtraukti tik administracinę atsakomybę, nepasitvirtino. Teisėjų kolegija pasisako, jog šios išvados nekeičia ir apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie neva nukentėjusiojo vykdytą provokavimą. Kaip užfiksuota vaizdo įrašuose, nukentėjusysis į apelianto įžeidinėjimus neatsakinėjo, o trumpi klausiamai apie tai, ar nuteistasis jau viską pasakė, ar jau pabaigė, taip pat įžeidinėjimų filmavimas neatitinka provokavimo sąvokos. Aplinkybė, jog apeliantas, būdamas supykęs, neadekvačiai vertino nukentėjusiojo klausimus, ar jo paties agresyvaus elgesio fiksavimą vaizdo įrašu, tai yra, veikė dėl menkavertės dingsties, jo atsakomybės nepaneigia ir nešalina.
18. Apeliantas akcentuoja, kad jis nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ar sutrikdyti visuomenės rimties. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nuteistasis nusikalto tyčia. Su šia išvada teisėjų kolegija sutinka. Veika laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia, kai, darydamas pavojingą veiką, kaltininkas suvokia pavojingą jos pobūdį, numato, kokios rūšies pavojingus padarinius gali sukelti veika, ir nori konkrečiai vienoje BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pvz., nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-13-976/2018). Kaip nustatyta teismų praktikoje, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-310-942/2016). Pažymėtina, jog smurtinius įžūlius veiksmus prieš nukentėjusįjį, jį viešoje vietoje užpuldamas, apeliantas padarė dėl menkavertės dingsties, pasirinkdamas tokį savo veikos būdą ir tokią vietą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, nors nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo Ž. L. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Dėl veikos ne(mažareikšmiškumo)
19. Apeliantas tvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra naikintinas, kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino galimybės nagrinėjamu atveju taikyti BK 37 straipsnio nuostatų, nors tam buvo visos būtinos sąlygos. Teigia, jog byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, jog būtent dėl jo veiksmų nukentėjusiajam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, o jo veiksmai iš esmės apsiribojo vienu nukentėjusiajam nepataikytu smūgiu, apsižodžiavimu ir nederamų gestų rodymu, todėl nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, kad jam negalėjo būti taikomas BK 37 straipsnis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo pagrindo šioje byloje nėra.
20. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015, 2K-231-976/2017).
21. Anksčiau aptarusi baudžiamosios bylos įrodymų visumą, kuri pirmosios instancijos teismo pagrįstai leido spręsti dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą veiką, šių argumentų, patvirtinančių, jog viešoje vietoje nuteistasis ne tik įžeidinėjo A. G. necenzūriniais žodžiais ir gestais, bet ir prieš nukentėjusįjį panaudojo smurtinius veiksmus, jam nežymiai sutrikdė sveikatą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nebekartoja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tik iš tiesų intensyvius, agresyvius ir aplinkinius trikdančius veiksmus galima laikyti tiek pavojingais, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-788/2015, 2K-198-942/2015). Teisėjų kolegija vertina, kad nukentėjusiajam padarytos žalos vertinti nežymia, ar spręsti, jog nuteistojo veiksmai nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei – visuomenės rimčiai ir tvarkai, šios bylos įrodymų visuma pagrindo nesuteikia. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-231-976/2017). Kaip aptarta anksčiau, nusikalstama veika padaryta tyčia, nuteistasis veikė susikaupus pykčiui prieš nukentėjusįjį, kas išvados apie galimą veikos mažareikšmiškumą taip pat nepagrindžia. Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr.1A-243-908/2022, nurodomoje apeliaciniame skunde, buvusios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos (asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, užpuolė nukentėjusiąją, kurią pamatė su savo sutuoktiniu), todėl šiuo sprendimu kaip precedentu remtis nėra pagrindo. Apeliacinio skundo teiginiai nepasitvirtino.
Dėl bausmės
22. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, t. y. priimti priešingą sprendimą, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės; ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskiriant jiems bausmes; ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus; ar tinkamai išspręstas civilinis ieškinys ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34/2010). Pasisakęs dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam pagrįstai konstatuotos kaltės, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dėl nuteistajam paskirtos bausmės.
23. Bausmė yra skiriama vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis apie bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat nustato skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
24. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę Ž. L., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Ž. L. padarė vieną tyčinį, baigtą, smurtinį nesunkų nusikaltimą. Teismas sprendė, kad Ž. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgė į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad Ž. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas vertino ir Ž. L. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė, kad apeliantas teisiamas pirmą kartą, per pastaruosius penkerius metus daugiau nei dešimt kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, yra dirbantis. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, jos dydį nustatė mažesnį nei sankcijoje numatyto vidurkio, taip pat skyrė įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti; per šešis mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajam A. G. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už nagrinėjamą nusikalstamą veiką (parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį) tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, teisingumo principo nepažeidė. Nesutikti su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais bausmės individualizavimo motyvais teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų
25. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, teigia, kad teismas netinkamai įvertino nusikalstamos veikos aplinkybes ir nukentėjusiajam sukeltas neigiamas pasekmes, nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos. Prieštaravimų dėl iš nuteistojo priteistos turtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde nenurodoma. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais dėl priteistos neturtinės žalos dydžio nesutinka, pagrindo vertinti, jog iš nuteistojo priteista pernelyg didelė suma neturtinei žalai nukentėjusiajam atlyginti, ar priimtas neteisingas sprendimas tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nenustato.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-628/2023 pažymėta, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas jog nukentėjusysis A. G. dėl nuteistojo veikos patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, jos dydį įvertino atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį: nukentėjusysis apelianto buvo užpultas viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, dėl nuteistojo smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė daugybinius sužalojimus – nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, buvo sugadintas ir nukentėjusiajam priklausantis turtas, taip pat vertindamas nusikalstamos veikos pasekmes – nukentėjusiajam įvykio metu sužalojus pirštą, vėliau šis poveikis komplikavosi į uždegimą, nukentėjusiajam gana ilgą laiką buvo taikomas gydymas, jis patyrė su tuo susijusių išlaidų, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija, taip pat įvertinusi ir šią žalą padariusio asmens tyčinę kaltę, jo turtinę padėtį, kuri, bylos duomenimis, yra gera, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad nurodyto dydžio – 2 000 Eur, suma šiuo konkrečiu atveju užtikrina nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, nėra per didelė. Apeliaciniame skunde tvirtinama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo teismų praktikos. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį skundo argumentą, pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodomos Vilniaus apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1A-243-908/2022 aplinkybės nėra tokios pačios, kaip nagrinėjamoje byloje (nurodomoje byloje kaltininko veika pripažinta mažareikšme), o apeliaciniame skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys priimtos senokai išnagrinėtose baudžiamosiose bylose (2010–2014 m.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, taip pat ir į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius. Sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir mažinti nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio pagrindo teisėjų kolegija nenustato.
27. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 460,04 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nukentėjusiojo patirtos gydymosi ir rūbų valymo išlaidos, turto sužalojimas – sugadinti telefonas ir laikrodis, sudaro nukentėjusiojo patirtą žalą ir priėmė sprendimą ją priteisti iš šią žalą padariusio apelianto. Apeliaciniame skunde prieštaravimų dėl nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydžio nėra. Plačiau šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.
28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė iš apelianto nukentėjusiojo naudai 4 731,58 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas pateikė prašymą priteisti nukentėjusiajam 1 591,63 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atstovaujant apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 87, 88). BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Vertinant atlygintinų išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, klausimą pažymėtina, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta per du posėdžius, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, nukentėjusįjį atstovavo tas pats atstovas, kuri dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymas atlyginti 1 591,63 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme yra tenkintinas iš dalies, atlygintina 750 Eur dydžio suma, kuri laikytina ne per didele, atitinka teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijus. Nuteistojo apeliacinis atmestinas, todėl nėra pagrindo tenkinti ir apeliacinio skundo reikalavimo dėl išlaidų už gynėjo pagalbą priteisimo.
29. Apibendrinus išdėstytą, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo Ž. L. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo Ž. L. apeliacinį skundą.
Išieškoti iš nuteistojo Ž. L. 750 Eur nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms atstovaujant apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.