Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Vilijos Valantienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto D. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovams U. Š., A. Š., R. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugsėjo 21 d. dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr.(duomenys neskelbtini)), pasirašytą tarp R. Š., A. Š. ir U. Š., taikyti vienašalę restituciją natūra ir grąžinti atsakovams R. Š. ir A. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), tai yra: 1/5 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priteisti ieškovo naudai iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo patirtas 135 Eur žyminio mokesčio išlaidas, 1 900 Eur išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą ir visas kitas ieškovo bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių bus. Ieškinio pagrindas:

2. Dėl faktinių aplinkybių ieškovas nurodo, kad yra A. Š. ir R. Š. kreditorius pagal 2017 m. sausio 12 d. paskolos sutartį ir 2018 m. vasario 14 d., 2019 m. birželio 12 d. susitarimus, tai įrodo ieškovo ir J. G. 2022 m. lapkričio 7 d sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Pagal 2020 m. rugsėjo 21 d. dovanojimo sutartį U. Š. gavo iš A. Š. ir R. Š. dovaną, kurią sudaro nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), 1/5 dalys (sprendimo 1 punktas). Ieškovas, siekdamas apginti savo, kaip atsakovų kreditoriaus, dovanojimo sutarties sudarymu pažeistas teises, reiškia atsakovams ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio ir vienašalės restitucijos natūra taikymo. Nurodo, kad 2017 m. sausio 12 d. J. G. (pradinis paskolos davėjas) pasirašė su A. Š. ir R. Š. paskolos sutartį 75 000 Eur sumos, palūkanų mokėjimo. Paskolos sutartį inter alia sudaro du vėliau šalių pasirašyti susitarimai, tai yra 2018 m. vasario 14 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl paskolos sąlygų keitimo, nustatant, kad iš viso yra paskolinta 100 000 Eur, ir vėliau, 2019 m. birželio 12 d., papildomu susitarimu paskola padidinta iki 139 000 Eur sumos. Minėti atsakovai 2020 m. rugsėjo 21 d. su dukra (U. Š.) sudarė dovanojimo sutartį. 2022 m. lapkričio 7 d. ieškovas ir pradinis paskolos davėjas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. 2023 m. liepos 25 d. ieškovas gavo Kauno apylinkės teismo pranešimą apie A. Š. jam pareikštą ieškinį inter alia dėl paskolos sutarties 2.4 punkto sąlygos pakeitimo. Ieškinio pagrindu buvo iškelta civilinė byla Nr.e2-14875-1191/2023. Ieškovas taip pat iš valstybės įmonės Registrų centro gavo laišką, jog paskolos gavėjai jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą yra perleidę dukrai.

3. Dėl actio Pauliana sąlygų taikymo nurodo, kad ieškovas turi neabejotiną reikalavimo teisę, jog A. Š. ir R. Š. grąžintų jam 139 000 Eur, sumokėtų palūkanas ir netesybas. Pažymi, kad paskola turėjo būti grąžinta iki 2020 m. rugpjūčio 9 d., tačiau atsakovai nėra pradėję vykdyti turtinių prievolių. Teigia, kad minėti atsakovai perleisdami turtą veikė nesąžiningai, turtą padovanojo savo dukrai, sudarė neatlygintinį sandorį. Nurodo, kad minėto sandorio sudarymas pažeidė ieškovo, kuriam vėliau buvo perleisti reikalavimai atsakovams, teises. Dovanojimo sutartis Atsakovų buvo sudaryta 2020 m. rugsėjo 21 d., tai yra praėjus 42 dienoms po galutinio termino pabaigos. Pažymi, kad likęs atsakovų A. Š. ir R. Š. turtas, iš kurio būtų galima išieškoti, yra areštuotas, taigi šiuo atveju minėti atsakovai ne tik nesumokėjo ieškovui nė vieno euro pagal paskolos sutartį, tačiau ir neatlygintinai perleido savo turtą dukrai, dėl to pasikeitė jų galimybės įvykdyti paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pažymi, kad atsakovai neturi pakankamai turto, iš kuriuo būtų galima patenkinti ieškovo reikalavimus, o ir be to, atsakovai neturėjo prievolės sudaryti dovanojimo sutartį. Pažymi, kad apie ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo faktą sužinojo 2023 m. rugpjūčio 7 d. gavęs viešųjų registrų duomenis, todėl vienų metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti nėra praleistas.

4. Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovams iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

5. Dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad nors ieškovas teigia, jog turi neabejotiną reikalavimo teisę, tačiau atsakovai su tuo nesutinka. Teigia, kad šiuo metu galutinis sprendimas byloje dėl ieškovo reikalavimo teisės nėra priimtas, pažymi, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14875-1191/2023 nutarė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovo A. Š. ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui D. G. gautą vykdomąjį įrašą dėl skolos pagal 2017 m. sausio 12 d. sutartį, 2018 m. vasario 14 d. susitarimą, 2019 m. birželio 12 d. susitarimą išieškojimo pateikti vykdyti antstoliams. Nurodo, kad ieškovas šias aplinkybes nutyli, jų neatskleidžia ir dėl to nėra pagrindo ir išvadai, jog ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

6. Dėl actio Pauliana sąlygų nurodo, kad kreditoriaus skolininkai yra laisvi sudaryti tiek atlygintinius, tiek neatlygintinius sandorius, mano, kad šiuo atveju kreditoriaus interesai nebuvo pažeisti, kadangi skolininkų turto pakanka prievolei įvykdyti, o vien tai, kad buvo sudarytas neatlygintinis sandoris, nereiškia, kad yra pažeisti kreditoriaus interesai. Pažymi, kad atsakovų turto vertė yra apie 389 867 Eur, tai žymiai viršija reikalavimo teisės sumą. Teigia, kad šiuo atveju neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, nėra pagrindo išvadai, jog egzistuoja actio Pauliana sąlygos. Nurodo, kad nenustačius bent vienos actio Pauliana sąlygos ieškinys negali būti tenkinamas, todėl negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl restitucijos taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. kovo 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

8. Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės nurodė, kad 2017 m. sausio 12 d. atsakovai A. Š. ir R. Š. sudarė sutartį su J. G., pagal kurią J. G. suteikė jiems 75 000 Eur paskolą su 500 Eur metinėmis palūkanomis, kurios galutinis sumokėjimo terminas 2018 m. sausio 14 d. Sutartyje susitarta, jog reikalavimo užtikrinimui įkeičiamas atsakovams priklausantis žemės sklypas su pastatu (duomenys neskelbtini). Sutartis vėliau buvo papildyta 2018 m. vasario 14 d. ir 2019 m. birželio 12 d., skolos suma padidėjo iki 139 000 Eur sumos, liko 1 000 Eur metinės palūkanos ir paskolos grąžinimo terminas pakeistas į 2020 m. rugpjūčio 9 d. Minėti atsakovai 2020 m. rugsėjo 21 d. dovanojimo sutartimi atsakovei U. Š. padovanojo jiems priklausantį turtą (sklypo su pastatais ½ dalis), esančius (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 7 d. buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria J. G. ieškovui perleido reikalavimo teisę į A. Š. ir R. Š. įsiskolinimą pagal 2017 m. sausio 12 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su papildymais. Nurodė, kad šiuo atveju ieškovas įrodinėja, kad sudaryta dovanojimo sutartis pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises, dėl to jis turi įrodyti actio Pauliana instituto sąlygas.

9. Dėl ieškovo reikalavimo teisės nurodo, kad atsakovai nesutinka, jog ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į turtą padovanojusius atsakovus, kadangi dėl jų skolos dydžio vyksta teisminis ginčas. Teismas remdamasis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu iš dalies patenkino A. Š. ieškinį, pakeitė 2017 m. sausio 12 d. sutarties 2.4. punktą sumažinant delspinigių dydį nuo 0,5 procentų iki 0,2 procentų. Pažymėjo, kad pats A. Š. akcentavo, jog neginčija ieškovo reikalavimo teisės dėl 139 000 Eur paskolos grąžinimo, tiek dėl 1 000 Eur pelno palūkanų sumokėjimo. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 26 d., kai buvo priimta Kauno apygardos nutartis Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Kadangi tiek ieškovas, tiek ir atsakovas A. Š. dalyvavo minėtoje byloje, kurioje buvo nustatyta ieškovo reikalavimo teisė, kylanti iš 2017 m. sausio 12 d. paskolos sutarties, teismas nusprendė, jog yra pagrindas konstatuoti, jog pirmoji actio Pauliana sąlyga yra, ieškovas turi neabejotiną reikalavimo teisę.

10. Dėl ieškovo, kaip kreditoriaus, pažeistų teisių teismas nurodė, kad ieškovas neįrodinėjo, jog dėl ginčijamo sandorio atsakovai tapo nemokūs, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė U. Š. yra A. Š. ir R. Š. kreditorė. Teismas, ištyręs perleisto turto vertę, nustatė, kad, sudarant ginčijamą sandorį, padovanoto turtė vertė buvo 1 715,60 Eur (iš viso turto 8 578 Eur). Teismas pažymėjo, kad sudarant paskolos sutartį ji buvo užtikrinta hipoteka, tai yra buvo įkeistas 100 000 Eur vertės turtas, tačiau atsakovai turi ir kito daugiau vertingo nekilnojamojo turto – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su namu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė pagal byloje pateiktą ataskaitą siekė 305 000 Eur, butą, kuris ataskaitoje įvertintas 215 000 Eur, taip pat atsakovui A. Š. priklauso kitas sklypas 10 800 Eur vertės. Šiems objektams, sudarant ginčijamą sandorį, suvaržymai nebuvo taikomi. Nors šiuo metu nurodyti minėti objektai yra areštuoti, tačiau šiuo atveju situaciją būtina vertinti pagal sandorio metu buvusias aplinkybes, kurio metu atsakovai turėjo nesuvaržyto turto, į kurį galima nukreipti reikalavimą, o ginčo sandorio suma, lyginant su atsakovams priklausančio turto verte, yra maža, atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad dovanojimo sutartis neturėjo jokios įtakos atsakovų mokumui ar kitaip pažeidė kreditoriaus teises, todėl ieškinį atmetė.

11. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad nors atsakovai atsiliepime pateikė prašymą priteisti jų turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai, tačiau jokių konkrečias išlaidas patvirtinančių duomenų nepateikė, todėl teismas nusprendė bylinėjimosi išlaidų atsakovams iš ieškovų nepriteisti, pažymėjo, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8 Eur kiekvienai iš bylos šalių, todėl nepriteisiamos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas 80 Eur žyminio mokesčio ir visas kitas ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Nurodo, kad atsakovai A. Š. ir R. Š. turėjo atsiskaityti su ieškovu 2020 m. rugpjūčio 9 d., tačiau lėšos nebuvo grąžintos. Teigia, kad nors atsakovas A. Š. nurodo, kad yra ginčas dėl skolos, tačiau atsakovai niekada neginčijo 139 000 Eur paskolos ir 1 000 Eur metinių palūkanų nuo 2018 m. vasario 14 d., tačiau ir šių neginčijamų sumų nesumokėjo. Nurodo, kad išieškojimas iš atsakovų yra komplikuotas, tai patvirtinta antstolio pažyma. Mano, kad šiuo atveju teismas neteisingai kvalifikavo dovanojimo sutarties įtaką minėtų atsakovų galimybei atsiskaityti su ieškovu. Nurodo, kad teismo išvada, jog atsakovai sudaromo ginčijamo sandorio metu turėjo pakankamai žymiai vertingesnio turto, dėl to atsakovų galimybė grąžinti skolą nesumažėjo, yra nepagrįsta ir nelogiška.

12.2. Dėl turto vertės įtakos skolos grąžinimo aplinkybėms nurodo, kad ginčo atveju turto vertė yra nesvarbi, ją pirmosios instancijos teismas įvertino kaip mažą. Nurodo, kad ieškovui atsakovai nesumokėjo mažos neginčijamos sumos – 1 000 Eur metinių palūkanų nuo 2018 m. vasario 14 d., o iki galutinio termino atsiskaityti su ieškovu nuosekliai ir tikslingai atlikinėjo veiksmus siekdami sumažinti ieškovo galimybę išieškoti skolą. Pažymi, kad, priešingai nei nustatė teismas, atsakovai neturi daugiau jokio nesuvaržyto nekilnojamojo turto, todėl teismas taip pat netinkamai įvertino atsakovų mokumo pokyčius sudarant ginčijamą sandorį. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ginčijamo sandorio sudarymo būtinumo ir atsakovų sąžiningumo.

12.3. Dėl atsakovų A. Š. ir R. Š. sąžiningumo nurodo, kad minėti atsakovai neatlygintinai perleisdami turtą atsakovei U. Š. buvo nesąžiningi, pažymi, jog ginčijamoje sutartyje užfiksuota, jog atsakovė U. Š. yra A. Š. ir R. Š. dukra, ginčijamas sandoris yra neatlygintinis, o ir atsakovai neturėjo teisinės prievolės sudaryti dovanojimo sutartį. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad A. Š. ir R. Š. elgesys – turto dovanojimas – atitiko protingų, kreditorių interesais veikiančių asmenų elgesio standartą. Pažymi, kad A. Š. teismo posėdyje nurodė, kad turtas buvo dovanojamas gimtadienio proga, tačiau šis teiginys nebuvo įrodytas ir prieštarauja protingumo principui. Pažymi, kad atsakovų dukra sukako 18 metų 2020 m. gegužės 31 d., o sandoris buvo sudarytas 2020 m. rugsėjo 21 d. Mano, kad nagrinėjamu atveju buvo apgintos nesąžiningų, vengiančių grąžinti skolą ieškovui asmenų interesai.

13. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

13.1. Nurodo, kad ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė antstolio pažymą, jog išieškotina suma yra 1 000 Eur palūkanos, 139 305,01 Eur skola ir 253 589,39 Eur palūkanų, tačiau šie duomenys yra neaktualūs, kadangi yra klaidingi. Nurodo, kad antstolis 2025 m. kovo 6 d. ištaisė minėtą klaidą ir piniginis išieškojimas yra 59 694,99 Eur delspinigiai, 1 000 palūkanos, 139 305,01 Eur skola. Nurodo, kad ši klaida atsakovų buvo ištaisyta kreipusis į notarę, kuri atliko vykdomojo įrašo patikslinimą. Notarė vykdomajame įraše nurodė: Klaidos taisymas. Nebuvo nurodyta maksimalios hipotekos suma, todėl vykdomąjį įrašą papildė šiuo punktu: Maksimaliosios hipotekos dydis: 200 000 Eur, iš jos pagrindinio (-ų) reikalavimo (-ų) paskolos suma 139 000 Eur. Šia suma užtikrinamas pagrindinis reikalavimas (paskola), iš pagrindinių reikalavimų (paskolos) atsirandančios palūkanos.

13.2. Nurodo, kad pasikeitus kreditoriui, kuris skirtingai interpretavo sandorių prasmę, atsakovai kreipėsi į teismą dėl delspinigių sumažinimo, senaties taikymo ir kitų reikalavimų bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurias pritaikius buvo sustabdytas vykdymo procesas. Po bylos išnagrinėjimo buvo sumažinti delspinigiai, tenkinti kiti reikalavimai ir panaikintas pirminis vykdomasis įrašas. Dėl teisminio proceso nebuvo dengiami įsipareigojimai ieškovui, nes pirmąja eile būtų dengiami delspinigiai, kurie buvo ginčijami procese. Ieškovui inicijavus šią bylą galutinis sprendimas net nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs. Pažymi, kad nors ieškovas teigia, kad su juo neatsiskaitoma, tačiau būtent pats ieškovas trukdo atsiskaitymui su juo, nes ne kartą sukliudė parduoti įkeistą turtą, paskutinis kartas buvo jau šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Teigia, kad buvo sudaryta preliminari pirkimo–pardavimo sutartis, kuria buvo sutarta, jog bus parduotas turtas 205 000 Eur sumos, ieškovui buvo pateikta sutartis, buvo prašoma išduoti sutikimą, tačiau jis sutiko, tik jei bus išmokėta 383 013,89 Eur suma.

13.3. Nurodo, kad ieškovas kenkia atsakovams, trukdo realizuoti turtą ir atsiskaityti su ieškovu, reikalauja nepagrįstų sumų taip pat vilkindamas laiką ir tęsdamas procesus. Ieškovo reikalavimas yra užtikrintas hipoteka, turto vertė ne tik padengia, bet ir viršija hipotekos sumą, todėl dovanojimo sandoris, kuriuo padovanota, o padovanota turto už 1 715,6 Eur sumą, niekaip nepažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, interesų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą ir teisingą išvadą, konstatuodamas, kad bylos duomenys patvirtina, jog sudarydami dovanojimo sutartį, kuria atsakovai dukrai padovanojo dalį nekilnojamojo turto, atsakovai turėjo pakankamai kito žymiai vertingesnio turto, į kurį buvo galimas reikalavimo nukreipimas. Mano, kad apeliacinio skundo motyvai ir ieškovo subjektyvūs vertinimai nesudaro pagrindo keisti teisingo, teisėto ir pagrįsto sprendimo, todėl, atsakovų vertinimu, apeliacinis skundas turi būti atmetamas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl civilinės bylos sustabdymo.

16. Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 17 d. gautas ieškovo prašymas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš varžytynių bus parduotas atsakovų nekilnojamasis turtas, hipoteka įkeistas ieškovo naudai, tai yra žemės sklypas ir negyvenamasis namas, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jei apeliacinės instancijos teismas pritars atsakovų pozicijai, kad atsakovų esamo įkeisto turto pakanka ieškovo reikalavimams padengti, byla turėtų būti sustabdyta, iki bus realizuotas turtas, tai yra neginčijamai paaiškės, kad iš parduoto turto pakanka lėšų atsiskaityti su ieškovu (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Atsakovai 2025 m. spalio 3 d. pateiktoje nuomonėje nurodo, kad pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimo nėra, teigia, kad šios bylos nagrinėjimui nėra svarbus nei varžytynių procesas, nei kiti tarp šalių kylantys ginčai, tačiau yra svarbu, ar ginčijamo sandorio sudarymo metu egzistavo actio Pauliana sąlygos.

17. Ieškovas prašo bylą stabdyti CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu (sprendimo 16 punktas). CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011).

18. Pasisakydamas dėl teismo diskrecijos stabdyti bylą, kasacinis teismas praktikoje yra atkreipęs dėmesį į tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki kol bus realizuotas varžytynėse atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas, nurodant, kad tik tada paaiškės, ar parduoto turto pakanka ieškovo reikalavimams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo dalyką, ginčo ribas, sprendžia, kad šiuo atveju ieškovo nurodomos bylos sustabdymo priežastys pirmiausia neturės įtakos bylos faktinių aplinkybių vertinimui ir (ar) materialiajam bylos išnagrinėjimo rezultatui. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrindė sąsajumo, kaip parduoto turto vertė ir gauta iš jo suma, kaip faktinė aplinkybė, turės įtakos sprendžiant klausimą dėl actio Pauliana sąlygų egzistavimo ginčijant 2021 m. rugsėjo 21 d. dovanojimo sutartį (CK 6.66 straipsnis) ir, antra, – ieškovui nenurodžius kitų objektyvių ir pagrįstų bylos sustabdymo priežasčių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos sustabdymas nepagrįstai užvilkins civilinės bylos nagrinėjimą, o tai nėra suderinama su CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, dėl to nusprendžiama apelianto pateikto prašymo dėl bylos sustabdymo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu netenkinti.

Dėl rašytinių įrodymų pridėjimo.

20. Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 17 d. gauti ieškovo nauji rašytiniai įrodymai, tai yra: 1) 2025 m. kovo 4 d. vykdomasis įrašas, kuriame nurodytas atsakovų A. Š. ir R. Š. skolos dydis, tai yra 139 000 Eur skola, palūkanos nuo 2018 m. vasario 14 d. (1 000 Eur metinės palūkanos), 0,2 delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2022 m. gruodžio 6 d. iki visiško prievolės įvykdymo, kompensuojamosios 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 139 000 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d., kreditoriaus 305,01 Eur išlaidos notaro atlyginimui ir už vykdomojo įrašo bei su juo susijusių veiksmų atlikimą; 2) elektroninis susirašinėjimas (2025 m. spalio 17 d.) su antstolio padėjėju, kuris nurodo, jog yra užvestos šešios vykdomosios bylos A. Š.; 3) uždarosios akcinės bendrovės „Kredito garantas“ 2025 m. rugsėjo 11 d. raštas, kuriame nurodoma, jog prievolės kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Kredito garantas“, kurių užtikrinimui įkeistas A. Š. ir R. Š. turtas, nėra įvykdytos; 4) Antstolio M. P. 2025 m. liepos 2 d. raštas dėl atsakovams A. Š. ir R. Š. priklausančio turto pardavimo iš varžytynių. Pradinė kaina: 193 600 Eur. Atsakovai 2025 m. spalio 3 d. pateiktoje nuomonėje nurodo, kad ieškovo teikiami įrodymai neturi įtakos bylos nagrinėjimui, sprendžiant klausimą dėl actio Pauliana taikymo.

21. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, tačiau draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, ją įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir nuspręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas(-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

22. Ištyrus ieškovo pateiktų naujų įrodymų turinį nustatyta, kad ieškovo pateikti įrodymai yra susiję su atsakovų skolos ieškovui apskaičiavimu, hipotekos dydžiu, kuris šiuo atveju taip pat atsižvelgiant į atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes, taip pat yra pasikeitęs, atsakovams nurodant, jog notarė ištaisė padarytą apsirikimą ir patikslino hipotekos dydį. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė faktinę aplinkybę, kad atsakovams priklausančio ir ieškovui įkeisto turto pakanka ieškovo skolai padengti (pirmosios instancijos teismo 5 puslapio 4 pastraipa), į tai, kad teikiami įrodymai yra susiję su byloje įrodinėtinomis faktinės aplinkybėmis, į tai, jog atsakovai taip pat yra susipažinę su teikiamais rašytiniais įrodymais, nusprendžia ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus priimti ir vertinti su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

23. Apeliantas nurodo, kad atsakovai su ieškovu turėjo atsiskaityti 2020 m. rugpjūčio 9 d., tačiau skolos atsakovai iki šiol nėra sumokėję. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pirmąją actio Pauliana sąlygą, tai yra, kad ieškovas turi neabejotiną reikalavimo teisę, tačiau teismas netinkamai vertino dovanojimo sutarties įtaką atsakovų galimybei atsiskaityti su ieškovu. Teigia, kad dovanotas turtas turėjo vertę, dėl to neabejotinai atsakovų galimybė atsiskaityti su ieškovu sumažėjo, mano, kad šiuo aspektu turto vertė yra visiškai nesvarbi, nes turtas perleistas neatlygintinai, be kita ko, kai atsakovai su ieškovu nebuvo atsiskaitę ir tokiu būdu dar labiau sumažino galimybę tai padaryti. Teigia, kad kitas atsakovų turtas yra areštuotas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jų mokumas yra geras ir nesumažėjęs dėl sudaryto ginčijamo sandorio. Mano, kad teismas tinkamai neįvertino atsakovų nesąžiningumo, vengimo grąžinti skolą, neįvertino, kad atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamo neatlygintinio sandorio.

24. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad 2017 m. sausio 12 d. atsakovai A. Š. ir R. Š. sudarė sutartį Nr. 4VJ-226 su J. G., pagal ją J. G. suteikė jiems 75 000 Eur paskolą su 500 Eur metinėmis palūkanomis, kurios galutinis sumokėjimo terminas 2018 m. sausio 14 d. Šios sutarties pagrindu atsakovai įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 14 d. sutartis papildyta susitarimu, pagal kurį paskolos suma padidinta iki 100 000 Eur, numatytos 1 000 Eur metinės palūkanos bei sutarties įvykdymo terminas atidėtas iki 2019 m. balandžio 1 d. 2019 m. birželio 12 d. sutartis papildyta susitarimu, pagal kurį skolos suma padidėjo iki 139 000 Eur, liko 1 000 Eur metinės palūkanos bei paskolos grąžinimo terminas pakeistas į 2020 m. rugpjūčio 9 d.

25. Atsakovai A. Š. ir R. Š. 2020 m. rugsėjo 21 d. sudarė dovanojimo sutartį su atsakove U. Š., kuria padovanojo U. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)1/5 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutarties 3.1. punkte šalys nustatė, kad sutarties šalys dovaną vertina valstybės įmonės Registrų centro nustatyta vidutine rinkos verte. 2022 m. lapkričio 7 d. buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria J. G. ieškovui perleido reikalavimo teisę į A. Š. ir R. Š. įsiskolinimą pagal 2017 m. sausio 12 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su papildymais.

26. Remiantis byloje pateiktais valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 1 d. duomenų bazės išrašais nustatyta, kad atsakovai A. Š. ir R. Š. turi ir kito nekilnojamojo turto, tai yra žemės sklypą su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurie sutartine hipoteka buvo įkeisti 2020 m. spalio 22 d. Pažymėtina, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini). areštuotas 2023 m. liepos 26 d. Kauno apygardos prokuratūros (įregistravimo pagrindas 2023 m. liepos 26 d. Turto areštų aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini)).

27. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1839-1191/2024 buvo nuspręsta pakeisti 2017 m. sausio 12 d. sutarties 2.4. punktą (sprendimo 24 punktas) – sumažinti delspinigių dydį nuo 0,5 procentų iki 0,2 procentų, taikyti senatį reikalavimui dėl 500 Eur metinių (pelno) palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 12 d ir nustatyti, kad šioje dalyje vykdomasis įrašas negali būti išduotas, taikyti senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo nuo negrąžintos paskolos sumos ir nustatyti, kad vykdomojo įrašo dalis dėl delspinigių išieškojimo gali būti išduota dėl laiku negrąžintos paskolos, nuo 2022 m. gruodžio 6 d. už kiekvieną pavėluotą dieną iki visiško prievolės įvykdymo, pripažinti teisėtu reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo pažeidimą dalį dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už 139 000 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. (galutinis paskolos grąžinimo terminas) iki 2022 m. gruodžio 6 d., tai yra tada, kai D. G. įgyja reikalavimo teisę į netesybas (delspinigius). Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimas įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 26 d.

28. Ištyrus ieškovo su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad Kauno miesto 15-ojo notarų biuras 2025 m. kovo 4 d. išdavė ieškovui vykdomąjį įrašą, nurodyta, kad skolos suma yra 139 000 Eur, metinės palūkanos nuo 2018 m. vasario 14 d. – 1 000 Eur, 0,2 delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo 2022 m. gruodžio 6 d. iki visiško prievolės įvykdymo, kompensuojamosios 5 procentų metinės palūkanos nuo 139 000 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d., kreditoriaus išlaidos 305,01 Eur. Šio vykdomojo įrašo pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolio M. P. 2025 m. kovo 7 d. raginime buvo nurodyta išieškotina suma – 59 694,99 Eur delspinigiai (skola), 1 000 Eur palūkanos (skola),139 305,01 Eur skola. Vėlesnėje 2025 m. balandžio 11 d. pažymoje nurodyta, kad iš R. Š. ir A. Š. išieškotina: 1 000 Eur palūkanos (skola), 139 305,01 Eur skola ir 253 589,39 Eur palūkanų (bendras dydis 393 894,40 Eur).

29. Atsakovai su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Kauno miesto 15-ojo notarų biuro 2025 m. gegužės 7 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad 2025 m. kovo 4 d. išduotame vykdomajame įraše nebuvo nurodyta maksimalios hipotekos suma, todėl vykdomasis įrašas papildytas šiuo punktu: „Maksimaliosios hipotekos dydis: 200 000 Eur, iš jos pagrindinio (-ų) reikalavimo (-ų) paskolos suma 139 000. Šia suma užtikrinamas pagrindinis reikalavimas, iš pagrindinių reikalavimų (paskolos) atsirandančios palūkanos, kiti su pagrindiniu reikalavimu (-ais) susiję paskolos sutartyje numatyti mokėjimai kreditoriui, netesybos ir kreditoriaus nuostoliai“.

30. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti; sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Actio Pauliana yra skirtas ginti kreditoriui nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir apsaugoti kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).

31. Teismų praktikoje aiškinant CK 6.66 straipsnio nuostatas laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

32. Aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą; galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu. Taigi kreditorius turi įrodyti neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsiradimą iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

33. Pirmiausia, vertinant pirmosios sąlygos egzistavimą (ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (sprendimo 31 punktas)), bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovai įrodinėjo, jog ieškovas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abejonės dėl ieškovo reikalavimo teisės nėra, konstatavo, kad reikalavimo teisė kyla iš 2017 m. sausio 12 d. paskolos sutarties. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės šalys neginčija, atsakovai atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą taip pat nurodo, kad „ieškovo reikalavimas yra užtikrintas hipoteka“ (atsiliepimo 16 punktas), todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, o ir be to, į 2017 m. sausio 12 d. atsakovų A. Š. ir R. Š. ir pirminio kreditoriaus J. G. paskolos sutarties sąlygas, šios sutarties 2018 m. vasario 14 d. ir 2019 m. balandžio 1 d. pakeitimus, 2022 m. lapkričio 7 d. sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos tarp pirminio kreditoriaus J. G. ir ieškovo, sąlygas, nusprendžiama, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ir šiuo aspektu, tai yra dėl pirmosios actio Pauliana sąlygos egzistavimo, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos.

34. Antroji būtina sąlyga actio Pauliana taikymui – kreditoriaus teisių pažeidimas, sudarius ginčijamą sandorį (sprendimo 31 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju kreditoriaus teisės nebuvo pažeistos, kadangi, pirma, – hipoteka įkeisto turto vertės dydis sudarė 100 000 Eur ir atsakovai turėjo ir kito 215 00 Eur vertės turto, kuris sandorio metu nebuvo įkeistas, to, teismo vertinimu, užteko kreditoriaus reikalavimams patenkinti ir, antra, – dovanoto turto vertė sudarė tik 1 715,60 Eur, kai atsakovai sandorio sudarymo metu turėjo pakankamai kito žymiai vertingesnio turto, iš kurio buvo galima išieškoti. Teismas pažymėjo, kad nors šiuo metu kai kurie atsakovų valdomi nekilnojamojo turto objektai yra suvaržyti hipoteka bei areštuoti, tačiau sprendžiant klausimą, ar ginčijama sutartis galėjo pažeisti kreditoriaus teises, situacija vertintina iš tuo metu buvusios situacijos perspektyvos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šalys neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, jog atsakovams įkeičiant turtą jo vertė buvo 100 000 Eur, o atsakovų R. Š. ir A. Š. padovanoto jų dukrai atsakovei U. Š. turto vertė yra 1 715,60 Eur.

35. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

36. Sprendžiant klausimą, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

37. Taigi atsižvelgiant į anksčiau nurodytą Kasacinio teismo praktiką, galima daryti išvadą, kad teismas turi įvertinti ne tik skolininko mokumą, bet ir sudaryto sandorio įtaką atsiskaitymui su kreditoriumi, ar ji sumažėja, ar jos nebelieka, taip pat įvertinti, ar dėl sudaryto sandorio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nors ginčijamo sandorio sudarymo metu (2020 m. rugsėjo 21 d.) skolininkai, tai yra atsakovai R. Š. ir A. Š., turėjo kito nekilnojamojo turto, kurio būtų pakakę paskolos sutarties įvykdymui (215 000 Eur vertės), tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybių, jog atsakovai per trumpą laiko tarpą atliktais veiksmais, tai yra įkeisdami likusį vertingą turtą, sudarydami ginčijamą neatlygintinį sandorį, apribojo kreditoriaus galimybę išieškoti iš turto, sumažino savo turto masę, tai neabejotinai turi įtakos ne tik išieškojimo galimybėms, tačiau ir išieškojimo trukmei (sprendimo 35–36 punktai).

38. Pirmiausia, pažymėtina, kad atsakovams 2017 m. sausio 12 d. paskolos sutartimi, šios sutarties 2018 m. vasario 14 d. ir 2019 m. balandžio 1 d. pakeitimais buvo paskolinta 139 000 Eur suma su metinėmis palūkanomis, kuri su mokėtinomis palūkanomis turėjo būti grąžinta 2020 m. rugpjūčio 9 d. Užtikrinant minėtus sandorius hipoteka buvo įkeistas atsakovams priklausantis turtas – žemės sklypas ir pastatas (sandorio sudarymo metu – 100 000 Eur vertės). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos vertės šalys neginčija. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, notarė išdavusi 2025 m. kovo 4 d. vykdomąjį įrašą (sprendimo 28 punktas) jį ištaisė 2025 m. gegužės 7 d., nurodydama maksimalų hipotekos dydį 200 000 Eur. Ieškovas pateikė įrodymus, jog antstolis 2025 m. liepos 2 d. paskelbė areštuoto turto varžytynes, nustatė pradinę jo pardavimo kainą – 193 600 Eur, tai, atsižvelgiant į maksimalios hipotekos sumą, taip pat į išieškotinų delspinigių su metinėmis palūkanomis dydį pagal antstolio 2025 m. kovo 7 d. raginime nurodytą apskaičiavimą (200 000 Eur), leidžia daryti išvadą, kad įkeisto turto vertės nepakanka atsakovų prievolei visa apimtimi įvykdyti. Be to, atsakovai nepateikė patikimų įrodymų, jog areštuoto turto vertė yra kur kas didesnė, nei antstolio nustatyta suma.

39. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai R. Š. ir A. Š. prievolinius įsipareigojimus kreditoriui turėjo įvykdyti 2020 m. rugpjūčio 9 d., tačiau 2020 m. rugsėjo 21 d. sudarė ginčijamą dovanojimo sutartį, o 2020 m. spalio 22 d. įkeitė likusį jiems priklausiusį nekilnojamąjį turtą, išskyrus sklypą (duomenys neskelbtini) kuris buvo areštuotas Kauno apygardos prokuratūros (Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi šiuo aspektu sutiktina su apeliantu, jog skolininkai per trumpą laiko tarpą nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos (2020 m. rugpjūčio 9 d.) laikotarpiu 2020 m. rugsėjo 21 d. – 2020 m. spalio 22 d. atliko aktyvius veiksmus, dėl kurių galimybė išieškoti iš likusio skolininkų turto yra faktiškai sumažėjusi ir išieškojimo galimybės iš likusio įkeisto turto yra pasunkėjusios (sprendimo 37 punktas). Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad šiuo atveju buvo sudarytas neatlygintinis sandoris – dovanojimo sutartis, taigi šiuo atveju suėjus prievolės įvykdymo terminui skolininkai atsakovai R. Š. ir A. Š. siekė ne atsiskaityti su kreditoriumi, išsaugoti turto masę jo interesų patenkinimui, nepakakus įkeisto turto (sprendimo 38 punktas), o priešingai, neatlygintinai perleisdami turtą atsakovei U. Š. atliko veiksmus, kuriais apribojo galimybę išieškoti iš likusio neįkeisto turto, dėl to nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į chronologinę faktinių aplinkybių eigą, skolininkų atliktus veiksmus, atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju buvo sudarytas neatlygintinis sandoris, kurio pagrindu skolininkai tik sumažino turto masę, darytina išvada, kad atsakovų sudaryta 2020 m. rugsėjo 21 d. dovanojimo sutartis pažeidė kreditoriaus teises, sumažėjusi turto masė taip pat turi įtakos ir atsiskaitymo su kreditoriumi trukmei, todėl laikytina, kad pirmoji actio Pauliana sąlyga tenkinama.

40. Trečioji būtina sąlyga actio Pauliana taikymui – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).

41. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ginčijamą 2020 m. rugsėjo 21 d. dovanojimo sandorį sudarė atsakovai R. Š., A. Š. ir U. Š.. Atsakovai R. Š. ir A. Š. (dovanotojai) perleido atsakovei U. Š. (apdovanotojai) jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), tai yra: 1/5 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovai nurodė, kad šio ginčijamo neatlygintio sandorio sudarymo priežastis – atsakovės U. Š. pilnametystė (atsiliepimo į ieškinį 11 punktas). Įvertinus nurodytas sandorio sudarymo aplinkybes ir priežastis, nėra jokios abejonės, jog ieškovo skolininkai (atsakovai R. Š. ir A. Š.) ginčijamo neatlygintinio 2020 m. rugsėjo 21 d. sandorio neprivalėjo sudaryti, todėl abejonės dėl trečiosios actio Pauliana sąlygos egzistavimo nėra.

42. Ketvirtoji būtina sąlyga actio Pauliana taikymui – skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų minėto straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos per plačiai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

43. Pirmiausia, ginčijama 2020 m. rugsėjo 21 d. dovanojimo sutartis buvo sudaryta tarp giminystės ryšį turinčių asmenų – atsakovai A. Š. ir R. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sandoris sudarytas dukros (atsakovės U. Š.) pilnametystės proga. Taigi, šiuo atveju remiantis CK 6.67 straipsnio 1 punktu, 2020 m. rugsėjo 21 d. dovanojimo sutarties šalių – atsakovų (tiek dovanotojų, tiek apdovanotosios) – nesąžiningumas preziumuojamas. Antra, sutiktina su ieškovu, kad atsakovų nesąžiningumą taip pat patvirtina ir tai, kad ginčo sandoris yra neatlygintinis – atsakovai, sudarę ginčijamą dovanojimo sutartį, kurios sudaryti neprivalėjo, tik sumažino savo turto masę, iš kurio yra galimas išieškojimas, taip pažeisdami kreditoriaus (ieškovo) interesus. Be to, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad, pagal 2017 m. sausio 12 d. atsakovų A. Š. ir R. Š. ir pirminio kreditoriaus J. G. paskolos sutarties sąlygas, šios sutarties 2018 m. vasario 14 d. ir 2019 m. balandžio 1 d. pakeitimus, kurių reikalavimo teisę perėmė ieškovas, paskola turėjo būti grąžinta 2020 m. rugpjūčio 9 d., o ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. rugsėjo 21 d., tai taip pat atsižvelgiant į tai, kas jau išdėstyta sprendimo 39–42 punktuose, leidžia daryti išvadą, kad neatlygintinis sandoris buvo sudarytas siekiant išvengti galimo išieškojimo iš dovanojamo turto, dėl to šiuo atveju atsižvelgiant į įstatyme (CK 6.67 straipsnio 1 punktas) įtvirtintą prezumpciją, bylos faktines aplinkybes, į tai, kad atsakovai (tiek dovanotojai, tiek apdovanotoji) nesąžiningumo prezumpcijos nepaneigė, laikytina, kad ketvirtoji ir penktoji sąlygos actio Pauliana taikymui egzistuoja.

44. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, aiškino ir taikė actio Pauliana sąlygas, dėl to nusprendžiama pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują teismo sprendimą – ieškinį tenkinti. Nustačius visas actio Pauliana taikymo sąlygas, spręstinas restitucijos klausimas. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji restitucijos taisyklė, pagal kurią, sandorį pripažinus negaliojančiu, asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą. Kitaip tariant, kiekviena šalis privalo grąžinti kitai šaliai viską, ką gavo pagal negaliojančiu pripažintą sandorį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad restitucijos taikymo esmė pripažinus sutartį negaliojančia yra ta, jog šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sutartį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkurdamos ankstesnę padėtį. Taigi restitucija apima grąžinimą to, ką konkreti sutarties šalis pagal sutartį perdavė kitai šaliai vykdydama sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nusprendžiama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugsėjo 21 d. dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), pasirašytą tarp R. Š., A. Š. ir U. Š., ir taikyti vienašalę restituciją natūra ir grąžinti atsakovams R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Š. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), tai yra 1/5 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Dėl procesinės bylos baigties.

45. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neįvertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir vertino actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygas, dėl to teisėjų kolegija nusprendžia ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

46. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus ar priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, yra panaikinamas ir priimamas naujas teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinio reikalavimai tenkinami visa apimtimi, ieškovui iš atsakovų priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti ieškovo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 2 035 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios lygiomis dalimis, tai yra po 678,34 Eur, priteistinos ieškovui iš atsakovų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus, jog patyrė 80 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidas už teikiamą apeliacinį skundą. Atsakovai duomenų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas visa apimtimi, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 26,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Ieškovo D. G. ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugsėjo 21 d. dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), pasirašytą tarp R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Taikyti vienašalę restituciją natūra ir grąžinti atsakovams R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), tai yra 1/5 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti ieškovui D. G. iš atsakovų U. Š., A. Š., R. Š. po 678,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovui D. G. iš atsakovų U. Š., A. Š., R. Š. po 26,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.