- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-1977-480/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13872-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Suinteresuotas asmuo
- K. M., N. M.
- Pareiškėjas
- R. I.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.18pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens K. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-21577-1126/2021 pagal pareiškėjos R. I. prašymą suinteresuotiems asmenims N. M., K. M. ir antstoliui S. U. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. I. kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, prašydama nustatyti, kad: 1) žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini)., butas, esantis (duomenys neskelbtini), butas ir palėpės, esantys (duomenys neskelbtini), ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 1/2 dalis šio nekilnojamojo turto bei 1/2 dalis lėšų, gautų antstoliui priverstine tvarka realizavus nurodytą nekilnojamąjį turtą, priklauso skolininkui K. M.; 2) K. M. sutuoktinės N. M. darbo užmokestis, gaunamas (duomenys neskelbtini) lopšelyje-darželyje ir jam prilygintos išmokos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 1/2 dalis šių pajamų priklauso skolininkui K. M..
2. Pareiškėja nurodė, kad antstolis S. U. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Kauno apylinkės teismo vykdomuosius raštus, išduotus civilinėje byloje Nr. e2-3208-375/2019, dėl 5 000 Eur skolos, dėl 4 081 Eur skolos ir 5 000 Eur skolos, iš viso – 14 081 Eur skolos išieškojimo iš skolininko K. M. išieškotojos R. I. naudai. Vykdant išieškojimą iš K. M. buvo areštuotas skolininkui ir jo sutuoktinei N. M. priklausantis turtas: žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), butas bei palėpės, esantys (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) akcijos. Skolininkas K. M. yra sudaręs santuoką su suinteresuotu asmeniu N. M.. Areštuotas turtas įgytas santuokos metu, taigi yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. N. M., išieškotojai antstolio pateiktais duomenimis, dirba ir gauna darbo užmokestį, kurio dalis 2019 m. spalio 29 d. patvarkymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, arešto Nr. S-19002431 buvo areštuotas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjos pašymą tenkino – nustatė, kad skolininkui K. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine N. M. priklauso 1/2 dalis žemės sklypo su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), buto, palėpių, adresu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)“ akcijų; nustatė, kad skolininkui K. M. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis N. M. darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini) lopšelyje-darželyje ir jam prilygintų išmokų.
6. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą.
7. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjos prašymas teismui paduotas N. M. ir K. M. esant santuokoje, konstatavo, jog skolininkės ir jos sutuoktinio po santuokos sudarymo gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nei skolininkė, nei jos sutuoktinis teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, laikė, jog skolininkui K. M. priklauso 1/2 dalis žemės sklypo su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalis, adresu (duomenys neskelbtini), buto, adresu (duomenys neskelbtini), butas bei palėpės (duomenys neskelbtini), ir UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, bei 1/2 dalis sutuoktinės N. M. darbo užmokesčio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo K. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pareiškėja apskritai neturėjo pagrindo kreiptis i teismą su prašymu dėl suinteresuoto asmens turto dalies bendrojoje sutuoktiniu nuosavybėje nustatymo, o pirmosios instancijos teismas nesigilino į turimo asmeninio turto sudėtį, vertę, nevertino gaunamų pajamų dydžio, galimybės skolininkui iš savo asmeninio turto užtikrinti skolos išieškojimą ir šių aplinkybių nevertino. Skundžiama nutartimi teismas faktiškai įgalino antstolį vykdomosiose bylose vykdyti išieškojimą pagal asmeninę suinteresuoto asmens prievolę iš bendro su sutuoktine turto, neišnaudojus galimybių išieškojimą vykdyti iš suinteresuoto asmens asmeninio turto, tuo grubiai pažeidžiant sutuoktinės interesus, CK nuostatas bei nukrypstant nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Suinteresuotas asmuo dirba pagal darbo sutartį, gauna pajamas, tačiau teismas šių aplinkybių apskritai nevertino, dėl jų nutartyje nepasisakė.
10.2. Nutartimi nuspręsta dėl suinteresuoto asmens ir sutuoktinės nuosavybės dalių į šeimos gyvenamąjį būstą nustatymo, kas įgalina (nors ir nepagrįstai) vykdomojoje byloje pradėti išieškojimo iš šio turto veiksmus, nors tai draudžia įstatymas. Nutartimi buvo sprendžiama dėl suinteresuoto asmens šeimos pragyvenimui būtino turto – žemės sklypo su namu – ką draudžia imperatyvi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio nuostata. Teismas neturėjo teisės spręsti dėl suinteresuoto asmens šeimos būsto padalinimo (dėl suinteresuoto asmens nuosavybės teisės į šį turtą dalies), priimta nutartis prieštarauja CPK 668 straipsniui.
10.3. Skundžiama nutartimi buvo sprendžiama dėl viso suinteresuoto asmens ir jo turto padalinimo, nors vykdomosiose bylose išieškomos sumos dydis to nereikalauja, t. y. skundžiama nutartimi suinteresuoto asmens nuosavybės teisių apimtis nustatinėta neproporcingai didelėje suinteresuoto asmens ir sutuoktinės turto dalyje. Pagal išieškomos sumos dydį (14 081 Eur) suinteresuoto asmens dalies visoje sutuoktinių nuosavybėje nustatinėjimas buvo perteklinis ir neproporcingas, be jokio poreikio sukelia teisines pasekmes tiek suinteresuotam asmeniui, tiek sutuoktinei, nesant tam objektyvaus poreikio vykdomosios bylos kontekste.
10.4. Priimant nutartį teismui buvo žinoma, kad sutuoktinė nebedirba (duomenys neskelbtini) darželyje ir todėl nebegauna jokiu pajamų, tačiau nepaisant to teismas nustatė, kad suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis sutuoktinės darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini) darželyje ir jam prilygintų išmokų. Nutartis šioje dalyje yra visiškai nepagrįsta. Tai, kad teismas priėmė tokią nutartį (nutarties dalį), suponuoja vertinimą, kad galimai teismas sprendė dėl sutuoktinės pajamų pripažinimo 1/2 suinteresuoto asmens turtu atgaline tvarka, t. y. turint omenyje ne būsimas darbo pajamas, o per visą darbo laikotarpį nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2021 m. birželio 4 d. gautų darbo pajamų sumą, kas iš esmės leistų (nors ir visiškai nepagrįstai) visą išieškojimą pagal suinteresuoto asmens asmeninę prievolę nuo suinteresuoto asmens „perkelti ant sutuoktinės“. Taigi skundžiama nutartis šioje dalyje ne tik yra nepagrista, bet ir neaiški bei faktiškai pasenusi (neatitinka net ir teismui nutarties priėmimo metu žinotų faktų).
10.5. Prieš priimant nutartį nei suinteresuotam asmeniui, nei, suinteresuoto asmens žiniomis, sutuoktinei nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, nebuvo sudaryta galimybė pateikti duomenis apie sutuoktinių turto įsigijimo aplinkybes, pajamų turtui įsigyti šaltinius ar kt. Suinteresuotas asmuo pateikė 2005 m. kovo 2 d. sudarytą pinigų dovanojimo sutartį, kurios pagrindu sutuoktinės motina sutuoktinei padovanojo 184 000 Lt sumą (53 290,08 Eur). Šis asmeninis sutuoktinės turtas buvo panaudotas įsigyjant nekilnojamąjį turtą, kuris aprašytas nutarties rezoliucinėje dalyje kaip neva bendras abiejų sutuoktinių turtas, neva abiem sutuoktiniams priklausantis lygiomis dalimis.
10.6. Nutartis priimta tinkamai neinformavus suinteresuoto asmens apie pradėtą civilinę bylą, nesudarius galimybių pateikti argumentus ar rašytinius įrodymus byloje nagrinėjamu klausimu. Suinteresuotas asmuo dar 2021 m. spalio 17 d. teismui teikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nurodant svarbias aplinkybes, sukliudžiusias suinteresuotam asmeniui anksčiau pateikti procesinį dokumentą byloje, tačiau tokį prašymą pirmosios instancijos teismo vėlesne nutartimi apskritai atsisakyta priimti. Ginčijamos nutarties priėmimo atveju, suinteresuoto asmens vertinimu, jam nebuvo užtikrinta teisė būti išklausytam, nebuvo sudaryta pakankama galimybė pateikti procesinį dokumentą su savo argumentais ir paaiškinimais dėl byloje nagrinėjamo klausimo, kas ginčijamą nutartį daro iš esmės neteisėtą ir panaikintiną.
Atsiliepimas
11. Pareiškėja R. I. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
11.1. Atskirajame skunde nurodoma, jog pareiškėja neturėjo pagrindo kreiptis į teismą su prašymu dėl suinteresuoto asmens turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Tokia pozicija prieštarauja teisiniam reglamentavimui: visų pirma, CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Apie tokios teisės pažeidimo fakto buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą. Antra, vykdymo procese antstolis nustatė, kad skolininkas neturi asmeninio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, antstolis areštavo bendrąjį turtą ir pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau tokio sutikimo skolininkas nepateikė, todėl antstolis išieškotojai pasiūlė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Taigi, priešingai nei atskirajame skunde nurodo skolininkas, išieškotoja į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, kreipėsi vykdydama antstolio patvarkymą bei realizuodama savo įstatymo suteiktas teises, siekdama dar ilgiau neužtęsti savo skolos susigrąžinimo proceso iš skolininko.
11.2. Teismas, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, remdamasis Nekilnojamojo turto registro išrašais, nustatinėjo skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto sudėtį ir ją tinkamai įvertino. Taigi, nustatęs, kad asmeninio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, priėmė pagrįstą sprendimą tenkinti išieškotojos prašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nėra vienintelė K. M. kreditorė, kurios naudai iš skolininko vykdomas išieškojimas. Pareiškėjos naudai išieškomos skolos suma sudaro 15 302 Eur, taigi skolininko gaunamų pajamų pagal darbo sutartį nepakaks visų kreditorių reikalavimams patenkinti, pareiškėjos naudai galimas išieškoti sumos dydis žymiai sumažėja, todėl skolininko dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymas yra teisiškai pagrįstas ir būtinas kreditorės teisėms užtikrinti.
11.3. Kaip gynybinė skolininko pozicija bei vengimas laiku teikti procesinius dokumentus vertintina pastarojo atskirajame skunde nurodoma aplinkybė dėl tariamo netinkamo jo informavimo apie civilinę bylą, nagrinėtą pagal išieškotojos prašymą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, nustatymo. K. M. nurodo, kad procesiniai dokumentai jam negalėjo būti siunčiami elektroniniu paštu, be to, jis naudojęsis kitu elektroninio pašto adresu. Nurodyti skolininko argumentai vertintini kritiškai: apie posėdžio datą, laiką ir vietą byloje dalyvaujantiems asmenims teismas nusprendė pranešti viešo paskelbimo būdu. Pats skolininkas nurodo, kad nesidomėjo nagrinėjama byla. Nėra aišku, kodėl byla nesidomėjo kitas suinteresuotas asmuo – N. M.. Tai, kad K. M. žinojo apie nagrinėjamą bylą, patvirtina jo teisėjui V. G. 2021 m. rugsėjo 17 d. (prašymo nagrinėjimo dieną) siųstas elektroninis laiškas.
11.4. Teisė būti išklausytam nėra absoliuti: ja šalis negali piktnaudžiauti ar naudotis nesąžiningai, nesilaikydama įstatymu reglamentuotos proceso tvarkos, terminų, tuo pažeidžiant kitų proceso dalyvių teises į pagrįstai greitą bei teisingą teisių gynimą. K. M. procesinis elgesys būtent taip ir vertintinas, atsižvelgiant į atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, todėl skolininko teisė būti išklausytam nebuvo niekaip pažeista.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
13. Suinteresuotas asmuo K. M. (toliau – ir apeliantas) kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo Nr. 232846, (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo Nr. 367767, (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo Nr. 742120, 2021 m. rugsėjo 6 d. darbo sutarties Nr. DS-470, 2005 m. kovo 2 d. pinigų dovanojimo sutarties kopijas.
14. Naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Pagal bendrąją taisyklę, teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantas turėjo galimybę prie atskirojo skundo pridedamus dokumentus pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl nėra CPK 314 straipsnyje nustatytų naujų įrodymų priėmimo pagrindų apeliacinėje instancijoje ir apelianto pateikti įrodymai nepriimami.
15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Iš nagrinėjamos bylos ir antstolio pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3208-375/2019 dėl 4 801 Eur skolos (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-3208-375/2019 dėl 5 000 Eur skolos (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-3208-375/2019 dėl 5 000 Eur skolos (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-3208-375/2019 dėl 2 199 Eur skolos (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) išieškojimo iš skolininko K. M. išieškotojos R. I. naudai. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, nustatė, jog skolininkas yra sudaręs santuoką su N. M. (vedybų sutartis nėra sudaryta), buvo areštuotas skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantis turtas: žemės sklypas su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalis, adresu (duomenys neskelbtini), butas, adresu (duomenys neskelbtini), butas bei palėpės, adresu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) akcijos, skolininkui ir jo sutuoktinei pasiūlyta nusistatyti dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau nenustačius skolininko turto dalies, išieškotojai 2021 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu dėl turto dalies nustatymo Nr. S-2100874 pasiūlyta iki 2021 m. spalio 1 d. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pareiškėja Kauno apylinkės teismui pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo pateikė 2021 m. rugpjūčio 27 d.
17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos (išieškotojos) prašymą nustatyti skolininkui K. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalį, prašymą tenkino.
18. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo (skolininkas) K. M. nurodo, jog prieš priimant nutartį nei suinteresuotam asmeniui, nei, suinteresuoto asmens žiniomis, jo sutuoktinei nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, nebuvo sudaryta galimybė pateikti duomenis apie sutuoktinių turto įsigijimo aplinkybes, pajamų turtui įsigyti šaltinius ar kt. Skundžiama nutartis priimta tinkamai neinformavus suinteresuoto asmens apie pradėtą civilinę bylą, nesudarius galimybių pateikti argumentus ar rašytinius įrodymus byloje nagrinėjamu klausimu.
19. Pagal CPK 593 straipsnio 3 dalį pareiškėjos (išieškotojos) pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. rugsėjo 17 d. 15.00 val., nurodė, kad suinteresuoti asmenys turi teisę pateikti teismui atsiliepimą į prašymą, atitinkantį CPK 111 straipsnio reikalavimus, apie paskirtą rašytinį teismo posėdį informavo šalis viešo paskelbimo būdu pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį, apie posėdį paskelbdamas specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt. Taip pat skolininkui ir jo sutuoktinei registruotu paštu buvo išsiųstas teismo pranešimas su teismo nutarties ir pareiškimo kopijomis pareiškėjos nurodytu bylos šalių gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atskirajame skunde pats apeliantas, nurodydamas, jog jam ir jo sutuoktinei bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklausantis dalis žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), yra suinteresuoto asmens ir jo sutuoktinės šeimos gyvenamasis būstas, kuriame jiedu augina 3 vaikus, paneigia apelianto teiginius, jog jis buvo netinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą ir jam nebuvo suteikta teisė būti išklausytam. Atidus asmuo turėtų tikrinti pašto dėžutėje gaunamą korespondenciją, o per vėlai patikrinęs, prisiimti iš to kylančias pasekmes, juo labiau, kad nuo dokumentų skolininkui ir jo sutuoktinei išsiuntimo iki paskirto teismo posėdžio praėjo daugiau nei dvi savaitės. Teismo vertinimu, tai buvo daugiau nei pakankamas laikas pasitikrinti gautą korespondenciją ir sureaguoti į bylą pateikiant atsiliepimą bei jį pagrindžiančius įrodymus, ar prašymą dėl termino pratęsimo / paskirto posėdžio atidėjimo. Be to, iš antstolio teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog tiek apeliantas, tiek jo sutuoktinė buvo aktyvūs antstoliui vykdant išieškojimą, taip pat iki pareiškėjai kreipiantis į teismą, antstolis siūlė skolininkui nusistatyti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto dalis. Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas vėlesne nei šioje byloje skundžiama nutartis nutartimi atsisakė priimti prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nurodant svarbias aplinkybes, sukliudžiusias suinteresuotam asmeniui anksčiau pateikti procesinį dokumentą byloje, pažymėtina, jog Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarties suinteresuotas asmuo neskundė.
21. Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad pareiškėja neturėjo pagrindo kreiptis i teismą su prašymu dėl suinteresuoto asmens turto dalies bendrojoje sutuoktiniu nuosavybėje nustatymo, o pirmosios instancijos teismas nesigilino į turimo asmeninio turto sudėtį, vertę, nevertino gaunamų pajamų dydžio, galimybės skolininkui iš savo asmeninio turto užtikrinti skolos išieškojimą ir šių aplinkybių nevertino. Skundžiama nutartimi teismas faktiškai įgalino antstolį vykdomosiose bylose vykdyti išieškojimą pagal asmeninę suinteresuoto asmens prievolę iš bendro su sutuoktine turto, neišnaudojus galimybių išieškojimą vykdyti iš suinteresuoto asmens asmeninio turto. Su tuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-684/2018). Sutuoktinių turtinės prievolės gali būti tiek bendros, tiek asmeninės, todėl sprendžiant sutuoktinių prievolių vykdymo klausimus būtina nustatyti prievolės prigimtį, t. y. ar prievolė yra asmeninė sutuoktinio prievolė, ar bendra sutuoktinių prievolė. Prievolės pobūdis – asmeninė ar bendra – lemia išieškojimo nukreipimo vykdymo procese į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą ar į bendrą sutuoktinių turtą eiliškumą.
23. Jeigu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, nepakanka įvykdyti prievolei, tai kreditorius gali inicijuoti bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Vienas iš būdų nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymas, vadovaujantis CPK 666–667 straipsniuose numatyta procedūra.
24. CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
25. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
26. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstoliui pasiūlius skolininkui ir jo sutuoktinei pateikti susitarimą dėl turto dalių nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, toks susitarimas nebuvo pateiktas ir antstolis išieškotojai 2021 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu pasiūlė iki 2021 m. spalio 1 d. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pareiškėja Kauno apylinkės teismui pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo pateikė 2021 m. rugpjūčio 27 d. Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes laikytina, kad buvo laikomasi CPK 667 straipsnyje nustatytos tvarkos dėl turto dalies nustatymo.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016 11 punktas).
28. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.123 straipsnyje nustatyti pagrindai, leidžiantys nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju byloje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys būtinybę nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis), pagrįstai nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) K. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso 1/2 dalis ginčo turto.
29. Pažymėtina, kad CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtina sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija gali būti paneigta bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. Teismas, nagrinėdamas prašymą vadovaudamasis CPK 667 straipsnio nuostatomis, nutartimi individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas (kai turtas yra paskirstomas keliems asmenims), nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normų nustatytus reikalavimus.
30. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
31. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, procesinės teisės normų, pareiškėjos, kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.