- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- 2YT-1359-913/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00121-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Suinteresuotas asmuo
- J. V.
- Advokatai
- Kęstutis Ramanauskas, Vida Leonovienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. M. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo J. V., kuri byloje yra pareiškusi savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas E. M. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. M., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio S. M. mirties, (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą ir šį turtą valdė iki savo mirties; pripažinti, kad pareiškėjas E. M. dėl svarbių priežasčių praleido įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po savo tėvo S. M., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties ir šį terminą atnaujinti.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas S. M., o pareiškėjo motina O. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai gyvendami santuokoje, pagal 1998-09-15 sutartį iš G. M. nusipirko 43/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 43/100 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šiame name pareiškėjo tėvai gyveno iki savo mirties. Po tėvo S. M. mirties jo sutuoktinė O. M. toliau liko gyventi minėtame name, naudojosi juo kaip savu nekilnojamuoju turtu, juo rūpinosi, tvarkė, mokėjo priklausančius mokesčius, naudojosi palikėjo daiktais bei namų apyvokos reikmenimis, indais, patalyne, baldais ir kitais daiktais. O. M. po sutuoktinio S. M. mirties priėmė palikimą – namo dalį su priklausiniais ir jam priklausančius namų apyvokos daiktus, faktiškai pradėjusi juos valdyti ir jos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko. O. M. dėl nežinojimo, kad privalu po sutuoktinio mirties kreiptis į notarų biurą dėl priklausančios dalies paveldėjimo, šių veiksmų neatliko ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Mirusiosios O. M. suvokimu ji turtą valdė, kaip savo asmeninę nuosavybę, ką patvirtina 2015 m. gegužės 5 d. surašytas oficialus testamentas, kad ji savo sūnui (pareiškėjui) palieka jai priklausantį anksčiau paminėtą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Po O. M. mirties pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau gali priimti palikimą tik dėl ½ dalies, todėl prašo pareiškimą patenkinti, nustatant, kad pareiškėjo motina priėmė palikimą atsiradusį po jos sutuoktinio mirties, konkrečiai to turto neįvardinus. Be to, kartu prašo atnaujinti pareiškėjui E. M. praleistą terminą palikimui priimti. Nurodė, kad tėvas S. M., gyvendamas santuokoje, pagal 1998-09-15 pirkimo pardavimo sutartį nusipirko 43/100 dalį gyvenamojo namo. Pagal sutartį pirkėja buvo nurodyta jo sutuoktinė O. M., nurodyto namo dalis VĮ ,,Registrų centras“ taip pat buvo įregistruota tik O. M. vardu. Jokio kito registruotino turto S. M. vardu nebuvo, todėl jo sutuoktinė O. M., pareiškėjas, taip pat suinteresuotas asmuo į notarų biurą nesikreipė, kadangi klaidingai manė, kad jokio S. M. paveldimo turto nėra. Dėl to praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. M. nurodė, palaiko savo pareiškimą. Dėl J. V. pareikšto reikalavimo sutinka iš dalies. Sutinka, kad mama O. M. po S. M. mirties faktiniu valdymu priėmė jo turtą. Paaiškino, kad seneliai paliko namą, o mama išsipirko kitą pusę namo, o tėvas savo dalį paliko sesei J. V.. Motina galvojo, kad visą turtą valdo. Tėvai J. davė pirmą aukštą, o jie gyveno antrame aukšte. Motina gyveno, mokesčius mokėjo, o sesuo gyveno atskirai. Taip pat prašo atstatyti praleistą terminą palikimui priimti, kadangi nežinojo, kad reikia kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. J. V. valdė savo namo dalį, o motina savo. Nesutinka, kad J. V. priėmė palikimą faktiniu valdymu, nes ji nori dar tėvo dalį pasiimti. J. dar nori atsiimti kelis procentus tėvo dalies. 43/100 dalies namo pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta motinos vardu, taip pat jos vardu buvo registruota nuosavybė Registrų centre. Visi mokesčiai buvo mokami per pusę, ir malkos perkamos kartu, tik gal sesuo mokėdavo, nes naudojosi internetu, bet motina pinigus duodavo. Motina sakė, kad bijojo pasakyti sesei, kad testamentą surašė, nes buvo santykiai blogi. Po tėvo S. M. mirties nesikreipė dėl tėvo palikimo priėmimo, nes nepagalvojo, kad gali taip būti ir motinos niekas neperspėjo. Po tėčio mirties buvo perdažytos sienos, mama jautėsi sunkiai. Nurodė, kad atvažiuodavo pas motiną per šventes, taip pat parsiveždavo pas save į namus. Mama iki paskutinės minutės tvarkėsi pati, važinėdavo į parduotuves, dar J. vaiką žiūrėdavo. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1987 m. gyvena Vilniuje.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo E. M. atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Ramanauskas paaiškino, kad tėvų valia buvo tokia, kad tėvas savo dalį turto padovanojo seseriai, o mama savo dalį sūnui. Ginčo objekto, t. y. 43/100 dalies namo pirkimo sutartis sudaryta O. M. vardu, taip pat jos vardu ir įregistruota. Kadangi testamentu turtas buvo paliktas E. M., todėl ir nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas terminą palikimui priimti yra praleidęs dėl objektyvių priežasčių, nes ginčo objektas buvo registruotas mirusiosios vardu, jokių kitų duomenų, kad gali priklausyti sutuoktiniui neturėjo, apie tai nesuprato, todėl pas notarus ir nesikreipė, todėl terminas turi būti atnaujintas. J. V. pareikštas reikalavimas dėl to, kad ji po tėčio mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti, atmestinas, nes byloje išklausytų liudytojų, šalių paaiškinimų yra akivaizdu, kad J. V. rūpinosi savo mama, teikė pagalbą, tačiau tai yra daugiau natūralus vaikų elgesys, o ne turto paveldėtojo įtvirtinimo veiksmas, nes mokesčiai buvo mokami, padėjimas tėvams vyko visą gyvenimą, todėl jokio išskirtinio dalyko nebuvo. Atsižvelgiant į tėvų valią, kad turtas turi būti paliktas vaikams, nei vieno nenuskriaudžiant, šis reikalavimas nėra pagrįstas. Todėl, kas liečia pareiškėjo antrą reikalavimą dėl termino atnaujinimo, jis turėtų būti atnaujinamas. Mano, kad šiuo atveju tik teismas galės teisingi įvertinti ir priimti tinkamą sprendimą šioje byloje.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo J. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su broliu pareiškimu sutinka iš dalies ir pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinį faktą, kad O. M. po savo sutuoktinio ir suinteresuotas asmuo J. V. po savo tėvo S. M. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą.
6. Suinteresuotas asmuo J. V. pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų motina O. M., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties jie su broliu E. M. kreipėsi į notarų biurą ir priėmė palikimą. Pradėjus rinkti dokumentus notarui ir paaiškėjus, kad dalis turto yra įsigyta tėvų santuokoje ir nėra duomenų apie palikimo priėmimą po tėvo S. M. mirties, jiems buvo paaiškinta, kad reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie palikimo priėmimą. Nei vienas iš įpėdinių po tėvo mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo. Suinteresuotas asmuo J. V. nurodė, kad ji gyveno kartu su tėvais viename name (dalinės nuosavybės teisė), tėvui mirus su motina toliau gyveno šiuose namuose, pagal savo sveikatos galimybes motina tvarkėsi namuose, užklupus sunkiai ligai J. V. rūpinosi ir prižiūrėjo motiną ir namą, naudojosi jiems abiem priklausiusiais namų apyvokos daiktais, sutuoktiniui iki mirties priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, po tėčio mirties mokėjo mokesčius už savo ir tėvų daliai teikiamas paslaugas, draudė statinius, prižiūrėjo namą bei ūkio pastatus, rado meistrą atlikti tėvų namo dalies (kambario) remontą, tvarkė aplinką, t. y. jos su motina atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad abi po sutuoktinio ir tėvo S. M. mirties palikimą priėmė, pradėdamos jį faktiškai valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo, pareiškusi savarankišką reikalavimą J. V. nurodė, kad palaiko savo pareiškimą. Paaiškino, kad tėtis mirė (duomenys neskelbtini), visą laiką gyveno tame pačiame name, namas buvo neatidalintas. Tėtis padovanojo pirmą aukštą. Po tėčio mirties mama labai sunkiai jautėsi, ją erzino likę daiktai, todėl nusprendė atnaujinti. Remontą atliko ne brolis, o jos draugas. Visi mokesčiai net nesvarstant perėjo jai, savo lėšomis mokėjo mokesčius už elektrą, komunalinius mokesčius. Su mama pirkdavo kartu malkas, bet tie visi ūkiniai darbai namuose. Mamai reikėdavo užnešti malkas į antrą aukštą. Kai mama nebegalėjo, tada viskuo rūpinosi ji. Kol nepriėmė paveldėjimo su broliu santykiai buvo geri. Kas priklausė mamai neprieštarauja. Mano, kad brolis žinojo, kad reikia kreiptis į notarų biurą. Visada buvo sakoma, kad po tėvų mirties, liks vaikams. Apie testamentą sužinojo, kai kreipėsi į notarinę. Mama negalėjo palikti visko, ko ji neturėjo. Mama viena surašė testamentą, dar tėvui esant gyvam. Gal ji galvojo, kad turtas priklauso tik jai. J. V. nurodė, kad prižiūrėjo mamą iki mirties ir ją palaidojo. Mama palaistydavo gėles, tvarkėsi tiek, kiek leido jos sveikata, visus kitus darbus atlikdavo ji, tvarkydavo aplinką, malkas, daržą, pjaudavo žolę. Mama kartais nuvažiuodavo pas brolį, pabūdavo kelias dienas. Kol mama buvo gyva visos sutartys buvo pasirašytos mamos vardu. Kol tėvai buvo gyvi, gaudavo pensijas, tai kažkiek jai duodavo mokesčiams.
Atsiliepimas
8. Suinteresuoto asmens J. V. atstovė advokatė Vida Leonovienė paaiškino, kad byloje yra medžiaga, kad po S. ir O. mirties liko 43/100 gyvenamojo namo, taip pat ½ namų valdos žemės. Nei vienas iš įpėdinių nesikreipė į notarų biurą. J. V. žinojo, kad žemė yra išpirkta, bet mamos prasta sveikata neleido jai tvarkytis paveldėjimo. Mama testamentu galėjo palikti tik kas jai priklauso – ½ dalį. Valia buvo tokia, kad antras aukštas priklauso abiem vaikams. Kai mirė tėtis, būtent J., matydama, kad vienai eiti pas notarus netinkama, todėl ji turtą tvarkė kaip savo. J. po tėčio ir mamos mirties tvarkė visus reikalus, pradėdama visą turtą tvarkyti kaip savo, tuo pačiu padėdama mamai. Po tėčio mirties J. pilnai perėmė finansinius reikalus ir visus mokesčius mokėjo ji viena. J. reikalas buvo ir žemės priežiūra. J. liko gyventi likusioje dalyje, naudojosi likusiais daiktais, taip pat savo aktyviais veiksmais, savo siekiu išlaikyti, tausoti, prižiūrėti palikimą taip pat priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti turtą. Kadangi mama nenorėjo matyti tam tikrų daiktų, buvo daroma, kad mama jaustųsi geriau, visą šią pareigą atliko J. ir jos draugas. Iš pradžių J. skambino broliui ir prašė padėti, bet brolis atsisakė, todėl padėjo jos draugas P.. Byloje yra duomenys, kad ne mama viską tvarkė ir valdė, tėtis sudarė žemės sutartį, taigi įrodo, kad vienam namas, kitam žemė, 43/100 dalys jokiu būdu negalėjo būti vieno iš jų asmeninė nuosavybė. Pareiškėjas nurodė, kad nieko nežinojo apie žemę ir galvojo, kad mama viską sutvarkė. Buvo žinoma, kad namo dalis pirkta tėvų. Galbūt buvo žinoma, kad viskas tvarkoje, mama parašė testamentą. Mano, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis dėl svarbių priežasčių praleido terminą palikimui priimti.
9. Liudytoja E. M. parodė, kad E. M. yra jos sutuoktinis. Nurodė, kad santykiai su J. V. šiuo metu yra įtempti. Paaiškino, kad dėl nežinojimo nesikreipė į notarų biurą, nes tėtis niekur nefigūravo. Mama buvo labai atsakinga moteris. 2015 m. E. mama į namus atvežė testamentą ir pasakė: ,,viskas sutvarkyta, tau antras aukštas, tik J. nesakykit“. Mama buvo labai tvarkinga, rugpjūčio mėnesį dar daržus ravėdavo, o mirė spalį. Mama sakė, kad mokesčiams duodavo pinigus ir sakydavo, kad ,,jų yra daug, o aš gi viena gyvenu, bet moku per pusę“. Kad yra likusi tėčio dalis niekas nežinojo, net minties nebuvo tokios. Apie žemę sužinojo, tik kai nuėjo pas notarą. Mama mirė (duomenys neskelbtini), o tėtis (duomenys neskelbtini). Po tėčio mirties mama norėjo perdažyti sienas, tai jas nudažė J. draugas P..
10. Liudytoja S. K. parodė, kad yra pareiškėjo ir suinteresuoto asmens pusseserė. Paaiškino, kad teta paskutiniu metu labai pergyveno, kad tėvas J. užrašė pirmą aukštą, o ji net vainiko nenupirko. Sakė, kad E. lieka antras aukštas. Žino, kad malkas pirkdavo kartu, už komunalinius mokėjo kartu. O. M. buvo atvykusi ir buvo pas ją iki rugpjūčio 19 d., gal mėnesį prabuvo ir sakė, kad nenori važiuoti namo. Visą laiką teta buvo pilno proto, padėdavo J. vaikus auginti, jau sirgdama onkologine liga. Teta sakė, kad bijo J. pasakyti, kad testamentą surašė, ir jeigu reikės palaikyti E.. Remontus teta viena darė, pati mokėjo už tuos dalykus. P. remontavo, sakė, kad sumokėjo jam 100 eurų.
11. Liudytoja K. R. parodė, kad yra J. draugė. Nurodė, kad bendraudavo ir su J. tėvais. Paaiškino, kad 2017 m., sausio mėn. mirė J. tėtis. Tėvai gyveno antrame aukšte, (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties, O. M. liko ten gyventi. Kadangi O. sirgo onkologine liga, reikėdavo net po kelis kartus važiuoti pas ją vaistų suleisti. O. kol galėjo pati ir laistydavo, ir kiemą patvarkydavo, o kai nebegalėjo, viską tvarkė J.. O. sakydavo, kad ,,viską daro J., sėdžiu kaip karalienė“. Po sutuoktinio mirties norėjo namus pakeisti, kad mažiau primintų. Remontą darė J. draugas. Kiek žino, mokesčius mokėjo J.. O. sakydavo, kad viskas liks vaikams.
12. Liudytojas S. Ž. parodė, kad pažįsta E. ir J., su J. yra artimos kaimynės, o E. mažiau mato. Paaiškino, kad tėtis mirė prieš tris metus, mamai buvo šokas. Žino, kad M. priklausė namas. Pirmame aukšte gyveno J., mama antrame. Kai mirė vyras O. jau buvo onkologinis ligonis, daugiausia gal viską darydavo J., O. tvarkėsi, kiek sveikata leido. O. niekada nesiskundė savo dukra. Antrame aukšte buvo perdažyta virtuvė, o dėl kambario nežino. Atrodo, kad remontą darė J. draugas P. O. sakė, kad kai numirs, visas turtas liks vaikams. O. sakė, kad moka už vandenį, o už visus kitus patarnavimus moka J..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo patikslintas pareiškimas ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, pareiškimas tenkintini visiškai.
13. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
14. Bylos medžiaga, pareiškėjo E. M., suinteresuoto asmens J. V., liudytojų E. M., S. K., K. R. ir S. Ž. paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvas S. M., medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), o pareiškėjo ir suinteresuoto asmens motina, bei S. M. sutuoktinė O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Po S. M. mirties liko jo turtas: santuokoje su O. M. įsigyta 43/100 gyvenamojo namo, 98, 86 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ½ ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ½ garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 43/100 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Tačiau po S. M. mirties nei vienas iš įpėdinių: nei jo sutuoktinė O. M., nei vaikai E. M. ir J. V. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, ką patvirtina Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Jolitos Viederienės raštas, kuriame nurodyta, kad po S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 23). Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens motina O. M. po savo sutuoktinio S. M. mirties liko gyventi jų santuokos metu įsigytoje namo dalyje, naudojosi jiems abiem priklausiusiais namų apyvokos daiktais, sutuoktiniui iki mirties priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad O. M. priėmė palikimą po savo sutuoktinio mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
15. Suinteresuotas asmuo J. V. su savo tėvais S. M. ir O. M. kartu gyveno viename name, esančiame (duomenys neskelbtini). J. V. nuo 2007-04-03 nuosavybės teise valdo 57/100 pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato - ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato - garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 57/100 kitų statinių - inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 300/569 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tėvui S. M. mirus, suinteresuotas asmuo J. V. rūpinosi likusiu jo turtu, padėjo mamai O. V. prižiūrėti namus, rūpinosi remontu namo antrame aukšte, kur gyveno jos mama, mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus (b. l. 55-68).
16. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas E. M. nesutiko su suinteresuoto asmens J. V. byloje pareikštu savarankišku reikalavimu, kuriuo ji, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, prašė nustatyti juridinį faktą, kad ji po savo tėvo S. M. mirties (duomenys neskelbtini)palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Nesutikimą su šiuo suinteresuoto asmens J. V. reikalavimu pareiškėjas grindė aplinkybe, kad J. V. rūpestis savo mama, pagalbos jai teikimas yra natūralus vaikų elgesys, o ne turto paveldėtojo įtvirtinimo veiksmas, nes mokesčiai buvo mokami, padėjimas tėvams vyko visą gyvenimą, todėl jokio išskirtinio dalyko nebuvo. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, išklausęs šalių bei liudytojų parodymus konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių faktą, kad J. V. priėmė palikimą aktyviais veiksmais pradėdama valdyti mirusio tėvo S. M. turtą ir jį valdo šiuo metu.
17. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą paaiškinimais bei liudytojų parodymais, darytina išvada, kad O. M. ir J. V. priėmė po S. M. mirties atsiradusį palikimą faktiniu valdymu (CK 5.50 str. 2 d.). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
18. Pareiškėjas E. M. prašė teismo atnaujinti įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po tėvo S. M. mirties.
19. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) kai faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.
20. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
21. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Taigi, kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti/atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
22. Iš byloje pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo E. M. motina O. M. 2015-05-05 buvo surašiusi oficialų testamentą, kuriuo nurodė, jog visą jai priklausantį turtą, t. y. namų valdos žemės sklypą ir jame esančias 43/100 dalis pastato – gyvenamojo namo su ½ dalimi priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), palieka savo sūnui E. M. (b. l. 7). Testamento surašymo metu turtas, nurodytas testamente, buvo įgytas O. M. ir S. M. jiems gyvenant santuokoje, todėl šis turtas buvo abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. O. M., surašydama testamentą negalėjo nuspręsti dėl tos turto dalies, kuri jai nepriklausė. Bet būtent ši aplinkybė, kad O. M. testamente nurodytas konkretus turtas yra paliekamas jos sūnui E. M., suklaidino pareiškėją E. M., kuris sąžiningai klydo, manydamas, jog jo tėvo S. M. vardu registruoto turto nėra, o visas turtas yra registruotas mamos vardu, kuri šį turtą testamentu yra palikusi jam. Pareiškėjas E. M. nurodo, kad jis klaidingai manė, jog jo tėvas neturėjo paveldimo turto, todėl ir nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. O apie tai, jog jo tėvas S. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas sužinojo tik atvykęs į notarų biurą priimti palikimo po motinos mirties. Tik sužinojęs šias aplinkybes pareiškėjas iš karto ėmėsi veiksmų, kad praleistas terminas būtų atnaujintas. Pareiškėjas mano, jog termino praleidimo priežastys svarbios.
23. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pareiškėjo aktyvų elgesį, praleisto termino trukmę, taip pat į tai, jog suinteresuotas asmuo J. V. iš esmės prašymą dėl termino atnaujinimo paliko spręsti teismo nuožiūra, į tai, kad pareiškėjas yra įstatyminis pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnis), darytina išvada, kad pareiškėjui atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeisti kitų asmenų interesai, nes nors įstatyme numatytas 3 mėnesių terminas pareikšti savo valią dėl palikimo priėmimo yra pasibaigęs, byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys prieštarautų dėl to, kad E. M. paveldėtų tėvo palikimą. Teismas svarbiomis laiko pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis terminą palikimui priimti praleido dėl informacijos stokos, teisinio neišprusimo, bei būdamas suklaidintas motinos O. M. surašyto oficialaus testamento turinio.
24. Termino palikimui priimti praleidimo priežastis teismui pripažinus svarbiomis, pareiškėjo patikslintas pareiškimas tenkinamas, įstatyme numatytas terminas palikimui, atsiradusiam po S. M. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
25. Byloje susidarė 16,09 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens lygiomis dalimis į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo E. M. patikslintą pareiškimą ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą byloje J. V. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridiniai faktai nustatomi paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimams išduoti.
Atnaujinti pareiškėjui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po 8,05 Eur (aštuonis eurus 05 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.