- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-07
- Bylos Nr.
- eI1-6266-505/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00986-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė bei jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. spalio 12 d. pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Pravieniškių kalėjimas, toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktorių su prašymu perkelti jį tolesnę laisvės atėmimo bausmę atlikti Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dėl jo priklausomybių gydymo bei saugumo užtikrinimo, tačiau niekas nepaisė prašymo ir pareiškėją nuo 2022 m. spalio 24 d. perkėlė į Pravieniškių PN-AK 3-iąjį sektorių (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Pravieniškių 1-asis kalėjimas). Pažymėjo, kad nuo 2022 m. spalio 24 d. pareiškėjas bausmę atlieka tame pačiame pastate kartu su asmeniu, apie kurį jis pranešė policijai, t. y. prieš kurį davė byloje parodymus ir kuris įkalinimo įstaigoje pasakoja, kad pareiškėjas yra skundikas, todėl pareiškėjas patiria psichologinį spaudimą, nuolatinį grasinamą susidoroti. Mano, jog įstaigos administracija nesiėmė jokių veiksmų, kad pareiškėjas turėtų galimybę saugiai atlikti jam paskirtąją laisvės atėmimo bausmę. Teigė, kad pareiškėjas taip pat liko nesupratęs, kodėl jis 2023 m. vasario 24 d. buvo perkeltas iš 8-ojo būrio, kuriame ką tik buvo pradėjęs dirbti, jautėsi reikalingas, naudingas, į 9-ąjį būrį, kur jam nebuvo sudaryta galimybė dirbti ir jis jautėsi nesaugiai. Pareiškėjo, jo atstovės įsitikinimu, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijai visiškai nerūpi nuteistieji, nesvarbi jų socialinė integracija, galimybė dirbti ir taip palengvinti savo finansinę naštą, galimybė dirbant dengti turimus kreditorinius įsipareigojimus.
Pastebėjo, kad visą pareiškėjo buvimo Pravieniškių kalėjime (tiek 1-jame, tiek ir 2-jame kalėjime) laikotarpį jam nebuvo užtikrinamos higienos normų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos. Teigė, jog Pravieniškių kalėjime pareiškėjas dėl netvarkingų, tinkamai nedezinfekuojamų dušų susirgo (duomenys neskelbtini) ligomis. Atkreipė dėmesį į tai, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo dušo kabinos yra be durų ir suprojektuotos taip, kad priešais besiprausiantys nuteistieji mato vieni kitus, todėl nėra užtikrinamas privatumas ir pareiškėjas, būdamas drovus, nuolat jaučiasi nejaukiai. Reiškė pretenzijas ir dėl to, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 11 būrio 3 kameroje ir 12 būrio 4 kameroje, kuriose pareiškėjui teko atlikti bausmę, langų nebuvo įmanoma sandariai uždaryti, taip pat juos atidaryti buvo pavojinga, dėl to pareiškėjas tiek žodžiu, tiek raštu daug kartų kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją, tačiau nebuvo reaguojama. Dėl atsakovės atstovės kaltės pareiškėjas patyrė fizinių ir emocinių kančių, sutriko jo sveikata, t. y. patyrė neturtinę žalą. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, taip pat atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad
nuteistųjų perkėlimas iš būrio į būrį, iš sektoriaus į sektorių (iš gyvenamosios patalpos į gyvenamąją patalpą) yra įstatymų reglamentuotas pataisos įstaigos direktoriaus nuteistojo atžvilgiu priimamas sprendimas, kurio priėmime dalyvauja įstaigos direktoriaus įsakymu sudarytos Patariamosios nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių ir kitais klausimais komisijos (toliau – ir Komisija) nariai. Jie, skirstydami nuteistuosius į būrius (kameras), laikosi nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų, atsižvelgia į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines bei kitas asmenines savybes, t. y. būtent pataisos namų administracijai priklauso diskrecijos teisė pasinaudoti nuteistųjų skyrimo ir perkėlimo iš vieno būrio (sektoriaus, kameros) į kitą galimybe. Pažymėjo, kad pareiškėjo perkėlimas iš Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus į 3-iąjį sektorių buvo inicijuotas vadovaujantis 2022 m. spalio 19 d. Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistės tarnybiniu pranešimu Nr. 41-13350 „Dėl nuteistųjų priežiūros priemonių visumos užtikrinimo“. Mano, kad pareiškėjo perkėlimas buvo vykdomas nepažeidžiant galiojančių teisės aktų. Pastebėjo, jog pareiškėjas skunde neįvardija jokių tikslių aplinkybių, kada jam buvo grasinama, ar dėl tokių grasinimų būtų kreipęsis į kalinimo įstaigos administraciją, taip pat neįvardija kito nuteistojo vardo ar pavardės ar kokiame ikiteisminiame tyrime buvo duodami parodymai, todėl tokie pareiškėjo keliami argumentai dėl prieš tai nurodytų aplinkybių turėtų būti pripažinti kaip deklaratyvūs ir atmestini. Akcentavo, jog, turimais duomenimis, pareiškėjui buvo skirtas gydymas nuo priklausomybės (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas ne kartą tyčia skiriamo vaisto negerdavo, bandydavo jį išspjauti ir medikamentus įsinešti į gyvenamąją patalpą / būrį, galimai siekdamas juos perduoti kitiems nuteistiesiems. Pabrėžė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko drausmės grupės sąlygomis, t. y. pats savo valiniais veiksmais nesilaikydamas kalinimo įstaigoje nustatytos tvarkos, apribojo savo galimybes dirbti. Nurodė, jog dušo patalpos valomos ir dezinfekuojamos po kiekvieno prausimosi, bendrojo naudojimo dušinėse grybelio nėra. Įvardijo, kad Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros nebuvo įrengtos iki 2022 m. spalio mėnesio, nes tokios prievolės kalinimo įstaigai teisės aktai nenustatė. Vėliau, siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumą, pertvaros buvo įrengtos visų būrių dušinėse. Atsakovės atstovės vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas grindžia tuo, kad atliekant bausmę Pravieniškių kalėjime jam nebuvo užtikrintos tinkamos, teisės aktuose įtvirtintos kalinimo sąlygos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nors ir prašė perkelti jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninės reabilitacijos centrą, tačiau nuo 2022 m. spalio 24 d. buvo paskirtas bausmę atlikti tame pačiame pastate su asmeniu, prieš kurį davė parodymus policijai, todėl nebuvo užtikrintas jo saugumas, kadangi jam kiti nuteistieji nuolat grasino susidoroti.
Nuteistųjų laikymo pataisos namuose tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d., toliau – ir BVK), kurio 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu tai reikalinga: 1) siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems arba 2) palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją, arba 3) užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, arba 4) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės procedūras arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais. BVK 1 straipsnio 6 dalis numato, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, 13 punktą, nuteistųjų (suimtųjų) paskirstymo į kameras tvarką nustato pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus), kurioje laikomi nuteistieji (suimtieji), direktorius. Skirstant nuteistuosius atsižvelgiama į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines ar kitas asmenines savybes ir laikomasi BVK nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų.
Taigi, pagrindinė pataisos įstaigų režimo paskirtis – padėti įgyvendinti nuteistųjų pataisos priemones ir užtikrinti pataisos įstaigų saugumą (BVK 111 straipsnis). BVK 112 straipsnis numato: 1. Režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. 2. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. BVK 114 straipsnis „Pataisos įstaigų apsauga“ – „1. Pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai“.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad, siekiant įrodyti Konvencijos 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija pagal savo įgaliojimus ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiškiai spontaniškų muštynių pasekmes (EŽTT 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09).
Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą pataisos įstaigų režimo paskirtis yra padėti įgyvendinti nuteistųjų pataisos priemones ir užtikrinti pataisos įstaigų saugumą, nuolatos prižiūrint ir izoliuojant bausmę atliekančius asmenis. BVK 114 straipsnyje nustatyta, kad pareiga saugoti bausmę atliekančius asmenis, įskaitant ir nuo grėsmių, kurias jiems gali sukelti kiti nuteistieji, tenka pataisos įstaigos pareigūnams.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 12 d. raštu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Pravieniškių kalėjimas) direktorių su prašymu perkelti jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninės reabilitacijos centrą, nes nori išsigydyti priklausomybes, taip pat nurodė, kad jį perkelti reikia dėl jo saugumo užtikrinimo.
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuteistųjų perkėlimas iš būrio į būrį, iš sektoriaus į sektorių (iš gyvenamosios patalpos į gyvenamąją patalpą) yra įstatymų reglamentuotas pataisos įstaigos direktoriaus nuteistojo atžvilgiu priimamas sprendimas, kurio priėmime dalyvauja įstaigos direktoriaus įsakymu sudarytos Patariamosios nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių ir kitais klausimais komisijos nariai. Komisijos nariai, skirstydami nuteistuosius į būrius (kameras), laikosi nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų, atsižvelgia į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines bei kitas asmenines savybes. Nuteistieji įkalinimo įstaigos direktoriaus įsakymu gali būti perkeliami dėl aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje priskirtoje gyvenamoje patalpoje (būryje, sektoriuje). Šis perkėlimas galimas dėl konfliktų tarp nuteistųjų, jų propaguojamų vertybių ir (ar) daromos neigiamos įtakos, siekiant užtikrinti nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimus, vykdant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, siekiant laikymo sąlygų gerinimo bei socialinės reabilitacijos tobulinimo tikslų ir tais atvejais, jei yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog vieną ar kelis iš šių tikslų bus galima pasiekti tik perkėlus nuteistąjį į kitą pataisos namų būrį (kamerą, sektorių). Perkėlimas gali būti inicijuotas ir dėl kitų priežasčių – vykdomų patalpų remonto darbų, dėl perkėlimo iš vienos grupės į kitą ir t. t. Tokiam perkėlimui nuteistojo sutikimas nereikalingas.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus į Pravieniškių PN-AK 3-iąjį sektorių buvo perkeltas vadovaujantis 2022 m. spalio 19 d. Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistės tarnybiniu pranešimu Nr. 41-13350 „Dėl nuteistųjų priežiūros priemonių visumos užtikrinimo“, kuriame nurodoma, kad siekiant užtikrinti Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus nuteistųjų priežiūros priemonių visumą, įgyvendinti laisvės atėmimo bausmės atlikimo tikslus bei užtikrinti pozityvios resocializacijos įgyvendinimą, tikslinga žemiau nurodytus, drausmės grupei priskirtus kalinimo įstaigos 1-ojo sektoriaus nuteistuosius tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui perkelti į įstaigos 3-iąjį sektorių. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Komisija, atsižvelgdama į minėtą tarnybinį pranešimą, 2022 m. spalio 19 d. protokolu Nr. 61-5202 nusprendė pareiškėją tolimesniam bausmės atlikimui perkelti iš Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus į 3-iąjį sektorių. Taip pat Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus Komisija, atsižvelgdama į Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Komisijos minėtą 2022 m. spalio 19 d. protokolą, 2022 m. spalio 21 d. protokolu Nr. 61-63-2891 nusprendė perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 2 būrio į 3-iojo sektoriaus 10 būrio 4 patalpą. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 2-3279 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš Pirmojo sektoriaus į Trečiąjį sektorių“ pareiškėjas buvo paskirtas į 10 būrį 4 patalpą 3 lovą (drausmės grupė).
Teismas pažymi, kad nei pareiškėjas, nei atsakovės atstovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjo perkėlimas iš vieno sektoriaus į kitą buvo vykdomas pažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. turint duomenų, kad pareiškėjui yra grasinama 3-iojo sektoriaus 10 būrio nuteistųjų ar kad gali kilti grėsmė pareiškėjo sveikatai jam gyvenant 10 būryje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 2-3279, kuriuo jis buvo perkeltas iš 1-ojo sektoriaus į 3-iąjį sektorių, neskundė BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. kad bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui, todėl, teismo vertinimu, jis su minėtu įsakymu sutiko.
Pažymėtina ir tai, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje lokalinį sektorių ir kitus paskirstymo įstaigos viduje segmentus (brigadą, būrį, gyvenamąją patalpą), nes tai prieštarautų BVK įtvirtintiems nuteistųjų izoliuoto laikymo ir režimo užtikrinimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1964/2012, 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-858/2016). Todėl galima aplinkybė, kad nuteistieji gali turėti realios įtakos kito nuteistojo asmenybei, pavyzdžiui, kelti realią grėsmę jo sveikatai ar gyvybei, arba turi būti kitas svarus pagrindas, kuriuo remiantis nuteistąjį būtų galima izoliuotai ar atskirai laikyti nuo kitų nuteistųjų tam, kad būtų įgyvendintas bent vienas iš BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-858/2016). Nuteistasis, įstaigos administracijos paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę nurodytame būryje, atsiradus svarbių priežasčių gali kreiptis į administraciją dėl perskyrimo, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais konkrečiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą įstaigos administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį pataisos įstaigos vadovui yra pakankamas pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1501/2012, 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1964/2012, 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-99/2014).
Kaip aukščiau minėta, pareiškėjas 2022 m. spalio 12 d. teikė prašymą kalinimo įstaigos administracijai perkelti jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kad būtų gydomas nuo priklausomybių ir dėl saugumo užtikrinimo.
Teismo vertinimu, tam, kad asmuo būtų perkeliamas tolimesniam bausmės atlikimui į gydymo įstaigą, turi būti nustatytos svarios priežastys, kad yra akivaizdus ir būtinas asmens gydymas. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių būtinybę pareiškėją perkelti tolimesniam bausmės atlikimui į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Priešingai, atsakovės atstovė nurodė, kad, turimais duomenimis, pareiškėjui buvo skirtas gydymas (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas ne kartą tyčia skiriamo (duomenys neskelbtini) negerdavo, bandydavo jį išspjauti ir medikamentus įsinešti į gyvenamąją patalpą / būrį, galimai siekdamas juos perduoti kitiems nuteistiesiems. Tai paneigiančių duomenų pareiškėjas teismui nepateikė, todėl, akivaizdu, kad pareiškėjui net ir skyrus gydymą nuo (duomenys neskelbtini), jis valingai skirto gydymo nesilaikė ir jo nenorėjo. Taip pat, kaip minėta, nei pareiškėjas, nei atsakovės atstovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo būtinybę tolimesniam bausmės atlikimui perkelti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.
Taigi, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovės atstovė netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus ar kad būtų sąmoningai stengiamasi sukelti nepatogumų pareiškėjui. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl jo neteisėto perkėlimo iš vieno sektoriaus į kitą bei saugumo neužtikrinimo atmestini kaip neįrodyti.
Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl to, kad jam atliekant bausmę 9 būryje nebuvo sudaryta galimybė dirbti.
Pagal BVK 55 straipsnio 1 dalį (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.), bausmę atliekantiems nuteistiesiems šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla. BVK 55 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistųjų užimtumo prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos: 1) nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje; 2) nuteistųjų darbas ne bausmės atlikimo vietoje; 3) bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas; 4) individuali veikla; 5) dalyvavimas įstaigų ir organizacijų kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto ir kitoje veikloje, padedančioje nuteistiesiems resocializuotis; 6) dalyvavimas nuteistųjų kolektyvo tarybų veikloje. BVK 56 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, organizuodama nuteistųjų užimtumą, privalo siekti, kad visiems darbine veikla galintiems užsiimti nuteistiesiems būtų pasiūlyta įsitraukti, kiek tai yra įmanoma, į jų įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją atitinkančią veiklą.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. V-368 „Dėl Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarkos aprašo 8 punkte numatyta, jog nuteistiesiems darbinę veiklą parenka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Darbinės veiklos organizavimo skyrius ar nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos administracija, atsižvelgdami į nuteistojo darbingumą ir turimą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbinės veiklos patirtį ar kvalifikaciją. To paties aprašo 9 punktas numato, kad atrenkant nuteistuosius į nuolatinio pobūdžio darbinę veiklą taikomi žemiau nurodyti kriterijai prioriteto tvarka: 9.1. nuteistojo darbingumas ir su jo sveikata susiję kiti apribojimai vykdyti darbinę veiklą; 9.2. nuteistojo profesija ar specialybė, jo darbo patirtis veiklos srityje, kurioje pavedama atlikti darbinę veiklą; 9.3. nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 9.4. nuteistasis turi prievolę mokėti išlaikymą; 9.5. nuteistasis nėra įrašytas į linkusių užpulti ir (ar) pabėgti įskaitas; 9.6. nuteistojo motyvacija įsitraukti į prasmingas jo ir visuomenės interesus atitinkančias veiklas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. sausio 30 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas, pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise nuteistųjų skyrimo ir perkėlimo iš vieno būrio (sektoriaus, kameros) į kitą galimybe, siekdamas užtikrinti nuteistųjų saugumą bei režimo reikalavimų laikymąsi, sprendimu Nr. NĮ22-277 perkėlė pareiškėją iš 8-ojo būrio į 9-ąjį būrį. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas kategoriškai atsisakė eiti į minėtą būrį, todėl 2023 m. sausio 30 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo nutarimu Nr. LZ-22-70 pareiškėjas už BVK 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto (vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus) reikalavimų nevykdymą buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Iš į bylą pateiktos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad pareiškėjas taip pat buvo baustas ir 2023 m. sausio 31 d. už (duomenys neskelbtini) vartojimą, 2023 m. kovo 3 d. už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas, gyvendamas 9 būryje ir turėdamas galiojančią nuobaudą už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus, negalėjo tikėtis, kad darydamas pažeidimus bus prioritetine tvarka įdarbintas ir dirbs, t. y., teismo vertinimu, pareiškėjas pats savo valiniais veiksmais nesilaikydamas kalinimo įstaigoje nustatytos tvarkos, apribojo savo galimybę būti įdarbintam, todėl pareiškėjo argumentai dėl darbo nesuteikimo jam gyvenant Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus 9-ame būryje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas akcentavo, kad jo privatumas duše nebuvo užtikrintas dėl to, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo duše nors ir buvo įrengtos pertvaros iš abiejų pusių, tačiau iš priekio jį galėjo matyti prieš besimaudantys nuteistieji.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių 1-ajame kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. buvo Pirmasis sektorius) bausmę atliko nuo 2022 m. balandžio 3 d. iki 2022 m. spalio 21 d.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą bei atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo dušinėse, kuriomis naudojosi pareiškėjas, pertvaros įrengtos 2022 m. vasario mėnesį, 2 būrio dušinėje – 2019 m. birželio 6 d.
Teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-436-463/2023, 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-572-442/2023, 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-477-556/2023).
Nors pareiškėjas skunde, taip pat jo atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad pareiškėjo privatumas duše nebuvo užtikrintas dėl to, jog duše nors ir buvo įrengtos pertvaros iš abiejų pusių, tačiau iš priekio jį galėjo matyti prieš besimaudantys nuteistieji, tačiau, teismo vertinimu, remiantis aukščiau minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra asmeniui užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas pabrėžė, kad nuo pat jo patekimo į Pravieniškių kalėjimą jis serga (duomenys neskelbtini) ligomis, kuriomis užsikrėtė dėl netvarkingų, taip pat tinkamai nedezinfekuojamų dušų.
Dėl pareiškėjo argumentų apie patalpų nešvarą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Įstaigos patalpų valymo vykdymo tvarką nustato Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-372 „Dėl gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašas, kurio 7, 8 ir 9 punktai nustato, jog pagrindinis patalpų valymas atliekamas gyvenamosiose, kamerų tipo patalpose, dušo patalpose, kirpyklose; pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymą atlieka visi toje gyvenamojoje patalpoje gyvenantys nuteistieji; pagrindinio patalpų valymo metu plaunamos sienos, langai, baldai (spintelių vidus), grindys ir sanitariniai mazgai. Taip pat Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), pagal kurios 37 punktą laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad dušų dezinfekcija Pravieniškių kalėjime atliekama kiekvieną dieną, taip pat matyti, kad pareiškėjas ne kartą buvo etapuojamas į kitas kalinimo įstaigas, kuriose taip pat galėjo naudotis dušo patalpomis ir užsikrėsti minėtomis ligomis, todėl teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas užsikrėtė būtent Pravieniškių kalėjime, kuriame patalpos dezinfekuojamos pagal teisės aktų reikalavimus. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl nešvarių ir nedezinfekuojamų patalpų yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Pareiškėjas reiškė pretenzijas ir dėl to, kad kalinimo įstaigos 11 būrio 3 kameroje ir 12 būrio 4 kameroje langai buvo sulūžę.
Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Pareiškėjas į bylą pateikė 2023 m. vasario 17 d. rašytą jo skundą kalinimo įstaigos administracijai dėl 11 būrio 3 kameros netinkamos būklės lango. Taip pat pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyrius 2023 m. kovo 21 d. atsakymą, kuriuo pareiškėjui atsakoma, kad 2023 m. kovo 10 d. ir 2023 m. kovo 21 d. ūkio brigados dirbantieji sugadinto varstomo lango apkaustus sutvirtino ir sureguliavo, todėl langą galima visai uždaryti.
Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 6 d. skundu vėl kreipėsi į administraciją, kuriame nurodė, kad langas gerai neužsidaro Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 12 būrio 4 kameroje.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas pripažintinas pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovės atstovės pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas nepakankamu vykdymu, turėjusiu įtakos minėtų sąlygų bloginimui.
Teismas pažymi, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje teisės aktų – higienos normos keliamų reikalavimų, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Kaip minėta, aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A-143-1966/2008, Nr. A-502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje Higienos normos HN 134:2015 keliamų reikalavimų, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Dėl pareiškėjui už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kuo teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kita vertus, pastebėtina, jog EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012).
Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam netinkamas kalinimo sąlygas ar kitaip sąlygas blogino, taip pat į tai, kad kalinimo įstaigoje netinkamos kalinimo sąlygos (higienos normos pažeidimas) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Todėl, įvertinęs tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos (Higienos normos HN 134:2015 12 punktas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose (pvz., 2020 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-810-756/2020), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas vertina, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų pažeidimo pripažinimą kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. Š. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo E. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista.
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.