- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-15
- Bylos Nr.
- A-810-756/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01301-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- T. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatorius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti pareiškėjui 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. birželio 21 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis. Kamerose neužteko gyvenamojo ploto (ypač atsižvelgiant į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą). Dėl didelio asmenų kiekio kamerose neužtekdavo visiems vietos prie stalo, todėl tekdavo valgyti atšalusį maistą. Taip pat buvo neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu, kadangi sanitarinis mazgas buvo nevisiškai atskirtas nuo bendros kamerose erdvės. Sanitariniuose mazguose nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, dėl to blogas kvapas likdavo kamerose. Kamerose taip pat nepakako ventiliacijos (buvo vėdinama tik per langus, trūko oro (švaraus oro kiekis ir oro judėjimo greitis buvo nepakankamas). Kamerose buvo drėgna. Čiūžiniai pūdavo, o lovos rūdydavo nuo drėgmės. Kamerose trūko natūralios šviesos, naktinis apšvietimas buvo silpnas. Šiaulių TI nebuvo užtikrinama ir tinkama oro temperatūra. Žiemą būdavo šalta, o vasarą – karšta. Šiaulių TI kameros buvo neremontuotos, pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dažai nuo sienų ir lubų buvo atsilupę, jie su tinku byrėjo ant pareiškėjo, daiktų ir maisto. Kamerų sienos buvo nepritaikytos valymui. Kamerose nebuvo kabliukų pakabinti drėgną rankšluostį, buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, blakių. Dezinfekcija ir deratizacija nebuvo atliekama arba buvo atliekama po daugybės kalinamų asmenų prašymų. Net atliekama dezinfekcija, deratizacija buvo neefektyvi. Kalinami asmenys būdavo parvedami į kameras iškart po jų išpurškimo nuodais jų neišvėdinus. Kamerose (kratos atlikimo patalpose ir laikino sulaikymo kamerose), dušo patalpose, pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo įrengti signalizacijos mygtukai (norint iškviesti pareigūną, reikėjo daužyti duris ir tikėtis, kad pareigūnas išgirs ir prieis). Šiaulių TI suteikiama tik 1 valanda pasivaikščioti kiemelyje. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirų, peleninių, suoliuko, juose buvo šiukšlių, kiemeliai nebuvo valomi ir laistomi. Pasivaikščiojimo kiemelių sienos buvo padengtos aštriabriauniu tinku. Pasivaikščiojimo kiemelių stogas buvo iš asbesto. Asbesto buvo ir Šiaulių TI pastato sienose, kanalizacijoje. Asbestas kėlė pavojų ir kenkė pareiškėjo sveikatai. Šiaulių TI trikotažas buvo plaunamas tik už pinigus. Nebuvo sąlygų kameroje džiovinti savarankiškai išskalbtus rūbus, tai buvo draudžiama daryti. Pareiškėjui nebuvo suteikiama pakankamai tualetinio popieriaus. Šiukšlių konteineriai buvo pastatyti prie kamerų ir iš jų sklisdavo smarvė į kameras. Atvykstantiems į ir išvykstantiems iš Šiaulių TI kalinamiems asmenims kratos buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (vonelės daiktams susidėti buvo nešvarios, vieni asmenys į jas dėdavo rūbus, kiti batus, oro temperatūra buvo per žema). Sanitariniai mazgai karantino ir laikino sulaikymo kamerose neatitverti, tokiu būdu buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais (tualetais). Karantino ir laikino sulaikymo kamerų sienos buvo taip pat padengtos aštriabriauniu tinku, dėl to ant sienų buvo pilna dulkių, sienos nebuvo dezinfekuojamos. Minėtose kamerose nebuvo įrengtos vėdinimo sistemos ir kabliukai pakabinti drėgniems rankšluosčiams. Šiose kamerose nebuvo ir praustuvių. Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto (karšto) vandens, todėl nebuvo sudaroma galimybė prausti kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, be to, galimybė prausti visą kūną po šiltu vandeniu tik kartą per savaitę iki 15 minučių nepakankama. Dušo patalpų grindų danga buvo slidi, jose nebuvo guminių kilimėlių. Šiaulių TI neužtikrino pakankamai skanaus ir kaloringo maisto. Laisvės atėmimo įstaigoje nebuvo pakankami socialinės reabilitacijos programų, kultūros, sporto ir kitų renginių. Pareiškėjas neturėjo sąlygų pakankamai sportuoti. Pareiškėjas negalėjo dirbti. Dėl skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. birželio 16 d. Pareiškėjui kamerose teko nuo 4,06 kv. m iki 18,13 kv. m ploto. Šiaulių TI pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Kiekvienam kalinamam asmeniui yra skiriamos valymo priemonės kameroje tvarkai ir higienai palaikyti. Esant būtinybei Šiaulių TI atliekama dezinfekcija, deratizacija ir dezinsekcija. Minėtos procedūros atliekamos tinkamai, pagal teisės aktų reikalavimus. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję išsikvieti pagalbą, o pagalbos iškvietimo mygtuko neįrengimas pats savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Tam, kad kalinami asmenys galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Kiemeliuose taip pat įrengti 1,2 m pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Suimtųjų savišvietai organizuoti veikia biblioteka. Esant galimybėms kiekvieną dieną kalinamiems asmenims duodama po vieną laikraštį. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, religinės apeigos, individuali kūrybinė veikla, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas visomis jam priklausančiomis priemonėmis, nebent pats jų atsisakė. Jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiems asmenims būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Šiaulių TI sudarytos sąlygos kalinamiems asmenims skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę. Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo purkštuvus. Kalinami asmenys praustis į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pareiškėjas dėl netinkamo maitinimo nebuvo teikęs jokių skundų. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo kamerose sąlygas buvo pažeista; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigia buvęs kalinamas netinkamomis sąlygomis Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. birželio 21 d, tačiau pagal Šiaulių TI pateiktus duomenis pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigoje buvo laikomas nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. birželio 21 d.
7. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad pareiškėjas Šiaulių TI kamerose buvo laikomas nepažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (neteko galios 2020 m. kovo 6 d.) (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punkto, kuriame nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje asmeniui turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjui teko 3,74 kv. m ir daugiau kameros ploto, net iš bendro kameros ploto išskaičiavus kamerose esančių sanitarinių mazgų plotą.
8. Teismas pažymėjo, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80) PA-1935 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 10 d.) matyti, kad kameroje Nr. 10 buvo nustatyta per žema oro temperatūra (pažeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 16 p.), dirbtiniam apšvietimui buvo naudojamos lempos be gaubtų (pažeistas HN 134:2015 12 p.), dirbtinė apšvieta buvo nepakankama (pažeistas HN 134:2015 14 p.). Teismas kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų nekonstatavo.
9. Nors teismas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo nenustatė, tačiau konstatavo, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui kalinimo higienos normų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, o pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą (Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs, kad nustatyti HN 134:2015 pažeidimai netruko ilgai, kad byloje nepateikta jokių duomenų, jog pareiškėjo patirti nepatogumai ir dvasinės kančios turėjo poveikį jo sveikatai, sprendė, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.
III.
10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai.
11. Pareiškėjas nurodo, kad jis Šiaulių TI kamerose buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis (kameros Nr. 10 plotas – 17,31 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos; kameros Nr. 25 plotas – 16 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos, minėtose kamerose beveik nuolat buvo kalinami 4 asmenys). Iš minėtų kamerų ploto išskaičiavus sanitarinių mazgų plotą (2–2,5 kv. m), pareiškėjui tekdavo tik virš 1 kv. m kameros ploto. Kamerose langai buvo nedideli, jie nedaug atsidarydavo, dėl to vėdinimas per juos buvo nepakankamas. Todėl kamerose buvo didelė drėgmė, pelėsis ir grybelis. Tai patvirtina ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo aktas Nr. (6-12 4.80) PA-1935, kuriame nurodyti Šiaulių TI nustatyti HN 134:2015 12, 14, 16 punktų pažeidimai. Taip pat buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas jam naudojantis tualetu, kadangi sanitarinis mazgas kamerose buvo nevisiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės. Šiaulių TI kamerose nebuvo įrengtas pagalbos iškvietimo mygtukas, dėl to pareiškėjas jautėsi nesaugus. Šiaulių TI rūbai nebuvo skalbiami nemokamai, todėl pareiškėjas, neturėdamas pinigų, neturėjo teisės pasinaudoti skalbimo paslauga. Pats pareiškėjas išsiskalbęs rūbus neturėjo tinkamos vietos jų džiovinti. Dėl minėtų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas kompensuoti priteisiant neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Vien teisių pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju nėra pakankama satisfakcija patirtai neturtinei žalai kompensuoti.
Atsiliepimas
12. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
13. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas paneigiančių duomenų. Pareiškėjas nepagrindė patirtų neigiamų pasekmių, priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir padarytos žalos. Atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytus pažeidimus, jų trukmę, darytina išvada, kad teismas pagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. birželio 21 d. Visgi bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. birželio 21 d. (išskyrus laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 15 d.) (b. l. 34–38) (toliau – ir ginčui aktualus laikotarpis).
15. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
16. Teisėjų kolegija pirmiausia pabrėžia, kad šioje byloje Šiaulių TI pateiktų duomenų teisingumu nėra pagrindo abejoti. Įvertinus Šiaulių TI pateiktus duomenis apie kamerų Nr. 10 ir Nr. 25, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas ginčui aktualiu laikotarpiu, plotą ir jose kalintų asmenų skaičių (b. l. 34–38), pritartina pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas buvo kalinamas nepažeidžiant Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto, t. y. jam teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto. Tad konstatavus, jog pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3 kv. m ploto iš minėtų kamerų ploto išskaičiavus sanitarinių mazgų užimamą plotą (b. l. 89–90), nėra pagrindo ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimui šiuo aspektu konstatuoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13).
17. Pareiškėjas pripažįsta, kad kameros, kuriose jis buvo kalinamas, buvo vėdinamos per langus. Tiek Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo aktas Nr. PA.6-378 (16.3.187.612), kuriame nurodyti kameros Nr. 25 patikrinimo rezultatai (b. l. 126–128) (teisėjų kolegijos vertinimu, šiame patikrinimo akte nurodyti duomenys yra aktualūs bylai, nes jame nurodyti duomenys buvo užfiksuoti likus nedaug laiko iki ginčui aktualaus laikotarpio), tiek 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo aktas Nr. (6-12 4.80)PA-1935, kuriame nurodyti kameros Nr. 10 patikrinimo rezultatai (b. l. 129–132), patvirtina, kad buvo sudarytos sąlygos vėdinti kameras Nr. 10 ir Nr. 25 per langus, dėl to HN 134:2015 17 punktas nepažeistas.
18. Kaip minėta, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo aktas Nr. PA.6-378 (16.3.187.612), kuriame nurodyti kameros Nr. 25 patikrinimo rezultatai, patvirtina, kad minėtoje kameroje HN 134:2015 pažeidimai nenustatyti. Todėl pripažintina, kad pareiškėjui kameroje Nr. 25 buvo sudarytos HN 134:2015 reikalavimus atitinkančios sąlygos, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, kad kameroje Nr. 25 veisėsi pelėsis, grybelis, buvo netinkamas drėgmės lygis.
19. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo aktas Nr. (6-12 4.80)PA-1935, kuriame nurodyti kameros Nr. 10 patikrinimo rezultatai, patvirtina, kad minėtoje kameroje nustatyti HN 134:2015 12 punkto (apšvietimo įrenginiai buvo techniškai netvarkingi – dirbtiniam apšvietimui buvo naudojamos lempos be gaubtų), 14 punkto (dirbtinė apšvieta buvo nepakankama) ir 16 punkto (oro temperatūra buvo per žema) pažeidimai, tačiau kitų HN 134:2015 pažeidimų, t. y., kad kameroje Nr. 10 veisėsi pelėsis, grybelis, buvo netinkamas drėgmės lygis, nenustatyta.
20. Bylos duomenys (b. l. 89–90) patvirtina, kad kameroje Nr. 10 esančio sanitarinio mazgo aukštis yra 2,26 m, o kameroje Nr. 25 esančio sanitarinio mazgo aukštis yra 2,32 m. Be to, atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pažymėjo, kad sanitarinių mazgų praėjimai yra atitverti durimis arba užuolaida. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių svarių argumentų, kurie būtų pagrindas suabejoti minėtais atsakovo atstovo nurodytais duomenimis. Todėl aptarti duomenys vertintini šioje byloje. Pabrėžtina, kad pagal vėliausiąją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sanitarinio mazgo įrengimas (atitveriant jį gerokai aukštesne nei 1,5 m aukščio (bent apie 2 m aukščio siekiančia) pertvara, o praėjimą į jį atitveriant užuolaida ar durimis) yra vertinamas kaip užtikrinantis pakankamą asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu (tualetu), privatumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą nagrinėjamu atveju.
21. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad kamerose neveikė pagalbos iškvietimo mygtukai, teisėjų kolegija pabrėžia, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjui būtų kilęs realus pavojus ar žala sveikatai, kurių jis galėjo išvengti pasinaudodamas prižiūrėtojų (pagalbos) iškvietimo sistema. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimas taip pat nekonstatuotinas.
22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašo (b. l. 124–125) 5 punktu, kuriame numatyta, kad asmeniniai skalbiniai skalbiami nemokamai, ir Šiaulių TI direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ papildymo“ (b. l. 118) 1.1 punktu, kuriame numatyta, kad viršutiniai rūbai skalbiami įstaigos skalbykloje, jei suimtasis asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų ne trumpiau kaip 3 mėnesius, konstatuoja, kad pareiškėjas, net neturėdamas piniginių lėšų, turėjo teisę tiek į apatinių, tiek į viršutinių rūbų išskalbimą Šiaulių TI nustatyta tvarka. Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad laisvės atėmimo įstaiga vadovaujasi minėtais teisės aktais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šia Šiaulių TI nurodyta aplinkybe abejoti, juolab, kad Šiaulių TI direktorius priėmė minėtus teisės aktus. Todėl nėra jokio pagrindo vertinti kaip pagrįstus pareiškėjo nurodytus argumentus, kad jis turėjo tik galimybę skalbti ir džiovinti rūbus kameroje. Atsižvelgiant į tai, nėra ir jokio pagrindo konstatuoti teisės aktų (pvz., HN 134:2015 24, 40 p.) pažeidimus šiuo aspektu.
23. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu buvo padaryti HN 134:2015 12, 14 ir 16 punktų pažeidimai, t. y. pareiškėjas dalį ginčui aktualaus kalinimo laikotarpio buvo laikomas HN 134:2015 reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, konstatuotina, kad Šiaulių TI veikė neteisėtai (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl to pareiškėjas patyrė tam tikrus išgyvenimus, nepatogumus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
24. Įvertinusi padarytų HN 134:2015 pažeidimų pobūdį (kameroje Nr. 10 apšvietimo įrenginiai buvo techniškai netvarkingi – dirbtiniam apšvietimui buvo naudojamos lempos be gaubtų; dirbtinė apšvieta buvo nepakankama; oro temperatūra buvo per žema), trukmę (38 paros) ir mastą (tikrinimo metu kameros Nr. 10 temperatūra buvo nuo 17,2 iki 17,6 laipsnių, nors turėjo būti ne mažesnė kaip 18 laipsnių; kameros Nr. 10 dirbtinė apšvieta tikrinimo metu siekė 163 lx, nors turėjo būti ne mažesnė kaip 200 lx), atsižvelgusi, kad nenustatyta, jog dėl šių pažeidimų būtų kilusios ilgalaikės neigiamos pasekmės pareiškėjui (pvz., sveikatos sutrikimai), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pripažinimas, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, yra pakankama satisfakcija kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais nėra pagrindo.
25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.