Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025-08-28 · Civilinė byla Nr. 2YT-19258-1112/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-28
Bylos Nr.
2YT-19258-1112/2025
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07560-2025-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Jasutienė
Pareiškėjas
R. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-19258-1112/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07560-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.6.11; 3.5.1; 3.5.4; 3.5.26 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugpjūčio 28 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. C. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teisme 2025 m. liepos 22 d. gautas pareiškėjo R. C. skundas, kuriuo prašo: 1) nušalinti antstolę Astą Rimaitę Žičkuvienę; 2) atšaukti 2025 m. liepos 2 d. patvarkyme Nr. S-25-75-17250 nurodytus vykdymo veiksmus; 3) paskirti 2018 m. sausio 25 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-180125-00005 nurodyto statinio ekspertizę, siekiant nustatyti jo parametrus bei nustatyti statinio (jo medžiagų) savininką; 4) pripažinti neteisėtais antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės veiksmus siekiant 2025 m. liepos 2 d. patvarkymu Nr. S-25-75-17250 pašalinti ginčijamus 2018 m. sausio 25 d. Savavališkos statybos akto SSA-30-180125-00005 fiksuotus padarinius bei 2025 m. liepos 2 d. patvarkymą Nr. S-25-75-17250 panaikinti.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025 prašoma panaikinti savavališkos statybos aktą kaip neteisėtą. Panaikinus aktą neliktų dokumento, dėl kurio fiksuotų pasekmių surašytą privalomąjį nurodymą siekia įvykdyti antstolė. Kol teismas nepriėmė sprendimo dėl ginčo esmės, tokio akto teisėtumas yra ginčo objektu ir negalima įgyvendinti ginčijamos teisės. Kol teismas nepriėmė sprendimo dėl ginčo esmės, 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos akto nurodytos pasekmės negali būti šalinamos ir antstolė negali atlikti vykdymo veiksmų, nes taip akivaizdžiai neteisėta ir šališka, iš anksto už bylą nagrinėjantį teismą jau pasisakant dėl 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos akto teisėtumo. Civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025 teismas nutartimi paskyrė ginčo statinio tvoros atstovą – VĮ „Turto bankas“, todėl antstolės patvarkymas paskirti valstybės turto saugotoju bendrovę MB „4U LT“ ar leidimas kitiems asmenims disponuoti ginčo valstybės turtu (medžiagomis) yra neteisėtas, nes valstybės turtą valdo pagal įstatymą būtent VĮ „Turto bankas“. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-180125-00005 nurodytas statinys, tiek jo medžiagos yra valstybės nuosavybė (kol teismas nėra priėmęs sprendimo), todėl ginčijamu patvarkymu antstolė pažeidė reglamentavimą, nes šiuo turtu gali disponuoti pagal įstatymą tik VĮ „Turto bankas“, o net jeigu ir būtų nugriautas statinys, tai medžiagos įtraukiamos į valstybės balansą. Tai parodo, kad statinys negali būti griaunamas nesant valstybės turto valdytojo sprendimo ir tai negali būti atliekama privačių asmenų lėšomis.

Antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė 2025 m. liepos 24 d. patvarkymu Nr. S-25-75-18927 nenusišalino nuo bylos vykdymo ir klausimą dėl nušalinimo perdavė spręsti teismui, o skundą dalyje dėl procesinių veiksmų paliko nenagrinėtu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2025 m. liepos 25 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00366 patvarkymą Nr. S-25-75-18927 dalyje dėl procesinių veiksmų ir išnagrinėti pareiškėjo R. C. 2025 m. liepos 15 d. skundą iš esmės.

Patikslintame skunde nurodė, kad nesutinka su antstolės patvarkymu Nr. S-25-75-18927. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatyme nustatyti reikalavimai, taip pat vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Antstolei atsisakius nagrinėti pareiškėjo skundą dalyje dėl procesinių veiksmų, antstolė vienareikšmiškai veikė ultra vires pažeisdama savo veiklos teisėtumo principą. Antstolis turi teisę, o kartais privalo pasitelkti ekspertus, kai tai yra būtina teisingam ir efektyviam sprendimų priėmimui ir vykdomųjų veiksmų atlikimui. Antstolė siekia sunaikinti objektą, dėl kurio yra kilęs ginčas ir nagrinėjimas teisme. Tokie antstolės veiksmai akivaizdžiai pažeidžia teisingumo, sąžiningumo, teisėtumo principus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą kaip nepagrįstą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas sąmoningai nepripažįsta ir toliau ignoruoja jo atžvilgiu priimtus įsiteisėjusius teismų sprendimus, susijusius su ginčo tvora ir teikdamas eilinį skundą tikisi ir toliau sėkmingai vilkinti savavališkos statybos padarinių šalinimo procesą. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 jau buvo nustatyta, kad būtent R. C., neturėdamas teisinio pagrindo, veikdamas išimtinai tik savo paties rizika ir naudai, pastatė ginčo tvorą valstybinėje žemėje. Tvora buvo pastatyta už ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų, apsitveriant greta esančią valstybinę žemę ir tokiu būdu fiziškai ją prisijungiant prie savo sklypo. Pareiškėjo argumentas, jog savavališkai pastatyta tvora yra valstybės nuosavybė yra absoliučiai nepagrįstas ir atmestinas. Šis statinys nėra valstybės nuosavybė, o valstybinės žemės sklypo suformavimo aplinkybės, kurios neva sprendžiamos Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025, niekaip neįtakoja savavališkai pastatyto statinio statuso – statybos neteisėtumas nėra ir nebuvo kildinamas iš žemės formavimo teisinių santykių ir yra grįstas išimtinai statybos teisės normų pažeidimais. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta įrodyta Inspekcijos savavališkos statybos akte nustatyta aplinkybė, kad pats R. C. pastatė tvorą, todėl nėra jokių kitų asmenų (savininkų, valdytojų ir pan.), kurie varžytų ieškovo pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Inspekcija mano, kad tenkinti pareiškėjo skundo nėra pagrindo, nes priešingu atveju būtų leidžiama vilkinti nesibaigiantį ir jau penktus metus besitęsiantį vykdymo procesą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. rugpjūčio 18 d. 15.30 val. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešimas apie paskirtą teismo posėdžio datą, laiką, vietą, įteiktas viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) bei išsiunčiant procesinius dokumentus.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi išnagrinėta skundo dalis dėl antstolio nušalinimo ir pareiškėjo R. C. skundo dalis dėl antstolio nušalinimo atmesta. Siekiant išsiaiškinti pareiškėjo poziciją gavus į bylą papildomą informaciją, kitos pateikto skundo dalies nagrinėjimas atidėtas iki 2025 m. rugpjūčio 28 d. 13.00 val.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo skundas netenkinamas.

Iš vykdomosios bylos ir Liteko duomenų nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. sausio 26 d. pareiškėjui surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-180126-00010 pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo įpareigojo statytoją R. C. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti valstybinės žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005 ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjas R. C. 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumą ginčijo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė R. C. reikalavimą ir konstatavo, jog privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-180126-00010 yra teisėtas bei pagrįstas ir R. C. buvo pripažintas tvoros statytoju. Inspekcija kreipėsi į antstolę Astą Rimaitę Žičkuvienę su prašymu priimti vykdyti 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-180126-00010. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00366 2020 m. birželio 23 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-20-75-7167, kuriame konstatuota, jog skolininkas R. C. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-180126-00010 neįvykdė ir kreipėsi į teismą dėl privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-180126-00010 nurodytų pasekmių taikymo ir baudos skolininkui skyrimo.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2025 m. kovo 6 d. surašytas patvarkymas Nr. S-25-75-6557 dėl ginčo statinio griovimo, kuriuo 2025 m. kovo 31 d. 11 val. turėjo būti pradėti vykdyti savavališkos statybos šalinimo darbai. Skolininkas šį patvarkymą apskundė. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9918-1032/2025 skolininko skundą atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-574-650/2025 Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismui grąžinus vykdomąją bylą, antstolė 2025 m. liepos 2 d. surašė patvarkymą Nr. S-25-75-17250 dėl ginčo statinio griovimo, kuriuo 2025 m. liepos 29 d. 11 val. turėjo būti pradėti vykdyti savavališkos statybos šalinimo darbai. Šio patvarkymo turinys yra panašus kaip ir patvarkymo Nr. S-25-75-6557, tik nurodyta kita savavališkos statybos šalinimo darbų data.

Pareiškėjas pateiktame skunde prašo atšaukti 2025 m. liepos 2 d. patvarkyme Nr. S-25-75-17250 nurodytus vykdymo veiksmus, paskirti 2018 m. sausio 25 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-180125-00005 nurodyto statinio ekspertizę, siekiant nustatyti jo parametrus bei nustatyti statinio (jo medžiagų) savininką, pripažinti neteisėtais antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės veiksmus siekiant 2025 m. liepos 2 d. patvarkymu Nr. S-25-75-17250 pašalinti ginčijamus 2018 m. sausio 25 d. Savavališkos statybos akto SSA-30-180125-00005 fiksuotus padarinius bei 2025 m. liepos 2 d. patvarkymą Nr. S-25-75-17250 panaikinti. Patikslintu skundu prašo panaikinti antstolės 2025 m. liepos 27 d. patvarkymą Nr. S-25-75-18927 dėl procesinių veiksmų ir išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės.

Priverstinis vykdomųjų dokumentų vykdymas – tai valstybės prievartinės galios naudojimas vykdytiniems reikalavimams įgyvendinti, tai yra, procesas, kurio metu imamasi atitinkamų poveikio priemonių siekiant efektyviai įvykdyti įsiteisėjusį sprendimą, jeigu skolininkas priimto teismo ar kitos institucijos sprendimo neįvykdo gera valia.

CPK 624 straipsnyje numatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonės yra: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis;3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės. Vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017).

CPK 18 straipsnis yra įtvirtinęs principą, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti ginčijamas ar peržiūrimas iš naujo tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių šalių. Teismas pažymi, kad šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui.

CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013; 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-248/2018). Be to, tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019, 2024 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, dėl kurių teismai jau yra pasisakę ir jas išsamiai išnagrinėję, t. y. tiek dėl 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-180126-00010 teisėtumo ir pagrįstumo, tiek dėl pareiškėjo inicijuotos civilinės bylos Nr. e2-132-440/2025 iškėlimo reikšmės vykdymo procesui, tiek dėl to, jog ginčo statinys nėra valstybės nuosavybė.

Iš byloje pateiktų duomenų ir Liteko duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi išnagrinėjo pareiškėjo R. C. skundą dėl antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00366 ir jį atmetė. Pareiškėjas pateiktu skundu prašė panaikinti antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės 2025 m. kovo 6 d. patvarkymą dėl statinio griovimo Nr. S-25-75-6557 bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-75-6556 ir antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės vykdomąją bylą Nr. 0075/20/00366 nutraukti kaip nepagrįstą. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi paliko Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį nepakeistą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjo skunde nurodytų argumentų pakartotinis nagrinėjimas pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą ir paneigtų ankstesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią, todėl teismas neturi pagrindo vertinti antstolio skundžiamus veiksmus kaip neteisėtus. Pareiškėjui primintina, kad CPK 7 straipsnio 2 dalis numato pareigą proceso dalyviams sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus vertintina, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo jame nurodytais motyvais, todėl nesant įstatymų numatytų pagrindų pripažinti antstolės skundžiamus veiksmus neteisėtais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vykdomoji byla Nr. 0075/20/00366 įsiteisėjus teismo nutarčiai grąžintina antstolei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo R. C. 2025 m. liepos 15 d. skundo dalies dėl antstolio veiksmų ir 2025 m. liepos 24 d. patikslinto skundo dėl antstolio veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0075/20/00366 antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Jolanta Jasutienė