Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10; 1.2.3.1.2.7; 1.2.3.1.2.8; 1.2.14.10.2.1; 2.1.15.3.3.4; 2.3.6.4.5

2019 m. gruodžio 16 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Boleslovo Kalainio ir Laisvydo Zederštremo,

nukentėjusiesiems V. B., E. A., Z. V. A., I. B., J. M., S. B., D. B., L. K., S. D. S., I. K., V. M., I. A. ir jos įgaliotajai atstovei advokatei V. P., N. N., G. N., A. N.,

nukentėjusiosios R. K. įgaliotajam atstovui advokatui K. V., nukentėjusiosios L. G. įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui V. S.,

civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos atstovui A. M.,

nukentėjusiesiems A. J., L. G., R. K., V. K. ir civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB “(duomenys neskelbtini)”, pastatų apšiltintoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus ir 187 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (9 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

1) A. N. 2017-10-06, apie 21:30 val., atviroje teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su L. Z., kurio atžvilgiu 2018-10-09 Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1d., baudžiamoji byla nutraukta, kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius, t. y. A. N. su savimi turėtu žiebtuvėliu tyčia padegė teritorijoje stovėjusio, neužrakinto, nukentėjusiajam V. B. priklausančio automobilio VAZ 2121, v/n (duomenys neskelbtini) daiktadėžės viduje buvusias popierines knygas, dėl ko kilo gaisras ir sudegė automobilis VAZ 2121, v/n (duomenys neskelbtini) 500 eurų vertės, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą, V. B. priklausantį turtą ir padarė 500 eurų turtinę žalą

2) Be to, A. N. 2017-10-07, apie 20:40 val., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su L. Z., kurio atžvilgiu 2018-10-09 Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1d., baudžiamoji byla nutraukta, kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius, t.y. A. N., įėję į kieme esančio neužrakinto medinio ūkinio pastato vidų, su savimi turėtu žiebtuvėliu tyčia padegė patalpoje buvusius maišus, dėl ko kilo gaisras ir sudegė nukentėjusiajai Z. V. A. priklausantis ūkinis pastatas, 500 eurų vertės, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą, Z. V. A. priklausantį turtą ir padarė 500 eurų turtinę žalą.

3) Be to, A. N. 2017-10-09, apie 20:30 val., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su L. Z., kurio atžvilgiu 2018-10-09 Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1d., baudžiamoji byla nutraukta, kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius, t. y. L. Z. atnešant kuprinėje A. N. turėtą vaitspiritą ir laukiant netoli negyvenamo namo, A. N. priėjęs prie šalia užrakintų durų esančio lango, pro langą tyčia įpylė vaitspirito ant namo viduje buvusių daiktų ir žiebtuvėliu juos padegė, dėl ko kilo gaisras ir apdegė nukentėjusiajai Z. V. A. priklausančio namo perdanga, sienos, namų apyvokos daiktai, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą, Z. V. A. priklausantį turtą ir padarė 2000 eurų turtinę žalą.

4) Be to, A. N. 2018-02-09, apie 22:13 val., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsinešęs kuprinėje vaitspiritą ir atidaręs neužrakintas medinio ūkinio pastato duris, tyčia užpylė vaitspirito ant viduje buvusių malkų ir žiebtuvėliu jas padegė, dėl ko kilo gaisras ir sudegė nukentėjusiesiems I. B., E. A. ir A. J. priklausantis ūkinis pastatas su jame buvusiais daiktais, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą, I. B. priklausantį, 1350 eurų vertės turtą, E. A. priklausantį, 250 eurų vertės turtą, A. J. priklausantį, 160 eurų vertės turtą, ir sugadino tuo pačiu adresu esančio, J. M. priklausančio, su ūkiniu pastatu sujungtu namo siena, dalį stogo, perdangą, vandeniu užliejo butus Nr. 1 ir Nr. 2 ir juose buvusius daiktus, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino ir sunaikino svetimą, J. M. priklausantį, 36300 eurų vertės turtą,

5) Be to, A. N. 2018-02-10, apie 21:15 val., adresu J. J. g. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, sunaikino svetimą turtą, visuotinai pavojingu būdu –padegdamas, o būtent, neturėdamas jokios priežasties, siekdamas save priešpastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, atsinešęs kuprinėje vaitspiritą ir atidaręs neužrakintas gyvenamo medinio daugiabučio pirmojo aukšto namo prieangio, priklausančio butui Nr. 5, duris, tyčia užpylė vaitspirito ant prieangyje buvusių baldų ir žiebtuvėliu juos padegė, dėl ko kilo gaisras ir gaisro metu apdegė viso namo, priklausančio nukentėjusiesiems L. G., L. K., S. D. S., R. K., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei, stogas, pirmo ir antro aukšto patalpos, perdanga, įvairūs namų apyvokos daiktai, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino ir sunaikino svetimą, L. G. priklausantį, 40 000 eurų vertės turtą, L. K. priklausantį, 45 880 eurų vertės turtą, S. D. S. priklausantį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vertės turtą, R. K. priklausantį, 1740 eurų vertės turtą, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausantį, 14 030 eurų vertės turtą, ir bute Nr.5 buvusiam A. B. gaisro metu apsinuodijus smalkėmis ir nuo aukštos temperatūros ir liepsnos poveikio mirus 2018-02-13 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje , dėl chuliganiškų paskatų, visuotinai pavojingu būdu, nužudė A. B..

6) Be to, A. N. 2018-03-25, apie 22:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su mažamečiu A. K., kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, t. y. A. K. savo kuprinėje atnešant A. N. turėtą vaitspiritą ir saugant šalia kiemo vartelių, užlipo atvirais laiptais į gyvenamo medinio namo antrą aukštą ir tyčia išpylęs vaitspirito kairėje koridoriaus pusėje, žiebtuvėliu padegė namą, tačiau gaisras nekilo, ne nuo jo priklausančių aplinkybių, nes gaisras užgeso savaime apdegus vienai lentai, tokiu būdu pasikėsino visuotinai pavojingu būdu sugadinti ar sunaikinti svetimą, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausantį turtą,

7) Be to, A. N. 2018-03-26, apie 20.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su mažamečiu A. K., kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo amžiaus,nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, t. y. A. K. savo kuprinėje atnešant A. N. turėtą vaitspiritą ir laukiant netoli namo, atidaręs gyvenamo medinio namo lauko neužrakintas duris ir laiptais užlipęs į laiptinės antrą aukštą, tyčia išpylė vaitspirito prie laiptų dešinėje koridoriaus pusėje ir žiebtuvėliu padegė namą, dėl ko kilo gaisras ir gaisro metu apdegė viso namo, priklausančio nukentėjusiesiems I. K., I. A., S. D., S. V. ir V. M., laiptinė, stogas ir medinės perdangos, sulieti vandeniu ir sugadinti pirmo aukšto butai ir juose buvę namų apyvokos daiktai, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą, I. K. priklausantį, 3543 eurų vertės turtą, I. A. priklausantį, 3622,25 eurų vertės turtą,

8) Be to, A. N. 2018-04-07, apie 22:05 val., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su mažamečiu A. K., kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, t. y. A. K. savo kuprinėje atnešant A. N. turėtą vaitspiritą ir saugant šalia kiemo vartelių, užlipo atvirais laiptais į gyvenamo medinio namo antrą aukštą ir išpylęs vaitspirito ant grindų šalia koridoriaus gale buvusių durų, žiebtuvėliu tyčia padegė namą, dėl ko kilo gaisras ir apdegė namo perdanga, sienos, stogas, durys, grindys, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei priklausantį, 337 eurų 99 euro centų vertės turtą,

9) Be to, A. N. 2018-04-11, apie 22:00 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. 13, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su mažamečiu A. K., kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, t. y. A. K. savo kuprinėje atnešant A. N. turėtą vaitspiritą ir stovint netoli kieme esančio ūkinio pastato, atidaręs neužrakintas medinio ūkinio pastato duris, tyčia įpylė vaitspirito į pastato vidų ir žiebtuvėliu padegė, dėl ko kilo gaisras ir apdegė nukentėjusiajam V. K. priklausančio ūkinio pastato stogas, sienos ir jame buvę daiktai, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino ir sunaikino svetimą, V. K. priklausantį, 5396 eurų vertės turtą,

10) Be to, A. N. 2018-04-24, apie 21:51 val., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su mažamečiu A. K., kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, t. y. A. K. savo kuprinėje atnešant A. N. turėtą vaitspiritą ir stovint netoliese, atidaręs medinio ūkinio pastato neužrakintas duris, tyčia įpylė vaitspirito į pastato vidų ir žiebtuvėliu padegė, dėl ko kilo gaisras ir sudegė nukentėjusiesiems G. N. ir N. N. priklausantis ūkinis pastatas ir sudegė kartu esančio gyvenamo namo stogas, aprūko vidaus sienos ir lubos, viduje buvę baldai ir daiktai, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino ir sunaikino svetimą, G. N. ir N. N. priklausantį, 1500 eurų vertės turtą,

11) Be to, A. N. 2018-04-24, apie 22:03 val., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su mažamečiu A. K., kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, t. y. A. K. savo kuprinėje atnešant A. N. turėtą vaitspiritą ir stovint gatvėje netoli medinio negyvenamo namo, tyčia pro išdaužto namo langą įpylė vaitspirito į pastato vidų ir žiebtuvėliu padegė, dėl ko kilo gaisras ir sudegė nukentėjusiajam A. N. priklausančio namo stogas, perdanga, apdegė lubos, sienos, sugadino name buvusius baldus ir daiktus, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą, A. N. priklausantį 20 000 eurų vertės turtą.

II. Įrodymai

Kaltinamasis A. N. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu kaltę dėl pareikštų kaltinimų pripažįsta, išskyrus kaltinimo dalį, pareikštą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus. Nurodė, kad 2017 m. spalio 6 d. automobilį padegė su L. Z.. Anksčiau su L. Z. apie tai, kad galima kažką padegti, šnekėjo ne kartą, nepatiko seni namai, jie gadino vaizdą. Su L. Z. manė, kad reikia juos pašalinti. Nepamena, kuriam iš jų kilo mintis sudeginti, manė, kad sudeginus namus, nugriaus ir pastatys naujus. Minėta dieną su L. Z. išėjo į lauką pasivaikščioti, nieko neplanavo, beeinant pastebėjo automobilį, adreso, kur jis stovėjo, nepamena, galėjo būti (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu rado apleistą nenaudojamą automobilį, jo išorė buvo apleista, radijas išdraskytas, nieko nelietė. Išėmė padangas iš automobilio bagažinės, automobilio daiktadėžėje rado popieriaus, senų knygų apie vairavimą ar kelių eismo taisykles. Susėdę į automobilį galvojo, ką daryti, gal išeiti. Jei gerai pamena, abu kalbėjo, kad gal reikėtų automobilį padegti. Padegė automobilio daiktadėžėje buvusius popieriaus ir pasišalino iš įvykio vietos. Padegto automobilio modelio nepamena, tai buvo VAZ 2121, senas automobilis. Automobilis užsidegė, atvyko gaisrinė, o jie po padegimo apėjo aplink teritoriją, kelioms minutėms sustojo pasižiūrėti į gesinamą automobilį, po to išsiskirstė. Įvykio metu rūkė, dėl to turėjo žiebtuvėlį, degaus skysčio neturėjo. Pripažįsta nukentėjusiojo V. B. pareikštą civilinį ieškinį.

Tiksliai nepamena, kada įvykdė antrąją nusikalstamą veiką, galėjo būti 2017 m. spalio 7 d., tikslaus laiko nepamena, buvo tamsu. Susitikę su L. Z. ėjo pasivaikščioti ir abiem kilo mintis kažką padegti. L. Z. pamatė namą, netoli jo buvo malkinė, šio pastato adresas galėjo būti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Malkinę padegė įėjus į vidų. Malkinės viduje apsižiūrėjo, L. Z. pasiūlė padegti laidus, kad atrodytų, jog gaisras kilo, nes kažkas nutiko laidams. Už laidų buvo tušti bulvių maišai, jis juos padegė žiebtuvėliu. Kai padegė maišus, prie jo stovėjo L. Z.. Pastatas užsidegė, matė, kad atvyko gaisrinė jo gesinti. Su L. Z. tuo metu buvo kuriam laikui pasišalinę, o kai grįžo pasižiūrėti gaisro gesinimo, stebėjo 2–3 minutes. Suprato, kad jų veiksmai neteisėti. Nukentėjusiosios Z. V. A. pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta.

Trečia nusikalstama veika buvo padaryta po kelių dienų, galėjo būti 2017 m. spalio 9 d., buvo su L. Z., tikslaus laiko nepamena, buvo tamsu, išėjo pasivaikščioti. Nusprendė pažiūrėti, kaip viskas atrodo užgesinus gaisrus, bevaikštant kilo mintis padegti namą, ši mintis kilo L. Z.. Turėjo su savimi padegimams skirtų priemonių – degaus skysčio, kurį nešė L. Z. kuprinėje. Iki įvykio skystį laikė namo rūsyje, jį įsigijo neturėdamas tikslo. Žinojo, kad juo galima kažką padegti, įvykio metu dar turėjo pirštines, jas turėdavo visuomet, tai žieminės pirštinės. Prie pat padegtos malkinės buvo namas, L. Z. pasiūlė jį padegti. L. Z. nuėjo prie garažiukų, o jis vienas nuėjo padegti. Nežino, kodėl L. Z. nuėjo prie garažiukų, jie nuo padegto namo gana toli. Įėjo į teritoriją, apsižvalgė, pamatė išdaužtą langą. Per išdužusio lango tarpą įpylė vaitspirito, padegė su žiebtuvėliu ir pasišalino. Eidami pro šalį žiūrėjo, kaip dega padegtas namas. Gaisrinė nebuvo atvykusi jo gesinti. Nukentėjusiosios Z. V. A. pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta. Tos moters, kuriai priklausė namas, iki įvykio nepažinojo, tame kieme iki įvykio nesilankė, neturėjo asmeninių ryšių su to namo gyventojais.

Praėjus keturiems mėnesiams vėl grįžo prie minties padeginėti, nes su L. Z. vaikštinėdavo lauke. 2018 m. (duomenys neskelbtini) 9 d. L. Z. pradėjo kalbėti apie gaisrus. Ketvirtą nusikalstamą veiką galėjo įvykdyti 2018 m. (duomenys neskelbtini) 9 d., adr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Padegė medinio ūkinio pastato duris, viskas galėjo būti taip, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu. L. Z. pasakė, kad jam nepatinka už jo kiemo esantis pastatas, pasiūlė eiti kartu jį padegti. Tačiau vėliau atsisakė eiti kartu, nes nenorėjo, kad kažkas jį pamatytų, todėl nusprendė eiti vienas. Turėjo žiebtuvėlį ir vaitspiritą, tuos pačius, kaip anksčiau. Užpylė degaus skysčio ant malkų ir uždegė, kilo gaisras. Tą kartą po įvykio su L. Z. nesusirašinėjo. I. B., E. A., A. J., J. M. pareikštus civilinius ieškinius dėl turtinės žalos pripažįsta.

Penktą nusikalstamą veiką pamena, ji galėjo būti įvykdyta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2018 m. (duomenys neskelbtini) 10 d., tikslaus laiko nepamena, susitiko su L. Z. ir abu išėjo pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini). Nuėjo prie geležinkelio, šalia buvo du namai, matėsi, kad vienas iš jų yra gyvenamas. L. Z. pasiūlė pažvelgti ir nuspręsti, ar gali ten nueiti. L. Z., pamatęs, kad name dega šviesa, nuėjo namo, kitoje gatvės pusėje taip pat buvo namas. Vakaras buvo šaltas, o tame name nedegė šviesos, nerūko dūmai, namas atrodė apleistas, iš šių požymių nusprendė, kad namas gali būti negyvenamas. Priėjo akmenuotu keliu iš galo prie namo, kuriame degė šviesos, kadangi šviesos name degė, persigalvojo ir nusprendė jo nepadegti. Pažiūrėjo į kitą gatvės pusę, ten stovėjo namas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), iš galo į jį žiūrėjo, degančių šviesų nesimatė. Iš namo priekio nežiūrėjo, ar dega šviesos, nežino, kodėl nepasižiūrėjo. Įėjo į namo vidų, apžiūrėjo, norėdamas įsitikinti, kad namas negyvenamas. Įėjo į vieną iš laiptinių, pamatė šiukšlės, mėtėsi rūbai, gale mėtėsi daug batų, langai buvo apklijuoti su popieriais ar žaliuzėmis, rūbai, kurie ten buvo, iš pažiūros atrodė senoki. Rūbai buvo pakabinti, kai kurie padėti ant kėdės. Kad kažkas gali tame name gyventi, nepagalvojo. Ant kėdės užpylė vaitspirito ir žiebtuvėliu uždegė, padegęs iš namo pasišalino. Ėjo per kiemus, išėjo pro namo galą. Namas užsidegė. Dėl to, ką padarė, niekam nesigyrė, tik L. Z. žinojo, kad tai gali būti jo darbas. Po savaitės ar daugiau iš L. Z. sužinojo, kad tame name žuvo žmogus. Suprato, kad (duomenys neskelbtini) esantis namas yra gyvenamas, nes jame degė šviesos. Nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) esantis namas yra gyvenamas, jis iš galo atrodė senas, neremontuotas, galėjo būti su langais, to tiksliai neatsimena. Namą iš galo apžiūrėjo iš vienos pusės, iš kitos pusės nežiūrėjo. Buvo svarbu, kad namas būtų negyvenamas, įėjęs į to namo vidų kelis žingsnius apsižiūrėjo, įėjo į prieangį, durų nebandė atidaryti. Kiti įėjimai į namą buvo, kai ėjo pro šalį, prie namo buvo tuščia, šviesa nedegė. Supranta, kad, nors name nedega šviesa, tai nereiškia, kad negali būti žmonių. Įvykio metu buvo šaltas vakaras, o jis nematė rūkstančių dūmų iš kamino, nežinojo ten gyvenusių asmenų. Nežino, kiek butų galėjo būti tame name. L. Z. atsisakė padegti namą. Nežino, kodėl neatsisakė minties padegti namą. Nesuprato, kad (duomenys neskelbtini) esantis namas yra gyvenamas. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad suprato, jog namas yra gyvenamas, bet kalbėjo apie (duomenys neskelbtini) esantį namą. Nukentėjusiųjų L. G., L. K., S. D. S., R. K., (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės pareikštus civilinius ieškinius dėl turtinės žalos pripažįsta, dėl neturtinės žalos palieka spręsti teismui. Prieš teisiamąjį posėdį susipažino su L. Z. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš dalies jame nurodytos aplinkybės yra teisingos: išeidami iš L. Z. namų ėjo per gatveles ir kiemus, ne per pagrindines gatves, labiau per daugiabučių namų kiemus. L. Z. nurodė, kad ėjo dešine (duomenys neskelbtini) g. puse, bet ėjo per kiemus, taip nebuvo, kaip jis nurodė. Grįždamas po padegimo ėjo kaire (duomenys neskelbtini) g. puse. Kai sužinojo kad gaisro metu žuvo žmogus, išsigando. Jo namas nuo (duomenys neskelbtini) esančio namo yra gal už 100 metrų, nebuvo anksčiau ten atėjęs, netoli gatvės yra pastatas, kurį padegė, yra anksčiau ėjęs tomis vietomis, kuriose matėsi šis namas. Yra skirtumas tarp ūkinės ir gyvenamosios paskirties namo. (duomenys neskelbtini) namas labiau panašus į gyvenamosios paskirties namą. Prieš įvykį ar įvykio metu televizijos antenų ant namo nepastebėjo. Įėjęs į (duomenys neskelbtini) esantį namą, pašto dėžučių nepastebėjo, nebeldė, nesiėmė kitų veiksmų įsitikinti, kad name tikrai nėra gyventojų.

Šeštoji nusikalstama veika įvyko po kelių savaičių, buvo su A. K.. Jam buvo papasakojęs, kad dėl jo atliktų veiksmų namai buvo sugadinti. Abu atėjo į (duomenys neskelbtini) g., turėjo pasiėmęs vaitspirito. Nuėjo prie medinio namą. A. K. liko stovėti netoliese, prie vartelių, o jis nuėjo prie pastato, užlipo į jo antrą aukštą ir ten išpylė vaitspirito, jį padegė žiebtuvėliu. Tačiau gaisras nekilo, tai žino, nes apėjo aplink teritoriją, o grįžus į įvykio vietą gaisro nebuvo. Pirmas namo aukštas buvo gyvenamas, tai suvokė, neturėjo minčių jį visą sudeginti, norėjo apgadinti. Po savaitės sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) g. sukelto gaisro metu žuvo žmogus, tuomet išsigando, bet 2018-03-26 vėl sukėlė gaisrą, nes A. K. pasiūlė, nežino, kodėl sutiko tą kartą sukelti gaisrą ir nuėjo padegti gyvenamąjį namą, nežino, kodėl savęs nestabdė.

Dėl septintosios inkriminuotos nusikalstamos veikos parodė, kad, kai sukėlė gaisrą (duomenys neskelbtini) g., su A. K. ėjo į lauką. Turėjo pasiėmęs vaitspirito, nes A. K. prašė ne kartą eiti su juo. A. K. užsiminė, kad jis susijęs su ankstesniais namų padegimais, jis susidomėjo, pradėjo rašyti, kad kartu eitų padegti namo, buvo pasiruošęs – į kuprinę įsidėjo vaitspirito. Ėjo gatvėmis, priėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvės, A. K. pasiūlė iš toli pasižiūrėti ir liko stovėti toli. Jis nuėjęs norėjo namą tik apgadinti, todėl daug degaus skysčio nepylė, bet taip išėjo, kad padegė gyvenamą namą, jame degančių šviesų nematė. Nukentėjusiosios I. A. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta, dėl neturtinės žalos palieka spręsti teismui. Nukentėjusiosios I. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta, dėl neturtinės žalos palieka spręsti teismui. Nukentėjusiosios S. D. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta, dėl neturtinės žalos palieka spręsti teismui. S. D. atsiprašė po įvykio, buvo nuėjęs, nepamena, ar jos tiesiogiai atsiprašė, neatlygino S. D. dalies padarytos žalos.

Aštuntoji nusikalstama veika padaryta tame pačiame name, kurio nepavyko uždegti. Viskas įvyko, kai buvo jau tamsu, buvo su A. K.. Užlipęs į namo antrą aukštą išpylė nedaug vaitspirito, tuo metu A. K. stovėjo prie vartelių, saugojo teritoriją. Vaispiritą išpylė ant grindų, nežino, ar šį kartą namas užsidegė. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta.

Devintoji nusikalstama veika buvo padaryta po kelių dienų. Su A. K. bevaikščiojant surado netoli (duomenys neskelbtini) stovėjusią malkinę, atidarė jos duris, jos buvo atrakintos. Malkinėje pamatė sukrautas malkas, užpylė vaitspirito ir uždegė, pastatas užsidegė. A. K. stovėjo netoli jo. Nukentėjusiojo V. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta, dėl neturtinės žalos palieka spręsti teismui.

Pamena įvykį, kai buvo padaryta dešimtoji nusikalstama veika, tai buvo 2018-04-24. Už geležinkelio ėjo J. B. g. su A. K., turėjo tą patį vaitspiritą. Buvo nusipirkęs iš viso tris degaus skysčio butelius, tai buvo paskutinis buteliukas. Perėjus geležinkelį vaikštinėjo aplink, neturėjo, ką veikti, grįžtant namo pamatė namą, tai galėjo būti ūkinis pastatas, jį padegė. Kad ūkinis pastatas sujungtas su gyvenamuoju namu, nematė. Nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius dėl turtinės žalos pripažįsta, dėl neturtinės žalos palieka spręsti teismui.

Paskutinioji nusikalstama veika buvo įvykdyta tą pačią dieną, nebuvo numatęs, kad abu pastatus padegs. Pirmiau padegė už geležinkelio esantį pastatą, gatvės nepamena. Antrąjį padegė po 5–6 minučių, nepamena, kaip kilo mintis padegti dar vieną pastatą. Vieną pastatą padegė, po to beeidami sugalvojo, kad reikia dar kažką padegti. Tuo metu, kai padegė pirmą pastatą, negalvojo, kad reikia padegti ir antrą pastatą. Antras padegtas pastatas yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis nuo pirmojo padegto pastato yra maždaug 500 metrų atstumu. (duomenys neskelbtini) g. namas buvo apleistas, priėjo, jį apžiūrėjo, prie jo mėtėsi malkos, dėžės, langai apdaužyti. Namą padegė per išdaužtą langą su vaitspiritu ir žiebtuvėliu. Nukentėjusiojo G. N. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta, dėl neturtinės žalos palieka spręsti teismui.

Mokykloje mokytis sekėsi normaliai, pakankamai, neturėjo daug neigiamų pažymių, nesimokė gerai, kartais gaudavo neigiamų pažymių. Gyvena su tėvais ir broliu, jam 5 metai. Tėvai yra išsituokę. Su tėvais apie jausmus nekalba, bet šiaip kalbasi. Mokykloje bendrauti su draugais kartais sekdavosi gerai, mokykloje 8-oje klasėje jo draugai buvo L. Z. ir L. T.. A. K. yra kiemo draugas, pažįstamas, jų su draugais normalūs santykiai. Dabar dėl savo elgesio gailisi. Dėl padarytos nusikalstamos veikos buvo suimtas šešis mėnesius, suėmimas jo mąstymui padarė įtaką, turėjo laiko apgalvoti savo veiksmus. Išgyveno gailestį, kai viską darė, negalvojo, po to pradėjo gailėtis dėl to, ką padarė, norėtų atsukti laiką atgal, nebedarytų taip. A. K. sukelti daugiau gaisrų siūlė primygtinai. Iki šiol niekam neatlyginta žala, nes stengiasi baigti mokslus, po to norėtų dirbti. Tėvai padėti atlyginti žalą neturi galimybės. Jis turto neturi, jokių išmokų negauna. Ne visų nukentėjusiųjų iki šiol atsiprašė, nes vienos nukentėjusiosios nerado, kai kurie nukentėjusieji nesutiko pasirašyti ant atsiprašymo lapo, jų atsiprašė, bet jie nesutiko tai patvirtinti. Du nukentėjusieji, gyvenantys (duomenys neskelbtini) g., nesutiko atleisti, jų pavardžių nepamena, A. N. ir L. K. nesutiko atleisti. Žalos atlyginimui stengsis skirti vidutinį būsimų pajamų dydį, sau pasiliks pragyventi lėšų. Įvykio metu rūkė cigaretes, dabar taip pat rūko. Lėšų rūkalams gauna iš stipendijos, kartais duoda tėvai, jo stipendija yra apie 10–20 eurų, ne visą ją išleidžia rūkalams.

A. N. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jį suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. Psichinėmis ligomis nesirgęs, galvos traumų neturėjo, įvykio aplinkybes visiškai suvokia. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų nusikaltimų gali nurodyti, kad ne praėjusį, o dar prieš metus buvusį rudenį, tai galėjo būti 2016 metais, pamena, kad buvo ruduo, tikslios datos nepamena, jam galėjo būti 17 metų, apie 21.00 val. vienas padegė namą, kuris buvo prie naujosios „(duomenys neskelbtini)“, netoli lentpjūvės. Tas namas buvo senas, niekas negyveno, tikslas buvo sudeginti seną namą, kad vietoj jo pastatytų naują, nepatiko seni namai. Nurodytą namą padegė panaudodamas vaitspiritą, kurį įsigijo Šiauliuose parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Apie šį padegimą niekam nepasakojo, tai darė vienas, aplinkui pašalinių žmonių nebuvo, niekas nematė. Tas namas apdegė. Vaitspirito buteliuką išmetė į šiukšlinę (duomenys neskelbtini) mieste. Yra įvykdęs maždaug apie 7 padegimus, bent jau tiek pamena. Visų padegimų metu jokio automobilio nėra padegęs. Dienos specialiai nesirinkdavo, kada sugalvodavo, tada ir padegdavo. Laikas dažniausiai būdavo apie 21.00–22.00 val., nes tamsus paros laikas, niekas nemato. Kitą padegimo atvejį pamena priešais (duomenys neskelbtini) teismo rūmus, dviaukštis pailgas namas, gatvės tiksliai pavadinimo nežino, pamena, kad tai buvo maždaug prieš mėnesį, tikslios datos nepamena, žino, kad jame buvo du kartus, tuo metu su juo buvo A. K., tai buvo paties mintis padegti tą namą, tikslas tas pats, kad neliktų senų namų, tas namas buvo gyvenamas, suprato, kad pavojus kyla žmonių gyvybei, A. K. sutiko kartu eiti ir padegti namą. Namą padegė vaitspiritu, gavo iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ Šiauliuose, vienas pirko. Abu apie 20.30–21.00 nueidavo, apsižiūrėdavo ir A. likdavo prie kiemo, o pats nueidavo į kiemą, užlipdavo tyliai laiptais į antrą namo aukštą, ten jokių laukinių durų nėra, išpylęs vaitspirito padegdavo ir išeidavo iš įvykio vietos. Nuėjo iki (duomenys neskelbtini) mokyklos, nuo ten apsuko ratą pro „(duomenys neskelbtini)“ ir grįžo atgal pažiūrėti, ar dega. Pirmu atveju nedegė, grįžo namo. Kitą dieną, datos nepamena, vėl abu atėjo prie to namo turėdami tikslą padegti, vėl užlipo laiptais ir tą patį vaitspirito buteliuką užliejo prie durų ir padegė žiebtuvėliu. Antrą kartą gaisras kilo, buvo atvykusi gaisrinė, dar 5 minutes stebėjo, kaip gesina gaisrą ir išėjo. Taip pat pamena vieną pailgą namą, adreso nežino, sutinka, kad (duomenys neskelbtini) 8, ren buvo prieangis, tada nenorėjo kviestis A., vienas buvo, įėjo į prieangį, išpylė vaitspiritą dešinėje ir kairėje pusėje, pamena, kad dešinėje buvo kažkokios kėdės ir striukė, o kairėje suoliukas, apipylė vaitspiritu ir padegė žiebtuvėliu. Gaisras kilo, jį gesino. Apie tai, kad gaisro metu žuvo žmogus, nieko nežinojo, sužinojo iš kalbų (duomenys neskelbtini) mieste. Tikslo, kad kas žūtų gaisro metu, neturėjo. Kiek pamena, lyg niekam nepasakojo apie šį gaisrą. Taip pat pamena toje pačioje gatvėje, kitoje gatvės pusėje dviaukštį seną namą, buvo su A. K., dienos nepamena, laikas buvo apie 21.30 val., tokiu pat būdu padegė, jo pirktas vaitspiritas buvo naudojamas, A. jį nešė savo kuprinėje. Visada, kai eidavo padegti namo su A., jis vaitspiritą nešdavo savo kuprinėje. Priėjus prie namo, įėjo į namo kiemą, A. liko stovėti kieme maždaug už 4 metrų nuo jo, išpylė vaitspiritą atidaręs sandėliuko dureles ir žiebtuvėliu padegė, matė, kad įsidegė, gaisras kilo, jį gesino ugniagesiai. Dar vienas namas dviaukštis, medinis, yra šalia jo gyvenamosios vietos, tikslaus adreso nežino – tada buvo vienas, maždaug tokiu pat laiku, tuo pačiu būdu vaitspiritu ir žiebtuvėliu, ten padegė sandėliuką, gaisras kilo, buvo gesinamas. Buto durų niekada nebuvo padegęs, tik senus namus ir sandėliukus. (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur yra dviaukštis žalias namas, padegė antrame aukšte esantį sandėliuką, tada buvo su A., tuo pačiu būdu, panaudojo vaitspiritą ir žiebtuvėlį. Taip pat jo padegti yra paskutiniai du namai, kai degė vienas paskui kitą, buvo su A., tai buvo šią savaitę, antradienį, t. y. 2018-04-24, maždaug apie 22.00 val. pirmiausia padegė už pervažos buvusį medinį raudoną namą, t. y. jo kieme buvusį sandėliuką, o paskui miestelyje padegė rudą negyvenamą namą, pro verandos išdaužtą langą įpylė vaitspirito ir padegė. Tais atvejais A. nešė vaitspiritą kuprinėje, o jis padegė. Kodėl du namai vienas paskui kitą buvo padegti, nežino. Šiek tiek gaila padegtų namų ir žmonių, kurie galėjo nukentėti. Iki visų nurodytų namų ėjo vienas arba dviese pėsčiomis. Daugiau niekas nebuvo įtraukti į šias veikas. L. Z. yra draugas, jis niekaip nesusijęs su gaisrais, nieko nežinojo. A. G. yra vaikystės draugas, jis taip pat nieko nežinojo apie gaisrus, su jais nesusijęs. A. U. 8 klasės „klasiokas“, nieko nežinojo apie gaisrus. L. T. ir P. P. taip pat „klasiokai“, nesusiję su gaisrais. Visada padegdavo arba vienas, arba su A.. Su A. bendravo ir kažkaip pasiūlė, pasitikėjo ir nebijojo, kad kam iškalbės. Manė, kad niekas nesužinos, stengėsi viską pasilikti sau. Vieno namo gaisrą šiek tiek nufilmavo, norėjo sau turėti, kitų nefilmavo. Kai kildavo gaisras, tiesiog žiūrėdavo, kol užgesins, ir viskas, jokio kito tikslo nebuvo. Nebuvo priežasties, kodėl užeidavo noras eiti padegti kokį namą, sugalvodavo ir padegdavo. Eidamas mieste žinojo, kad yra kameros, stengdavosi jų išvengti, kai eidavo. Dabar gailisi, kad šitaip pasielgė. Šį antradienį, kai padegė vieną paskui kitą du pastatus, kilo mintis, kad šis kartas paskutinis, daugiau būtų nebedegęs. Kiek pamena atvejų, tiek nurodė. Sutinka vykti į vietą ir parodyti namus ir pastatus, kuriuos padegė (9 t., b. l. 155–157). Papildomos apklausos metu įtariamasis A. N. parodė, kad mintis padeginėti senus pastatus kilo nuo L., t. y. būnant su L. Z., jis yra kaimynas, šalia gyvena, jis davė mintį padegti senus pastatus ir taip išvalyti miestą nuo senų pastatų, kad jų vietoje būtų pastatyti nauji. Sutiko su jo mintimi ir taip abu sugalvojo, kad reiktų padegti senus pastatus, apie tai jau buvo kalbėję ir anksčiau, bet nieko realiai nedarė, tai buvo tik kalbos. Maždaug 2017 rudenį, tikslios datos nepamena, sutinka, kad galėjo būti 2017 metų spalio mėnesio pradžioje, dienos nepamena, vaikščiodami po miestą, atėjo į gamyklų teritoriją (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli vakar rodytos vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Galėjo būti maždaug apie 21.30 val. Su L. kalbėjo ta pačia tema apie padegimus ir taip sugalvojo padegti seną automobilį. Kas konkrečiai pasiūlė padegti automobilį, šiuo metu nebepamena, bet šiai minčiai abu pritarė. Buvo tik dviese, tas senas automobilis buvo nerakintas, abu apžiūrinėjo automobilio daiktadėžę ir ten buvo kažkokios senos knygos. Turėjo žiebtuvėlį, nes tuo laiku jau rūkė. Iš pradžių padegė daiktadėžėje buvusias knygas iš vienos pusės, nelabai įsidegė, tada žiebtuvėlį davė L. ir jis iš kitos pusės padegė tas knygas, tai abu darė stovėdami lauke. Padegė be jokio degaus skysčio. Aplink jokių gyvenamųjų pastatų ten nebuvo. Į teritoriją pateko perlipdami tvorą. Kai padegė, šiek tiek pastovėjo, kad gerai pradėtų degti ir išėjo, nelaukė, kol sudegs. Tik iš tolo matė, kad dega, atvykę gaisrininkai gesino automobilį. Tarpusavyje apie tai, ką padarė, nekalbėjo, nieko negalvojo ir tuo metu nieko neplanavo daugiau. Apie automobilio padegimą lyg pasakojo A. K., bet pasakojo po to, kai kartu buvo padegę pirmąjį pastatą, iki to laiko niekam nepasakojo. Pirmoje apklausoje nurodyti draugai nieko nežinojo apie padegimus ir niekur nedalyvavo, jiems galėjo papasakoti L. Z., pats nieko nesakė. Pamena, kad kitą dieną susiskambino su L., kuris kuriam skambino ar rašė, nepamena, bet susitiko lauke, tuo metu jokio degaus skysčio neturėjo. Vaikščiojo po miestą, dairėsi, kokį pastatą padegti. Kuris iš jų pirmas pasiūlė eiti padegti kurį pastatą, nepamena, abu apie tai kalbėjo. Vaikščiojo po miestą ir rado (duomenys neskelbtini) g. ūkinį pastatą. Buvo apie 21.00 val., buvo lauke tamsus laikas, L. ūkiniame pastate iš pradžių perkišo per laidą kažkokį audinį, nes ten buvo pakabinta „rozete“ ir norėjo, kad užsidegtų nuo laidų, bet taip neužsidegė ir pastato viduje rado kažkokius maišus, kuriuos pats turėtu žiebtuvėliu padegė ir pastatas užsidegė. Buvo kartu, vienas šalia kito, kai degė šį pastatą. L. dairėsi, ar kas nemato, stovėdamas šalia. L. nerūkė, žiebtuvėlio neturėjo. Jau iš anksto buvo kalbėję, kad padegs pastatus, kurie yra negyvenami ir pačiam nelabai norėjosi, kad būtų padegti gyvenami namai, nors tarp jų buvo keli ir gyvenami. Kodėl padegė gyvenamą namą, negali paaiškinti, taip išėjo, nors ir suprato, kad gali žūti žmonės, vis tiek padegė. Padegę ūkinį pastatą, pabėgo. Po to pasivaikščiojo ir grįžo pažiūrėti, kaip dega pastatas. Atvykusi gaisrinė, užgesino pastatą. Maždaug po kelių dienų vėl lauke susitiko su L. Z., jis pasiūlė eiti į lauką, nepamena, bet susitiko jau žinodami, kad eis padegti namą. Su L. iš anksto vaikščiodami rasdavo pastatą ar namą ir aptarę kitą kartą jau padegdavo. Laikas buvo panašus, t. y. nuo 21–22 val. Šiam namui jau turėjo nupirkęs vaitspirito. Laikė rūsio spintelėje. L.i ir A. buvo rodęs, kur laiko vaitspiritą, daugiau niekas nežinojo. Objektus padegdavo būdamas su pirštinėmis. Pats daugiau savo veido ar galvos niekuo neslėpė. Vaitspiritą nešė L. savo kuprinėje. Nuėjo tiesiai prie nužiūrėto namo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo padegę ūkinį pastatą. L. pasiliko toliau nuo namo, šalia kapinių ir garažų liko, o jis vienas nuėjo su L. kuprine, kur buvo vaitspiritas, prie namo. L. visada sutikdavo su mintimi padegti kokį pastatą, bet ne visada eidavo kartu į pastatą padegti. Nuėjo iki namo, šalia durų buvo išdaužtas langas, pro ten matė namo viduje kažkokius daiktus, kokius tiksliai nežino, užpylė vaitspirito ir žiebtuvėliu padegė. Į namo vidų nebuvo įlipęs, tai darė iš lauko. Po to grįžo pas L. prie garažų, kur jis laukė, palaukė apie 10 minučių ir ėjo pro tą namą pažiūrėti, gaisrininkai gesino namą. Kadangi L. nebenorėjo eiti kartu padegti pastatų, tai su juo daugiau nieko ir neplanavo, nes ir pats tuo metu nebenorėjo vienas eiti padegti kokio pastato. Po šio įvykio nuėjo namo ir kurį laiką nieko nekalbėjo, neplanavo padegti. Po to, maždaug 2018 metų pradžioje, sutinka, kad galėjo būti (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžioje, su L. Z. išėjo į lauką pasivaikščioti, pasiūlė padegti kokį pastatą, L. neprieštaravo. Pamena, kad buvo su kuprine, turėjo iš anksto pasiėmęs vaitspirito. Vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) miestą ir dairės į pastatus, vaikščiodami grįžo į kiemą, sėdėjo, kalbėjo, bekalbant lyg L. pamatė ir parodė ūkinį pastatą šalia jo namų, esantį (duomenys neskelbtini) kieme, kurį būtų galima padegti, bet pats L. Z. nebesutiko su juo padegti šio pastato, kodėl nebenorėjo, nežino. L. išėjo namo, o jis vienas nuėjo padegti ūkinio pastato. Priėjęs atidarė ten buvusias duris, viduje buvo malkų, jas ir apipylė vaitspiritu ir žiebtuvėliu padegė. Padegęs išėjo namo ir būdamas namie pro langą matė, kad dega padegtas pastatas. Su tėčiu išėjo pažiūrėti, kaip dega. Tėtis nieko nesuprato, nieko nesakė. Su L. bendravo telefonu, susitariant išeiti į lauką, o daugiau rašydavo mesendžeryje apie gaisrus, bet po to susirašinėjimą ištrindavo. Po šio gaisro dar siūlė L. eiti padegti kokį pastatą, bet šis nebesutiko. Kokios tiksliai aplinkybės buvo, kada padegė namą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tiksliai nepamena, tiksliau – nenori prisiminti, nenorėjo, kad dėl gaisro žūtų žmonės. Kaip surado tą namą, nepamena, kodėl jį išsirinko, nežino, nors suprato, kad jis gyvenamas, bet vis tiek padegė, pamena, kad iš namo šono atėjo į kiemą, namo languose šviesos nedegė, priėjo prie paskutinio kiemo gale buvusio prieangio, durys buvo atrakintos, prieangyje po kaire papylė vaitspirito ir padegęs išėjo. Apie šį įvykį nemalonu kalbėti, nenori prisiminti, tik maždaug po savaitės sužinojo, kad žuvo žmogus, išgyveno dėl to, nes nenorėjo, kad kas žūtų. Pamena, kad apie šio namo padegimą pasakojo L.. D. L. nebesiūlė padegti jokio namo. Po šio įvykio mąstė apie pasekmes, ir daugiau nei mėnesį neįvykdė jokio padegimo. Po šio įvykio apie padegimus papasakojo kaimynui A. K., šiam pasidarė įdomu, kaip tai daroma, todėl vėl kilo mintis ką nors padegti. Tai galėjo būti 2018 metų kovo mėnesį, tikslios dienos nepamena, panašiu laiku, apie 21–22 val., su A. K. vaikščiodami po miestą surado namą, kurį būtų galima padegti, jis buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr.. Ten A. liko už kapinių kampo, o pats nuėjo į namo laiptinę, ten buvo nerakintos durys ir antrame laiptinės aukšte dešinėje pusėje pamatė duris, už kurių buvo maža patalpa, joje buvo kažkokie maišai, juos apipylė vaitspiritu ir žiebtuvėliu padegė. Padegęs grįžo pas A. ir apsukę ratą, grįžo atgal, 10 minučių pažiūrėjo, kaip gesina, ir išėjo namo. Po pirmo padegimo A. išsigando, bet paskui, maždaug po dviejų savaičių, jis pats parašė ir pasiūlė eiti ką nors padegti, net nereikėjo siūlyti. A. nešdavo vaitspiritą savo kuprinėje ir tik priėjęs prie pastato A. N. paimdavo jo kuprinę su vaitspiritu. Taip kartu nuėjo du kartus padegti namo, esančio (duomenys neskelbtini), galėjo būti maždaug 2018 metų kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje. A. likdavo prie kiemo vartelių, o pats įėjęs į kiemą ir užlipęs atvirais laiptais į laiptinės antrą aukštą papylė vaitspirito pirmą kartą kairėje pusėje prie durų, tačiau gaisrui nekilus, antrą kartą papylė dešinėje pusėje prie durų, tada gaisras kilo. Antras aukštas atrodė kaip negyvenamas, buvo panašus į palėpę, ir manė, kad ten niekas negyvena. Po to dalyvaujant A. buvo padegtas ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir balandžio pabaigoje per vieną vakarą du pastatai, t. y. už pervažos, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apie šiuos padegimus pasakojo pirmoje apklausoje, savo parodymus tvirtina. Tyrimui pateiktais rūbais buvo tik paskutiniuose dviejuose padegimuose, daugiau rūbai keisdavosi, vilkdavosi tamsius rūbus. Žiemą dėvėjo juodą paltą ir striukę su kapišonu. Nešiojo juodas odines pirštines. Visuose padegimuose buvo blaivus, nevartojo nei alkoholio, nei psichotropinių, nei narkotinių medžiagų. Alkoholį vartoja retai, cigaretes rūko nuolat. L. taip pat buvo blaivus. Rinkosi vaitspiritą, nes jis kaip benzinas, gerai dega. Dienų, kuriomis padegs pastatą, specialiai nesirinko, kartais išeidavo į lauką ir taip sugalvodavo. Dabar savo kvailo elgesio labai gailisi (9 t., b. l. 158–160). 2018-05-17 įtariamasis A. N. apklausos metu parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, dėl visų nurodytų nusikalstamų veikų kaltę pripažįsta visiškai, tik dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 129 str. 2 d. 7 p. kaltės nepripažįsta, nes adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), namą padegė, bet nenorėjo, kad žūtų žmogus. Laikosi savo 2018-04-27 ir 2018-05-03 apklausų metu bei parodymų patikrinimo vietoje metu duotų parodymų, jų nekeičia, juos tvirtina ir gali patikslinti, kad 2017-10-06, apie 21:30 val., adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo kartu su L. Z. ir kartu padegė teritorijoje stovėjusį automobilį VAZ 2121, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Detaliai aplinkybes jau nurodė ankstesnėse apklausose, tik patikslina, kad L. Z. prieš padegant pradūrė visas keturias automobilio padangas, o viduje buvusias padangas kartu išmetė į lauką. Automobilyje jokios magnetolos nematė ir jos nelietė, automobilio stogo negadino. Automobilis buvo atrakintas. Po įvykio prie automobilio priėję nebuvo, tik praėjo pro šalį. Įvykio metu avėjo žieminiais rudos spalvos batais, jie turėtų būti namuose, sutinka pateikti tyrimui, tačiau neturi galimybės ir sutinka, kad juos pateiktų tėvai. Apie visus kitus įvykius išsamius parodymus davė, nesikartos. Šiuo metu daugiau papildymų neturi. ( 9 t., b. l. 165-166) 2018-11-28 apklausos metu įtariamasis A. N. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jį suprato. Dėl įteikto pranešimo apie įtarimą savo kaltę pripažįsta visiškai dėl padarytų 11 nusikalstamų veikų – dėl turto sugadinimo ar sunaikinimo, kaltės nepripažįsta dėl nužudymo iš chuliganiškų paskatų ir visuotinai pavojingu būdu. Šios apklausos metu pasinaudos teise neduoti parodymų, tik nori pasakyti, kad labai gailisi dėl visų padarytų nusikaltimų. Šiuo metu toliau mokosi, nuo 2018 m. gruodžio mėnesio ketina įsidarbinti ir eis pas nukentėjusiuosius jų atsiprašyti ir spręsti žalos atlyginimo klausimą (9 t., b. l. 170).

2018-05-02 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip ir kur įtariamasis A. N. parodo įvykdęs nusikalstamas veikas – gaisrus (duomenys neskelbtini). Dėl padegto namo, adr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), parodė, kad eidamas padegti šį namą buvo vienas. Įėjęs į kiemą parodė kryptį, nuo kur ėjo į kiemą, ir priėjęs prie antro prieangio, rado neužrakintas duris, įėjęs į vidų išpylė vaitspirito kairėje prieangio pusėje bei padegė žiebtuvėliu. Matė, kad namas gyvenamas, bet languose šviesos nedegė. Padegęs namą išėjo (9 t., b. l. 172–191).

Nukentėjusysis V. B. teisme parodė, kad 2017-10-06 apie 21 val. paskambino ir pranešė, kad tyčia padegtas jo automobilis VAZ 2121, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugomas stovėjo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. Automobilis į tą vietą buvo atgabentas prieš dvi dienas, buvo tvarkomas automobilio variklis, liko tik kėbulo paruošimo darbai. Po įvykio pamatė, kad iš automobilio vidaus išimtos padangos, išdraskytas vidus, buvo išimtas automobilio akumuliatorius. Kai atvažiavo į įvykio vietą, buvo atvykusi gaisrinė, o automobilis jau buvo užgesintas. Automobilis sudegė nepataisomai, padaryta 500 eurų žala. Automobilis buvo veikiantis, tačiau neturėjo galiojančios techninės apžiūros, nes automobilį pirko iš kito asmens, sutvarkė važiuoklę. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tą automobilį gavo dovanų, tiesiog tas žmogus norėjo iš jo gauti metalo laužo vertės sumą, jam sumokėjo 100 eurų, vėliau į tą automobilį investavo papildomai: pirko naujas padangas, sutvarkė variklį, pakeitė tepalus, sutvarkė transmisiją – paruošė automobilį techninei apžiūrai, todėl vertina, kad man padaryta 500 eurų žala. Padangas, traukės antgalius, „šarnyrus“ pirko turguje. Tokiam senam automobiliui sunku rasti dalių automobilių prekių parduotuvėje, todėl jas įsigijo turguje ir neturi įsigijimą pagrindžiančių dokumentų. Buvo nustatyti du asmenys, kurie įtariami šios nusikalstamos veikos padarymu. L. Z. atlygino pusę sumos - 250 eurų. Liko neatlyginta 250 eurų žala.

2017-10-07 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad minėtu adresu esančioje teritorijoje stovi sudegęs automobilis VAZ 2121, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Už automobilio sukrautos padangos. Automobilis be stiklų, jo salonas sudegęs. Automobilio bagažinėje guli sudegusi automobilinė magnetola (1 t., b. l. 39–45).

2017-10-07 akte Nr. 8.28-5-99 dėl kilusio gaisro nurodyta, kad gaisro, kurio metu sudegė automobilis VAZ 2121, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis V. B., kilimo priežastis spėjama padegimas (1 t., b. l. 47).

2017-10-07 tarnybiniame pranešime Nr. 44-5-195 nurodyta, kad gaisro, kurio metu sudegė automobilis VAZ 2121, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis V. B., židinio vieta yra automobilio viduje, labiausiai tikėtina, kad priekinėje dalyje, keleivio pusėje. Tikėtina, kad gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veikos (1 t., b. l. 48–49).

2017-10-17 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis V. B. pateikia automobilio VAZ-2121, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties ir registracijos liudijimo kopijas (1 t., b. l. 79, 81–82).

Nukentėjusioji Z. A. teisme parodė, kad turi sklypą su ūkiniu pastatu, adr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2017-10-07 vakare paskambino sklypo kaimynai ir pranešė, kad dega jiems priklausantis pastatas, į įvykio vietą atvyko apie 21 val., buvo likę tik pastato rėmai. Sudegęs pastatas buvo nerakinamas, ten laikomos malkos, grindinės lentos, maišai su pjuvenomis. Dienomis ten būdavo, ketino ateityje gyventi. Kai atvyko, jau buvo baigiama gesinti gaisrą, liepsnos nebesimatė, iš pastato liko tik „griaučiai“, ūkinis pastatas buvo statytas iš lentų. Dėl ūkinio pastato žalą įvertino 500 eurų. Pusę patirtos žalos atlygino L. Z. artimieji. Kitą dalį – 250 eur – prašo priteisti iš kaltinamojo A. N.. 2017-10-09 vakare paskambino kaimynė ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) dega namas. Prieš nusiperkant, tas namas buvo gyvenamas, o jie jame negyveno, namas buvo rakinamas, elektrą jame atjungė. Namo vidus sudegė, viskas supilta vandeniu. Namo viduje buvo daug jų ir jų vaikų daiktų, viskas sudegė, dabar lieka tik griauti tą namą. Šio turto nebuvo apdraudusi. Padaryta 2000 eurų žala. Pusę žalos sumos atlygino L. Z. artimieji. Kitą dalį – 1000 Eur, prašo priteisti iš kaltinamojo A. N..

2017-10-07 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nustatyta, kad nuo namo į kiemo gilumą už 15 metrų stovi medinis ūkinis pastatas, 6 iš 4 m. Pastato sienos iš lentų, stogo danga – šiferis. Stogo danga dalinai išdegusi, pastato galas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės nudegęs, sienos lentų nėra. Visa pastato konstrukcija apdegusi iš vidinės pusės. Pastato viduje esančios malkos sudegusios (1 t., b. l. 132–140).

2017-10-18 savanoriškame daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kaip (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius A. M. pateikia aktą ir tarnybinį pranešimą dėl kilusio gaisro (1 t., b. l. 141–142).

2017-10-07 akte Nr. 8.28-5-101 dėl kilusio gaisro nurodyta, kad ūkinio pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gaisro kilimo priežastis spėjama padegimas (1 t., b. l. 144).

2017-10-07 tarnybiniame pranešime Nr. 44-5-197 nurodyta, kad tikėtina, jog ūkinio pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gaisras kilo dėl iš pašalies įnešto uždegimo šaltinio (1 t., b. l. 145).

2017 m. spalio 9–10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nustatyta, kad šiuo adresu yra vieno aukšto medinis gyvenamasis namas. Yra įėjimas į namą per mansardą. Įėjus patenkama į virtuvę, virtuvė tik aprūkusi dūmais ir paveikta terminio poveikio. Lubų perdanga dešinėje pusėje prie sienos apdegusi. Pro duris į dešinę patenkama į kambarį Nr.1, kuris labiausiais apdegęs iš visų pusių. Kambaryje ant grindų daug įvairių apdegusių buities daiktų. Lubų perdanga apdegusi. Sienos apdegusios, aprūkusios. Labiausiai karščio ir ugnies paveikta bei apdegusi siena yra įėjus pro duris kambario dešiniajame kampe. Čia net apdegusios medinės grindys. Ši vieta nurodoma, kaip gaisro židinio vieta. Šiame kambaryje perdanga apdegusi. Į kairę per duris patenkama į kambarį Nr. 2. Kambario daiktai, sienos, lubos aprūkę, paveikti terminio poveikio. Iš virtuvės tiesiai pro duris patenkama į kambarį Nr. 3. Kambario daiktai, sienos, lubos aprūkę, paveikti terminio poveikio. Namo langai aprūkę, paveikti terminio poveikio, suskilę, kai kurie išdužę (1 t., b. l. 191–201).

2017-10-09 akte Nr. 8.28-5-103 dėl kilusio gaisro nurodyta, kad gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gaisro kilimo priežastis spėjama padegimas. (2 t., b. l. 2).

Nukentėjusysis E. A. teisme parodė, kad nebuvo namuose įvykio metu. Įvykis galėjo būti 2018-02-09, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tuo adresu gyvena jo mama ir jis, mama M. Š. jau mirusi. Buvo pastatęs malkinę-sandėliuką, kuris nebuvo registruotas, sandėliuką leido pasistatyti UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) “. Malkinė gaisro metu sudegė visiškai su visomis joje buvusiomis malkomis.

Nukentėjusioji I. B. teisme parodė, kad 2018-02-09 degė jai priklausantis sandėliukas, esantis (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini). Įvykio metu dirbo, vaikas paskambino ir pranešė, kad dega. Kai grįžo, tuo metu jau viskas degė atvira liepsna. (duomenys neskelbtini), o jo sandėliukai yra prie kaimyno namo, jų kiemas bendras. Sandėliukas buvo dviejų aukštų, vidurinis, didžiausias, ten buvo sudėti visi namų apyvokos daiktai, malkos. Sandėliuko nerakino dieną, nes reikėjo malkas neštis, o naktimis rakino. Įvykio metu padaryta 1350 eurų turtinė žala. Įvertino tris dviračius atitinkamai 80, 120 ir 170 eurų, mediena – 50 eurų, statybinės medžiagos ir cementas – 25 eurai, plytelės – 25 eurai, įvairūs įrankiai – 50 eurų, sandėliuko atstatymas – 500 eurų. Prašo žalos atlyginimą priteisti iš kaltinamojo. Sandėliukas sudegė visiškai. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė pranešė, kad savo jėgomis turi viską sutvarkyti iki gegužės 1 d. Pirko sandėliuką, jis įteisintas. Policijoje buvo sutrikusi, todėl buvo sunku įvertinti patirtus nuostolius. Viską išvežti reikės daug išlaidų. Visi kiti sudegę sandėliukai, jų liekanos, suversti ant jos sandėliuko. Pas juos atskiro įvažiavimo nėra, specialaus transporto neturi.

Nukentėjusioji J. M. teisme parodė, kad 2018-02-09 apie 22.15 val. žiūrėjo su vyru televizorių, kai į langą pabeldė jaunuoliai ir pasakė, kad dega. Degė kaimynų sandėliukas, kuris yra prie jos namo sienos, adr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš namo paėmė dokumentus, telefoną, žieminius batus ir striukę, išėjusi pro duris nualpo. Kitas kaimynas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Sirgo onkologine liga, po įvykio pasijuto pasekmės, todėl padaryta ir moralinė žala. Buvo turtą apdraudusi 36000 eurų suma, tačiau AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavo ir išmokėjo 8300 eurų sumą, taip pat gavo 700 eurų vienkartinę pašalpą iš savivaldybės, padėjo draugai, pažįstami. Iš turėtų santaupų ir pasiimtos paskolos būstą susiremontavo, po gaisro kurį laiką gyveno pas dukrą. Per gaisrą sudegė namo stogas, sienos buvo supiltos, tinką reikėjo išnešti, visi namų apyvokos daiktai sugadinti nepataisomai. Dalį padarytos žalos atlygino draudimas, prašo sumažinti civilinį ieškinį išvardytomis gautomis sumomis.

Nukentėjusysis A. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-02-09 nuo 11 val. iki 22.00 val. draugo Š. A. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Grįždamas į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jau po 22.00 val., eidamas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pamatė, kad dega sandėliukai, esantys prie (duomenys neskelbtini) namo, kuriame ir gyvena. Pats dar pamatęs liepsnas, paskambino gaisrinei, bet priėjęs arčiau prie namo pamatė, kad jau gaisrininkai atvykę, gesina gaisrą. Dar greitai nulėkė iki savo buto, pasiėmė savo dokumentus, nes bijojo, kad neužsidegtų ir namas, kuriame gyvena. Kilus gaisrui sudegė ūkiniame pastate buvęs jam priklausantis sandėliukas, jame buvusios malkos, kurias įvertina 50 eurų, ir sudegė dviratis, 10 eurų vertės. Sudegus malkinei padaryta 100 eurų turtinė žala. Iš viso padarytą turtinę žalą įvertina 160 eurų. Laiko save nukentėjusiuoju dėl gaisro metu patirtos turtinės žalos. (duomenys neskelbtini)-2 butas nuosavybės teise priklauso pačiam (2 t., b. l. 181–182).

2018-02-10 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūra. Minėtu adresu yra dviejų aukštų medinis gyvenamasis namas. Už pastato yra pristatytas ūkinis medinis priestatas, kuriame įrengta malkinė. Namo siena, prie kurios pristatytas ūkinis pastatas, apdegusi. Toje gyvenamojo namo pusėje dalis stogo sudegusi. Priestato, kuriame įrengta malkinė, sienos sudegusios, likę apanglėję storesni atraminiai balkiai, apdegusios durys, viduje buvusių medinių pertvarų degėsiai. Perdanga sudegusi, įgriuvusi. Viduje apdegusių lentų ir malkų krūvos. Gaisro židinys ūkinio priestato viduje (2 t., b. l. 91–95).

2018-03-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kaip nukentėjusioji J. M. pateikia Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kad butas ir jam priklausantis pastatas sandėlis, adr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. M. ir V. M. nuosavybė (2 t., b. l. 150–155).

2018-02-21 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis A. J. pateikia Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, kad butas ir jam priklausantis pastatas sandėlis, adr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. J. asmeninė nuosavybė (2 t., b. l. 199–200).

Nukentėjusysis S. B. teisme parodė, kad 2018-02-10 buvo tyčinis padegimas, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiuo adresu gyveno tėvas, jis gaisro metu žuvo. Buvo padegta daugiabučio veranda. Tėvas buvo neįgalus, jam buvo pašalinta viena koja. Jis buvo slaugomas, dieną namuose būdavo prižiūrėtoja, kuri vakarais grįždavo į savo namus. Tėvas gyveno vienas, jo sugyventinė mirusi, kaimynė ateidavo jį prižiūrėti. Šioje byloje nereiškė civilinio ieškinio, tikisi teisingumo. Žmogus mirė, nes buvo tyčinis padegimas, tai dviejų žmonių grupinis nusikaltimas, turi būti baudžiamas ne tik A. N., bet ir jam padėjęs asmuo. Nereikš civilinio ieškinio. Teismo posėdžių salėje yra jo brolis D., o kitas brolis – A. mirė, nes sirgo vėžiu. Padegtas namas medinis, kai kurie žmonės buvo neblogai susiremontavę butus. Tėvo butas buvo su komunikacijomis, elektra, tvarkingas. Naktimis tėvas buvo namuose vienas. Tėvas su vežimėliu galėjo judėti, bet gaisro metu miegojo ir apsinuodijo smalkėmis, jį išnešė gaisrininkai. Nežino apie tėvo specialiuosius poreikius, tačiau buvo neįgalus. Kaimynė daugiausia jį prižiūrėjo, padarydavo jam valgyti, o vakare grįždavo namo. Gaisras kilo 21 val., tėvo kaimynė sakė, kad jį paliko gulintį lovoje, kai išėjo namo. Nežino, ar šviesą tėvas miegodamas išjungdavo.

Nukentėjusysis D. B. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2018-02-10 apie 21 val. Per socialinį tinklą feisbuke pamatė tiesiogiai filmuojamą gaisrą, tai buvo apie 22.30 val., kad dega jo tėvo namas. Nuvykęs į įvykio vietą matė, kaip dega tėvo namas, tėvą išvežė greitoji, jis tuo metu dar buvo gyvas, jį reanimavo ligoninėje. Tėvas po gaisro kelias paras buvo gyvas, mirė (duomenys neskelbtini) 13 d. Kiek žino iš bylos duomenų ir tyrėjos, tėvo verandos durys buvo gaisro židinys. Tėvą prižiūrėjusi kaimynė sakė, kad apie 20 val. atsisveikino ir paliko tėvą ilsėtis. Tėvas buvo netekęs dviejų kojų, tačiau buvo labai tvirtas fiziškai, jam buvo įrengtas tualetas, kad pats savimi pasirūpintų. Nors tėvas buvo tvirto sudėjimo, jam buvo sunku pervažiuoti vežimėliu per laiptelius ir durų staktas. Pastatas buvo senas, su vežimėliu neįmanoma per aukštas staktas pervažiuoti. Buto durys gaisro metu buvo uždarytos, tėvą rado suklupusį, iškritusį iš vežimėlio. Gaisras buvo didelis, kiti kaimynai gelbėjo, ką kas galėjo. Kiti žmonės prašo atlyginti turtinę žalą, o jie vertina žmogaus gyvybę, prašo tik įvykdyti teisingumą. Mirusio brolio A. sugyventinė buvo L. R.. Po tėvo žūties buvo trys broliai. Jo velionio brolio pozicija buvo tokia pati kaip ir jo. Tėčiu rūpinosi kaimynė Č., su tėvu bendravo glaudžiausiai. B. S. B. gyvena toliau, o jis gyveno arčiausiai, atveždavo savo vaikus pas tėvą. Po įvykio su ta kaimyne bendravo, ji pasakojo, kad tą vakarą pas tėvą buvo, ji jį paliko ilsėtis. Tėvas pats pajėgdavo atsigulti į lovą. Gal nuo 19 iki 21 valandos kaimynė tėvą paliko vieną. Butas buvo rakinamas, įrengti kabliukai, verandos durys rakinamos, už koridoriaus kitos durys taip pat rakinamos, bet tėvas nerakino durų, nes jam sunku tai padaryti.

Liudytoja L. R. teisme parodė, kad nukentėjusysis A. B. buvo sugyventinis, gyveno kartu 13 metų, po jo mirties testamentu paveldėjo jo butą, šioje byloje pretenzijų neturi. Žino, kad ši baudžiamoji byla yra dėl padegimo, kai sudegė A. B. tėtis. A. B. neturėjo pretenzijų dėl kilusio gaisro, sakė, kad neapsimoka važinėti į teismą, manė, kad nieko nepasieks. Civilinio ieškinio nereiškia. Testamentu iš A. B. paveldėjo ne tą butą, kuris buvo padegtas, o tą, kuriame gyvena. Nežino, kas paveldėjo butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tai buvo ne A. B. nuosavybė.

Nukentėjusioji S. D. S. teisme parodė, kad 2018-02-10 buvo namuose, adr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyveno palėpėje. Vakare kambaryje žiūrėjo filmą, o įėjusi į virtuvę pamatė, kad dega kaimyno koridorius ir stogas. Susiradusi dokumentus, apsirengusi naktinius ir chalatą, paskambino dukros draugei ir pranešė, kad dega. Dukros draugė atėjo su sūnumi. Nepagalvojo, ką pasiimti, išėjo su naktiniais rūbais, viskas sudegė. Dėl patirtos žalos – draudimas žalą atlygino, nors turtas buvo apdraustas 18000 eurų suma, draudimo atstovas pasakė, kad gaus 10800 eurų, nors ir už gautą sumą yra dėkinga. Gauna 245 eurų pensiją, nieko negali nusipirkti už tokius pinigus. Negali tiksliai pasakyti, kokia žala padaryta, viskas sudegė, nors ir paprastas remontas buvo, bet tai buvo visas jos turtas. Draudimo bendrovė, kurioje prieš gaisrą buvo apdraudusi turtą, nepaaiškino, kodėl išmokėjo tokią sumą, tiesiog pasakė, kokią sumą gaus. Draudimo maksimali išmoka galėjo būti 18000 eurų. Draudėsi „(duomenys neskelbtini)“ draudimo įmonėje, gruodį norėjo pratęsti draudimo sutartį, bet draudimo įmonėje pasakė, kad medinių namų nebedraudžia, todėl kitoje draudimo įmonėje apsidraudė. Prašyti, kad sumokėtų didesnę draudimo išmoką, nebandė.

Nukentėjusioji L. K. teisme parodė, kad viskas įvyko 2018-02-10 apie 21.15 val., su kaimyne išėjo parūkyti, pastebėjo neaiškius blyksnius, nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad iš kaimyno prieangio veržiasi dūmai ir ugnis, iškvietė gaisrinę, turėjo savo gesintuvą, jį paėmę gesino gaisrą, atvyko gaisrinė ir greitoji medicinos pagalba, pasakė, kad degančiame name yra neįgalus asmuo. Kai gaisrininkai išnešė kaimyną, matė jį, kaimynas buvo visas juodas nuo dūmų, apdegęs. Skambino ir beldė kaimynei, gyvenančiai antrame namo aukšte. Nesupranta, kaip galima padegti namą, kai namuose dar degė šviesa. Gyvena su mažamečiu globojamu vaiku, kuris serga astma, yra neįgali ir pati, turi judėjimo negalią. Vidury žiemos atsidūrė gatvėje visko netekę, neteko viso turėto turto, vaikas išgąsdintas, naktimis šokinėja, jai sapnuojasi gaisras, šią naktį taip pat nemiegojo, prisiminė gaisrą. Gesinant gaisrą buvo sulietos patalpos, visas gipsas nukrito nuo sienų, visi namų apyvokos daiktai buvo sugadinti, išsinešė šaldytuvą, skalbyklę, indaplovę. Visi baldai ir patalynė buvo sugadinti gaisro metu. Buvo padarytas kapitalinis išorės ir vidaus namo remontas. Namas buvo tvirtas, jei nebūtų sudegęs, būtų ilgai dar stovėjęs. Sugadintą lauko sienų apdailą įvertino 2000 eurų, buto langus – 2400 eurų, įėjimo duris – 2000 eurų, vidaus durys – 900 ir 100 eurų, grindų šildymas, krosnis, kambarių apšildymas – 3000 eurų (iš jų šildymo katilas – 700 eurų, židinys – 800 eurų), dvi spintos – 800 eurų, sekcija – 600 eurų, dvi lovos – 2400 eurų, vonios įrengimas – 1500 eurų, masažinė sėdynė – 900 eurų, telefonas „Samsung S-9“ – 700 eurų, kraujospūdžio matuoklis, televizorius „Samsung“ – 300 eurų, „Bauer“ patalynė, virtuvės kombainas, akiniai, siuvimo mašina, sidabriniai papuošalai. Moralinė žala po 10000 eurų jai ir vaikui, iš viso padaryta 20000 eurų neturtinė žala. Bendra civilinio ieškinio suma – 45000 eurų. Turto vertę pagrindžiančių dokumentų neturi, nes viskas sumirko, ištirpo, nebeturi net buto. Duris įvertino 2000 eurų, ta įmonė, kuri dėjo duris ir langus, yra panaikinta. Langus dėjo įmonė, kurios pavadinimo neprisimena, pavadinimas galėjo skambėti kaip „(duomenys neskelbtini)“, kartą, kai sugedo lango užraktas, tai buvo garantiniu laikotarpiu, bandė su ta įmone susisiekti, atsakė, kad tokia įmonė nebeegzistuoja. Įmonės buveinė buvo (duomenys neskelbtini) , paskambino jiems telefonu, nes rado skelbimą pašto dėžutėje, jie atvažiavo, išmatavo reikiamus matmenis, neprašė net avanso, po kiek laiko paskambino ir pranešė, kad tam tikru laiku atveš langus ir duris, pasakė, kiek reikės mokėti, nurodė suteikiamos garantijos sąlygas. Mokėjo jiems grynaisiais pinigais. Įmonės pavadinimo neprisimena, negalės nurodyti. Kapitalinis buto remontas buvo atliktas be leidimų, savo iniciatyva, nes butas buvo prastos būklės, kad būtų pigiau, kasmet po vieną patalpą remontavo. Remontus atliko privatūs asmenys ir įmonės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekomendavo meistrą, kuris atliko bute santechnikos darbus ir pasirūpino šildymo sistema, tai darė be sutarties. Su tuo asmeniu sutarties nesudarė, įnešė pinigus į kortelę, kurią davė „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, tas darbuotojas, naudodamasis kortele, ėmė reikalingus remontui daiktus parduotuvėje, už darbą atsiskaitė grynaisiais. Meistras paliko individualios veiklos vykdymo lapelį, bet jo neišsaugojo, pavardės neprisimena. Prašo atlyginti žalą, patvirtinančių žalos vertę dokumentų gauti nebandė, bet tuos daiktus kažkada pirko. Nežino, kaip gauti patvirtinančius dokumentus, kai daiktus pirko skirtinguose miestuose, skirtingose vietose, kai kuriuos pirko internetu. Neprisimena, kur ir kada pirko kai kuriuos daiktus, niekur to nefiksavo, viską ketino palikti globotiniui. „Bauer“ patalynę pirko viename pristatyme, iš pradžių sumokėjo pusę sumos, likusią dalį sumokėjo kitame tos įmonės pristatyme. Mano, kad „Bauer“ įmonė vis dar veikia. 400 eurų vertės skaitymo akiniai buvo su apsaugomis ir lęšiais, juos pirko „(duomenys neskelbtini)“, nebandė gauti įsigijimo dokumentų, akinius turėjo ketverius metus, jie jai tiko, saugojo, bet jų įsigijimo dokumento neturi. Analogiškai atsakytų į kitus klausimus, susijusius su daiktų įsigijimu, neturi jokių dokumentų ir nežino, kur jų ieškoti. Advokatas minėjo, kad reikėtų surasti dalį dokumentų, bet yra neįgali, turi sveikatos problemų, serga įvairiomis ligomis, neprisimena, kur ir kada ką įsigijo, neturi galimybės surasti dokumentus apie įsigytą turtą. Anūkas, kurį globoja, yra M. K.. Mano, kad jis taip pat nukentėjo 2018-02-18, jo dokumentų šiuo metu neturi, galės teismui pateikti iki kito teismo posėdžio. Liko gatvėje, neturi giminių ir draugų, 3,5 mėnesio glaudėsi Krizių centre su paaugliu, tai didelė trauma, globotinis neteko net mokyklinių knygų, padaryta didelė žala. Gauna 140 eurų dydžio neįgalumo pašalpą, todėl padaryta milžiniška žala, turtas nedraustas, nes medinio namo nedraudžia, kaimynė spėjo turtą apdrausti, o ji ne. Reikalauja atlyginti žalą savo ir globotinio vardu. Yra oficiali globėja. Globos dokumentų nepateikė į bylą. Tai jos anūkas, jis turi mamą, kuri juo nesirūpina, jai apribotos teisės. Žalos atlyginimą iš kaltinamojo priimtų, nes butas griaunamas, pavojingas, šiuo metu gyvena socialiniame būste, kuris suteiktas metams.

Nukentėjusioji L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g.. Namas yra 6 butų, keturi yra pirmame aukšte ir du antrame. Antrame aukšte virš A. B. buvo negyvenamas butas, taip pat negyvenamas butas buvo pirmame aukšte, pažymėtas Nr.. Butas yra pirmame aukšte. Jos buto sienos ribojasi su A. B. buto sienomis. 2018-02-10 apie 21 val. kartu su kaimyne L. K. buvo verandoje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir rūkė. Išgirdo kažką spragsint, tarsi fejerverkai, taip pat pamatė pro verandos stiklą švieseles. Išėjo iš verandos ir nuėjusios už kampo pamatė, kad iš A. B. verandos iš po stogo veržiasi atvira liepsna. Pro verandos duris vaikščiojo tik A. B. ir pas jį besilankantys asmenys. Pas A. B. lankydavosi J. Č., nes ji A. B. prižiūrėdavo, nes A. buvo neįgalus. 2018-02-10 dienos metu matė pas A. B. J. Č.. A. B. verandoje įėjus pro lauko duris kairėje stovėjo sofą, dešinėje prie sienos stovėjo staliukas, kėdės ir kampe sukrauti įvairūs popieriai, namų apyvokos daiktai. Pastebėjus gaisrą degė, kiek matė, verandos viduje dešinė siena, ten kur buvo stalas ir įvairūs daiktai. Verandos durys buvo medinės trauktos dirbtine oda, sandarios, jokio tarpo tarp durų ir grindų nebuvo. Durys užsidarydavo sandariai. Verandos durys buvo rakinamos vidine spyna. Verandoje langų nebuvo ir nekūrenama. Pamačiusios gaisrą tuoj pat puolė į namus telefono ir kviesti gaisrinę, o L. K. pasiėmusi gesintuvą, buvusį koridoriuje bendro naudojimo patalpoje, pasikvietė gretimo namo kaimyną ir jie nubėgę gesino gaisrą. Iškvietusi pagalbą taip pat puolė gesinti, sėmė vandenį iš šalia esančio šulinio, atbėgo daugiau žmonių gyvenančių netoliese, vieni žiūrėjo, kiti padėjo gesinti. Į buto vidų pas A. B. patekti nebuvo galimybės, nes veranda degė atvira liepsna ir plito toliau. Atvykus gaisrinei ir pradėjus gesinti pasakė, kad viduje neįgalus žmogus, tada jie įėjo į vidų. Tuo metu, kai pastebėjo gaisrą, kieme bei gatvėje jokių asmenų nebuvo, nematė, kad kas praeitų ar prabėgtų. Gaisro metu išdegė jos buto stogas, sienos liko sveikos, nes buvo iš vidaus pamūrytos bei ištinkuotos, sugadinti visi baldai, visi namų apyvokos daiktai, buitinė technika: muzikinis centras su kolonėlėmis – 300 eurų vertės, nešiojamas kompiuteris „Lenovo“ – 860 eurų vertės, televizorius „Samsung“, 83 cm įstrižainės, – 800 eurų vertės, pianinas – 200 eurų vertės, mobilusis telefonas „Iphone 6 plius“ – 770 eurų vertės, skalbyklė „Miele“ – 1000 eurų vertės, virtuvinė buitinė smulki technika: kavamalė, mikseris, sulčių spaudyklė, bulvių tarkavimo mašina, elektrinis virdulys, indaplovė „Electrolux“ – 1400 eurų vertės, mikrobangų krosnelė – bendros 600 eurų vertės, dujinė viryklė – 200 eurų vertės, šaldytuvas „Beko“ – 400 eurų vertės, radijo imtuvas „Philips“ – 150 eurų vertės, televizorius „Sony“, 102 cm įstrižainės, – 1400 eurų vertės, du „Samsung“ telefonai – bendros 100 eurų vertės, baldai: sieninė spinta – 600 eurų vertės, minkštas su miegama funkcija kampas – 1200 eurų vertės, rašomasis stalas su lentyna – 450 eurų vertės, odinė kėdė – 60 eurų vertės, vonios spintelės su kriaukle – 400 eurų, kombinuotas „boileris“, 80 l talpos, – 150 eurų vertės, vonia – 150 eurų vertės, virtuvinės spintelės – 200 eurų, virtuvinis minkštas kampas – 450 eurų vertės, virtuvinis stalas su 6 kėdėm – 100 eurų vertės, dvigulė lova – 1000 eurų vertės, dvigulis ortopedinis čiužinys – 400 eurų vertės, sekcija – 200 eurų vertės, spinta, 5 durų, – 200 eurų vertės. Kapitalinis buto remontas padarytas prieš 1,5–2 metus, kainavo apie 15000 eurų. Turtas draustas AB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 130–131). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. G. parodė, kad 2018-02-10 buvo padegtas jos gyvenamasis (duomenys neskelbtini) , adresu: (duomenys neskelbtini), butas Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl šio padegimo buvo visiškai sunaikintas jai priklausantis butas. Dėl šio įvykio yra nuspręsta nugriauti namą, kuriame gyveno, todėl dėl šio įvykio nori pateikti civilinį ieškinį, nes padaryta didelė turtinė žala, kurią bendrai vertina 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) eurų, nes visiškai prarado gyvenamąjį butą, buvo neseniai padaryti kapitaliniai remontai, pirminius duomenis dėl patirtos turtinės žalos nurodė ankstesnėje apklausoje, jeigu bus papildymų, patikslinimų, pateiks teisminio proceso metu. Taip pat dėl šio įvykio patyrė ir didelę neturtinę (moralinę) žalą, kurią įvertina 30 000 (trisdešimt tūkstančių) eurų, nes gyveno bute dviese su dukra, kuri mokėsi paskutinėje mokyklos klasėje, tuo metu ruošėsi egzaminams ir šis įvykis sukėlė didelį stresą, tai atsiliepė ir jos egzaminams, šiuo metu negali suteikti finansavimo dukrai, nes turi taupyti pinigus dėl gyvenamojo būsto turėjimo, po įvykio teko kraustytis per kelias gyvenamąsias vietas, iki šiol gyvena nuomojamame bute ir neaišku, kada galės visavertiškai vėl gyventi ir turėti savo namus, todėl bendrai padaryta 70 000 (septyniasdešimt tūkstančių) eurų žala. Dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą nuspręs, kai jis bus baigtas (3 t., b. l. 134–135).

Nukentėjusiosios L. G. atstovas advokato padėjėjas V. S. teisme parodė, kad atstovauja nukentėjusiajai L. G., kuri pati savarankiškai 2018-09-10 pateikė civilinį ieškinį, įvertino bendrą jai padarytą žalą 70000 eurų, vėliau civilinį ieškinį patikslino, pateikė prašymą papildyti civilinį ieškinį. Apie įvykį nieko nežino, aplinkybių nurodyti negali. Žino, kad L. G. yra tiesioginė įvykio liudytoja, gaisro metu nepataisomai sugadintas jai priklausęs 2 kambarių butas centrinėje (duomenys neskelbtini) miesto dalyje esančiame mediniame daugiabutyje. Butą L. G. įvertino 15000 eurų pagal VĮ Registrų centro duomenis, nes tokia vidutinė tokio buto kaina. Pateikė papildomus dokumentus, įrodančius, kad butas buvo įrengtas ir suremontuotas. Buto įrengimą L. G. įvertino 15000 eurų, nes buvo sugadinti namų apyvokos daiktai. L. G. iki įvykio savo turtą buvo apdraudusi draudimo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ maksimalia – 11510 eurų – suma, tačiau po gaisro jai buvo išmokėta 2460,78 eurų. Kartu su civiliniu ieškiniu pateikė susirašinėjimą su draudimo įmone. Papildomai prašo patraukti AB „(duomenys neskelbtini)“ bendraatsakoviu, nes nevisiškai atlyginta jo atstovaujamajai padaryta žala. Atlyginta draudimo suma mažina pareikštą civilinį ieškinį. Dėl neturtinės žalos dydžio: jo atstovaujamoji mano, kad jai padaryta žymi neturtinė žala, kadangi ji matė gaisrą, taip jai buvo sukeltas stresas, ji neteko viso turėto turto, šiuo metu neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nuomojasi butą, išvyko į užsienį dirbti ir taupo pinigus naujam gyvenamajam būstui įsigyti. Atstovaujamoji turi nepilnametę dukrą, kurią kilęs gaisras paveikė, tuo metu ji turėjo ruoštis laikyti abitūros egzaminus, dėl dukros išgyvenimų ir mama kentėjo, ji nesikreipė į medikus, teisiamajame teismo posėdyje negali dalyvauti, nes dirba užsienyje. Šioje situacijoje neišnaudojo visų galimybių pagrįsti patirtą žalą, kadangi atstovaujamoji už tam tikras prekes ar paslaugas galėjo būti atsiskaičiusi elektroniniu būdu, vėliau teismui pateiks papildomus įrodymus. Butas ir jame buvę daiktai sugadinti nepataisomai, iš maksimaliai galimos atlyginti sumos (11510 eurų) draudimas turėtų padengti dar 9049,22 eurus, prašo iš draudimo įmonės AB „(duomenys neskelbtini)“ ją išreikalauti. Galutinį civilinį ieškinį reiškia atsakingam už gaisro sukėlimą asmeniui – 36650,78 eurų dėl turtinės žalos, taip pat atstovaujamajai padaryta neturtinė žala – 30000 eurų, nukentėjusiojo asmens teisė reikalauti šios sumos priteisimo. Civilinis ieškinys reiškiamas subsidiariai. Sumažino ieškinio sumą gauta draudimo išmoka – 2460,78 eurų, prašo likusią sumą pagal draudimo sutartį išreikalauti iš draudimo įmonės, nukentėjusiajai lieka neatlyginta 36650,78 eurų turtinė žala, kuri nurodyta civiliniame ieškinyje.

Nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad periodiškai gyvena D. B. maždaug nuo 2008 metų, todėl kartais būna Lietuvoje, kartais užsienyje. (duomenys neskelbtini) turėjo savo nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Butas buvo pirmas nuo centro pusės, pirmame aukšte, ir iš kaimynų žino, kad būtent jos bute ir buvo gaisro kilimo židinys. Kai išvyko gyventi į užsienį, į savo butą įleido gyventi savo draugę L. M. ir ji tuo metu gyveno su draugu A. B., tačiau L. M. mirė ir tame bute liko gyventi A. B.. Leido jam gyventi, nes jis, kiek galėjo, prižiūrėjo butą ir sumokėdavo komunalinius mokesčius. Jokios nuomos sutarties nebuvo, nuomos mokesčio taip pat nebuvo, draugiškai leido gyventi savo bute. Jokių nusiskundimų dėl A. B. iš nieko negaudavo, jis buvo labai geras žmogus. Apie tai, kad name, kuriame buvo jos butas, kilo gaisras, pasakė sesuo A. R.. Tai buvo 2018-02-10. Ji internetu atsiuntė nuotraukas ir jose matė, kad dega namas, kuriame buvo jos butas. Butas visiškai sugadintas, viskas sudegė, kas dar buvo likę iš buitinės technikos, namų apyvokos daiktų, viskas buvo sugadinta, šiuo metu butas visiškai išardytas, nebėra ką restauruoti ar remontuoti, nebėra kur gyventi. Dėl ko kilo gaisras, kas nutiko, kokios buvo įvykio aplinkybės, nieko nežino, niekas nepasakojo. Grįžusi 2018 m. balandžio mėnesį sužinojo, kad galbūt buvo padegta. Po įvykio sužinojo, kad bute gyvenęs A. B. buvo išvežtas į ligoninę ir neišgyveno, mirė. Dėl šio gaisro sudegė jai priklausantis butas, todėl nukentėjo ir buvo padaryta turtinė žala. Taip pat dėl įvykusio įvykio, labai išsigando, išgyveno, teko net vaistus vartoti, todėl padaryta ir moralinė (neturtinė) žala. Dėl šio gaisro norės pateikti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau dėl ieškinio pateikimo pasitars su advokatu ir, jeigu nespės ikiteisminio tyrimo metu, pateiks teisminio proceso metu, nes reikia išvykti į užsienį dirbti. Baigus ikiteisminį tyrimą, su bylos medžiaga asmeniškai susipažinti nepageidauja. Kokios tiksliai buvo įvykio aplinkybės, nieko nežino, ką žino, nurodė. Visus su tyrimu susijusius dokumentus prašo siųsti elektroniniu paštu, nes Lietuvoje būna retai (4 t., b. l. 17–18).

Nukentėjusiosios R. K. įgaliotasis atstovas advokatas K. V. teisme parodė, kad šioje baudžiamojoje byloje atstovauja nukentėjusiajai R. K., kuri yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkė. Gaisro metu nukentėjusioji R. K. buvo D. B., ten ji gyvena ir šiuo metu. Nukentėjusioji R. K. nurodė, kad jai priklausančiu butu leido naudotis A. B., R. K. sesers buvusiam vyrui, kuris ten gyveno ir prižiūrėjo butą. Įvykio aplinkybių R. K. nežino, iš D. B. į Lietuvą ji atvyko po kelių dienų, pamatė realų vaizdą. Šioje baudžiamojoje byloje reiškia civilinį ieškinį. R. K. butas įvykio metu buvo draustas, todėl R. K. gavo 7700 eurų išmoką, kurią atėmė iš žalos atlyginimo. Po gaisro visi R. K. priklausę daiktai tapo nebenaudojami, vieni daiktai sudegė, kiti buvo sulieti, sušalo arba suledijo. Pateikė sąrašą daiktų, kurie įvykio metu buvo sunaikinti, proceso dalyviai su šiuo dokumentu susipažino, mano, kad nurodyta daiktų vertė reali, be to, nurodyti ne visi daiktai, nes smulkių daiktų į sąrašą neįtraukė, įtraukti tik stambūs, vertingesni daiktai, tai sudaro 1740 eurų žalą, o neturtinė žala – dėl patirto išgąsčio, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimo. Jo atstovaujamoji palaiko civilinį ieškinį ir prašo jai iš kaltinamojo priteisti 1000 eurų neturtinę žalą, 1740 eurų turtinę žalą, iš viso 2740 eurų. Nepateikė dokumento, už ką draudimas atlygino patirtą žalą, prašė kad atstovaujamoji šį dokumentą pateiktų teismui, tačiau ji nežino, kur tą dokumentą padėjo. Draudimo išmoka buvo tik už draustą būstą, daiktai nebuvo drausti. Taip pat prie patirtos žalos pridėtos patirtos išlaidos dėl skrydžių lėktuvu, kadangi R. K. grįžo į Lietuvą dėl kilusio gaisro, reikėjo lankytis pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tvarkyti kitus reikalus, taip pat ir pas jį kelis kartus lankėsi. R. K. neprašė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlygintų jos iškvietimo į ikiteisminio tyrimo instituciją išlaidas, ji prašo atlyginti tas išlaidas, kurios nurodytos pareikštame civiliniame ieškinyje. Nežino priežasčių, kodėl R. K. pareigūnų neprašė atlyginti atvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą išlaidų. Klientė neišsaugojo dokumentų, pagrindžiančių jos kelionę į oro uostus ir atgal, nes ji nemanė, kad jų reikės, tokie dokumentai buvo, tačiau neišsaugoti. Mano, kad nurodyta 230 eurų išlaidų suma susijusi su lėktuvo bilietų išlaidomis. Klientė nepateikė kelionės išlaidas įrodančių dokumentų. Galės pasiteirauti dėl bankinių išrašų. Teisinių paslaugų kvitą, kurio suma 300 eurų, pateikia teismui.

Liudytoja G. R. teisme parodė, kad nukentėjusysis A. B. buvo brolis, jis mirė ligoninėje. Brolį prižiūrėjo nuoširdi kaimynė, name, kuris sudegė, jis norėjo gyventi atskirai, nors buvo netekęs abiejų kojų. Brolis gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jį prižiūrėjo kaimynė J. Č.. Namas buvo jam pritaikytas. J. Č. brolį lankė kiekvieną dieną. Gaisras kilo ten, kur brolis gyveno. Namas buvo daugiabutis, brolio butas nedegė, bet kaimynai gelbėjo savo turtą, o ne žmogų, sakė, kad jiems nerūpi tas jų A. B.. Brolis buto duris rakino tik kai vyko į lauką, o kaimynė pamaitinusi brolį jį palikdavo, jis kabliuku užsikabindavo duris, o laukines duris palikdavo nerakintas. Kai brolis būdavo namuose, nerakino durų, o vakare užkabindavo kabliuką. Kai gaisras kilo, kaimynė jau buvo išėjusi. Po gaisro pasakojo, kad brolis jau buvo be rūbų, gulėjo lovoje ir tikriausiai pajuto gaisrą, su vežimėliu atvažiavo iki durų, o kai atidarė duris, liepsna nubloškė jį, mano, kad taip galėjo būti. Po gaisro namo viduje buvo, vidus nebuvo apdegęs, padegtas buvo koridorius, vadinamas tambūras, ten brolis laikė ant staliukų sudėtus laikraščius „pečiui“ kurti, apdegė tik koridoriaus durys. Namas, kuriame gyveno brolis, atrodė normaliai, kaimynai namą remontavo, namas iš dalies buvo apkaltas iš išorės, žmonės stengėsi gražiai gyventi, namas neatrodė kaip negyvenamas. Brolis savarankiškai atsikelti iš lovos ir įlipti į vežimėlį galėjo. Kiek žino, tas namas yra žydų palikimas, jo neleido drausti, nes namas senas, bet vienas namo butas buvo apdraustas, tas, kurį brolis nuomojosi, jis nebuvo to buto savininkas. Brolio daiktai nebuvo apdegę, kambarys, kuriame brolis miegojo, neapdegė, tik buvo sulietas, o sudegė siena nuo koridoriaus, gaisrininkai pylė vandenį, gesino.

Liudytoja J. Č. teisme parodė, kad jos kaimynas buvo A. B., gyveno (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo trejus–ketverius metus, pas jį lankėsi kas dieną, bent kartą per dieną, padėjo padaryti valgyti arba atnešdavo pagamintą maistą. Jis norėjo bendrauti. Įvykio dieną pas jį buvo, išėjo tuo metu, kai per televiziją rodė programą vaikams, apie 20.30 val., o 21 val. jau degė namas. Dienos metu pas jį buvo atėjęs kaimynas, kai pavalgė virtinių pietums, kaimynas išėjo, o ji vakare dar kartą atėjo, gyvena kitoje gatvės pusėje. A. B. prašė nerakinti lauko durų, nes jam per slenkstį sunku pervažiuoti, kalba apie pirmąsias koridoriaus duris, o virtuvės duris jis rakino, jam su vežimėliu per du slenksčius sunku pervažiuoti. Apie gaisrą sužinojo, kai išgirdo ūžesį, pamatė, kad dega A. B. namo antras aukštas, šaukė, kad trauktų, gelbėtų jį. Kai atėjo prie degančio namo, A. B. jau buvo iškeltas. A. B. buvo atsakingas, lovoje ir kambaryje nerūkė, tik prie „pečiaus“. Bute televizorius veikė, elektra buvo visose patalpose, jis eidavo anksti miegoti, apie 21 val., naudojo elektrą ir virtuvėje, ir kambaryje.

Liudytojas P. K. teisme parodė, kad gaisro metu žuvo A. B., jis gyveno netoli jo, gali būti, kad jo adresas buvo (duomenys neskelbtini) g. Tos dienos, kai kilo gaisras, nepamena. Įvykio dieną buvo pas nukentėjusįjį, vis užeidavo pas jį, jis prašė malkų prinešti, nes pats buvo be kojų. Juo rūpinosi J. Č.. Gaisro dieną iš ryto buvo pas nukentėjusįjį, J. Č. prašė padėti prinešti malkų, išgėrė alaus bambalį. Išėjo apie 11 val., gaisro nematė. Kaimynai kalbėjo apie gaisrą, pasakojo, kad gaisro metu žuvo A. B.. Kai kilo gaisras, A. B. nebuvo stipriai apgirtęs. Iš jo išėjo gal 12.30 val. Po butą važinėjo vežimėliu, į lauką išvažiuodavo pats, tam buvo įrengtas nuolydis, todėl galėjo išvažiuoti be pašalinio žmogaus pagalbos, o įvažiuoti sunkiau, nes į kalniuką.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad dirba Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriumi. Pamena, kad 2018-02-10 buvo atsakingas už gaisrų tyrimą, gavo pranešimą, kad dega gyvenamasis daugiabutis, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gaisras kilo vakare. Kitos dienos ankstų rytą ar po vidurnakčio, kai gaisras jau buvo apgesintas, nuvyko į įvykio vietą, tyrė gaisro aplinkybes, požymius, nustatinėjo galimas gaisro kilimo priežastis. Nuvykus į gaisravietę, buvo nustatyta, kad degė daugiabutis gyvenamasis namas, vieno aukšto su mansarda, kurioje taip pat buvo įrengti butai, namas medinis. Apžiūrėjus visus gaisro plitimo kelius, terminius požymius, buvo nustatyta gaisro židinio zona, jų pirminis tikslas buvo nustatyti vietą, kur galbūt buvo gaisro pradžia. Nustačius šią vietą, gavus žodinius žmonių paaiškinus, atmetus technines galimybes, dėl kurių taip pat galėjo kilti gaisras, buvo pasikviesta operatyvinė policijos grupė ir pradėtas ikiteisminis tyrimas nustatyti gaisro priežasčiai. Nuvykstama į įvykio vietą, kai jau galima apžiūrėti, gaisras buvo apgesintas, buvo žinoma, kad medikams perduotas nukentėjęs pilietis, apie jo sveikatos būklę neturi duomenų, buvo informuotas, kad buvo išneštas, išgelbėtas iš degančių patalpų nukentėjęs asmuo. Apžiūrėjo nuosekliai kiekvieną patalpą. Vieta, iš kurios buvo išneštas nukentėjęs asmuo, to buto prieigos, buvo daugiausiai paveiktos terminio poveikio. Įėjimas į šias patalpas yra iš kiemo pusės, prie jo buvo tambūrai, ši patalpa buvo labiausiai paveikta terminio poveikio, nes tai buvo gaisro židinio zona. Butas buvo pirmame aukšte. Kad ši vieta buvo labiausiai paveikta, sprendžia iš to, kad namas medinis, o terminis poveikis medinėse konstrukcijoje labiausiai matosi pagal išdegimo lygį, medinės konstrukcijos terminio poveikio paveikiamos greičiau, ugnies plitimo kryptis leido teigti, kad tai gaisro židinio pradžia. Kiek pamena, gaisro židinio zona prasidėjo žemai, vos ne nuo grindų, kiek pamena, pasakojo, kad tambūre buvo minkštasuolis, kuriame buvo įvairių degių daiktų, aukščio negali tiksliai apibrėžti, nes užsidegusios degios medžiagos dega žemyn. Gaisras prasidėjo ne nuo lubų, o nuo apačios. Įėjimas į kambarius yra per tambūrą (koridorių). Ta patalpa, į kurią patenkama įėjus, ir buto pradžia, prieiga į gyvenamąją patalpą buvo labiausiai paveikta gaisro. Pagal dabar galiojančią darbo tvarką, jei nustato, kad gaisras kilo galbūt nuo pašalinio poveikio, kviečia policijos operatyvinę grupę, jiems perduoda atlikti tyrimą, toliau netiria. Pagal įvykio situaciją nustatė, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras kilo dėl iš pašalies įnešto ugnies šaltinio, o kaip ugnis įnešta, negali pasakyti, atmetė technines gaisro kilimo galimybes, pavyzdžiui, kad gaisras kilo nuo kūrenimo krosnimi ar panašiai. Gerai nepamena, bet, mano, kad vienos buto durys buvo iškritusios, žiūrėjo, kiek staktos ir medinės konstrukcijos apdegusios. Gyvenamosios patalpos buvo mažiau paveiktos gaisro, nei tambūro (koridoriaus), kuriame išdegimo lygis buvo didžiausias, per jį patenkama iš lauko į butą. Koridorius buvo stipriai paveiktas ugnies, o jų tikslas nustatyti, kur daugiausiai ugnies. Kad degantis namas yra daugiabutis, sužinojo atvykę, kai kurie namo gyventojai teigė, kad name yra keli butai, iš gyventojų pasakymo ir vėliau aiškinantis tai, kam priklauso to namo butai, sužinojo aplinkybę, kad tas namas yra daugiabutis. Žvelgiant į namą vizualiai, neaišku, kiek butų jame buvo, bet kad name yra ne vienas butas, suprasti galima. Į gaisrą, kuris kilo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vyko su tyrėju N. Š.. Prie namo buvo įrengtas įvažiavimas neįgaliajam, bet kurioje vietoje jis tiksliai buvo, neprisimena. Įvykio vietos apžiūros protokolą pasirašė, jo turinys buvo žinomas, apžiūroje dalyvauja kaip specialistai, konsultuoja tyrėjus, į ką atkreipti dėmesį. Šiame bute tiesiogiai ugnies liepsnos paliestų daiktų nebuvo, gyvenamosios patalpos buvo paveiktos žemesnio terminio poveikio, o koridoriuje buvo didžiausias terminis poveikis, dūmai, kaip gaisro padariniai, buvo pasklidę visur. Bute terminis poveikis buvo aukštesnio lygio, buvo aukšta temperatūra, dūmai, viskas aprūkę, bet atvira ugnis ir didžiausias išdegimo lygis buvo koridoriuje, ten ir buvo gaisro židinio zona. Negali paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo išlaužtos buto durys, kai atvyko į gaisravietę, vyko baigiamieji gaisro gesinimo darbai, kaip kas vyko iki tol, negali papasakoti. Reikėtų susipažinti su apžiūros protokolu, kad galėtų patikslinti, ar bute buvo rasta tuščių alkoholio butelių.

Liudytojas Š. M. teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ugniagesiu gelbėtoju. Apie gaisro, kilusio 2018-02-10 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aplinkybes pamena tai, kad, kai atvyko, degė tas namo galas ir prieangis, kur rado žmogų. Kadangi per namo prieangį negalėjo patekti į namo vidų, su kolega išdaužė virtuvės langą, įlindo į vidų, apžiūrėję virtuvę nieko nerado, nuėjo į kambarį, jame pamatė žmogų, sėdintį neįgaliojo vežimėlyje priešais langą, nuo lango jis buvo gal 80 ar 100 centimetrų atstumu, išdaužė kambario langą ir per jį kolegoms perdavė nukentėjusįjį, apžiūrėjo likusias patalpas, daugiau nieko nerado, tada vykdė gaisro gesinimą. Nukentėjusiojo butas yra pats kraštinis, namo gale. Neprisimena, kaip atidarė buto duris, atvyko su antru skyriumi, prieš juos keliomis minutėmis anksčiau jau buvo atvykę kolegos, gal jau buvo atidarytos durys, todėl tiksliai atsakyti negali. Gaisro židinys buvo prieangyje, vadinamame tambūre. Gaisro metu rastas žmogus sėdėjo prieš langą sukniubęs, sėdėjo ramios būsenos neįgaliojo vežimėlyje, jo manymu, jis miegojo, iš patirties tai mato, nes kitais gaisrų atvejais kiti asmenys būna nukritę, lyg bandę bėgti, o šis nukentėjusysis rastas ramios būsenos, iki lango jam nebuvo toli, nors jis ir neįgalus. Rastas nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę, jį perdavė kolegoms, kolegos jį be sąmonės nunešė į medikų automobilį. Nukentėjęs asmuo buvo aprūkęs, nes, nors nebuvo ugnies, buvo tiršti dūmai.

Liudytojas E. G. teisme parodė, kad įvykio metu atbėgo L. K. su gesintuvu ir pasakė, kad dega namas, o ji nemoka elgtis su gesintuvu. Greitai atsikėlė, išbėgo, tuo metu degė kitos namo pusės stogas, duris gesino gesintuvu, vėliau padėjo gesintuvą ir nuėjo į savo namus (duomenys neskelbtini), su R. K.. Tikslios įvykio datos neprisimena, degė pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tame pastate gyveno šešios šeimos. Gaisras kilo ten, kur gyveno neįgalus asmuo, neturintis kojos, jis gyveno pirmame bute. Gaisro židinys buvo A. B. buto laukinės durys. Jį prižiūrėjo kaimynė, ji gyveno šalia, kitoje gatvės pusėje, tikslaus jos vardo nežino. Žino, kad gaisro metu namo viduje buvo A. B., nepavyko pas jį nueiti. Su L. K. buvo dviese, pašalinių nebuvo. Gaisrinė atvyko po to, kai jau baigėsi putos jo gesintuve. Nebuvo įvykio vietoje iki gaisro gesinimo pabaigos. Iš kitos namo pusės buvo padarytas remontas, namas buvo apkaltas lentelėmis, A. B. įėjimo pusė nebuvo apkalta. Namas buvo kaip namas, įėjimai į jį buvo nevienodi. Ten, kur degė, į tą namo dalį galima patekti tik iš vienos pusės, kitų butų įėjimai nuo gatvės pusės. Buvo trys įėjimai į namą, vienas įėjimas – iš namo galo, antras įėjimas – į antrą namo aukštą, trečias – A. B. įėjimas, jis buvo iš kiemo pusės, iš kiemo pusės iš viso du įėjimai, o iš gatvės pusės –vienas įėjimas. Ta namo pusė, kur buvo A. B. įėjimas į namą, lentelėmis apkalta buvo, namas iš lauko pusės buvo normaliai apkaltas lentomis, kaip ir visi mediniai namai. Iš gatvės pusės namas buvo apkaltas plastikinėmis lentelėmis, plastikinės lentelės buvo ne toje namo pusėje, kur A. B. butas.

2018-02-11 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nustatyta, kad sudegęs namas vieno aukšto su mansarda medinis daugiabutis namas. Namo fasadas apkaltas žalios ir baltos spalvos plastikinėmis dailylentėmis, namo stogas šiferis. Namas yra prie pėsčiųjų tako, kiemo teritorija aptverta dalinai. Iš vidinės kiemo pusės matomi du prie namo esantys priestatai (verandos), trečias patekimas į namą yra dešinėje namo pusėje nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės. Namo stogas sudegęs, vietomis įgriuvusios perdangos. Apžiūrint buto priestatą (verandą), kuriame gyveno žuvusysis A. B., prie verandos ant laiptų matomos apdegusios medinės namo durys, spynos užraktas atrakintas. Veranda apkalta baltomis plastikinėmis lentelėmis. Apžiūrint verandą dešinėje pusėje matomas medinių rastų išdegimas, kuris prasideda nuo grindų. Iš lauko matoma, kad ugnies degimo žymės kyla į antro namo aukštą. Prieškambaryje matyti apdegusios medinės durys, kurių vidinė pusė nudegusi, o iš priestato pusės apdegusi, sudegusi. Verandoje matyti, kad ugnis degė nuo pat grindų. Pro verandos duris patenkama į buto prieškambarį, iš jo per duris kairėje į virtuvės patalpas. Iš virtuvės patalpos patenkama į miegamąjį, kurio kairėje pusėje yra sofa, ant grindų mobiliojo ryšio telefonas (3 t., b. l. 42–58).

2018-02-15 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota papildoma įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nustatyta, kad pietvakarinėje pusėje kairėje dalyje yra apdegusi veranda. Ties verandos įėjimu įrengtas medinis įvažiavimas invalido vėžimėliui 1,2 iš 1,12 ir iš 0,4 m. Ant šio įvažiavimo iš dešinės pusės guli apdegusios verandos įėjimo spausto popieriaus ir medžio plokštės durys. Ties įvažiavimo rėmo kampu duryse įmontuota įleidžiama durų spyna, kurios vienos pusės rankena nudegusi, ant spynos laužimo pėdsakų nepastebėta (3 t., b. l. 59).

2018-02-13 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini) ligoninėje, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su žmogaus lavonu, apžiūra. Patalpoje „Šaldymo patalpa“ apžiūrėtas vėžimėlyje ant nugaros gulintis vyriškos lyties lavonas. Lavonas be abiejų kojų. Lavono veidas, pečiai, krūtinė ir rankos apdegusios, iš burnos matosi putos, veidas suteptas vaistais. Rankos sukryžiuotos ant krūtinės ir surištos bintu (3 t., b. l. 61–65).

2018-02-10 akte Nr. 8.28-5-17 dėl kilusio gaisro nurodyta, kad namo, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gaisro kilimo priežastis spėjama padegimas (3 t., b. l. 67–69).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B. mirė nuo aukštos temperatūros ir liepsnos poveikio, į tai nurodo dauginiai kelių kūno sričių terminiai nudegimai, apimantys 40–49 proc. kūno paviršiaus ploto, kvėpavimo takų terminis nudegimas, katamnezės ir medicininių dokumentų duomenys. Tai komplikavosi šoku, sisteminiu uždegiminio atsako sindromu, dauginiu organų disfunkcijos sindromu. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis A. B. mirtis konstatuota 2018 m. (duomenys neskelbtini) 13 d. 2.10 val., tai rodo lavoninių reiškinių būklė, konstatuota A. B. lavono tyrimo metu 2018 m. (duomenys neskelbtini) 14 d. 11.30 val. A. B. lavone konstatuoti kūno sužalojimai padaryti aukštos temperatūros ir liepsnos poveikiu prieš kreipiantis medicinos pagalbos 2018-02-10. Sužalojimų visuma, remiantis SSMNT 6.6.16 punktu, kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 83–85).

2018-02-13 savanoriškame daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kaip UAB (duomenys neskelbtini) pastatų administracijos vadybininkė I. Š. pateikia Nekilnojamojo turto registro priklausomybės išrašus, adresu: (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 52–53).

2018-02-13 nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklauso butas, adresu: (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 74–75).

2018-02-13 nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašuose nurodyta, kad L. G. priklauso butas, adresu: (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 76–77).

2018-02-13 nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašuose nurodyta, kad L. K. priklauso butas, adresu: (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 76–77).

2018-02-13 nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklauso butas, adresu: (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 54–55).

2018-02-13 nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašuose nurodyta, kad R. K. priklauso butas, adresu: (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 56–57).

2018-02-13 nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklauso butas, adresu: (duomenys neskelbtini) ( b. l. 58–59).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gaisro židinio zona yra gyvenamojo namo buto Nr. 5 (pažymėtina, kad specialisto išvadoje klaidingai nurodytas buto numeris Nr. 4) patalpoje Nr. 5 (verandoje) sofos lygyje. Labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio (4 t., b. l. 158–168).

2018-04-26 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kaip įtariamasis A. N. pateikia savo asmens tapatybės kortelę, mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ su jame esančia pokalbių kortele, savo rūbus ir butelį su skaidriu skysčiu (4 t., b. l. 169).

2018-06-26 apžiūros protokole užfiksuota įtariamojo A. N. pateikto mobiliojo ryšio telefono „Huawei“ ir jame esančios pokalbių kortelės apžiūra. Aplankale „Mesenger“ rastos nukopijuotos įvairių asmenų susirašinėjimo socialiniuose tinkluose skiltyje „Komentarai“ apie gaisrus (duomenys neskelbtini) mieste nuotraukos (4 t., b. l. 172–182).

2018-02-15 daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūros metu paimtos spynos atrakintos būsenos ir liudytojos J. Č. pateikto rakto apžiūra. Tyrimui naudingos informacijos nerasta.. (4 t., b. l. 185–189).

2018-04-27 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kaip mažamečio liudytojo A. K. mama pateikia jo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su pokalbių kortele ir atminties kortele (9 t., b. l. 1–2).

2018-04-30 apžiūros protokole užfiksuota A. K. mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ su pokalbių kortele ir atminties kortele, apžiūra. Telefone rastos nukopijuotos įvairių asmenų susirašinėjimo socialiniuose tinkluose skiltyje „Komentarai“ apie gaisrus (duomenys neskelbtini) mieste nuotraukos (pažymėtina, jog analogiškos nuotraukos rastos ir kaltinamojo A. N. telefone), sudegusio medinio namo nuotraukos (9 t., b. l. 3–22).

Liudytoja S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-03-26 apie 13.00 val. paskambino kaimynė J. Š. ir pasakė, kad namo antrame aukšte padegtos buto durys ir jai taip pasakė R. B.. Pati tuo metu buvo darbe (duomenys neskelbtini) rajonas ir pasakė Š., kad tuoj parvažiuos. J. Š. nesulaukė jos ir išėjo į darbą, dirba siuvykloje, buvo parėjusi papietauti. Parvažiavo į namus ir užlipo į antrą aukštą. Užlipusi užuodė specifinį kvapą, kuris buvo panašus į benzino. Apžiūrėjusi butų duris, ten yra du butai, jokių padegimo žymių nepastebėjo. Pasisukusi lipti laiptais žemyn pamatė, kad yra pajuodavusi viena sienos lenta, grindys ir ant grindų matosi pelenai. Tuomet paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad buvo padegta siena, kuri dabar nebedega. Pagal jos iškvietimą atvyko policijos pareigūnai ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, kurie apžiūrėjo visas patalpas, tačiau daugiau jokių gaisro židinių nerado. Apžiūrėję patalpas, priešgaisrinės tarnybos pareigūnai išvyko. Mano, kad kažkas kėsinosi padegti namą, neaišku, kokiu tikslu, nors jai prieš savaitę laiko grasino padegti V. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ji yra pusseserė ir su ja yra susipykusi. V. J. buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) ir grįžo 2018-03-26. Grįžusi ryte apie 9.00 val. atėjo pasiimti savo televizoriaus ir buto raktų, kuriuos išvykdama į užsienį paliko. Pasiėmusi daiktus, ji išėjo ir jai dar pasakė, kad, jei išgirs apkalbas apie vyrą ir ją, imsis priemonių, o J. į tai atsakė, kad tai buvo tik kalbos, daugiau su ja nesiaiškino. J. apie grasinimą padegti išsakė bendraujant telefonu ir ji tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) ir dar pasakė, kad „galėsit į kalėjimą siųst laiškus“, o jai tik grįžus atsitiko toks sutapimas. Pati nenukentėjo, jokios turtinės žalos nepatyrė, tačiau kyla baimė, kad nebūtų sudegintas medinis daugiabutis, nes panašus daugiabutis sudegė kaimynystėje gatvėje. Ar namą kėsinosi padegti J., nežino ir nematė, tačiau savo išsakytus grasinimus galėtų įvykdyti, nes ji grasino, ir atrodo, kad vartoja narkotines medžiagas. Į užsienį J. buvo išvykusi savaitei laiko (5 t., b. l. 119–121).

2018-03-26 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nustatyta, kad namas medinis dviejų aukštų. Per namo vidurį yra medinis prieangis ir į namo antrą aukštą vedantys mediniai laiptai. Užlipus mediniais laiptais patenkama į laiptinę, kurios kairėje pusėje yra medinių lentų siena skirianti laiptinę nuo palėpės. Pasukus į kairę apatinėje sienos lentoje apačioje matomas apdegęs lentos plotas 8 iš 8 cm plote, pajuodusios grindys prie lentos ir ant grindų matosi pelenai (5 t., b. l. 100–107).

2018-03-26 akte dėl kilusio gaisro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad namo, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriuje buvusio gaisro kilimo priežastis spėjama padegimas (5 t., b. l. 109).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktame degėsių pavyzdyje, kuris paimtas iš įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra degaus skysčio vaitspirito pėdsakų (5 t., b. l. 164–165).

Nukentėjusioji I. A. teisme parodė, kad 2018-03-26 apie 20.25 val. buvo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kai kambaryje dingo elektra. Nuėjusi į virtuvę, pro langą pamatė, kad dega namas. Atidarė langą ir pradėjo gesinti ugnį. Prie lango kažkas liepė lipti lauk, padavė kaimynui televizorių ir išlipo. Greitoji medicinos pagalba uždėjo deguonies kaukę ir išvežė, dalies įvykio neprisimena, jautė dūrimo jausmą širdyje, kosėjo juodai, pati buvo pajuodusi nuo dūmų. Gaisro metu sudegė viskas, virtuvė, baldai, grindys, o kas nesudegė, tą suliejo, todėl viską išmetė. Nuomojosi butą, nes neįmanoma sudegusiame bute gyventi. Pareiškė civilinį ieškinį, jame nurodė, kad patyrė turtinę žalą, atliko buto remonto darbus, bendra civilinio ieškinio suma: turtinė – 3622,25 eurų, ir 500 eurų – neturtinė, iš viso 4122,25 eurų. Dabar bijo būti namuose, atsirado baimės. Kreipėsi į medikus, nors šiaip nemėgsta į juos kreiptis. Po įvykio jaučia baimę, nenorėjo būti namuose, pablogėjo klausa, viską išdėstė pareiškime, butą remontavo iš naujo. Negyveno pusę metų tame bute. Norės patikslinti savo pareikštą civilinį ieškinį, kreipsis į atstovę advokatę V. P., kad padėtų patikslinti civilinį ieškinį. Pasidarė sudegusio buto remontą, norėtų, kad kaltinamasis apmokėtų remonto išlaidas.

Nukentėjusioji I. K. teisme parodė, kad kovo 26 d. žiūrėjo televizorių, draugas tuo metu „špakliavo“ lubas, jis pamatė ir pasakė, kad dega namas, degė visa laiptinė. Buvo pasidarę buto remontą, bet gesinant gaisrą viską supylė, nieko neliko, nukrito gipso plokštės visame bute, baldai ir rūbai buvo supilti, ją pačią iškėlė per langą. Matydama, kad gaisrinė atvažiavo, nualpo, ją išvežė greitoji medicinos pagalba, kitą dieną grįžę pamatė, kad viskas supilta, nudegė laiptai, sudegė veranda ir stogas, liko palėpė. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės darbuotoja pasakė, kad eitų gyventi prie konteinerių, iki gaisro gyveno (duomenys neskelbtini). Gaisro metu namuose buvo su A., jis jos draugas, kuris atliko buvo remontą. Padaryta žala, nes sugadintas naujai atliktas buto remontas. Sugadintos grindų plokštės, lubų remontas, virtuvėje ir duše gipso plokštės nukrito, lovos ir rūbai sugadinti. Nurodė apie 8000 eurų sumą. Viską detaliai išdėstė, suklijavo dokumentus ir pateikė šioje byloje. Prašo atlyginti 3543 eurų turtinę žalą, ir 4000 eurų neturtinę žalą. Neturtinę žalą patyrė, nes viską prarado, nieko neliko, butas jau buvo suremontuotas prieš gaisrą. Atsirado pelėsis, drėgmė, po įvykio ten ir gyveno, tik vieną dieną pas vaikus glaudėsi. Po įvykio išsigando, sveikata nėra labai gera, vis atrodo, kad jaučia dūmų kvapą. Pažinojo S. D., ji gyveno viena, buvo savarankiška, savimi pasirūpindavo, po gaisro ją matė, kurį laiką ji gydėsi ligoninėje, po to pateko į globos namus. UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) “ neremontavo namo, MB „(duomenys neskelbtini)“ remontavo. Bendros sienos ir stogo neremontavo. Prašė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) “ uždengtų stogą, kad nebėgtų vanduo į namo vidų, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) “ atsisakė. Jiems pasiūlė MB „(duomenys neskelbtini)“, kai paprašė suremontuoti namą. Pateikia teismui 2018-08-07 atliktų darbų perdavimo aktą dėl jos renovacijos, kuriame nurodyti atlikti darbai, bendra suma su PVM – 36293,10 eurų.

Nukentėjusioji I. K. papildomai teisme parodė, kad turtas sudegė, kaltinamasis buvo atėjęs, atsiprašė, jam atleido, tačiau pageidauja, kad jis atlygintų padarytą žalą, kuri yra apie 7000 eurų dėl (duomenys neskelbtini) sukelto gaisro, žala padaryta ne tik laiptinėje, apie kurią kalba kaltinamasis, bet ir bute. Kaltinamasis A. N. nukentėjusiosios I. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta, dėl neturtinės žalos palieka spręsti teismui.

Nukentėjusysis V. M. teisme parodė, kad butas yra (duomenys neskelbtini) įvykis įvyko 2018-03-26 vakare, tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), darbe, gaisro nematė, grįžo kitą dieną. Apie gaisrą sužinojo, kai paskambino žmona, ji nieko iš jaudulio pasakyti negalėjo, jos sūnus pasakė, kad dega namas. To jausmo dabar negali nupasakoti, kurį pajautė, nutirpo rankos ir kojos, buvo neaišku, ar kažkas iš namo liks. Kai grįžo kitą dieną, pamatė visą vaizdą: beveik neliko laiptinės, stogas išdegęs. Jų butas visas sulietas. Gaisro metu kaimynė sakė žmonai, kad gelbėtų vaikus, nes kilo gaisras. Buvo visi jau pasiruošę miegoti, spėjo tik dokumentus pasiimti. Policininkai padėjo jo automobilį nuvaryti, nes stovėjo prie pat namo. Civilinio ieškinio šioje byloje nereiškia, nes buvo apdraudęs turtą, draudimas sumokėjo išmoką. Nereiškia pretenzijų kaltinamajam. Namą susiremontavo, toliau jame gyvena. Kaimynė S. D. pirma pradėjo gyventi name, kūrenti „pečių“, jų „pečius“ su elektros varomu varikliu, kai nebuvo elektros, sukonstravo papildomą prijungimą, kad jis veiktų, pradėjo gyventi, po to komunalininkai pradėjo dengti plėvelę ant stogo, po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškojo, kas suremontuotų namą, iškvietė ekspertą, kuris nustatė, kad name galima gyventi atlikus visišką renovaciją. Namą renovavo, visiškai sutvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ per „(duomenys neskelbtini) būstą“, kuris organizavo darbą. Turtą buvo apdraudęs, neprisimena, kokia suma įvertino, kokias sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) “ pateikė, draudimo įmonė apmokėjo, draudimo įmonė nesumokėjo tik už projektą. Draudimo išmoka buvo apie 9300 eurų, ja buvo atlyginta ir už asmeninius nuostolius.

Nukentėjusiosios S. D. atstovas advokatas S. A. teisme parodė, kad 2018-03-26 apie 20.30 val. buvo padegtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausęs nukentėjusiajai S. D.. Atstovaujamoji dėl kilusio gaisro patyrė stresą, pamačiusi lauke gaisro šviesas, moteris išėjo į lauką viską palikusi namuose. Iš pradžių S. D. nurodė, kad žalos atlyginti neprašo, tačiau vėliau pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Dėl sukelto gaisro sudegė gyvenamojo namo dalis: stogas, perdangos, laiptinės priestatas, kuriame buvo gaisro židinys, išorės apdaila. Atvykę gaisrininkai gesindami gaisrą pylė vandenį, taip buvo aplietas atstovaujamosios butas, apgadinta vidaus apdaila, apyvokos daiktai, rūbai, patalynė. Teisinės konsultacijos metu nukentėjusioji S. D. nurodė, kad sumirko, supelijo rūbai, jie tapo nebenaudojami. Dėl gaisro metu sugadinto turto namą administruojanti įmonė atliko pastato ekspertizę, parengė reikiamus dokumentus, užsakė rangos darbus, visas turėtas išlaidas padalijo namo gyventojams pagal turimų butų plotą, kadangi sudegusį namą reikėjo remontuoti. S. D. paskirta sumokėti 4007,27 eurų už remonto darbus ir projekto parengimą. Tai nurodyta pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) “ pažymoje. Minėta įmonė reikalauja apmokėti patirtas išlaidas, siunčia sąskaitas, kurioje atskira grafa yra išskirtas mokestis, pavadintas „namo remontas“. Kas mėnesį atstovaujamoji moka 60–100 eurų į UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) “ sąskaitą. Tai realūs nuostoliai, šią sumą prašo priteisti iš kaltinamojo. Kitų patirtų nuostolių atstovaujamoji neprašo priteisti iš kaltinamojo, nors po gaisro ji keitė baldus, pirko vaistus, tačiau pirkimo kvitų neišsaugojo. Nukentėjusioji dėl netekto vienintelio būsto patyrė didžiulius išgyvenimus, gaisras jai sukėlė išgąstį, baimę, kamuoja nerimas, liūdesys. Anksčiau atstovaujamoji buvo savarankiška, tačiau po patirto streso ji palūžo psichologiškai ir fiziškai, šiuo metu ji slaugoma (duomenys neskelbtini) geriatrijos centre, prieš tai buvo gydoma ligoninėje, kelis kartus kviesta greitoji medicinos pagalba. Be pagalbos šiuo metu atstovaujamoji nebegali apsieiti, jai prasidėjo dažni viduriavimai, skausmas krūtinėje, bijo būti viena. Artimųjų pasakojimu, ji tapo apatiška, sunkai leidžiasi bendrauti. Suprantama, kad gaisras galėjo sukelti šuos išgyvenimus, kuriuos nukentėjusioji įvertino 3000 eurų neturtine žala ir prašo priteisti. Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias pateiks teismui vėliau. Atstovaujamajai nenustatyta globa, veiksnumas neapribotas, nustatyti tik specialūs poreikiai. 4007,27 eurų sumą nukentėjusioji moka dalimis kartu su kitais mokesčiais, UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) “ organizavo namo remonto darbus, sumą padalijo pagal butų plotą. Negali atsakyti, kokia dalis šiuo metu yra sumokėta. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas medicininis išrašas, kuriame aprašyti pacientės negalavimai po gaisro. Nukentėjusioji buvo gydoma nuo 2019-02-04 iki 2019-02-24 ligoninėje, stacionare, vėliau jai buvo išduotas siuntimas į slaugos namus, į bylą pateikta pažyma dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Iki gaisro atstovaujamoji sveikatos problemų turėjo, bet buvo savarankiška, gebėjo pasirūpinti savimi ir savo buitimi, o gaisras ją sukrėtė taip stipriai, kad ji atsidūrė slaugos namuose. Artimieji nurodė, kad S. D. iki gaisro buvo savarankiška, bet po gaisro prireikė gydymo.

2018-06-07 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nustatyta, kad namas medinis dviejų aukštų. Name vyksta remonto darbai, keičiamas namo stogas. Įėjimo į namą laiptinę laiptai, taip pat laiptinės vidus išdegęs, matosi, kad nuo gaisro labiausiais apdegęs namo antras aukštas (5 t., b. l. 178–181).

2018-03-26 akte dėl kilusio gaisro Nr. 8.28-5-44 nurodyta, kad namo, adresu: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gaisro kilimo priežastis spėjama gedimas pastato elektros instaliacijoje arba pašalinis ugnies šaltinis (5 t., b. l. 183–184).

Nukentėjusioji N. N. teisme parodė, kad balandžio 24 d. grįžo iš darbo, dukra ir anūkė buvo namuose, įsijungė televizorių, prieš 22 val. išgirdo traškesį, anūkė pasakė, kad dega, bandė gaisrą gesinti. Anūkė pasiėmė dokumentus, kuprinę, jai bloga pasidarė, medikai suleido vaistų. Po kelių minučių atvyko gaisrinė. Po 5 minučių atvyko dar viena gaisrinė. G. B. g., namas priklauso jai ir vyrui, tai dviejų galų namas, su vyru turtą pasidaliję. Su jais gyvena dukra ir anūkė. Gaisro metu sudegė sandėliukas, malkos, dviračiai, žoliapjovė, viską suliejo, liko tik sienos. Neįsivaizduoja, kokia žala padaryta. Sandėliukas priklausė jų namui, sudegė viskas, kas jame buvo, nes padegėjas į sandėliuką įmetė degantį daiktą. Sandėliukas nebuvo užrakintas gaisro metu. Pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 eurų žalos atlyginimo, jame nurodė, kad kartu su sutuoktiniu jiems buvo padaryta 1500 eurų turtinė žala, 500 eurų neturtinė žala, nes patyrė išgyvenimus, iki šiol neatsigauna, svaigsta galva. Negyvena name, kuriame kilo gaisras, ten nebeįmanoma gyventi, bandė stogą statyti, skyrė socialinį būstą. Pradėjo degti sandėliukas, gaisras kilo iki stogo, viskas sudegė. Turtas nebuvo draustas.

Nukentėjusysis G. N. teisme parodė, kad įvykis buvo 2018-04-24, apie 21.50 val., gulėjo, buvo įjungtas televizorius. Anūkė pamatė, kad dega namas, norėjo gesinti gaisrą, bet nebuvo šansų užgesinti, nes stogas senas, sausas, greitai dega. Gaisras kilo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), name, kuris priklauso jam ir žmonai. Gaisras kilo ūkiniame sandėliuke, jis buvo atidarytas, o kitas sandėliukas buvo užrakintas. Sudegė du dviračiai, benzininis pjūklas, žoliapjovė. Viskas, kas buvo sandėliuko viduje, buvo supilta vandeniu, išmetė. Padaryta 2000 eurų žala. Pusę šios sumos išleido dengdamas naują stogą. Liko sudėti grindis ir sienas, šiuos darbus padarys pats. Patyrė 1500 eurų turtinę ir 500 eurų neturtinę žalą, kadangi išgyveno dėl šio įvykio, patyrė nepatogumų, gaila visko, pas mamą gyveno, o dabar gyvena kitu adresu. Su žmona kalba apie tą pačią padarytą žalą, jų civilinis ieškinys bendras.

2018-04-25 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nustatyta, kad namas yra medinis vieno aukšto gyvenamasis namas, prie jo prijungtas medinis ūkinis pastatas, ūkinis pastatas nuo gaisro nenukentėjo. Namo stogas sudegęs, apanglėjusios dalis namo sienų, prie namo sublokuotas medinis sandėliukas sudegęs. Žiūrint pagal pastato medinių konstrukcijų terminį poveikį, gaisro židinio zona yra sandėliuko viduje. Tikėtina, kad gaisras galėjo kilti iš pašalies įnešto ugnies šaltinio (8 t., b. l. 63–74).

2018-04-24 akte dėl kilusio gaisro Nr. 8.28-5-70 nurodyta, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), gaisro kilimo priežastis spėjama padegimas. ( b. l. 76, t. 8)

Liudytoja R. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena viena, adresu: (duomenys neskelbtini). Butas yra antrame namo aukšte, ten yra du butai. (duomenys neskelbtini) bute gyvena kaimynė A. D., kuri yra pensininkė. Įėjime yra durys, kurios nuolat yra rakinamos. 2018-04-07 visą dieną buvo namuose, niekas nebuvo atėję. Apie 22.05 val. koridoriuje išgirdo triukšmą, pamanė, kad katinas traškina maišelį. Išėjusi iš buto pamatė koridoriuje dūmus, įėjimo į koridorių durys degė atvira liepsna iš lauko pusės, durys buvo užrakintos. Apie gaisrą informavo kaimynus. Koridoriuje yra įrengtas apšvietimas ir durų skambutis. Pas ją jokie pašaliniai asmenys nesilanko, su kaimynais sutaria gerai. Kas galėjo padegti laiptinės kambarį, nežino, su niekuo nesipyksta (6 t., b. l. 143–144).

2018-04-07 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nustatyta, kad namas medinis, dviejų aukštų. Patekimas į namą iš kiemo pusės, kur yra laiptinė į antrą aukštą. Palipus laiptais matomas koridorius, kuriame ant grindų matomos apdegusios ir sulaužytos lentos. Kairėje koridoriaus pusėje matoma apdegusi siena, koridoriaus gale apdegusios medinės durys. Dešinėje pusėje matoma išardyta siena, kurios konstrukcijos apdegusios, koridoriaus grindys medinės apdegusios (6 t., b. l. 131–137, t. 6)

2018-04-08 akte dėl kilusio gaisro Nr. 8.28-5-57 nurodyta, kad namo, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gaisro kilimo priežastis spėjama padegimas (6 t., b. l. 140).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įvykio vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paimtame ir tirti pateiktame degėsių pavyzdyje yra degaus skysčio vaitspirito pėdsakų. Tirti pateiktame degėsių pavyzdyje esantis degus skystis ir degus skystis, esantis degėsių pavyzdyje, pateiktame su 2018-03-28 Nr. IBPS-V-(duomenys neskelbtini) užduotimi atlikti objektų tyrimą (2018-04-11 LTEC specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), yra tos pačios rūšies skystis vaitspiritas (6 t., b. l. 175–176).

Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam ir žmonai. Ūkiniame pastate nėra signalizacijos, teritorija nefilmuojama, neaptverta. Durys buvo nerakintos, durys sunkiai darinėjamos, galima sakyti, kad jas būtų reikėjo atplėšti, nes buvo užaugęs krūmas ant durų. Pastatas buvo padegtas tyčia. Kad viduje įsidegtų, reikėjo apie 20 minučių. Viduje sudegė jam priklausantys daiktai – padangos: keturios padangos „šipuotos“, su diskais, žieminės, 15 dydžio, pavadinimo nežino, kurios viena vertė 50 eurų, bendros 200 eurų vertės, padangos, 16 dydžio aštuoni vienetai, žieminės, kurios vienos vertė 33 eurų vertės, bendrai 264 eurai, ir keturios padangos, 15 dydžio, žieminės, viena 33 eurų vertės, bendros 132 eurų vertės, pavadinimo nežino, įsigijimo dokumentų neturi, pirkta 2017 metais. Taip pat sudegė 4 vienetai lietų ratų diskų, vienas 30 eurų vertės, bendros 120 eurų vertės. Taip pat sudegė uosinė mediena, 1 kubas, kurio vertė šiuo metu yra 400 eurų, pirkta 2017 metais pagal skelbimą, įsigijimo dokumentų neturi, mokėta grynaisiais pinigais. Taip pat sudegė buitinis dujinis šildytuvas, be dujų baliono, pavadinimo nežino, dokumentų nebeturi, nes pirktas seniai, jo vertė 50 eurų, kada negali pasakyti. Taip pat buvo sudegę laiptai į palėpę, jie buvo pritvirtinti, kad būtų galima užlipti į antrą aukštą, pirkti 2015 metais lapkričio mėnesį, dokumentų neturi, neišsaugojo, jų vertė šiuo metu, nes žiūrėjo skelbimuose, 96 eurai. Taip pat sudegė dušo kabina „(duomenys neskelbtini)“, čekio neturi, pirkta 2017 metais, mokėjo 278 eurus. Nežino, iš kurios parduotuvės, nauja, nenaudota. Taip pat sudegė naudotos automobilių detalės: „Volvo 460“ du priekiniai žibintai, kurių vertė bendra 50 eurų, vienas 25 eurų vertės, radiatorius tepalinis „Volvo 460“, jo vertė 30 eurų, aušinimo radiatorius „Volvo 460“, 50 eurų vertės, kuro siurblys „Volvo 460“, jo vertė 30 eurų, elektrinis kuro siurblys „Volvo 460“, jo vertė 40 eurų, sudegė dvigubos kamino detalės, 3 vienetai, po 1 metrą, vienas 100 eurų vertės, bendros 300 eurų vertės. Sudegė mediniai figūriniai uosio pusgaminiai, skirti durų apdailai ir butui, 80 vienetų, vienas 1 euro vertės, bendros 80 eurų vertės, pirkti iš asmens pagal skelbimą 2017 metais, čekio neišsaugojo. Taip pat sudegė 20 kvadratų bituminės stogo dangos, vieno kvadrato kaina 4,70 eurų, bendros 94 eurų vertės, pirkta 2010 metais, kaip dengė stogą, liko likutis. Čekio neišsaugojo. Sudegė pastato konstrukcija ir medinis priestatas prie jo, kurio vertė bendra pastato 3000 eurų, nes tai vienas pastatas, išdalytas dalimis, kuris sudegė, jį restauravo pats, tvarkė 2010 metais nuo birželio mėnesio pradžios iki 2010 metų rugsėjo mėnesio pabaigos. Taip pat sudegė 12 metrų latakų nuo lietaus, vieno metro kaina yra 4,20 eurų, bendros 50 eurų vertės, nes jie naudoti, dokumentų neturi. Šiuo metu yra padaryta 5396 eurų turtinė žala (7 r., b. l. 24–25). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2018-04-11 padegtas ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė jam ir žmonai, tačiau žmona sutinka, kad jis vienas atstovautų šioje ikiteisminio tyrimo byloje bendriems turtiniams interesams, nes gyvena santuokoje ir nėra prasmės abiems dalyvauti procese. Taip pat pirmoje apklausoje nurodė padarytos turtinės žalos vertę, nurodydamas sugadintus ir sunaikintus daiktus, lieka prie duotų parodymų ir nieko daugiau papildyti neturi, dėl nurodytos turtinės žalos teikia civilinį ieškinį pridėdamas po gaisro užfiksuotas fotonuotraukas su sudegusiais daiktais. Taip pat dėl sunaikinto turto patyrė išgyvenimus, turi rūpesčių, todėl padaryta ir neturtinė (moralinė) 2000 eurų žala, kuri nėra atlyginta. Kas ir dėl ko padegė nurodytu adresu esantį ūkinį pastatą, nežino, žino, kad buvo tyčinis padegimas, pats gesino gaisrą. Daugiau neturi ką nurodyti (7 t., b. l. 28–29).

2018-04-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nustatyta, kad kiemo teritorijoje yra medinis ūkinis pastatas, kurio vakarinė pusė apdegusi. Prie pastato matyti sudegusių medienos likučių krūvą, likusios sudegusios medinės konstrukcijos dalis. Matomos ant žemės buvusio sudegusio pastato žymės (7 t., b. l. 6–17).

2018-04-11 akte dėl kilusio gaisro Nr. 8.28-5-62 nurodyta, kad ūkinio pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gaisro kilimo priežastis spėjamas padegimas (7 t., b. l. 21).

2018-04-16 savanoriškame daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis V. K. pateikia nekilnojamojo turto priklausomybės dokumentus, jog pastatai minėtu adresu bendroji sutuoktinių V. K. ir G. K. nuosavybė (7 t., b. l. 39–44).

Nukentėjusysis A. N. teisme parodė, kad balandžio 24 d. vakare, apie 22 val., paskambino kaimynas ir pranešė, kad dega namas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus į įvykio vietą, namas degė atvira liepsna, gaisrininkai gesino gaisrą, viskas sudegė. Namas iki gaisro buvo normalios būklės, tvarkingas. Žala padaryta, namą reikia nugriauti, todėl pareiškė 20000 eurų civilinį ieškinį, tiek kainuoja pastatyti namą iš naujo. Namo vertės VĮ Registrų centre netikrino. Sudegusiame name buvo visi namų apyvokos daiktai, baldai, sudegė stogas, sienos. Planuoja tą namą nuversti ir statyti naują. Namas buvo gyvenamas, tačiau jame negyveno, tai buvo kaip jų sodas, namą paveldėjo maždaug prieš 20 metų, tai jo nuosavybė, nuolatinė gyvenamoji vieta ne ten. Namą prižiūrėjo kaimynai, kai jo nebuvo, jie ir pranešė apie gaisrą.

2018-04-25 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nustatyta, kad namas medinis vieno aukšto, namo stogas dengtas šiferiu, stogo nudegęs, medinės konstrukcijos apanglėję. Namo veranda nuo gatvės pusės stipriai apdegusi, likę tik sienų ir durų fragmentai. Žiūrint pagal pastato medinių konstrukcijų terminį poveikį, gaisro židinio zona yra gyvenamojo namo verandoje. Tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl iš pašalies įnešto ugnies šaltinio. Įėjimas į namo vidų yra nuo gatvės pusės per sudegusios verandos duris. Nuo verandos durų ugnis išplito namo vidų ir pastogę, dėl to nudegė namo stogas ir namo vidinių patalpų sienos ir lubos, baldai ir kiti namų apyvokos daiktai (8 t., b. l. 134–144).

2018-04-25 akte dėl kilusio gaisro Nr. 8.28-5-71 nurodyta, kad gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gaisro kilimo priežastis spėjama padegimas (8 t., b. l. 145).

Teismo psichologijos, psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektyvių medicinos duomenų, kad A. N. galimų nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. nuo 2017-10-06 iki 2018-04-24 bei konkrečiai 2018-02-10, sirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. A. N. galimų nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. nuo 2017-10-06 iki 2018-04-24 bei konkrečiai 2018-02-10, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. N. šiuo metu nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. N. dėl psichikos būsenos gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausiamas teismo posėdžio metu, atlikti bausmę. Asmenybės struktūra disharmoniška : išryškėjo egocentriškumas, žemas emocinis brandumas, socialinės intervencijos požymiai. Nėra duomenų, kad A. N. patirtos patyčios mokykloje turėtų įtakos veikų, kuriomis jis įtariamas, padarymui (jis patyčias mokykloje neigia). (10 t., b. l. 159–163).

E. N. M. teisme paaiškino, kad po atliktos teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės A. N. buvo nustatytas mišrus ir kitas asmenybės sutrikimas (F-61). Nustatyti sutrikimai A. N. netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tai psichiatrinė diagnozė, kurios metu aprašomas asmens gyvenimo būdas, pomėgiai, bet tai nereiškia, kad jis serga tokiu sutrikimu, kuris neleistų suvokti savo veiksmų. Šis sutrikimas kaltinamojo elgesiui, elgesio padarinių suvokimui esminio poveikio neturi, toks yra žmogaus charakteris, kuris lemia gyvenimo būdą, bet tai nereiškia, kad asmuo negali valdyti savo veiksmų. Kiekvienas žmogus šių sutrikimų turi tam tikru laipsniu, visiems būdingas asmenybės charakteris, pasireiškiantis poelgiais, veiksmais. Riba nustatoma, kai asmuo turi labai stipriai išreikštų charakterio bruožų, o kai asmuo neperžengia visuomenėje nustatytų elgesio ribų, niekas tokių diagnozių ir nerašo. A. N. nustatyti mišrūs asmenybės sutrikimai, tai kelių bruožų sutrikimai: infantilumas, uždarumas, jie sudaro charakterio bruožų visumą. Taip pat A. N. yra kuklus, uždaras, su ekspertais jis bendravo mandagiai, teisingai paaiškino aplinkybės, paaiškino, kad jis norėjo išvalyti miestą, tai nebyloja apie ligą, nes A. N. davė nuoseklius parodymus, papasakojo apie nusikalstamą veiką, kaip jai pasiruošė, aptarė planus, kaip tai darys, dėl savo poelgio A. N. atgailavo gana formaliai. Jokių psichozių ar nuotaikos svyravimų nepastebėjo. Minėjo, kad A. N. būdingas infantilumas, kuris suprantamas kaip nebrandumas. A. N. yra jaunas, augo sudėtingoje aplinkoje, infantilumas parodo nepakankamą socializacijos laipsnį. Socialinės brandos klausimas psichiatrijoje nenustatinėjamas jau kelerius metus. Socialinė branda yra sudėtinga kategorija, anksčiau ją nustatydavo asmenims iki 16 metų, tačiau šis aspektas A. N. netinka, nes jis jau pilnametis. Jų darbe socialinės brandos nenustato nei psichologai, nei psichiatrai, nėra metodinių nurodymų, todėl socialinės brandos niekas nenustatinėja. Tiriamojo atžvilgiu klausimai dėl jo socialinės brandos net nekilo, nes jis buvo baigęs vidurinę mokyklą, tai jo pasirinkimas, kad jis toliau nesimokė ir užsiėmė tokiais dalykais. Kartoja, kad diagnozė F-61 yra asmenybės sutrikimas, kuris netrukdo suprasti asmeniui savo veiksmų esmės, tokia diagnozė turi reikšmės asmens gyvenimo būdui, bet tai nesukelia psichozės ar liguistų sutrikimų lygio, toks sutrikimas nereikalauja psichiatrinio gydymo, tai, kaip asmuo tvarko savo asmenybę, yra jo asmeninis reikalas. Nuo žmogaus valios priklauso, kad sutrikimai jam nedarytų įtakos. A. N. pakankamo intelekto, jo atmintis ir dėmesys nesutrikę, o savo būdą jis gali valdyti. Diagnozė F-61 netinka, kad asmeniui būtų galima nustatyti nedarbingumą arba pripažinti neįgaliu. A. N. neturi tokių simptomų, dėl kurių negalėtų dirbti, jis viską gali, tik reikia noro. Ne jos kompetencija atsakyti, ar nustatyta diagnozė yra kliūtis kaltinamajam toliau mokytis ir siekti išsilavinimo. A. N. nustatyta diagnozė nėra kliūtis dirbti nekvalifikuotą darbą, nėra kliūčių ir preteksto pripažinti jį nedarbingu. Infantilumas rodo nebrandumą, nes žmogus būna menkai auklėjamas, kai gyvena prastoje aplinkoje, mažai domisi mokslu. A. N. mokykloje nebuvo labai pažangus, jo interesai riboti, domėjosi neypatingais dalykais, neužsiėmė saviugda, nors teigė, kad skaitė knygas, o ar iš jų padarė išvadas, sudėtinga atsakyti.

Ekspertė A. G. teisme paaiškino, kad A. N. atliko psichologinį tyrimą, pateikė išvadą ekspertams psichiatrams. Jos išvada yra psichologo išvada, o bendras sprendimas yra priimtas ekspertų psichiatrų. Iš bendrosios praktikos gali paaiškinti, kad ekspertizės akto 7-ame lape aprašomas lėtesnis mąstymo tempas, nuoseklūs, infantilūs samprotavimai reiškia tai, kad gali būti vaikiškų sprendimų. Konkrečiai asmens socialinės brandos nenustato, bet gali konstatuoti, kad A. N. atitinka savo amžiaus brandą, tai matė atliekant psichologinį tyrimą. Ekspertizės akto 8-ame lape nurodytose bendrose išvadose nurodoma, kad A. N. samprotavimai yra paviršutiniški ir nebrandūs, ši išvada neprieštarauja jos ką tik išsakytam teiginiui ir nustatytai diagnozei, kurios vienas iš požymių gali būti paviršutiniški sprendimai, galutinei diagnozei niekas neprieštarauja. Galutinė diagnozė – mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, kurie ligų kvalifikacijoje žymimi F–61, psichiatro kompetencija pakomentuoti galutinę diagnozę, jie yra pasidaliję kompetencijų ribas, ji, kaip psichologė, negali dėstyti teorinių žinių, gali komentuoti tik savo darbo dalyje, išvardyti asmenybės bruožus, kurie nurodyti jos išvadoje: asmenybės struktūra yra disharmoniška, egocentriška, trūksta emocinio brandumo, turi socialinės introversijos požymių su galimomis asocialaus elgesio tendencijomis, jos išvadoje minimi samprotavimai atitinka galutinę diagnozę. Nepateiks teorinių pagrindų nepakankamai nepilnamečio socialinei brandai konstatuoti, esant poreikiui tiria asmens intelektą, šiuo atveju atlikus išsamų psichologinį tyrimą ir pasižiūrėjus į socialinį supratingumą, nekilo jokių abejonių dėl A. N. neatitikties jo amžiaus grupei. Atlieka išsamų psichologinį tyrimą, iš kurio nustato tiriamojo intelektines funkcijas ir tai, kad jos yra pakankamos, socialinis supratingumas yra pakankamas. A. N. atitinka amžiaus grupę, negali apibrėžti amžiaus grupės intervalo, tačiau jis atitiko savo biologinį amžių. A. N. ekspertizė atlikta 2018 m. rugpjūčio 6–30 d., galbūt nusikalstamos veikos buvo padarytos 2017 m. spalio mėnesį, psichiatrai sprendė dėl kaltinamojo amžiaus ir jo galimybių suvokti savo veiksmus, o psichologas atlieka tyrimą tik tyrimo metu, sprendė apie tiriamojo būseną tiriamuoju laikotarpiu, kitus klausimus analizavo ekspertai. Atliekant tyrimą susipažįsta su baudžiamosios bylos medžiaga. Specialaus tyrimo, metodologijos, norint įvertinti ir nustatyti, kokia buvo tiriamo asmens branda ir būsena atliekant galbūt nusikalstamas veikas, kurios įvykdytos beveik prieš metus, nei atlikta ekspertizė, nėra. Psichiatrai atlieka klinikinį tyrimą, kurį atlikus tvirtina, kad 2018-02-10 A. N. galėjo suprasti savo veiksmų esmę, juos valdyti. Detaliau paaiškinti galėtų teismo psichiatrai ekspertai. Jiems nekilo klausimų dėl A. N. asmens brandos atitikimo, dėl jo nepakankamo socialinio supratingumo, A. N. puikiai suprato jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, A. N. iš anksto planavo jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jai ruošėsi, todėl net nekilo klausimų apie jo nepakankamą socialinį supratingumą tiriamuoju laikotarpiu arba nepakankamas intelektines funkcijas. Jie remiasi tiriamojo apklausų parodymais, samprotavimais, specialių metodikų netaiko, naudojasi savo žiniomis tam, kad nustatytų tiriamojo socialinę brandą. Retrospektyviai nustatyti, kokia buvo 2017 m. spalio mėn. A. N. socialinė branda, būsena, metodikos neturi ir nenaudoja, iš objektyvių duomenų daro išvadą apie tiriamojo intelektines funkcijas, socialinį supratingumą ir brandą, jie tuo metu buvo pakankami.

Liudytoja I. N. teisme parodė, kad kaltinamasis A. N. yra jos sūnus. Neturi ką pasakyti, nes nieko nežino apie tai, kas nutiko. Nesutinka atsakyti į klausimus ir duoti parodymus.

Liudytojas R. N. teisme parodė, kad kaltinamasis A. N. yra sūnus. Apie šioje byloje nagrinėjamus įvykius iki sūnaus suėmimo nieko nežinojo, po to sužinojo, kad jam pareikšti įtarimai. Sūnų charakterizuoti gali taip: iki pernai metų, iki sūnaus suėmimo, nieko blogo nėra nutikę, jis nebuvo išdykęs vaikas, tik tingėjo mokytis, buvo geras vaikas. Problemų dėl jo elgesio mokykloje neturėjo, mokykloje prasčiau mokėsi, bet tai ne iš blogos pusės. Nusiskundimų iš kaimynų ir kitų asmenų dėl sūnaus elgesio negavo. Sūnus turėjo draugų, kai gyveno (duomenys neskelbtini) , turėjo vieną gerą draugą, panašaus amžiaus, kaip ir jis, o kai persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), taip pat turėjo draugą, jaunesnį. Sūnus yra uždaras, sunkiai prakalbinamas. Jis yra griežtas tėvas, kiek pats supranta apie vaiko auklėjimą, nėra labai griežtas, sunkiai gali savo griežtumą apibūdinti. Jei bausme vadinti draudimą eiti į lauką ar naudotis kompiuteriu, tada taip, sūnui taikė bausmes už tam tikrus nusižengimus. 2017 m. spalį–2018 m. balandį nebuvo to, kad sūnus į namus negrįžtų naktimis, grįždavo apie 22–22.30 val. Dėl įvykių, už kuriuos dabar teisiamas, iki jo suėmimo nebuvo jokių požymių ir įtarimų, kad jis sukėlė gaisrus. Sūnus keistų, žalingų pomėgių neturėjo, nepastebėjo, kad turėtų problemų dėl alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo. Sūnus mėgo leisti laiką prie kompiuterio, kitų pomėgių negali nurodyti. Šiuo metu sūnus mokosi profesinio rengimo centre ir gyvena su jais. Jų šeimą sudaro dar ir jo jaunesnis brolis, kuriam 5 metai. Jų šeimos turtinė padėtis tokia, kad kartu su žmona uždirba apie 1000 eurų per mėnesį, gyvena bute, šiuo metu išlaiko vaikus. Šiuo metu sūnus mokosi, jam legaliai uždirbti yra galimybių, reikia tik jų paieškoti, bandė ieškoti darbo, bet nerado, jis praktiką atlieka mokykloje, praktikos vieta pasikeitė dėl to, kad darbdavys jį atleido už tai, kad yra teisiamas. Sūnus atlyginti žalą nori, bet neturi galimybės, jis ieško darbo, stengiasi, bet jam neišeina. Sūnus šeimoje visada ras prieglobstį, kas padaryta, tas padaryta, o prieglobstį kaip tėvai visada suteiks ir palaikys.

2018-10-09 Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodyta, kad patvirtina Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jūratės Tamašauskienės 2018-10-03 nutarimą atleisti L. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 str. 2 d. (trijų veikų), padarymo jam susitaikius su nukentėjusiaisiais V. B. ir V. Z. A. ir ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti (9 t., b. l. 140–142).

Liudytojas L. Z. teisme parodė, kad su A. N. yra kiemo draugai. Iki šioje byloje nagrinėjamų įvykių A. N. pažinojo apie septynerius metus. Mintis kažką padegti kilo jiems abiems. Jis pats dalyvavo trijuose padegimuose: prie automobilio „Niva“, ūkinio pastato ir prie jo esančio namo. Vėliau susivokė, į kokią bėdą klimpsta, išsigando pasekmių ir nebenorėjo toliau dalyvauti. (duomenys neskelbtini) nepatiko tai, kad buvo daug senų namų. Nutarė su A. N. senus namus padegti. 2017 m. rudenį padegė automobilį „Niva“. Automobilis stovėjo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) mieste. Nuėjo į aikštelę su A. N.. Apžiūrinėjo automobilį ir jo vidų, vėliau nusprendė jį padegti. A. N. žiebtuvėliu padegė automobilio daiktadėžėje buvusį sausą popierių, nuo jo užsidegė automobilio salonas ir taip automobilis sudegė. Padegę automobilį pasišalino. Po kiek laiko atvyko į tą vietą pažiūrėti, kaip gesina automobilį. Po dviejų savaičių ar mėnesio kartu su A. N. padegė ūkinį pastatą. Pastatas nebuvo užrakintas, abu įėjo į jo vidų, apžiūrėjo ir nusprendė padegti. Jis saugojo, o A. N. padegė pastatą. A. N. su žiebtuvėliu padegė bulvių maišus ir pastatas užsidegė. Kai padegė pastatą, pasišalino iš įvykio vietos. Po kiek laiko grįžo pažiūrėti, kaip gesinamas pastatas. Kitą dieną padegė ir šalia to ūkinio pastato esantį namą. Padegti pastato ėjo su A. N.. Padegimai buvo sukelti vakarais, buvo tamsu, tikslaus laiko neprisimena, galėjo būti apie 20–21 val. A. N. pasiėmė degaus skysčio, kuri laikė rūsyje. Į įvykio vietą ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, pasiliko prie mūrinių garažų saugoti, o A. N. nuėjo padegti pastato. A. N. grįžo gal už 20 minučių. Pasakojo, kad atėjo į įvykio vietą, išėmė lango stiklus, iš kiemo įlipo į vidų, aplaistė acetonu visus daiktus ir padegė užuolaidas. Pastatui užsidegus iš įvykio vietos pasišalino, o vėliau nuėjo pažiūrėti, kaip gesina gaisrą. Dėl padegimo (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad su A. N. ėjo pasivaikščioti ir surasti, ką padegti. A. N. su savimi turėjo padegamojo skysčio. A. N. parodė namą (duomenys neskelbtini), kurį ketino padegti, supratęs, kad namas gyvenamas atsisakė dalyvauti padegime ir išėjo namo. Kiek pamena, kai buvo apklausiamas 2018 m. balandžio 27 d., nurodė, kad A. N. padegė kitą pastatą. Apžiūrinėjo vieną pastatą, buvo pats nustebęs, kad padegė kitą namą. Padegtas pailgas pastatas, o kitoje akmeninės gatvės pusėje buvo kitas pastatas, apžiūrėjo tą pastatą, kurį ketino padegti. Kai paklausė, ar užuodžia dūmus, atėjęs į įvykio vietą pamatė, kad padegtas ne tas namas, kurį sakė padegsiąs A. N., o kitas pastatas. Po kelių dienų su A. N. kalbėjo apie tai, jis sakė, kad kitą namą padegė, nes buvo judesio davikliai, nuo kurių užsidegė lempos ir tai jį atbaidė. Žino, kad (duomenys neskelbtini) padegimo metu žuvo žmogus. Buvo nuėjęs prie (duomenys neskelbtini) g. padegto namo, tas namas atrodė pailgas, ten gyveno penkios šeimos, namas buvo medinis, didelis, ilgas. A. N. tėvai neleisdavo ilgai būti lauke, namuose turėjo būti apie 23–24 val. Su A. N. bendravo, nes tiesiog kartu eidavo į lauką, būdavo kieme, kartais pas jį eidavo. Mažamečių draugų, žymiai jaunesnių už jį, turėjo, tai draugas A. K..

2019-05-24 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip liudytojas L. Z. parodė ir paaiškino aplinkybės dėl gaisro (duomenys neskelbtini) g. Parodymų aptikrinimo metu A. Z. parodė, kad 2018-02-10 susitiko su A. N. prie savo namų, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) . E. M. g. link (duomenys neskelbtini) g. Priėję (duomenys neskelbtini) g. pasuko į kairę, šia gatve nuėjo apie 200 metrų, po to pasukę į dešinę, į (duomenys neskelbtini) g. Šia gatve ėjo link (duomenys neskelbtini) g. namu su A. N. sustojo ir kalbėjo. A. N. parodė į kitoje gatvės pusėje esantį namą, (duomenys neskelbtini), kurį ketina padegti. Jis atsisakė tai daryti ir bandė atkalbėti A. N.. T. J. g. namų yra (duomenys neskelbtini) g. Nepamena, ar (duomenys neskelbtini) g. namo languose degė šviesos, bet namas buvo tvarkingas, neapleistas ir gyvenamas. Negali taip pat nurodyti, ar (duomenys neskelbtini) g. namo languose degė šviesos. Jis tuo pačiu keliu grįžo namo. Kur nuėjo A. N., kai su juo išsiskyrė, nežino. Tą patį vakarą nuėjo į įvykio vietą ir pamatė, kad A. N. padegė ne (duomenys neskelbtini) g. namą, o šalia buvusį (duomenys neskelbtini) g. namą (12 t., b. l. 188–196).

2018-05-28 apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametis A. K. parodė, kad žino, kad yra pakviestas dėl (duomenys neskelbtini) padegimų. Pažįsta įtariamuosius, tai A. N. ir L., pavardės nežino. Buvo šešiuose gaisruose. Pirmas gaisras vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, apie 21 val., neprisimena datos. Susirašinėjo su A. N. per telefoną, paskui išėjo į lauką, A. pasiėmė degų skystį, kuri įdėjo jam į kuprinę. Degus skystis buvo reikalingas padegti namui. Kai buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, A. pasakė, kad padegė tą namą. Galvojo, kad jam nieko blogo nebus, kad žiūrės, kaip dega namas. A. nuėjo į namą, o pats A. K. žiūrėjo, kaip jį uždegs. A. jį uždegė, paskui išėjo, susitiko, apėjo aplink gatvę, namas jau degė. A. užpylė degų skystį ant namo sienų ir laiptų. Pasirinko būtent tą namą, nes jis buvo medinis. Tuo momentu A. buvo blaivus, jis irgi buvo blaivus. Daugiau nieko nebuvo. Kai apėjo aplink gatvę, gaisras jau buvo įsidegęs. Tiksliai atsimena, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Toje pačioje gatvėje A. sukėlė vieną ar du gaisrus. A. parašė žinutę per mesendžerį, ar norėtų pažiūrėti, kaip namas dega, neturi išsaugojęs tų žinučių. Nežinojo apie kitus gaisrus, kad A. padegė tuos namus. Pirmą kartą sužinojo, kad A. padeginėja namus, kai jis pats parodė, kai įėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Buvo normali reakcija, kai sužinojo, kad padeginėja. Baisiai pasirodė, kai pamatė, kad dega namas. Galvojo, kad nieko nebus, nes tik žiūrėjo. A. elgesys nebuvo keistas. Bendrauja 2 metus, į lauką eidavo kartu. Kaip žmogus A. pusiau geras, pusiau blogas. Vieną kartą A. pakėlė senutę, tai buvo geras, o kai padeginėjo namus, tai blogas. A. tiesiog žiūrėjo į ugnį, nepasakojo nieko, jokios reakcijos neturėjo, kai žiūrėdavo. Nežino, dėl ko A. padeginėdavo namus. L. irgi tą patį darydavo, tik žiūrėdavo į ugnį, bet su juo nebūdavo kartu. L. su jais nebūdavo, kai būdavo su A.. Vieną kartą buvo L., taip sakė, o kitus kartus pats buvo. Po (duomenys neskelbtini) gatvėje vykusio gaisro, nebeprisimena, kada, buvo kitas gaisras prie (duomenys neskelbtini) teismo. Taip pat susirašinėjo, nuėjo, A. padegė, o pats žiūrėjo. Namas buvo gyvenamasis. Tame name buvo žmonių. A. sakė, kad jau žino namą, atsakė gerai. Nebeprisimena, kada buvo, gal (duomenys neskelbtini) mėnesį, 21 ar 22 val. vakaro. A. išsitraukė iš kuprinės skystį, užlipo laiptais, išorėje namo, papylė degų skystį ir uždegė, o pats žiūrėjo. Paskui apėjo ratą ir tada žiūrėjo, kad atvažiavo gaisrinė ir gesino namą. Taip pat, kaip ir pirmą kartą, tiesiog žiūrėjo. Tarpusavyje nekalbėjo, kas nutiktų, jei sulaikytų. Nežino, kodėl nepagalvojo apie tai. Niekaip nereagavo į tai, kad padegti namą, kur yra žmonių. Trečias gaisras buvo tas pats namas, kurį A. bandė padegti antrą kartą. Po pirmo karto grįžo po 2 ar 3 savaičių. Tai buvo A. mintis, sakė, kad antrą kartą pabandytų padegti. Neprisimena, kada buvo, apie 21 ar 22 val. vakaro. Vėl buvo taip, susirašinėjo, nuėjo į „sklepą“, nuėjo prie namo ir A. uždegė, vėl užlipo ant laiptų, užpylė skystį ir uždegė. Paskui apėjo ratą, atvažiavo gaisrinė ir užgesino. Tame name irgi buvo žmonių. Jis norėjo pabandyti uždegti namą antrą kartą, nes namas buvo didelis. Tada vėl jį užgesino. Buvo minčių, kad gali sudegti žmonės, minčių kilo ir A.. Sakė, kad gyvenamųjų namų nereikia deginti, sakė ir L., o A. sakė: „Koks skirtumas.“ Pažiūrėjo, kaip dega antrą kartą namą ir viskas. Po to buvo (duomenys neskelbtini) g. ūkinis pastatas, tikslios datos neprisimena, 21 ar 22 val. vakare, (duomenys neskelbtini) mėnuo atrodo buvo. Vėl susirašinėjo, nuėjo į „sklepą“, pasiėmė degų skystį. Jis ieškojo namo, sakė, tas medinis gerai degs. Išsirinkdavo medinius namus. A. kilo mintis uždegti tą ūkinį pastatą. Jis užėjo į vidų, ant daiktų užpylė skystį ir uždegė. Pats žiūrėjo nuo gatvės. Jis tada atėjo prie jo ir išėjo. Pastatas visas sudegė. Nežino, kam priklausė tas pastatas. Tada nuėjo prie mokyklos, jis nuvalė tą buteliuką ir išmetė. Nuvalė, kad nebūtų pirštų atspaudų. Nuėjo vėl prie namo, jis degė, tai žiūrėjo. A. tada filmavo, gal kad parodytų draugams. Jis nei šypsojosi, nei liūdėjo. Tuo metu klausėsi, ką kiti žmonės kalba. Kalbėjo, kad padeginėja namus, išsigando, nes pagalvojo, kad kaltins juos. Mama žinojo, kad namas užsidegė, nepasakojo jai, kad A. uždegė, bijojo, kad į lauką nebeišleis. A. susirašinėjant pasiūlė eiti padegti ūkinį pastatą. Nėra likę tokių minčių. Per programą „discord“, kalbėdavo, kaip skaipas panašus. Turi toje programoje išsaugojęs pokalbius, galėtų pateikti tuos susirašinėjimus. Nešdavosi kuprinėje buteliuką su degiu skysčiu, neklausdavo, tiesiog sakydavo pasiimti kuprinę. Visada būdavo tas pats buteliukas, A. pavogdavo skystį iš parduotuvių. A. K. nurodė pats neėmęs skysčio iš parduotuvių. A. Š. juos vogdavo. A. neklausė, dėl kokių priežasčių uždegdavo. Eidavo tik pasižiūrėti. Iš pradžių buvo įdomu žiūrėti, emocijas vertina per vidurį, nei neigiamai, nei teigiamai. A. tai labiau teigiamai reaguodavo. Apie tai, kas būtų, jei padegimo metu žūtų žmonės, niekada nekalbėdavo, kilo mintis, kad tai gali atsitikti, tada būdavo liūdnas. Žiūrėdavo, kai A. nueidavo padegti namo, stebėdavo namą, pats bijojo stovėti arti, kad nepagautų. Laukdavo, kol A. ateis. Stebėdavo namą, A. ateidavo pas jį, apeidavo ratą, palaukdavo, kol namas įsidegs. Klausydavosi, ar žmonės nekalba ir ar gaisrinė neatvažiuoja. Kai atvažiuodavo gaisrinė, eidavo žiūrėti. Jeigu ateitų pašalinis asmuo, kai A. degė namą, nebuvo kalbos. Būtų tada toliau stovėjęs ir žiūrėjęs. Nebuvo minčių pranešti A., jei ateitų kitas žmogus. Nebuvo kalbos, kiek namų konkrečiai nori sudeginti. Jam A. nesiūlė niekada padegti namo. Kitas gaisras buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, neprisimena, kada, apie 21 ar 22 val. vakaro. Susirašinėjo per žinutes, kad eina padegti namą, vėl ėjo į „sklepą“, įdėjo jam į kuprinę degų skystį. A. jau žinojo, kokį namą padegs, nes jis buvo ilgas ir medinis. Jis užėjo į tą namą, užpylė ant malkinės durų ir padegė skysčiu. Žiūrėjo nuo gatvės. Nuėjo prie namo ir žiūrėjo, jis neužsidegė, tada po 10 min. nuėjo antrą kartą. Taip pat padegė, ant malkinės užpylė degų skystį. Vėl stovėjo už gatvės. Namas buvo gyvenamas, tuo metu buvo žmonių, matė, kaip žiūrėjo žmonės televizorių. Pasirinko namą su žmonėmis, nes A. taip sakė, nežino, dėl ko. Paskui ėjo per bėgius geležinkelyje, perėjo per bėgius, eidami pamatė negyvenamą namą ir dar tą padegė. Tai buvo po 10 ar 15 minučių. Suprato, kad negyvenamas, nes buvo išdužę langai. A. užpylė ant langų skysčio, uždegė ir tada nuėjo. Perėjo per tas kapines ir žiūrėjo, kaip dega antras namas. Kai aną namą užgesino, ėjo pažiūrėti kito užgesinto namo. Niekaip nesijautė, kai matė sudegusius namus. Iš A. pusės nebuvo gąsdinimų, kad galėtų padegti jo namus. Ir kad savo namus padegtų, nebuvo kalbos. (duomenys neskelbtini) g., kai uždegė namą, pusę buteliuko degaus skysčio išnaudojo, jis buvo 0,5 litro talpos. Kitą pusę sunaudojo kitam namui. Antras namas nebuvo planuotas, jis pamatė, kad negyvenamas, ir sugalvojo padegti. Apie gaisrą, kurio metu žuvo žmogus, nežinojo iš viso. Kad dėl keršto padeginėtų kitiems namus, nežino, nekalbėjo. Rinkdavosi, kad namas būtų medinis iš vidaus ir iš išorės. Kad būtų žmonių, nebuvo svarbu. A. su juo elgdavosi paprastai, santykiai buvo geri. A. buvo draugiškas jam. Pačiam nelabai patikdavo stebėti vaizdus. Kai ūkinis pastatas degė, labiau patiko, nes ten žmonių nebuvo. Kai su žmonėmis – nelabai patikdavo. Nežino, kodėl eidavo kartu, eidavo savo noru, neversdavo jo. Nėra bandęs padegti namo ar kito objekto. Kai grįžo iš mokyklos, ant durų rado lapelį, kad čia reiks atvykti. Prieš apklausą su niekuo nekalbėjo, neprašė niekas, kad ką reiktų sakyti ar nesakyti (8 t., b. l. 196–199).

Liudytojas P. P. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. N., jis buvo jo „klasiokas“. Apie gaisrus (duomenys neskelbtini) teko girdėti. Mokykloje šnekėjo, sakė, kad jį pagavo, taip ir sužinojo, iki tol skaitė žiniasklaidoje, kad vyksta gaisrai (duomenys neskelbtini). Girdėjo mokykloje iš draugų, kad gaisro metu žuvo žmogus. Iki kaltinamojo sulaikymo negirdėjo, kad kažkas pasakotų apie gaisrų sukėlimą. Draugų kompanijoje su A. N. ir L. Z. bendraujant, L. Z. kartais juokaudavo, kad reiktų kažką padegti, bet jo žodžių nepriėmė kaip rimtų ketinimų, tik tokius žodžius girdėti teko. Klausė A. N. ir L. Z., ar ne jie padegė, bet manė, kad jie juokavo, kai ilgiau klausinėjo, jie atsakė, kad nepadegė, kaltinamasis sakė, kad nepadegė. L. Z. pažįsta kaip „klasioką“, daugiau bendravo su L. Z., jis pirmas apie gaisrus užsiminė po to, kai žmogus sudegė. L. Z. sakė, kad A. N. padegė pastatą, bet, kai ilgiau paklausinėjo, pasakė, kad pajuokavo, tik tiek ir žino. Įvardijo, kad padeginėjo A. N.. L. Z. džiaugėsi, kad dega seni pastatai. Jis nemėgsta senų pastatų, todėl džiaugėsi. Džiaugsmą išreiškė sakydamas, kad gerai, jog dega seni pastatai, miestas atsinaujins. Žodį „trenktas“ pavartojo, nes L. Z. keistas, šneka nesąmones. Jo elgesys normalesnis už kalbas. L. Z. nepasakojo, kad jie padeginėja pastatus. Nežinojo, kad L. Z. padeginėjo pastatus, neturėjo tokios informacijos. A. N. ir L. Z. santykiai buvo geri, jie lankė tą pačią mokyklą, buvo draugai. A. N. yra ramus, tylus, per daug dramatiška apibūdinti uždaru, pavadintų jį ramiu.

Liudytojas A. U. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. N., buvo „klasiokai“. L. Z. pažįsta, jis buvo jo „klasiokas“. Negali atsakyti, nes nežino, ar A. N. su L. Z. leisdavo laiką, jie tikriausiai bendravo, yra kelis kartus juos matęs po pamokų. Kalbos apie gaisrus tarp „klasiokų“ nebuvo, nekalbėjo su „klasiokais“, ką reikėtų daryti, kad (duomenys neskelbtini) atsinaujintų. Kad seni pastatai trukdo, nekalbėjo. Su L. Z. teko bendrauti, nežino, kaip jį apibūdinti, jis keistas, savyje užsisklendęs, kaip ir A. N., ramus, tylus. L. Z. nėra iniciatyvus, jie abu nėra iniciatyvūs. A. N. ir L. Z. rūkė elektronines cigaretes, nepastebėjo, kad laikytų degtukus ar žiebtuvėlį.

Liudytojas L. T. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, nes buvo „klasiokai“. Apie gaisrus žino tai, kad A. N. padegė namus, mirė žmogus, vėliau A. N. buvo sulaikytas. G. R. įvyko gal 2018 m., tuo metu su A. N. bendravo, kai L. Z. pasikviesdavo į lauką. L. Z. yra jo ir A. N. draugas, kartu leido laiką, važinėjo automobiliu, klausėsi muzikos. Su L. Z. susitikdavo. Važiuojant automobiliu dviese su L. Z., jis sakė: „Va, A. padegė namą“. Galvojo, kad juokais taip sako, apie tai klausė ir paties A. N., jis atsakė: „Aš ne durnas, kad deginčiau namus“. Žinojo, kad gaisro metu žuvo žmogus, buvo privažiavę prie to namo. Važiuojat automobiliu L. Z. sakė, kad degė namas, ir siūlė važiuoti apžiūrėti sudegusio namo. Nepamena, ar A. N. tuo metu buvo kartu. Kad gaisro metu žuvo žmogus, sakė mama ir per žinias pranešė. Kai su L. Z. važiavo prie namo, dar nežinojo, kad mirė žmogus, tai sužinojo vėliau. Po to, kai A. N. sulaikė, kalbėjo su L. Z. apie tai, L. Z. sakė, kad degiu skysčiu padeginėjo. L. Z. pasakojo, kad užpylė ant namo degaus skysčio ir padegė, nesigilino į detales. Pasakojo, kad namus padega dėl to, kad nori pakeisti (duomenys neskelbtini), tai sakė po to, kai viskas išaiškėjo, o ne tada, kai važinėjosi automobiliu. Su L. Z. yra bendraamžiai, o A. N. vyresnis už jį. Padeginėjimus vertina neigiamai, to daryti negalima. Pakeitus kardomąją priemonę bendravo ir su A. N., jis sakė, kad jam buvo aptemęs protas, nežino, kodėl taip elgėsi, norėtų sugrąžinti laiką atgal ir to nebedarytų. A. N. vertino savo poelgį neigiamai. A. N. visada būdavo ramus, nesišnekėdavo ir „nelįsdavo į akis“, o L. Z. buvo kaip klasės klounas, pasiūlydavo kokią nors idėją. L. Z. kalba daug, yra šnekus, klasėje nebuvo nei populiarus, nei nepopuliarus, bendravo su visais, visa klasė buvo jo draugai. A. N. tėvai yra griežti, kontroliuoja, kada jam grįžti į namus, gal tiksliau būtų sakyti, kad jo tėvai rūpestingi, klausydavo tėvų, kai jie jam paskambindavo ir liepdavo grįžti. Kai bendravo su A. N., jo aplinkoje dažniausiai buvo jaunesni asmenys, tai matydavo pravažiuodamas automobiliu. L. Z. bendravo su savo amžiaus asmenimis.

III. Įrodymų vertinimas

Teismas , įvertinęs anksčiau nurodytus faktinius duomenis, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, kad kaltinamojo A. N. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose, 187 straipsnio 2 dalyje (9 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta.

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo A. N. kaltė dėl padegimų įrodyta. Neabejotinai nustatyta, kad A. N. nuo 2017 metų spalio 6 dienos iki 2018 metų balandžio 24 dienos padarė 11 nusikalstamų veikų, t. y. 11 padegimų (duomenys neskelbtini) mieste, kai kuriuose epizoduose veikdamas vienas, trijuose su bendrininku L. Z., kurio atžvilgiu byla buvo išskirta į atskirą bylą ir kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, šešiuose su asmeniu, kuris negali būti traukiamas atsakomybėn, nes nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Kaltinamasis A. N. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad gaisrus sukėlė turėdamas tikslą išvalyti miestą nuo senų pastatų. Kaltinamojo A. N. parodymus dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo vietos, būdo – padegimo, panaudotų priemonių – žiebtuvėlio ir padegamo skysčio (vaitspirito) bei kitų aplinkybių patvirtino liudytojais apklausti L. Z. ir A. K., kurie dalyvavo kartu su A. N. padegant minėtus objektus. Tai, kad gaisrai kilo kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai – paminėti nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolų duomenys, pranešimai dėl neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimo, aktai dėl kilusio gaisro ir kiti paminėti įrodymai. Gaisro metu sudegė ir tokiu būdu buvo sugadintas ir sunaikintas nukentėjusiųjų turtas. Kaltinamojo A. N., liudytojų L. Z. ir A. K. parodymais (kuriais netikėti nėra pagrindo) bei kitais anksčiau nurodytais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis) neabejotinai įrodyta, jog kaltinamasis A. N. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje (10 nusikalstamų veikų), 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, todėl teismas detaliau neanalizuoja byloje surinktų įrodymų.

Kaltinamasis A. N. teisiamojo posėdžio metu taip pat pripažįsta padegęs ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tačiau neigia norėjęs sudeginti mirusį A. B..

Teismas , ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, vertindamas teismo posėdyje ištirtus įrodomus, vertindamas įrodymus atskirai ir lygindamas juos tarpusavyje, bei įrodymų visetą, konstatuoja, kad tarp kaltinamojo A. N. padarytos veikos (sukėlė gaisrą) ir padarinių (nukentėjusiojo A. B. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo A. B. mirtis – tiesioginis kaltinamojo A. N. veikos rezultatas. Byloje nustatyta, kad iki įvykio A. B. buvo sveikas ir nesužalotas, dienos metu ir prieš įvykį buvo savo bute ir šią aplinkybę patvirtino liudytojų G. R. ir P. K. parodymai. Teisme kaltinamasis A. N. pripažino, kad 2018-02-10 apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini), buto Nr. prieangyje (verandoje) degiu skysčiu apipylė baldus ir juos padegdamas sukėlė gaisrą. Degančiame bute Nr., kurio veranda buvo padegta, nukentėjusįjį A. B. ugniagesiai gelbėtojai rado be sąmonės ir apdegusį sėdintį invalido vežimėlyje bei per langą išnešė iš buto. Nukentėjusiajam gaisro metu padaryti dauginiai kelių kūno sričių terminiai nudegimai, apimantys 40-49 proc. kūno paviršiaus ploto, kvėpavimo takų terminis nudegimas, katamnezės ir medicininių dokumentų duomenys, sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tai komplikavosi šoku, sisteminiu uždegiminio atsako sindromu, dauginiu organų disfunkcijos sindromu ir nukentėjusysis 2018-02-13 02.10 val. ligoninėje mirė (3 t. b. l. 83-85). Kaltinamojo teisme duotus parodymus, kad jis padegė namo buto prieangyje (verandoje) buvusius baldus ir tai sukėlė gaisrą, taip pat patvirtina byloje surinkti duomenys dėl gaisro priežasties. 2018-02-11 įvykio vietos protokole su fotolentele (1 t., b. l. 31) užfiksuotas sudegęs namas, adr. (duomenys neskelbtini). Buto Nr. (duomenys neskelbtini) priestato (verandoje), kuriame gyveno žuvusysis A. B., matomas medinių rastų išdegimas, kuris prasideda nuo grindų. Iš lauko matoma, kad ugnies degimo žymės kylą į antro namo aukštą. Kaip nurodoma akte dėl kilusio gaisro, namo gaisro kilimo priežastis spėjamas padegimas (3 t. b. l. 67-69). Specialisto išvada patvirtina, kad gaisro židinio zona yra gyvenamojo namo buto Nr. prieškambario (verandos) sofos lygyje. Labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio (4 t. b. l. 158-168). Tai gi, byloje nustatyta, kad namas buvo padegtas A. N., kilo gaisras, jis sudegė, name buvo rastas apdegęs A. B., kuris vėliau ligoninėje mirė.

Kaltinamasis A. N. pripažįsta faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, taip pat neginčija nusikaltimo pasekmių, tačiau jis nesutinka su jo veiksmų teisiniu vertinimu. Savo pozicija grindžia tuo, kad padegdamas namą A. N. buvo įsitikinęs, jog yra namas negyvenamas, tyčia buvo nukreipta į turto sugadinimą, kilusių pasekmių – žmogaus gyvybės atėmimo, nenumatė ir nesiekė. Teismas tokius kaltinamojo argumentus laiko nepagrįstais.

Kaltinamojo pozicija, jog padegtas namas iš išores vizualiai atrodė negyvenamas, vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad namas, adresu (duomenys neskelbtini), stovi miesto centre, prie (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, tarp kitų gyvenamųjų namų. Namas gyvenamas, daugiabutis, šešių butų, medinis. Keturi butai buvo pirmame aukšte ir du – antrame. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklauso butai adresu (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 54-55, 58-59, 74-75), L. G. priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 76-77), L. K. priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 76-77), R. K. priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) (bute gyveno A. B., kuris žuvo) (4 t., b. l. 56-57). Pažymėtina, kad A. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad suprato, jog namas gyvenamas (9 t. b. l. 158-160), analogiškas aplinkybes nurodė parodymų patikrinimo metu, jog matė, kad namas gyvenamas, tačiau languose šviesų nematė (9 t. b. l. 172-191). Abejoti šių kaltinamojo A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumu teismas neturi pagrindo, kadangi kaltinamasis šiuos parodymus davė dalyvaujant gynėjai. Iš 2018-02-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad sudegusio namo fasadas iš kiemo pusės apkaltas žalios ir baltos spalvos plastikinėmis dailylentėmis, namo stogas šiferis. Namas yra prie pėsčiųjų tako, kiemo teritorija aptverta dalinai. Iš vidinės kiemo pusės matomi du prie namo esantys priestatai (verandos), trečias patekimas į namą yra dešinėje namo pusėje nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės (3 t., b. l. 42–58). Pats kaltinamasis A. N. teisme parodė, kad įėjęs į buto verandą, kurią padegė, matė baldus, rūbus, batus, dalis rūbų buvo pakabinti, kai kurie padėti ant kėdės, todėl negalėjo nesuprasti, jog padegamas namas gyvenamas. Iš 2018-02-15 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad prie padegtos verandos įėjimo įrengtas medinis įvažiavimas invalido vėžimėliui, kurį kaltinamasis taip pat turėjo pastebėti (3 t., b. l. 59). Iš nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad įvykio metu namuose savo butuose buvo ne tik A. B., kuris žuvo, bet ir nukentėjusieji S. D. S., L. K. su mažamečiu M. K., L. G.. Nukentėjusioji S. D. S. parodė, jog vakare kambaryje žiūrėjo televizorių, o įėjusi į virtuvę pamatė degantį kaimyno koridorių ir stogą. Nukentėjusioji L. K. parodė, kad su mažamečiu globotiniu M. K. buvo namuose, bute degė šviesos, išėjusi parūkyti su kaimyne L. G. pamatė kaip iš kaimyno prieangio veržiasi dūmai ir ugnis. Nukentėjusioji L. G. tat pat parodė, jog įvykio metu buvo namuose, kartu rūkė su L. K. kai abi pastebėjo gaisrą. Kaip nurodė liudytojas Š. M., gaisro metu mirusįjį A. B. rado bute be sąmonės sėdintį invalido vežimėlyje. Taigi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad įvykio metu namas, (duomenys neskelbtini), buvo gyvenamas, žmonės vėlyvą vakarą buvo namuose ir namo languose degė šviesos.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis A. N. taip pat paaiškino, jog pradžioje ketino padegti toje pačioje gatvėje esantį gyvenamąjį namą, tačiau persigalvojo, nes namo languose degė šviesos ir pasirinko kitą šalia esantį namą ir jį padegė. Padegtą namą apžiūrėjo vizualiai iš kiemo pusės, šioje pusėje languose šviesos nedegė, iš kamino rūkstančių dūmų, televizijos antenų ar pašto dėžučių nematė, tačiau nesiėmė kitų veiksmų įsitikinti, kad name tikrai nėra gyventojų. Iš liudytojo L. Z. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad prieš nusikaltimo padarymą į įvykio vietą ėjo su kaltinamuoju A. N., ties (duomenys neskelbtini) namu sustojo ir kalbėjosi. A. N. parodė į kitoje gatvės pusėje esantį namą - (duomenys neskelbtini), kurį ketina padegti. Šalia šio namo už (duomenys neskelbtini) g. stovi ir gerai matosi (duomenys neskelbtini) namas (matomas iš priekio ir kairiojo šono). Jis bandė atkalbėti A. N., nepavykus tuo pačiu keliu grįžo namo. Kur nuėjo A. N., kai su juo išsiskyrė, nežino. Tą patį vakarą nuėjo į įvykio vietą ir pamatė, kad A. N. padegė ne (duomenys neskelbtini) namą, o šalia buvusį (duomenys neskelbtini) namą (12 t. b. l. 188-196). Akivaizdu, jog A. N. gyvendamas netoli padegto namo, anksčiau ir įvykio dieną šį namą matė tiek iš priekio, tiek iš kiemo pusės. Be to, kaltinamasis būtent šį gyvenamąjį namą padegė, nes prieš tai išsirinktame name suveikė judesio davikliai, nuo kurių lauke užsidegė šviesa ir tai jį išgąsdino, o padegtas namas buvo arčiausiai. Šią aplinkybę taip pat patvirtino liudytojas L. Z., kuriam A. N. po įvykio pasakojo dėl kokių aplinkybių padegė kitą namą. Pažymėtina ir tai, kad A. N. žinodamas, kad po jo sukelto gaisro metu žuvo žmogus, toliau tyčia padeginėjo namus, tame tarpe ir akivaizdžiai gyvenamus, o tai patvirtina, jog namus padegimui jis rinkdavosi atsitiktinai, neatsižvelgdamas namas gyvenamas ar negyvenamas, neįsitikindamas ar juose tuo metu nėra žmonių, suvogdamas galimas kilti pasekmes, kurioms buvo abejingas. Taigi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog padegtas daugiabutis namas yra gyvenamas, o nuo jo uždegtų baldų kilus gaisrui gali būti sužaloti ir net žūti žmonės.

IV. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Kaltinamasis A. N. iš chuliganiškų paskatų ir visuotinai pavojingu būdu nužudė A. B., todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus.

Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų. Nužudymas teismų praktikoje suprantamas kaip tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-328-628/2016). Pagal BK 129 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, esant šioje dalyje nurodytoms nužudymą kvalifikuojančioms aplinkybėms.

Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Iš specialisto išvados Nr. M 107/2018(04) matyti, kad A. B. mirė nuo nudegimų (3 t., b. l. 83-85), kuriuos patyrė kaltinamojo A. N. sukelto gaisro metu, todėl konstatuotina, kad tarp kaltinamojo veiksmų (padegamojo skysčio išpylimo ir padegimo namo verandoje prie nukentėjusiojo buto durų ir A. B. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų siekęs nukentėjusiojo mirties. BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, kaltininko elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės bylos Nr. 2K-109/2009, 2K-446/2010, 2K-196/2011).

Normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, kad padegus gyvenamąjį ar negyvenamąjį namą, neįsitikinus, kad name tikrai nėra žmonių, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis yra pakankamai nuovokus, padegimą planavo ir naudojo tam skirtas priemones, specialisto išvada patvirtino, jog jis psichine liga, dėl kurios negalėtų suprasti savo veiksmų esmės, neserga, yra gyvybiškas. Jis suprato, kad nuo jo uždegtų baldų verandoje kilus gaisrui gali būti sužaloti ir net žūti žmonės, nors tiesiogiai šių pasekmių nesiekė, bet veikdamas nustatytu būdu, palikdamas užsidegusią verandą ir pasišalinęs, leido šioms pasekmėms kilti. Kaltinamasis žinojo ir matė, kad namas gyvenamas, yra vėlyvas vakaro metas, todėl daugelis žmonių savo butuose. Taigi jis nužudė žmogų, esant nustatytoms jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojančioms aplinkybėms, veikdamas netiesiogine tyčia. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai kaltininkas veikia netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-976/2018).

Baigiamosiose kalbose kaltinamojo gynėja prašo A. N. nusikalstamą veiką perklavifikuoti kaip neatsargų gyvybės atėmimą pagal BK 132 straipsnio 1 dalį. Baudžiamajai atsakomybei kilti tiek pagal BK 129 str., tiek pagal BK 132 str. svarbią reikšmę turi kaltininko kaltės formos nustatymas, kuri yra skirtinga ir tai yra esminis bei vienintelis šiuose straipsniuose numatytų nusikaltimų atribojimo kriterijus. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. atsižvelgiama į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes (nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo bei kt.). Priešingai nei prašo kaltinamojo gynėja, kaltinamojo A. N. veiką vertinti kaip neatsargią nėra pagrindo, nes kaip jau buvo minėta, jis suprato, kad nuo jo sukelto gaisro gali būti sužaloti ir net žūti žmones, nors tiesiogiai šių pasekmių nesiekė, bet veikdamas nustatytu būdu, palikdamas sukeltą gaisrą ir pasišalinęs, leido šioms pasekmėms kilti, t. y., jis suvokė savo veiksmų pavojingumą, todėl jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą veika gali būti kvalifikuojama tuomet, kai nusikalstamos veikos metu kyla realus pavojus kito žmogaus gyvybei. Teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino ir tai, kad kaltinamasis A. N., tyčia padegdamas namo verandą ir sukeldamas gaisrą, veikė daugelio tame name buvusių žmonių gyvybei pavojingu būdu. Vėlyvo vakaro metu namo gyventojai buvo savo butuose, todėl neturėjo galimybės laiku pastebėti ir užgesinti plintančią ugnį, tačiau gaisrui išplitus ir pradėjus degti atvira liepsna, spėjo evakuotis. Mirusysis A. B., kurio buto veranda buvo padegta, gaisro metu rastas savo bute be sąmonės sėdintis invalido vežimėlyje. Gaisro metu be A. B. name buvo nukentėjusieji S. D. S., L. K. su mažamečiu M. K., L. G.. Kaltinamasis panaudojo pavojingą kitų žmonių gyvybei nužudymo būdą (padegimą), šiuo atveju buvo sukelta grėsmė kitų žmogaus gyvybei buvusių padegto ir sudegusio namo viduje, todėl kaltinamojo veika (nužudymas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu) teisingai kvalifikuota 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje nužudymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nužudymas nelaikomas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-446/2011, 2K-189/2013, 2K-381/2013, 2K-164/2014, 2K-8-696/2015, 2K-477-746/2015). Byloje nustatytos aplinkybės, kad iki įvykio tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nebuvo jokių asmeninių santykių, kaltinamojo veiksmų dingstis išvalyti miestą nuo senų pastatų, juos padegant – yra menkavertė. Toks kaltinamojo elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama prieš pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, tuo negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, todėl kaltinamojo veika (nužudymas dėl chuliganiškų paskatų) teisingai kvalifikuota 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

Kaltinamojo A. N. veikos dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo padegant yra nusikalstamos, iš esmės kvalifikuotos teisingai ir atitinka nusikaltimų, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalies (10 nusikalstamų veikų), 22 straipsnio 1 dalies ir 187 straipsnio 2 dalies, sudėtis. Gaisro metu sudegė ir tokiu būdu buvo sugadintas ir sunaikintas nukentėjusiųjų turtas. Viena veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes gaisras užgeso savaime apdegus vienai lentai. Nusikalstamos veikos padarytos visuotinai pavojingu būdu, nes nustatyta, kad turtas sunaikintas ar sugadintas padegant ir tai yra visuotinai pavojingas būdas. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų vertybių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai. Svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu A. N. sugadino veikdamas būtent tiesiogine tyčia, t. y., jis suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų bus sugadintas svetimas turtas, ir tokių padarinių norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

V. B. skyrimas

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Teismas pripažįsta kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-308-693/2015). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis A. N. viso proceso metu prisipažino dėl sukeltų gaisrų, taip pat pripažino faktines aplinkybes dėl A. B. nužudymo, ginčija tik nusikalstamos veikos kvalifikaciją, nuoširdžiai galisi. Taigi, šią aplinkybę teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Bylos duomenimis nustatyta, kad jog tris pirmas nusikalstamas veikas dėl sugadinimo ar sunaikinimo padegant A. N. padarė bendrai veikdamas su L. Z.. Šią aplinkybę teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Nustatydamas skiriamų bausmių dydžius kaltinamajam, teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, įvertina jo asmenybę. Kaltinamasis veikdamas netiesiogine tyčia padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis) žmonių gyvybei bei 11 apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis) nuosavybei. Dėl jo tyčinių nusikalstamų veiksmų vienas asmuo neteko gyvybės, taip pat buvo sunaikintas ir sugadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, dalis nukentėjusiųjų neteko gyvenamojo būsto. Viena veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu A. N. atsiprašė dalies nukentėjusiųjų (13 t. b. l. 10-15, 71 ). Vertindama kaltinamojo asmenybę, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad A. N. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo pilnametis, dabar yra dar labai jauno amžiaus (20 m.), neteistas (10 t. b. l. 176-179), baustas 2018-05-09 dėl administracinio nusižengimo už važiavimą miesto viešuoju transporto taisyklių pažeidimą (10 t. b. l. 180-181), nevedęs, turi vidurinį išsilavinimą (13 t. b. l. 43), mokosi (duomenys neskelbtini) rengimo centre pagal staliaus modulinę profesinio mokymo programą (13 t. b. l. 72-73), šio centro administracijos charakterizuojamas teigiamai (10 t. b. l. 181), dirba UAB “(duomenys neskelbtini)” pastatų apšiltintoju (13 t. b. l. 40-42), Psichikos sveikatos centre nesilankė ir nesigydė (10 t. b. l. 184), be to, kaip jau minėta, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dėl trijų nusikalstamų veikų viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Iš teismo psichologijos - psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-26/2018 matyti, kad praeityje ir jam inkriminuojamų veikų padarymo metu psichikos sutrikimų nenustatyta. A. N. šiuo metu nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (10 t. b. l. 159-163). Taigi už savo nusikalstamus veiksmus kaltinamasis privalo atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes, taip pat į nusikalstamų veikų laikotarpį, skaičių (viso padaryta 12 nusikalstamų veikų), pasekmes (sugadintas ar sunaikintas nukentėjusiųjų turtas, žuvo A. B.), po nukentėjusiojo žūties A. N. toliau darė nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam A. N. už nusikalstamas veikas paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 1 dalis), mažesnę, nei straipsnių sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Taip pat į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą už administracinį nusižengimą, nesusijusį su smurto panaudojimu, į kaltinamojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo (dirba, mokosi, atsiprašė dalies nukentėjusiųjų, po nusikalstamų veikų įvykdymo naujų teisės pažeidimų nepadarė), darytina išvada, kad kaltinamojo elgesys yra akivaizdžiai pasikeitęs ir vertinamas teigiamai. Todėl dar griežtesnių bausmių paskyrimas prieštarautų proporcingumo principui.

Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam A. N. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, tai yra griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, kadangi jo įvykdytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą bei sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 ir 2 punktai).

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis A. N. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą bei 11 apysunkių nusikaltimų, taip pat į jo asmenybę (anksčiau neteistas), laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis). Bausmės pradžia nustatytina nuo A. N. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018-04-26 iki 2018-10-16 (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios A. N. paliktinos galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (10 t., b. l. 59-69 ).

VI. Civiliniai ieškiniai

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-21-942/2016).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Lietuvos A. T. yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio inintegrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. (duomenys neskelbtini) 18 d. nutartis Nr. 3K-3-16/2004).

Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtines žalos dydį bei kitas turinčias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teises principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagristus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis, bylos Nr. 2K-669/2006).

Pažymėtina, kad kaltinamasis A. N. pripažino kaltę pagal pareikštus kaltinimus dėl turto sugadinimo ar sunaikinimo padegant, pripažino nukentėjusiųjų ieškinius ir jų dydžius dėl turtinės žalos, taip pat civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos, tačiau dėl jų dydžių paliko spręsti teismui.

Nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų turtinės žalos atlyginimo už sudegintą automobilį (1 t., b. l. 73). 2017-10-07 nutarimais V. B. pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 66, 74). Ikiteisminio tyrimo metu L. Z. atlygino dalį padarytos turtinės žalą, todėl V. B. nurodė, kad pretenzijų dėl padaryto nusikaltimo jo atžvilgiu, nebeturi (1 t., b. l. 78). Teismo posėdyje V. B. nurodė, kad likusi neatlyginta turtinė žala – 250 Eur, prašo ją priteisti iš kaltinamojo A. N.. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam priklausantis automobilis sudegė nepataisomai, todėl jis neteko savo turto. Žala padaryta neteisėtais kaltinamojo A. N. veiksmais. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir jo naudai iš A. N. priteistina 250 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji Z. V. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų turtinės žalos atlyginimo už sudegusį ūkinį pastatą ir 2000 eurų turtinės žalos atlyginimo už sudegusį gyvenamąjį namą (1 t., b. l. 161, 2 t., b. l. 32). 2017-10-07 ir 2017-10-19 nutarimais Z. V. A. pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove (1 t., b. l. 154, 162, 2 t., b. l. 34). Ikiteisminio tyrimo metu Z. V. A. nurodė, kad L. Z. atlygino padarytą žalą, bei atsiprašė (2 t., b. l. 38). Teismo posėdyje Z. V. A. nurodė, kad iš viso jai buvo padaryta 2500 Eur žala, pusę žalos atlygino L. Z., likusi neatlyginta turtinė žala – 1250 Eur, prašo ją priteisti iš kaltinamojo A. N.. 2019-10-02 pareiškime teismui Z. V. A. nurodė, kad A. N. atlygino dalį žalos – 50 Eur (13 t., b. l. 79). Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai priklausantis ūkinis pastatas ir gyvenamasis namas sudegė, planuojama abu nugriauti. Žala padaryta neteisėtais kaltinamojo A. N. veiksmais. Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir jos naudai iš A. N. priteistina 1200 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji I. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1350 eurų turtinės žalos atlyginimo dėl jai priklausančio sandėliuko ir jame buvusių daiktų padegimo (2 t., b. l. 119). Padarytą žalą sudaro: sudegusios malkos – 380 Eur, 3 naudoti dviračiai, 80 Eur, 120 Eur ir 170 Eur vertės, mediena, kurią įvertina 50 Eur, statybinės medžiagos – cementas – 25 Eur, plytelės – 25 Eur, įvairūs įrankiai – 50 Eur, sandėliuko atstatymas – 500 Eur. 2018-03-06 nutarimais I. B. pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove (2 t., b. l. 111, 120). Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai priklausantis ūkinis pastatas (sandėliukas) ir jame buvę daiktai sudegė visiškai. Žala padaryta neteisėtais kaltinamojo A. N. veiksmais. Kadangi I. B. žala atsirado dėl kaltinamojo kaltų tyčinių veiksmų, todėl civilinis ieškinys dėl 1350 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo A. N..

Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 36300 eurų turtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 147). Nukentėjusioji J. M. kaip padarytą žalą nurodo, kad gaisro metu apdegė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), namo stogo dalis, pradegė perdengimas, apdegė, aprūko ir vandeniu sulieti kambariai, dėl to J. M. padaryta 30 tūkstančių eurų turtinė žala. Gaisro metu sugadinti daiktai, baldai, namų apyvokos daiktai: šaldiklis „Husvarna“, 400 eurų vertės, rašomasis kampinis stalas, 40 eurų vertės, sekcija, 300 eurų vertės, spinta su 3 slankiojančiomis durimis, 300 eurų vertės, lova viengulė, 30 eurų vertės, viengulis čiužinys, 20 eurų vertės, kilimas, 4 iš 5 m, 600 eurų vertės, veidrodžio staliukas, 80 eurų vertės, čiužinys „Dormeo“, 300 eurų vertės, komplektas (sofa-lova, fotelis, pufas) – iš viso 900 eurų vertės, lova viengulė, 90 eurų vertės, televizoriaus staliukas, 50 eurų vertės, televizorius „Samsung“, 400 eurų vertės, televizorius „Samsung“, 120 eurų vertės, pagalvės, 6 vnt., iš viso 180 eurų vertės (1 vnt. pagalvės vertė 30 eurų), antklodės vatinės, 4 vnt., iš viso 200 eurų vertės (vienos antklodės vertė 50 eurų), antklodė vatinė, 60 eurų vertės, DVD grotuvas „Philips“, 30 eurų vertės, TV antena „Viasat“, 200 eurų vertės, įvairūs drabužiai bei įvairi patalynė, iš viso 2000 eurų vertės. 2018-03-01 nutarimais J. M. pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove (2 t., b. l. 139, 148). Kaip matyti iš pridėtų VĮ Registrų centras išrašų, J. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5360 Eur (nustatymo data 2017-12-06), atkuriamoji vertė 6020 Eur (2 t. b. l. 153–155). Nukentėjusioji J. M. parodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavo ir išmokėjo 8300 eurų sumą, taip pat gavo 700 eurų vienkartinę pašalpą iš savivaldybės, būstą susiremontavo, prašo sumažinti civilinį ieškinį išvardytomis gautomis sumomis. Nors J. M. nepateikė duomenų, patvirtinančių būsto remontą ir sugadinto kito turto vertę, akivaizdu, jog gaisro metu turtas buvo sugadintas, jis remontuotas, sudegė baldai, buitinė technika ir asmeniniai daiktai, ji patyrė piniginius nuostolius, dalis nuostolių yra atlyginta. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo A. N. priteistina 14 360 Eur suma J. M. naudai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 160 eurų turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 193). 2018-02-21 nutarimais A. J. pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu (2 t., b. l. 185, 194). Nors nukentėjusysis nepridėjo jokių jo turtinę žalą pagrindžiančių duomenų, tačiau išnagrinėjus bylą teisme nustatyta, kad kaltinamasis A. N. sukėlė gaisrą, kurio metu sudegė kitiems nukentėjusiesiems, tarp jų ir A. J., priklausantis ūkinis pastatas su jame buvusiais daiktais, po to nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, į kurios atlyginimą nukentėjusysis turi teisę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, žala A. J. buvo padaryta A. N. kaltais tyčiniais veiksmais, todėl A. J. pareikštas ieškinys 160 eurų turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš A. N..

Nukentėjusioji L. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 70000 eurų žalos atlyginimo dėl jai priklausančio turto sunaikinimo (3 t., b. l. 140–141). Ieškinį grindžia tuo, kad dėl šio įvykio buvo padaryta bendra turtinė 40000 eurų žala (t. y. buvo sunaikinti daiktai), taip pat padaryta ir neturtinė (moralinė) 30000 eurų žala, nes iki šiol neturi savo gyvenamosios vietos, iki įvykio nurodytame bute gyveno su dukra, todėl dėl šio įvykio moraline prasme nukentėjo abi, liko be namų, dukra mokėsi paskutinėje mokyklos klasėje, tuo metu ruošėsi egzaminams ir šis įvykis labai sukėlė didelį stresą, tai atsiliepė ir jos egzaminams, šiuo metu negali suteikti finansavimo dukrai, nes turi taupyti pinigus gyvenamajam būstui, po įvykio teko kraustytis per kelias gyvenamąsias vietas, iki šiol gyvena nuomojamame bute ir neaišku, kada galės visavertiškai vėl gyventi ir turėti savo namus, todėl bendrai padaryta turtinė ir moralinė 70 000 Eur žala. Patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2017-09-24 sudarė su AB „(duomenys neskelbtini)“ būsto draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 8-6, (duomenys neskelbtini) m. Draudimo suma 11510 Eur. Draudimo bendrovė po gaisro atlygino turtinę žalą iš dalies – 2460,78 Eur. Papildomai pažymėjo, kad dėl nusikalstamos veikos buvo sunaikintas ieškovei priklausantis butas, kurio vidutinė rinkos vertė 15000 Eur. Iki nusikalstamos veikos įvykdymo butas buvo visiškai suremontuotas ir pagerintas. Darbų ir medžiagų kaina sudarė apie 15000 eurų. Ieškovė padarytą žalą dėl buto sunaikinimo įvertino 30 000 Eur. Kartu su butu buvo sunaikinti arba sugadinti jame buvę civilinės ieškovės daiktai: muzikinis centras su kolonėlėmis, 300 eurų vertės, nešiojamasis kompiuteris „Lenovo“, 860 eurų vertės, pianinas, 200 eurų vertės, mobilusis telefonas „Iphone 6 plius“, 770 eurų vertės, skalbyklė „Miele“, 1000 eurų vertės, virtuvinė buitinė smulki technika, 600 Eur: (kavamalė, mikseris, sulčių spaudyklė, bulvių tarkavimo mašina, elektrinis virdulys), indaplovė „Electrolux“, 1400 eurų vertės, radijo imtuvas „Philips“, 150 eurų vertės, du „Samsung“ telefonai, bendros 100 eurų vertės, dulkių siurblys „Philips“, 300 Eur vertės, baldai: sieninė spinta, 600 eurų vertės (draudimo atlyginta 200 Eur), minkštas su miegama funkcija kampas, 1200 eurų vertės, rašomasis stalas su lentyna, 450 eurų vertės, odinė kėdė, 60 eurų vertės (draudimo atlyginta 70 Eur), vonios spintelės su kriaukle, 400 eurų, kombinuotas „boileris“, 80 l talpos, 150 eurų vertės, vonia, 150 eurų vertės, virtuvinės spintelės, 200 eurų, virtuvinis minkštas kampas, 450 eurų vertės, dvigulis ortopedinis čiužinys, 400 eurų vertės, spinta, 5 durų, 200 eurų vertės; šviestuvai (l0 vnt.), bendra vertė 1000 Eur, dviejų asmenų drabužiai, avalynė, patalynė, bendra vertė 4000 Eur, užuolaidos (dieninės ir naktinės 3 langams), vertė 600 Eur, rankinis laikrodis, 160 Eur, iš viso 15700 Eur vertės daiktai. Pažymėtina, kad į daiktų sąrašą nėra įtraukti daiktai, už kuriuos draudimo bendrovė atlygino. Iš viso turtinė žala yra 45700 Eur (3 t., b. l. 143–145, 150–151). Prašys priteisti 9049,22 Eur žalos atlyginimą iš AB „(duomenys neskelbtini)“, o likusią žalos dalį – 36650,78 Eur iš žalą padariusio asmens. Dėl neturtinės žalos pažymėjo, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, išgąstį ir stresą, kadangi akimirksniu neteko gyvenamosios vietos ir per visą gyvenimą sukaupto turto. Iki įvykio nurodytame bute gyveno su dukra, todėl dėl šio įvykio moraline prasme nukentėjo abi, nes liko be namų. Dukra mokėsi mokyklos baigiamojoje klasėje, tuo metu ruošėsi egzaminams ir šis įvykis labai sukėlė didelį stresą, atitinkamai dukters išgyvenimai persidavė ir motinai. Praradus namus ir sukauptą turtą, nebegali gyventi pilnaverčio gyvenimo, patiria stiprius dvasinius išgyvenimus, yra prislėgtos nuotaikos dėl nesaugumo jausmo ir nerimo. 2018-02-14 ir 2018-09-10 nutarimais L. G. pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove (3 t., b. l. 136, 142).

Pagal BPK 109, 110, 111 straipsnių nuostatas civilinio ieškinio instituto paskirtis baudžiamajame procese – užtikrinti, kad nusikalstama veika padaryta žala būtų visiškai atlyginta, įtvirtinant galimybę priteisti žalos atlyginimą ne tik iš paties kaltinamojo, bet ir iš to asmens, kuris įstatymo pagrindu yra laikomas materialiai atsakingu už kaltinamojo asmens veikas. Pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą.

Lietuvos A. T. 2008 m. rugsėjo 21 d. apžvalgoje pateikti BPK 109, 111 straipsnių normose įtvirtinto pagal įstatymus materialiai atsakingo asmens pavyzdžiai patvirtina išvadą, kad civiliniu atsakovu baudžiamajame procese gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam įstatymas numato civilinę atsakomybę būtent dėl jo specifinio ryšio su kaltinamuoju ar žalą sukėlusiu šaltiniu. Savo esme tai yra deliktinė civilinė atsakomybė. Nesant įstatymo pagrindo, t. y. įstatymui nenumatant deliktinės atsakomybės už kaltinamojo veikas pagrindų, toks asmuo negali būti laikomas materialiai atsakingu ir pripažintas civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju AB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pareigos atlyginti kaltinamojo A. N. nusikalstama veika padarytos žalos, kadangi jų nesieja jokie civiliniai teisiniai santykiai ir draudimo bendrovė nėra materialiai atsakinga už kaltinamojo neteisėtus tyčinius veiksmus. Tarp draudimo bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusiosios yra susiklostę išskirtinai civiliniai teisiniai santykiai, kurie neturėtų būti sprendžiami šios baudžiamosios bylos kontekste.

Kaip matyti iš pridėtų VĮ Registrų centras išrašų, L. G. priklausančio buto (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 8080 Eur (nustatymo data 2010-02-26), atkuriamoji vertė – 9164 Eur (4 t. b. l. 76-77). J. M. nepateikė įrodymų, patvirtinančių būsimą būsto remontą ir sugadinto kito turto vertė, tačiau akivaizdu, jog gaisro metu butas sudegė, labiau tikėtina, nepataisomai, sudegė baldai, buitinė technika ir asmeniniai daiktai, ji patyrė turto netekimą, dalis žalos yra atlyginta. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto bendraturčiai namo remontuoti neketina, sprendžia dėl jo nugriovimo. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo A. N. priteistina 20 700 Eur suma L. G. naudai turtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos L. G. nurodo, kad patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, išgąstį ir stresą, kadangi akimirksniu neteko gyvenamosios vietos ir per visą gyvenimą sukaupto turto. Iki įvykio nurodytame bute ieškovė gyveno su dukra, todėl dėl šio įvykio moraline prasme nukentėjo abi, nes liko be namų. Dukra mokėsi mokyklos baigiamojoje klasėje, tuo metu ruošėsi egzaminams ir šis įvykis labai sukėlė didelį stresą, atitinkamai dukters išgyvenimai persidavė ir motinai. Praradus namus ir sukauptą turtą, nebegali gyventi visaverčio gyvenimo, patiria stiprius dvasinius išgyvenimus, yra prislėgtos nuotaikos dėl nesaugumo jausmo ir nerimo. Akivaizdu, kad neigiamus jos atžvilgiu nusikalstamos veikos padarinius sukėlęs asmuo yra A. N., ir dėl jo neteisėtų veiksmų jai yra padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji L. G. prašo priteisti 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vertindamas neturtinės žalos kriterijus teismas įvertina tai, kad nukentėjusioji nenukentėjo fiziškai, nebuvo sužalota, liekamųjų padarinių nėra, nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiosios turtą, o ne į labiausiai saugomą gėrį – sveikatą, tačiau pripažįstama, kad nukentėjusioji patyrė išgąstį, stresą, baimę, bei, kaip nurodė, dvasinius išgyvenimus. Be to, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, kad jis yra jauno amžiaus, mokosi profesinio rengimo centre, nevedęs, nedirba, neturintis pajamų ar turto. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl prašomos priteisti neturtinės žalos siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita teismo įvertintą pinigais. Byloje nustatyta, kad L. G. dėl A. N. padaryto nusikaltimo patyrė neigiamus išgyvenimus, tačiau įvertintina ir tai, kad L. G. nepatyrė rimtesnių neigiamų pasekmių jos gyvenimui, bendravimo galimybėms, reputacijos pablogėjimui. Didinantys neturtinės žalos atlyginimą kriterijai yra pažeistos vertybės pobūdis (sveikata) ir žalą padariusio asmens kaltė (tyčia); mažinantys – pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas, neturtinės žalos padariniai (nenustatyta liekamųjų reiškinių). Nukentėjusiosios įvardyti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį, tačiau, atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-166/2009, 2K-163/2014, Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-332/ 2017, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-318/2017), nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažinamas iki 2000 Eur. Teismo nuomone, neturtinės žalos dydis 2000 Eur nukentėjusiajai nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per mažas. Svarbu paminėti tai, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Pažymėtina tai, kad paprastai neturtinė žala kyla iš pažeistų neturtinių asmeninių teisių: sveikatos pažeidimo, gyvybės atėmimo, garbės pažeidimo. Šių neturtinių teisių pažeidimas paprastai sukelia gilius emocinius sukrėtimus. Turtinė žala paprastai kyla dėl turto praradimo, ir ji atstatoma turtu. Turtinių teisių pažeidimas negali sukelti tokių gilių emocinių sukrėtimų, kaip pažeidimas neturtinių teisių.

Taip pat, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu, nukentėjusioji L. G. prašo priteisti 5,00 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis numato, kad skolininkas praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Pažymėtina, kad, nors CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsižvelgiant į esamą teismų praktiką, baudžiamosiose bylose, baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad teismo nutartis perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal analogiją gali būti laikoma civilinio ieškinio priėmimo klausimo teisme išsprendimo (civilinės bylos teisme iškėlimo) momentu, nuo kurio pagal CPK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatą skaičiuotinos procesinės palūkanos. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Teismai, patenkinę civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, esant nukentėjusiojo reikalavimui skaičiuoti ir procesines palūkanas, šias palūkanas turi priteisti nuo teismo nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo dienos iki teismo sprendimo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo (kasacinė nutartis Nr. 2K-11-303/2019).

Kadangi teismas, išnagrinėjęs byloje esantį civilinį ieškinį nustatė, kad A. N. privalo atlyginti L. G. tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio, CK 6.210 straipsnio nuostatomis, iš A. N. priteisiamos ir metinės 5 procentų palūkanos nuo priteistos turtinės ir neturtinės žalos, kurios turi būti skaičiuojamos nuo nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo dienos iki teismo sprendimo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Nukentėjusioji L. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį ir patikslintą civilinį ieškinį dėl 65880 eurų žalos atlyginimo dėl jai priklausančio turto sunaikinimo (3 t., b. l. 185, 192–194). Ieškinį grindžia tuo, kad dėl nusikalstamos veikos buvo sunaikintas jai priklausantis butas, kurio vidutinė rinkos vertė – 15000 Eur. Iki nusikalstamos veikos padarymo butas buvo iš pagrindų suremontuotas, tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Padaryti buto pagerinimai: plastikiniai langai (6vnt.) – 2400 Eur, lauko sienų apdaila – 2000 Eur, lauko plastiko durys (2 vnt.) – 2000 Eur, vidaus dvivėrės medinės durys – 900 Eur, šildomos grindys ir santechnika – 3000 Eur, balkono pastatymas ir įrengimas – 1000 Eur, vonios įranga – 1500 Eur, vidaus sienų ir lubų gipso plokštės – 1000 Eur, sienų plytelės (virtuvė, vonia ir koridorius) – 800 Eur, vidaus apdaila (tapetų klijavimas ir dažymas) – 600 Eur, grindų plytelės (vonia, virtuvė) – 700 Eur, grindų laminatas (2 kambariai) – 500 Eur, šildymo katilas ir siurbliai – 1700 Eur, židinys – 800 Eur. Bendra buto pagerinimo suma – 18900 Eur. Kartu su butu buvo sunaikinti arba sugadinti jame buvę daiktai: 2 lovos ir ortopediniai čiužiniai – 2400 Eur, sekcija, pagaminta pagal užsakymą, – 600 Eur, dvi spintos pagal užsakymą – 800 Eur, masažinė kėdė – 900 Eur, mobilusis telefonas „Samsung S9“ (pirktas 2018-01-22) – 700 Eur, kraujospūdžio matuoklis – 120 Eur, nešiojamasis „S. V.“ kompiuteris – 300 Eur, televizorius „Samsung“ – 300 Eur, „Bauer“ patalynė (2 komplektai) – 2000 Eur, virtuvinis kombainas – 200 Eur, dulkių siurblys – 300 Eur, akiniai regėjimui – 400 Eur, siuvimo mašina „Singer“ – 360 Eur, virtuvinių baldų komplektas – 2000 Eur, sidabriniai papuošalai – 600 Eur, iš viso 11980 Eur vertės daiktai. Iš viso turtinė žala – 45880 Eur. Dėl neturtinės žalos nurodo, kad patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, išgąstį ir stresą, kadangi akimirksniu neteko gyvenamosios vietos ir per visą gyvenimą sukaupto turto. Netekus gyvenamosios vietos kartu su globojamu mažamečiu anūku daugiau nei mėnesį teko gyventi nakvynės namuose, dėl to patyrė ne tik nepatogumus, bet ir neigiamus išgyvenimus. Po įvykdyto nusikaltimo gyvenimas pasikeitė, kadangi tapo socialiai pažeidžiama, gyvena socialiniame bute. Praradus namus ir sukauptą turtą, nebegali gyventi visaverčio gyvenimo, patiria stiprius dvasinius išgyvenimus, yra prislėgtos nuotaikos dėl nesaugumo jausmo ir nerimo. Nors nuo padaryto nusikaltimo praėjo nemažai laiko, tačiau jos sąmonėje liko išliekamieji padariniai, todėl mano, kad jai bus reikalinga psichinės sveikatos reabilitacija. Mano, kad jai padaryta 20000 Eur neturtinė žala. 2018-02-11 ir 2018-09-10 nutarimais L. K. pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove (3 t., b. l. 181, 186).

Kaip matyti iš pridėtų VĮ Registrų centro išrašų, L. K. priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5532 Eur (nustatymo data 2013-10-16), atkuriamoji vertė 7965 Eur (4 t., b. l. 56–57). L. K. nepateikė įrodymų, patvirtinančių būsimą būsto remontą ir sugadinto kito turto vertę, tačiau akivaizdu, jog gaisro metu butas sudegė, labiau tikėtina, nepataisomai, sudegė baldai, buitinė technika ir asmeniniams daiktams, ji patyrė turto netekimą. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto bendraturčiai namo remontuoti neketina, sprendžia dėl jo nugriovimo. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo A. N. priteistina 22 980 Eur suma L. K. naudai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji L. K. prašo priteisti 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, išgąstį ir stresą, su globojamu mažamečiu anūku daugiau nei mėnesį gyveno nakvynės namuose, dėl to patyrė ne tik nepatogumus, bet ir neigiamus išgyvenimus. Po įvykdyto nusikaltimo tapo socialiai pažeidžiama, gyvena socialiniame bute, yra prislėgtos nuotaikos dėl nesaugumo jausmo ir nerimo. Nors nuo padaryto nusikaltimo praėjo nemažai laiko, tačiau jos sąmonėje liko išliekamieji padariniai, todėl mano, kad jai bus reikalinga psichinės sveikatos reabilitacija. Vertindamas neturtinės žalos kriterijus teismas įvertina tai, kad nukentėjusioji nenukentėjo fiziškai, nebuvo sužalota, liekamųjų padarinių nėra – nors kaip nurodo pati nukentėjusioji, kad jai bus reikalinga reabilitacija, tačiau byloje nepateikė jokių duomenų (dokumentų, pažymų) apie jos sveikatai nustatytus pažeidimus, o be to, manymas, kad ateityje jai prireiks reabilitacijos, negali būti neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi, kadangi turi būti atlyginami tik realūs (jau išgyventi, išgyvenami) padariniai, be to, nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiosios turtą, o ne į labiausiais saugomą gėrį – sveikatą. Teismas neturi galimybės įvertinti būsimos žalos, nes faktinės gydymo išlaidos gali kisti, t. y. mažėti arba didėti; tai arba prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui, arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiosios praturtėjimą. Teismas sutinka, kad nukentėjusioji patyrė išgąstį, stresą, baimę, dvasinius išgyvenimus, tačiau negalima ignoruoti ir kaltinamojo turtinės padėties (jauno amžiaus, mokosi, nedirba, neturi pajamų ar turto). Nukentėjusiosios įvardyti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį, tačiau atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose baudžiamosiose bylose, nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis dėl 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies ir vadovaujantis teismų praktika analogiškose bylose, mažinamas iki 2000 Eur. Teismo nuomone, neturtinės žalos dydis 2000 Eur nukentėjusiajai L. K. nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per mažas.

Taip pat, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu, nukentėjusioji L. K. prašo priteisti 5,00 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi teismas, išnagrinėjęs byloje esantį civilinį ieškinį nustatė, kad A. N. privalo atlyginti L. K. tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio, CK 6.210 straipsnio nuostatomis, iš A. N. priteisiamos ir metinės 5 procentų palūkanos nuo priteistos turtinės ir neturtinės žalos, kurios turi būti skaičiuojamos nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo dienos iki teismo sprendimo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Nukentėjusiojo M. K. atstovė pagal įstatymą teisme pateikė civilinį ieškinį (13 t., b. l. 116–122), kuriuo prašo priteisti nukentėjusiajam M. K. iš A. N. 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad globojamas anūkas M. K. įvykio metu buvo namuose, įvykio metu ir po jo patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jo sveikata. Jam nustatyta bronchų astma iki nusikaltimo, keletą metų buvo ligos remisija ir po gaisro liga paūmėjo. Dėl to jam buvo taikytas papildomas gydymas. Netekus gyvenamosios vietos tris mėnesius teko gyventi Krizių centre, dėl to patyrė ne tik nepatogumus, bet ir dvasinius išgyvenimus. Jam teko kreiptis pagalbos į psichologą, buvo suteiktos 4 konsultacijos. Taip pat, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu, prašo priteisti 5,00 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas sutinka, kad M. K. patyrė išgąstį, stresą, baimę, dvasinius išgyvenimus, pateikti medicininiai dokumentai, jog po įvykio pablogėjo jo sveikata, atsirado neigiamas pasekmės (13 t., b. l. 117–122), tačiau negalima ignoruoti ir kaltinamojo turtinės padėties (jauno amžiaus, mokosi, nedirba, neturi pajamų ar turto). Nukentėjusiojo atstovės įvardinti nukentėjusiojo patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį, tačiau atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose baudžiamosiose bylose, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir vadovaujantis teismų praktika analogiškose bylose, mažinamas iki 1000 Eur.

Kadangi teismas, išnagrinėjęs byloje esantį civilinį ieškinį nustatė, kad A. N. privalo atlyginti M. K. neturtinę žalą, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio, CK 6.210 straipsnio nuostatomis, iš A. N. priteisiamos ir metinės 5 procentų palūkanos nuo priteistos neturtinės žalos, kurios turi būti skaičiuojamos nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo dienos iki teismo sprendimo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 2740 eurų žalos atlyginimo dėl jos buto padegimo (4 t., b. l. 27–28). Ieškinyje nurodo, kad butas buvo draustas ir draudimo kompanija „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 7700 eurų už sudegintą butą. Draudimas neapmokėjo už gaisro metu sunaikintus daiktus ir padarytą neturtinę žalą. Gaisro metu buvo sunaikinti šie daiktai: sekcija, pirkta 2010 m., – 50 eurų vertės, dvi sofos lovos, pirktos 2010 m. vertė po 25 eurus, – 50 eurų vertės, televizorius, pirktas 2014 m., – 150 eurų vertės, stalas ir 4 kėdės, pirkti 2014 m., – 30 eurų vertės, šaldytuvas „Snaigė“, pirktas 2014 m., – 130 eurų vertės, dujinė viryklė, keturių skylių, su orkaite, su reduktorium – 100 eurų vertės, virtuvės baldų komplektas, 3 spintelės, pirktos 2014 m., – 60 eurų vertės, skalbimo mašina, automatinė, pirkta 2014 m., – 150 eurų vertės, fotelis, pirktas 2014 m., – 30 eurų vertės, muzikinis centras, pirktas 2014 m., – 80 eurų vertės, patalynė: 3 „kaldros“, 4 pagalvės, 5 paklodės, 5 užvalkalai – 100 eurų vertės, kiti namų apyvokos reikmenys – 50 eurų vertės. Dėl šio gaisro turėjo parskristi lėktuvu iš (duomenys neskelbtini) 2 kartus, išleido 230 eurų bilietams. Teko važiuoti į oro uostą, samdyti transporto priemones ir iš jo 2 kartus, važinėti vietoje, samdyti nakvynę ir pan., išlaidos – 230 eurų. Iš viso turtinė žala yra 1740 eurų. Be turtinės žalos patyrė ir neturtinę žalą. Patyrė stresą ir išgąstį dėl sudeginto buto, dėl jame sudegusių daiktų ir dėl neturėjimo, kur gyventi su nepilnamečiu vaiku. Patyrė daug nepatogumų ji ir jos šeimos nariai, reikėjo ieškoti, kur gyventi, apsirūpinti daiktais ir pan. Patyrė dvasinius išgyvenimus, iki šiol kamuoja nerimas, kad neįvyktų panašios nelaimės. Kamuoja nerimas dėl nepilnamečio vaiko, kuris patyrė stiprų išgąstį. Neturi kur pasikviesti į svečius giminių, artimų draugų, todėl labai sumažėjo bendravimo galimybės. Neturtinę žalą vertina 1000 Eur. 2018-10-01 nutarimais L. K. pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove (4 t., b. l. 19, 29).

Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Atsižvelgiant į tai, kad įrodyta kaltinamojo A. N. kaltė dėl turtinės žalos padarymo nukentėjusiajai sudeginus jos būstą bei jame buvusius daiktus, bei atsižvelgiant į tai, kad dalį žalos atlygino draudimo bendrovė, kaltinamasis įpareigotinas atlyginti likusią nukentėjusiajai padarytą 1740 Eur turtinę žalą.

Kaip žalą dėl patirtos neturtinės žalos nurodo, kad patyrė stresą ir išgąstį dėl sudeginto buto, dėl jame sudegusių daiktų ir dėl neturėjimo kur gyventi su nepilnamečiu vaiku, dvasinius išgyvenimus, iki šiol kamuoja nerimas, kad neįvyktų panašios nelaimės. Kamuoja nerimas dėl nepilnamečio vaiko, kuris patyrė stiprų išgąstį, sumažėjo bendravimo galimybės. Sutinkamai su teismų praktika, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, L. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tinkintinas visiškai, įpareigojant 1000 Eur atlyginti kaltinamąjį A. N..

Nukentėjusioji I. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 7543 eurų žalos atlyginimo (6 t. b. l. 24-28). Žalą nurodo: miegamasis : pakabinamos lubos, gipso plokštės 60 Eur, akmens vata 3 pak. 100 Eur, sienų apšildymas gipso plokštėmis 9 vnt. 100 Eur, akmens vata 5 pak. 150 Eur, grindys pvc plokštės 100 Eur, laminatas 100 Eur (viso 690Eur); 2 kambarys : pakabinamos lubos, gipso plokštės 8 vnt. 100 Eur, akmens vata 7 pak. 150 Eur, sienų apšildymas gipso plokštėmis 9 vnt. 150 Eur, akmens vata 7 vnt. 200 Eur, pvc plokštės 7 vnt. 150 Eur, laminatas 190 Eur (viso 940 Eur); virtuvė : lubos, sienos 10 vnt. 140 Eur, akmens vata 7 pak. 120 Eur, grindys pvc plokštės 150 Eur, lauko durys 273 Eur, tapetai dažomi 150 Eur, mišinys sienų 100 Eur, dažai luboms 100 Eur, halogenai, liustros 150 Eur, televizorius, šaldytuvas 500 Eur, putų instaliacija 300 Eur (viso 1983 Eur). Viso turtinė žala 3543 Eur. Moralinė žala 4000 Eur. 2018-06-07 ir 2018-09-17 nutarimais I. K. pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove (5 t. b. l. 190, 6 t. b. l. 29).

Kaip matyti š bylos duomenų nukentėjusioji dėl kaltinamojo A. N. nusikalstamų veiksmų patyrė 3543 Eur turtinę žalą dėl jos turto sugadinimo gaisro metu, žalai pagrįsti pateikė dalį kvitų, patvirtinančių jos prarasto turto vertę. Atsižvelgiant į bylos duomenis, į nuoseklius kaltinamojo tyčinius veiksmus niokojant ne tik nukentėjusiosios I. K., bet ir kitų nukentėjusiųjų turtą, kaltinamasis privalo prisiimti atsakomybę ir atlyginti padarytą žalą, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo priteisiant 3543 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios I. K. naudai.

Dėl neturtinės žalos I. K. nurodo, kad dėl A. N. nusikaltimo, labai išsigando, patytė nerimą, vis atrodo, kad jaučia dūmų kvapą. Šiuo atveju nukentėjusiajai nebuvo sutrikdyta sveikata, neliko liekamųjų reiškinių, o buvo patirti tik neigiami išgyvenimai dėl įvykio ir sugadinti bei prarasto turto, todėl tai neturi būti sutapatinama su visišku turtinės žalos atlyginimu. Sutinkamai su teismų praktika, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, I. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, įpareigojant 500 Eur atlyginti kaltinamąjį A. N..

Nukentėjusioji I. A. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 4122,25 eurų žalos atlyginimo (6 t., b. l. 54–71). Ieškinį grindžia tuo, kad dėl padaryto nusikaltimo ir visiškai sugadintų bute buvusių daiktų, baldų, buitinės technikos ir t. t., buvo priversta pirkti statybines medžiagas, atlikti kapitalinius remonto darbus, kadangi gaisro metu bute sudegė ir gesinimo metu buvo sugadintas visas butas, t. y., praktiškai viskas: išdegė langai, sienos, visi buvę baldai. Visus sugadintus daiktus ir medžiagas teko pirkti iš naujo, atlikti naujus remonto darbus, nusipirkti būtiną gaisro metu nepataisomai sugadintą buitinę techniką (šaldytuvą, viryklę, mikrobangų krosnelę) ir buičiai būtinus baldus, t. y. šalinti A. N. padarytą žalą turtui ir atstatyti į pradinę padėtį (iki jo sukelto gaisro), kad bute būtų galima toliau normaliai gyventi ir naudotis juo. Padarytą turtinę žalą, susijusią su gaisro metu sugadintu butu, pirktomis statybinėmis medžiagomis ir baldais, vertina 2331,25 Eur (tam pagrįsti prie ieškinio pridėjo pirkimo kvitus ir sąskaitas). Dėl gaisro teko atlikti būtinus remonto darbus, kurie kainavo: buto remonto darbai – 400 Eur, koridoriaus remontas – 105 Eur, naujų langų įstatymas – 286 Eur, durų įdėjimas – 50 Eur, elektros kabelių išvedžiojimas – 70 Eur, iš viso dėl gaisro mano bute atlikta 911 Eur vertės statybinių darbų. Be to, po A. N. sukelto gaisro buvo priversta surasti vietą, kur toliau gyventi tuo metu, kai atliekamas buto remontas, šalinami namo patirto gaisro padariniai. Buvo priversta nuomotis butą (duomenys neskelbtini) mieste. Pusę metų nuomojosi butą, tam išleido 180 Eur, gyvenimo metu išleido 200 Eur komunalinių, šildymo, elektros ir kt. paslaugų, susijusių su nuomojamo buto išlaikymu (iš viso 380 Eur). Visa A. N. nusikaltimu padaryta turtinė žala (pirkti daiktai ir atlikti remonto darbai) siekia 3622,25 Eur. Visi šie neigiami padariniai turtui ir suprastėjusi sveikatos būklė yra tiesiogiai susiję su kalto asmens A. N. neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais, todėl už patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nerimą ir skausmą turi būti atlyginta iš nusikaltimą padariusio asmens, kaip tai ir numato įstatymai. Po patirto nusikaltimo jos atžvilgiu patyrė didžiulį šoką ir stresą, pablogėjo savijauta ir psichologinė sveikata. Nusikaltimo padarymo metu jautė didžiulę baimę. Jos gyvybė buvo pavojuje. Nusikaltimo metu ir po jo jautė ir iki šiol jaučia dvasinį skausmą. Nuolat jaučia nuolatinę baimę ir įtampą dėl savo gyvybės ir sveikatos. A. N. neteisėtais veiksmais buvo sunkiai pažeista jos psichologinė būsena, kurios neįmanoma įvertinti tikslia ir konkrečia pinigų suma. Patirtą neturtinę žalą įvertina 500 Eur. 2018-09-17 ir 2018-10-17 nutarimais I. A. pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove (6 t., b. l. 45, 72). Patikslintu ieškiniu I. A. prašo priteisti papildomą turtinė žalą – 7571,5 Eur, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini) bustas“ pateikė sąskaitą už namo remonto projekto parengimą ir atliktus remonto darbus, adresu: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Prašo iš A. N. priteisti 11 193,70 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo I. A. naudai (12 t., b. l. 111–112).

Vertinant turtinės žalos atlyginimą, atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra kvitai ir UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) “ pažyma, pagrindžiantys I. A. patirtą turtinę žalą, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti tenkinamas ir iš A. N. priteistina 11 193,70 Eur turtinės žalos atlyginimo I. A. naudai.

Dėl neturtinės žalos I. A. nurodo, kad dėl A. N. nusikaltimo patytė nerimą, didžiulį šoką ir stresą, pablogėjo savijauta ir psichologinė sveikata. Nusikaltimo padarymo metu jautė didžiulę baimę. Nusikaltimo metu ir po jo jautė ir iki šiol jaučia dvasinį skausmą. Nuolat jaučia nuolatinę baimę ir įtampą dėl savo gyvybės ir sveikatos. Nustatytos bylos aplinkybės, A. N. nusikaltimo mastas, sukeltos pasekmės, įvertinant kaltinamojo turtinę padėtį, nesudaro pagrįsto pagrindo nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos mažinti, todėl nukentėjusiosios I. A. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas visa apimtimi. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 14 367,99 eurų žalos atlyginimo (4 t., b. l. 42). Nurodo, kad dėl kilusio gaisro padaryta turtinė žala: (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose – 337,99 Eur, (duomenys neskelbtini) – 3070 Eur, (duomenys neskelbtini) g. – 4750 Eur, (duomenys neskelbtini) – 6210 Eur. 2018-10-23 nutarimu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija pripažinta civiline ieškove (4 t. b. l. 50). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos atstovas A. M. teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausė (duomenys neskelbtini) mieste esantys nekilnojamojo turto vienetai, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) g. Iš rašytinių įrodymų – 2018-03-04 ekspertizės akto nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) g. esantys turto vienetai sugadinti neatstatomai. Ekspertai, padarę išvadas, pastatų techninę būklę įvertino labai blogai, nustatė, kad negalima pastatų rekonstrukcija, pastatai sunaikinti neatstatomai. Savivaldybė turtą įvertino pagal VĮ Registrų centro skelbiamą vidutinę nekilnojamojo turto rinkos kainą. Iš viso dėl gaisro metu sugadintų turto vienetų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė patyrė 14367,99 eurų žalą, pateikia teismui tai pagrindžiančius dokumentus. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) g. esančiame daugiabutyje nėra buvęs, sprendžia apie jo būklę iš dokumentų. Namas įvardijamas kaip avarinės būklės, išvadose nurodoma, kad būtina jį remontuoti. Šiuo metu neturi žinių, ar ten iki gaisro gyveno kiti gyventojai. Dėl namo būklės yra ekspertizės aktas, kuriuo pasikliauja. Iki gaisro namo būklė nebuvo žinoma, gali patikslinti šią informaciją ir gauti dokumentus apie namo būklę iki gaisro. Savo iniciatyva gali pateikti duomenis apie namo būklę iki gaisro ir kitus jame gyvenusius asmenis. Pareikštas civilinis ieškinys detalizuojamas taip: dėl butų, esančių (duomenys neskelbtini) g. – 3070 Eur, (duomenys neskelbtini) g. – 4750 Eur, (duomenys neskelbtini) g. – 6210 Eur (12 t., b. l. 55–110).

Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija pripažinta civiline ieškove, jos žinioje esantis turtas buvo sugadintas A. N. kaltais tyčiniais veiksmais, todėl padaryta turtinė žala turi būti atlyginama iš kaltinamojo A. N. priteisiant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos naudai 14367,99 Eur.

Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 7396 eurų žalos atlyginimo dėl turto sunaikinimo ir sugadinimo (7 t., b. l. 45–56). Ieškinyje nurodo, kad dėl įvykio nukentėjo ir patyrė turtinę ir neturtinę žalą, t. y. ūkiniame pastate buvo: 4 padangos ,„šipuotos“ su diskais, žieminės, 15 dydžio, vienos vertė 50 eurų, bendrai 200 eurų vertės, padangos, 16 dydžio 8 vienetai, žieminės, vienos vertė 33 eurai, bendrai 264 eurai, keturios padangos ,15 dydžio, žieminės, vienos vertė 33 eurai, bendrai 132 eurai, sudegė 4 vienetai lietų ratų diskų, vienas 30 eurų vertės, bendrai 120 eurų, sudegė uosinė mediena, 1 kubas, kurios vertė šiuo metu yra 400 eurų, buvo mokėta grynaisiais pinigais, sudegė buitinis dujinis šildytuvas, be dujų baliono, pavadinimo nežino, dokumentų nebeturi, nes pirktas seniai, vertė 50 eurų, sudegė laiptai į palėpę, lipti į antrą aukštą, pirkti 2015 metais, jų vertė 96 eurai, sudegė dušo kabina „(duomenys neskelbtini)“, pirkta 2017 metais, mokėjo 278 eurus, sudegė naudotos automobilių detalės: „Volvo 460“ priekiniai du žibintai, kurių bendra vertė 50 eurų, radiatorius tepalinis „Volvo 460“, jo vertė 30 eurų, aušinimo radiatorius „Volvo 460“, 50 eurų vertės, kuro siurblys „Volvo 460“, jo vertė 30 eurų, elektrinis kuro siurblys „Volvo 460“, jo vertė 40 eurų, sudegė dvigubos kamino detalės, 3 vienetai, po 1 metrą, vienas 100 eurų vertės, bendros 300 eurų vertės, mediniai figūriniai uosio pusgaminiai, skirti durų apdailai, 80 vienetų, vienas 1 euro vertės, bendros 80 eurų vertės, pirkti iš asmens pagal skelbimą 2017 metais, sudegė 20 kvadratų bituminės stogo dangos, vieno kvadrato kaina 4,70 eurų, bendros 94 eurų vertės, pirkta 2010 metais, sudegė pastato konstrukcija ir medinis priestatas prie jo, kurio vertė bendra pastato 3000 eurų, nes tai vienas pastatas išdalytas dalimis, jis sudegė, jį restauravo pats, tvarkė 2010 metais nuo birželio mėnesio pradžios iki 2010 metų rugsėjo mėnesio pabaigos. Taip pat sudegė 12 metrų latakų nuo lietaus, vieno metro kaina yra 4,20 eurų, bendros 50 eurų vertės. Iš viso padaryta 5396 eurų turtinė žala. Kadangi įvykio metu sudegė ir buvo sugadinti jam svarbūs daiktai, sunaikintas jam priklausantis turtas, patyrė didelius išgyvenimus ir turi daug rūpesčių, todėl dėl šio gaisro padaryta ir neturtinė (moralinė) žala, kurią įvertina 2000 eurų. 2018-04-16 ir 2018-10-22 nutarimais V. K. pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu (7 t., b. l. 30, 57).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr.8 (Lietuvos A. T. senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 19, redakcija) nustatyta, kad kaltininkui padarius materialinę žalą asmeniui nusikalstamais veiksmais, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio. Šiuo atveju nukentėjusiajam padaryta turtinė žala 5396 Eur kaltinamojo tyčiniais veiksmais, pridėtos fotonuotraukos, su sudegusiais daiktais, todėl ji turi būti atlyginta. Kaltinamasis pripažino padegęs V. K. turtą, ieškinys pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkinamas visiškai, iš kaltinamojo A. N. priteisiant 5396 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo naudai.

Nukentėjusysis V. K. pareiškęs civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad dėl sugadinto turto patyrė didelius išgyvenimus ir turi daug rūpesčių. Teisme išnagrinėjus bylą, matyti, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo neabejotinai patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, nes tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo pasikėsinta į jo turtą, tačiau vertinant V. K. neturtinės žalos atlyginimo klausimą svarbu pažymėti, kad tai nebuvo jo gyvenamasis namas, o ūkinis pastatas. Žinoma, tai neeliminuoja kaltinamojo pareigos atlyginti patirtą neturtinę žalą, tačiau tai patvirtina neturtinės žalos galimą pasireiškimą. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos suma yra per didelė konstatuotiems neigiamiems padariniams, dėl to civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažinamas, iš kaltinamojo A. N. priteisiant atlyginti 300 Eur nukentėjusiajam.

Nukentėjusieji N. N. ir G. N. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 eurų žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo (8 t., b. l. 100). Ieškinį grindžia tuo, kad dėl įvykio prarado savo namus, sudegė malkinė, namas tapo negyvenamas, name buvę daiktai sulieti vandeniu ir sugadinti, todėl padarytą turtinę žalą vertina 1500 Eur. Taip pat prašo ir 500 Eur neturtinės žalos, kurią patyrė netekę savo namų, išgyveno dėl gaisro, pasunkėjo buitis, neturi lėšų naujai susikurti namus, nežinia kada beturės savo namus. 2018-04-25 ir 2018-10-22 nutarimais G. N. pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu (8 t., b. l. 84, 101). 2018-10-08 nutarimais N. N. pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove (8 t., b. l. 94, 102).

Nukentėjusieji N. N. ir G. N. pareiškė bendrą 1500 Eur sumos civilinį ieškinį dėl jų padegto gyvenamojo namo. Žala nukentėjusiems atsirado dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų, žala pagrįsta bylos medžiaga, todėl priteistina iš kaltinamojo A. N. 1500 Eur turtinės žalos nukentėjusiesiems.

Nukentėjusieji prašo ir neturtinės žalos 500 Eur. Nurodo, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų neteko namų, patyrė išgyvenimus, neturi lėšų naujai susikurti namų, todėl tapo socialiai pažeidžiami. Nustatytos bylos aplinkybės, A. N. nusikaltimo mastas, sukeltos pasekmės nukentėjusiesiems, visiškai pagrindžia nukentėjusiųjų prašomos neturtinės žalos dydį, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas visa apimtimi priteisiant nukentėjusiesiems kiekvienam po 250 Eur iš kaltinamojo A. N..

Nukentėjusysis A. N. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 20000 eurų turtinės žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo (8 t., b. l. 163). Nurodo, kad neatstatomai sudegė jo namas, jis nebegyvenamas, prarado savo turtą, kartu sudegė ir buvo sugadinta jame buvusi buitinė technika, baldai, namų apyvokos daiktai, viskas sulieta vandeniu. Žalos atlyginimo dėl neturtinės žalos nereikalaus. 2018-10-09 nutarimais A. N. pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu (8 t., b. l. 157, 164).

Iš pridėto VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad A. N. namo atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) – 6404 Eur (nustatymo data 1995-04-27). Po A. N. sukelto gaisro nukentėjusiojo namas tapo nebegyvenamas, kartu sudegė ir jo daiktai (buitinė technika, baldai ir kt.). A. N. nepateikė įrodymų, patvirtinančių būsimą namo remontą ir sugadinto kito turto vertę, tačiau akivaizdu, jog gaisro metu butas sudegė, labiau tikėtina, nepataisomai, sudegė baldai ir asmeniniai daiktai, jis neteko turto. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo A. N. priteistina 12 000 Eur suma A. N. naudai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji S. D. teismui pateikė civilinį ieškinį dėl 4007,27 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl turtinės žalos nurodo, kad dėl tyčinio gyvenamojo būsto padegimo padaryta ne mažiau kaip 4 007,27 eurų turtinė žala. Tokią sumą už atliktus remonto darbus, projekto parengimą jos atžvilgiu nustatė UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) “. Tikroji žala yra didesnė, nes teko imtis skubių priemonių gaisro padariniams likviduoti. Artimieji pirko įvairias statybines medžiagas luboms sutvarkyti, elektros instaliacijai, baldams (lovai) pakeisti. Dėl pašlijusios sveikatos teko pirkti vitaminus, vaistus. Neturtinę žalą vertina 3000 Eur, kadangi vienintelio turimo būsto padegimas sukėlė didelį išgąstį, sukrėtimą ir nepatogumus. Šiuo metu tebeslegia liūdesys bei nesaugumo jausmas. Nuotaika tapo pažeminta. Prastai miega, jaučia nerimą ir baimę. Po gaisro suprastėjo sveikata: kamuoja dažni viduriavimai, jaučia vis didesnį silpnumą. 2018 m. birželio 1–8 d. bei 2018 m. spalio 27 d.–lapkričio 16 d. dėl negalavimų buvo gydoma (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ligoninėse. Nuo 2019-02-04 iki 2021-02-03 nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Nukentėjusiosios patirta turtinė žala pagrįsta UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) “ pridėta pažyma, iš kurios matyti, kad nukentėjusioji patyrė 4007,27 Eur turtinės žalos, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš kaltinamojo A. N. priteisiant 4007,27 Eur nukentėjusiosios naudai.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kaip neturtinę žalą S. D. nurodo, kad būsto padegimas sukėlė didelį išgąstį, sukrėtimą ir nepatogumus. Šiuo metu tebeslegia liūdesys bei nesaugumo jausmas. Nuotaika tapo pažeminta. Prastai miega, jaučia nerimą ir baimę. Po gaisro suprastėjo sveikata: kamuoja dažni viduriavimai, jaučia vis didesnį silpnumą, dėl negalavimų buvo gydoma (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ligoninėse. Nuo 2019-02-04 iki 2021-02-03 nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad nukentėjusiosios sveikata suprastėjo po namo gaisro. Šių duomenų pakanka pripažinti, kad S. D. patirti išgyvenimai atitinka CK 6.250 straipsnyje nurodytus neturtinės žalos kriterijus ir ji turi būti atlyginama. Atsižvelgiant į tai, kad buvo padegtas jos gyvenamasis (duomenys neskelbtini) , ji patyrė tiek turtinių nuostolių, tiek dvasinių išgyvenimų, tai patvirtina ir medicinos dokumentų išrašas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos dydis mažinamas iki 2000 Eur ir priteisiama iš A. N. 2000 Eur nukentėjusiosios naudai.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa, gindama Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos interesus, pareiškė civilinį ieškinį ir patikslintą civilinį ieškinį dėl 587,15 Eur turtinės žalos atlyginimo už A. B. ir I. A. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (6 t., b. l. 93–94, 112,116). Atsakovu nurodė kaltinamąjį A. N.. 2018-10-19 nutarimu Šiaulių teritorinės ligonių kasos pripažintos civiliniu ieškovu (6 t., b. l. 106–107). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, žala atsirado dėl kaltinamojo kaltų tyčinių neteisėtų veiksmų, todėl civilinis ieškinys dėl 587,15 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, įpareigojant kaltinamąjį A. N. atlyginti padarytą 587,15 Eur žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tokia nuostata įtvirtinta ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje. Pagal Lietuvos A. T. formuojamą praktiką, bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133-677/2015, Nr. 2K-201/2018, Nr. 2K-201/2018 ir kt.). Taigi, solidarioji atsakomybė taikoma tada, kai žalą padaro nusikalstamos veikos bendrininkai. Tačiau tai nėra vienintelis solidariosios atsakomybės taikymo atvejis. Teismų praktikoje solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose paprastai taikoma esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) kai asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pavyzdžiui, sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

Kaip matyti iš šios bylos, A. N. nusikalstamas veikas įvykdė kartu su A. K., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nukentėjusieji bei civiliniai ieškovai yra pareiškę civilinius ieškinius dėl turto sugadinimo. Nors A. K. dėl turto sugadinimo nėra teisiamas, kadangi egzistuoja aplinkybė, dėl kurios jam negalima taikyti baudžiamosios atsakomybės, tačiau bylos nagrinėjimo metu aiškiai nustatyta, kad kartu su A. N. A. K. padeginėjo namus ir kartu padarė žalą nukentėjusiesiems. Nors A. K. neteisiamas pagal BK 187 straipsnį, o tokiu atveju baudžiamojoje byloje formaliai iš asmens, kuris nenuteistas dėl nusikalstamos veikos, civilinis ieškinys negalėtų būti priteisiamas, vis dėlto nagrinėjamu atveju, kai yra aiškūs civilinės atsakomybės požymiai, gali būti aiškiai apskaičiuojamas pareikštas civilinis ieškinys, žinomi žalą bendrai padarę asmenys, reikšmingos nusikaltimų aplinkybės. Kadangi nusikaltimo metu A. K. buvo 13 metų amžiaus, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, turėtų būti remiamasi CK nuostatomis. CK 6.9 straipsnio 1 dalis numato, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Atsižvelgiant į išdėstytą, šiuo metu padarytų ir nustatytų žalų dydžiai priteisiami iš A. N., tačiau kaip jau ir minėta, A. N. tokiu būdu įgija regreso teisę į kartu su juo vykdžiusį nusikaltimus A. N. ir (ar) jo atstovus (teismų praktikoje pripažįstama, kad iš sisteminės žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančių CK normų analizės seka, kad pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad tėvai, rūpintojai ar institucija, kurios priežiūroje žalos padarymo metu buvo nepilnametis, yra kalti dėl padaryto teisės pažeidimo).

VIII. Kiti klausimai

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusioji L. G. prašė pripažinti advokatui sumokėtas išlaidas – 150 Eur, proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo A. N.. Nurodė, kad neturi specialių teisinių žinių, reikalingų bylinėjimosi procedūroms tinkamai vykdyti, todėl dėl atitinkamų veiksmų, sprendžiant esamą problemą, kreipėsi į advokato kontorą. Advokato kontoros teisininkas susipažino su situacija, išanalizavo pateiktą medžiagą, suteikė konsultaciją, parengė civilinį ieškinį. Pridėtas pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) už atstovavimą, dokumento surašymą, 150 Eur (3 t., b. l. 146).

Minėtais bylos duomenimis įrodyta, kad nukentėjusioji L. G. turėjo advokato išlaidas. Sprendžiant dėl priteisimo iš kaltinamojo nukentėjusiosios turėtų advokato išlaidų, atsižvelgtina į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, į teisinės pagalbos teikimo trukmę, į L. G. sumokėtą pinigų sumą už atstovavimą, kaltinamojo turtinę padėtį, bei protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl prašymas dėl 150 Eur išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. N. tenkinamas visiškai.

Nukentėjusioji L. K. prašė pripažinti advokatui sumokėtas išlaidas – 300 Eur, proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo A. N.. Nurodė, kad neturi specialių teisinių žinių, reikalingų bylinėjimosi procedūroms tinkamai vykdyti, todėl dėl atitinkamų veiksmų, sprendžiant esamą problemą, kreipėsi į advokato kontorą. Advokato kontoros teisininkas susipažino su situacija, išanalizavo pateiktą medžiagą, suteikė konsultaciją, parengė civilinį ieškinį. Pridėtas pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) už atstovavimą, dokumento surašymą, 300 Eur (3 t., b. l. 195).

Minėtais bylos duomenimis įrodyta, kad nukentėjusioji L. K. turėjo advokato išlaidas. Sprendžiant dėl priteisimo iš kaltinamojo nukentėjusiosios turėtų advokato išlaidų, atsižvelgtina į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, į teisinės pagalbos teikimo trukmę, į L. K. sumokėtą pinigų sumą už atstovavimą, kaltinamojo turtinę padėtį, bei protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl prašymas dėl 300 Eur išlaidų priteisimų iš kaltinamojo A. N. tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo A. N..

Nukentėjusiosios S. D. gynėjas advokatas S. A. prašė pripažinti advokatui sumokėtas išlaidas – 750 Eur – proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo A. N.. Turėtos išlaidos susideda iš lėšų, skirtų advokatui atstovauti nukentėjusiajai Šiaulių apygardos teisme, ieškinio parengimą. Pridėti pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) už atstovavimą, dokumento surašymą, 750 Eur (13 t., b. l. 30–33).

Minėtais bylos duomenimis įrodyta, kad nukentėjusioji S. D. patyrė advokato išlaidų. Sprendžiant dėl priteisimo iš kaltinamojo nukentėjusiosios turėtų advokato išlaidų, atsižvelgtina į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, į teisinės pagalbos teikimo trukmę, į S. D. sumokėtą pinigų sumą už atstovavimą, kaltinamojo turtinę padėtį, bei protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl prašymas dėl 750 Eur išlaidų priteisimų iš kaltinamojo A. N. tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo A. N..

Išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai I. A. – 538 Eur – pripažintinos proceso išlaidomis bei jos valstybės naudai priteistinos iš kaltinamojo A. N..

Proceso išlaidos, t. y. liudytojo L. Z. (12 t,. b. l. 184) teismo atlygintos turėtos kelionės išlaidos, 8 Eur, išieškotinos iš kaltinamojo A. N. valstybės naudai (BPK 103 str. 1 d. 1 p., 104 str. 1 d., 105 str. 1 d.).

Daiktų, esančių prie bylos, likimas, spręstinas, vadovaujantis BPK 94 straipsniu: stiklainis, kuriame yra 2017-10-07 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš automobilio salono paimtos apdegusio salono detalės su degimo pėdsakais, paketas, kuriame yra 2017-10-10 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš namo paimti trys degimo pėdsakai: du nuo grindų ir vienas nuo lovos krašto; paketas, kuriame yra 2018-02-10 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš ūkinio pastato paimta apdegusios medinių durų staktos dalis su degimo pėdsakais; paketas, kuriame yra 2018-02-11 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paimti du degimo pėdsakai iš prieangio; vokas, kuriame yra mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ su jame esančia pokalbių kortele; paketas, kuriame yra 2018-04-08 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paimtas degimo pėdsakas; paketas, kuriame yra 2018-04-12 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), paimti du degimo pėdsakai; paketas, kuriame yra 2018-04-25 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paimti trys degimo pėdsakai; paketas, kuriame yra 2018-04-25 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paimti trys degimo pėdsakais, naikintini, kaip menkaverčiai. Vokas, kuriame yra: kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga, pateiktas 2018-02-14 Šiaulių geležinkelių infrastruktūros, du kompaktiniai diskai su įtariamojo A. N. mobiliojo ryšio telefono „Huawei“ duomenimis; kompaktinis diskas su liudytojo E. S. pateiktais dviem vaizdo įrašais, kompaktinis diskas su A. S., E. S., J. Č., K. A. ir A. B. mobiliojo ryšio išklotinėmis, kompaktinis diskas su „(duomenys neskelbtini)“ pateikta 2018-04-07 vaizdo medžiaga, kompaktinis diskas su „(duomenys neskelbtini)“ pateikta 2018-04-11 vaizdo medžiaga; du kompaktiniai diskai prie specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir 6 fotonuotraukos, kompaktinis diskas su A. K. mobiliojo ryšio telefone „Samsung“ rasta informacija; du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, naikintini, kaip menkaverčiai. 3 kompaktiniai diskai su mažamečio liudytojo A. K. apklausos vaizdo įrašais, paliktini prie bylos.

Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose ir 187 straipsnio 2 dalyje (9 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį (dėl 2017-10-06 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), automobilio VAZ 2121 sunaikinimo) ir skirti laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį (dėl 2017-10-07 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato padegimo) ir skirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį (dėl 2017-10-09 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), namo padegimo) ir skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį (dėl 2018-02-09, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), medinio ūkinio pastato padegimo) ir skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį (dėl 2018-02-10 (duomenys neskelbtini), namo padegimo) skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus ir skirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 187 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo padegti 2018-03-25, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), namą) ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį (dėl 2018-03-26, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), namo padegimo) ir skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį (dėl 2018-04-07, adresu (duomenys neskelbtini), namo padegimo) ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį (dėl 2018-04-11, (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato padegimo) ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį (dėl 2018-04-24, (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato ir namo pastato padegimo) skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį (dėl 2018-04-24, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), namo padegimo) ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 ir 2 punktų taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskirus nusikaltimus, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo A. N. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018-04-26 iki 2018-10-16.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios A. N. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. N. priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. B. naudai.

Nukentėjusiosios Z. V. A. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. N. priteisti 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios Z. V. A. naudai.

Nukentėjusiosios I. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš A. N. priteisti 1350 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios I. B. naudai.

Nukentėjusiosios J. M. civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. N. priteisti 14 360 Eur (keturiolika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt eurų) nukentėjusiosios J. M. naudai.

Nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį dėl 160 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš A. N. priteisti 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) nukentėjusiojo A. J. naudai.

Nukentėjusiosios L. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. N. priteisti 20 700 Eur (dvidešimt tūkstančių septynis šimtus eurų) turtinės žalos ir 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanos nuo priteistos turtinės ir neturtinės žalos, kurios turi būti skaičiuojamos nuo nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo dienos- 2019-02-05, iki visiško prievolės įvykdymo, nukentėjusiosios L. G. naudai.

Nukentėjusiosios L. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. N. priteisti 22 980 Eur (dvidešimt du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinės žalos ir 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių)procentų metines palūkanos nuo priteistos turtinės ir neturtinės žalos, kurios turi būti skaičiuojamos nuo nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo dienos- 2019-02-05, iki visiško prievolės įvykdymo, nukentėjusiosios L. K. naudai.

Nukentėjusiojo M. K. įstatyminės atstovės L. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. N. priteisti 1000 Eur (tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių)procentų metines palūkanos nuo priteistos neturtinės žalos, kurios turi būti skaičiuojamos nuo ieškinio priėmimo dienos - 2019-04-15, iki visiško prievolės įvykdymo, nukentėjusiojo M. K. naudai.

Nukentėjusiosios R. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš A. N. priteisti 1740 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt eurų) turtinės žalos 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos turtinės ir neturtinės žalos, palūkanas skaičiuoti nuo nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo dienos- 2019-02-05, iki visiško prievolės įvykdymo nukentėjusiosios R. K. naudai.

Nukentėjusiosios I. A. patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš A. N. priteisti 11 193,70 Eur (vienuolika tūkstančių šimto devyniasdešimt 3 eurus 70 euro centus) turtinės žalos ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios I. A. naudai.

Nukentėjusiosios I. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. N. priteisti 3543 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus) turtinės žalos ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios I. K. naudai.

Nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. N. priteisti 5396 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus) turtinės ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. K. naudai.

Nukentėjusiųjų N. N. ir G. N. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. N. priteisti 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) turtinės ir kiekvienam po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nukentėjusiųjų G. N. ir N. N. naudai.

Nukentėjusiojo A. N. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. N. priteisti 12 000 Eur (dvylikos tūkstančių eurų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. N. naudai.

Nukentėjusiosios S. D. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. N. priteisti 4007,27 Eur (keturis tūkstančius septynis eurus 27 euro centus) turtinės žalos ir 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios S. D. naudai.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pareikštą 14367,99 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. N. priteisti 14367,99 (keturiolika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus 99 euro centus) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos naudai.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 587,15 Eur ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. N. priteisti 587,15 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 15 euro centų) Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Priteisti iš A. N. 150 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų, nukentėjusiosios L. G. naudai advokato išlaidoms apmokėti.

Priteisti iš A. N. 300 eurų (tris šimtus eurų) proceso išlaidų, nukentėjusiosios L. K. naudai advokato išlaidoms apmokėti.

Priteisti iš A. N. 750 eurų (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų, nukentėjusiosios S. D. naudai advokato išlaidoms apmokėti.

Išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai I. A. 538,46 Eur (penkis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 46 ct) pripažinti proceso išlaidomis bei jas valstybės naudai priteisti iš A. N., šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš A. N. 8 Eur (aštuonis eurus) proceso išlaidų valstybės naudai.

Daiktus, – stiklainį, kuriame yra 2017-10-07 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš automobilio salono paimtos apdegusio salono detalės su degimo pėdsakais, paketą, kuriame yra 2017-10-10 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš namo paimti trys degimo pėdsakai: du nuo grindų ir vienas nuo lovos krašto; paketą, kuriame yra 2018-02-10 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš ūkinio pastato paimta apdegusios medinių durų staktos dalis su degimo pėdsakais; paketą, kuriame yra 2018-02-11 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), paimti du degimo pėdsakai iš prieangio; voką, kuriame yra mobilaus ryšio telefonas NOKIA su jame esančia pokalbių kortele; paketą, kuriame yra 2018-04-08 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paimtas degimo pėdsakas; paketą, kuriame yra 2018-04-12 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), paimti du degimo pėdsakai; paketą, kuriame yra 2018-04-25 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paimti trys degimo pėdsakai; paketą, kuriame yra 2018-04-25 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini)10, (duomenys neskelbtini), paimti trys degimo pėdsakais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Daiktus, – voką, kuriame yra: kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga pateiktas 2018-02-14 Šiaulių geležinkelių infrastruktūros, du kompaktiniai diskai su įtariamojo A. N. mobiliojo ryšio telefono Huawei duomenimis; kompaktinis diskas su liudytojo E. S. pateiktais dviem vaizdo įrašais, kompaktinis diskas su A. S., E. S., J. Č., K. A. ir A. B. mobiliojo ryšio išklotinėmis, kompaktinis diskas su „(duomenys neskelbtini)“ pateikta 2018-04-07 vaizdo medžiaga, kompaktinis diskas su „(duomenys neskelbtini)“ pateikta 2018-04-11 vaizdo medžiaga; du kompaktiniai diskai prie specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir 6 fotonuotraukos, kompaktinis diskas su A. K. mobiliojo ryšio telefone Samsung rasta informacija; du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, 3 kompaktiniai diskai su mažamečio liudytojo A. K. apklausos vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.