Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys R. G. ir R. G. atstovė pagal įstatymą G. G., UAB „Vitės Valdos“, antstolė Viktorija Vėliuvėnė, pavaduojanti antstolį Albiną Zenkevičių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. G. pateikė antstolei Viktorijai Vėliuvėnei, pavaduojančiai antstolį Albiną Zenkevičių, skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2015-12-08 patvarkymą. Nurodo, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0017/12/00134 vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-18 vykdomąjį raštą Nr. N2-666-793/2012 dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kiekvienam vaikui išieškojimo iš skolininko V. G. nepilnamečiams vaikams R. G. ir R. G., atstovaujamiems G. G. Antstolės žinioje taip pat yra vykdomoji byla Nr. 0017/14/00247 vykdoma pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-19 vykdomąjį raštą Nr. 2-172-904/2013 dėl 457,72 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. G. kreditorei UAB „Vitės Valdos“. Antstolė 2015-12-08 patvarkymu dėl turto pardavimo iš varžytinių paskelbė pirmąsias jam nuosavybės teise priklausančio turo: 66/628 dalies žemės sklypo, 1275/10000 dalies gyvenamojo namo, 3/16 dalies garažo, 1275/10000 dalies kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), varžytines, nustatydama pirmųjų varžytinių pradžią 2016-01-05. Pareiškėjas nurodo, kad antstolė nesiėmė priemonių atidalyti jam priklausančią turto dalį nuo kitų paveldėtojų ir varžytinėse pardavinėja visą nekilnojamąjį turtą negavusi kitų bendraturčių sutikimo. Be to, antstolė nesiėmė priemonių gauti leidimą, tam, kad turtas būtų apžiūrėtas kartu su turto vertintojais, todėl turto rinkos kainą nustatė ji pati ir ši kaina mažesnė nei reali turto vertė. Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra žinoma tiksli jo įsiskolinimo suma. Pažymėjo, kad antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra vertintinos kaip per didelės.

Suinteresuotas asmuo antstolė Viktorija Vėliuvėnė, pavaduojanti antstolį Albiną Zenkevičių, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Suinteresuotiems asmenims G. G., UAB „Vitės Valdos“, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 19), teismo nustatytu terminu atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vykdomosios bylos Nr. 0017/12/00134 duomenimis nustatyta, kad antstolė Viktorija Vėliuvėnė, pavaduojanti antstolį Albiną Zenkevičių, vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-18 vykdomąjį raštą Nr. N2-666-793/2012 dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kiekvienam vaikui išieškojimo iš skolininko V. G. nepilnamečiams vaikams R. G. ir R. G., atstovaujamiems G. G. (b. l. 6, vykd. byla Nr. 0017/12/00134). Antstolė Viktorija Vėliuvėnė, pavaduojanti antstolį Albiną Zenkevičių, taip pat vykdo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-19 vykdomąjį raštą Nr. 2-172-904/2013 dėl 457,72 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. G. kreditorei UAB „Vitės Valdos“ (b. l. 6, vykd. byla Nr. 0017/14/00247). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 1275/10000 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1275/10000 dalis kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 66/628 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-16, 55-57, vykd. byla Nr. 0017/12/00134). Antstolė 2014-08-20 turto arešto aktu areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1275/10000 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1275/10000 dalį kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 66/628 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 64-67, vykd. byla Nr. 0017/12/00134). 2015-01-22 patvarkymu dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo antstolė nustatė, kad skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė yra: 66/628 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 1628,00 Eur, 1275/10000 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5967,00 Eur, 3/16 dalies garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 411,00 Eur ir 1275/10000 dalies kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 88,00 Eur (b. l. 144, vykd. byla Nr. 0017/12/00134). 2015-12-08 patvarkymu dėl turo pardavimo iš varžytinių antstolė nutarė 2016-01-05 pradėti pirmąsias turto pardavimo varžytines (vykd. b. l. 138, vykd. byla Nr. 0017/12/00134).

Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antstolio ir kitų suinteresuotų asmenų pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Taigi, įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė savo iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme nenurodė, kokios bylos aplinkybės gali būti tinkamai išaiškintos tik žodinio bylos nagrinėjimo metu. Teismas, įvertinęs skunde dėl antstolio veiksmų nurodytas aplinkybes bei argumentus, byloje esančius duomenis, mano, kad nėra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas prašo panaikinti antstolės 2015-12-08 patvarkymą dėl turo pardavimo iš varžytinių. Nurodo, jog varžytinėse yra pardavinėjamas visas nekilnojamais turtas, kuris nuosavybės teise priklauso ne tik jam, bet ir kitiems bendraturčiams. Antstolė nesiėmė priemonių atidalyti jam priklausančią turto dalį nuo kitų paveldėtojų ir varžytinėse turtą pardavinėja negavusi kitų bendraturčių sutikimo. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. Ch. IĮ, bylos Nr. 3K-3-40/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkui priklausančiai turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, daliai esant nenustatytai, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priklausanti nekilnojamojo turto dalis yra nustatyta, išieškojimas nukreiptas į pareiškėjui nuosavybės teise priklausančią turto dalį, o ne į visą turtą, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad antstolės atliktas turto įkainojimas neatitinka realios nekilnojamojo turto vertės. Be to, nagrinėjamu atveju antstolė turto vertinimą atliko pati, nepavedė turto vertinimo atlikti nekilnojamojo turto vertintojams. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko teisių apsauga, užtikrinant, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant, tiek su kreditoriaus teisių apsauga, garantuojant, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai. Areštuoto ir iš varžytynių parduodamo įkeisto turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G., M. M., D. G., V. V., ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. B., R. B. v. antstolė B. P., J. V., J. K., A. K., AB Sampo bankas, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S., M. K., O. P., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“, ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė 2014-08-20 turto arešto aktu areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), 1275/10000 dalį gyvenamojo namo, 3/16 dalį garažo, 1275/10000 dalį kitų statinių – kiemo statinių, 66/628 dalį žemės sklypo, esantį (duomenys neskelbtini). 2015-01-22 patvarkymu dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo antstolė nustatė, kad skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė yra: 66/628 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 1628,00 Eur, 1275/10000 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5967,00 Eur, 3/16 dalies garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 411,00 Eur ir 1275/10000 dalies kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 88,00 Eur. Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Nagrinėjamu atveju antstolė, vykdydama įkeisto ir areštuoto turto pardavimą iš varžytinių, 2015-01-22 patvarkymu parduodamo turto vertę nustatė atsižvelgdama į VĮ „Registrų centras“ duomenis apie nekilnojamojo turto vertę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad areštuoto turto vertė nustatyta antstolės 2015-01-22 patvarkymu, o varžytinės paskelbtos antstolės 2015-12-08 patvarkymu, t.y. varžytinės paskelbtos praėjus beveik metams laiko nuo areštuoto turto vertės nustatymo, tačiau nurodytu laikotarpiu pareiškėjas vykdomąja byla nesidomėjo, su antstole nebendradarbiavo, prašymų pavesti minėto turto vertinimą nekilnojamojo turto vertintojams nepateikė, prieštaravimų dėl turo vertės nustatymo nepareiškė (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nereiškė motyvuotų prieštaravimų dėl nekilnojamojo turto įkainojimo, darytina išvada, antstolei nebuvo pagrindo savo iniciatyva skirti ekspertizės turto vertei nustatyti, nes jai abejonių dėl turto vertės nekilo. Be to, pažymėtina ir tai, jog nors pareiškėjas nesutinka su antstolės nustatyta turto verte, tačiau objektyvių įrodymų, nustatančių realiai kitokią turto kainą bei leidžiančių abejoti antstolės atliktu turto įkainojimu, nepateikė. Vien pareiškėjo nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu, nepagrįstas objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įkeisto turto vertė nustatyta neteisingai.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog nesutinka su antstolės apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, kadangi jos vertintinos kaip per didelės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, todėl skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007). Vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka, pagal kurią išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant buvo apskaičiuotos, vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu, kuris su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais išsiunčiamas skolininkui. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė 2014-10-23 vykdymo išlaidų apskaičiavimu, kad vykdomojoje byloje yra patirta 971,84 Eur (3355,57 Lt), kurias sudaro 92,68 Eur (320,00 Lt) būtinųjų vykdymo išlaidų, 114,98 Eur (397,00 Lt) papildomų vykdymo išlaidų, 670,18 Eur (2314,00 Lt) atlygis antstoliui, 79,53 Eur (274,61 Lt) indeksavimas, 14,47 Eur (49,96 Lt) kitų išlaidų, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims (b. l. 91, vykd. b. Nr. 0017/12/00134). Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte numatyta, kad kai išieškotina suma yra nuo 15000,00 Lt iki 30000,00 Lt, būtinosios vykdymo išlaidos yra 250,00 Lt, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą 10 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1800,00 Lt (vykd. b. Nr. 0017/12/00134). Kai išieškotina suma yra nuo 1000,00 Lt iki 2000,00 Lt būtinosios vykdymo išlaidos yra 70,00 Lt, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą 19 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 200,00 Lt (vykd. b. Nr. 0017/14/00247). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, įvertinus 2014-10-23 vykdymo išlaidų apskaičiavimu paskaičiuotas vykdymo išlaidas, teismas daro išvadą, kad vykdomosiose bylose Nr. 0017/12/00134 ir Nr. 0017/14/00247 vykdymo išlaidos paskaičiuotos tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolė savo veiksmais nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas, kaip nepagrįstas, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0017/12/00134, Nr. 0017/14/00247 grąžinti antstolei Viktorijai Vėliuvėnei, pavaduojančiai antstolį Albiną Zenkevičių.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.