Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-819-459/2016

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-00726-2016-5)

NUTARTIS

2016 m. gegužės 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys R. G. ir R. G. atstovė pagal įstatymą G. G., UAB „Vitės valdos“, antstolė V. V., pavaduojanti antstolį A. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė išnagrinėjo skundą, patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla persiuntė jį teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0017/12/00134 medžiagos nustatyta, kad antstolė V. V., pavaduojanti antstolį A. Z., vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-18 vykdomąjį raštą Nr. N2-666-793/2012 dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kiekvienam vaikui išieškojimo iš skolininko V. G. nepilnamečiams vaikams R. G. ir R. G., atstovaujamiems G. G.. Antstolė V. V. taip pat vykdo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-19 vykdomąjį raštą Nr. 2-172-904/2013 dėl 457,72 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. G. kreditorei UAB „Vitės Valdos“. Pareiškėjo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 1275/10000 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1275/10000 dalių kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 66/628 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Antstolė 2014-08-20 turto arešto aktu areštavo šį skolininkui priklausantį turtą. 2015-01-22 patvarkymu dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo antstolė nustatė, kad skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė yra tokia: 66/628 dalies žemės sklypo - 1628,00 Eur, 1275/10000 dalių gyvenamojo namo - 5967,00 Eur, 3/16 dalies garažo - 411,00 Eur ir 1275/10000 dalių kitų statinių – kiemo statinių - 88,00 Eur. 2015-12-08 patvarkymu dėl turto pardavimo iš varžytynių antstolė nutarė 2016-01-05 pradėti pirmąsias varžytynes. Pareiškėjas prašė panaikinti šį antstolės patvarkymą, nes antstolė nesiėmė priemonių atidalinti pareiškėjui priklausančią turto dalį, nustatė per mažą turto kainą, be to, pareiškėjas nesutiko su apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis.

Pareiškėjas teigia, jog varžytynėse yra pardavinėjamas visas nekilnojamasis turtas, kuris nuosavybės teise priklauso ne tik jam, bet ir kitiems bendraturčiams, o antstolė nesiėmė priemonių atidalinti jam priklausančią turto dalį ir varžytynėse turtą pardavinėja, negavusi kitų bendraturčių sutikimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkui priklausančiai turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, daliai esant nenustatytai, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju pareiškėjui priklausanti nekilnojamojo turto dalis yra nustatyta – turto dalys yra aiškios (pareiškėjui priklauso 1275/10000 dalių gyvenamojo namo, 3/16 dalys garažo, 1275/10000 dalių kitų statinių – kiemo statinių, 66/628 dalis žemės sklypo), išieškojimas nukreiptas į pareiškėjui priklausančią turto dalį, o ne į visą turtą, todėl pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, jog varžytynėse yra pardavinėjamas visas nekilnojamasis turtas.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad antstolės atliktas turto įkainojimas neatitinka realios nekilnojamojo turto vertės. Turto vertė, jo teigimu, nustatyta pagal 1987 metų duomenis. Pirmosios instancijos teismas nutartyje išsamiai pasisakė dėl šių pareiškėjo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi antstolė ekspertizę turto vertei nustatyti skiria tik tada, kai jai kyla abejonių dėl turto vertės arba jei skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įvertinimui. Šiuo atveju vykdymo proceso šalys prieštaravimų dėl antstolės nustatytos turto vertės per nustatytus terminus nereiškė. Areštuoto turto vertė nustatyta antstolės 2015-01-22 patvarkymu, o varžytynės paskelbtos praėjus beveik metams laiko nuo areštuoto turto vertės nustatymo – 2015-12-08 patvarkymu, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas per šį laikotarpį vykdomąja byla nesidomėjo, neprieštaravo antstolės nustatytai turto vertei, neteikė prašymų skirti ekspertizę. Antstolė parduodamo turto vertę nustatė atsižvelgdama į VĮ „Registrų centras“ duomenis apie nekilnojamojo turto vertę. Duomenys gauti 2015-01-13, todėl pareiškėjo argumentas, kad antstolė turto vertę nustatė pagal 1987 metų duomenis, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas (vykd. b. l. 102-105). Teigtina, jog antstolė neturėjo jokio pagrindo abejoti aktualiais VĮ „Registrų centras“ duomenimis apie turto vertę. Tai pat reikšminga ir ta aplinkybė, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog reali turto vertė yra žymiai didesnė. Vien pareiškėjo nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu, nepagrįstas objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įkeisto turto vertė nustatyta neteisingai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė, jog antstolės atliktas turto įkainojimas neatitinka realios nekilnojamojo turto vertės, todėl skundžiamas antstolės patvarkymas šiuo aspektu vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog nesutinka su antstolės apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, kadangi jos per didelės. Iš esmės pareiškėjas nesutinka su antstolės apskaičiuotu atlyginimu. Antstolė 2014-10-23 vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodė, kad vykdomojoje byloje yra patirta 971,84 Eur (3355,57 Lt), kurias sudaro 92,68 Eur (320,00 Lt) būtinųjų vykdymo išlaidų, 114,98 Eur (397,00 Lt) papildomų vykdymo išlaidų, 670,18 Eur (2314,00 Lt) atlygis antstoliui, 79,53 Eur (274,61 Lt) indeksavimas, 14,47 Eur (49,96 Lt) kitų išlaidų, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims (b. l. 91, vykd. b. Nr. 0017/12/00134). Sprendimų vykdymo instrukcijos, pagal kurios nuostatas antstolis apskaičiuoja vykdymo išlaidas, 50 punkte numatyta, kad kai išieškotina suma yra nuo 15000,00 Lt iki 30000,00 Lt, būtinosios vykdymo išlaidos yra 250,00 Lt, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą - 10 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1800,00 Lt (vykd. b. Nr. 0017/12/00134). Kai išieškotina suma yra nuo 1000,00 Lt iki 2000,00 Lt, būtinosios vykdymo išlaidos yra 70,00 Lt, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą - 19 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 200,00 Lt (vykd. b. Nr. 0017/14/00247). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog vykdymo išlaidos šiuo atveju apskaičiuotos tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis. Pareiškėjo argumentai, susiję su vykdymo išlaidų nepagrįstumu, yra abstraktaus pobūdžio, nekonkretizuoti – pareiškėjas neįrodė, jog antstolė, apskaičiuodama vykdymo išlaidas, būtų pažeidusi teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų institutą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.