- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-09
- Bylos Nr.
- eB2-1265-480/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00309-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Solar energy LT“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Solar energy LT“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir apribojimo vadovui eiti pareigas,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Solar energy LT“ teikė teismui prašymą pripažinti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu, kaltu pripažįstant jos buvusį vadovą I. Š.. Taip pat teikė prašymą apriboti buvusiam UAB , (duomenys neskelbtini)“ vadovui teisę eiti vadovo pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodė, kad tikslaus LUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo atsiradimo momento nėra galimybės nustatyti dėl įrodymų trūkumo, nulemto buvusio bendrovės vadovo veiksmų, neperdavus nemokumo administratoriui bendrovės veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentų. Pagal nemokumo administratorės turimus duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumas atsiranda nuo 2022 metų. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12692-1192/2025 priteisė iš vadovo Bendrovės naudai 48 545 Eur žalos atlyginimą, kadangi Bendrovės nemokumo administratorė, patikrinusi Bendrovės sandorius, nustatė, kad bankroto bylos iškėlimo dienai Bendrovės kasos aparate turėjo būti 48 545 Eur grynųjų pinigų, kurių buvęs Bendrovės direktorius nemokumo administratorei neperdavė. Buvęs Bendrovės vadovas I. Š., veikdamas sąmoningai ir sistemingai, išsigrynino reikšmingą pinigų sumą, kurią galimai pasisavino, tuo sąmoningai išvengdamas pareigos atsiskaityti su tuometiniais Bendrovės kreditoriais ir taip sąmoningai blogino Bendrovės turtinę padėtį. Bendrovės turtinė padėtis buvo sąmoningai bloginama ir aplaidžiai tvarkant buhalterinę apskaitą – Bendrovės apskaitos dokumentai nebuvo perduoti, iki šiol neatskleisti svarbūs finansiniai duomenys, liko neperduoti debitorių ir kreditorių sąrašai bei kiti Bendrovės turto duomenys, kas reikšmingai apsunkino bankroto proceso administravimą bei trukdo nustatyti tikrąsias Bendrovės nemokumo priežastis. Bendrovei esant nemokiai, 2024 m. vasario 8 d. I. Š. įsteigė naują bendrovę identišku pavadinimu – MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindinė veikla analogiška bankrutuojančiai Bendrovei ir kurios steigėjas, vadovas, vienintelis dalyvis ir naudos gavėjas tas pats asmuo. Įmonės veiklos perkėlimą pagrindžia darbuotojų judėjimas, sudaromi sandoriai ir kt.
Teismas, tik išnaudojęs visas procesines galimybes įteikti atsakovui I. Š. procesinius dokumentus, galiausiai juos įteikė vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į skundą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant JANĮ nuostatas, yra pabrėžta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-665-567/2023).
Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl šis klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytus požymius, tačiau turi būti atsižvelgiama ir į aplinkybių, susijusių bendrovės veiklos ir (ar) turto perkėlimu, visumą, įskaitant ir aplinkybes, susijusias su bendrovės turto, turtinių teisių, sutarčių, prekės ženklo perleidimu, darbuotojų perkėlimu ir pan.
Kauno apygardos teisme UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 4 d. iškelta bankroto byla (bylos Nr. eB2-452-480/2025), nemokumo administratoriumi perskirta UAB ,,Bankrotė“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 13 d. Vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskutiniu vadovu nuo 2022 m. spalio 19 d. buvo I. Š..
Nagrinėjamu atveju tyčinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pareiškėja UAB ,,Solar energy LT“ grindžia apgaulingu ir (ar) netinkamu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu ir finansinės ataskaitos rinkinių nepateikimu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas); nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų juridiniam asmeniui sandorių sudarymu <...> (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktu); turto pardavimu mažesne nei rinkos kaina ar perleidimu neatlygintinai <...> (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir įmonės veiklos ir (ar) turto perkėlimu į kitą juridinį asmenį (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Dėl nemokumo momento nustatymo ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindo
Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, nes JANĮ normos tyčinio bankroto instituto taikymą sieja su įmonės nemokumo būkle. Tik nustačius juridinio asmens nemokumo faktą tam tikru momentu, galima analizuoti buvusių įmonės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą bei, tuo remiantis, daryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.
Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 dalies 7 punktas numato, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Šiuo aspektu kreditorius nurodė, kad nemokumo momentą sunku nustatyti įmonės vadovui neperdavus įmonės administratoriui dokumentų, tačiau nurodė, kad pagal Bendrovės nemokumo administratorės turimus duomenis, bendrovė nemokia tapo 2022 m. gruodžio 31 d. Rėmėsi 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentais ir Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartyje nustatytoms aplinkybėmis.
Teismo vertinimu, nesutikti su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Nors kaip matyti iš už 2023 metus pateiktos finansinės ataskaitos, Bendrovės veikla pelninga, t. y. pelnas 37 422 Eur, tačiau šie duomenys kvestionuotini, įvertinus aplinkybę, kad kelis metus iš eilės Bendrovės veikla buvo menko pelningumo arba net nuostolinga, t y. 2020 m. – 6 038 Eur (pelnas), 2021 m. - 4 936 Eur (nuostolis); 2022 m. - 11 402 Eur (nuostolis). Palyginus 2022 m. ir 2023 metų finansinės ataskaitos duomenis matyti, kad Bendrovės pelno pokytis įvyko nuo 11 402 Eur nuostolio (2022 m.) iki 37 422 Eur (2023 m.) pelno, t. y iš viso pajamų gauta beveik 50 000 Eur, kai iš esmės Bendrovė tokio masto pelnu per savo veiklos istoriją nėra disponavusi. Todėl tokie vien tik Finansinės atskaitomybės duomenys, įvertinus Bendrovės veiklos pelningumo (ar nuostolių) mastą ankstesniais finansiniais metais, leidžia abejoti pateiktais 2023 m. duomenimis, nesant pateiktų jokių kitų pagrįstų ir objektyvių duomenų, patvirtinančių priešingą situaciją.
Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.
Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
Šiuo aspektu vertinamas Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-12692-1192/2025, kurioje nuspręsta priteisti iš bendrovės vadovo bendrovės naudai 48 545 Eur žalos atlyginimą, kadangi Bendrovės nemokumo administratorė, patikrinusi Bendrovės sandorius nustatė, kad bankroto bylos iškėlimo dienai Bendrovės kasos aparate turėjo būti 48 545 Eur grynųjų pinigų, kurių buvęs įmonės direktorius I. Š. nemokumo administratorei neperdavė. Teismo sprendime nustatyta, kad buvęs Bendrovės vadovas I. Š. per 2023 metų laikotarpį iš Bendrovės sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodant jokios paskirties ir nepateikiant dokumentų apie pinigų panaudojimo Bendrovės valdymui, išsiėmė 37 135 Eur sumą. Papildomai, Bendrovės sąskaitų išrašai patvirtina, kad I. Š. per laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. gruodžio 18 d. iš LUAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išsigrynino mažiausiai 42 435 Eur, kai tuo metu kreditoriams įsiskolinimai atsirado ir pradėjo didėti. Teismo procesinis sprendimas, kuriuo konstatuotas atsakovo vadovo veiksmų neteisėtumas, įsiteisėjęs, ir šioje byloje turi prejudicinę reikšmę.
Įvertinus aplinkybių visumą labiau tikėtina, kad 2022 m. gruodžio 31 d. įmonė jau buvo nemoki. 2022 m. pabaigoje pradėjo kauptis įmonės kreditorių skolos, o įmonės vadovas, vietoj to, kad besikaupiančias skolas dengtų ir atsiskaitytų su įmonės kreditoriais, nuo 2022 m. lapkričio pb. iki 2023 m. gruodžio pb. iš skirtingų įmonės sąskaitų skirtingais dydžiais išsigrynino lėšas, dėl kurių vadovui niekaip nepagrindus, jos priteistos teismo sprendimu. Taigi nuo 2022 m. pb iki 2023 m. metų vis didėjanti įmonės kreditorių apimtis ir kreditorinių reikalavimo dydis, tuo pačiu lygiagrečiai įmonės vadovo atliekami piniginių lėšų išgryninimo veiksmai, nepagrindžiant nurodytų lėšų panaudojimo teisėtumo, leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad įmonės vadovas taip sistemingai atlikdamas išgryninimo veiksmus besikaupiančių kreditorių reikalavimų atžvilgiu, negalėjo nenumanyti, kad jo veiksmai prieštaringi didėjančių kreditorių atžvilgiu, nesąžiningi ir sąmoningai vedantys įmonę prie bankroto. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 str. 2 d. 1 p. pagrindu.
Dėl vadovo veiksmų tvarkant buhalterinę apskaitą ir (ne) teikiant finansinės atskaitomybės dokumentų
Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad bendrovė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Bendrovės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai bendrovės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi bendrovės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir bendrovės privedimo prie bankroto arba jau nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias bendrovės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).
Teismų praktikoje aiškinant apgaulingos ir(ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje pasisakyta, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi bendrovės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies nuostatas bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal CK 2.66 straipsnio 4 dalį įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, finansinės ataskaitos turi būti parengiamos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė rengia pinigų srautų ataskaitą. Taigi, būtent Bendrovės vadovas yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, parengimą ir savalaikį pateikimą Juridinių asmenų registrui.
Šiuo atveju bendrovės vadovas, būdamas atsakingu už bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, parengimą ir savalaikį pateikimą Juridinių asmenų registrui, šios savo pareigos nevykdė ir Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitas ir kitus dokumentus pateikė tik už 2023 m., turėdamas pareigą kasmet iki gegužės 1 d. teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, už 2024 metus tokių dokumentų nepateikė.
Antra, iškėlus bendrovei bankroto bylą, jos vadovo atsakomybė bendrovei nepasibaigia, kadangi JANĮ 57 straipsnio 1 dalies pagrindu jam atsiranda pareiga perduoti nemokumo administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Teismų praktikoje nurodyta, kad pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalį pareiga organizuoti visų bendrovės dokumentų perdavimą nemokumo administratoriui tenka buvusiam (įgaliojimų netekusiam) bendrovės vadovui, o ta aplinkybė, jog dalis bendrovės dokumentų galimai yra pas bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusį juridinį asmenį ir nemokumo administratorius turi galimybę su jais susipažinti, neatleidžia buvusio bendrovės vadovo nuo nurodytos pareigos tinkamo įvykdymo. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar buhalterinė apskaita yra vedama pačios bendrovės, ar yra sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, už tinkamą buhalterinę apskaitą yra atsakingas bendrovės vadovas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-825-567/2024, 68 punktas).
Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį (nuo 2022 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis) bendrovės vadovas yra atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Dėl to bendrovės vadovas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, dėl neperduotų dokumentų negali gintis teigdamas, kad perdavė tiek dokumentų, kiek jis turėjo. Buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas patvirtina netinkamą, aplaidų buhalterijos tvarkymą, be to, tai neatitinka juridinio asmens vadovui keliamų rūpestingo elgesio reikalavimų, teisės aktuose nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 39 punktas).
Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (informacijos apie dokumentų perdavimą) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Šiuo atveju reikalavimas įrodyti, kad nemokumo administratorei buvo perduoti buhalteriniai dokumentai, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. – probatio diabolica). Priešingai, jei suinteresuotas asmuo mano, kad nemokumo administratorei buvo perduoti jo nurodyti dokumentai, jis turi būti pajėgus įrodyti tokio fakto buvimą, juolab kad teisės aktai įpareigoja tokius duomenis perduoti. Taigi, tais atvejais, kai teisės aktai asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo našta, kad veiksmai buvo atlikti, tenka tam asmeniui, kuris turėjo pareigą juos atlikti, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti, t. y. būtent bendrovės vadovui tenka procesinė našta pagrįsti aplinkybę, kad jis yra tinkamai įvykdęs pareigą perduoti nemokumo administratorei visus bankrutuojančios bendrovės dokumentus ir turtą.
Šiuo atveju įmonės vadovas Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei Bendrovės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus Bendrovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą bendrovės informaciją, susijusią su jos veikla, tačiau vadovas nemokumo administratorei Bendrovės finansinių dokumentų neperdavė. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB ,,Deimega“, kuri šią aplinkybę patvirtino, tačiau nurodė, kad 2024 m. spalio 9 d. aktu vadovui perduoti 6 (šeši) įmonės dokumentacijos segtuvai. Iš bylos duomenų galima suprasti, kad nemokumo administratorius kontaktavo ir bendravo su buvusiu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi I. Š., tačiau šis nemokumo administratoriui perdavė tik dalį įmonės dokumentų. Įmonės vadovas nemokumo administratoriui perdavė 5 (penkis) segtuvus, tačiau 1 (vienas) segtuvas liko vis dar neperduotas. Nemokumo administratorius nurodė, kad buvęs įmonės direktorius vis dar neperduoda informacijos apie debitorių ir kreditorių sąrašus, ilgalaikio turto sąrašo, piniginių lėšų ir jų ekvivalentų. Dėl to jam ne kartą buvo skirta teismo bauda, t. y. 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi (300 Eur bauda) ir 2025 m. kovo 20 d. nutartimi (papildoma 500 Eur bauda). Net ir gavęs baudas įmonės direktorius nereaguoja, neperduoda ir vengia perduoti turėtus bendrovės apskaitos duomenis.
Tokiu atveju nustačius nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad įmonės direktoriaus veiksmuose yra sąmoningumo ir tyčios, kas suponuoja išvadą dėl tyčinio bankroto JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
Dėl nuostolingų ir nenaudingų sandorių bei veiklos (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir (ar) turto (ne)perkėlimo į kitą juridinį asmenį (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktas)
Teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punktas); veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą, preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta bendrovė perėmė bendrovės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.
Kreditorius nurodė, kad bendrovei esant nemokiai 2024 m. vasario 8 d. I. Š. įsteigė naują bendrovę identišku pavadinimu – MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindinė veikla yra analogiška bankrutuojančiai Bendrovei ir kurios steigėjas, vadovas, vienintelis dalyvis ir naudos gavėjas yra tas pats asmuo – I. Š.. Įsteigus MB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2024 metų gegužės mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeliko nei vieno darbuotojo. Taip pat nurodė aplinkybes dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausiusio turto (konkrečiai transporto priemonių) kvestionuotinu pardavimu.
Šiuo aspektu iš JAR duomenų matyti, kad I. Š. 2024 m. vasario 9 d. įsteigė MB ,, (duomenys neskelbtini)“, jis buvo bendrijos vadovas. Pastebėtina, kad bendrijos pavadinimas iš esmės artimas bankrutuojančios įmonės pavadinimui, skiriasi juridinio asmens valdymo forma. Be to, iš JAR ir rekvizitai.lt duomenų matyti, kad tiek bankrutuojančios UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tiek MB ,, (duomenys neskelbtini)“, vykdoma veikla iš esmės ta pati, t. y. elektros sistemos, jų rengimas ir kt. Viešai prieinamais duomenis rekvizitai.lt nustatyta, kad nuo 2024 m. vasario mėn. įmonės darbuotojų ėmė mažėti, o tuo pačiu nurodytu laikotarpiu naujai įsteigtos MB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojų skaičius didėjo. 2024 m. sausio 6 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pardavė pirkėjai A. R. Peugeot Poxer valst. Mr. (duomenys neskelbtini) , kuri, kaip matyti iš pateiktų VĮ Registrų centras duomenų, yra viena iš buvusių UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dalyvių (buvo viena iš įmonės darbuotojų ir akcininkių). 2024 m. vasario 21 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pardavė MB ,, (duomenys neskelbtini)“ transporto priemonę Škoda Octavia Nr. (duomenys neskelbtini) Ši transporto priemonė parduota (kaip ir anksčiau kitos) vos už 100 Eur ir praėjus vos 12 dienų po MB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsteigimo. 2023 m. gegužės 30 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi bendrovė už 1 000,00 Eur iš A. Š. įsigijo transporto priemonę VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovės nemokumo administratorė kreipėsi į vadovą dėl šios transporto priemonės perdavimo, tačiau šios prievolės buvęs I. Š. nėra įvykdęs.
Teismo vertinimu, nors nėra duomenų, kad konkretūs darbuotojai ir kokie perėjo dirbti į MB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau visuma aplinkybių, – kad I. Š., kuris buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius įsteigia MB ,,duomenys neskelbtini)“, užsiimančia ta pačia veikla, tarp įmonės ir įsteigtos bendrijos įvykęs darbuotojų disproporcinis pokytis, dėl ekonominio (ne) naudingumo kvestionuotinų transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymas, įvertinus subjektus, kuriems parduota ir kainos dydį; MB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsteigimas ir veiklos plėtojimas, kai tuo pačiu jo vadovaujama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ susidūrė su finansiniais sunkumais ir galimai turėjo nemokumo požymių 2022 m. pb., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinių apimčių mažinimas, neaiškiu pagrindu pasisavinant 48 545 Eur, nesiekiant atsiskaityti su įmonės kreditoriais, galimai siekiant neatskleisti aktualios informacijos apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiką, vengiama perduoti visus įmonės dokumentus, kai turimi duomenys, kad įmonės vadovas juos turi (jam perduota), – leidžia daryti išvadą, kad įmonė prie bankroto privesta tyčia. Taigi, šiuo atveju nurodytų aplinkybių visuma vertinant vadovo veiksmus (neveikimą) leidžia daryti išvadą, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp įmonės vadovo veiksmų viseto ir sąmoningai blogo įmonės valdymo bei susiklosčiusios įmonės nemokumo situacijos.
JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Kadangi buvęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas I. Š. netinkamai atliko savo pareigas, susijusias su įmonės valdymu, tikėtina sąmoningai blogai vykdė savo pareigas, sudarydamas nuostolingus sandorius, tikėtina netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, neteikdamas finansinės atsakomybės dokumentų, galimai siekdamas nuslėpti realią įmonės finansinę padėtį. Tokiais veiksmais jis veikė priešingai bendrovės interesams. Duomenų, patvirtinančių, kad minėtus atsakovo veiksmus būtų pagrindo vertinti sąžiningais, atliktus įmonės interesais, nėra (nebuvo) pateikta (CPK 178 straipsnis), todėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas I. Š., asmens kodas (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintinas atsakingu už bendrovės tyčinį bankrotą asmeniu.
Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Teismas vertina, kad šiuo atveju, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, yra nustatytos JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatytos sąlygos ir tai sudaro pagrindą apriboti I. Š. teisę eiti viešojo ar privataus juridinio asmens pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Apibendrinant pripažintina, kad aptartoje situacijoje proporcinga buvusiam vadovui I. Š. taikyti apribojimą trejus metus eiti viešojo ir(ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
JANĮ 71 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70-71 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas,
nutaria:
Pripažinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bankrotą tyčiniu.
Pripažinti buvusį UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovą I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu.
Apriboti I. Š. teisę 3 (tris) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti nemokumo administratoriui, pavedant jam su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius, bei suinteresuotam asmeniui.
Įsiteisėjusią teismo nutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Kauno apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.