- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-19
- Bylos Nr.
- e2-378-512/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04106-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- R. R.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
dalyvaujant ieškovui A. J., jo atstovei advokato padėjėjai R. M., atsakovui R. R., jo atstovei advokatei V. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 3210 eurų skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti).
Nurodė, kad Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalies, pagal A. J. pareiškimą. Atlikus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad A. J. davė savo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis R. R., su pastaruoju jį siejo draugystės, jei ne tėvystės santykiai. R. R. apgaule įgydamas pasitikėjimą, naudojosi A. J. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis, tokiu būdų valdė ir disponavo A. J. sąskaita, atlikdamas įvairias pinigų operacijas. Iš A. J. ir R. R. banko sąskaitos išrašų matyti, kad , kad pinigai įvairiomis sumomis buvo pervedami tiek iš A. J. banko sąskaitos į R. R., tiek iš R. R. sąskaitos į A. J. sąskaitą. Iš A. J. priklausančios „Swedbank“, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. R. priklausančią „Swedbank“, AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2012-03-01iki 2019-10- 05, pervesta 3210 Eur. A. J. priklausančių pinigų. Ikiteisminio tyrimo bylos duomenimis nustatyta, kad pavedimus atliko R. R.. Atsakovas, žinodamas realią situaciją, sąmoningai nevykdė ir nevykdo, savo prievolės sugrąžinti ieškovui priklausančias pinigų sumą. Mano, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovo sąskaitos paskirtis rodo, kad R. R. grąžino dalį skolos pavedimais, iš viso - 1592 eurų. Visi mokėjimai iš A. J. sąskaitos buvo atliekami jo pavedimu, su jo žinia ir panaudoti jo interesais bei atiduoti jo nurodytiems asmenims. R. R. teigimu, A. J. turėjo ir turi daug skolų, todėl pastoviai prašydavo atsakovo, kad tai vienam, tai kitam asmeniui atiduotų jo skolas iš jo pinigų, o kai jų neturėjo – iš atsakovo R. R. pinigų. Kadangi ieškovas yra atsakovo biologinis tėvas, tai tarp jų buvo pasitikėjimo santykiai ir nebuvo buhalterinio sąskaitų suvedinėjimo. R. R. tėvui materialiai yra labai daug padėjęs, tačiau neskaičiavo ir nereikalavo kompensuoti ieškovo interesais išleistų pinigų. A. J. taip pat niekada iki atsirandant konfliktinei situacijai nėra prašęs R. R. grąžinti jam kažkokius pinigus ir nereiškė jokių pretenzijų, nes žinojo kur ir kam yra išleidžiami jo pinigai, jie normaliai bendravo iki 2018 m. pabaigos. 2017 m. vasarą 900 eurų skolą už A. J. grąžino jo kreditoriui J. Č., 2018 m. vasarą A. J. prašymu perdavė 500 eurų jo kaimynui E. S. už A. J. namo langus, tų pačių metų lapkričio mėn. tam pačiam E. S. A. J. prašymu davė 160 eurų namo apšildymo dujų balionams, 2018 m. Č. M. už A. J. į Vokietiją nuvežtas cigaretes sumokėjo 150 eurų. Ne vieną kartą savo sąskaita R. R. pildė A. J. telefono sąskaitą, savo lėšomis yra apmokėjęs kelionę ir A. J. parvaręs iš Vokietijos automobilį. Jokio sandorio su ieškovu atsakovas nebuvo sudaręs ir nebuvo prisiėmęs jokio įsipareigojimo grąžinti tėvo (ieškovo) jam pervestus pinigus. Šalis šiuo atveju siejo tam tikri tarpusavio moraliniai įsipareigojimai, viena šalis jautė moralinę pareigą atlikti kitai šaliai tam tikrus veiksmus, viena kitai padėti, t.y. tarp šalių buvo tik prigimtiniai santykiai ir prigimtinės (lot. obligatio naturalis), bet ne teisinės, prievolės. A. J. pavesdamas R. R. atlikti bankinius pavedimus, žinodamas apie pervedamas į šio sąskaitą pinigines sumas, neprieštaraudamas tam ir pritardamas, turėjo suvokti ir suvokė, kad tokios pareigos jis neturi. Todėl turtas (šiuo atveju lėšos, net jei jos nebūtų panaudotos A. J. interesais), iš jį gavusio asmens negalėtų būti išreikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo, laikytinas iš esmės pateisinamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB PZU Lietuva v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-81/2008, LAT 2012 02 10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-34/2012).
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė prašo ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog pripažįsta, kad atsakovas dalį lėšų yra grąžinęs į ieškovo sąskaitą, dalį lėšų yra pervedęs ieškovo dukros išlaikymui, tačiau mano, kad dalį iš ieškovo į savo sąskaitą pervestų pinigų atsakovas panaudojo savo poreikiams tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė prašo ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad visos elektroninės bankininkystės operacijos buvo atliekamos ieškovo prašymu jo reikmėms tenkinti. Ieškovas pats perduodavo atsakovui elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, nurodydavo kiek lėšų ir kokiems tikslams reikia panaudoti. Kadangi ieškovą ir atsakovą siejo artimi santykiai, atsakovas ieškovo naudai yra išleidęs daugiau lėšų, nei buvo pervedęs į savo sąskaitą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Byloje ieškovo ir jo atstovės, atsakovo ir jo atstovės paaiškinimais, rašytiniais įrodymais – banko išrašais, ikiteisminio tyrimo medžiaga, liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovą ir atsakovą siejo artimi santykiai, ieškovas suteikė galimybę atsakovui naudotis ieškovo elektronine bankininkyste, t.y. atlikti mokėjimus, pervesti lėšas iš ieškovo sąskaitos ir panašiai.
Byloje kyla ginčas ar atsakovas grąžino iš ieškovo sąskaitos į savo sąskaitą pervestas pinigines lėšas ir/ar tas lėšas naudojo pagal ieškovo nurodymus. Ieškovas teigia, kad atsakovas, pervesdamas lėšas į savo sąskaitą tokiu būdu pasiskolino iš ieškovo 3210 Eur ir šių lėšų negrąžino. Atsakovas teigia, kad visos iš ieškovo gautos lėšos buvo panaudotos ieškovo naudai pagal jo nurodymus – ieškovo dukros išlaikymui, ieškovo skoloms dengti ir kitiems ieškovo poreikiams tenkinti.
Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo
Ieškovas teigia, kad prašomą priteisti pinigų sumą atsakovui paskolino.
Aiškinant paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas pažymėtina, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas. Atsižvelgiant į šalių artimus giminystės ryšius, mokėjimo pavedimu pervestos lėšos gali buvo kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios atsiskaitymo, dovanojimo ar kitus atlygintinus ar neatlygintinus, o ne paskolos teisinius santykius. Nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui faktas ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015).
Paskolos sutartis pagal savo sampratą yra realinis sandoris (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys), taigi paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas).
Byloje nėra įrodymų, kad tarp šalių būtų sudaryta paskolos sutartis, tačiau nustatyta, jog šalis siejo artimi santykiai, atsakovas ieškovo sutikimu naudojosi jo elektronine bankininkyste, atliko jo naudai įvairius pavedimus, todėl tarp šalių susiklostę santykiai artimesni nepagrįsto praturtėjimo ar nepagrįsto turto gavimo institutų teisiniams santykiams.
Dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
CK šeštosios knygos XX skyriaus normos reglamentuoja prievoles nepagrįstai praturtėjus ar nepagrįstai gavus turto. Šio skyriaus normose aptariamos dvi skirtingos situacijos: turto (daikto) gavimas be pagrindo ir nepagrįstas praturtėjimas. Doktrinoje nurodoma, kad daikto gavimas be pagrindo yra nepagrįstas praturtėjimas plačiuoju požiūriu; sąvoką „turtas“, vartojamą šio skyriaus straipsniuose, reikia suprasti ne tik kaip daiktus, bet ir kaip turtines teises, pinigus, kitokias materialiąsias vertybes.
Kasacinio teismo praktika dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.)
Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.
CK 6.237 straipsnis nustato aptariamo skyriaus normų taikymo prielaidas. Tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).
CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą (lot. actio de in rem verso), taikyti turi būti nustatytos šios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 22 punktas).
Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.
Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymėtina, kad šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Taigi, ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009).
Šioje byloje esantys įrodymai – banko išrašai, patvirtina, kad 2015-07-30 – 2016-02-01 laikotarpiu iš ieškovo sąskaitos į atsakovo sąskaitą buvo pervesti 3210 Eur. Atsakovas pateikė mokėjimo pavedimus, kelto bilietus, telefono papildymo sąskaitas iš kurių matyti, kad ieškovui yra pervedęs 600 Eur lėšų papildymą, už 122 Eur pirkęs kelto bilietus, už 28,41 Eur papildęs telefono kortelę. Pačio ieškovo pateikti jo sąskaitos išrašai patvirtina, kad nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. vasario mėn. atsakovas R. R. į ieškovo sąskaitą grąžino 1592 Eur. Iš šių išrašų taip pat matyti, kad iš ieškovo sąskaitos atsakovui buvo pervedami pinigai nurodant konkrečią paskirtį (pvz. bilietams, kelionei). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra grąžinęs arba išleidęs ieškovo naudai 2342,41 Eur.
Teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad atsakovas už jį yra sumokėjęs 800 Eur ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui ir sutiko šia suma mažinti ieškinio reikalavimus. CPK 182 straipsnio 5 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 187 straipsnis). CPK 187 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Teismo konstatuotas konkretaus byloje reikšmingo fakto pripažinimas reiškia, jog dėl tokio fakto neliko šalių ginčo, kartu – šalių pareigos teikti įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tokį faktą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2014). Ieškovui (jo atstovei) pripažinus virš minėtą faktą laikytina, kad atsakovas ieškovo naudai išleido dar 800 Eur.
Byloje liudytoju apklaustas E. S. patvirtino, kad atsakovas R. R. jam yra perdavęs pinigus už ieškovą A. J. pastarojo sodo namo langų keitimui ir dujų balionams pirkti. Nors tikslios pinigų sumos ir nepamena, bet tai gali būti atsakovo nurodoma bendra 660 Eur suma.
Liudytoju apklaustas J. Č. parodė, jog ieškovas iš jo ir jo brolio buvo pasiskolinęs 5700 Eur automobilio pirkimui. Dalį paskolos – 1700 Eur A. J. grąžino asmeniškai, o dalį – 2000 Eur jam už A. J. grąžino atsakovas R. R..
Ieškovas šių aplinkybių nepaneigia, todėl nustačius, kad atsakovas visas lėšas, gautas iš ieškovo panaudojo ieškovo interesams tenkinti, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas yra praturtėjęs ieškovo sąskaita.
Dėl atsakovo prašymo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą
Atsakovo atstovė prašo taikyti ieškinio senatį. Jos nuomone, jei atsakovas ir padarė nuostolius (žalą) ieškovui, tai šis praleido 3 metų ieškinio senaties terminą.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis). Šioje byloje kvalifikavus ginčo teisinį santykį ir nustačius, kad ginčas tarp šalių kilo dėl be pagrindo įgyto turto laikytina, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas ir dėl jo plačiau nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis). Šioje byloje atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovo priteistinos jo turėtos advokato pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. J. 500 Eur ( penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. R..
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.