- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-16
- Bylos Nr.
- e2-1893-1148/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00513-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Michail Volčkov (pirm.)
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- I. D.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone
- Advokatai
- Rimantas Šimkaitis
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone atstovei L. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovei I. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas į teismą kreipėsi su ieškiniu, prašydamas 1) nustatyti nepilnamečio A. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, 2) nustatyti atsakovės bendravimo su A. B. tvarką 2.1) Atsakovė bendrauja su vaiku kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., paimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą. Apie numatomą susitikimą su vaiku atsakovė įspėja ieškovą prieš 24 val. 2.2) Atsakovė bendrauja su vaiku telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis žemiau nurodytomis dienomis nuo 19 val. iki 20 val.: 2.2.1) kiekvieną trečiadienį; 2.2.2) sausio mėn. 1-ąją - Naujųjų metų dieną; 2.2.3) kovo mėn. 30 d. - A. B. gimimo dieną; 2.2.4) sekmadienį - katalikų Velykų pirmąją dieną; 2.2.5) pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį – Motinos dieną; 2.2.6) birželio mėn. 26 dieną – I. D. gimimo dieną; 2.2.7) gruodžio 25 ir 26 dienomis. 2.3) Atsakovė bendrauja su vaiku savo gyvenamojoje vietoje ne mažiau, kaip dvi savaites laiko vaiko vasaros atostogų metu, pasiimdama vaiką pirmąją atostogų dieną 09 val. ir grąžindama vaiką ieškovui paskutinę atostogų dieną 19 val. Apie numatomą atvykimą pasiimti vaiką ir jo grąžinimą atsakovė įspėja ieškovą prieš 48 val.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šalys yra nesantuokinio, neįgalaus, nepilnamečio A. B. tėvai. Šalims gyvenant skyrium nesutariama dėl nurodyto vaiko gyvenamosios vietos ir atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos. Atsakovė neturėdama pastovios gyvenamosios vietos, o taip pat būdama problemiško elgesio, bendrauja su vaiku chaotiškai, todėl, nesant teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos ir reglamentuotos atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos, atsakovės bendravimo su vaiku pobūdis kenkia ieškovo ir vaiko interesams.
3. Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsakovė vartoja alkoholį ir jos dažnai nebūna namuose. Dėl alkoholio vartojimo atsakovė lankosi Psichikos sveikatos centre. Šiuo metu atsakovė alkoholio nevartoja. Atsakovė yra teista už jam priklausančių pinigų vagystę ir turi dėvėti apykoję. Atsakovė kartu su juo gyvena jau 3 mėnesius. Vaikas nuolatos gyveno su juo, jis vaiką prižiūri. Atsakovė nepadeda išlaikyti vaiko, nedirba. Nurodė, kad jis gauna išmokas už vaiką. Jis atsakovę informavo apie pareikštą ieškinį, dėl to atsakovė priekaištų jam neišreiškė.
4. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko visiškai ir prašo ieškinio reikalavimus tenkinti ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, patvirtinti ieškovo pateiktą bendravimo tvarką, kadangi atsakovė yra problemiško elgesio, epizodiškai vykdo motinos valdžią.
5. Atsakovė I. D. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti bei apie teismo posėdį pranešta Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone (toliau – ir Skyrius) atstovė išvadoje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad skyriui atsakovės šeima žinoma nuo 2006 m., dėl tėvystės ir socialinių įgūdžių stokos, išmokų naudojimo ne pagal paskirtį, netinkamos vaikų priežiūros. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, atsakovės šeima 2006-01-01 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Taip pat, dėl fundamentalių teisinio reguliavimo pokyčių, atsakovės šeima nuo 2018-06-30 formaliai buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, tačiau neišnykus destruktyviems įrašymo į apskaitą pagrindams (be anksčiau nurodytų, atsakovei būdingas nesėslus gyvenimo būdas). Taip pat, toliau tęstas socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų teikimas - Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2018-10-09 sprendimu. Šeimai (Ieškovui iki 2021-04-07 ir tęstas Tauragės apskrityje nuo 2021-04-08 iki 2021 -06-15; Atsakovei - nuo 2021-04-08) pradėtas atvejo vadybos procesas. Pažymi, kad atsakovė yra susilaukusi 5 vaikų, kurių atžvilgiu jai neterminuotai apribota motinos valdžia. Nors ieškovo ir atsakovės šeimai buvo suteiktas maksimalus kompleksinės pagalbos paketas, galimai dėl abiejų šalių vidinių resursų stokos pozityviems pokyčiams, situacija šeimoje neprogresavo, taikytos prevencinės ir intervencinės priemonės nedavė siekiamų rezultatų, todėl situacija šeimoje tapo itin problemiška, o šeimos narių tarpusavio santykiai bei vaidmenys - disfunkciniai. Nuo 2019 m. pradėti gauti pirmieji pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, iš kurių 2 kartus vertintas grėsmės vaikui lygis ((duomenys neskelbtini) 5GL-983; (duomenys neskelbtini) 5GL-2370), 6 kartus nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai ((duomenys neskelbtini) 5VTP-243, (duomenys neskelbtini) 5VTP- 1219, (duomenys neskelbtini) 5VTP-1227, (duomenys neskelbtini) 5VTP-2559, (duomenys neskelbtini) 5VTP-3062, (duomenys neskelbtini) 5 VTP-513), 4 kartus atliktas vaiko situacijos vertinimas ir nustatytas pagalbos šeimai ir (ar) vaikui poreikis ((duomenys neskelbtini) 5VSV-701(duomenys neskelbtini) 5VSV-1414, (duomenys neskelbtini) 5VSV-2859, (duomenys neskelbtini) 5VSV-812), 2 kartus inicijuotas laikinas vaiko apgyvendinimas saugioje aplinkoje (pas artimus giminaičius; (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)). Skyrius mano, kad mažamečio A. B. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, pagrįstai atitiktų geriausius vaiko poreikius bei interesus. Taip pat mano, kad jog ieškovo pateiktas vaiko bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančia motina projektas, nėra diskriminuojantis bei atitinka vaiko poreikius bei interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
7. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas L. B. ir atsakovė I. D. yra nepilnamečio A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo nustatyti A. B. gyvenamąją vietą su ieškovu.
8. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020). Pažymėtina, kad Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenustato vaiko aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje M. prieš Bulgariją). Be to, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006, 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Be to, tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006, 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
9. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių nepilnametis sūnus nuo gimimo faktiškai gyveno su ieškovu ir buvo jo išlaikomas. Iš ieškovo ir išvadą teikiančios institucijos paaiškinimų nustatyta, kad atsakovei būdingas nesėslus gyvenimo būdas, t. y. per 10 metų laikotarpį 10 kartų pakeitė gyvenamąją vietą apskrities ir regioniniu lygmeniu. Atsakovė yra susilaukusi 5 vaikų, kurių atžvilgiu jai neterminuotai apribota motinos valdžia. Dėl alkoholio vartojimo atsakovė lankosi Psichikos sveikatos centre. Atsakovė teista. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitiktų vaiko interesus.
10. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog šalių nepilnamečio A. B. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, šalių nepilnamečio sūnaus A. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 straipsnis).
11. Teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
12. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
13. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
14. Ieškovas siūlo nustatyti tokią atsakovės bendravimo su A. B. tvarką: 1) Atsakovė bendrauja su vaiku kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., paimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą. Apie numatomą susitikimą su vaiku atsakovė įspėja ieškovą prieš 24 valandas. 2) Atsakovė bendrauja su vaiku telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis žemiau nurodytomis dienomis nuo 19 val. iki 20 val.: 2.1) kiekvieną trečiadienį; 2.2) sausio mėn. 1-ąją - Naujųjų metų dieną; 2.3) kovo mėn. 30 d. - A. B. gimimo dieną; 2.4) sekmadienį - katalikų Velykų pirmąją dieną; 2.5) pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį – Motinos dieną; 2.6) birželio mėn. 26 dieną – I. D. gimimo dieną; 2.7) gruodžio 25 ir 26 dienomis. 3) Atsakovė bendrauja su vaiku savo gyvenamojoje vietoje ne mažiau, kaip dvi savaites laiko vaiko vasaros atostogų metu, pasiimdama vaiką pirmąją atostogų dieną 09 val. ir grąžindama vaiką ieškovui paskutinę atostogų dieną 19 val. Apie numatomą atvykimą pasiimti vaiką ir jo grąžinimą atsakovė įspėja ieškovą prieš 48 valandas.
15. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šiuo metu gyvena su ieškovu tame pačiame bute, spręstina, kad ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka nėra diskriminuojanti atsakovės atžvilgiu ir atitinka prioritetinius vaiko poreikius bei interesus, todėl reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkintinas.
16. Kartu pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
18. Ieškovui 2023-02-08 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu šioje civilinėje byloje yra teikiama 50 proc. antrinės teisinės pagalbos, be to 2023-04-05 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartimi ieškovui atidėtas žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Šioje byloje ieškovas pareiškė vieną neturtinio pobūdžio (vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir bendravimo tvarkos nustatymas laikytini susijusiais reikalavimais) reikalavimą. Todėl iš atsakovės, kaip pralaimėjusios bylą šalies, valstybei priteistina 107 Eur žyminis mokestis.
19. Nustatyta, kad ieškovui šioje byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė teismui patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2023-05-31, Nr. APD-2023-09690). Pažymoje nurodyta, kad ieškovui pagal 2023-02-08 sprendimą Nr. ATS-2023-03406 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 390 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas visiškai, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės.
20. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 19,92 Eur, todėl jos taip pat priteistinos valstybei iš atsakovės kaip pralaimėjusios bylą šalies (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355„Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovo L. B. ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. Atsakovė bendrauja su vaiku kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., paimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą. Apie numatomą susitikimą su vaiku atsakovė įspėja ieškovą prieš 24 valandas.
2. Atsakovė bendrauja su vaiku telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis žemiau nurodytomis dienomis nuo 19 val. iki 20 val.:
2.1. ) kiekvieną trečiadienį;
2.2. sausio mėn. 1-ąją - Naujųjų metų dieną;
2.3. kovo mėn. 30 d. - A. B. gimimo dieną;
2.4. sekmadienį - katalikų Velykų pirmąją dieną;
2.5. pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį – Motinos dieną;
2.6. birželio mėn. 26 dieną – I. D. gimimo dieną;
2.7. gruodžio 25 ir 26 dienomis.
2. Atsakovė bendrauja su vaiku savo gyvenamojoje vietoje ne mažiau, kaip dvi savaites laiko vaiko vasaros atostogų metu, pasiimdama vaiką pirmąją atostogų dieną 09 val. ir grąžindama vaiką ieškovui paskutinę atostogų dieną 19 val. Apie numatomą atvykimą pasiimti vaiką ir jo grąžinimą atsakovė įspėja ieškovą prieš 48 valandas.
Priteisti iš atsakovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 107 Eur (vieną šimtą septynis eurus) žyminio mokesčio, 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) pašto išlaidų, nurodant šias išlaidas sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodai: 5660 – žyminis mokestis, 5662 – pašto išlaidos).
Priteisti iš atsakovo I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 390,00 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.