Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Byloje nustatyta, kad 2007 m. gegužės 21 d. ieškovė ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 13, kurioje nustatyta darbo trukmė – darbo savaitė – 40 val. (1 t., 7–8 b. l.). 2014 m. balandžio 7 d. SB „Vaiteliai“ valdyba nustatė buhalterės darbo tvarką. 2014 m. gegužės 12 d. buhalterė A. J. buvo supažindinta su darbo laiku ir grafiku, pagal kurį SB „Vaiteliai“ buhalterės darbo vieta – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, darbo laikas: pirmadieniais–penktadieniais nuo 8.00 val. iki 17.00 val., pietų pertrauka nuo 12.00 val. iki 13.00 val., SB „Vaiteliai“ buhalterės priėmimo laikas: pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 13.00 val. iki 17.00 val., kas antrą penktadienį nuo 9.00 val. iki 12.00 val. (1 t., 27 b. l.). Ieškovė pasirašė šį darbo grafiką. 2014 m. gegužės 26 d. SB „Vaiteliai“ valdyba nusprendė pareikalauti iš A. J. pasiaiškinti, pateikti dokumentus, pateisinančius nebuvimą darbe 2014 m. gegužės 13, 14, 16 ir 21 dienomis, nepateikus minėtų dokumentų, skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (1 t., 186 b. l.). 2014 m. birželio 26 d. valdybos pirmininko reikalavimu A. J. buvo pateiktas reikalavimas įnešti į bendrijos sąskaitą trūkstamas lėšas, grąžinti dokumentus. 2014 m. rugpjūčio 5 d. ieškovei pateiktas reikalavimas iki 2014 m. rugpjūčio 9 d. pasiaiškinti, kodėl 2014 m. gegužės 13, 14, 16, 21 dienomis nebuvo darbe, pateikti neatvykimą pateisinančius dokumentus. Nurodyta, jog nepateikus pateisinančių dokumentų, bus atleista iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (1 t., 30, 28 b. l.). 2014 m. rugpjūčio 14 d. buvo surašytas aktas dėl to, kad buhalterė A. J. nevykdė reikalavimo ir nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų jos neatvykimo į darbą priežastis (1 t., 31 b. l.). 2014 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu buhalterė A. J. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atleista iš darbo (1 t., 10 b. l.). Iš SB „Vaiteliai“ įstatų nustatyta, kad bendrijos valdyba priima ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, valdybos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių (1 t., 110–117 b. l.). Iš registrų centro išrašo nustatyta, kad SB „Vaiteliai“ valdybos sudėtis – 3 asmenys (2 t., 24 b. l.). Tarp šalių kilo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir drausminės atsakomybės ieškovei taikymo pagrįstumo ir teisėtumo bei išmokų su ieškove nutraukus darbo sutartį priteisimo.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nutraukti darbo sutartį remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Taigi tam, kad būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašas, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovei), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. UAB „AKTKC“, bylos Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijama drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, ieškovei paskirta už tai, kad ji šiurkščiai pažeidė darbo pareigas neateidama į darbą 2014 m. gegužės 13, 14, 16, 21 dienomis visą darbo dieną. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė pažeidė teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties sąlygų keitimą, todėl ji pagal sudarytą darbo sutartį dirbo laisvu grafiku ir neturėjo pareigos visą darbo dieną būti atsakovės nurodytoje darbo vietoje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė nurodytomis dienomis turėjo būti darbo vietoje, nes darbo sutarties sąlygos nebuvo keičiamos, jos buvo tik sukonkretintos, išliko ta pati darbo vieta ir laikas. Apeliantė su tokiais teismo motyvais nesutiko ir nurodė, kad buvo netinkamai aiškinamos teisės normos, reglamentuojančios darbo sutarties keitimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis). Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį (DK 94 straipsnio 1 dalis). Remiantis DK 95 straipsnio nuostatomis, darbo sutarties sąlygas galima suskirstyti į tris grupes: 1) būtinosios darbo sąlygos (susitarimas dėl darbovietės ir darbo funkcijų); 2) darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir kt.); 3) papildomos darbo sutarties sąlygos (sąlygos, kurių darbo įstatymų, kiti norminių aktų arba kolektyvinės darbo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.). Darbo sutarties sąlygos, nustatytos DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse, gali būti keičiamos esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui (DK 120 straipsnio 2 dalis).Iš 2007 m. gegužės 21 darbo sutarties Nr. 13 matyti, jog ieškovė buvo priimta dirbti SB „Vaiteliai“ buhaltere. Šios sutarties 1.1 punkte nurodyta, jog ieškovės darbo vieta – SB „Vaiteliai“ nuomojamose patalpose Klaipėdos mieste. Pagal šios sutarties 5 punktą numatyta darbo trukmė – 40 val. darbo savaitė. Ieškovė nurodė, kad ji dirba laisvu grafiku ir tai patvirtina 2007 m. gegužės 21 d. įsakymas „Dėl darbo laiko“, pagal kurio 1 punktą SB „Vaiteliai“ buhalterei nustatytas laisvas 40 val. per savaitę darbo grafikas. Pagal šio įsakymo 2 punktą bendrijos narių priėmimo laikas nustatytas pirmadieniais ir ketvirtadieniais Klaipėdoje nuomojamose patalpose nuo 14 val. iki 17 val. Šis įsakymas pasirašytas buvusios pirmininkės L. K.. Darbo sutarties 1.1 punkte nurodyta, jog ieškovės darbo vieta – SB „Vaiteliai“ nuomojamose patalpose Klaipėdos mieste. Pagal šios sutarties 5 punktą numatyta darbo trukmė – 40 val. darbo savaitė. Iš 2012 m. rugpjūčio 19 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 22 matyti, kad SB „Vaiteliai“ išsinuomojo nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. administracines patalpas Nr. 203, turinčias 24 kv. m ploto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurias gali naudoti savo įstatuose ir leidiniuose numatytai veiklai. Šią nuomos sutartį pasirašė dar buvusi pirmininkė L. K.. SB „Vaiteliai“ valdybos pirmininkas R. A. davė buhalterei pasirašyti dėl darbo laiko, t. y. adresu (duomenys neskelbtini)kab., Klaipėda, dirba pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 8 val. iki 17 val., nuo 12 val. iki 13 val. pietūs; SB „Vaiteliai“ teritorijos būstinėje dirba nuo 9 iki 12 val. šeštadieniais ir sekmadieniais. 2014 m. balandžio 10 d. ieškovė buvo supažindinta, tačiau nurodė, jog su darbo sutarties pakeitimais nesutinka. 2014 m. gegužės 15 d. SB „Vaiteliai“ valdybos pirmininkas R. A. davė buhalterei pasirašyti dėl darbo laiko ir vietos, t. y. adresu (duomenys neskelbtini) kab., Klaipėda, dirba pirmadieniais ir penktadieniais nuo 8 val. iki 17 val., nuo 12 val. iki 13 val. pietūs; šeštadieniais ir sekmadieniais nedirba. SB „Vaiteliai“ buhalterės priėmimo laikas ir vieta – adresu (duomenys neskelbtini) kab., Klaipėda, dirba pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 13 val. iki 17 val. Ieškovė pasirašė 2014 m. gegužės 15 d., prieštaravimų nenurodė. Šie rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog apeliantei nebuvo keistos 2007 m. gegužės 21 d. darbo sutartyje numatytos sąlygos dėl darbo laiko ir vietos (liko tokia pat darbo trukmė ir vieta – SB „Vaiteliai“ nuomojamose patalpose), o tik patikslinta darbo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė turėjo pareigą laikytis šių darbo tvarkos taisyklių ir nereikėjo gauti jos išankstinio rašytinio sutikimo, kaip tai numatyta DK 120 straipsnio 2 dalyje.Iš SODROS pateiktos informacijos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus ir pranešimus dėl pašalpos skyrimo (NP-SD) laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2014 m. birželio 18 d. matyti, jog ieškovė sirgo nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. gegužės 9 d. ir nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovė nesirgo 2014 m. gegužės 13, 14, 16, 21 dienomis ir turėjo būti darbo vietoje. Iš saugumo tarnybos ARGUS 2014 m. spalio 27 d. rašto Nr. S-753 nustatyta, jog 2014 m. gegužės 13 d. objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kabinetas buvo atidarytas 2 kartus, t. y. atidarytas 13.26 val. ir uždarytas 13.26 val., atidarytas 17.15 val. ir uždarytas 17.15 val.; 2014 m. gegužės 14 d. atidarytas 10.44 val., o uždarytas 10.45 val., atidarytas 11.13 val. ir uždarytas 11.21 val.; 2014 m. gegužės 16 d. kabinetas nebuvo atidarytas; 2014 m. gegužės 21 d. atidarytas 16.03 val. ir uždarytas 16.20 val. Į šias patalpas patikrinti, ar ieškovė yra savo darbo vietoje, buvo atvykęs SB „Vaiteliai“ valdybos pirmininkas. Netikėti šio asmens parodymais teismui nėra pagrindo. Šiame rašte užfiksuotų duomenų apeliantė neginčijo. Remiantis šiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė 2014 m. gegužės 13, 14, 16, 21 dienomis visą darbo dieną nepasirodė savo darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini)kab., Klaipėda.Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog 2014 m. birželio 5 d. ieškovei buvo įteiktas reikalavimas pasiaiškinti, kodėl ji neatvyko į darbą 2014 m. gegužės 13 d., 2014 m. gegužės 14 d., 2014 m. gegužės 16 d., 2014 m. gegužės 21 d. Ji turėjo pateikti pasiaiškinimą iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nedarbingumas ieškovei buvo iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. Iki šio termino apeliantė pasiaiškinimo nepateikė. 2014 m. rugpjūčio 11 d. SB „Vaiteliai“ pirmininkas ir buhalterė E. K. nustatė, jog darbo vietoje (duomenys neskelbtini)kab., Klaipėdoje, ieškovė atsisakė pasiaiškinti, kodėl neatvyko į darbą 2014 m. gegužės 13, 14, 16, 21 dienomis visą darbo laiką. Nurodė, kad pasiaiškinimą pateiks 2014 m. rugpjūčio 14 d. Tačiau ir šią dieną paaiškinimo nepateikė, su savimi neturėjo darbo priemonių. Apeliantė su skundžiamu įsakymu supažindinta 2014 m. rugpjūčio 18 d. Remdamasis išdėstytų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo naikinti atsakovės skundžiamą 2014 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo buhalterei A. J.“, kuriuo jai buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš užimamų pareigų, nes ji šiurkščiai pažeidė darbo tvarką nepasirodydama darbo vietoje visą darbo dieną 2014 m. gegužės 13 d., 2014 m. gegužės 14 d., 2014 m. gegužės 16 d., 2014 m. gegužės 21 d.Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantė buvo atleista ne tik už tai, jog neatvyko į darbą, bet ir už tai, kad pažeidė kitas darbo tvarkos taisykles. 2014 m. balandžio 3 d. SB „Vaiteliai“ primininkas R. A. įpareigojo ieškovę pateikti paaiškinimus, kodėl bendrijos dokumentai yra laikomi ne darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o jos gyvenamojoje vietoje. Su šiuo įpareigojimu ieškovė supažindinta pasirašytinai. 2014 m. birželio 5 d. atsakovė elektroniniu paštu išsiuntė ieškovei pranešimą, kurį apeliantė gavo 2014 m. birželio 9 d. Ji nurodė, kad pasiaiškinimą atsiųs, kai baigsis nedarbingumas. 2014 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu buvo prašoma SB „Vaiteliai“ grąžinti kompiuterį, kasos knygas, kasos išlaidų orderius, grynuosius pinigus, darbo sutartis ir kt. dokumentus, kuriuos apeliantė grąžino tik prasidėjus teisminiams procesams. Iš esmės šios pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės neturi įtakos sprendžiant dėl skundžiamo 2014 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo buhalterei A. J.“ teisėtumo, o tik patvirtina apeliantės savo darbo funkcijų netinkamą atlikimą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir nenustačius pagrindo panaikinti 2014 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovei, netenkintinas ieškovės prašymas pripažinti jos atleidimą neteisėtu.

Ieškovė teismo prašė priteisti jai iš atsakovės 266,80 Eur nesumokėtą darbo užmokestį iki atleidimo iš darbo momento. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė apeliantei 208,22 Eur nesumokėto darbo užmokesčio, neįskaičiuodamas darbo užmokesčio už 4 dienas, t. y. 2014 m. gegužės 13, 14, 16, 21 d., kurias ji nebuvo darbe. Apeliantė su tokiu teismo motyvu nesutiko ir nurodė, kad ji dirbo šias dienas ir jai už tai priklauso darbo užmokestis. Pagal DK 186 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad SB „Vaiteliai“ 2014 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo buhalterei A. J.“ yra teisėtas ir pagrįstas, darytina išvada, jog ieškovė darbe nebuvo 2014 m. gegužės 13, 14, 16, 21 d. Todėl pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas ieškovei nesumokėtą darbo užmokestį pagrįstai šių dienų nepriskaičiavo ir darbo užmokesčio už šias dienas nepriteisė. Kitų aplinkybių, dėl kurių ši teismo sprendimo dalis būtų neteisėta ar nepagrįsta, apeliantė nenurodė (CPK 12, 178 straipsniai).

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo motyvuodamas tuo, jog ieškovė A. J. dirbo buhaltere, buvo pati atsakinga už buhalterinę apskaitą, buhalterinių dokumentų saugojimą. Dėl jos pačios kaltės, tai yra dėl nurodytų dokumentų neišsaugojimo, atsakovės atstovai neturėjo jokios galimybės atlikti objektyvius skaičiavimus dėl ieškovės nepanaudotų atostogų kompensacijos dydžio. Apeliantė su tokiu teismo motyvu nesutiko ir nurodė, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ir tai, kad atsakovė neginčijo ieškovės nurodyto nepanaudotų atostogų laikotarpio – 6 m. Taip pat neginčijo ieškovės kompensacijos už nepanaudotas atostogas atlikto apskaičiavimo, kurio pagrindu kompensacijos suma sudaro 1 917,02 Eur. Sutiktina su šiuo apeliantės nurodytu argumentu.DK 177 straipsnio 2 dalis numato, kad „piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip“. Nutraukiant darbo sutartį iki 2015 m. gruodžio 1 d., piniginė kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.Iš teismui pateikto ieškinio turinio matyti, jog kompensaciją už nepanaudotas atostogas ieškovė sieja su laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. gegužės 21 d., t. y. nuo 2007 m. gegužės 21 d. iki 2008 m. gegužės 21 d. jai buvo suteikta 21 kalendorinė diena, nepanaudotos atostogos už šį laikotarpį – 7 kalendorinės dienos; nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. gegužės 21 d. – 28 kalendorinės dienos; nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2010 m. gegužės 21 d. – 28 kalendorinės dienos; nuo 2010 m. gegužės 21 d. iki 2011 m. gegužės 21 d. – 28 kalendorinės dienos; nuo 2011 m. gegužės 21 d. iki 2012 m. gegužės 21 d. – 28 kalendorinės dienos; nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki 2013 m. gegužės 21 d. – 28 kalendorinės dienos; nuo 2013 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. gegužės 21 d. – 28 kalendorinės dienos. Iš viso nepanaudotos 182 kalendorinės dienos atostogų – 1 917,02 Eur. Pagal sudarytą darbo sutartį nuo 2007 m. gegužės 21 d. iki 2013 m. spalio 25 d. ieškovei buvo mokamas minimalus mėnesis atlyginimas, o nuo 2013 m. spalio 25 d. (sutarties pakeitimas visuotinio susirinkimo nutarimu) – 1,5 MDA. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog dėl pačios ieškovės veiksmų nėra galimybės atsakovei apskaičiuoti kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal darbo įstatymo normas šalys darbo byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „PAAS LT“ v. I. U., bylos Nr. 3K-3-120-687/2015, 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. UAB ,,Corriere Rosa transportas“, bylos Nr. 3K-3-71/2008).Byloje ginčo nėra, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. gegužės 21 d. dirbo SB „Vaiteliai“ buhaltere ir vykdė darbo funkcijas. Byloje nustatyta, jog atsakovė negali pateikti reikiamų duomenų, nes dėl buvusios pirmininkės L. K. kaltės atsakovei iki šiol nėra grąžinti visi dokumentai. Tačiau sutiktina su apeliantės argumentu, kad dėl kito asmens kaltų veiksmų ji negali prarasti teisės į išmoką, kuri numatyta įstatyme. Tai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Byloje įrodymų, kad darbo laikotarpiu ieškovė atostogavo ar jai buvo mokama kompensacija už nepanaudotas atostogas, nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ieškovei atleidimo dieną neturėjo būti išmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei priklausė išmokėti kompensaciją, ją atleidus iš darbo, už visas darbo laikotarpiu nepanaudotas kasmetines atostogas pagal ieškovės pateiktą apskaičiavimą, t. y. 1 917,02 Eur (neatskaičius privalomų mokėti mokesčių) už 182 kalendorines dienas (DK 177 straipsnio 1 dalis).