Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Butų savininkų bendrijos „Vilnius“ ieškinį atsakovei M. M. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Butų savininkų bendrija „Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės M. M. 438,96 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Butų savininkų bendrija „Vilnius“ yra daugiabučio gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), administratorė. Atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra name, kurį administruoja ieškovė ir kartu su kitų savininkų patalpomis, priklauso atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovė teikė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo paslaugas ir patyrė išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo patalpų priežiūra ir valdymu. Atsakovė, kaip ir kiti bendrijos nariai ar name gyvenantys asmenys ne bendrijos nariai, turi prievolę mokėti už suteiktas paslaugas, apmokėti kitas išlaidas, patvirtintas vadovaujantis bendrijos visuotinio susirinkimo protokolais ir kitais bendrijos dokumentais. Tačiau atsakovė nemoka dalies mokesčių namą administruojančiai bendrijai. Bendrija 2014 m. kreipėsi į teismą dėl 952,55 Lt įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. priteisimo ir teismas šį bendrijos ieškinį patenkino. Atsakovė priteistą skolą sumokėjo, tačiau toliau tendencingai pateikiamas sąskaitas apmoka tik dalinai, todėl atsakovės įsiskolinimas skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d. ir sudaro 438,96 Eur. Atsakovė buvo raginta sumokėti skolą, tačiau jos nesumokėjo.

2. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė jų netenkinti. Nurodė, jog Butų savininkų bendrija „Vilnius“ administruojama nesilaikant įstatymų ir teisės aktų, švaistomos bendrijos lėšos. Bendrijos pirmininkas 2019 m. gruodžio 19 d. susirinkime išrinktas neteisėtai, kadangi nebuvo kvorumo. Bendrija administruojama netinkamai, daroma daug klaidų, dėl ko atsakovė atsisako mokėti skolą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei Butų savininkų bendrijai „Vilnius“ iš atsakovės M. M. 438,96 Eur skolą už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 257 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakovė nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ieškovė Butų savininkų bendrija „Vilnius“ administruoja gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir namo bendrasavininkiams ir gyventojams teikė bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo paslaugas, ir patyrė išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo patalpų priežiūra ir valdymu. Sprendė, jog pagal ieškovės pateiktą paskaičiavimą, atsakovė yra skolinga ieškovei 438,96 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d. Paskaičiavimą patvirtina ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai, pateikti išrašai iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos, patvirtinantys faktinius atsakovės mokėjimus. Darė išvadą, kad iš ieškovės pateiktų į bylą mokesčių paskaičiavimų, matyti, kad mokesčiai paskaičiuoti teisingai. Atsakovė savo paskaičiavimų neteikė, ieškovės pateiktų paskaičiavimų neginčijo.

5. Teismas sprendė, jog atsakovė, kaip namo bendraturtė, turi mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų objektų aptarnavimą, iš esmės privalo vykdyti visuotinio bendrijos narių susirinkimo priimtus sprendimus (CK 4.82 straipsnio 1, 3 ir 7 dalys). Pažymėjo, jog atsakovė nėra ginčijusi visuotinio bendrijos narių susirinkimo priimtų sprendimų įstatymo nustatyta tvarka, todėl turi pareigą vykdyti bendrijos narių susirinkimų priimtus sprendimus, padengti administratoriaus patirtas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui.

6. Pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstu atsakovės aiškinimą, kad mokesčių jai mokėti nereikia, kadangi bendrijos pirmininkas išrinktas neteisėtai, o bendrijos administravime daroma daug klaidų. Teismas nurodė, jog pagal DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, be kita ko, privalo: teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Pažymėjo, kad atsakovė naudojasi bendrijos paslaugomis, kadangi paslaugos teikiamos visiems butų savininkams bendrai, todėl privalo už jas atsiskaityti.

7. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovė atsiliepime į ieškinį, teismo posėdžio metu aiškino, kad nepripažįsta bendrijos, kuri, jos nuomone, veikia neteisėtai, nepripažįsta bendrijos priimtų sprendimų, nesutinka su išlaidų dydžiu, teigia, kad išlaidos nepagrįstos. Tačiau teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė Butų savininkų bendrija „Vilnius“ įregistruota neteisėtai; bendrijos visuotinių susirinkimų nutarimai, kuriais apspręstas mokėjimų įmokų dydis, įstatymo nustatyta tvarka yra panaikinti ar pripažinti negaliojančiais; bendrijos visuotinių susirinkimų nutarimai, kuriais apspręstas mokėjimų įmokų dydis, priimti sprendimai, nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantys; priimtais bendrijos nutarimais vadovautis ir juos vykdyti yra privalu kiekvienam namo bendraturčiui ir gyventojui; atsakovė neįrodė, kad atitinkamos paslaugos nebuvo suteiktos.

8. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovės skolos ieškovei, o ne ginčas dėl bendrijos valdymo organų priimtų sprendimų, todėl nagrinėjamo ginčo sprendimui neaktuali Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti ikiteisminį ginčų nagrinėjimą tarp bendrijos narių ir bendro valdymo ar kitų organų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atsakovė M. M. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą ir atmesti Butų savininkų bendrijos „Vilnius“ ieškinį; skirti Butų savininkų bendrijos „Vilnius“ valdybai 500 Eur baudą, už nesąžiningą elgesį su atsakove; skirti atsakovei 1000 Eur moralinės žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismo sprendime nėra pateikta jokių detalių skolos pagrindimų ar skaičiavimų, kas rodo, kad teismas buvo šališkas ir vadovavosi vien tik ieškovės pateikta pozicija, teiginiais apie skolas, kurie yra neteisingi ir neįrodyti. Atsakovės pateiktuose atsikirtimuose į ieškinį buvo išvardinti atsakovės mokėjimai, bendrijos buhalterijos klaidos, tačiau pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo atsakovės argumentų. Teismas neatskleidė bylos esmės, nenagrinėjo skolos susidarymo pagrįstumo, neįsigilino, kad bendrijos buhalterija neturi įrodymų/paskaičiavimų skolai pagrįsti.

7.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CK 4.76 ir CK 4.82 straipsnius. Ieškovė pirmosios instancijos teismui neįrodė, kad atsakovė neturi sukauptų kaupiamųjų lėšų ir nepagrįstai priskaičiavo skolą už stogo remonto darbus, ir netgi neužskaitė 50 proc. atsakovės avansinio mokėjimo, atlikto 2017 m. spalio 1 d. Teismas neatsižvelgė į Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 dalis, kuriuose nurodoma, kad bendrijos lėšos turi būti kaupiamos kiekvienam patalpų savininkui atskiroje sąskaitoje ir proporcingai renkamos ir paskirstomos. Bendrijos buhalterija nekaupia lėšų kiekvienam buto savininkui atskiroje sąskaitoje, todėl jas neproporcingai paskirsto/naudoja, ir tokiu būdu atsiranda klaidos su nepagrįstomis skolomis.

7.3. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, nekreipė dėmesio į Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos įstatymo 23 straipsnio 3 punktą, kur teigiama, kad bendrija ir patalpų savininkai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tai reiškia, jog 15 Eur žyminis mokestis iš atsakovės yra priteistas neteisėtai.

10. Ieškovė Butų savininkų bendrija „Vilnius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus, kurie nebuvo prijungti ir nagrinėti civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju, nėra nei vienos sąlygos, sudarančios pagrindą priimti atsakovės teikiamus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Civilinė byla buvo išnagrinėta neanalizuojant kartu su apeliaciniu skundu pateiktų papildomų dokumentų, į kuriuos ieškovei būtų sudaryta galimybė atsikirsti. Atsakovės teikiami papildomi įrodymai nesavalaikiai, pavėluoti, todėl siekiant šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimo, neturėtų būti priimami ir analizuojami.

8.2. Apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas pateiktais ieškovės dokumentais, kurie neįrodė iš kur, kokiu pagrindu ir kokiais skaičiavimais remiantis, susidarė neteisėtai atsakovei priskaičiuota 438,96 Eur skola, laikytini nepagrįstais. Susidariusią skolą pagrindžia ieškovės pateikta atsakovei išrašytų sąskaitų ir sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių mokėjimų suvestinė už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d., išrašai iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos kurie patvirtina faktinius atsakovės mokėjimus. Priešingai nei nurodo atsakovė, bendrija butų savininkams paskaičiuoja mokesčius samdomų darbuotojų atlyginimams, mokesčius „Sodrai“, už laiptinių, rūsių elektrą, atliekų išvežimą, banko paslaugas, kaupiamąsias lėšas, šiluminio punkto priežiūrą, paskirsto ūkio išlaidas (tame tarpe namo siūlių hermetizavimas). Visų paminėtų išlaidų įkainiai svarstyti ir patvirtinti bendrijos visuotiniuose susirinkimuose.

8.3. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su Butų savininkų bendrijos „Vilnius“ priimtų sprendimų nepripažinimu ir tariamai neteisėta veikla yra nepagrįsti, nes atsakovė, kaip namo bendraturtė turi mokėti ir mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų objektų aptarnavimą, iš esmės privalo vykdyti visuotinio bendrijos narių susirinkimo priimtus sprendimus. Atsakovė nėra ginčijusi visuotinio bendrijos narių susirinkimų priimtų sprendimų įstatymo nustatyta tvarka, todėl turi pareigą vykdyti bendrijos narių susirinkimų priimtus sprendimus, padengti administratoriaus patirtas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų ir bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti buto ir kitų patalpų savininkui yra nustatyta daiktinės teisės normomis.

8.4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, kuriuo namo savininkų bendrijai iš atsakovės buvo priteista skola už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir valdymą.

Dėl įrodymų priėmimo

13. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė: 2018 m. spalio 26 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštą dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) Butų savininkų bendrijos „Vilnius“ veiklos patikrinimo ir 2018 m. spalio 25 d. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akto kopiją; 2017 m. spalio 1 d. ieškovės mokėjimo pavedimo ir sąskaitos už 2017 m. sausio – gruodžio mėn. išrašą; Butų savininkų bendrijos „Vilnius“ ataskaitą už 2017 m. spalio mėn. ir finansinę ataskaitą už 2018 metus.

14. Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

15. Apeliantė neprašo priimti teikiamų naujų įrodymų, nenurodo jų teikimo apeliacinės instancijos teismui priežasčių, todėl teismas neturi pagrindo spręsti dėl jų priėmimo. Kita vertus, atsakovės ginčo laikotarpiu atliktų mokėjimų sąskaitos išrašas, tame tarpe ir apie 2017 m. sausio – gruodžio mėn. atsakovės atliktus mokėjimus, jau yra byloje (ieškovė pateikė kartu su ieškiniu), byloje nekyla ginčo dėl atsakovės sumokėtų įmokų bei jų dydžio, nėra ginčijami bendrijos priimti sprendimai, todėl sprendžia, kad atsakovės kartu su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai ir negali paneigti ar patvirtinti bylai reikšmingų aplinkybių.

Dėl skolos priteisimo

16. Byloje nustatyta, kad atsakovei M. M. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 47,59 kv. m. Gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), administruoja Butų savininkų bendrija „Vilnius“. Ieškovė teikė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo paslaugas ir patyrė išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo patalpų priežiūra ir valdymu. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovės įsiskolinimas, susidaręs per laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d., sudaro 438,96 Eur sumą.

17. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 438,96 Eur skolą bei procesines palūkanas ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl priteistos skolos pagrįstumo, iš esmės teigdama, kad ieškovė ieškinio, t.y. prašomos priteisti skolos, neįrodė.

18. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos CK, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – DGNSBĮ) ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose (DGNSBĮ 21 straipsnio 1 dalis). CK 4.76 straipsnis reglamentuoja bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). DGNSBĮ 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pajamos, gautos naudojant butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams paskirstomos proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų daliai ir (arba) naudojamos pastatui (pastatams) atnaujinti.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovė, kuri yra bendro naudojimo objektų bendraturtė, proporcingai jos daliai bendrojoje nuosavybėje turi pareigą prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo, išsaugojimo, administravimo, atnaujinimo, taip pat lėšų kaupimo ir kt. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomos priteisti skolos, pagrįstai sprendė, jog ieškovės pateikti įrodymai: atsakovei išrašytų sąskaitų ir sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių mokėjimų už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d. suvestinė; išrašai iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos apie atliktus atsakovės mokėjimus; visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose priimti sprendimai dėl nustatytų rinkliavų dydžių, pagal kuriuos paskaičiuotos ir atsakovės mokėtinos įmokos – patvirtina ieškovės atsakovei paskaičiuotos 438,96 Eur skolos, susidariusios nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d., pagrįstumą.

20. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė neproporcingai jos turimai bendrosios dalinės nuosavybės daliai iš sukauptų lėšų 2017 – 2018 metais nurašė stogo remonto darbams, todėl jai nekyla pareiga sumokėti atsakovės paskaičiuotą skolą. Byloje nustatyta, jog nuo 2015 m. spalio mėnesio kiekvieną mėnesį atsakovė turėjo sumokėti po 4,76 Eur kaupiamųjų lėšų, t.y. 0,10 Eur už buto kvadratinį metrą. Akcentuotina, kad nors atsakovė ginčija ieškovės paskaičiuotos skolos dydį, tačiau neginčija pačių bendrijos sprendimų, kurių pagrindu renkamos ginčo įmokos, todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, išlaikymą bei kaupiamąsias lėšas pagal patvirtinus tarifus (dydžius). Byloje nekyla ginčo dėl ieškovės sumokėtų sumų, tame tarpe 2017 m. spalio 1 d. atlikto mokėjimo 163,84 Eur sumai, kurias, ieškovė pagrįstai ir teisėtai paskirstė pagal CK 6.55 straipsnyje numatytą tvarką, t. y. jomis dengdama iki sumokėjimo susidariusią skolą („BSB „Vilnius“ 25 buto gyventojui priskaičiuotų mokesčių suvestinė“). Apeliacinės intsancijos teismo vertinimu, ieškovė į bylą yra pateikusi pakankamai įrodymų, kuriais grindžia skolos paskaičiavimą, atsakovė neįrodė, kad ieškovės prašomą skolą (ar jos dalį) būtų sumokėjusi, todėl pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstą išvadą dėl jų pagrindu atsiradusios atsakovės prievolės ieškovei. Akcentuotina, kad bendrijos dispnoavimas kaupiamosiomis lėšomis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o atsakovei pareiga mokėti kaupiamąsias lėšas kyla bendrijos sprendimų pagrindu (pagal patvirtintus tarifus (jų dydžius)), todėl apeliantės nurodomi argumentai, kad neproporcingai iš kaupiamųjų lėšų stogo remonto darbams 2017 m. buvo nurašyta 2000 Eur, o 2018 metais – 6669,15 Eur, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovės mokėtinų kaupiamųjų įmokų bei kitų mokesčių (atlyginimo darbuotojams; už laiptinių, rūsių elektrą; atliekų išvežimą; banko paslaugąas; šilumos punkto priežiūrą; ūkio išlaidas).

21. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pagal DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas valstybei priteisti iš atsakovės žyminį mokestį yra neteisėtas. Apeliantė netinkamai supranta bei aiškina DNSBĮ nuostatas. Pagal DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, yra atleista būtent ieškovė, teisme pareiškusi reikalavimus, o ne atsakovė, atsiliepimu atsikertanti į jam pareikšą ieškinį. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismui nusprendus ieškinį tenkinti, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio ieškovė yra atleista, skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai priteistas iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 16 punktas, 96 straipsnis, DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalis).

22. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą (jo dalį), apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; kt.).

Dėl apeliantės prašymo skirti baudą ir priteisti neturtinę žalą

23. Apeliantė prašo skirti ieškovei 500 Eur baudą ir atlyginti atsakovei 1000 Eur neturtinę žalą už nesąžiningą elgesį su atsakove, šmeižimą, nepagrįstai atsakovę kaltinant dėl skolos susidarymo bei tuo ją žeminant prieš kitus butų savininkus.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų ir įvertintų aplinkybių, susijusių su ieškovės veiksmais, visetas nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė pareikšdama ieškinį piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes tai yra įstatymu garantuota asmens, kurio galimai pažeistos teisės, teisių įgyvendinimo forma (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Šiuo atveju ieškovės ieškinys pripažintas pagrįstu bei tenkintas, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimo procesu fakto. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas dėl baudos ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo, netenkinamas.

26. CPK 312 straipsnyje imperatyviai draudžiama apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliaciniame skunde atsakovės pareikštas prašymas priteisti iš ieškovės neturtinę žalą nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas bei nėra vertinamas.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius, ginčo išsprendimui reikšmingus ieškinio bei atskirtimų į jį argumentus, savo išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas (ar jo dalis) yra nemotyvuotas. Tai pat nustatytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ar, kad teismas buvo šališkas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

30. Ieškovė pateikė prašymą dėl 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus dydžio. Tačiau atsižvelgiant į šioje civilinėje byloje kilusio ginčo sumą ir joje nagrinėtų klausimų pobūdį bei įrodinėtinų aplinkybių apimtį, į tai, kad ieškovės advokatas dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei į atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį bei advokato laiko sąnaudas rengiant šį procesinį dokumentą, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 250 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės M. M. ieškovei Butų savininkų bendrijai „Vilnius“ 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.