Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-6204-1211/2024, pagal pareiškėjo G. P. skundą dėl antstolio M. L. veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolis M. L. ir uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolio M. L. 2023 m. gegužės 12 d. patvarkymu yra priimtas vykdyti Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro 2023 m. balandžio 11 d. notaro vykdomasis įrašas dėl 23 813,74 Eur skolos, 2 399,07 Eur delspinigių, 97,39 Eur notaro išlaidų ir 70,30 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko G. P. (toliau ­– pareiškėjas, skolininkas) išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ (toliau ­– kreditorius, išieškotojas) naudai.

2. Antstolis, nustatęs, kad skolininkas dirba AB „Nordnet“, 2023 m. birželio 8 d. per skolininko darbovietę įteikė jam 2023 m. gegužės 31 d. raginimą įvykdyti sprendimą, t. y. sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 26 380,50 Eur skolą per 31 d. nuo šio raginimo gavimo dienos. Skolininkas iki 2023 m. liepos 9 d. sprendimo geruoju neįvykdė.

3. Antstolis 2023 m. rugsėjo 20 d. areštavo pareiškėjo nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, sodo pastatą, du pagalbinius pastatus, kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), įkeistą sutartinės hipotekos pagrindu. Tą pačią dieną antstolis priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-23-22-20834, kuriame nurodoma, kad siekiant teisingai nustatyti areštuoto turto vertę, tikslinga kreiptis dėl turto ekspertizės. Antstolis paskyrė pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto ekspertizę, pavesdamas ją atlikti UAB „Inreal“, ir informavo skolininką bei išieškotoją, kad nušalinimas ekspertui gali būti pareikštas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo paskyrimo gavimo dienos; nurodė skolininkui, kad šis privalo sudaryti ekspertui galimybę sutartu laiku apžiūrėti turtą ir įpareigojo jį per 10 d. nuo patvarkymo gavimo dienos suderinti su antstoliu raštu arba el. paštu datą bei laiką, kada pasirinktas ekspertas galėtų atvykti apžiūrėti areštuoto turto, bet ne vėliau, kaip iki 2023 m. spalio 14 d. Ekspertui 2023 m. spalio 23d. apžiūrint areštuotą turtą, dalyvavo ir skolininkas.

4. Atlikus areštuoto nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, ekspertizės akte nurodyta, kad 2023 m. spalio 23 d. bendra turto rinkos vertė yra 67 900 Eur, sodo namo – 56 600 Eur, ūkinio pastato – 1600 Eur, šiltnamio – 400 Eur, kiemo statinių – 200 Eur, žemės sklypo – 9 100 Eur.

5. Antstolis 2023 m. gruodžio 5 d. patvarkyme nurodė, kad skolininkui priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 67 900 Eur, informuodamas, kad skolininkas iki varžytinių pradžios gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją, tai pat, kad parduodamo turto kaina pirmą kartą skelbiamose varžytinėse bus nustatoma 80 proc. nustatytos turto vertės, o varžytinės bus skelbiamos ne anksčiau kaip po 20 d. nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos.

6. 2023 m. gruodžio 28 d. buvo paskelbtos pirmosios turto varžytinės. Pradinė parduodamo turto kaina 54 320 Eur, varžytinės baigėsi 2024 m. sausio 29 d., paskelbus jas neįvykusiomis, kadangi nedalyvavo nė vienas varžytinių dalyvis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Dėl reikalavimo paskirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

26. Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų, šiam netenkinus pareiškėjo (skolininko) skundo dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės naujos ekspertizės paskyrimo.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio M. L. kontoroje 2023 m. gegužės 12 d. yra priimtas vykdyti Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro 2023 m. balandžio 11 d. notaro vykdomasis įrašas dėl 26 380,50 Eur išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) išieškotojos (suinteresuoto asmens) UAB „Intrum Lietuva“ naudai ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0022/23/00793.

28. Skolininkas antstolio raginimo sumokėti skolą iki 2023 m. liepos 9 d. gera valia neįvykdė. Tuomet antstolis 2023 m. rugsėjo 6 d. priėmė patvarkymą, kuriame nurodė, kad išieškojimas bus nukreiptas į skolininkui G. P. priklausantį žemės sklypą ir statinius, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo patvarkymu antstolis išieškotojui ir skolininkui nustatė terminą iki 2023 m. rugsėjo 15 d. pareikšti nuomonę ir pateikti pasiūlymus dėl apeliantui priklausančio turto įkainavimo ir ekspertizės paskyrimo, išaiškino, kad nesulaukęs iki nustatyto termino nuomonių (pasiūlymų), jis priims patvarkymą dėl turto nustatymo ekspertizės skyrimo.

29. Į vykdomąją bylą nepateikta duomenų, kad skolininkas ir išieškotojas būtų atsiliepę į antstolio 2023 m. rugsėjo 6 d. patvarkymą, šios aplinkybės neginčijamos ir atskiruoju skundu.

30. Nesulaukęs pasiūlymų, antstolis 2023 m. rugsėjo 20 d. areštavo pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, sodo pastatą, du pagalbinius pastatus, kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini).

31. Tą pačią dieną (2023 m. rugsėjo 20 d.) antstolis priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-23-22-20834, kuriame nurodoma, kad areštuotas turtas yra parduotinas varžytynėse, tačiau antstoliui areštuojant turtą buvo sunku nustatyti jo vertę, dėl to, vadovaujantis CPK 681 straipsniu, antstolis turto vertei nustatyti kviečia ekspertus. Antstolis paskyrė pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „Inreal“ (atestato, leidžiančio verstis turto vertinimo veikla Nr. 00049) turto vertintojui R. M. (nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacinis pažymėjimas Nr. A-000327). Be to, antstolis informavo skolininką ir išieškotoją, kad jie gali pareikšti nušalinimą ekspertui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo paskyrimo gavimo dienos, o skolininkas privalo sudaryti ekspertui galimybę sutartu laiku apžiūrėti turtą, įpareigodamas skolininką per 10 d. nuo patvarkymo gavimo dienos suderinti su antstoliu raštu arba el. paštu datą ir laiką, kada pasirinktas ekspertas galėtų atvykti apžiūrėti areštuoto turto, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 14 d.

32. Patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo išsiųstas pareiškėjui registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini),, taip pat ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šį elektroninio pašto adresą antstoliui buvo nurodęs pats skolininkas, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjui tokiu būdu buvo tinkamai pateikta visa reikalinga informacija apie vykdymo eigą.

33. Apeliantas per nustatytą terminą nušalinimo paskirtam ekspertui nepareiškė ir kaip nurodė antstolis, skolininkas 2023 m. spalio 23 d. dalyvavo ekspertui apžiūrint areštuotą turtą.

34. Turto vertintojo antstoliui pateiktame ekspertizės akte nurodyta, kad 2023 m. spalio 23 d. skolininkui priklausančio areštuoto viso turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 67 900 Eur: sodo namo – 56 600 Eur, ūkinio pastato – 1 600 Eur, šiltnamio – 400 Eur, kiemo statinių –200 Eur, žemės sklypo – 9 100 Eur.

35. Antstolis 2023 m. gruodžio 5 d. priimtu patvarkymu Nr. S-23-22-27615 nustatė, kad skolininkui priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 67 900 Eur, nurodė suinteresuotiems asmenims (skolininkui ir išieškotojui), kad su visa turto vertės nustatymo ataskaita jie gali susipažinti internetiniame tinklapyje www.antstoliai.lt, o ekspertizės santrauką pridėjo prie patvarkymo, kurį susipažinimui išsiuntė tiek išieškotojui, tiek skolininkui registruota pašto siunta ir minėtu skolininko nurodytu elektroniniu paštu.

36. Tame pačiame patvarkyme antstolis informavo skolininką, kad iki varžytinių pradžios jis gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją, kad parduodamo turto kaina pirmą kartą skelbiamose varžytinėse bus 80 proc. nustatytos turto vertės, o varžytinės bus skelbiamos ne anksčiau kaip po 20 d. nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Patvarkyme taip pat išaiškinta, kad dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti gali būti duodamas skundas ne vėliau kaip per 20 d. nuo tos dienos, kurią skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 d. nuo skundžiamo veiksmo. Šis patvarkymas išsiųstas pareiškėjui el. paštu (duomenys neskelbtini), bei registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini).

37. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, apeliantas jokių nutarties 36 punkte nurodytų veiksmų neatliko, todėl antstolis teisėtai ir pagrįstai 2023 m. gruodžio 28 d. paskelbė pirmąsias ginčijamo turto varžytines ir nustatė pradinę parduodamo turto kainą – 54 320 Eur. Varžytinės baigėsi 2024m. sausio 29 d., paskelbus jas neįvykusiomis, kadangi nedalyvavo nė vienas varžytinių dalyvis.

39. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai). Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Šių nuostatų turi būti paisoma ir priverstinai realizuojamo turto įkainojimo procese, tačiau neignoruojant ir skolininkui tenkančių įstatyme įtvirtintų pareigų ir vertinant, kaip skolininkas naudojosi jam įstatymo suteiktomis teisėmis šiame procese.

40. Bendrąsias turto įkainojimo taisykles reglamentuoja CPK 681 straipsnis. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę; antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymas nustato antstoliui pareigą įkainojant areštuotą turtą išklausyti išieškotojo ir skolininko nuomones, esant abejonių dėl turto vertės, skirti ekspertizę, prireikus perkainoti turtą, įvertinti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, esant poreikiui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023).

41. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors pareiškėjas teigia, kad antstolis netinkamai nustatė pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio areštuoto turto vertę, tačiau prieš tai nustatytos aplinkybės paneigia šiuos pareiškėjo argumentus (žr. nutarties 29–37 punktus), pareiškėjas antstolio veiksmų dėl turto vertės nustatymo neskundė, prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės nepateikė.

42. Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-95-330/2024).

43. Antstolis patvarkyme dėl ekspertizės skyrimo nurodė ekspertinę įstaigą, ekspertą, jų kvalifikaciją patvirtinančius duomenis (pažymėjimus). Tuo pačiu patvarkymu vykdymo proceso šalims buvo išaiškinta teisė, vadovaujantis CPK 598, 510 ir 512 straipsniais, reikšti nušalinimą ekspertui, taip pat teikti skundą dėl antstolio procesinių veiksmų. Nei nušalinimų ekspertui, nei skundų dėl antstolio procesinių veiksmų per įstatymų nustatytus terminus šalys nepateikė.

44. Antstolio 2023 m. gruodžio 5 d. patvarkymu apeliantas taip pat buvo informuotas apie jo teisę iki varžytynių paskelbimo susirasti pačiam arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją; išaiškino teisę reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės akto ar antstolio nustatytos turto vertės. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokia teise pareiškėjas nepasinaudojo.

45. Iš 2023 m. spalio 23 d. ekspertizės akto Nr. 23/10-643K santraukos matyti, kad ekspertas turto rinkos kainą nustatė lyginamuoju metodu.

46. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 56 punkte nurodyta, kad lyginamuoju metodu nustatoma turto rinkos vertė. Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 57 p.). Taikant lyginamąjį metodą: 1) surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius; 2) vertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. (Metodikos 58 p.). Jeigu nėra informacijos apie šios Metodikos 58.1 punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius (Metodikos 61 p.).

47. Priešingai nei įrodinėja apeliantas, vien tik nekilnojamojo turto pasiūlos viešas vertinimas nėra objektyvus ir tikslus nustatant jau susiformavusią turto rinkos vertę, kadangi pardavėjai gali nustatyti norimą, tačiau nebūtinai rinkos vertę atitinkančią, parduodamo nekilnojamojo turto kainą, todėl konkretaus turto rinkos vertę galutinai nustato tik įvykęs to turto pirkimo–pardavimo sandoris. Remiantis prieš tai nurodytu Metodikos 61 punktu, į nekilnojamojo turto pardavimo skelbimus gali būti atsižvelgiama tik kaip į vieną iš galimų kriterijų, tačiau tai jokiu būdu negali būti vienintelis ir patikimas šaltinis, patvirtinantis nekilnojamojo turto vertę ar, juo labiau, paneigiantis nekilnojamojo turto eksperto nustatytą rinkos vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-67-516/2023).

48. Pažymėtina, kad ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-413-912/2023).

49. Įrodymų, paneigiančių eksperto išvadą (pvz., kitų specialistų / turto vertintojų išvadų apie ginčo turtą) į bylą nebuvo pateikta, o apelianto nurodomais skelbimais apie parduodamo turto kainas nėra pagrindo vadovautis prieš tai šioje nutartyje aptartais motyvais.

50. Pažymėtina, kad antstolio nustatyta varžytinėse parduodamo ginčo turto kaina buvo paremta profesionalaus ir sertifikuoto nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Inreal“. Bylos duomenys patvirtina, kad, atlikdamas turto vertės nustatymo ekspertizę ir surašydamas ekspertizės aktą, ekspertas vadovavosi Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymu, CK, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Turto ir verslo vertinimo metodika, turto apžiūros metu surinktais duomenimis, Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro medžiaga, ir, nustatydamas ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertę lyginamuoju metodu, be kitų kriterijų, ekspertas surinko informaciją apie trijų įvykusių panašaus turto sandorių kainas. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nenurodė nei teisės aktų pažeidimų, nei kitų aplinkybių, kurie leistų suabejoti eksperto nešališkumu ar jo pateiktų išvadų patikimumu.

51. Be to, netiesiogiai apelianto įrodinėjamas aplinkybes patvirtina ir pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, kad pirmosiose turto varžytinėse ginčo turtas nebuvo parduotas ne tik už pareiškėjo nurodytą kainą, bet ir už eksperto nustatytą mažesnę kainą. Tai leidžia daryti išvadą, kad ginčo turtas nėra tiek vertas, kiek nurodo apeliantas.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad antstolis, įkainodamas ginčo turtą, CPK 681 straipsnio reikalavimų nepažeidė, apeliantas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis eksperto nustatyto turto kainos nepaneigė (CPK 178 straipsnis), pareiškėjo skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino turto įkainojimą reglamentuojančias CPK normas, nenukrypo nuo teismų išaiškinimų tokio pobūdžio bylose, todėl atmetęs skolininko skundą dėl antstolio veiksmų priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

53. Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ prašo priteisti iš apelianto 363 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

54. Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes reglamentuojančio CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

55. Nagrinėjamu atveju skolininko ir išieškotojo interesai vykdymo procese yra priešingi, todėl suinteresuoto asmens UAB „Intrum Lietuva“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismui nusprendus pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ (j. a. k. 304615887) iš pareiškėjo G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.