Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5020-399/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

12. Atsakovas R. M. per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

14. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovas 2021 m. sausio 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 1 000 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui (galutinis kredito grąžinimo terminas – 2021 m. sausio 14 d., metinė palūkanų norma – 26 proc., kredito mokestis (mokėjimo palūkanos) – 328,76 Eur, sutarties sudarymo mokestis – 7,50 Eur/mėn. (sutarties specialiosios sąlygos)). Pradinė kreditorė, atsakovui nesilaikant sutarties ir nemokant sutarties specialiojoje dalyje sulygtų sumų, 2021 m. gruodžio 14 d. išsiuntė raginimą Nr. 2021-12-14/0 sumokėti įsiskolinimą bei pranešė apie galimą sutarties nutraukimą, vėliau 2021 m. gruodžio 31 d. pranešimu apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą, vadovaudamasi sutartimi nuo 2022 m. sausio 16 d. nutraukė sutartį. Pradinė kreditorė 2021 m. gegužės 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – reikalavimo perleidimo sutartis) perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Ieškovė 2022 m. vasario 24 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo. Atsakovas liko ieškovei skolingas 848,13 Eur negrąžinto kredito, 133,39 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 16 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 217,50 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 88,87 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 16 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. sausio 14 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pilnai atsiskaitęs su pradine kreditore ar ieškove.

17. Ieškovei pareiškus ieškinį teisme dėl skolos pagal sutartį priteisimo iš atsakovo, pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, laikė pagrįstais ieškovės reikalavimus dėl 848,13 Eur negrąžinto kredito, 133,39 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 16 d.), 217,50 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 19,50 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 14 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti nepadengto vartojimo kredito likučio, skaičiuotinas pagal 2021 m. sausio 14 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Priede Nr. 1 numatytą Mokėjimų grafiką, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2020 m. rugsėjo 4 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.4 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.“, ir tuo pagrindu atmetė reikalavimą priteisti 12 procentų procesines palūkanas.

18. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo sprendimo už akių dalimi dėl nepriteistų 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodo, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus, žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą. Šalys raštu galėjo susitarti ir dėl didesnių palūkanų dydžio nei 5 proc., o 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo ne tik, kad mažinti, bet ir apskritai nepriteisti iš atsakovo prašomų priteisti 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.

20. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos gali būti dvejopo pobūdžio – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pavyzdžiui, CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pavyzdžiui, CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

22. Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas).

23. Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

24. Nagrinėjamu atveju, sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo. Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, skiltyje „Išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais“ taip pat nurodyta, kad pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal sutartį laiku ir dėl to BnP Finance, UAB kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.

25. Vertinant ginčo atveju Sutartyje nustatytų 12 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio atitiktį teisiniam reglamentavimui bei sąžiningumo ir protingumo principams, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad vertinamos vartojimo kredito sutarties sąlygos, todėl aktualios bei papildomai taikytinos vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK XVIII1 skyrius).

26. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje ginčas kyla iš vartojimo sutarties, turi pareigą ex officio įvertinti tokios sutarties sąlygų atitiktį vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams, įtvirtintiems CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje. CK 6.228⁴ straipsniu įgyvendinama Tarybos 1993 m. balandžio 5 d. direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva), todėl, taikant nurodyto straipsnio nuostatas, jos aiškintinos atsižvelgiant ir į Direktyvos tekstą bei tikslus, aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

27. Kasacinis teismas yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinio pobūdžio, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

28. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nurodyta reiškia, jog nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

29. Nagrinėjamu atveju, įvertinus vartojimo kredito sutarties turinį bei sudarymo mechanizmą, darytina išvada, kad sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, įtvirtinta Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte bei atkartota Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, skiltyje „Išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais“ yra standartinė, pradinės kreditorės iš anksto parengta sutarties sąlyga. Pažymėtina, kad sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio nėra aptarta paskolos sutarties specialiosiose sąlygose. Taigi darytina labiau pagrįsta išvada, jog dėl jos atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Papildomai pažymėtina, kad ieškovė iš esmės neįrodinėjo, jog minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakovu, kad atsakovas būtų turėjęs galimybę daryti įtaką nustatant procesinių palūkanų dydį. Byloje nėra duomenų ir ieškovė jų nepateikė, patvirtinančių, jog sutarties nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl procesinių palūkanų, šalių buvo aptartos individualiai, t. y. įrodymų, kad dėl sutarties sąlygų vyko derybos ar susirašinėjimas, kad atsakovas turėjo realią galimybę daryti įtaką jų turiniui. Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, kad sutarties nuostatos dėl procesinių palūkanų dydžio šalių nebuvo individualiai aptartos (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis).

30. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar atitinkama vartojimo sutarties sąlyga buvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą), teismas turi spręsti atsižvelgdamas į CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį, pagal kurią ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų taip pat gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Pareiga įrodyti aplinkybes, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį patvirtinančias, kad sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis).

31. Ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintas daugiau kaip du kartus didesnis procesinių palūkanų dydis, nei būtų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. Ieškovė nenurodė tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio ryškaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad procesinių palūkanų paskirtis yra kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą įprastą procesinių palūkanų dydį, laikomą pakankamu nurodytai paskirčiai atlikti, pripažintina, jog daugiau kaip du kartus įstatyme įtvirtintą palūkanų dydį viršijančios procesinės palūkanos neatitinka nurodytos paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius ir skatinti įvykdyti teismo sprendimą. Labiau tikėtina, kad nurodyta sutarties sąlyga kreditorius savo galimas rizikas siekė kompensuoti žymiai didesnėmis nei įstatymo nustatytomis procesinėmis palūkanomis. Toks procesinių palūkanų dydis, teismo vertinimu, laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, sutarties sąlyga, numatanti tokį nepagrįstai didelį procesinių palūkanų dydį, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta nustatančia neproporcingai didelę atsakovės civilinę atsakomybę, ir, atitinkamai, nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, ir teisingai sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažino nesąžininga, negaliojančia ab initio, ir šios sąlygos ginčo atveju netaikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019).

33. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tiesioginė prievolė mokėti procesines palūkanas. Jų paskirtis yra ne tik kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, tačiau taip pat ir skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

34. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pripažinus nesąžininga sutarties sąlygą dėl nustatyto 12 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio, ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteistos įstatyme įtvirtintos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos.

35. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs sutarties sąlygą dėl nustatyto 12 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio nesąžininga, neatsižvelgė į procesinių palūkanų ypatumus, todėl nepagrįstai nepriteisė įstatyme numatytų 5 proc. dydžio procesinių palūkanų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeičiamas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl 12 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš dalies patenkintas, ieškovei iš atsakovo priteisiant 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. už apeliacinį skundą buvo sumokėtas 20 Eur žyminis mokestis. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, laikytina, kad apeliacinis skundas patenkintas 42 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina atitinkama dalis ieškovės apeliaciniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų – 8,40 Eur (20 Eur x 42 proc. = 8,40 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 848,13 (aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 13 ct) Eur negrąžintos paskolos, 133,39 (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 39 ct) Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 16 d.), 217,50 (du šimtus septyniolika eurų 50 ct) Eur sutarties sudarymo mokesčio, 19,50 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 14 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti nepadengto vartojimo kredito likučio, skaičiuotinas pagal 2021 m. sausio 14 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Priede Nr. 1 numatytą Mokėjimų grafiką, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1 199,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, 271 (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą) Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, buveinė (duomenys neskelbtini), a. s. (duomenys neskelbtini) , UAB Neo Finance el. pinigų įstaiga.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. sausio 14 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo R. M., asmens kodas 8,40 (aštuonis eurus 40 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.