Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu ,,Zoom“ programos platformoje išnagrinėjo kaltinamojo T. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. T. L. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, bei jas pardavė, t. y. T. L., veikdamas bendrininkų grupe su A. J. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas), turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei jas parduoti, būdamas Lietuvoje (tiksli vieta tyrimu nenustatyta) iki 2019 m. lapkričio 21 d., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis organizavo didelio kiekio, tai yra 39,918 g narkotinės medžiagos – kokaino perdavimą Šiaurės Airijoje (Jungtinėje Karalystėje) tolimesniam platinimui A. J.. Po to, A. J. paminėtą kiekį narkotinės medžiagos parsigabeno į tyrimu nenustatytą vietą, esančią netoli savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini) ir ten užkasęs laikė. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą su A. J., T. L., būdamas Lietuvoje (tiksli vieta tyrimu nenustatyta), 2019 m. lapkričio mėn. 21 d. apie 20.55 val. (Lietuvos laiku) telefonu A. J. nurodė, jog rytojaus dienos vakare grįžęs į namus apie 20 val. (Lietuvos laiku apie 22 val.) turės paskambinti jam – T. L. ir susitarti dėl narkotinės medžiagos pardavimo D. V.. 2019 m. lapkričio 22 d. apie 21.28 val. (Lietuvos laiku) T. L. būdamas Vilniuje, susiskambinęs su A. J., pastarajam nurodė, jog jis išsikastų didelį maišą, iš kurio paimtų vieną maišelį su narkotine medžiaga – kokainu, kurį parsinešęs į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), paruoštų jį ir nuneštų į bibliotekos automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu 25, Bridge gatvėje, Keady kaime, Armagh grafystėje, Šiaurės Airijoje (Jungtinėje Karalystėje), kur T. L. nurodymu turės atvažiuoti D. V.. A. J., vykdydamas T. L. nurodymus, 2019 m. lapkričio 22 d. apie 22.35 val. (Lietuvos laiku) iš savo gyvenamosios vietos pasiėmęs maišelį su narkotine medžiaga – kokainu atgabeno į bibliotekos automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu 25, Bridge gatvėje, Keady kaime, Armagh grafystėje, Šiaurės Airijoje (Jungtinėje Karalystėje), kur apie 22.39 val. (Lietuvos laiku) maišelį, kuriame buvo didelis kiekis, t. y. 39,918 g narkotinės medžiagos – kokaino, už tyrimu nenustatytą pinigų sumą pardavė D. V..

Šiais savo veiksmais T. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, T. L. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo narkotine medžiaga, bei ją pardavė, t. y. T. L., veikdamas bendrininkų grupe su A. J. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas), neteisėtai, turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis bei jas parduoti ar kitaip platinti, būdamas Lietuvoje (tiksli vieta tyrimu nenustatyta), iki 2020 m. vasario 6 d., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis organizavo ne mažiau kaip 19,027 g narkotinės medžiagos – kokaino perdavimą Šiaurės Airijoje (Jungtinėje Karalystėje) tolimesniam platinimui A. J.. Po to, A. J. paminėtą kiekį narkotinės medžiagos parsigabeno į tyrimu nenustatytą vietą, esančią netoli savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini) ir užkasęs laikė. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą su A. J., T. L. būdamas Lietuvoje (tikslesnė vieta tyrimu nenustatyta), 2020 m. vasario 6 d. apie 22.10 val. (Lietuvos laiku) telefonu A. J. nurodė rytojaus dieną apie 11-12 val. (Š. Airijos laiku) susitikti su M. M. ir pastarajam parduoti narkotinę medžiagą. 2020 m. vasario 7 d. ryte, tikslus laikas tyrimu nenustatytas, A. J. vykdydamas T. L. nurodymą, iš tyrimo metu nenustatytos vietos išsikasė maišelį su narkotine medžiaga – kokainu, kurį parsinešė į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Po to, vykdydamas T. L. nurodymus, 2020 m. vasario 7 d. iki 11.54 val. (Š. Airijos laiku) iš savo gyvenamosios vietos pasiėmęs, paketą kuriame buvo 19,027 g narkotinės medžiagos – kokaino, atgabeno jį iki alėjos, esančios St. Patricks gatvėje, Armagh kelyje, Keady kaime, kur apie 11.59 val. (Š. Airijos laiku), už tyrimu nenustatytą pinigų sumą pardavė M. M..

Šiais savo veiksmais T. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, T. L. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, t. y. T. L., veikdamas bendrininkų grupe su R. Ž., turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei jas parduoti, būdamas Lietuvoje (tiksli vieta tyrimu nenustatyta), 2020 m. gegužės 25 d., bendraudami telefonu tarpusavyje susitarė, jog R. Ž., T. L. nurodytu laiku vyks susitikti su T. L. surastu narkotinių medžiagų tiekėju, kad iš pastarojo įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, kurią pargabenus turės perduoti T. L. nurodytam asmeniui. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis – T. L., 2020 m. gegužės 29 d. apie 13.29 val. (Lietuvos laiku) būdamas Lietuvoje (tiksli vieta tyrimu nenustatyta), sutarė su narkotinių medžiagų tiekėju, jog tą pačią dieną narkotinių medžiagų tiekėjas Airijoje tolimesniam platinimui T. L. atsiųstam asmeniui perduos labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino. 2020 m. gegužės 29 d. apie 14.14 val. (Lietuvos laiku) T. L. R. Ž. davė nurodymą vykti į Dubliną (Airija) įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino ir pargabenti į Šiaurės Airiją (Jungtinę Karalystę), bei perduoti tyrimo metu nenustatytam asmeniui. R. Ž., vykdydamas T. L. nurodymą, 2020 m. gegužės 29 d. apie 14.14 val. (Lietuvos laiku) automobiliu „Seat Altea“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), iš Koalislendo m. (Š. Airija) išvyko į Airiją, kur tą pačią dieną Dubline (Airijoje), tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis ir asmens, įgijo labai didelį kiekį, t. y. 820,008 g narkotinės medžiagos – kokaino. Po to, apie 19.26 val. (Š. Airijos laiku) automobilis važiuojantis Armago keliu, Niūryje (Š.Airija) buvo sustabdytas bei kratos metu automobilyje „Seat Altera“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), Š. Airijos pareigūnai rado ir paėmė labai didelį kiekį 820,008 g narkotinės medžiagos – kokaino (R. Ž., Šiaurės Airijoje (Jungtinėje Karalystėje) Lisburno magistrato teismo, 2021 m. birželio 16 d. pripažintas kaltu dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti).

Šiais savo veiksmais T. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

4. Be to, T. L. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, t. y. jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. Ž., turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei jas parduoti iki 2020 m. gegužės 29 d., tiksli data ir laikas tyrimu nenustatyti, būdamas Lietuvoje (tiksli vieta tyrimu nenustatyta), tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis organizavo didelio kiekio, tai yra 51,578 g narkotinės medžiagos – kokaino perdavimą Šiaurės Airijoje (Jungtinėje Karalystėje), tolimesniam platinimui R. Ž.. Po to, R. Ž. paminėtą kiekį narkotinės medžiagos parsigabeno į savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) ir ten laikė, kol 2020 m. gegužės 29 d. 22:20 val. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini) 51,578 g narkotinės medžiagos – kokaino, rado ir paėmė policijos pareigūnai (R. Ž., Šiaurės Airijoje (Jungtinėje Karalystėje) Lisburno magistrato teismo, 2021 m. birželio 16 d. pripažintas kaltu dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti).

Šiais savo veiksmais T. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

5. Be to, T. L. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių, t. y. jis, iki 2022 m. lapkričio 23 d. savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį, tai yra 1,610 g narkotinės medžiagos – kanapių, kol 2022 m. lapkričio 23 d. apie 9:52 val. kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais T. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

6. Kaltinamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2022 m. lapkričio 23 d. apie 09:15 val.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo T. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundas atmetamas.

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo gynėjo skundo argumentais ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, kuria T. L. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.

11. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

12. Susipažinus su bylos medžiaga daroma išvada, kad surinktų duomenų pakanka manyti, jog T. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Regimanto Jurkyno 2023 m. balandžio 25 d. tarnybiniuose pranešimuose, T. L. 2022 m. lapkričio 23 d. gyvenamosios vietos kratos protokole, liudytojo T. Ž. parodymuose ir kt. Pvz.: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Regimanto Jurkyno 2023 m. balandžio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad kontrolės metu nustatyta, kad A. J., būdamas Šiaurės Airijoje (Jungtinėje Karalystėje), 2020 m. vasario 6 d. apie 22.10 val. (Lietuvos laiku) gavo nurodymus iš Lietuvoje esančio T. L., rytojaus dieną apie 11-12 val. (Š. Airijos laiku) susitikti su, kaip vėliau nustatyta, M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir pastarajam parduoti narkotinę medžiagą. Tęsiant kontrolę nustatyta, kad 2020 m. vasario 8 d. 13:43 val., A. J. būdamas Šiaurės Airijoje (Jungtinėje Karalystėje), paskambino Lietuvoje esančiam T. L. ir informavo, kad dieną prieš Šiaurės Airijos (Jungtinės Karalystės) pareigūnai sulaikė M. M., po to, kai A. J. šiam pardavė narkotines medžiagas. Taip pat tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad kontrolės metu nustatyta, kad T. L. 2019 m. lapkričio 22 d. nuo 21.28 val. (Lietuvos laiku), būdamas Vilniaus mieste, galimai savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), davė nurodymus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), perduoti narkotines medžiagas kitam lietuviui. Be to, tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant kontrolę nustatyta, kad G. D., kuris naudojosi MRT Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-05-29 13:29 val. (Lietuvos laiku) būdamas Šiaurės Airijoje (Jungtinėje Karalystėje), paskambino T. L., kuris tuo metu buvo Lietuvoje, ir informavo, kad T. L. atsiųstam R. Ž. Airijoje esantis narkotinių medžiagų tiekėjas tolimesniam platinimui perduos narkotines medžiagas. Tęsiant kontrolę nustatyta, kad 2020 m. gegužės 29 d. apie 14:14 val. (Lietuvos laiku) T. L., būdamas Lietuvoje, R. Ž., kuris tuo metu buvo Šiaurės Airijoje (Jungtinėje Karalystėje) ir naudojosi MRT Nr. (duomenys neskelbtini), davė nurodymą vykti į Airiją įgyti narkotinių medžiagų ir jas pargabenti į Šiaurės Airiją (Jungtinę Karalystę). 2020 m. gegužės 29 d. apie 19:26 val. (Š. Airijos laiku), R. Ž. buvo sulaikytas Šiaurės Airijos (Jungtinės Karalystės) policijos pareigūnų. Jo automobilio kratos metu buvo rasta, kaip vėliau nustatyta, labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kokaino. T. L. gyvenamosios vietos kratos protokole nurodyta, kad kratos metu T. L. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), jis savanoriškai pateikė stiklainį su žaliu dangteliu, kuriame yra augalinės kilmės sausa medžiaga. Svarbu ir tai, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, jos termino pratęsimo klausimą, bylos medžiagoje esantys duomenys yra vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio prasme, t. y. duomenys vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas spręsti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau jokiu būdu nesprendžiama, ar jie bus pripažinti įrodymais, ar jais bus grindžiamas nuosprendis ir panašiai. Tuo pačiu pažymėtina, kad BPK neįpareigoja teismo nutartyje detalizuoti tokių duomenų turinio, tačiau teismui, priimant sprendimą, tokių duomenų turi būti užtektinai.

13. Vilniaus apygardos teismas T. L. pratęsė suėmimo terminą įžvelgęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

14. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

15. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog T. L. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagrįstą manymą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo gali patvirtinti informacija apie gresiančią bausmę, kaltinamojo (kaltinamojo) asmenybę.

16. T. L. yra kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), kurie yra sunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 5 dalis), 260 straipsnio 3 dalyje, kuris yra labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), padarymu. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytas tik laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, už BK 260 straipsnio 2 dalyje – tik laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų, už BK 260 straipsnio 3 dalyje – tik laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Teismas sutinka su skundo argumentu, kad kardomoji priemonė – suėmimas negali būti nuolat tęsiama remiantis tik formaliais teiginiais dėl kaltinimo sunkumo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau kaip teisingai nurodė Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, taip pat kaip jau buvo nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas ankstesnėje nutartyje, sprendžiant dėl suėmimo skyrimo ar pratęsimo yra vertinama nustatytų aplinkybių visuma. Nors vien veikos priskyrimas konkrečiai nusikaltimų kategorijai ir gresiančios bausmės dydis nesudaro pagrindo skirti (pratęsti) suėmimo, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tuo atveju, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Šiuo atveju aplinkybę, kad T. L. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, pagrindžia ir kiti byloje esantys bei apygardos teismo nutartyje nurodyti duomenys – t. y. galimai kaltinamojo turimi ryšiai užsienyje, kaltinamojo charakteristika, o ne tik galimai padarytų nusikalstamų veikų griežtumas ir gresianti bausmė.

17. Taip pat advokatas nurodo analogiškas aplinkybes kaip ir ankstesniuose skunduose – t. y. jog iš publikacijos Šiaurės Airijoje matyti, kad Šiaurės Airijoje R. Ž. dėl veikos, kuri T. L. kvalifikuota kaip numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, buvo nuteistas 32 mėnesių laisvės atėmimo bausme, o Lietuvoje tokia bausmė nesiektų maksimalios nesunkaus nusikaltimo sankcijos ribos, todėl, advokato teigimu, kadangi kaltinime sunkios veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, siejamos išskirtinai tik su Šiaurės Airijos teritorija, teismas turi vertinti ir BK 8 straipsnio 1 dalies taisykles, ir kritiškai vertinti patį nusikalstamos veikos priskyrimą labai sunkiam nusikaltimui. Į šį gynėjo argumentą jau buvo atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartyje, nurodant, kad tokį vertinimą atliks tik teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, be to, byloje yra duomenų, kad už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką Jungtinėje Karalystėje baudžiama ir laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Tai, jog kitas kaltinime minimas asmuo, gynėjo teigimu, buvo nuteistas bausme, kuri pagal Lietuvos įstatymus nesiekia maksimalios nesunkaus nusikaltimo sankcijos ribos, neturi įtakos sprendžiant dėl T. L. galimai padarytų veikų priskyrimo nusikaltimo sunkumo kategorijai vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisiniu reguliavimu.

18. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, priešingai nei teigiame skunde, pagrįstai nurodė, kad T. L. gali turėti ryšių užsienyje. Vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis, T. L. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje. Be to, ikiteisminio tyrimo tyrėja 2022 m. lapkričio 23 d. nutarime sulaikyti asmenį nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. T. L. buvo deklaravęs išvykimą į Norvegiją. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis T. L. iki sulaikymo dirbo Šiaurės Airijoje kompanijoje (duomenys neskelbtini) vairuotoju – prižiūrėtoju, anksčiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog dirbo Airijoje, ten gyveno apie 20 metų, dažnai sugrįždavo į Lietuvą – taigi, kaltinamojo teigimu, jis nuolat Lietuvoje negyveno. Nustatyta, kad kaltinamasis T. L. nusikalstamas veikas galimai padarė veikdamas ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau ir Šiaurės Airijoje (Jungtinėje Karalystėje). Be to, nustatyta, jog T. L. anksčiau teistas užsienio valstybėse (2000 m. rugpjūčio 7 d. Vokietijos teismo nuosprendžiu, 2015 m. rugpjūčio 6 d. Didžiosios Britanijos teismo nuosprendžiu, teistumai išnykę). T. L. Vilniaus apygardos teisme posėdžio metu, sprendžiant dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, nurodė, kad Didžiojoje Britanijoje jis buvo tik įspėtas dėl to, kad vairavo automobilį be diržo ir su telefonu, tačiau jis teistas nebuvo, taip pat advokatas posėdžiu metu Lietuvos apeliaciniame teisme nurodė, kad šio priimto sprendimo nepavadintų sprendimu dėl nusikalstamos veikos, Jungtinės Karalystės galioja šiek tiek kitokia teisės sistema. Visgi, šie advokato nurodyti teiginiai, kad T. L. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, o ne nusikalstamos veikos sudėtį, yra tik advokato subjektyvus požiūris. Vadovaujantis ĮKNR išrašu, 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu T. L. buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri priskiriama valstybės pareigūno įžeidimo arba pasipriešinimo jam kategorijai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis gali turėti ryšių užsienyje, kas sustiprina teismo išvadą, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

19. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, kaltinamasis turi socialinius ir darbinius ryšius Lietuvos Respublikoje (turi sužadėtinę, mažametį ir 16 metų vaikus, iki suėmimo vykdė individualią veiklą, Šiaulių kalėjimo administracijos teigimu, su artimaisiais palaiko ryšį, taip pat kaltinamasis pateikė pažymą, jog pakeitus kaltinamajam kardomąją priemonę į švelnesnę, (duomenys neskelbtini) įsipareigoja priimti T. L. į darbą), tačiau taip pat teismas teisingai nurodo, kad šios aplinkybės neeliminuoja rizikos, jog jis, pasinaudodamas turimais ryšiais užsienyje, norėdamas išvengti gresiančios itin griežtos bausmės, gali bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, kaltinamasis, galimai vykdydamas nusikaltimus, iš kurių dalis yra priskiriami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, suvokė jam galimai gresiančios bausmės dydį, tačiau nepaisydamas nei savo sužadėtinės, nei vaikų interesų, galimai pasirinko elgtis nusikalstamai, todėl nėra pagrindo teigti, jog šios nurodytos aplinkybės jį sulaikytų nuo bėgimo ir slapstymosi nuo teismo. Taip pat advokatas skunde nurodo, kad Lietuvos teismų praktikoje tokia asmens socialinė integracija nulemia išvadą, kad asmuo nelinkęs bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo bei nurodo baudžiamųjų bylų, kuriuose, jo vertinimu, tokia praktika yra suformuota, numerius. Teisėjų kolegija pažymi, kad į analogišką advokato argumentą išsamiai atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartyje, nurodant, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, o skunde nurodytų teismų sprendimų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo, todėl precedento galios neturi.

20. Be to, teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų specifiškumas parodo jo socialinę integraciją Lietuvoje. Priešingai, teismo vertinimu, tai, jog kaltinamasis, būdamas Lietuvoje, galimai davė nurodymus asmenims, esantiems užsienio valstybėje, bei galimai organizavo narkotinių medžiagų perdavimą užsienio valstybėje, parodo, jog jis gali turėti ganėtinai stiprius ryšius su užsienio valstybėje esančiais asmenimis.

21. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis T. L., siekdamas išvengti gresiančios griežtos realios laisvės atėmimo bausmės, turėdamas ryšių užsienyje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Šios teismo išvados nekeičia ir skunde nurodyta aplinkybė, jog net nuteisus kitą kaltinime nurodytą asmenį ir esant tokiai viešai informacijai apie atliekamą tyrimą, teismo procesą, T. L. nekeitė gyvenamosios vietos, nesislėpė, nesiėmė jokių veiksmų slėpti savo tapatybę ar buvimo vietą, juolab, kad pastarasis neturėjo informacijos apie būtent jo atžvilgiu gresiantį baudžiamąją persekiojimą.

22. Kaltinamajam suėmimas pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu suėmimo pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

23. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

24. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. L. yra kaltinamas galimai padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, labai sunkų ir tris sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 3 dalyje. Šie nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusikaltimų sąrašą, dėl ko gali būti paskirtas suėmimas. T. L. pareikšto kaltinimo esmė sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis galimai inkriminuojamas nusikalstamas veikas įvykdė neatsitiktinai ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Nusikalstamas veikas galimai įvykdė iš savanaudiškų tikslų, siekdamas neteisėtu būdu, susijusiu su narkotinių medžiagų disponavimu, užsidirbti pajamų, kas kelia ypatingai didelį pavojų ir daro didelę žalą visuomenei. Nusikalstamas veikas galimai vykdė bendrininkų grupėje. Be to, nustatyta, kad T. L. anksčiau yra keturis kartus teistas Lietuvoje ir du kartus užsienyje, nors teistumai išnykę, tačiau ši aplinkybė taip pat neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Taip pat šiuo metu T. L. atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo. Nors advokatas posėdžio metu teismui nurodė, jog joks kitas įtarimas T. L. nėra pareikštas, jokie suvaržymai netaikomi, tačiau vadovaujantis ĮKNR išrašu nustatyta, kad kaltinamojo T. L. atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09494-18 dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo Vadovaujantis bylos medžiagoje esančiais duomenimis nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje vykęs ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15098-23 buvo atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09494-18. Šioje baudžiamojoje byloje esančiame 2023 m. balandžio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl tyrimo atskyrimo, be kita ko, nurodoma, kad T. L. yra įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje (taip pat šios veikos kvalifikavimas pakeistas į 259 straipsnio 2 dalį) bei pažymima, kad ikiteisminis tyrimas dėl T. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, gali užsitęsti, todėl dalis medžiagos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis atskirta į atskirą tyrimą. Be to, vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro išrašu nustatyta, kad kaltinamasis per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas 5 kartus. Taigi, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį bei leidžia pagrįstai spręsti, kad jis nėra linkęs laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių bei teismo skiriamų įpareigojimų, todėl žemesnės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas.

25. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog nors kaltinamojo gynėjas akcentuoja, jog T. L. teistumai yra išnykę, todėl žemesnės instancijos teismas negalėjo į juos atsižvelgti, nes daryti kompromituojančias ir asmens teises ribojančias išvadas iš 23 metų senumo nuosprendžio draudžia įstatymas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, asmens ankstesni teistumai (ir išnykę), gali būti vertinama kaip kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-248-843/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-182-487/2022 ir kt.). Taigi, šiuo atveju duomenys apie ankstesnius T. L. teistumus, parodo jo ankstesnę kriminalinę istoriją, požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes bei, kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, leidžia teismui spręsti apie kaltinamojo turimus ryšius užsienio valstybėse ar polinkį nusikalsti.

26. Skunde gynėjas nurodo, kad žemesnės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad T. L. diagnozuota (duomenys neskelbtini), taigi T. L. sveikatos būklė nėra gera. Visgi, kaip į šį advokato argumentą buvo nurodyta ankstesnėse nutartyse, vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio nuostatomis, suimtieji turi teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, kaip ir laisvėje esantys asmenys. Be to, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad laisvės atėmimo įstaiga šiuo metu kaltinamajam, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimus, neužtikrina reikiamo gydymo. Pažymėtina, kad kaltinamajam manant, kad laisvės atėmimo vietos įstaiga, kurioje yra laikomas suimtas kaltinamasis, neužtikrina jam tinkamos sveikatos priežiūros, kaltinamasis ir (ar) jo gynėjas turi teisę kreiptis į laisvės atėmimo vietos įstaigos administraciją. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šis skundo argumentas nepaneigia teismo išvados, kad pagrindai T. L. pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą nėra išnykę.

27. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su gynėjo argumentu, kad ilgas suėmimo termino pratęsimas, padarius nesmurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas suponuoja išankstinę teismo nuomonę dėl kaltinamojo kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo. Teismas, nustatęs, jog egzistuoja BPK 122 straipsnyje įtvirtinti suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai, kardomosios priemonės terminą pratęsia nepaisant to, kokio pobūdžio nusikalstamas veikas kaltinamasis yra galimai padaręs. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir yra adekvatus bylos eigai (baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu apygardos teisme buvo gauta 2023 m. birželio 19 d., baudžiamoji byla yra tarptautinio pobūdžio, byloje įvyko 1 teismo posėdis, taip pat yra suplanuoti 2 teismo posėdžiai, numatytos liudytojų apklausos (tarp jų ir gyvenančių užsienyje). Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų nusikaltimų yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.

28. Be to, gynėjas skunde nurodė, kad abejones dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo sustiprina ir aplinkybė, jog suėmimas pratęstas nesant prokuroro pareiškimo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis BPK 127 straipsnio 9 dalimi, kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimą teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia nepaisydamas to, ar dėl to gautas prokuroro pareiškimas. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentu, jog prokuroras teismo posėdyje, sprendžiant dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo, neįvardino suėmimo pagrindų ir savo prašymą motyvavo tik kaltinamuoju aktu. Iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad prokuroras nurodė, kad griežčiausia kardomoji priemonė turi pratęsta, neatsirado aplinkybių, dėl kurių T. L. būtų švelninama arba keičiama kardomoji priemonė, taip pat atkreipė dėmesį į kaltinamojo T. L. asmenybę – jog jis praeityje buvo teistas, teistumas išnykęs, tačiau kaltinamasis išvadų nepadarė. Veikos betarpiškai susijusios su Šiaurės Airija, o tai rodo, kad jis turi kontaktus užsienyje. Būdamas laisvėje T. L., suvokdamas kokia bausmė jam gresia, gali išvykti iš šalies. Jis gali apsunkinti tolimesnį bylos išnagrinėjimą, bėgti, slėptis nuo teismo. Nors teistumas ir išnykęs, tačiau atsižvelgus į jo biografiją, veikos požymius, akivaizdu, kad kaltinamasis buvo linkęs nusikalsti. Taigi, nors prokuroras nenurodė, kad prašo pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, tačiau tai matyti iš jo nurodytų motyvų turinio – t. y. jog jis nurodė, kad nenustatyta naujų aplinkybių, dėl ko nebūtų pagrindo kaltinamajam pratęsti suėmimo, jog matyti, kad T. L. gali bėgti (slėptis), taip pat jog jis yra linkęs nusikalsti. Be to, nors gynėjas skunde nurodo, kad teismas klausė kaltinamojo pozicijos ne dėl prokuroro pareiškimo, o dėl ankstesnėje nutartyje nurodytų pagrindų pratęsti suėmimo terminą, tačiau ir šis advokato argumentas yra nepagrįstas. Iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad prokurorui išdėsčius savo poziciją dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam pratęsimo, teismas kreipėsi į kaltinamąjį, nurodydamas, jog jam yra žinoma prokuroro pozicija, taip pat yra žinoma, kokiais pagrindais kardomoji priemonė – suėmimas buvo pratęsta ankstesnėmis nutartimis bei pasiūlė, jog šis pasakytų savo poziciją dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, apygardos teismas BPK numatytos kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo tvarkos bei nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė.

29. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau netaikant griežčiausios kardomosios priemonės šiuo atveju neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. EŽTT ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

30. Kaltinamojo gynėjas skunde prašo kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į užstatą ir intensyvią priežiūrą. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (kaltinamasis anksčiau teistas (nors ir teistumai išnykę)), baustas administracine tvarka), į kaltinamojo galimai turimus ryšius užsienyje, į kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį (kaltinamasis galimai padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, tris sunkius ir vieną labai sunkų nusikaltimą veikdamas bendrininkų grupėje), sprendžia, kad taikant švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (taip pat ir gynėjo prašomas taikyti kardomąsias priemones – užstatą, intensyvią priežiūrą) BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus užtikrinti. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, nors siūloma užstato suma – 30 000 Eur yra gana didelė, atsižvelgus į galimai kaltinamojo disponuotų narkotinių medžiagų kiekį bei jų vertę juodojoje rinkoje, į aplinkybę, kad kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos iš savanaudiškų paskatų, užstatas, kaip kardomoji priemonė, nepašalintų galimybės T. L. pakartotinai nusikalsti bei nepašalintų kaltinamojo pasislėpimo rizikos. Be to, matyti, jog užstatą yra sumokėjusi kaltinamojo sužadėtinė, taigi, pritaikius užstatą bei kaltinamajam šią kardomąją priemonę pažeidus, pajamų netektų būtent ji. Taip pat pažymėtina, kad fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, nagrinėjamu atveju užkardo galimybę kaltinamajam bėgti ir slėptis nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Šio rezultato, teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje, nebūtų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, intensyvia priežiūra, net jeigu ši priemonė būtų taikoma kartu su užstatu. Jomis nors ir būtų tam tikru mastu (mažesniu, nei suėmimo atveju) suvaržyta kaltinamojo fizinio judėjimo laisvė, kaltinamasis būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, tačiau T. L. nebūtų visiškai užkirstas kelias bėgti ar slėptis nuo teismo užsienio valstybėse, kuriose kaltinamasis gali turėti ryšių, planuoti naujas nusikalstamas veikas, rengtis jų padarymui arba jas daryti. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje bylos stadijoje nėra pagrindo T. L. skirti vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, nes nė viena jų (ar jų kompleksas) nebus pakankama siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – yra adekvati T. L. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Taigi yra ir formalioji suėmimo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 7 dalyje.

31. Vadovaujantis BPK 127 straipsnio 11 dalimi, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Kaltinamajam T. L. pratęsus suėmimo terminą 3 mėnesiams, bendra suėmimo trukmė sieks 12 mėnesių. Vadinasi nėra pagrindo išvadai, kad pratęsus suėmimo terminą bus pažeisti BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyti reikalavimai.

32. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais T. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi kaltinamajam T. L. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.